Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių61
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė763933

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su melioracijos griovio priežiūra.

2. Pareiškėjas skunde nurodė: 2.1. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų neveikimo nesprendžiamas melioracijos griovio, Šiaulių mieste, Medelyno rajone, priežiūros klausimas. Palijus melioracijos griovys ties Klaipėdos gatve atrodo panašus į upę, o namuose rūsys – į baseiną. Šiaulių rajono savivaldybei priklausantis ruožas išvalytas. Belieka Šiaulių miesto savivaldybei ir jos valdomai įmonei „A“ atlikti savo darbą.

3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolieriaus padėti spręsti skunde nurodytą problemą, nes „panašu, kad be rimtesnio įsikišimo niekas nepajudės“ (šios ir kitų citatų kalba nekeičiama).

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. UAB „A“ generalinio direktoriaus J. M. 2016-09-12 rašte Nr. S-3356 LR Seimo nariui E. Žakariui, kopiją teikiant Pareiškėjui ir Savivaldybės administracijos direktoriui Eduardui Bivainiui, pažymėta: „Atsakydami į Jūsų 2016-08-31 raštą Nr. SN-S-117 informuojame, kad Jūsų rašte minima inžinerinė infrastruktūra nėra UAB „A“ eksploatuojamos lietaus nuotekų surinkimo sistemos priežiūros objektas.“ Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad UAB „A“ 2015-12-28 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-356 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ buvo paskirta Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkytoja. Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1 193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ [...], paviršinių nuotekų tvarkymo sistema suprantama, kaip „paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistema, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių gali sudaryti paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką įrenginiai, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės“. Tuo tarpu, paviršinio vandens priimtuvai (grioviai), vadovaujantis LR 1993-12-09 Melioracijos įstatymo Nr. I-323 [...] aktualia redakcija (toliau – Įstatymas), priskiriami  melioracijos statiniams. Atsižvelgiant į tai, miesto melioracijos statinių priežiūra nėra 2015-12-28 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-356 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ taikymo objektas. Todėl UAB „A“ pajėgumų šios infrastruktūros priežiūrai naudojimas ir atitinkamai priežiūros finansavimas iš UAB „A“ surenkamų lėšų už abonentams teikiamas paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugas būtų nepagrįstas ir turėtų būti užtikrinamas iš kitų toliau aptartų finansavimo šaltinių. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, valstybei nuosavybės teise priklauso šie melioracijos statiniai: „sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ar daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas“. Valstybei priklausantys melioracijos statiniai, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, yra perduoti valdyti ir naudoti patikėjimo teise savivaldybėms, o šių statinių priežiūra, rekonstrukcija ar remontas finansuojamas Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad probleminių melioracinių statinių lokacinė vieta yra už Šiaulių miesto ribos ir priklauso Šiaulių rajono teritorijai. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, Jūsų prašymo išvalyti Medelyno mikrorajono melioracijos griovius įgyvendinti negalime, kadangi minėtieji darbai neišvengiamai didintų UAB „A“ sąnaudas, kurias Bendrovei galimai tektų dengti iš pagrindinės veiklos pajamų. Tikintis realių ir konstruktyvių Medelyno mikrorajono melioracijos statinių geros techninės būklės užtikrinimo sprendinių, UAB „A“ apie aukščiau išvardintas aplinkybes 2016-08-01 raštu Nr. S-2932 buvo informavusi Šiaulių miesto administraciją.“

5. Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojo, pavaduojančio Savivaldybės merą Algio Mačiulio 2016-10-17 rašte Nr. S-2066(3.11) Lietuvos Respublikos Seimo nariui E. Žakariui pažymėta: „Pranešame, kad pagal gautą Jūsų pranešimą apie griovio Nr. 3 būklę Medelyno mikrorajone ir išnagrinėję turimą planinę dokumentaciją, nustatėme, kad minėtas griovys yra Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono teritorijose ir susideda iš sekančių atkarpų: I atkarpa (nuo pradžios iki Sodo gatvės imtinai) – Šiaulių miesto savivaldybės teritorija; II atkarpa (nuo Sodo gatvės iki Klaipėdos gatvės) – Šiaulių rajono savivaldybės teritorija; III atkarpa (nuo Klaipėdos gatvės imtinai iki galo) – Šiaulių miesto savivaldybės teritorija. Atsižvelgiant į esamą situaciją, griovio Nr. 3 remonto darbus reikėtų planuoti vykdyti kompleksiškai suderinus darbų vykdymą pagal savivaldybių teritorijas. Griovio remonto darbų vykdymo planavimą turėtų inicijuoti Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nes griovys Nr. 3 nuveda paviršinį vandenį nuo miesto teritorijoje esančio Medelyno mikrorajono. Informuojame, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija planuoja vykdyti minėto griovio Nr. 3 priežiūros (dugno pavalymo) darbus rajono savivaldybės teritorijoje.“

6. UAB „A“ 2017-09-04 rašte Nr. S-2907 Seimo kontrolieriui pažymėjo: „[...] Bendrovė tiesiogiai iš Pareiškėjo kreipimųsi dėl skundo objekto nebuvo gavusi. Į Bendrovę dėl skundo objekto 2016-07-29 raštu Nr. S-2351 kreipėsi Savivaldybės administracija ir 2016-08-31 raštu Nr. SN-S-117 LR Seimo narys E. Žakaris. UAB „A“ nuosekliai ir nekeisdama savo pozicijos 2016-08-01 raštu Nr. S-2932 ir 2016-09-12 raštu Nr. S-3356 nurodė, kad „... UAB „A“ 2015-12-28 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-356 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ buvo paskirta Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkytoja. Vadovaujantis LR AM 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, paviršinių nuotekų tvarkymo sistema suprantama, kaip „paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistema, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių gali sudaryti paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką įrengimai, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės“. Tuo tarpu, paviršinio vandens priimtuvai (grioviai), vadovaujantis LR 1993-12-09 Melioracijos įstatymo Nr. I-323 aktualia redakcija (toliau - įstatymas), priskiriami melioracijos statiniams. Atsižvelgiant į tai, miesto melioracijos statinių priežiūra nėra 2015-12-28 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-356 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ taikymo objektas. Todėl, UAB „A“ pajėgumų šios infrastruktūros priežiūrai naudojimas ir atitinkamai priežiūros finansavimas iš UAB „A“ surenkamų lėšų už abonentams teikiamas paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugas būtų nepagrįstas...“. [...] Vis dar kylant ginčams dėl paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros elementų sąvokos ir mieste esančių griovių paskirties ir atitikties šios sąvokos požymiams, norime Jus informuoti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 yra konstatavęs, kad LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto Paviršinio nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas) nuostatos ir atitinkamai sąvokos taikomos tik urbanizuotoms teritorijoms dėl jų specifikos ir netaikomos melioruotoms teritorijoms, kol jos nėra urbanizuotos. Teismas nurodė, kad „...urbanizuota teritorija tai kompaktiškai užstatyta gyvenamoji teritorija su miestui būdinga infrastruktūra, kad poreikį reglamentuoti paviršinių nuotekų surinkimą nuo urbanizuotos teritorijos lemia jos ypatumai: užstatymo kompaktiškumas, miesto infrastruktūra, intensyvus naudojimas. Šie ypatumai lemia kritulių ir kitokio paviršinio vandens susikaupimą teritorijos paviršiuje bei padidintą taršą.“ Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 taip pat pasisako, kad kritulių, vanduo įtekantis į melioracijos įrengimus neurbanizuotoje teritorijoje, kurioje nėra nuotekų tvarkymo sistemos ir nuotekų infrastruktūros, nelaikytinas nuotekomis. Analizuojant teismų kuriamą praktiką ir faktines aplinkybes, kuriomis Šiaulių miesto savivaldybė UAB „A“ įpareigoja eksploatuoti miesto ribose įrengtus gruntinio vandens lygį reguliuojančius melioracinės paskirties statinius, įžvelgiamas prieštaravimas ir perteklinių pareigų perleidimas Bendrovei. Atkreipiame dėmesį, kad statinio melioracinę paskirtį teismas sieja su teritorijos urbanizacijos lygiu, tuo tarpu iš Bendrovės didžiąja dalimi reikalaujama prižiūrėti: naikinti invazinius augalus paviršinių vandens telkinių pakrantėse, šienauti, kirsti krūmus ar gilinti griovius ir jų tinklą, esantį neurbanizuotose ar silpnai urbanizuotose miesto teritorijose ir jų prieigose, į kurias vykstant nenutrūkstamiems urbanizacijos procesams, plečiasi gyvenamieji vienbučių namų kvartalai. Įsigalėjusi praktika yra ydinga, ir iš esmės didina Bendrovės sąnaudas ir prieštarauja Bendrovės tiesioginei paskirčiai. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad miesto teritorijos ribose esančių griovių neidentifikavimas melioracinių statinių kadastre, nepaneigia faktinės šių įrenginių melioracinės paskirties. Atsižvelgiant į tai, UAB „A“ nekeičia savo pozicijos ir mano, kad Pareiškėjo skundo objektas nėra UAB „A“ atsakomybės ir kompetencijos dalykas.“

7. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2017-09-05 rašte Nr. S-1865(3.10) Seimo kontrolieriui pažymėjo: „Išnagrinėjus turimą archyvinę ir planinę melioracijos statinių dokumentaciją, nustatyta, kad Pareiškėjo prašyme minimas melioracijos griovys (pagal archyvinę dokumentaciją –melioracijos griovys Nr. 3) atskiromis dalimis yra Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono teritorijose, t. y. nuo įtekėjimo į Švendrelio upelį (pagal planą pk. 0+00) iki Sodo gatvės imtinai (pagal planą pk. 3+00) ir nuo Klaipėdos gatvės imtinai (pagal planą pk. 5+96) iki griovio aukštupio priklauso Šiaulių miesto savivaldybei. Atkarpa tarp Sodo gatvės (pagal planą pk. 3+00) ir Klaipėdos gatvės (pagal planą pk. 5+96) yra Šiaulių rajono teritorijoje. Šalia griovio esanti miesto ir rajono teritorijos yra urbanizuotos – nusausinti plotai užstatyti ir/arba planuojami užstatyti pastatais. [...] Griovys Nr. 3 nuveda paviršinį vandenį nuo Šiaulių miesto teritorijoje esančio Medelyno rajono. Griovys buvo iškastas apie 1960 metus už valstybės lėšas ir pritaikytas tuometinei žemės ūkio paskirties žemei sausinti. Plečiantis Šiaulių miestui didžioji dalis griovio pateko į miesto teritoriją. Vidutinis griovio gylis buvo apie 1,5 metro, nuolydis apie 0,3 promiles ir jo techninės charakteristikos nėra optimaliai pritaikytos nuvesti vandenį nuo urbanizuotų miesto teritorijų. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje Bridų kadastrinėje vietovėje melioracijos griovys Nr. 3 (tarp pk. 3+00 iki 5+96) yra laikomas kaip valstybei priklausantis melioracijos griovys, kurį šiuo metu patikėjimo teise valdo ir naudoja Šiaulių rajono savivaldybė. Valstybei priklausančių melioracijos statinių apskaitą pagal kadastrines vietoves tvarko VĮ Valstybės žemės fondas. [...] Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2016 metų lapkričio mėnesį atliko griovio Nr. 3 priežiūros (dugno pavalymo) darbus rajono savivaldybės teritorijoje, tai yra griovio atkarpoje nuo Sodo gatvės iki Klaipėdos gatvės. Darbai buvo vykdomi pagal 2016-11-09 rangos sutartį Nr. SRZ-830 (3.54), darbus atliko UAB „B“. [...] Efektyviai nuvesti paviršinį vandenį nuo Šiaulių miesto Medelyno rajono galima, rekonstravus griovį Nr. 3, t. y. pritaikant jį paviršinio vandens nuvedimui nuo urbanizuotų teritorijų. Griovio rekonstravimo planavimą turėtų inicijuoti Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nes griovys Nr. 3 nuveda paviršinį vandenį nuo miesto teritorijoje esančio Medelyno mikrorajono. Šiaulių rajono savivaldybė minėtoje vietoje neturi problemų dėl paviršinio vandens kaupimosi.“

8. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017-09-15 rašte Nr. S-2904 Seimo kontrolieriui pažymėjo: „[...] užsitęsus griovio valymo darbų viešojo pirkimo procedūroms, valymo darbai buvo pradėti nedelsiant tik pasirašius sutartį ir baigti 2017-07-31. Šiaulių miesto savivaldybei skundo objektas yra žinomas nuo 2011 metų, nes tais metais Šiaulių miesto savivaldybės administracija atliko minėto griovio gilinimo ir valymo darbus [...].. Pareiškėjo skunde nurodytas griovys Nr. 3 nuveda paviršinį vandenį Medelyno mikrorajone daugiau kaip nuo vieno žemės sklypo. Analizuojant viešai prieinamą informaciją, kurią skelbia valstybės įmonė „Valstybės žemės fondas“ ŽIS informacinėje sistemoje, darytina išvada, kad griovys duomenų bazėje yra įtrauktas į ŽIS informacinę sistemą, kaip melioracijos statinys ir nėra UAB „A“ pavestos eksploatuoti paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos dalis. Duomenų apie šio melioracinio statinio įtraukimą į apskaitą neturime. Melioracijos statiniai Šiaulių miesto savivaldybei jokiu dokumentu nėra perduoti. [...] Pareiškėjo skunde nurodytas griovys nėra UAB „A“ eksploatuojamos lietaus nuotekų surinkimo sistemos priežiūros objektas, bet šiuo metu kartu su UAB „A“ sprendžiamas klausimas, kokius objektus, vadovaujantis 2015-12-28 Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-356 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“, turi prižiūrėti UAB „A“. Paaiškiname, kad Šiaulių miesto savivaldybė jokių dokumentų apie melioracijos įrenginius neturi, nes dokumentais šie įrenginiai miesto savivaldybei nebuvo perduoti. Manome, kad LR teisės aktuose turėtų būti aiškiai reglamentuotas miesto teritorijose esančių griovių (taip pat griovių prie miesto gatvių, kuriuose neįrengti paviršinių nuotekų tinklai) statusas ir priskyrimas paviršinių nuotekų tinklų sistemai arba melioracijos sistemai. Jei būtų nustatyta, kad dalis miesto teritorijoje esančių griovių yra priskiriami melioracijos sistemai – statiniai turėtų būti dokumentais perduoti Šiaulių miesto savivaldybei ir šios sistemos priežiūrai skiriamas finansavimas. [...].“

9. Seimo kontrolierius paprašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikti informaciją, ar buvo inicijuoti Medelyno rajone esančio griovio Nr. 3, nurodyto Šiaulių rajono savivaldybės 2016-10-17 rašte, priežiūros (dugno valymo) darbai. Atsakyta: „Informuojame, kad nuo 2017-07-05 iki 2017-07-31 buvo atlikti griovio gilinimo ir valymo darbai, pašalinant griovio dugne ir šlaituose išaugusius savaiminius krūmus, medžius ir meldus, sutvarkyta aplinka (išlygintas gruntas, atvežant, užpilant tinkamo grunto, užsėta žolė). Žemės paviršius atliktų darbų teritorijoje buvo išplaniruotas pagal paviršinio vandens surinkimui tinkamus aukščius.“

10. Šio tyrimo metu nagrinėjamas klausimas susijęs su Seimo kontrolieriaus atliktu tyrimu pagal kito asmens skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su paviršinių nuotekų Šiaulių miesto Medelyno rajone, tvarkymu. Seimo kontrolieriaus 2017-11-30 pažymoje Nr. 4D-2017/2-262 nurodyta: „[...] 13. Savivaldybės administracija 2017-10-16 Seimo kontrolieriui pažymėjo: „[...] Šiuo metu kaip ir daugelyje savivaldybių, taip pat ir Šiaulių m. savivaldybėje, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nėra teisiškai perduota paviršinių nuotekų tvarkytojai UAB „A“, nes iki šiol paviršinių nuotekų tinklai nebuvo inventorizuojami ir teisiškai įregistruojami. Spręsdami šią problemą, šiais metais pradėjome įgyvendinti projektą, kuris finansuojamas pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą „Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos inventorizavimas, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra“. Įgyvendinus šį projektą iki 2018 m. III ketv. bus inventorizuota ir teisiškai įregistruota apie 180 km paviršinių nuotekų tinklų savivaldybės (savininko) vardu, kuris tik tada turės galimybę perduoti UAB „A“ juos valdyti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais. Paminėtina, kad dalį inventorizuotos ir įteisintos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, t. y. 18,287 km paviršinių nuotekų tinklų, Savivaldybė, remiantis Savivaldybės tarybos 2017-06-29 sprendimu Nr. T-258, planuoja perduoti UAB „A“ jau artimiausiu metu, kai tik bus gautos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvados dėl uždarosios akcinės bendrovės „C“ 2017-05-15 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT 17-04-09/1 ir 2017-05-29 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT 17-04-09/3. Paviršinių nuotekų tvarkytojai perdavus valdyti reikalingą infrastruktūrą nuosavybės teise, į kainodarą būtų įtraukti to turto nusidėvėjimo kaštai, kas būtų vienas iš šaltinių paviršinių nuotekų infrastruktūros daliniam atstatymo darbų finansavimui, tačiau dėl mažo mokėtojų rato ir neženklių surenkamų lėšų už paviršinių nuotekų tvarkymą, palyginus su lėšų poreikiu naujų tinklų sukūrimui, pati Įmonė vis tiek bus nepajėgi vykdyti paviršinių nuotekų tinklų plėtros. Urbanizuojant Šiaulių miesto Medelyno mikrorajoną, visos asfaltuotos gatvės buvo įrengiamos nebortuotos, taikant pasyvų nuotekų nukanalizavimo būdą, sukeliant gatvių sankasas ir tik dalyje šalikelių kaip kelio statinio dalį įrengiant perteklinio vandens sugerdinimo/nukanalizavimo griovius. Panevėžio gatvės ar pėsčiųjų tako atkarpa, taip pat Miško gatvė, kuri yra Pareiškėjos pretenzijos objektas, niekada neturėjo minėtosios kelio statinio dalies (griovio), todėl jokie grioviai, galėję kanalizuoti Pareiškėjos sklype susidarančias paviršines nuotekas, negalėjo ir nebuvo savavališkai panaikinti. Kitose mikrorajono dalyse savavališkai sukanalizuoti grioviai ir įrengtos pralaidos negali niekaip įtakoti Pareiškėjos sklype susidarančio paviršinių nuotekų kiekio. Pasyvaus nuotekų nukanalizavimo griovys, įrengtas nebortuotoje gatvėje, laikytinas minėto statinio dalimi. Savavališkas tokios statinio dalies pakeitimas ar panaikinimas yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros įstatymo 2013-07-02 Nr. XII-459 objektas. Savavališkos statybos procesų kontrolės funkcija įstatymu pavesta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. [...] Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiojo plano rengimo sutarties vykdymas su rangovu UAB „D“ dėl sutartyje neaptartų darbų apimties buvo sustabdytas. Šiuo metu plano rengimo sutarties terminas pratęstas iki 2017-12-28.“ [...] 26.3. Savivaldybės taryba 2000-12-28 sprendimu buvo pavedusi UAB „A“ ne tik eksploatuoti ir prižiūrėti miesto magistralines lietaus kanalizacijos linijas, upelius, griovius, bet ir rūpintis lietaus kanalizacijos sistemos plėtra [...], tačiau 2015-12-28 šis sprendimas su visais pakeitimais ir papildymais buvo panaikintas ir UAB „A“ buvo pavesta tvarkyti esamas paviršines nuotekas Savivaldybės teritorijoje [...]; 26.4. Savivaldybės administracija pripažino, kad daugelyje Šiaulių miesto gatvių ir rajonų nesant įrengtų lietaus kanalizacijos tinklų, lietaus vanduo nuo gatvių subėga į upelius bei atvirus griovius [...], todėl Aplinkos ministerijos prašė išaiškinti, ar miesto teritorijoje esantys grioviai (įskaitant ir griovius, esančius prie miesto gatvių, kuriose nėra įrengtų paviršinių nuotekų tinklų) priskirtini paviršinei nuotekų sistemai. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Savivaldybei kilo abejonių dėl griovių, esančių prie miesto gatvių, kuriose neįrengti paviršinių nuotekų tinklai, statuso, t. y. ar grioviai laikytini paviršinių nuotekų surinkimo sistemos dalimi; 26.5. Šiaulių miesto savivaldybėje iki šiol paviršinių nuotekų tinklai nebuvo inventorizuojami ir teisiškai įregistruojami [...], todėl paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nėra teisiškai perduota paviršinių nuotekų tvarkytojai UAB „A“; 26.6. Savivaldybės administracijos duomenimis, [...] dalyje Šiaulių miesto gatvių ir rajonų nėra įrengtų lietaus kanalizacijos tinklų, nepakankamai išplėtotas paviršinių nuotekų tinklas, todėl sprendimai, susiję su lietaus nuotekų tinklų plėtra, turi būti priimami kompleksiškai. Bet kokia infrastruktūros plėtra turi būti paremta strateginio planavimo bei tvaraus naudingumo sprendiniais, kuriuos buvo numatyta apibrėžti Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiajame plane [...]; 26.7. Savivaldybės administracijos duomenimis, sprendžiant paviršinių nuotekų Šiaulių mieste tvarkymo problemą, pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą „Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos inventorizavimas, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra“. Įgyvendinus šį projektą iki 2018 m. III ketv. bus inventorizuota ir teisiškai įregistruota apie 180 km paviršinių nuotekų tinklų Savivaldybės (savininko) vardu, kuris tik tada turės galimybę perduoti UAB „A“ juos valdyti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais; [...].“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas: 6.271 straipsnis: „1. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės: [...] 3. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis); 4. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“

12. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas: 6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: [...] 30) šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas; [...].“;

13. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas: 1 straipsnis. Teisingumo vykdymas „1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. [...].“ 4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą „1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. [...].“

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas: 22 straipsnis. Teisė paduoti skundą (prašymą) „1. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.“

15. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas: 33 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją „1. Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“

16. Pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo nuostatas: 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos „[...] 5. Melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). [...].“ 3 straipsnis. Melioracijos statinių nuosavybė „1. Žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 2. Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.“ 7 straipsnis. Melioracijos organizavimas ir valdymas „[...] 3. Valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. 4. Naujų melioracijos statinių, išskyrus nurodytų šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, statybą, esamų rekonstravimą, remontą ir priežiūrą organizuoja žemės savininkai.“ 9 straipsnis. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita yra sudėtinė žemės informacinės sistemos dalis ir apima visumą žinių apie teisinę, geografinę ir ūkinę melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. [...].“

Išvados

17. Atsižvelgiant į skunde nurodytas ir tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 17.1. Pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Šiaulių miesto savivaldybės pareigūnų neveikimo, nesprendžiant melioracijos griovio priežiūros bei miesto  teritorijos Medelyno rajone sausinimo klausimų; 17.2. Įstatymų leidėjas įpareigoja savivaldybes organizuoti paviršinių nuotekų tvarkymą (žr. pažymos 12 punktą), savivaldybių administracijų direktoriai koordinuoja ir prižiūri paviršinių nuotekų tvarkymą; 17.3. Pareiškėjas, 2016 metais buvo informuotas apie UAB „A“ poziciją, kad melioracijos statinių priežiūra nėra Bendrovei pavestos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos, teikiamos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-12-28 sprendimo Nr. T-356 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“, pagrindu, objektas (žr. pažymos 4 punktą). Tos pačios pozicijos UAB „A“ laikėsi ir 2017 metais (žr. pažymos 8 punktą); 17.4. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, Pareiškėjo skunde nurodytas griovys buvo įrengtas už valstybės lėšas ir pritaikytas tuometei žemės ūkio paskirties žemei sausinti, tačiau plečiantis Šiaulių miestui, didžioji griovio dalis pateko į miesto teritoriją, o jo techninės charakteristikos nėra optimaliai pritaikytos nuvesti vandenį nuo urbanizuotų miesto teritorijų (žr. pažymos 7 punktą); 17.5. Pareiškėjo skunde nurodyto griovio valymo darbai, užsitęsus valymo darbų viešojo pirkimo procedūroms, buvo baigti 2017-07-31 (žr. pažymos 8 punktą); 17.6. Šiaulių miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad Pareiškėjo skunde nurodytas griovys nėra UAB „A“ pavestos eksploatuoti paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos dalis (griovys yra duomenų bazėje įtrauktas į ŽIS informacinę sistemą kaip melioracijos statinys), tačiau nagrinėjamoje situacijoje svarbu yra tai, jog griovys nuveda paviršinį vandenį nuo Šiaulių miesto teritorijoje esančio Medelyno rajono (žr. pažymos 7 ir 8 punktus). Tuo tarpu Seimo kontrolierius paviršinių nuotekų Medelyno rajone, Šiaulių mieste tvarkymo klausimą yra nagrinėjęs, tirdamas kito asmens skundą (žr. pažymos 10 punktą). Paviršinių nuotekų tvarkymo problemas Šiaulių miesto savivaldybė planuoja spręsti kompleksiškai; 17.7. Kita vertus, asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, kuris išspręstų ginčą (žr. pažymos 13 ir 14 punktus). Be to, žalos pobūdžio bei dydžio nustatymo klausimai priskirti teismų kompetencijai (žr. pažymos 11 ir 15 punktus).

18. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad jis nagrinėtinas kitoje institucijoje, tyrimas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo skunde nurodyta problema spręstina kompleksiškai Savivaldybėje (melioracijos griovio priežiūros klausimo sprendimas sietinas su paviršinių nuotekų Medelyno rajone surinkimo problemos sprendimu (žr. pažymos 10 ir 17.6 punktus), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, X skundo tyrimas nutrauktinas.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui užtikrinti, kad X būtų raštu informuotas, ar bus sprendžiamas Pareiškėjo skunde nurodytoje teritorijoje susikaupiančių paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo klausimas; teigiamo atsakymo atveju nurodyti, kada, kokio dokumento pagrindu, kokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis bus sprendžiamas šis klausimas; neigiamo atsakymo atveju pateikti paaiškinimą šiuo klausimu.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia X skundo tyrimas nutraukiamas.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

21.1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui – užtikrinti, kad X būtų raštu informuotas, ar bus sprendžiamas Pareiškėjo skunde nurodytoje teritorijoje susikaupiančių paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo klausimas; teigiamo atsakymo atveju nurodyti, kada, kokio dokumento pagrindu, kokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis bus sprendžiamas šis klausimas; neigiamo atsakymo atveju pateikti paaiškinimą šiuo klausimu.

Apie sprendimą dėl pateiktos rekomendacijos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir X informuoti raštu iki 2018-02-12. Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierius        Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/2-1506
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį