Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių60
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė763932

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
TYRIMO SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA DĖL SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS IR KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VEIKLOS PAŽYMA

TYRIMO PAGRINDAS   1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl Skuodo rajono savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su visuomenės sveikatos priežiūra bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vykdymu. Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti, ar tinkamai atliekama pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose, ar vykdoma užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė, ar buvo imtasi pakankamai priemonių, vykdant visuomenės sveikatos stebėseną bei užkertant kelią tuberkuliozės protrūkiui Skuodo rajono savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės ugdymo įstaigose. Tyrimo pagrindas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierius pradėjo atsižvelgęs į visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusius pranešimus apie tuberkuliozės atvejus Skuodo rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Minėta informacija leido kilti abejonėms, kad Skuodo rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybėse galimai nebuvo imtasi pakankamų priemonių vykdant visuomenės sveikatos stebėseną bei užkertant kelią šios užkrečiamos ligos protrūkiui, taip pat nėra aišku, ar buvo tinkamai įgyvendinamas higienos normų reikalavimas, kad ugdymo įstaigose dirbtų tik nustatyta tvarka sveikatą pasitikrinę darbuotojai, t. y., Skuodo rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybėse galimai netinkamai vykdomos teisės aktuose nurodytos savivaldybių funkcijos, susijusios su pirmine asmens (taip pat vaikų ir jaunimo) sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikatos priežiūra. Tyrimo objektas. Skuodo rajono savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) vykdant visuomenės sveikatos stebėseną bei užkertant kelią tuberkuliozės protrūkiui.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

2. Tyrimo metu Seimo kontrolierius dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų, reikalingų tyrimui, gavimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau vadinama ir – Ministerija), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – NVSC) Klaipėdos departamentą [iki 2016-04-01 – Klaipėdos visuomenės sveikatos centras), Skuodo rajono savivaldybę ir Klaipėdos miesto savivaldybę.

3. Ministerija 2016-04-25 raštu Nr. (10.2.3.4-40) 10-3700 Seimo kontrolieriui, be kita ko, pateikė šią informaciją: 3.1. „2015 metų spalio ir gruodžio mėnesiais dviem C progimnazijos moksleivėms buvo diagnozuota neatvira tuberkuliozė [...]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). 3.2. „2016 m. sausio 25 d. šios progimnazijos mokytojai buvo diagnozuota plaučių tuberkuliozė [...].“ 3.3. „Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, gavęs skubų pranešimą apie atviros tuberkuliozės atvejį, atliko epidemiologinį tyrimą, kurio metu nustatė sąlytį turėjusius asmenis, pateikė rekomendacijas dėl tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės progimnazijos administracijai bei bendruomenei.“ 3.4. „Privalomus profilaktinius sveikatos tikrinimus mokytojai, dirbančiai C progimnazijoje, kuriai 2016 m. sausio 25 d. buvo diagnozuota atvira tuberkuliozė, atliko VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Skuodo PSPC).“ 3.5. „Šeimos gydytojas, vykdydamas profilaktinį sveikatos tikrinimą, turi atlikti bendrą paciento ištyrimą ir įtaręs, kad pacientas gali sirgti tuberkulioze, privalo siųsti pacientą gydytojo pulmonologo ar gydytojo vaikų pulmonologo konsultacijos.“ 3.6. „Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba), Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. kovo 14 d. pavedimu, atliko Skuodo PSPC suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neplaninę kokybės kontrolę. Akreditavimo tarnyba 2016 m. balandžio 13 d. raštu Nr. D2-3399(1.20J „Dėl VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centre pacientei G. B. atliktų sveikatos tikrinimų atitikties teisės aktų reikalavimams ir teiktų ambulatorinių radiologijos paslaugų teisėtumo“ informavo Sveikatos apsaugos ministeriją, kad neplaninės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės metu nustatė, kad Skuodo PSPC asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientei G. B. buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: netinkamai atliko bendrą pacientės ištyrimą ir pažeidė Šeimos gydytojo medicinos normos 12.2.1–12.2.3 [...] punktus ir Skuodo PSPC vyriausiojo gydytojo 2006 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. VI-31 patvirtintų Šeimos gydytojo pareiginių nuostatų 12.2.1–12.2.3, 12.2.5, 12.2.9 (pareiginių nuostatų punktai yra perkelti iš Šeimos gydytojo medicinos normos) punktus.“ 3.7. „Akreditavimo tarnyba taip pat nustatė, kad Skuodo PSPC 2016 m. sausio–vasario mėn. neteisėtai teikė ambulatorines radiologijos paslaugas. [...]. Akreditavimo tarnybos pateikta informacija apie neplaninės kokybės kontrolės metu nustatytus pažeidimus Skuodo PSPC, 2016 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (10.1.1.1-421) 10-3584 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų atitikties teisės aktų reikalavimams“ kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administraciją ir Skuodo PSPC direktorių bei paprašė informuoti, kokių buvo imtasi veiksmų šalinant nustatytus pažeidimus.“ 3.8.  „Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, gavęs pranešimus apie nustatytus tuberkuliozės atvejus C progimnazijoje, atliko atvejų epidemiologinius tyrimus. Gavę informaciją apie atviros plaučių tuberkuliozės atvejį, visuomenės sveikatos centro specialistai nuvykę į vietą įvertino epidemiologinę situaciją, nustatė sąlytį turėjusius asmenis ir pateikė progimnazijos administracijai rekomendacijas dėl profilaktikos ir kontrolės priemonių organizavimo bei konsultavo progimnazijos administraciją bei bendruomenę dėl iškilusių klausimų.“ 3.9.  „Pažymime, kad nuostata, kad darbuotojams, dirbantiems vaikų mokymo, auklėjimo srityje, plaučių rentgenologinis tyrimas turi būti atliekamas kasmet, buvo panaikinta Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-540 „Dėl Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos priežiūros tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 14 priedo pripažinimo netekusiu galios“, vykdant Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierės 2003 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (03)-SN-37.“ 3.10. „Nutarimo [Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarkos] 5 punkte nustatyta, kad „Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas, apklausęs ir apžiūrėjęs pacientą, gali paskirti konsultacijas ir tyrimus, kad sveikatos būklė būtų nustatyta tiksliau. Vadovaudamasis savo, konsultantų ir laboratorinių tyrimų duomenimis, gydytojas sprendžia, ar pacientas pagal sveikatos būklę gali dirbti tam tikrą darbą, vykdyti tam tikrą veiklą, ir tai įrašo paciento asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase) (F 048/a), patvirtindamas įrašą asmeniniu (arba įstaigos) antspaudu“. Taip pat šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, vadovaudamasis Įsakymo Nr. 301 [Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“] 6 priedo „Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka“ [...] 5.7 papunkčiu, gali skirti plaučių rentgenologinį ištyrimą vieną kartą per metus, esant indikacijų, asmenims kontaktuojantiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams ir sergantiems AIDS.“

4. Ministerija 2016-05-10 raštu Nr. (10.2.3.4-40) 10-4246 Seimo kontrolieriui papildomai pateikė šią informaciją: 4.1. „Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, gavęs skubų pranešimą apie atviros tuberkuliozės atvejį švietimo įstaigoje, privalėjo atlikti epidemiologinį tyrimą (epidemiologijos diagnostiką), siekiant nustatyti sąlytį turėjusius asmenis, ir pateikti rekomendacijas dėl tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės įstaigos administracijai bei bendruomenei.“ 4.2. „Epidemiologinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti turėjusius sąlytį asmenis, nustatyti tirtinus asmenis, infekcijos šaltinį, organizuoti židinio ribojimo ir likvidavimo priemones. Remiantis turima informacija, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, atlikęs epidemiologinį tyrimą, atliko visus būtinus veiksmus dėl sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo ir jų nusiuntimo profilaktiniam patikrinimui atlikti bei informacijos ir rekomendacijų pateikimo įstaigos administracijai.“ 4.3. „Tuberkuliozės diagnozę patvirtina gydytojas pulmonologas, vaikų pulmonologas, išanalizavęs ligos istoriją [...] ir atlikęs visus reikalingus tyrimus. Vaikams tuberkuliozė dažniausiai įtariama atliekant tuberkulino mėginį.“ 4.4. „Norime informuoti, kad tuberkuliozės nustatymas iš kapiliarinio ar veninio kraujo laboratoriniais metodais Lietuvoje nėra įteisintas. Pasaulio sveikatos organizacija tyrimo iš kapiliarinio ar veninio kraujo tuberkuliozei nustatyti nerekomenduoja.“

5. NVSC 2016-04-22 raštu Nr. 2-140 (1.24.3) Seimo kontrolieriui, be kita ko, pateikė šią informaciją: 5.1. „NVSC vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taip pat vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją.“ 5.2. „Informuojame, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nustatę (įtarę) asmenį, sergantį užkrečiamąja liga, įrašyta į privalomai registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamųjų ligų sąrašą, ar nešiojantį šių ligų sukėlėjus, taip pat mirties nuo šių ligų atvejais, privalo užregistruoti Infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (forma Nr. 060/a) ir teikti informaciją teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, vaikų ugdymo, vaikų, senelių globos, odos ir veneros ligų, tuberkuliozės įstaigoms, vadovaudamiesi 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 673 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis.“ 5.3. „NVSC specialistai [...], iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gavę pranešimus apie asmenį, sergantį užkrečiamąja liga, įrašyta į privalomai registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamųjų ligų sąrašą, ar nešiojantį šių ligų sukėlėjus, taip pat mirties nuo šių ligų atvejus, užregistruoja įstaigoje nustatyta tvarka, duomenis teikia Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai (ULSVIS) ir atlieka epidemiologinį užkrečiamosios ligos židinio tyrimą, t. y., aiškinasi susirgimų atsiradimo ir jų plitimo priežastis.“ 5.4. „Siekdami sustabdyti užkrečiamosios ligos plitimą, specialistai nustato sąlytį turėjusius asmenis ir teikia rekomendacijas dėl būtinų prevencinių priemonių, atsižvelgdami į užkrečiamosios ligos pobūdį, organizuoja imunoprofilaktiką, chemoprofilaktiką ar privalomąjį aplinkos kenksmingumo pašalinimą bei konsultuoja gyventojus ir ūkio subjektus užkrečiamųjų ligų profilaktikos klausimais.“ 5.5. „Informuojame, kad pirmą Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (Forma Nr. 058-0859-151/a) apie Skuodo rajono progimnazijos moksleivei diagnozuotą [...] tuberkuliozę [...] Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (toliau – Klaipėdos VSC) iš Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, gavo 2015 m. spalio 12 d. Iš karto pradėjus epidemiologinį židinio tyrimą buvo išsiaiškinta, kad moksleivei diagnozuota tuberkuliozės forma nėra epidemiologiškai pavojinga aplinkiniams, nes nebuvo diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozė, todėl sąlytį turėję asmenys nebuvo nustatyti.“ 5.6. „Informaciją apie šioje ugdymo įstaigoje nustatytą antrą tuberkuliozės atvejį Klaipėdos VSC iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo gavo 2016 m. vasario 3 d. Progimnazijoje dirbančiai mokytojai buvo nustatyta atvira [...] tuberkuliozė [...].“ 5.7. „Klaipėdos VSC 2016 m. vasario 5 d. raštu Nr. (8.5.) V4-375 „Dėl informacijos apie tuberkuliozę pateikimo“ pasiūlė Skuodo rajono progimnazijos direktoriui organizuoti bendruomenės susirinkimą, kurio metu būtų pateikta informacija apie tuberkuliozę, jos formas bei profilaktiką. Progimnazijos bendruomenės ir specialistų susirinkimas buvo suorganizuotas 2016 m. vasario 10 d. Susirinkimo metu dalyviams buvo pateikta informacija apie tuberkuliozę ir jos prevenciją, kontaktiniams asmenims paaiškinta, kad būtina išsitirti dėl tuberkuliozės.“ 5.8. „ [...] židinio tyrimo metu iš VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro Klaipėdos VSC gavo informaciją, kad dar viena progimnazijos moksleivė 2015 m. gruodžio mėn. buvo hospitalizuota VšĮ Kauno klinikinės ligoninės II vaikų ligų skyriuje [...]. Tačiau, vadovaujantis 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis, informacija apie nustatytą kvėpavimo organų tuberkuliozę, nepatvirtintą bakteriologiškai ar histologiškai [...], NVSC neprivalo būti teikiama, nes epidemiologiškai ši tuberkuliozės forma nėra pavojinga aplinkiniams.“ 5.9. „2016 m. kovo 8 d. Klaipėdos VSC gautais duomenimis, tuberkulino mėginiai buvo atlikti 568 iš 596 progimnazijoje besimokančių mokinių, teigiamas tuberkulino mėginys nustatytas 77 (13,6 proc.) vaikų. Tai reiškia, kad vaikų organizmai yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau jie neturi aktyvios tuberkuliozės, t. y., jie neserga. Po konsultacijų asmens sveikatos priežiūros įstaigose 13 vaikų buvo pasiūlyta profilaktiškai gydytis ligoninėje, penkių vaikų tėvai gydymo atsisakė.“ 5.10.  „Tuberkulino odos mėginys (Mantu) yra plačiausiai taikomas tuberkuliozės diagnostikos testas vaikams. Atliekant testą siekiama kuo anksčiau diagnozuoti tuberkuliozės infekciją ir kuo anksčiau pradėti taikyti prevencines priemones, siekiant išvengti ligos. Jei tuberkulino mėginys yra teigiamas, pacientas turi būti siunčiamas pas pulmonologą konsultuotis, išsamiau išsitirti ir, jei reikia, gydytis.“ 5.11. „Atkreipiame dėmesį, kad viena efektyviausių tuberkuliozės plitimo ugdymo įstaigose prevencijos priemonių yra laiku atlikti ir kokybiški ugdymo įstaigų darbuotojų ir auklėtinių profilaktiniai sveikatos patikrinimai. [...].“

6. NVSC 2016-05-05 raštu Nr. 2-202 (1.24.3) Seimo kontrolieriui papildomai pateikė šią informaciją: 6.1.  „[...] NVSC Klaipėdos departamentas informaciją apie tai, kad 2015 m. lapkričio 24 d. buvo hospitalizuotas vienos Klaipėdos ugdymo įstaigos darbuotojas, kuriam 2015 m. lapkričio 27 d. diagnozuota [...] tuberkuliozė [...], iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo gavo 2015 m. lapkričio 27 d.“ 6.2. „Epidemiologinio židinio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad minėtas ugdymo įstaigos darbuotojas, kuriam diagnozuota infiltracinė plaučių tuberkuliozė, dirba B gimnazijoje. Šioje gimnazijoje 2015 m. gruodžio 10 d. atliktas epidemiologinis tyrimas, kurio metu ugdymo įstaigos administracijai buvo nurodyta sąlytį turėjusiems mokiniams ir darbuotojams pasitikrinti sveikatą dėl tuberkuliozės (atlikti tuberkulino mėginį vaikams bei krūtinės ląstos rentgenogramą darbuotojams), taip pat buvo rekomenduota pateikti informaciją mokinių tėvams, personalui apie tuberkuliozę, jos profilaktiką ir atlikti gimnazijos patalpų valymą drėgnu būdu, naudojant buitines dezinfekavimo priemones, gerai išvėdinti visas patalpas.“ 6.3. „Tiriant tuberkuliozės židinį nustatyta, kad sąlytį su susirgusiu darbuotoju turėjo 15 mokinių, kuriems buvo atlikti tuberkulino mėginiai. Visi tuberkulino mėginiai buvo neigiami. Šioje ugdymo įstaigoje dirba 83 darbuotojai, iš jų – 52 pedagogai. Visi darbuotojai dirbo profilaktiškai pasitikrinę sveikatą. Pažymime, kad tuberkuliozė darbuotojui buvo nustatyta profilaktinio sveikatos patikrinimo metu.“ 6.4. „Atliekant epidemiologinį židinio tyrimą buvo išsiaiškinta, kad susirgęs tuberkulioze darbuotojas dirba dar ir A progimnazijoje, kurioje epidemiologinis tyrimas buvo atliktas 2015 m. gruodžio 21 d. Židinio tyrimo metu buvo pateiktos tos pačios rekomendacijos: ugdymo įstaigos administracijai nurodyta sąlytį turėjusiems mokiniams ir darbuotojams pasitikrinti sveikatą dėl tuberkuliozės (atlikti tuberkulino mėginį vaikams bei krūtinės ląstos rentgenogramą darbuotojams), taip pat buvo rekomenduota pateikti informaciją mokinių tėvams, personalui apie tuberkuliozę, jos profilaktiką ir atlikti gimnazijos patalpų valymą drėgnu būdu, naudojant buitines dezinfekavimo priemones, gerai išvėdinti visas patalpas.“ 6.5. „Nustatyta, kad sąlytį su susirgusiu mokytoju turėjo 120 mokinių iš penkių klasių, du iš jų dėl teigiamo tuberkulino mėginio buvo hospitalizuoti VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filiale profilaktiniam gydymui. A progimnazijoje dirba 87 darbuotojai, iš jų – 62 pedagogai. Visi darbuotojai dirbo profilaktiškai pasitikrinę sveikatą.“ 6.6. „[...] 2016 m. kovo 23 d. buvo papildomai suorganizuotas A progimnazijos bendruomenės susirinkimas, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai bei VšĮ Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo vadovė. Susirinkimo metu tėvams buvo atsakyta į rūpimus klausimus apie tuberkuliozę, prevencines priemones, gydymą ir kt. Iki to laiko buvo inicijuoti ir įvyko trys A progimnazijos bendruomenės susirinkimai. A progimnazijos bendruomenės pageidavimu dar vienas mokyklos bendruomenės susirinkimas buvo suorganizuotas 2016 m. balandžio 26 d.“ 6.7. „Atkreipiame dėmesį, kad viena efektyviausių tuberkuliozės plitimo ugdymo įstaigose prevencijos priemonių yra laiku atlikti ir kokybiški ugdymo įstaigų darbuotojų ir auklėtinių profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Tuberkulino odos mėginys yra plačiausiai taikomas tuberkuliozės diagnostikos testas vaikų infekuotumui ir tuberkuliozei nustatyti. Atliekant testą siekiama kuo anksčiau diagnozuoti tuberkuliozės infekciją ir kuo anksčiau pradėti taikyti prevencines priemones, siekiant išvengti ligos.“

7. Skuodo rajono savivaldybės administracija 2016-04-21 raštu Nr. (4.1.29)-R2-765 Seimo kontrolieriui, be kita ko, pateikė šią informaciją: 7.1. „Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje priemonės įgyvendinamos pagal 2012 m. balandžio 26 d. Skuodo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T9-121 patvirtintą Skuodo rajono užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės 2012–2015 m. programą ir Skuodo rajono savivaldybės žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių planą 2012–2016 m.“ 7.2. „Visuomenės sveikatos biuras pagal Skuodo rajono užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės 2012–2015 m. programos priemonių planą [...] vykdė šias prevencines veiklas, susijusias su tuberkuliozės profilaktika: 2012 m. platintas informacinis leidinys [...]. Skuodo rajono bendrojo ugdymo įstaigose tuberkuliozės profilaktikos tema buvo pravesta 1 pamoka [...]. Parengti 4 stendai, plakatai. 2013 m. straipsnis – interviu Skuodo rajono laikraštyje [...]. Skuodo rajono bendrojo ugdymo įstaigose tuberkuliozės profilaktikos tema buvo pravestos 4 pamokos [...]. Parengti 2 stendai, plakatai. 2014 m. Skuodo rajono bendrojo ugdymo įstaigose mokiniams tuberkuliozės profilaktikos tema buvo pravestos 4 pamokos – diskusijos [...]. Parengti 3 stendai, plakatai. 2015 m. straipsnis Skuodo rajono laikraštyje [..]. Skuodo rajono bendrojo ugdymo įstaigose buvo pravestos 6 pamokos – diskusijos apie tuberkuliozės profilaktiką [...]. Parengti 5 stendai, plakatai.“ 7.3. „Pagal [...] Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo [...] 25 straipsnio 3 punktą, Skuodo rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojas kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru 2016 m. vasario 4 d., atsižvelgdami į tuberkuliozės situaciją Skuodo rajone, Skuodo rajono savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigoms parengė tuberkuliozės valdymo ir kontrolės veiksmų planą, kuriuo vadovaujantis švietimo įstaigų vadovų susirinkimo metu skaityta paskaita tema: „Tuberkuliozės profilaktika ir kontrolė“. Organizuotas seminaras Skuodo rajono savivaldybės administracijos socialiniams darbuotojams tema: „Tuberkuliozės profilaktika ir kontrolė“ (iš viso 26 dalyviai). Išdalinti informacijos leidinių paketai Skuodo rajono seniūnijoms, pirminės asmens sveikatos priežiūros centrams, ambulatorijoms ir medicinos punktams (dalomoji informacinė medžiaga: lankstinukai „Tuberkuliozės profilaktika ir kontrolė“ ir „Tuberkuliozės gydymo sėkmė – paciento rankose“, plakatai „Apsaugokime save ir kitus nuo tuberkuliozės“ (iš viso išdalinti 395 informaciniai leidiniai). Informacija apie tuberkuliozės profilaktiką ir kontrolę 2016 m. vasario 12 d. paviešinta Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“, 2016 m. vasario 4 d. Skuodo rajono savivaldybės interneto svetainėje, Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje bei „Facebook“ paskyroje. 2016 m. pirmąjį ketvirtį Skuodo rajono mokyklose mokiniams tuberkuliozės profilaktikos tema buvo pravesta 11 pamokų (213 dalyvių). Parengti 4 stendai, plakatai (tiražas 73 vnt.) [...].“ 7.4. „Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Skuodo rajono mokyklose dirbantiems Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistams kasmet teikia metodines rekomendacijas, esant naujoms rekomendacijoms ir esant papildomam poreikiui – informacija teikta 2015 m. balandžio l d., 2016 m. sausio 6 d. ir 2016 m. vasario 2 d.“ 7.5. „Vykdant Skuodo rajono užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės 2012–2015 m. programos priemonių planą, Skuodo rajono savivaldybės įstaigos, teikiančios pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas – VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Skuodo PSPC) ir VšĮ Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Mosėdžio PSPC) – kasmet tuberkulino mėginiais patikrina visus 6–7 metų vaikus. Tikrinamų vaikų skaičius nustatomas pagal suvestinius duomenis iš visų šeimos gydytojo kabinetų bei faktinius 6–7 metų vaikų, kurie atvyksta sveikatos patikrinimui prieš lankant ugdymo ar švietimo įstaigą, duomenis.“ 7.6. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 5 str. ir 26 str. nuostatomis, Savivaldybės taryba kasmet išklauso Savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitą apie užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus, tvirtina Savivaldybės tikslines sveikatos programas dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės, nuo 2015 m. nustato Savivaldybės užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacines priemones Savivaldybės strateginiuose plėtros ir veiklos planuose.“ 7.7. „C progimnazija [...] nėra pasirašiusi sutarties su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, motyvas – dėl finansinių sunkumų nenumatytos lėšos profilaktiniams darbuotojų patikrinimams. Mokytojai atvyksta profilaktinėms patikroms individualiai, be jokio išankstinio planavimo.“ 7.8. „Progimnazijos direktorius V. J. [...] pažymėjo, kad jis, kaip darbdavys, renka informaciją apie tai, kurie mokytojai ir kada turi pasitikrinti sveikatą, besitikrinantiesiems įduodami į rankas sveikatos pasai (Asmens medicininė knygelė, apsk. f. 048/a, toliau – knygelė), mokytojai profilaktiškai tikrinasi kasmet, darbuotojams, kuriems kortelėje yra įrašyta „Medicininį patikrinimą praėjo. Dirbti gali“, leidžiama dirbti [...].“ 7.9.  „Pažymėtina, kad neoficialiai informacija apie galimą tuberkuliozės atvejį gauta 2015-12-15: [...].. Skuodo PSPC šeimos gydytojui pradėjus domėtis savo pacientės mokinės [...] diagnoze, 2015-12-15 telefonu iš RKL [Respublikinės Klaipėdos ligoninės] gydančio gydytojo buvo gauta žodinė informacija apie galimą tuberkuliozinį pleuritą. Skuodo PSPC iš RKL išrašą iš medicininių dokumentų gavo tik 2016-02-02.“ 7.10. „Veiksmai 2015-12-15 gavus žodinę informaciją apie galimą tuberkuliozės atvejį: 2015-12-18 Skuodo PSPC ir savivaldybės gydytojo iniciatyva buvo organizuotos tikslinės patikros 8A klasės (kurioje mokėsi abi mokinės) mokiniams dėl tuberkuliozės infekuotumo nustatymo, atliekant „Mendel-Mantoux“ (toliau – „Mantu“) testus, 8A klasėje nustatyti 2 teigiami „Mantu“ atvejai.“ 7.11. „Skuodo PSPC buvo patikrintos visų progimnazijos mokytojų Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos. Atsižvelgus į epidemiologinę situaciją mokykloje, progimnazijos direktoriui buvo rekomenduota, kad visi mokytojai profilaktiškai atliktų radiologinį krūtinės ląstos tyrimą – net ir nesant indikacijų tokiam tyrimui.“ 7.12. „2016-01-21 atlikus fluorografinį tyrimą mokytojos [...] plaučiuose rasti pakitimai, nukreipta atlikti krūtinės ląstos apžvalginę rentgenogramą, 2016-01-25, radus pakitimus plaučiuose, pacientė [...] išsiųsta į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialą diagnozės patikslinimui.“ 7.13. „2016-01-29 progimnazijos direktoriui išsiųstas raštas, kad, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, [...] rekomenduojama atlikti „Mantu“ mėginius visiems 5–8 klasių mokiniams (311 mokinių) iki 2016-02-19. Darbuotojams siūlyta pasitikrinti sveikatą pas savo šeimos gydytoją [...].“ 7.14. „2016-02-05 Skuodo PSPC ir savivaldybės gydytojui gavus žodinę informaciją iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, kad C progimnazijos mokytojai nustatyta atvira tuberkuliozės forma, nutarta atlikti „Mantu“ mėginius ir 1–4 klasių mokiniams (270 mokinių) iki 2016-03-07.“ 7.15.  „2016-03-08 [...] Skuodo PSPC vadovas Savivaldybės gydytoją informavo, kad bendras progimnazijos mokinių skaičius – 574 mokiniai, iš jų 568 mokiniams atliktas „Mantu“ testas, 77 mokiniams nustatytas teigiamas „Mantu“ testo rezultatas. „Mantu“ mėginiai neatlikti 6 mokiniams, 2 mokiniams dėl ligos ir 4 mokiniai neatvyko dėl nežinomų priežasčių. Mokiniams, kuriems „Mantu“ testo rezultatas buvo teigiamas, išduoti siuntimai į RKL Tuberkuliozės filialą (raštas pridedamas).“ 7.16. „Mokykloje leidžiantis dirbti pažymėjimas išduotas VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centre [...].“ 7.17. „Skuodo PSPC pateiktame 2016-02-19 vidaus medicininio audito tyrimo akte Nr. l išnagrinėtas paslaugų teikimas pacientei mokytojai [...].“ 7.18. „Pagal Profilaktinių apžiūrų kabineto registracijos žurnalo įrašus, pacientei 2015-11-19 buvo paskirta atlikti ir į rankas įduoti siuntimai tyrimams (fluorogramai, kraujo bei šlapimo tyrimams), tačiau, pagal Fluorografijos kabineto registracijos žurnalo įrašus, 2015-11-19 fluorogramos pacientė neatliko.“ 7.19. „Skuodo PSPC prašymu progimnazija leido susipažinti su įrašais pacientės asmens medicininėje knygelėje (toliau – knygelė), 2015-11-19 knygelės įraše nurodyta „Plaučių „ro“ be patologijos“.“ 7.20. „Asmens medicininė knygelė yra saugoma įstaigoje (šiuo atveju – C progimnazijoje) ir yra įteikiama darbuotojui prieš profilaktinį patikrinimą. Dėl kokių priežasčių mokytoja G. B. neatliko plaučių fluorografinio tyrimo, neaišku. Nustatyti, kas atliko fiktyvų įrašą knygelėje, duomenų nepakanka [...].“ 7.21. „Valstybinė akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –Akreditavimo tarnyba) atliko mokytojai G. B. teiktų paslaugų neplaninę kokybės kontrolę ir nustatė medicininės dokumentacijos pildymo pažeidimą, dėl kurio pritaikė sankciją – įspėjimą, taip pat, Akreditavimo tarnybos nuomone, Skuodo PSPC neteisėtai teikė radiologijos paslaugas.“ 7.22. „Negalint ištirti infekcijos perdavimo faktorių ir įrodyti jų vaidmens perduodant infekciją, teigti, kad progimnazijos mokiniai buvo infekuoti dėl mokytojos G. B. ligos, duomenų nepakanka – mokytojos artimieji, gyvenantys kartu su ja, tuberkulioze neserga ir nėra infekuoti; mokiniai, kuriems nustatyta tuberkuliozė ar teigiami tuberkulino testo rezultatai, nebuvo izoliuoti nuo bendruomenės, tuberkulioze galima apsikrėsti ne tik mokykloje.“ 7.23. Tuberkuliozės epidemiologinės situacijos pablogėjimą Skuodo rajone (ir, kaip matyti iš daugelio kitų pavyzdžių, visoje Lietuvoje) lėmė nesureguliuota teisinė bazė (lygių galimybių kontrolieriaus prašymu buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-07 nutarimo Nr. 544 14 priedas „Asmenų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamų ligų, sveikatos tikrinimo tvarka“ ir nepatvirtintas naujas aprašas, reglamentuojantis tokių asmenų tikrinimo tvarką, todėl nebeliko konkrečių šeimos gydytojo veiksmų aprašo, atliekant dirbančiųjų su vaikais profilaktines patikras, nereglamentuota, kokius konkrečiai tyrimus reikia atlikti), sunaikintas Lietuvos Respublikos tuberkuliozės registras, faktiškai sunaikinta ftiziatrinė pagalba ir priežiūra rajonuose, teisės aktais nereglamentuotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas (skubus informacijos perdavimas, sveikatos priežiūros tęstinumas, užtikrinant tuberkuliozės suvaldymą) bei žmogiškasis faktorius (dėl kokių priežasčių mokytoja G. B. vengė ir neatliko krūtinės ląstos fluorografinio tyrimo, nežinoma).“

8. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016-05-13 raštu Nr. (4.17)-R2-1503 Seimo kontrolieriui, be kita ko, pateikė šią informaciją: 8.1. „Savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas (visuomenės sveikatos stebėsena ir stiprinimas, sveikatos priežiūra mokyklose ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose) vykdo BĮ Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras (toliau – Klaipėdos m. VSB).“ 8.2. „[...] Klaipėdos m. VSB parengia metinę miesto visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą, kurią Klaipėdos miesto savivaldybės taryba [...] patvirtina sprendimu.“ 8.3.  „[...] Savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. AD1-731 patvirtino Klaipėdos miesto užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių 2013–2015 metams planą [...], kartu su savivaldybės gydytoju vykdė jo kontrolę.“ 8.4. „Įvertinęs šio plano įvykdymą ir surinktą informaciją apie gyventojų sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, savivaldybės gydytojas rengia Klaipėdos miesto užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių 2016–2018 m. plano projektą, kuriame tuberkuliozės prevencijai siūloma: [...] inicijuoti ir organizuoti tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso (DOTS) paslaugų teikimą, skiriant lėšas DOTS kabineto išlaikymui; inicijuoti informacijos teikimo tvarką / algoritmo parengimą, paaiškėjus užkrečiamos ligos atvejui ugdymo įstaigoje; periodiškai informuoti visuomenę apie tuberkuliozės epidemiologinę būklę ir profilaktikos priemones, ypač atkreipiant dėmesį kovo 24 d., Tarptautinę tuberkuliozės dieną;  užtikrinti ugdymo įstaigose dirbančių asmenų profilaktinių sveikatos tikrinimų kokybę sveikatos priežiūros įstaigose.“ 8.5. „Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus ir Sveikatos apsaugos skyriaus specialistai apie tuberkuliozės atvejį A progimnazijoje pirmą kartą sužinojo kovo mėnesį iš žiniasklaidos darbuotojų. Pirmas oficialus pranešimas apie nustatytą tuberkuliozės atvejį dirbančiam J. P. miesto ugdymo įstaigose gautas NVSC Klaipėdos departamento 2016-04-06 raštu Nr. 2.3-36 (18.19.1.3.13) „Dėl informacijos pateikimo“.“ 8.6. „Klaipėdos m. VSB surinktais duomenimis, NVSC Klaipėdos departamentas informavo B gimnaziją 2015 m, gruodžio 10 d. ir A progimnaziją 2015 m. gruodžio 21 d. apie šiose ugdymo įstaigose dirbančio pedagogo susirgimą tuberkulioze, pateikė nurodymus privalomiems profilaktiniams veiksmams atlikti.“ 8.7. „B gimnazija iki gruodžio 15 d. atliko visus patalpų nukenksminimo, valymo ir vėdinimo nurodymus, nustatė kontaktavusius su pedagogu mokinius ir telefonu informavo tėvus apie NVSC Klaipėdos departamento rekomendacijas patikrinti vaikų sveikatą.“ 8.8. „A progimnazija atliko patalpų nukenksminimo, valymo ir vėdinimo nurodymus. Kadangi kontaktavusių su sergančiu pedagogu mokinių nustatyta daug (120 mokinių), informacijos pateikimui buvo pasirinktas tėvų susirinkimas, individualios konsultacijos ir pranešimai elektroniniame tinklalapyje „TAMO“.“ 8.9. „VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro pateiktais duomenimis, profilaktinių patikrinimų metu dviejose ugdymo įstaigose dirbančiam asmeniui J. P. buvo pastebėti pakitimai krūtinės ląstos atliktoje fluorogramoje. Palyginus fluorogramą su 2014 metų daryta plaučių nuotrauka ir apklausos metu negavus iš darbuotojo J. P. jokių nusiskundimų, mokytojui J. P. leista dirbti, išduotu 2015-10-30 siuntimu nukreipiant tolesniam ištyrimui į Respublikinės Klaipėdos ligoninės tuberkuliozės filialą.“ 8.10.  „NVSC Klaipėdos departamento atliktų epidemiologinių tyrimų rekomendacijos sąlytį turėjusiems mokiniams ir darbuotojams pasitikrinti sveikatą dėl tuberkuliozės (atlikti tuberkulino mėginį vaikams ir krūtinės ląstos rentgenogramą darbuotojams) abiejose ugdymo įstaigose įgyvendintos.“ 8.11. „Iš A progimnazijos 120 mokinių, turėjusių sąlytį su susirgusiu mokytoju ir patikrintų dėl teigiamo tuberkulino mėginio, 2 mokiniai buvo hospitalizuoti profilaktiniam gydymui.“ 8.12. „B gimnazijos 15 mokinių, turėjusių sąlytį su susirgusiu mokytoju J. P., atlikti tuberkulino mėginiai neigiami.“ 8.13. „Susirgimas tuberkulioze mokytojui J. P. nustatytas Respublikinės Klaipėdos ligoninės tuberkuliozės filiale 2015-11-24.“ 8.14. „A progimnazijos direktorė D. C. laiku užtikrino, kad mokykloje dirbantys darbuotojai laiku pasitikrintų sveikatą [...].“

9. Skuodo rajono savivaldybės administracija 2017-06-01 raštu Nr. (4.1.29)-R2-937 Seimo kontrolieriui papildomai pateikė šią informaciją: 9.1. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis, darbdavys ir darbuotojas privalo laikytis darbuotojo sveikatos privalomo tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų išvadų nurodymų (18 str. 2 p.); išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką – apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jei kiti įstatymai nenumato kitaip (18 str. 6 p.). Dėl profilaktinių patikrinimų Skuodo PSPC ir Mosėdžio PSPC yra pasirašę sutartis su kai kuriomis įstaigomis. 2016-08-30 pasirašyta sutartis Nr. 451 (pridedama) su C progimnazija [...], kuri anksčiau dėl finansinių sunkumų tokios sutarties nebuvo pasirašiusi.“ 9.2.  „[...] Skuodo PSPC patalpose šios įstaigos lėšomis yra įkurtas DOTS kabinetas (šiuo metu yra tvarkomas leidimas-higienos pasas, planuojama pradėti veiklą 2017 m. liepos mėn.).“

10. Skuodo rajono savivaldybės administracija Seimo kontrolieriui papildomai pateikė šiuos dokumentus: 10.1. Progimnazijos ir Skuodo PSPC 2016-08-30 paslaugų teikimo sutartį, kuria Skuodo PSPC įsipareigoja atlikti medicininį privalomąjį C progimnazijos darbuotojų sveikatos tikrinimą ir išduoti medicinines išvadas apie sveikatos būklę, o Progimnazija įsipareigoja atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą; 10.2. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-04-15 raštą Nr. D2-3463-(1.20), kuriame, be kita ko, nurodyta: 10.2.1. „Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba [...] atliko pacientei [...] 2014-10-29 ir 2015-11-19 [...] Skuodo PSPC teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neplaninę kokybės kontrolę“; 10.2.2. „Kontrolės metu nustatyta, kad 2014-10-29 ir 2015-11-19 Skuodo PSPC šeimos gydytojos nepilnai atliko bendrą pacientės G. B. ištyrimą ir pažymėjo profilaktinio sveikatos tikrinimo išvadas apie pacientės G. B. profesinį tinkamumą „Dirbti su vaikais gali“, nepaskyrusios instrumentinių ir (ar) laboratorinių tyrimų tuberkuliozei nustatyti, tuo pažeisdamos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ [...] ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarkos [...] nuostatas“; 10.3. Skuodo PSPC vidaus medicininio audito tyrimo 2016-12-19 aktą Nr. 1, kuriame, be kita ko, nurodyta: 10.3.1. „2015-11-19 pacientę profilaktiškai dėl darbo su vaikais tikrino šeimos gydytoja J. D. [...], skundų nepateikė, plaučių būklė buvo be pakitimų, tyrimai nekartoti, nes buvo atlikti 2015-05-21 (be pakitimų), paskirtas fluorografinis tyrimas, išvada – medicininį patikrinimą praėjo, su vaikais dirbti gali“; 10.3.2. „[...] Skuodo PSPC prašymu įstaiga leido susipažinti su įrašais pacientės asmens medicininėje knygelėje [...], 2015-11-19 įraše nurodyta „Plaučių „ro“ be patologijos“. Pagal Fluorografijos kabineto registracijos žurnalo įrašus, 2015-11-19 fluorograma pacientei nebuvo atlikta“; 10.3.3. „Paslaugų pacientei teikimo metu profilaktinį patikrinimą atlikusi bendrosios praktikos slaugytoja Skuodo PSPC nebedirba nuo 2015-06-30 (darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu, darbuotojai išėjus į pensiją). Nustatyti, kas atliko fiktyvų įrašą knygelėje, duomenų nepakanka, toks tyrimas nėra Skuodo PSPC kompetencija“; 10.3.4. „Tyrimo metu išsiaiškinta, kad mokytojai profilaktinių patikrinimų metu vengia kasmet atlikti radiologinius tyrimus dėl gaunamos spinduliuotės ir dažnai prašo neskirti tokio tyrimo [...]“; 10.3.5. „Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais profilaktinių patikrinimų tvarką asmenims, dirbantiems su vaikais, nėra reglamentuota, kokie tyrimai turi būti atliekami dėl tuberkuliozės kiekvieno patikrinimo metu“; 10.4. Skuodo rajono savivaldybės mero 2016-06-27 raštą Nr. (4.1.29)-R2-1181, kuriame, be kita ko, pateikta ši informacija: 10.4.1. „Skuodo PSPC pateiktame 2016-02-19 vidaus medicininio audito tyrimo akte Nr. 1 išnagrinėtas paslaugų teikimas pacientei [...], jame nurodyta, kad, pagal Profilaktinių apžiūrų kabineto registracijos žurnalo įrašus, pacientei 2015-11-19 buvo paskirta atlikti ir į rankas įduoti siuntimai tyrimams (fluorogramai, kraujo bei šlapimo tyrimams), tačiau, pagal Fluorografijos kabineto registracijos žurnalo įrašus, 2016-11-19 fluorogramos pacientė neatliko“; 10.4.2. „Asmens medicininė knygelė yra saugoma įstaigoje (šiuo atveju – C progimnazijoje) ir yra įteikiama darbuotojui prieš profilaktinį patikrinimą. Dėl kokių priežasčių mokytoja [...] neatliko plaučių fluorografinio tyrimo, neaišku. Gydytoja [...] nurodė, kad įrašo „Plaučių „ro“ be patologijos“ ji nerašė, tą įrodo ir skirtinga rašysena. Apklausti pacientę G. B. ir nustatyti, kas atliko fiktyvų įrašą pacientės knygelėje, nėra Skuodo PSPC kompetencija.“

11. Klaipėdos miesto savivaldybė Seimo kontrolieriui papildomai pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-05-11 raštą Klaipėdos miesto savivaldybės merui, kuriame, be kita ko, nurodyta: 11.1. „[...] ugdymo įstaiga [A progimnazija] atliko visus NVSC Klaipėdos departamento nurodymus. Ugdymo įstaiga vykdydama nurodymą dėl informacijos pateikimo vaikų, turėjusių sąlytį su ligoniu, tėvams, esant dideliam kontaktinių vaikų skaičiui, pasirinko informavimo būdą – susirinkimą. Kadangi ugdymo įstaiga apie užkrečiamosios ligos atvejį buvo informuota prieš šventinį laikotarpį, žinutė per mokyklos elektroninį dienyną apie organizuojamą tėvų susirinkimą išsiųsta 2016 m. sausio 21 d. Pirmasis tėvų susirinkimas įvyko 2016 m. sausio 28 d., susirinkime dalyvavo tik du tėvai. [...]. Susirinkimai vykdyti 2016 m. vasario 10 d. (susirinkime dalyvavo 15 tėvų) ir vasario 18 d. (susirinkime dalyvavo 22 tėvai). Susirinkime nedalyvavusiems mokinių tėvams per mokyklos elektroninį dienyną išsiųsta elektroninė žinutė, kurioje buvo nurodyta, kad mokykloje nustatytas tuberkuliozės atvejis ir mokinys turėjo kontaktą su darbuotoju, bei rekomenduotina nuvykti pas šeimos gydytoją.“ 11.2. „2016 m. kovo 23 d. ir balandžio 26 d. organizuoti visų mokykloje besimokančių vaikų tėvų susirinkimai, dalyvaujant NVSC Klaipėdos departamento specialistams bei Klaipėdos Respublikinės ligoninės tuberkuliozės filialo l. e. vadovės pareigas gydytojai. Susirinkimo metu tėvams buvo atsakyta į rūpimus klausimus apie tuberkuliozę, prevencines priemones, gydymą ir t. t.“

12. Seimo kontrolieriui darbo tvarka taip pat buvo pateiktas Ministerijos 2016-05-09 raštas Nr. (1.120-421)10-4162, adresuotas Lietuvos savivaldybių administracijoms, kuriame, be kita ko, nurodyta: „Pažymime, kad DOTS kabinetų remonto (jei jis reikalingas), būtinų baldų ir įrangos įsigijimo (jei reikia), socialinės paramos paketo (maisto produktų paketas (talonas) ir kompensavimas už kelionės bilietą) lėšos bus skiriamos iš Sveikatos apsaugos ministerijos regioninės priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-R-609 „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas“. Savivaldybės bus kviečiamos teikti Regionų plėtros tarnyboms projektinius pasiūlymus. Apgailestaujame, bet, užtrukus dokumentų derinimui su atsakingomis institucijomis, kvietimai bus paskelbti III šių metų [2016] ketvirtį.“

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

13. Lietuvos Respublikos teisės aktai: 13.1. Seimo kontrolierių įstatymo: 3 straipsnis – „Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. [...]“; 13 straipsnis – „3. Skundai paprastai paduodami raštu. Jeigu skundas gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. [...].“ 13.2. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau vadinama – VSPĮ): 4 straipsnis – „1. Visuomenės sveikata ir visuomenės gebėjimas gerinti savo sveikatą turi būti užtikrinami šiais metodais ir priemonėmis: 1) ligų profilaktika ir kontrole; 2) valstybiniu visuomenės sveikatos priežiūros reguliavimu, tikslinių programų, užtikrinančių gyventojų gyvenimo kokybę ir sveikatos gerovę, rengimu ir įgyvendinimu; [...; 5) visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringu) ir ekspertize, neatidėliotinu visuomenės informavimu apie atsiradusias užkrečiamąsias ligas, apsinuodijimus ir kitas masines užkrečiamąsias ligas, gyvenamosios aplinkos būklę, vykdomas ligų kontrolės bei profilaktikos priemones, sveikos gyvensenos propaganda ir gyventojų sveikatos ugdymu; 6) kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis“; 6 straipsnis – „1. Savivaldybės: 1) vykdo valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas: visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą, visuomenės sveikatos stebėseną; 2) vykdo savarankiškąsias visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas: įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas visuomenės sveikatos priemones, atsižvelgdamos į vyraujančias visuomenės sveikatos problemas; dalyvauja įgyvendinant valstybines visuomenės sveikatos programas, tarpinstitucinius veiklos planus; vykdo vaikų ir jaunimo visuomenės sveikatos priežiūrą, išskyrus visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas; įtraukia į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą socialinius partnerius; vykdo kitas įstatymų nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas. 2. Savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti steigia visuomenės sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas – savivaldybių visuomenės sveikatos biurus. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras savivaldybių bendradarbiavimo sutarties pagrindu turi teisę teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir kitų savivaldybių gyventojams. [...]“; 7 straipsnis – „3. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, veikiančios visoje valstybės teritorijoje, vykdo: [...]; 3) žmonių užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros profilaktikos ir kontrolės priemones, siekdamos mažinti šalies gyventojų sergamumą, mirtingumą ir invalidumą nuo jų, kai kurių užkrečiamųjų ligų likvidavimą, tinkamą pasirengimą ir reagavimą į iškilusias dėl užkrečiamųjų ligų grėsmes visuomenei; [...]“; 15 straipsnis – „Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (iki 2016-04-01 Visuomenės sveikatos centrai apskrityse): 1) vykdo asmens sveikatos priežiūros, švietimo, stacionarių globos ir slaugos įstaigų, [...] valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę; [...]; 3) pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę; [...].“ 13.3. Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo (toliau vadinama – VSSĮ): 10 straipsnis – „1. Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma joms priskirtose teritorijose siekiant gauti išsamią informaciją apie savivaldybių teritorijų visuomenės sveikatos būklę ir remiantis objektyvia informacija planuoti bei įgyvendinti vietines visuomenės sveikatos prevencijos priemones. 2. Savivaldybių institucijos organizuoja savivaldybių visuomenės sveikatos stebėseną Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir atlieka šias funkcijas: 1) kaupia savivaldybės bendruomenės sveikatos būklės ir jos kitimo duomenis, vertina ir analizuoja jų pokyčius; 2) stebi ir analizuoja aplinkos veiksnius, darančius įtaką sveikatai; 3) analizuoja socialinius bei ekonominius veiksnius, veikiančius gyventojų sveikatą; [...]; 5) teikia informaciją visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms; [...].“ 13.4. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau vadinama – ULPKĮ): 2 straipsnis – „11. Užkrečiamųjų ligų profilaktika – organizacinės, teisinės, ekonominės, technologinės, higienos, epidemiologijos, imunobiologijos, chemoprofilaktikos, sveikatos ugdymo priemonės, taip pat kiti veiksmai ir metodai, kurie leidžia išvengti apsikrėtimo ir susirgimo užkrečiamosiomis ligomis. 12. Užkrečiamųjų ligų kontrolė – organizacinės, techninės, ekonominės, taip pat epidemiologijos ir kitos medicinos priemonės, sudarančios galimybę mažinti ar (ir) likviduoti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, taip pat išvengti tų ligų išplitimo. [...] 17. Užkrečiamųjų ligų epidemiologinė diagnostika – ligonių, asmenų, turėjusių su jais sąlytį bei įtariamų, kad serga, gyventojų grupių, kurioms yra rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, nustatymas, taip pat užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir paplitimo požymių bei priežasčių ir sąlygų nustatymas ir įvertinimas. [...]“; 3 straipsnis – „1. Visos diagnozuotos užkrečiamosios ligos ir išskirti šių ligų sukėlėjai registruojami Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje. Informacijos perdavimo valstybės informacinei sistemai tvarką ir terminus nustato Sveikatos apsaugos ministerija. [...]“; 4 straipsnis – „1. Privalomojo epidemiologinio registravimo objektai yra: 1) išskirti užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir šių ligų sukėlėjų nešiojimo atvejai; 2) įtariami susirgimai užkrečiamosiomis ligomis ir šių ligų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, bei mirčių nuo jų atvejai; [...]; 2. Juridiniai ir fiziniai asmenys, licencijuoti sveikatos priežiūros veiklai, įtarę ar nustatę privalomo epidemiologinio registravimo objektus, privalo tvarkyti jų apskaitą ir nustatyta tvarka teikti informaciją apie juos atitinkamoms teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms (nuo 2016-04-01 – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui)“; 5 straipsnis – „3. Užkrečiamųjų ligų epidemiologinę analizę ir prognozę atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (iki 2016-04-01 teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos). Šios analizės duomenis ir užkrečiamosiomis ligomis sergančiųjų sveikatos priežiūros vertinimą ne rečiau kaip kartą per metus pateikia: 1) savivaldybėse savivaldybės gydytojas – savivaldybės administracijos direktoriui; [...]“; 6 straipsnis – „1. Užkrečiamųjų ligų epidemiologinę diagnostiką pagal savo kompetenciją privalo atlikti: [...] 2) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (iki 2016-04-01 – teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos), gavęs informaciją apie privalomo epidemiologinio registravimo objektus ar patvirtinęs užkrečiamųjų ligų sukėlėjų išskyrimą. [...]; 7 straipsnis – „1. Užkrečiamųjų ligų klinikinius požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai. [...]“; 8 straipsnis – „8. Iš sąlytį turėjusių asmenų privalomai tirtinus dėl užkrečiamųjų ligų asmenis nustato asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, atliekantys šių ligų epidemiologinę priežiūrą, o jų ištyrimą pagal kompetenciją nedelsdami organizuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai“; 18 straipsnis – „1. Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė. 2. Darbdavys ir darbuotojas privalo laikytis darbuotojo sveikatos privalomo tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų išvadų nurodymų. [...] 6. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jei kiti įstatymai nenumato kitaip“; 22 straipsnis – „2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, vadovaudamosi Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros plėtros programa ir atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos administracinių teritorinių vienetų gyventojų sveikatos būklę ir kitas su užkrečiamųjų ligų plitimu susijusias sąlygas, privalo pagal savo kompetenciją planuoti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacines, teisines ir ekonomines priemones ir užtikrinti jų įgyvendinimą. [...].“ 22 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-01-01 – „Valstybės ir savivaldybių institucijos, vadovaudamosi Lietuvos nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planu ir atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos administracinių teritorinių vienetų higieninę ir gyventojų sveikatos būklę, privalo pagal savo kompetenciją planuoti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacines, teisines ir ekonomines priemones, įgyvendinti valstybines tikslines užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės programas ir užtikrinti jų įgyvendinimą“; 25 straipsnis – „1. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir jos įstaigos. [...] 3. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymą savivaldybėse vykdo savivaldybės administracijos direktorius (iki 2017-01-01 Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymą savivaldybėse šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo pagal savo kompetenciją savivaldybių merai ir savivaldybių gydytojai). 4. Lietuvos Respublikoje užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo valstybinę priežiūrą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija, o pagal savo kompetenciją vykdo Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos Respublikos vyriausiasis epidemiologas, apskričių vyriausieji epidemiologai, savivaldybių gydytojai“; 26 straipsnis – „1. Savivaldybės taryba: 1) kasmet išklauso savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitą apie užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus; 2) nustato savivaldybės užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacines priemones savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose; 3) suderinusi su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (iki 2016-04-01 visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos vadovu), tvirtina savivaldybės teritorijos sanitarinės kontrolės taisykles; 4) suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, prireikus tvirtina savo teritorijoje griežtesnius negu pagal higienos normas užkrečiamųjų ligų profilaktikos reikalavimus. 2. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) koordinuoja (iki 2017-01-01 – organizuoja) savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose nustatytų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą“; 27 straipsnis – „1. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (iki 2016-04-01 – Visuomenės sveikatos centrų apskrityse) ir kitų institucijų, pagal kompetenciją vykdančių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, tarnautojai turi šias teises ir pareigas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje: 1) vykdydami valstybinę užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priežiūrą, organizuodami imunoprofilaktiką, chemoprofilaktiką ar privalomąjį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, imdami medžiagą mikrobiologiniams tyrimams bei aiškindamiesi susirgimų priežastis [...]“; 29 straipsnis – „1. Savivaldybės gydytojas turi šias teises ir pareigas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje: [...] 5) organizuoti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą savivaldybėje, nagrinėti šių priemonių įgyvendinimo eigą (iki 2017-01-01 – 5) organizuoti privalomų valstybinių programų užkrečiamųjų ligų klausimais įgyvendinimą savivaldybėje, nagrinėti šių programų įgyvendinimo eigą); [...].“ 13.5. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau vadinama – PTŽSAĮ): 3 straipsnis – „ 1. Pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. [...].“ 13.6. Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-07 nutarimu Nr. 544: 3 punktas – „3. Vaikų mokymas, auklėjimas ir paslaugos: 3.1. vaikų (iki 18 metų) mokymas, ugdymas ir auklėjimas; [...].“ 13.7. Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarkos (toliau vadinama – Sveikatos tikrinimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-07 nutarimu Nr. 544: 2 punktas – „Darbuotojai, nurodyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąraše (toliau vadinama – sąrašas), privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze; o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, – esant epidemiologinei būtinybei“; 5 punktas – „Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas, apklausęs ir apžiūrėjęs pacientą, gali paskirti konsultacijas ir tyrimus, kad sveikatos būklė būtų nustatyta tiksliau. Vadovaudamasis savo, konsultantų ir laboratorinių tyrimų duomenimis, gydytojas sprendžia, ar pacientas pagal sveikatos būklę gali dirbti tam tikrą darbą, vykdyti tam tikrą veiklą, ir tai įrašo paciento asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase) (F 048/a), patvirtindamas įrašą asmeniniu (arba įstaigos) antspaudu“; 6 punktas – „Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi į [...] formos (F 025/a) paciento asmens sveikatos istoriją [...]. Įrašą, kad leidžiama dirbti, pažymoje (F 047/a arba F 048/a) įrašo tik šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas. Tikrinti pažymų (F 047/a arba F 048/a) įrašus turi teisę darbdavys (ar jo įgaliotas asmuo), Lietuvos Respublikos ir apskričių vyriausieji epidemiologai, kiti užkrečiamųjų ligų kontrolę administruojantys tarnautojai (pareigūnai), taip pat pagal kompetenciją maisto ir ne maisto saugą kontroliuojančių institucijų pareigūnai“; 7 punktas – „Darbdavys privalo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai.“ 13.8.  Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų (toliau vadinama – Stebėsenos nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-08-11 įsakymu Nr. V-488: 4 punktas – 4. Vadovaudamasi Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymu (Žin., 2002, Nr. 72-3022; 2011, Nr. 40-1920), kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais savivaldybių administracija organizuoja savivaldybių visuomenės sveikatos stebėseną“; 6 punktas – „Savivaldybės administracijos direktorius: [...] 6.3. organizuoja savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos projekto, suderinto su savivaldybės gydytoju, pristatymą savivaldybės tarybai ir visuomenei; 6.4. pateikia Higienos institutui savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą iki kiekvienų metų gegužės 1 d.; [...]“; 7 punktas – „Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėseną vykdo visuomenės sveikatos biurai“; 8 punktas – „Visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas savivaldybės visuomenės sveikatos stebėseną, vykdo šias funkcijas: [...] 8.2. kasmet rengia savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos projektą, kuriame įvertinti savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodikliai ir išanalizuotos 3 prioritetinės savivaldybės visuomenės sveikatos problemos. Savivaldybių gyvensenos stebėsenos rodikliai į ataskaitos projektą įtraukiami atsižvelgiant į periodiškumą, nurodomą 2 priede; [...]; 8.4. savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos projektą už praėjusius metus iki gruodžio 31 d. pateikia savivaldybės administracijos direktoriui; [...]“; 9 punktas – „Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po savivaldybės tarybos patvirtinimo.“ 13.9. Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje tvarkos aprašo, patvirtinto bendru Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. V-1035/ISAK-2680: 17 punktas – „17. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijos: [...] 17.10. teikti sveikatos žinias Mokyklos bendruomenei apie sveikatos išsaugojimą bei sveikatos stiprinimo būdus, mokyti pritaikyti jas praktiškai; [...] 17.13. planuoti ir taikyti užkrečiamųjų ligų ir jų plitimo profilaktikos priemones pagal kompetenciją; 17.14. dalyvauti įgyvendinant užkrečiamosios ligos židinio ar protrūkio kontrolės priemones; [...].“ 13.10. Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 673: 2 punktas – „Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nustatę (įtarę) asmenį, sergantį užkrečiamąja liga, įrašyta į privalomai registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamųjų ligų sąrašą (1 priedas) arba nešiojantį šių ligų (choleros, vidurių šiltinės, paratifų, salmoneliozės, bakterinės dizenterijos, virusinių hepatitų B ir C, toksigeninių difterijos padermių, maliarijos) sukėlėjus (toliau – asmenį, sergantį užkrečiamąja liga), taip pat mirties nuo šių ligų atvejus privalo užregistruoti Infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (forma Nr. 060/a) ir teikti informaciją teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros, vaikų ugdymo, vaikų, senelių globos, odos ir veneros ligų, tuberkuliozės įstaigoms“; 4 punktas – „Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai pateikia Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a) pavojinga užkrečiamąja liga 2 punkte nurodytoms įstaigoms ne vėliau kaip per 12 val. žodžiu (telefonu) ir ne vėliau kaip per 72 val. raštu (faksu arba elektroniniu paštu), o apie ypač pavojingas užkrečiamąsias ligas – ne vėliau kaip per 2 val. žodžiu (telefonu) ir ne vėliau kaip per 12 val. raštu (faksu arba elektroniniu paštu). [...]“; 9 punktas – „Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nustatę (įtarę) sergant užkrečiamąja liga vaikų ugdymo įstaigą lankantį vaiką, siunčia Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai ir vaikų ugdymo įstaigai, kurią lanko vaikas.“ 13.11. Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros organizavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998-10-23 įsakymu Nr. 614 (galiojusios iki 2016-10-12): 3.3 punktas – „Visuomenės sveikatos centrų specialistų kompetencijai priklausančių užkrečiamųjų ligų židinių epidemiologinis tyrimas atliekamas nedelsiant, gavus informaciją apie patvirtintus ar įtariamus užkrečiamųjų ligų atvejus.“ 13.12. Užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio epidemiologinės diagnostikos ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016-10-07 įsakymu Nr. V-1159: 9 punktas – „Užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinę diagnostiką NVSC pradeda nedelsiant, tą pačią darbo dieną, NVSC užregistravus Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a) Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje, nesant galimybės – ne vėliau kaip per 72 val. nuo šio pranešimo gavimo“; 10 punktas – „Užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinę diagnostiką NVSC atlieka visada, kai ligonis hospitalizuotas, mirties nuo užkrečiamosios ligos atveju ir jei įtariama, kad kilo užkrečiamosios ligos protrūkis. Kitais atvejais užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinę diagnostiką NVSC atlieka vadovaujantis Užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinės diagnostikos atlikimo kriterijais [...]“; 11 punktas – „Užkrečiamųjų ligų židinio epidemiologinės diagnostikos metu surenkami ir vertinami duomenys apie asmenį, įtariamą, kad serga, susirgimo, tikėtino užsikrėtimo, kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, diagnozės nustatymo ir hospitalizavimo laiką, galutinės diagnozės nustatymą, laboratorinį patvirtinimą, užkrečiamosios ligos sukėlėją, klinikinį ligos pasireiškimą, ligos baigtį, atvejo atsiradimo aplinkybes (infekcijos šaltinį, infekcijos perdavimo veiksnius, kitus ligos rizikos faktorius, sąsajas su kitais užkrečiamųjų ligų židiniais (atvejais), skiepijimo būklę (priklausomai nuo ligos)“; 16 punktas – „Užkrečiamosios ligos protrūkio epidemiologinė diagnostika atliekama bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijomis, asmens sveikatos priežiūros, švietimo ir kitomis įstaigomis. [...].“ 13.13. Lietuvos higienos normos HM:21:2017 (iki 2017-09-01 – HM:21:2011) „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-08-10 įsakymu Nr. V-773: 75 punktas (iki 2017-09-01 galiojusioje redakcijoje tai buvo 98 punktas) – „Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo užtikrina, kad mokiniai iki 18 metų ugdymo procese dalyvautų tik teisės akto [11.9] nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir pateikę vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a) [11.15], išduotą ne anksčiau kaip prieš metus. Naujoje mokykloje pradėję mokytis mokiniai vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a) turi pateikti iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Šio punkto nuostatos netaikomos ligoninių mokykloms.“ 13.14. Vaikų sveikatos tikrinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301: 1 punktas – „Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato privalomo profilaktinio vaikų sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos tikrinimo reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir Vaiko sveikatos pažymėjimo, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (toliau – Vaiko sveikatos pažymėjimas), išdavimo tvarką“; 7 punktas – „Sveikatą tikrinantys specialistai, esant indikacijų ar poreikiui tikslinti diagnozę, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, siunčia kito reikiamos profesinės kvalifikacijos specialisto konsultacijos ar atlikti diagnostinių tyrimų, atsižvelgdami į Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytus vaiko amžiaus tarpsnius bei periodiškumą, vadovaudamiesi šiuo Aprašu bei kitais teisės aktais.“ „1 priedas: Eil. Nr.  Amžius

  Sveikatos priežiūra  Profilaktinis sveikatos tikrinimas    Periodiškumas  Specialistai   Privalomieji veiksmai ir būtini tyrimai   Periodiškumas  Specialistai  Privalo- mieji veiksmai 1 2 3 4 5 6 7 8 [...] [...] [...] [...] [...] [...] [...] [...] 4.

 Viduriniojo amžiaus vaikas  [...] 6–7 metų amžiaus 1 kartą Gydytojas 4.2. Atlikti ir įvertinti: [...]; 4.2.5. tuberkulino mėginį (rizikos grupės vaikams – kasmet). [...]  [...]  [...]

           [...].“ 13.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-08-06 įsakymo Nr. 399 „Dėl tuberkulino mėginių atlikimo ir statistinės ataskaitos formos Nr. 9 „Tuberkulino mėginių atlikimo statistinė ataskaita“ patvirtinimo“: 1 punktas – „Nustatau, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose kiekvienais metais tuberkulino mėginiai turi būti atliekami 7 metų amžiaus ir šių rizikos grupių vaikams: [...].“ 13.16. Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016-02-12 įsakymu Nr. V-237: 1 punktas – „Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja tuberkulioze sergančių pacientų ambulatorinio gydymo, tiesiogiai stebint asmens sveikatos priežiūros specialistui, organizavimo ir gydymo tvarką“; 2 punktas – „Tiesiogiai stebimas trumpo gydymo kursas (anglų k. – directly observed treatment short course (sutr. DOTS) – Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta strategija, kurią Pasaulio bankas įvardijo kaip vieną iš ekonomiškai efektyviausių tuberkuliozės kontrolės priemonių, leidžiančių pasiekti geriausių tuberkuliozės (toliau – TB) gydymo rezultatų“; 3 punktas – „Apraše vartojamos sąvokos: 3.1. Tiesiogiai stebimas trumpo gydymo kursas (toliau – DOTS) – tuberkuliozės gydymo kursas, kurio metu tuberkulioze sergantis pacientas antituberkuliozinius vaistus išgeria DOTS kabinete stebint asmens sveikatos priežiūros specialistui. DOTS metu pacientui antituberkulioziniai vaistai skiriami nemokamai. 3.2. DOTS paslauga – asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamos tiesiogiai stebimo trumpo TB gydymo kurso paslauga ir socialinė parama. [...]. 3.6. Savivaldybės DOTS kabinetas – patalpos savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriose bendrosios praktikos slaugytojas teikia DOTS paslaugas“; 4 punktas – „Lietuvos Respublikos savivaldybės teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja DOTS paslaugų savivaldybėse teikimą“; 24 punktas – „Savivaldybių DOTS kabinetai kompensuoja arba organizuoja, kad būtų kompensuotos kelionės į DOTS kabinetą išlaidos (tik kelionės bilietus) ir vieną kartą per savaitę išduoda arba organizuoja, kad būtų išduotas talonas maisto prekėms arba maisto paketas. [...]. Socialinė parama yra finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vadovaujantis Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 1 priedu „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo efektyvumo didinimo krypties aprašu“. 28 punktas – „Finansinis skatinimas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka skiriamas šeimos gydytojui už kiekvieną išgydytą TB sergantį pacientą. Šeimos gydytojui už skatinamąją paslaugą – sergančio TB paciento išgydymą – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama, jei baigus TB sergančio paciento gydymo kursą paskutinius du gydymo kurso mėnesius, o dauginio atsparumo vaistams TB atveju – paskutinius tris gydymo kurso mėnesius atlikti bakteriologiniai tyrimai (mikroskopija, pasėlis) yra neigiami, t. y pacientas nebeišskiria TB mikobakterijų.“ 13.17. Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016-06-23 įsakymu Nr. V-837: 1 punktas – „1. Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato rizikos grupių asmenų tikrinimo dėl tuberkuliozės tvarką, tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarką“; 3 punktas – „Rizikos sirgti tuberkulioze asmenų grupės (toliau – rizikos grupės): 3.1. asmenys, turėję artimą sąlytį su atvira tuberkulioze sergančiu: kartu būnantys šeimos nariai ar kiti asmenys, būnantys tose pačiose patalpose (kambaryje, bute ar individualiame name ir pan.), kartu dirbantys, besimokantys asmenys (toliau – asmenys, turėję artimą sąlytį); [...]; 3.9. darbuotojai, kurie privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“; 4 punktas – „Rizikos grupių asmenys dėl tuberkuliozės tiriami: [...] 4.4. asmenys, nurodyti Aprašo 3.9 papunktyje, dėl tuberkuliozės turi būti tiriami kasmet“; 6 punktas – „6. Asmenis, turėjusius artimą sąlytį, nustato ASPĮ [asmens sveikatos priežiūros įstaigos] ir NVSC [Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos] specialistai, atliekantys užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą. NVSC specialistai informuoja asmenis, turėjusius artimą sąlytį, apie priemones, kurias jiems būtina atlikti (sveikatos būklės stebėjimas, patikrinimas dėl tuberkuliozės) ir kontroliuoja, kad jos būtų įvykdytos, o ištyrimą pagal kompetenciją atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas (toliau – šeimos gydytojas), gydytojas pulmonologas arba vaikų pulmonologas“; 8 punktas – „ASPĮ specialistų veiksmai, organizuojant ir atliekant rizikos grupių asmenų tikrinimą dėl tuberkuliozės: 8.1. šeimos gydytojas privalo: 8.1.1. paskirti krūtinės ląstos dviejų krypčių rentgenogramą: [...] 8.1.1.1. radus patologinius pokyčius krūtinės ląstos rentgenogramose, siųsti į konsultaciją pas gydytoją pulmonologą; 8.1.1.2. rentgenogramose nesant patologinių pakitimų, paskirti kito sveikatos patikrinimo laiką ne vėliau kaip po 1 metų;  8.1.2. vaikams paskirti atlikti tuberkulino mėginį: 8.1.2.1. esant teigiamiems tuberkulino mėginio rezultatams, siųsti į konsultaciją pas vaikų pulmonologą; 8.1.2.2. esant neigiamiems tuberkulino mėginio rezultatams, paskirti kito tuberkulino mėginio atlikimo laiką ne vėliau kaip po 1 metų; 8.1.3. jei kreipiasi asmuo dėl neaiškios kilmės nuo 2 iki 3 savaičių trunkančio kosulio su skrepliavimu ar be jo, karščiavimo ir (ar) naktinio prakaitavimo, skubos tvarka siųsti į konsultaciją pas gydytoją pulmonologą ar gydytoją vaikų pulmonologą; 8.1.4. teikti informaciją NVSC specialistams apie asmenų, turėjusių artimą sąlytį, patikrinimo dėl tuberkuliozės faktą ir rezultatus, o diagnozavus tuberkuliozę, informuoti NVSC, užpildant sveikatos statistikos apskaitos formą „Pranešimas apie nustatytą (įtariamą) susirgimą“ (forma Nr. 058-089-151/a, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (toliau – forma Nr. 058-089-151/a); 8.1.5. organizuoti tuberkulino mėginių atlikimą vaikams (prieš pradedant lankyti mokyklą ir iš rizikos grupių, vadovaujantis Įsakymu Nr. 399) ir teikti tuberkulino mėginių atlikimo ataskaitą NVSC; [...].“ 13.18. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-05 įsakymu Nr. V-943: 351 punktas – „Už sergančio tuberkulioze asmens išgydymo paslaugą mokama tuo atveju, jei bakteriologinių tyrimų (mikroskopijos, pasėlio), atliekamų gydymo kurso dviem paskutiniais mėnesiais, o dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės atveju – paskutiniais trim mėnesiais, rezultatai yra neigiami, t. y. pacientas nebeišskiria tuberkuliozės mikobakterijų.“ 13.19. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-05 įsakymu Nr. V-943, nustatyta: „[...] 18.  Sergančio tuberkulioze asmens išgydymas 50,0 [...].“ 13.20. VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro įstatų: 19 punktas – „Įstaigos dalininkė yra Skuodo rajono savivaldybės taryba. Ji yra ir įstaigos savininkė. [...]“; 39 punktas – „Visuotinis dalininkų susirinkimas: [...] 39.4 skiria ir atleidžia įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas; [...]“; 46 punktas – „Direktorius vykdo šias funkcijas: [...] 46.2 kontroliuoja ir užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, steigėjo sprendimų, kitų teisės aktų vykdymą įstaigoje; [...]; 46.20. užtikrina įstaigos veiklos aukštą kokybę, siekiant išvengti žalos padarymo paciento sveikatai, teikiant paslaugas; [...].“

14. Tarptautiniai teisės aktai: Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis – „1. Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau vadinama – LAT) 2004 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24 „Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (įsigaliojusios 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983; Žin., 1995, Nr. 60) 24 straipsnyje įtvirtinti valstybės įsipareigojimai vaikų teisių sveikatos sistemos paslaugų srityje, pripažįstant vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis, ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis, nurodant, kad valstybės dalyvės rūpinasi, jog nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1dalies 2 punktą, vaiko teisė būti sveikam garantuojama vaikų ir jų motinų (tėvų) sveikatos priežiūra. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad vaikų sveikatos sauga įgyvendinama užtikrinant visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.“

Tyrimo išvados

16. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2016-01-01 keitėsi užkrečiamųjų ligų (kartu ir tuberkuliozės) profilaktikos ir kontrolės teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, kad tuberkuliozės protrūkiai Skuodo rajono savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės ugdymo įstaigose įvyko iki įsigaliojant teisės aktų pakeitimams, institucijų veiklos juridiniam vertinimui taip pat aktualios iki 2016-01-01 galiojusių teisės aktų nuostatos.

17. VSPĮ įtvirtinta, kad visuomenės sveikata ir visuomenės gebėjimas gerinti savo sveikatą, be kita ko, turi būti užtikrinami vykdant ligų profilaktiką ir kontrolę bei visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringu) ir ekspertize, neatidėliotinu visuomenės informavimu apie atsiradusias užkrečiamąsias ligas, gyvenamosios aplinkos būklę, vykdomas ligų kontrolės bei profilaktikos priemones ir pan. (šios pažymos 13.2 punktas). Vadovaujantis VSPĮ 6 straipsniu, savivaldybių institucijos visuomenės sveikatos priežiūros srityje, be kita ko, vykdo valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas: visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą, visuomenės sveikatos stebėseną, taip pat vykdo savarankiškąsias visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas: t. y., įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas visuomenės sveikatos priemones, atsižvelgdamos į vyraujančias visuomenės sveikatos problemas; dalyvauja įgyvendinant valstybines visuomenės sveikatos programas, tarpinstitucinius veiklos planus; vykdo vaikų ir jaunimo visuomenės sveikatos priežiūrą, ir t. t. VSPĮ taip pat reglamentuota, kad visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti savivaldybės steigia visuomenės sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas – savivaldybių visuomenės sveikatos biurus. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras savivaldybių bendradarbiavimo sutarties pagrindu turi teisę teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir kitų savivaldybių gyventojams. Vadovaujantis VSSĮ, savivaldybių institucijos organizuoja visuomenės sveikatos stebėseną Ministerijos nustatyta tvarka ir, be kita ko, teikia informaciją (apie visuomenės sveikatą) visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms (šios pažymos 13.3 punktas). Vadovaujantis Stebėsenos nuostatais (šios pažymos 13.8 punktas), savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos projektą rengia visuomenės sveikatos biuras, kuris ataskaitos projektą už praėjusius metus iki gruodžio 31 d. pateikia savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos projekto pristatymą savivaldybės tarybai ir visuomenei, savivaldybės tarybai patvirtinus ataskaitą, teikia ją Higienos institutui. Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Visuomenės sveikatos biurai taip pat organizuoja ir koordinuoja visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių paslaugas ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, veiklą. Vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje tvarkos aprašu (šios pažymos 13.9 punktas), visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys mokyklose, be kita ko, teikia sveikatos žinias ugdymo įstaigos bendruomenei apie sveikatos išsaugojimą bei sveikatos stiprinimo būdus, moko pritaikyti jas praktiškai, taip pat planuoja ir taiko užkrečiamųjų ligų ir jų plitimo profilaktikos priemones ir dalyvauja įgyvendinant užkrečiamosios ligos židinio ar protrūkio kontrolės priemones.

18. Pažymėtina, kad konkrečias institucijų pareigas žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje reglamentuoja ŽULPKĮ (šios pažymos 13.4 punktas). Šiuo įstatymu reglamentuoti žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo pagrindai, fizinių ir juridinių asmenų (kartu ir savivaldybių) teisės ir pareigos užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje bei konkretaus užkrečiamosios ligos atvejo, protrūkio ar epidemijos metu.

19. Pažymėtina tai, kad viena efektyviausių užkrečiamųjų ligų plitimo prevencijos priemonių – užkrečiamųjų ligų profilaktika. Vadovaujantis ŽULPKĮ, užkrečiamųjų ligų profilaktika atliekama planuojant užkrečiamųjų ligų profilaktikos organizacines, teisines, ekonomines ir sveikatos ugdymo priemones strateginiuose dokumentuose, teisės aktų nustatyta tvarka organizuojant privalomą sveikatos tikrinimą dėl užkrečiamųjų ligų, taip pat kilus užkrečiamosios ligos grėsmei, taikant imunoprofilaktiką, chemoprofilaktiką, organizuojant profilaktinį (arba privalomą) aplinkos kenksmingumo pašalinimą, ir pan.

20. ŽULPKĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, vadovaudamosi Lietuvos nacionaline sveikatos priežiūros strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planu (nuo 2017-01-01 – Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros programa), privalo pagal kompetenciją planuoti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacines, teisines ir ekonomines priemones. Vadovaujantis šio įstatymo 26 straipsniu, savivaldybės tarybai pavesta nustatyti savivaldybės užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacines priemones savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose, o savivaldybės administracijos direktoriui pavesta organizuoti (nuo 2017-01-01 – koordinuoti) savivaldybės strateginiame plėtros ir (arba) savivaldybės strateginiame veiklos planuose nustatytų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis ŽULPKĮ 25 straipsniu, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymą savivaldybėse iki 2017-01-01 vykdė savivaldybių merai ir savivaldybių gydytojai (nuo 2017-01-01 tai pavesta savivaldybės administracijos direktoriui). Vadovaujantis ŽULPKĮ 26 straipsniu, savivaldybės taryba taip pat kasmet išklauso savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitą apie užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus, tvirtina savivaldybės teritorijos sanitarinės kontrolės taisykles, prireikus tvirtina griežtesnius nei pagal higienos normas užkrečiamųjų ligų profilaktikos reikalavimus.

21. Labai svarbi užkrečiamųjų ligų profilaktikos sritis – privalomas sveikatos tikrinimas. Vadovaujantis ŽULPKĮ 18 straipsniu, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems sveikatą ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė. ŽULPKĮ taip pat numatyta, kad darbdavys ir darbuotojas privalo laikytis darbuotojo sveikatos privalomo tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų išvadų nurodymų, o tuo atveju, jei darbuotojas atsisako nustatytu laiku pasitikrinti arba nepasitikrina be labai svarbių priežasčių, darbdavys privalo tokį darbuotoją nušalinti nuo darbo. Pažymėtina, kad išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys. Vaikų iki 18 metų mokymas, ugdymas Vyriausybės nutarimu (šios pažymos 13.6 punktas) įtrauktas į darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą. Vadovaujantis Sveikatos tikrinimo tvarka (šios pažymos 13.7 punktas), šie darbuotojai privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze, o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis – esant epidemiologinei būtinybei. Minėtų darbuotojų sveikatą tikrina šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas, kurie, apklausę ir apžiūrėję pacientą, gali paskirti konsultacijas ir tyrimus, kad sveikatos būklė būtų nustatyta tiksliau. Remdamasis savo, konsultantų ir laboratorinių tyrimų duomenimis, gydytojas sprendžia, ar pacientas pagal sveikatos būklę gali dirbti tam tikrą darbą, vykdyti tam tikrą veiklą, ir tai įrašo paciento asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase) (F 048/a), patvirtindamas įrašą asmeniniu (arba įstaigos) antspaudu. Sveikatos tikrinimo tvarkoje nėra detalizuotas sveikatos priežiūros įstaigos specialisto pareigų turinys, tuo pačiu įtvirtinta specialisto diskrecija spręsti dėl tyrimų ir konsultacijų apimties, reikalingumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2016 m. teisės aktuose nebuvo numatytas privalomas rentgeno tyrimas sveikatos patikrinimo metu. Tokį tyrimą šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas galėjo skirti vieną kartą per metus tuo atveju, jei yra indikacijos, taip pat asmenims, kontaktuojantiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiesiems AIDS. Pažymėtina, vadovaujantis Sveikatos tikrinimosi tvarka, darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad įstaigoje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai. Lietuvos higienos normoje HM:21:2011 (nuo 2017-09-01 – HM:21:2017) (šios pažymos 13.13 punktas) reglamentuota, jog mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo užtikrina, kad mokiniai iki 18 metų dalyvautų ugdymo procese tik teisės aktų nustatyta tvarka profilaktiškai pasitikrinę sveikatą ir pateikę vaiko sveikatos pažymėjimą. Profilaktinių vaikų sveikatos tikrinimų tvarka reglamentuota Vaikų sveikatos tikrinimo apraše (šios pažymos 13.14 punktas), kuriame  nustatyti privalomojo profilaktinio vaikų sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos tikrinimo reikalavimai, šių paslaugų teikimo tvarka ir vaiko sveikatos pažymėjimo išdavimo tvarka. Šio aprašo 7 punkte nustatyta, kad sveikatą tikrinantys specialistai, esant indikacijų ar poreikiui tikslinti diagnozę, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, siunčia kito reikiamos profesinės kvalifikacijos specialisto konsultacijos ar atlikti diagnostinių tyrimų, atsižvelgdami į aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytus vaiko amžiaus tarpsnius bei periodiškumą. Vaikų sveikatos tikrinimo apraše taip pat reglamentuota, kad 6–7 metų amžiaus vaikams atliekamas tuberkulino mėginys, o rizikos grupės vaikams – kasmet. Už tuberkulino mėginio atlikimą atsakingos asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

22. ŽULPKĮ reglamentuota, kad užkrečiamųjų ligų klinikinius požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsniu, visos diagnozuotos užkrečiamosios ligos ir išskirti šių ligų sukėlėjai registruojami Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje, o vadovaujantis įstatymo 4 straipsniu juridiniai ir fiziniai asmenys, licencijuoti sveikatos priežiūros veiklai, įtarę ar nustatę privalomojo epidemiologinio registravimo objektus (išskirtus užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, įrašytus į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, šių ligų sukėlėjų nešiojimo atvejus, įtariamus susirgimus užkrečiamosiomis ligomis ir t. t.), be kita ko, privalo nustatyta tvarka teikti informaciją apie juos NVSC (iki 2016-04-01 – visuomenės sveikatos centrams). Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkoje (šios pažymos 13.10 punktas) taip pat numatyta, kad pranešimas apie nustatytą (įtariamą) susirgimą pavojinga užkrečiamąja liga minėtoms įstaigoms teikiamas ne vėliau kaip per 12 val. žodžiu ir ne vėliau kaip 72 val. raštu. ŽULPKĮ taip pat reglamentuota, kad NVSC (iki 2016-04-01 – visuomenės sveikatos centrai apskrityse) vykdo valstybinę užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priežiūrą, atlieka užkrečiamųjų ligų epidemiologinę analizę ir prognozę, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę diagnostiką, organizuoja imunoprofilaktiką, chemoprofilaktiką, privalomąjį aplinkos kenksmingumo pašalinimą ir t. t.

23. NVSC, gavęs informaciją apie privalomojo epidemiologinio registravimo objektus ar patvirtinęs užkrečiamųjų ligų sukėlėjų išskyrimą, atlieka užkrečiamųjų ligų epidemiologinę diagnostiką. Vadovaujantis iki 2016-10-12 galiojusia Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros organizavimo tvarka (šios pažymos 13.11 punktas), visuomenės sveikatos centrų kompetencijai priklausančių užkrečiamųjų ligų židinių epidemiologinė diagnostika atliekama nedelsiant, gavus informaciją apie patvirtintus ar įtariamus užkrečiamųjų ligų atvejus. Vadovaujantis ŽULPKĮ, epidemiologinės diagnostikos (užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinio tyrimo) metu nustatomi ligoniai, asmenys, turėję su jais sąlytį, bei įtariami, kad serga, gyventojų grupės, kurioms yra rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, taip pat nustatomi ir įvertinami užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir paplitimo požymiai bei priežastys ir sąlygos. Iš sąlytį turėjusių asmenų privalomai tirtinus dėl užkrečiamųjų ligų asmenis nustato asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, atliekantys šių ligų epidemiologinę priežiūrą, o jų ištyrimą pagal kompetenciją nedelsdami organizuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai. Siekiant sustabdyti užkrečiamosios ligos plitimą NVSC specialistai, taip pat teikia rekomendacijas dėl būtinų prevencinių priemonių taikymo, atsižvelgdami į užkrečiamosios ligos pobūdį organizuoja imunoprofilaktiką, chemoprofilaktiką ar privalomąjį aplinkos kenksmingumo pašalinimą bei konsultuoja gyventojus ir ūkio subjektus užkrečiamųjų ligų profilaktikos klausimais.

24. Pažymėtina, kad, nustačius užkrečiamąją ligą savivaldybėje, savivaldybės pareigūnai įgyja tam tikras papildomas pareigas ir teises, pvz., savivaldybės gydytojas tvirtina sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo (ŽULPKĮ 9 straipsnio 2 dalis), organizuoja asmenų būtinąjį hospitalizavimą (ŽULPKĮ 9 straipsnio 4 d.), taip pat turi teisę Lietuvos vyriausiojo epidemiologo ar apskrities vyriausiojo epidemiologo sprendimu, padedamas policijos, patekti į pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga susirgusio, įtariamo, kad serga, asmens būstą be jo sutikimo, kai reikia gelbėti šio asmens ir aplinkinių gyvybę ar sveikatą (ŽULPKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir pan. Savivaldybės administracijos direktorius NVSC centro vadovo teikimu uždraudžia žmonių susibūrimus savivaldybės teritorijose, riboja gyventojų keliones ir transporto priemonių judėjimą, organizuoja nustatytose teritorijose karantino rėžimo priemonių įgyvendinimą (ŽULPKĮ 26 straipsnio 3 dalis) ir pan. Taigi, kilus užkrečiamosios ligos protrūkio grėsmei, gavus informaciją apie diagnozuotą ligą, teisės aktų nustatyta tvarka pirmiausia priemonių privalo imtis NVSC (iki 2016-04-01 – visuomenės sveikatos centrai), t. y. atlikti epidemiologinę diagnostiką, planuoti ir teikti rekomendacijas dėl prevencinių ir ligos kontrolės priemonių taikymo, taip pat, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos pobūdį, organizuoti imunoprofilaktiką, chemoprofilaktiką ar privalomąjį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Pažymėtina, kad savivaldybės ir kiti subjektai (pvz., asmens sveikatos priežiūros įstaigos, ugdymo įstaigos, kuriose buvo nustatytas užkrečiamosios ligos protrūkis, ir t. t.) yra atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą.

22. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos šių dalių atskirai: 22.1. dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su visuomenės sveikatos priežiūra bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vykdymu; 22.2. dėl Klaipėdos savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su visuomenės sveikatos priežiūra bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vykdymu; 22.3. dėl teisinio reglamentavimo tuberkuliozės diagnostikos, profilaktikos ir kontrolės srityje;

Dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su visuomenės sveikatos priežiūra bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vykdymu

23. Išanalizavus teisinį reglamentavimą ir tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktus Skuodo rajono savivaldybės administracijos dokumentus bei paaiškinimus, susijusius su teisės aktuose nustatytų pareigų planuoti ir įgyvendinti visuomenės sveikatos priežiūros bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones vykdymu, nustatyta: 23.1. visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas Skuodo rajono savivaldybėje vykdo Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau vadinama – Klaipėdos rajono VSB) pagal pirminės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Skuodo rajono savivaldybės gyventojams sutartį; 23.2. Klaipėdos rajono VSB Skuodo rajono savivaldybėje vykdo savivaldybės bendruomenės visuomenės sveikatos stiprinimą, savivaldybės visuomenės sveikatos stebėseną (monitoringą), užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, taip pat organizuoja ir koordinuoja visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veiklą Skuodo rajono savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigose ir t. t.; 23.3. vykdant visuomenės sveikatos stebėsenos funkciją Klaipėdos rajono VSB teisės aktų nustatyta tvarka rengia  Skuodo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitas; 23.4. 2015 m. Skuodo rajono visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita patvirtinta Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2016-05-26 sprendimu Nr. T9-107 ir paskelbta Klaipėdos rajono VSB internetinėje svetainėje; tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neskelbiama savivaldybės interneto svetainėje; 23.5. Skuodo rajono savivaldybė 2015 metais užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacines, teisines ir ekonomines priemones įgyvendino pagal Skuodo rajono savivaldybės žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių planą 2012–2016 metams; 23.6. Klaipėdos rajono VSB, įgyvendindamas Skuodo rajono savivaldybės žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių plane 2012–2016 metams numatytas priemones: 2012–2015 metais tuberkuliozės profilaktikos klausimais rengė informacinius leidinius, stendus, plakatus, platinamus Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, parengė ir išplatino straipsnius, susijusius su tuberkuliozės grėsme ir profilaktika, bei kiekvienais metais Skuodo rajono bendrojo ugdymo įstaigose pravedė pamokas tuberkuliozės grėsmės ir profilaktikos tema; 23.7. vykdant Skuodo rajono užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės 2012–2016 metų programos priemonių planą, Skuodo rajono savivaldybės įstaigos, teikiančios pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, 2015 m. tuberkulino mėginiais patikrino beveik 100 proc. vaikų; 2016 metais buvo tuberkulino mėginiais patikrinti visi 6–7 metų vaikai; 23.8. Skuodo rajono savivaldybė nepateikė duomenų apie iš rizikos grupės vaikų paimtų tuberkulino mėginių patikrinimo rezultatus; 23.9. nuo 2017 metų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinės, teisinės ir ekonominės priemonės įgyvendinamos pagal Skuodo rajono užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės 2017–2019 metų programą ir Skuodo rajono užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės 2017–2019 metų programos priemonių planą; 23.10. Skuodo rajono užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės 2017–2019 metų programos priemonių plane numatytos naujos tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės priemonės, skirtos laiku išsiaiškinti tuberkulioze užsikrėtusius asmenis (rizikos grupės vaikų patikrinimas tuberkulino mėginiais, rizikos susirgti tuberkulioze asmenų siuntimas atlikti krūtinės ląstos tyrimą ir pan.); 23.11. įgyvendinant Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos aprašo reikalavimus (šios pažymos 13.16 punktas), Skuodo PSPC šios įstaigos lėšomis įkurtas ir išlaikomas DOTS kabinetas, kuris veiklą pradėjo 2017 m. liepos mėnesį. 23.12. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Skuodo rajono savivaldybė planuoja ir įgyvendina visuomenės sveikatos priežiūros bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus planavimo dokumentus. Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės srityje 2012–2016 metais buvo suplanuotos ir įgyvendintos priemonės, iš esmės susijusios su asmenų informavimu ir konsultavimu apie tuberkuliozės grėsmę ir profilaktiką bei 7 metų amžiaus vaikų patikrinimu tuberkulino mėginiais (Savivaldybė nepateikė duomenų apie rizikos grupės vaikų patikrinimo tuberkulino mėginiais rezultatus, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokie tyrimai buvo atliekami). Atsižvelgus į esamą situaciją, naujai parengtame Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės 2017–2019 metų programos priemonių plane numatytos konkretesnės priemonės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės srityje: suplanuotas rizikos grupės vaikų patikrinimas tuberkulino mėginiais, rizikos susirgti tuberkulioze asmenų siuntimas atlikti krūtinės ląstos tyrimą, skubus asmenų, kuriems įtariama tuberkuliozė, siuntimas specialisto konsultacijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Skuodo rajono užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės 2017–2019 metų programos priemonių plane numatytos papildomos priemonės, skirtos tuberkuliozės profilaktikai ir kontrolei, iš esmės pakartoja teisės aktuose numatytas savivaldybių ir kitų susijusių asmenų (pvz., asmens sveikatos priežiūros įstaigų) pareigas tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės srityje, pvz., asmens sveikatos priežiūros įstaigų pareiga kiekvienais metais tuberkulino mėginius atlikti 7 metų amžiaus ir rizikos grupių vaikams numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme (šios pažymos 13.15 punktas), asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų pareiga paskirti krūtinės ląstos rentgenogramą rizikos grupių asmenims numatyta Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos apraše (šios pažymos 13.17 punktas). Atsižvelgiant į tai, Skuodo rajono savivaldybei rekomenduotina inicijuoti Skuodo rajono užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės 2017–2019 metų programos priemonių plano pakeitimą numatant konkrečias papildomas priemones tuberkuliozės profilaktikai ir kontrolei.

24. Pažymėtina ir tai, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog Skuodo rajono savivaldybė visais atvejais laikėsi teisės aktų nuostatų reikalavimų, susijusių su visuomenės informavimu bei ataskaitų dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo rengimu (savivaldybė nepateikė duomenų apie užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių plano įgyvendinimo eigos ir rezultatų pristatymą Skuodo rajono savivaldybės tarybai, savivaldybės interneto svetainėje teisės aktų nustatyta tvarka nėra skelbiamos visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos). Atsižvelgiant į tai, Skuodo rajono savivaldybės administracijai rekomenduotina užtikrinti, kad savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaita apie užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių plano įgyvendinimo eigą bei rezultatus būtų pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Išanalizavus teisinį reglamentavimą ir tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktus Skuodo rajono savivaldybės administracijos dokumentus bei paaiškinimus, susijusius su teisės aktuose įvirtintu reikalavimu, kad ugdymo įstaigose dirbtų tik nustatyta tvarka sveikatą pasitikrinę darbuotojai, konstatuota, kad C progimnazijos direktorius: 25.1. tinkamai vykdė teisės aktų nustatytą pareigą užtikrinti, kad įstaigoje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai (tuberkuliozės protrūkio metu visi C progimnazijoje dirbantys darbuotojai ir mokytojai buvo teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą); 25.2. neužtikrino, kad mokytojų ir kitų darbuotojų išlaidos už periodinius sveikatos patikrinimus būtų apmokamos iš darbdavio (progimnazijos) lėšų; tuberkuliozės protrūkio metu dėl lėšų stygiaus C progimnazija nebuvo pasirašiusi sutarties su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis dėl privalomojo darbuotojų sveikatos patikrinimo, todėl darbuotojams nebuvo apmokamos sveikatos tikrinimosi išlaidos; 25.3. C progimnazija 2016-08-30 sudarė sutartį su Skuodo PSPC dėl privalomojo darbuotojų sveikatos tikrinimo ir apmokėjimo už šias paslaugas.

26. Išanalizavus teisinį reglamentavimą ir tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktus Ministerijos, NVSC, Skuodo rajono savivaldybės administracijos dokumentus bei paaiškinimus, susijusius su tuberkuliozės protrūkiu Skuodo rajono savivaldybėje, nustatyta: 26.1. Klaipėdos VSC 2015-10-12 gavo pirmą pranešimą iš Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių (nuo 2017-05-01 vadinama – Santaros) klinikų filialo apie ugdymo įstaigos moksleivei diagnozuotą tuberkuliozę; 26.2. pradėjus epidemiologinį židinio tyrimą nustatyta, kad moksleivei diagnozuota tuberkuliozės forma nėra epidemiologiškai pavojinga, todėl sąlyti turėję asmenys nebuvo nustatyti; 26.3. VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras (Skuodo PSPC) pirmą kartą neoficialią informaciją apie galimai C progimnazijos mokinei diagnozuotą tuberkuliozę gavo 2015-12-15, oficiali informacija apie šį tuberkuliozės atvejį Skuodo PSPC pateikta 2016-02-02; 26.4. gavus neoficialią informaciją, Skuodo PSPC ir savivaldybės gydytojo iniciatyva 2015-12-18 buvo organizuotos tikslinės klasės, kurioje mokėsi tuberkulioze susirgusi mokinė, mokinių patikros dėl tuberkuliozės infekuotumo nustatymo, atliekant tuberkulino odos mėginius (Mantu) testus; klasėje nustatyti 2 teigiami Mantu testai; 26.5. Skuodo PSPC taip pat buvo patikrintos visų C progimnazijos mokytojų ambulatorinės asmens sveikatos istorijos; atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, progimnazijos mokytojams rekomenduota atlikti profilaktinį radiologinį krūtinės ląstos tyrimą; 26.6. tikslinio neplaninio profilaktinio patikrinimo metu 2016-01-21 mokytojos fluorogramoje pastebėti pakitimai; 2016-02-25 atlikta rentgenograma, taip pat rasti pakitimai; mokytoja nusiųsta tolesniam patikrinimui į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialą; 26.7.  atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Skuodo rajono savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų ir 2016-01-29 raštu C progimnazijai rekomendavo iki 2016-02-19 paimti tuberkulino mėginius iš visų 5–8 klasių mokinių; 26.8. Klaipėdos VSC 2016-02-03 iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo gavo informaciją apie C progimnazijoje dirbančiam asmeniui nustatytą tuberkuliozę ir nedelsiant, t. y., tą pačią dieną, pradėjo epidemiologinį tuberkuliozės židinio tyrimą; 26.9. epidemiologinio tuberkuliozės židinio tyrimo metu Klaipėdos VSC nustatė sąlytį turėjusius asmenis ir sąlytį turėjusiems mokiniams rekomendavo atlikti tuberkulino mėginį, o sąlytį turėjusiems C progimnazijos darbuotojams rekomendavo atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą; 26.10. Klaipėdos VSC taip pat rekomendavo teikti informaciją apie tuberkuliozę mokinių tėvams bei darbuotojams bei atlikti ugdymo įstaigos patalpų valymą; 26.11. C progimnazija įgyvendino Klaipėdos VSC pateiktas rekomendacijas: 2016-02-10 organizuotas savivaldybės gydytojo, Klaipėdos VSC, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo ir Skuodo PSPC atstovų susitikimas su progimnazijos bendruomene, kurio metu buvo išaiškinta epidemiologinė situacija, tuberkuliozės diagnostikos, gydymo ir prevencijos ypatumai; 2016-02-19 atlikta patalpų dezinfekcija; 26.12. Skuodo PSPC iki 2016-03-08 Mantų mėginys atliktas 568 mokiniams (iš 574); 77 vaikams Mantu testo rezultatas buvo teigiamas, šiems mokiniams išduoti siuntimai tolesnei diagnostikai; galimas infekuotumas nustatytas 14-ai moksleivių, 9 iš jų hospitalizuoti; nė vienam moksleiviui nebuvo diagnozuota tuberkuliozė; 26.13. Skuodo PSPC 2016-02-19 atliko vidaus medicininio audito tyrimą, kurio metu nustatyta: 26.13.1. 2015-11-19 buvo atliktas pacientės (mokytojos) profilaktinis sveikatos patikrinimas; 26.13.2. pagal profilaktinio registracijos žurnalo įrašus, pacientei 2015-11-19, be kita ko, paskirta atlikti plaučių fluorogramą; 26.13.3. pacientės medicininėje knygelėje buvo padarytas įrašas apie atliktą fluorogramą, tačiau, pagal Fluorografijos kabineto registracijos žurnalo įrašus, tyrimas nebuvo atliktas; 26.13.4. šeimos gydytojas, įvertinęs turimus duomenis (kartu ir įrašą apie atliktą fluorogramą), patvirtino (įrašė šią informaciją į medicininę knygelę) pacientei leidimą dirbti mokykloje; 26.14. Skuodo PSPC vidus medicininio audito tyrimo metu nenustatė, kas atliko fiktyvų įrašą medicininėje knygelėje; 26.15. Ministerijos prašymu Valstybinė akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-03-14 atliko mokytojai teiktų paslaugų neplaninę kokybės kontrolę, kurios metu nustatė kad Skuodo PSPC asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos netinkamai (netinkamai atliktas bendras ligonio ištyrimas), ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kartu pritaikė sankciją – įspėjimą; taip pat nustatė, kad Skuodo PSPC neteisėtai teikė radiologijos paslaugas; aplinkybės, susijusios su pacientei paskirtos fluorogramos atlikimu / neatlikimu, nebuvo vertintos; 26.16.  Skuodo rajono savivaldybės gydytojas kartu su Klaipėdos rajono VSB 2016-02-04 parengė tuberkuliozės valdymo ir kontrolės veiksmų planą, kuriuo vadovaujantis 2016 m. I ketvirtį buvo organizuoti tuberkuliozės profilaktikai ir kontrolei skirti informaciniai renginiai, Skuodo rajono savivaldybės seniūnijoms, pirminės asmens sveikatos priežiūros centrams, ambulatorijoms ir medicinos punktams išdalinti informacijos leidinių paketai, informacija apie tuberkuliozę viešinta Skuodo rajono savivaldybės laikraštyje ir interneto svetainėje, taip pat Skuodo rajono bendrojo ugdymo įtaigose pravestos pamokos apie tuberkuliozės profilaktiką; 26.17. C progimnazija su Skuodo PSPC 2016-08-30 sudarė sutartį dėl privalomojo progimnazijos darbuotojų sveikatos tikrinimo ir apmokėjimo už šias paslaugas.

27. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog tuberkuliozės protrūkio Skuodo rajono ugdymo įstaigoje metu Skuodo rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos VSC ir C progimnazija netinkamai įgyvendino teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su užkrečiamosios ligos protrūkio suvaldymu. Priešingai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent dėl Skuodo rajono savivaldybės ir Skuodo PSPC veiksmų, kurių buvo imtasi gavus neoficialią informaciją apie moksleiviui mokykloje diagnozuotą neatvirą tuberkuliozę (šios pažymos 17.4–17.7 punktai), buvo nustatytas atviros tuberkuliozės atvejis.

28. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad informacija apie C progimnazijoje nustatytą tuberkuliozės atvejį Klaipėdos VSC buvo gauta daug anksčiau nei savivaldybėje. Pažymėtina, kad Klaipėdos VSC specialistai, gavę šią informaciją, atliko epidemiologinį tuberkuliozės židinio tyrimą ir, atsižvelgdami į tai, kad moksleivei diagnozuota forma nėra epidemiologiškai pavojinga, teisės aktų nustatyta tvarka nusprendė nenustatinėti sąlyčio turėjusių asmenų. Įvertinus pirmiau pateiktą informaciją, negalima paneigti to, kad tuo atveju, jei Klaipėdos VSC būtų ėmęsis veiksmų dar tada, kai buvo gauta pirmoji informacija apie mokykloje išaiškintą neatviros tuberkuliozės atvejį (2015-10-12), atviros tuberkuliozės atvejis būtų buvęs nustatytas gerokai anksčiau.

29. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, kad po tuberkuliozės protrūkio C progimnazijoje Skuodo PSPC atliko vidaus medicininį auditą, kurio metu, be kita ko, nustatyta, kad galimai buvo padarytas fiktyvus įrašas susirgusios mokytojos medicininėje knygelėje, nurodant, jog atlikta plaučių fluorograma, nors faktiškai ji nebuvo atlikta. Audito tyrimo akte taip pat nurodyta, kad „nustatyti, kas atliko fiktyvų įrašą knygelėje, duomenų nepakanka, toks tyrimas nėra Skuodo PSPC kompetencijoje“. Seimo kontrolierius sutinka, kad galimai fiktyvaus įrašo padarymo aplinkybės turėtų būti nustatomos ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o teisėsaugos institucijose, tačiau kartu atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymais įtvirtinta paciento teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (šios pažymos 13.5 punktas), o asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo jas užtikrinti, todėl, jei kyla abejonių dėl sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių asmenų veiksmų teisėtumo, įstaiga privalo imtis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokiems pažeidimams pasikartoti, pvz., kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų nustatyta, kas atliko galimai fiktyvų įrašą mokytojos medicininėje knygelėje.

30. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Skuodo PSPC įstatais (šios pažymos 13.20 punktas), įstaigos vadovas (direktorius), be kita ko, organizuoja įstaigos veiklą, kontroliuoja ir užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, steigėjo sprendimų, kitų teisės aktų vykdymą, užtikrina įstaigos veiklos aukštą kokybę, siekiant išvengti žalos padarymo paciento sveikatai, teikiant paslaugas ir t. t. Taigi, Skuodo PSPC direktorius yra atsakingas už įstaigos veiklos kokybę, todėl būtent Skuodo PSPC direktorius turėjo ir galėjo imtis veiksmų tam, kad būtų užtikrinta, jog tokie atvejai ateityje nepasikartos (pvz., kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų nustatyta, kas ir dėl kokių priežasčių atliko fiktyvų įrašą asmens knygelėje; palyginti kitų ugdymo įstaigų darbuotojų knygeles su įrašais fluorografijos kabinete tam, kad būtų nustatyta, ar tokių fiktyvių įrašų medicinos knygelėse nebuvo padaryta ir daugiau, ir pan.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Skuodo rajono savivaldybės taryba – Skuodo PSPC savininkė, kuri turi teisę gauti informaciją apie viešosios įstaigos veiklą, priimti sprendimus dėl įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Skuodo rajono savivaldybė taip pat galėjo imtis veiksmų ir, pvz., pavesti Skuodo PSPC direktoriui pateikti išsamią informaciją, susijusią su fluorografijos kabineto veikla, nustatyti kaltus asmenis, reikalauti direktoriaus atsakomybės ir pan.

Dėl Klaipėdos savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su visuomenės sveikatos priežiūra bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vykdymu

31. Išanalizavus teisinį reglamentavimą ir tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dokumentus bei paaiškinimus, susijusius su teisės aktuose nustatytų pareigų planuoti ir įgyvendinti visuomenės sveikatos bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones vykdymu, nustatyta: 31.1. Klaipėdos miesto savivaldybėje visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas vykdo Klaipėdos m. VSB, kuris, be kita ko, vykdo visuomenės sveikatos stiprinimo, visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo), užkrečiamųjų ligų profilaktikos, vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo funkcijas; 31.2. Klaipėdos m. VSB taip pat organizuoja ir koordinuoja sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių visose Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose, veiklą; 31.3. vykdant visuomenės sveikatos stebėsenos funkciją, Klaipėdos m. VSB teisės aktų nustatyta tvarka parengė Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2015 m. ataskaitą, kuri patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-02-23 sprendimu Nr. T2-53 ir paskelbta Klaipėdos m. VSB (tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neskelbiama  savivaldybės interneto svetainėje); 31.4. 2015 metais užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinės, teisinės ir ekonominės priemonės Klaipėdos mieste buvo įgyvendinamos pagal Klaipėdos miesto užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių 2013-2015 metams planą; 31.5. vykdant Klaipėdos miesto užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių 2013–2015 metų planą Klaipėdos mieste 2015 metais tuberkulino mėginiais patikrinti 46,3 proc. 7-erių metų amžiaus vaikų ir 16,2 proc. rizikos grupėms priklausančių vaikų; 31.6. Klaipėdos miesto savivaldybė nuo 2015-11-11 pagal sutartį su VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centru vykdo papildomas priemones tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės srityje: 15–16 metų amžiaus vaikų patikrinimą tuberkulino mėginiais; socialinės rizikos grupei priskiriamų vaikų patikrinimą tuberkulino mėginiais; nedraustų privalomuoju sveikatos draudimu suaugusių rizikos grupės asmenų rentgenologinius patikrinimus, organizuoja ir vykdo asmenų pervežimo į tuberkuliozės ligoninę, ir t. t.; 31.7. Savivaldybės administracija nepateikė duomenų, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius kasmet teisės aktų nustatyta tvarka teikė savivaldybės tarybai ataskaitas apie Klaipėdos miesto užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių 2013–2015 metų plano vykdymo rezultatus; 31.8. nuo 2016 metų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės įgyvendinamos pagal Klaipėdos miesto užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių veiklos priemonių įgyvendinimo planą 2016–2018 metams, kuriame numatytos konkrečios tuberkuliozės profilaktikai ir kontrolei skirtos priemonės (tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso (DOTS) paslaugų teikimas, informacijos apie tuberkuliozės epidemiologinę būklę ir profilaktikos priemones teikimas, tuberkulino mėginių atlikimas 7-erių metų ir rizikos grupės vaikams, kitų papildomų priemonių (šios pažymos 26.8 punktas) vykdymas); 31.9. įgyvendinant Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos aprašo reikalavimus (šios pažymos 13.16 punktas), Klaipėdos miesto savivaldybėje įsteigtas DOTS kabinetas, kuris finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis, pagal su VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centru sudarytą paslaugų sutartį.

32. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2015 metais Klaipėdos miesto  savivaldybė planavo ir įgyvendino visuomenės sveikatos priežiūros bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus planavimo dokumentus. Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės srityje buvo suplanuotos ir įgyvendintos priemonės, susijusios su 7-erių metų amžiaus ir rizikos grupės vaikų patikrinimu tuberkulino mėginiais, 15–16 metų amžiaus vaikų patikrinimu tuberkulino mėginiais; nedraustų privalomuoju sveikatos draudimu suaugusių rizikos grupės asmenų rentgenologiniu patikrinimu, asmenų pervežimo į tuberkuliozės ligoninę organizavimu ir vykdymu, ir pan. Taigi, Klaipėdos miesto savivaldybė įgyvendino ne tik teisės aktuose savivaldybei ir kitiems susijusiems fiziniams asmenims pavestas priemones (pvz., 7-erių metų amžiaus ir rizikos grupės vaikų patikrinimą tuberkulino mėginiais), bet ir kitas savivaldybės inicijuotas priemones (15–16 metų amžiaus vaikų patikrinimą tuberkulino mėginiais). Pažymėtina, kad analogiškos priemonės, skiriant didesnį dėmesį suaugusiems rizikos grupės asmenims, numatytos Klaipėdos miesto užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių veiklos priemonių įgyvendinimo plane 2016–2018 metams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 7-erių metų amžiaus ir rizikos grupės vaikų patikrinimas tuberkulino mėginiais Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko ne itin sklandžiai – 2015 metais patikrinta tik 46,3 proc. 7-erių metų amžiaus vaikų ir 16,2 proc. rizikos grupėms priklausančių vaikų. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybė at13sižvelgė į tai ir, siekdama pagerinti tuberkulino mėginių atlikimo apimtis pirminės sveikatos priežiūros centruose, Klaipėdos miesto užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių veiklos priemonių įgyvendinimo plane 2016–2018 metams numatė papildomas priemones – įpareigojo asmens sveikatos priežiūros įstaigas tuberkulino mėginių atlikimo ataskaitas teikti ne kasmet, o kas ketvirtį, taip pat pavedė išsiaiškinti tuberkulino mėginių neatlikimo priežastis ir imtis būtinų priemonių situacijai gerinti.

33. Pažymėtina, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog Klaipėdos miesto savivaldybė visais atvejais laikėsi teisės aktų nuostatų reikalavimų, susijusių su visuomenės informavimu bei ataskaitų apie užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą rengimu (savivaldybė nepateikė duomenų apie užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių plano įgyvendinimo eigos ir rezultatų pristatymą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai; savivaldybės interneto svetainėje teisės aktų nustatyta tvarka nėra skelbiamos visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos).

34. Išanalizavus teisinį reglamentavimą ir tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dokumentus bei paaiškinimus, susijusius su teisės aktuose įvirtintu reikalavimu, kad ugdymo įstaigose dirbtų tik nustatyta tvarka sveikatą pasitikrinę darbuotojai,  nustatyta, kad: 34.1. B gimnazijos direktorė tinkamai vykdė teisės aktais nustatytą pareigą užtikrinti, kad įstaigoje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai (tuberkuliozės protrūkio metu visi B gimnazijoje dirbantys darbuotojai ir mokytojai buvo teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą); 34.2. A progimnazijos direktorė tinkamai vykdė teisės aktais nustatytą pareigą užtikrinti, kad įstaigoje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai (tuberkuliozės protrūkio metu visi A progimnazijoje dirbantys darbuotojai ir mokytojai buvo teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą); 34.3. A progimnazijos direktorė užtikrino, kad išlaidos už periodinius sveikatos patikrinimus būtų apmokamos iš darbdavio (A progimnazijos) lėšų: A progimnazija buvo pasirašiusi sutartį su VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centru dėl A progimnazijos darbuotojų sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo už šias paslaugas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tuberkuliozės protrūkio metu Klaipėdos ugdymo įstaigose buvo tinkamai vykdomos teisės aktų nuostatos, susijusios su reikalavimu, kad ugdymo įstaigose dirbtų tik nustatyta tvarka sveikatą pasitikrinę darbuotojai.

35. Išanalizavus teisinį reglamentavimą ir tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktus Ministerijos, NVSC, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dokumentus bei paaiškinimus, susijusius su tuberkuliozės protrūkiu Klaipėdos mieste, nustatyta: 35.1. ugdymo įstaigos darbuotojui 2015 m. spalio mėn. profilaktiškai tikrinantis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, buvo įtarti tuberkulioziniai pakitimai (pagal plaučių rentgeno nuotrauką), dėl kurių darbuotojas buvo pasiųstas papildomai išsitirti; 35.2. Klaipėdos VSC 2015-11-27 gavo iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo informaciją apie ugdymo įstaigos (B gimnazijos) darbuotojui nustatytą tuberkuliozę; 35.3. Klaipėdos VSC 2015-12-10 atliko tuberkuliozės židinio epidemiologinį tyrimą, kurio metu buvo nustatyti sąlytį turėję asmenys – moksleiviai (15) ir pedagogai bei kiti darbuotojai; jiems buvo rekomenduota pasitikrinti sveikatą; vaikams rekomenduota atlikti tuberkulino mėginį (visi tuberkulino mėginių rezultatai buvo neigiami), įstaigos darbuotojams rekomenduota atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą; 35.4. Klaipėdos VSC 2015-12-10 taip pat pateikė rekomendacijas dėl B gimnazijos patalpų valymo (aplinkos kenksmingumo pašalinimo), kurias ugdymo įstaiga įvykdė, bei informacijos teikimo mokinių tėvams ir darbuotojams; mokinių tėvai buvo informuoti telefonu; 35.5. tuberkuliozės židinio (B gimnazijoje) epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad darbuotojas dirba ir kitoje ugdymo įstaigoje – A progimnazijoje; 35.6. A progimnazijoje tuberkuliozės židinio epidemiologinis tyrimas atliktas 2015-12-21; jo metu nustatyti sąlytį turėję asmenys – moksleiviai (120) ir pedagogai bei kiti darbuotojai; turėjusiesiems sąlytį su infekuotuoju rekomenduota pasitikrinti tuberkulino mėginiu (du tuberkulino mėginiai buvo teigiami), įstaigos darbuotojams rekomenduota atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą; 35.7. Klaipėdos VSC taip pat pateikė rekomendacijas dėl A progimnazijos patalpų valymo (aplinkos kenksmingumo pašalinimo) bei informacijos teikimo mokinių tėvams ir darbuotojams; 35.8. A progimnazija atliko patalpų nukenksminimo, valymo ir vėdinimo veiksmus, o siekdama informuoti sąlytį turėjusius asmenis progimnazija organizavo mokinių tėvų susirinkimus (2016-01-28, 2016-02-10 ir 2016-02-18), tačiau į juos ateidavo maža dalis mokinių tėvų; 35.9. nedalyvavę susirinkimuose sąlytį turėjusių mokinių tėvai apie tuberkuliozės atvejį ir rekomendaciją pasitikrinti sveikatą buvo informuoti 2016-02-23 pranešimais elektroniniame tinklalapyje „TAMO“; 35.10. A progimnazijoje 2016-03-23 organizuotas visos progimnazijos bendruomenės, Klaipėdos VSC bei VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo atstovų susirinkimas, kuriame buvo aptarta susiklosčiusi situacija, atsakyta į keliamus klausimus bei pateikta informacija apie tuberkuliozę, prevencines priemones, gydymą ir pan.; 35.11. Klaipėdos miesto savivaldybei oficiali informacija apie nustatytą tuberkuliozės atvejį pateikta NVSC Klaipėdos departamento 2016-04-06 raštu.

36. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog tuberkuliozės protrūkio Klaipėdos miesto ugdymo įstaigose metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos VSC ir ugdymo įstaigos netinkamai įgyvendino teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su užkrečiamosios ligos protrūkio suvaldymu.

37. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys, jog visuomenės sveikata, be kita ko, užtikrinama neatidėliotinu visuomenės informavimu apie atsiradusias užkrečiamąsias ligas (šios pažymos 13.2 punktas). Pažymėtina, jog užkrečiamosios ligos protrūkio atveju ypatingai svarbu, kad sąlytį turėjusiems asmenims informacija apie užkrečiamosios ligos grėsmę ir pareigą pasitikrinti sveikatą būtų pateikiama kuo skubiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokykloje, be kita ko, dalyvauja įgyvendinant užkrečiamosios ligos židinio ar protrūkio kontrolės priemones. Higienos instituto 2015 metais parengtame leidinyje „Tuberkuliozės prevencija. Metodinės rekomendacijos specialistams, dirbantiems su vaikais“  akcentuojama, kad tuo atveju, kai nustatomas tuberkuliozės atvejis mokykloje, labai svarbus visuomenės sveikatos specialisto vaidmuo, nes jis gali suteikti teisingą ir kompetentingą informaciją bei imtis būtinų veiksmų. Vienas iš jų – mokyklos bendruomenės informavimas. Higienos institutas tokiu atveju rekomenduoja parašyti informacinį laišką, kuris turi pasiekti visus mokyklos bendruomenės narius kaip įmanoma greičiau. Tuberkuliozės protrūkio A progimnazijoje metu Klaipėdos VSC nustatė sąlytį su sergančiuoju turėjusius mokinius bei rekomendavo jiems pateikti informaciją ir atlikti tuberkulino mėginį. A progimnazijos administracija ėmėsi veiksmų tam, kad būtų suteikta informacija sąlytį turėjusių mokinių tėvams (inicijavo tėvų susirinkimus), tačiau tokie veiksmai nebuvo pakankami, kadangi susirinkimuose dalyvavo tik nedidelė dalis mokinių tėvų. Susirinkimuose nedalyvavusiems sąlytį su sergančiu tuberkulioze asmeniu turėjusių vaikų tėvams informacija apie tuberkuliozės atvejį ir rekomendacija pasitikrinti dėl tuberkuliozės buvo pateikta tik 2016-02-23 (t. y., praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo informacijos apie tuberkuliozės atvejį gavimo progimnazijoje dienos) pranešimais elektroniniame tinklalapyje „TAMO“, o visai progimnazijos bendruomenei – tik 2016-03-23 tėvų susitinkime. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tuberkuliozės protrūkio A progimnazijoje metu nei progimnazijos administracija, nei visuomenės sveikatos specialistas nesiėmė pakankamai veiksmų tam, kad progimnazijos bendruomenė būtų tinkamai ir operatyviai informuota apie tuberkuliozės atvejį ugdymo įstaigoje.

38. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neoficialią informaciją apie tuberkuliozės protrūkį sužinojo tik kovo mėnesį (iš viešo informavimo priemonių atstovų), o oficiali informacija apie esamą situaciją savivaldybei buvo pateikta tik NVSC Klaipėdos departamento (iki 2016-04-01 buvusio Klaipėdos VSC) 2016-04-06 raštu, t. y., praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo informacijos apie atviros tuberkuliozės atvejį gavimo Klaipėdos VSC dienos. Pažymėtina, kad šiuo atveju kelia abejonių ir ugdymo įstaigos bei ugdymo įstaigoje dirbusio Klaipėdos m. VSB specialisto veiksmai, kadangi jis taip pat savivaldybei nepateikė informacijos apie tuberkuliozės protrūkį ugdymo įstaigoje. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, neturėdama informacijos apie tuberkuliozės protrūkį, negalėjo imtis jokių veiksmų tuberkuliozės profilaktikai ir kontrolei vykdyti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokia situacija, kai informacija apie užkrečiamosios ligos protrūkį savivaldybės teritorijoje nėra nedelsiant pateikiama savivaldybei, trukdo savivaldybės institucijoms laiku ir tinkamai įgyvendinti savo pareigas užkrečiamosios ligos profilaktikos ir kontrolės srityje ir negali būti toleruojama.

39. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki 2016-10-12 galiojusioje Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros organizavimo tvarkoje nebuvo nustatytas konkretus terminas, per kurį NVSC specialistai, gavę informaciją apie nustatytą užkrečiamosios ligos atvejį, privalo imtis veiksmų ir atlikti užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinį tyrimą. Šiame teisės akte buvo tik nurodyta, jog visuomenės sveikatos centrų specialistų kompetencijai priklausančių užkrečiamųjų ligų židinių epidemiologinis tyrimas atliekamas nedelsiant, gavus informaciją apie patvirtintus ar įtariamus užkrečiamųjų ligų atvejus (šios pažymos 13.11 punktas).  Pažymėtina, kad kiekvienu šioje pažymoje nurodytu atveju Klaipėdos VSC skirtingai traktavo šią teisės akto nuostatą, pvz., tuberkuliozės protrūkio Skuodo rajono savivaldybėje metu epidemiologinis tuberkuliozės židinio tyrimas buvo pradėtas tą pačią dieną, gavus informaciją apie nustatytą tuberkuliozės atvejį, tačiau, kaip nurodė NVSC, tuberkuliozės protrūkio B gimnazijoje metu epidemiologinis tuberkuliozės židinio tyrimas buvo atliktas 2015-12-10 (šios pažymos 6.4 punktas), t. y., praėjus 9 darbo dienoms nuo informacijos apie nustatytą tuberkuliozės atvejį gavimo dienos, o A progimnazijoje dėl to paties tuberkuliozės atvejo – tik 2015-12-21 (šios pažymos 4.6 punktas), praėjus dar 7 papildomoms darbo dienoms nuo epidemiologinio ligos židinio tyrimo B gimnazijoje pradžios. Taigi, įvertinus Klaipėdos VSC veiksmus, kyla pagrįsta abejonė, ar tokie veiksmai (ypač atsižvelgiant į tai, kad tuberkuliozės atvejai buvo nustatyti ugdymo įstaigose) gali būti laikomi atitinkančiais teisės akte nustatytus įpareigojimus nedelsiant atlikti epidemiologinį užkrečiamosios ligos židinio tyrimą. Pažymėtina, kad, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, 2016-10-07 patvirtintame Užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio epidemiologinės diagnostikos ir kontrolės tvarkos apraše nustatytas konkretus terminas, t. y., užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinę diagnostiką NVSC privalo pradėti nedelsiant, tą pačią darbo dieną, NVSC užregistravus pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą, nesant galimybės – ne vėliau kaip per 72 val. nuo šio pranešimo gavimo.

40. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tuberkuliozės protrūkio A progimnazijoje metu tuometis Klaipėdos VSC (NVSC Klaipėdos departamentas) bei progimnazija ėmėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų tuberkuliozės protrūkio suvaldymui (buvo vykdoma epidemiologinė ligos židinio diagnostika, teikiamos ir įgyvendinamos rekomendacijos, ir pan.), tačiau vis dėlto negalima vienareikšmiškai teigti, kad Klaipėdos VSC (NVSC Klaipėdos departamentas) ir A progimnazija tinkamai įgyvendino visas teisės aktuose numatytas pareigas (nebuvo užtikrintas tinkamas visuomenės informavimas apie tuberkuliozę bei epidemiologinis užkrečiamosios ligos židinio tyrimas atliktas praėjus 16 darbo dienų nuo informacijos apie atvirą tuberkuliozę gavimo NVSC dienos).

Dėl teisinio reglamentavimo tuberkuliozės diagnostikos, profilaktikos ir kontrolės srityje

41. Išanalizavus teisės aktus, galiojusius tuberkuliozės protrūkio Skuodo rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių ugdymo įstaigose metu, tenka pažymėti, kad teisės aktų redakcijose, galiojusiose iki 2016 m., buvo palikta daug spragų ir trūkumų. Pvz., Sveikatos tikrinimo tvarkoje buvo nustatyta, kad darbuotojai, dirbantys vaikų mokymo, auklėjimo srityje, privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze (šios pažymos 13.7 punktas), tačiau nebuvo detalizuotas sveikatos priežiūros įstaigos specialisto pareigų turinys. Iki 2016 m. teisės aktuose nebuvo numatytas privalomas rentgeno tyrimas sveikatos patikrinimo metu, tokį tyrimą šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas galėjo skirti vieną kartą per metus tuo atveju, jei yra indikacijos, taip pat asmenims, kontaktuojantiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS. Taip pat, nors ir buvo patvirtinta Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros organizavimo tvarka (šios pažymos 13.11 punktas), tačiau nebuvo nustatytas konkretus terminas, per kurį NVSC specialistai privalo imtis veiksmų, bei nebuvo išsamiai reglamentuota, kokie veiksmai turi būti atliekama užkrečiamųjų ligų epidemiologinės diagnostikos metu, ir pan.

42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ministerija 2016 m. daug dėmesio skyrė teisės aktų, susijusių su tuberkuliozės profilaktika ir kontrole, tobulinimui. Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos apraše (patvirtintame 2016-06-23) (šios pažymos 13.17 punktas), buvo nustatyta rizikos grupių asmenų (kartu ir darbuotojų, kurie privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze) tikrinimo dėl tuberkuliozės tvarka, tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka. Apraše buvo reglamentuotos šeimos gydytojo, atliekančio rizikos grupių asmenų tikrinimą dėl tuberkuliozės, pareigos, be kita ko, nustatant, kad šeimos gydytojas privalo rizikos grupės asmenims kiekvieno patikrinimo metu paskirti krūtinės ląstos rentgenogramą. Taip pat detalizuotos gydytojo pulmonologo, atliekančio asmenų tikrinimą dėl tuberkuliozės, NVSC specialistų, gavusių informaciją apie tuberkuliozės atvejus, pareigos ir kt. Užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio epidemiologinės diagnostikos ir kontrolės tvarkos apraše (patvirtintame 2016-10-07) (šios pažymos 13.12 punktas) išsamiai reglamentuotos NVSC funkcijos ir veiksmai, atliekant užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio epidemiologinę diagnostiką ir kontrolę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo aprašu NVSC įpareigotas užkrečiamosios ligos protrūkio epidemiologinę diagnostiką atlikti bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijomis, asmens sveikatos priežiūros, švietimo ir kitomis įstaigomis. Pažymėtina, kad toks reglamentavimas padės išvengti situacijos, kai savivaldybės pareigūnai apie tuberkuliozės protrūkį informuojami praėjus ilgam laiko tarpui nuo užkrečiamosios ligos protrūkio užfiksavimo dienos.

43. Siekiant suvaldyti suaugusiųjų sergamumą tuberkulioze, 2016-02-12 buvo patvirtintas Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos aprašas (šios pažymos 13.16 punktas), pagal kurį nuo 2016 m. birželio 1 d. savivaldybėse turėjo pradėti veikti tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso (DOTS) kabinetai. Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso metu ligoniai, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, turi lankytis DOTS kabinete ir, stebint sveikatos priežiūros specialistui, išgerti jam skirtus nemokamus antituberkuliozinius vaistus. Vadovaujantis šiuo aprašu, ligoniams turi būti kompensuojamos kelionės į DOTS kabinetą išlaidos ir išduodami maisto produktai arba talonai maisto produktams, o šeimos medicinos paslaugas teikiančiam gydytojui už kiekvieną išgydytą tuberkulioze sirgusį pacientą turi būti skiriamas finansinis skatinimas. Pažymėtina, kad tokia socialinė parama turi būti finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Be to, siekiant gerinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros infrastruktūrą, iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų taip pat buvo numatytos ir investicijos savivaldybių DOTS kabinetams įrengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją suponuoja tai, kad, jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais arba kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos, taip pat tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją bei valstybės parama savivaldybėms, savivaldybių ir valstybės interesų derinimas suponuoja tai, kad valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos (savivaldybių pajamos ir jų šaltiniai), kurių reikia, kad būtų užtikrintas visavertis savivaldos funkcionavimas, įgyvendinamos savivaldybių funkcijos.

44. Sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos aprašą savivaldybėms buvo pavestos naujos funkcijos tuberkuliozės prevencijos bei kontrolės srityje ir numatytas dalinis jų finansavimas Europos Sąjungos lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors kvietimų teikti paraiškas (projektus) pagal Sveikatos apsaugos ministerijos regioninės priemonės „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas“ (kurios pagrindu gali būti skiriamas finansavimas savivaldybėms)  paskelbimas buvo numatytas dar 2016 metų III ketvirtį (šios pažymos 12 punktas), tačiau šios priemonės finansavimo sąlygų aprašas sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas tik 2017 m. lapkričio 14 d. Pažymėtina, kad tokie Ministerijos ir kitų susijusių institucijų veiksmai neužtikrino tinkamo savivaldybei pavestos funkcijos finansavimo ir efektyvaus DOTS kabinetų veikimo savivaldybėse. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad, nepaisant to, jog iki šios pažymos surašymo dienos nėra įgyvendintos numatytos finansavimo priemonės savivaldybių DOTS kabinetams, Skuodo rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybės ėmėsi veiksmų tam, kad savivaldybėse veiktų DOTS kabinetai. Skuodo rajono savivaldybėje nuo 2017 m. įkurtas ir Skuodo PSPC lėšomis išlaikomas DOTS kabinetas, kuris veiklą pradėjo 2017 m. liepos mėnesį. Klaipėdos miesto savivaldybėje DOTS kabinetas, finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis, įsteigtas pagal 2016-10-25 paslaugų sutartį su VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centru. Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos apraše taip pat buvo numatytas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka skiriamas finansinis skatinimas šeimos gydytojui už kiekvieną išgydytą TB sergantį pacientą. Pažymėtina, kad sveikatos apsaugos ministro 2016-08-26 įsakymu Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo aprašas bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašas buvo papildyti nuostatomis dėl apmokėjimo už sergančio tuberkulioze asmens išgydymą (šios pažymos 13.18, 13.19 punktai). Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad po tuberkuliozės protrūkio ugdymo įstaigose Ministerija ėmėsi veiksmų tobulinti teisės aktus, susijusius su tuberkuliozės diagnostika, profilaktika ir kontrole; tačiau kartu kritikuotina tai, kad Ministerija ėmėsi aktyvių veiksmų tobulinti teisinį reglamentavimą  tik po užkrečiamosios ligos protrūkių ugdymo įstaigose.

45. Seimo kontrolierius tyrimo metu taip pat atkreipė dėmesį į viešojo informavimo priemonėse pasirodžiusią informaciją dėl tuberkuliozės diagnostikai naudojamo, tačiau valstybės lėšomis nekompensuojamo kraujo tyrimo taikymo. Tuberkuliozės protrūkio A progimnazijoje metu vieno iš mokinių tėvas viešojo informavimo priemonėje paskelbė, kad už kraujo tyrimą tuberkuliozei nustatyti jam teko mokėti savo lėšomis . Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius kreipėsi į Ministeriją, prašymas pateikti paaiškinimus dėl kraujo tyrimų, reikalingų tuberkuliozei nustatyti, taikymo ir apmokėjimo. Ministerija Seimo kontrolieriui pateikė informaciją, kad vaikams tuberkuliozė dažniausiai įtariama atlikus tuberkulino mėginį, o tuberkuliozės nustatymas iš kapiliarinio arba veninio kraujo laboratoriniais metodais Lietuvoje nėra įteisintas, taip pat pranešė, kad Pasaulio sveikatos organizacija (toliau vadinama – PSO) kapiliarinio arba veninio kraujo tyrimo tuberkuliozei nustatyti nerekomenduoja (šios pažymos 4.3–4.4  punktai). Seimo kontrolierius pažymi, kad neturi įgaliojimų tirti ir vertinti aplinkybes tokiais aspektais, kai reikia atitinkamų sričių (šiuo atveju – medicinos) specialiųjų žinių, todėl neturi pagrindo kvestionuoti Ministerijos pateiktos informacijos. Nepaisant to, Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad PSO iš esmės nerekomenduoja kraujo tyrimo tuberkuliozės diagnozei nustatyti, tačiau, kaip dažnai nurodoma įvairiose tuberkuliozės grėsmę analizuojančiose publikacijose (pvz., www.sveikata.lt publikuotame straipsnyje „Plačiausiai paplitusi infekcija: požymių gali ir nebūti“ ), norint suvaldyti dabartinę tuberkuliozės situaciją būtina ne tik kuo skubiau diagnozuoti ir gydyti atvira tuberkulioze sergančiuosius, bet ir nepamiršti latentinės šios ligos formos, kurią ypač sunku diagnozuoti, kadangi latentinės tuberkuliozės atveju įprasti tyrimai gali nerodyti jokių pakitimų, tačiau latentinė tuberkuliozės forma gali išsivystyti į aktyvią, atvirą šios ligos formą. Taigi, siekiant suvaldyti šios infekcinės ligos plitimą, labai svarbu užtikrinti kuo efektyvesnę ankstyvąją diagnostiką. Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad tikslią tuberkuliozės diagnozę labai svarbu nustatyti, kai yra kilusi grėsmė jautriausiai visuomenės grupei – vaikams, ir ypač tuo atveju, kai nėra aiškių ligos požymių. Latentinei tuberkuliozės formai nustatyti Lietuvoje atliekamas tuberkulino mėginys, tačiau, kaip nurodyta ne vienoje viešai skelbiamoje publikacijoje ir moksliniuose darbuose, jis gali duoti klaidingą tiek teigiamą, tiek neigiamą atsakymą, pvz., tais atvejais jei yra susilpnėjusi imuninė sistema arba jei vaikas anksčiau buvo skiepytas BCG vakcina ir pan. . Pažymėtina ir tai, kad PSO parengtose Latentinės tuberkuliozės infekcijos valdymo gairėse  latentinės tuberkuliozės diagnostikai naudojamas kraujo tyrimas (interferon-gamma release assay) numatytas kaip alternatyvus tuberkulino mėginio tyrimui. Pagal PSO, toks tyrimas nerekomenduojamas tik tokiose mažas ir vidutines pajamas turinčiose šalyse, kuriose sergamumas tuberkulioze nustatomas dažniau nei 100 atvejų iš 100 000 gyventojų (vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje 2015 metais šis rodiklis siekė 51,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kraujo tyrimo efektyvumas akcentuojamas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų viešinamoje informacijoje. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės internetiniame puslapyje nurodoma, kad ligoninėje atliekamas ligonių kasų nefinansuojamas imunologinis Quantiferon-TB Gold testas (kraujo tyrimas) pagerina latentinės tuberkuliozės diagnostiką ir padeda diagnozuoti latentinę tuberkuliozę tiek vaikams, tiek suaugusiesiems . Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 24 straipsnyje (šios pažymos 14 punktas) įtvirtinti valstybės įsipareigojimai vaikų teisių sveikatos sistemos paslaugų srityje, pripažįstant vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis, ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis, nurodant, jog valstybės dalyvės rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis. Pažymėtina, kad LAT taip pat yra konstatavęs, jog Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (šios pažymos 15 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ministerijai siūlytina atidžiai išnagrinėti kraujo tyrimo, skirto tuberkuliozės diagnostikai, kompensavimo valstybės lėšomis galimybes, ypač tais atvejais, kai nustatomas tuberkuliozės protrūkis vaikų kolektyvuose, ir, esant poreikiui, inicijuoti teisės aktų pakeitimus.

46. Apibendrinus šioje pažymoje padarytas išvadas, konstatuotina, kad nors Skuodo rajono savivaldybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė iš esmės tinkamai įgyvendino funkcijas, susijusias su visuomenės sveikatos priežiūra ir užkrečiamųjų ligų profilaktika bei kontrole, ir kartu su kitomis institucijomis atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus tuberkuliozės protrūkių metu, vis dėlto jų ir kitų institucijų veikloje įžvelgtini trūkumai (šios pažymos 24, 30–31, 37, 38, 45 punktai). Atsižvelgiant į tai, teiktinos rekomendacijos.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl Skuodo rajono savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), užtikrinant pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, nutraukti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 14 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja Ministerijai: 48.1. atidžiai išnagrinėti kraujo tyrimo, skirto tuberkuliozės diagnostikai, kompensavimo valstybės lėšomis galimybes, ypač atsižvelgiant į tuos atvejus, kai nustatomas tuberkuliozės protrūkis vaikų kolektyvuose, ir, esant poreikiui, inicijuoti teisės aktų pakeitimus; 48.2. imtis teisinių ir organizacinių priemonių tam, kad būtų užtikrintas tinkamas ir operatyvus projektų, pateiktų pagal Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą priemonę „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas“ finansavimas.

49. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja Skuodo rajono savivaldybei: 49.1. užtikrinti, kad visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos būtų rengiamos ir viešinamos teisės aktų nustatyta tvarka; 49.2. užtikrinti, kad administracijos direktoriaus ataskaita apie užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus būtų pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka; 49.3. inicijuoti Skuodo rajono užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės 2017–2019 metų programos priemonių plano pakeitimą numatant konkrečias papildomas priemones, susijusias su tuberkuliozės profilaktika ir kontrole; 49.4. atsižvelgiant į šios pažymos 30–31 punktuose pateiktas išvadas, imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias pasikartoti panašiems atvejams Skuodo PSPC.

50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja Klaipėdos miesto savivaldybei: 50.1. užtikrinti, kad visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos būtų viešinamos teisės aktų nustatyta tvarka; 50.2. imtis teisinių ir organizacinių priemonių tam, kad ateityje būtų užtikrintas tinkamas ir operatyvus visuomenės ir susijusių asmenų informavimas apie užkrečiamosios ligos protrūkius.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui pateikiant informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus.

Seimo kontrolierius                     Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/2-414
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį