Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių19
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė755260

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X, A, B ir C (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjai arba Šeima) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su socialinio būsto nuoma Pareiškėjams.

2. Pareiškėjai skunde nurodo, kad „Savivaldybė ir jos įkurta SĮ „Vilniaus miesto būstas“ [toliau citatose ir tekste vadinama – Įmonė] vykdo veiką, kuri yra įvardijama kaip biurokratizmas ir piktnaudžiavimas savo įgaliojimais. Tokiu būdu yra savivaliaujama ir iškraipoma konstitucinė nuostata (LR Konstitucijos 5 straipsnyje), kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o ne atvirkščiai“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta): 2.1. „Pareiškėjai teadresavo [2017-04-17] prašymą Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui [toliau citatose ir tekste vadinama – Departamentas] (registr. 2017-04-18 Nr. A50-12279/17; toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas), nurodydami padarytą techninę klaidą ir prašydami ją ištaisyti, kreipiantis į Savivaldybės tarybą [toliau citatose ir tekste vadinama – Taryba], kad ši priimtų sprendimą, nes Departamento Socialinio būsto skyrius [toliau citatose ir tekste vadinama – Skyrius] galimai ne taip suformulavo ir pateikė Tarybai duomenis apie B ir jo teisinį statusą, kuriuo pagrindu yra skaičiuojamos jo pajamos – nepagrįstai ir neteisėtai prie Šeimos pajamų, nes jis neveda jokio bendro ūkio su savo artimaisiais, o susimoka tik už savo išlaidas (paslaugas), kuriomis naudojasi, ir ne daugiau, ir jo pajamos skaičiuojamos prie šeimos pajamų yra nepagrįstai ir neteisėtai?“ „Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – Įstatymas] 2 str. 13 p. sąvoką „šeima“, B [toliau citatose ir tekste taip pat vadinama –  Sūnus] neatitinka nurodytus kriterijus, t. y. jis dirba, nesimoko ir jam (šeimai) skiriant socialinį būstą sukako 26 m. [...]“; „manome, kad B statusas turėjo būti skiriamas ir įvertintas pagal Įstatymo 2 str. 7 p. sąvoką „Jaunas žmogus“, skiriant jam soc. būsto gyvenamąjį plotą, kaip ši sąvoka apibrėžta LR jaunimo politikos įstatyme, ir jo pajamos ir turtas turi būti skaičiuojamos pagal Įstatymo 11 str. 1 d. 1 p., „kaip asmens be šeimos“? Ir tai numato įstatymas, bet kadangi Įmonė mano kitaip ir nepateikia jokių dokumentų, kad B veda bendrą ūkį su savo tėvais, ir nepateikia jokio paklausimo Tarybai spręsti šio klausimo, ir taiko LR įstatymą pagal savo asmeninius, savanaudiškus, finansinius poreikius, savanaudiškais tikslais, Pareiškėjai mano, kad Įmonė savivaliauja, piktnaudžiauja ir viršija savo įgaliojimus dėl savanaudiškų tikslų (materialinių poreikių).“ Pareiškėjai „akcentuoja, kad Sūnus nereikalauja atskiro socialinio būsto (ko bijo Įmonė), bet reikalauja, kad jo pajamos būtų skaičiuojamos pagal Įstatymo 11 str. 1 d. 1 punktą (asmens be šeimos), o ne pagal Įstatymo 11 str. 2 d. 3 punktą (4 ar daugiau asmenų šeima), taip, kaip skaičiuoja Įmonė [...].“ 2.2. „Ginčas kyla ir dėl to, kad Savivaldybė neatsakė į Pareiškėjų prašymą ir pavedė tai padaryti Įmonei, kuri 2017-05-17 [raštu] Nr. 1.35-17/2462 pateikė atsakymą [toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas], kuris kelia abejonių dėl teisėtumo, nes: [...] Pareiškėjams socialinį būstą skyrė – Taryba (Įstatymo numatyta tvarka), kuri turi išskirtines teises ir priskirtą kompetenciją. Ir joks Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, ir tuo labiau Įmonės direktorius, negali pagal savo nustatytą (įstatymu) kompetenciją – ignoruoti ar prieštarauti, ir tuo labiau priimti sprendimus, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra priskirti vykdyti Tarybos kompetencijai ir kuri turi išskirtinę teisę atlikti savo pareigą – (teisėtai ir pagristai) ir priima sprendimus? Taigi, Pareiškėjai turi teisiškai pagristą nuomonę, kad Savivaldybė ir Įmonė [...] vykdo ne jiems priskirtas kompetencijos pareigas ir priima sprendimus bei teikia atsakymus – vienašališkai savivaliaudami, viršydami savo kompetencijos ribas?“ 2.3. „LR Konstitucinis Teismas (2015-05-26 nutarimas Nr. KT16-N10/2015 [...]) [...] pažymėjo, kad LR Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta Valstybės priedermė saugoti ir ginti žmogaus orumą lemia tai, kad paramos teikimas (aprūpinant būstu) neturėtų būti nutraukiamas. Apie terminus nieko nėra pasakyta [...]. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas [...] – tai pat nenumatyti terminai, nustatant neįgaliems asmenims (šeimoms) teises ir laisves“ (toliau citatose ir tekste Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija vadinama – Konvencija). Pareiškėjų nuomone, „sveikiems, darbingiems asmenims (šeimoms, Konstitucinis Teismas aiškiai apibrėžė taisykles, kad solidarumo principas šiems asmenims nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, pačiam pasirūpinti savo gerove, ir tai aiškiai suponuoja situaciją, kad šie asmenys (šeimos) gali padidinti savo pajamas, ir tokiu būdu Savivaldybės taikytas terminuotas (1 metų) apribojimas, sudarant Savivaldybės būsto nuomos sutartis, būtų galimas, pagrįstas ir teisėtas. [...] neįgaliems asmenims, kuriems nustatytas (iki gyvenimo pabaigos) statusas nedarbingas su spec. slaugos ar priežiūros (pagalbos) nustatytais poreikiais ir kurie dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, turėtų būti taikomas visai kitoks teisinis reguliavimas (diferencijuotas), nes šių asmenų (neįgalių), kurių šeimoje yra 2 ar 3 asmenys, galimybės yra apribotos ir jie negali pasirūpinti savo gerove, ir jų gerovė gali priklausyti tik nuo Valstybės solidarumo principo ir pagalbos. Tokiems asmenims turėtų būti sudaromos neterminuotos sutartys, užkertant Savivaldybei (Įmonei) teisę piktnaudžiauti [...].“ „Įmonė nurodo, kad vienerių metų terminuotą sutartį [...] sudaro pagal Įstatymo 20 str.  6 d., ir klaidina Pareiškėjus, nes Įstatymo 20 str. 6 d. nenumato termino (terminuotų ar neterminuotų sutarčių).“ Įmonė Atsakyme rašo: „Atsižvelgus į teisinį reguliavimą, Savivaldybės būsto nuomos sutartis (pritarus Tarybai) su Pareiškėjais gali būti sudaroma ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui. todėl socialinį būstą, [...] [toliau citatose ir tekste vadinama – Būstas], perkelti į Savivaldybės būsto fondo sąrašą neterminuotam laikotarpiui ir su Jumis sudaryti neterminuotą Būsto nuomos sutartį – nėra teisinio pagrindo.“ Iš to seka, kad teisinį reguliavimą nustato ne įstatymas, o poįstatyminis teisės aktas [...], Departamento protokolu, buvo nutarta 2017-04-11) ir tai kelia abejonių dėl teisėtumo šių veikų, nes LR teismai savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, kad poįstatyminiais teisės aktais yra realizuojamos įstatymo normos, o ne atvirkščiai, todėl poįstatyminiais teisės aktais negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. [...].“ „Taip pat nėra nurodoma, kokio įstatymo pagrindu yra norima sudaryti vienų metų terminuotą sutartį tiems asmenims, kurie turi sunkias negalias (ligas-būkles) ir yra pripažinti nedarbingi su spec. slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiais, [...] kurie nustatyti iki gyvenimo pabaigos, ir kurių materialinė padėtis gali pagerėti tik nuo Valstybės geranoriškumo ir supratimo (solidarumo principo)? Palieka neaišku, kodėl nėra sudaroma neterminuota sutartis?“ „Pareiškėjų manymu, Savivaldybė (Taryba) turėtų atsižvelgti į LR teismų praktiką ir principines nuostatas, kuriomis pabrėžiama, kad nustatant teisinį reguliavimą būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes, pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų teisinės padėties skirtumai? Pareiškėjai yra įsitikinę, kad negalima taikyti vienodo teisinio reguliavimo sveikiems darbingiems asmenims ir tiems asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygis (nedarbingi) su spec. slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiais ir kurie turi progresuojančias protines, psichines ir su tuo susijusias fizines negalias, tai prieštarautų teisėtumo, protingumo, sąžiningumo principui (kriterijams).“ „Pats Įstatymas nėra tobulas, ir tai suteikia savivaldybėms ir jų įkurtoms SĮ manipuliuoti Įstatymu pagal savo asmeninius finansinius poreikius, pažeidžiant asmenų teisės ir laisves.“ 2.4. „Dėl teisės socialinį būstą nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis: Įmonė taip ir neatsakė į visus Pareiškėjų klausimus, ir tai suponuoja situaciją, kai atsisakoma informuoti asmenis, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ir netinkamas [...] atsakymas ir tai riboja asmenims teisę į gerą viešąjį administravimą.“ „Įmonė Atsakyme, vietoje reikalų sprendimo iš esmės, laikosi nereikalingų formalumų ir įpareigoja Pareiškėjus atlikti jų pareigas, t. y. reikalauja, kad Šeima pateiktų visų Šeimos narių asmens dokumentų kopijas (giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus) ir pažymas iš paslaugų tiekėjų, ir tik tada, jų teigimu, bus rengiamas nuomos sutarties pakeitimas su Šeima? Tai akivaizdus piktnaudžiavimas, nes Šeima 10 metų pristatinėjo dokumentus. Be šių dokumentų Šeima nebūtų įrašyta į eilę ir gavusi Būstą.“ „Nesudarius sutarčių su paslaugų tiekėjais, Šeima nebūtų turėjusi teisės įsikelti į Būstą. Visi dokumentai yra pateikti ir teisiškai įforminti, ir neaišku, kodėl yra nepagrįstai atsisakoma spręsti jų kompetencijai priklausančius klausimus ir yra vilkinama priimti sprendimą bei atlikti savo pareigą, pateikiant duomenis Tarybai?“ Įmonė „informuoja Pareiškėjus apie 2017-01-01 įsigaliojusią pajamų vertinimo tvarką, kurios pagrindu yra gaunamos tikslinės pajamos neįskaičiuojamos į šeimos pajamas, ir Pareiškėjai šiuo pagrindu turi pristatyti pagrindžiančius dokumentus [...] pagal SADM [Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; toliau vadinama ir – SADM)] ministro 2015-04-10 įsakymą Nr. A1-702, pakeisti Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo [toliau citatose ir tekste vadinama – Tvarkos aprašas] 3 priede nurodytą informaciją, kuria vadovaujantis tam tikros tikslinės pajamos nėra ir nebus įskaičiuojamos (įskaitomos) į šeimos deklaruotas pajamas.“ „Pareiškėjai mano, kad šie pareigūnai viršija suteiktus įgaliojimus ir savivaliauja, nes LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 5 d. įpareigoja tarnybinį bendradarbiavimą, kurio pagrindu šios institucijos, vykdydamos įstatymu nustatytą pareigą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą gauti visą dominančią informaciją iš kitų Valstybės institucijų, o ne sąmoningai įdarbinti neįgalius asmenis dirbti (jų tiesioginį) darbą ir atlikti pareigūnų bendrąją pareigą (rūpestingumo ir atidumo pareigą).“ „Pareiškėjai su tokiomis biurokratizmo ir piktnaudžiavimo apraiškomis negali sutikti, nes: pirma: Pareiškėjai pateikė metinius pajamų ir turto duomenis už metus – Valstybinei mokesčių inspekcijai su visomis nurodytomis tikslinėmis pajamomis (pažymas) ir Mokesčių inspekcija skaičiuoja tikslines pajamas ir išduoda metinę pajamų ir turto deklaraciją su visomis tikslinėmis pajamomis. Įmonei palieka tik išskaičiuoti tikslines pajamas.“ „Antra: Mūsų neįgaliems (Šeimos) nariams Savivaldybė moka tikslines pajamas, o ne VSDFV, ir jie puikiai žino, kokios tai yra tikslinės pajamos, nes patys jas išmoka, ir neaišku, kodėl turime pristatyti tai, ką Savivaldybė turi savo žinioje?“ „Trečia: Šeima užpildė Tvarkos aprašo 3 priede nurodytą informaciją (tikslines pajamas) ir šiame Tvarkos aprašo 3 priede nėra nurodyta, kad Pareiškėjai turi pateikti pagrindžiančius dokumentus apie tikslines pajamas.“ „Šios aplinkybės suponuoja situaciją, kai Savivaldybė ir Įmonė disponuoja visa informacija, bet vietoj reikalų sprendimo atsisako pagal savo kompetenciją, pareigą ir suteiktus įstatymu įgaliojimus spręsti jų kompetencijai priklausančius klausimus ir įpareigoja neįgalius asmenis su sunkiomis diagnozėmis (ligomis ir būklėmis), spec. slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiais atlikti veiksmus, susijusius su neįgalių asmenų dar didesniu nugalinimu, darant jiems draudžiamą psichologinį poveikį, menkinant jų prigimtinį orumą ir vertę, t. y. atlikti pareigūnų darbą.“ Įmonė „klaidinančiai formuluoja atsakymą ir pateikia klaidinančius duomenis, nes [...] Būstas buvo įtrauktas į socialinio būsto fondo sąrašus, o tik paskui šeimai buvo išnuomotas pagal Įstatymo 16 str. 11 dalį, o ne atvirkščiai.“ „Pažymėtina, kad 2017-05-30 buvo paduoti visi dokumentai iš naujo dėl nuomos sutarties pakeitimo ir išreikšta valia, bet apie tai Įmonė nieko nenurodo, nors Atsakyme aiškina, kad, tik pateikus dokumentus ir išreiškus valią, bus vykdomas projektas ir sprendimas Nr. 1-704.“ 2.5. „Jei Savivaldybė priėmė sprendimą Būstą padaryti socialiniu būstu, tai turėjo Būstą tinkamai ir paruošti, t. y. renovuoti, nes jis statytas 1979 m., ar bent renovuoti šildymo sistemą, kad atitiktų socialinio būsto statusą, nes Įstatymas yra orientuotas į itin mažas pajamas gaunančius asmenis, ir būtent šildymas ir karštas vanduo atima iš tokių asmenų visas turimas pajamas, nes nėra reguliuojamas ir suponuoja situaciją, kai Savivaldybė neatsižvelgdama į teisinės padėties skirtumus iš esmės pažeidžia Įstatymą (socialiai jautrių ir pažeidžiamų asmenų grupei), nes jų išlaidos dar yra susijusios papildomai ir su neįgalumu ir t. t., kurių Savivaldybė nekompensuoja.“ „Tarybos sprendimu 2015-09-23 Nr. 1-176 buvo skirtas Būstas ir Šeima, sudariusi su paslaugų tiekėjais sutartis ir pateikusi Įmonei visus dokumentus, 2015.10 mėn. gale įsikėlė į šį Būstą. kuris atrodė švariai... Prasidėjus lietui, sniegui, šlapdribai, pasirodė ir visas statybininkų padarytas remonto brokas – pradėjo šlapti kambarių sienos, prasidėjo pelėsis, kristi tinkas ir t. t. Kreipėmės į Įmonę informuodami apie esamą padėtį ir prašėme ištaisyti, nes dar galioja šio remonto garantija. Buvo trys komisijos, kurios ieškojo priežasčių, fotografavo ir priiminėjo nutarimus. Nustatę priežastis ir žadėdami viską sutvarkyti, iki šiol nieko konkretaus nepadarė ir nesutvarkė, ir tai jau tęsiasi antri metai?“ (Įmonės raštai: 2016-11-16 Nr. 1.35-16/4964, 2016-08-16 Nr. 1.35-16/3361 ir 2016-09-14 Nr. 1.35-16/3883). „Pareiškėjų nuomone, Įmonės 2017-06-12 atsakymas Nr. 1.35-17/3094“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas-2) į Pareiškėjų 2017-05-29 skundą (reg. Nr. 6547) (toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas-2) „yra interpretacija įstatymo ir tų faktinių aplinkybių, kurias nurodė Pareiškėjai, nes Įmonė sąmoningai pateikia klaidinančius išvedžiojimus ir netinkamai traktuojami teisės aktai (įstatymai) [...], neatsakoma į Pareiškėjų užduotus klausimus.“ Įmonė nepateikia Pareiškėjams „protokolų ir komisijos remonto darbų nustatytus faktus ir posėdžio protokolus bei pačių posėdžių protokolų [„patalpų remonto darbų posėdžio protokolų, nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos protokolo Nr. NTS-17/26], kas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – VAĮ] 8 str. pagrindams.“ „Pareiškėjai mano, kad Įmonė pažeidžia ir Įstatymo 15 str. „Socialinio būsto normatyvus“, nes šeimoje yra 3 neįgalūs asmenys ir jiems priklauso atskiras gyvenamasis plotas (kambariai), ir jau antri metai neįgalūs asmenys gyvena su Sūnumi 2-juose kambariuose, nes dėl pelėsio ir drėgmės kituose 2-juose kambariuose neįmanoma gyventi, nepadarant žalos sveikatai...? Pažymėtina, kad žala yra daroma ir finansinė (materialinė), ir ne tik moralinio pobūdžio, nes šeima gaunant mažas pajamas moka už nuomą ir komunalinės paslaugas (šildymą) už 4 kambarių butą, o gyvena 2-jų kambarių bute, ir tai yra neįgalių asmenų teisių ir laisvių apribojimas ir pažeidimas. Pareiškėjai pažymi, kad asmens teisė į būstą tai viena pagrindinių socialinių ir ekonominių piliečio teisių, tai konstatuoja ir Lygių galimybių tarnyba, ir LR Seimo Žmogaus teisių komitetas (nuomonė ir įpareigojimai šių Valstybės institucijų pridedame).“

3. Pareiškėjai, akcentuodami, kad „Savivaldybė, Įmonė kelia reikalavimus, bet patys jų nevykdo pagal įstatymus... Pareiškėjai tai įvardija kaip Savivaldybės institucinį smurtą ir žalingą praktiką“, prašo Seimo kontrolierių „imtis priemonių“.

TYRIMAS IR IŠVADOS

4. Iš Pareiškėjų kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta: 4.1. Prašyme (adresuotas Savivaldybei) pažymėta: 4.1.1. „prašome Savivaldybės ar priimti šiuo klausimu nutarimą, kad Sūnaus pajamos nebūtų skaičiuojamos pagal Įstatymo 2 str. 13 punktą ir 11 str. 2 d. 3 p., o būtų skaičiuojamos pagal Įstatymo 2 str. 7 punktą ir Sūnaus metiniai dydžiai ir pajamos turėtų būti skaičiuojami pagal šio įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. ir apie tai būtų informuota Įmonė [...], nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi (žr. pvz., 2008-02-29 nutartis adm. byloje Nr. A-39-276/2008) konstatavo, kad teisėkūros procese ypač svarbus teisėtumo principas, kuris reiškia, kad teisės aktas, nustatantis tam tikras taisykles, turi būti aiškus bei tikslus, nekeliantis abejonių dėl turinio [...]“; 4.1.2. „[...] prašome parengti Tarybos sprendimo, kuriuo „Būsto statusas įgautų Savivaldybės būsto statusą ir būtų sudaryta nauja sutartis su Pareiškėjais“, projektą („Vadovaudamiesi Tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809 manome, kad mūsų metinės pajamos viršijo nustatytą dydį pagal Įstatymo 20 str. 6 d. numatytą atvejį ir tai suponuoja teisinį pagrindą Savivaldybei perrašyti nuosavybės teise priklausantį Būstą iš socialinio būsto fondo sąrašo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą, pasikeitus aplinkybėms, nes Sūnus išsireikalavo iš 3-iojo kaupimo pensijų fondo lėšas, kurios buvo kaupiamos senatvės pensijai, ir jos buvo pervestos į sąskaitą kaip Sūnaus pajamos ir jos padidėjo“; „mes jokio turto LR teritorijoje neturime ir mūsų pajamos nustatytos ir gaunamos nėra didelės ir mes negalime apsirūpinti kitu minimaliai socialiai priimtinu būstu“). 4.2. 2017-05-17 (pateiktas per 1 mėnesį) Atsakyme pažymėta: 4.2.1. „Savivaldybė 2017-04-18 gavo Jūsų Prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-31 įsakymą Nr. 40-521 „Dėl Skyriaus ir Įmonės socialinio būsto nuomos ir administravimo funkcijų tvarkos aprašo“ Įmonės direktorius T. B. įgaliotas Savivaldybės vardu pasirašyti siunčiamuosius dokumentus socialinio būsto klausimais, todėl Įmonės specialistai pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų prašymą“; 4.2.2. „Dėl Sūnaus teisinio statuso“  „Atsakydami į Jūsų prašymą Sūnaus pajamas vertinti ne pagal Įstatymo 11 str. 2 d. 3 p., o pagal Įstatymo 11 str. 2 d. l p., informuojame, kad Taryba 2015-09-23 sprendimu Nr. 1-176 „Dėl socialinio būsto [...] išnuomojimo“ nusprendė išnuomoti A keturių asmenų šeimai [Šeima] (ji, vyras X, Sūnus ir dukra D) keturių kambarių Būstą“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Tarybos sprendimas). „Pagal CK [Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, toliau vadinama – CK] įtvirtintą „nuomininko šeimos narių“ sampratą (6.588 str.), pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai, kad Sūnus sprendimo išnuomoti Būstą priėmimo metu gyveno kartu su tėvais ir su jais gyvena iki šiol bei veda bendrą ūkį, todėl, vadovaujantis Įstatymo ir CK nuostatomis, Sūnus pagrįstai ir teisėtai yra įtrauktas į pagrindinės Būsto nuomininkės A Šeimos sudėtį. Nustatant Šeimos teisę į socialinio būsto nuomą, turi būti vertinama visų pilnamečių šeimos narių deklaruoto turto vertė ir pajamos pagal Įstatymo 11 str. 2 d. 3 p.“ („išskyrus pajamas, kurios, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio l dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas“); 4.2.3. „Dėl teisės socialinį būstą nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis“: 1) „Įstatymo 20 str. yra įtvirtinti socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, keitimo ir nutraukimo atvejai. Pagal Įstatymo 20 str. 6 d., jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios vadovaujantis Įstatymo 17 str. įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.“ „Pagal Tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809 patvirtintą Savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo [toliau citatose ir tekste vadinama – Aprašas] 42.4. p., jeigu asmens ar šeimos, nuomojančios socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentus viršija Įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu Taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Šis Aprašo punktas taikomas tik asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliesiems bei vyresniems nei 60 metų asmenims. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo [inicijuoto] 2017-04-11 pasitarimo Departamento klausimais protokolu buvo nutarta rengti Tarybos sprendimų projektus dėl terminuotos vienerių metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo ne tik tiems asmenims ir šeimoms, kuriose yra neįgalus asmuo arba vyresnis nei 60 metų, arba šeimoms, kurios augina tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, bet ir asmenims ir šeimoms, kurių pajamos (įskaitant turtą) per 2016 kalendorinius metus daugiau nei 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius, bet per metus kiekvienam šeimos nariui viršijanti (tenkanti) papildoma suma, atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį, neviršija 1 200 Eur. Informuojame, kad Jūsų keturių asmenų šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudarė 12 311 Eur, o tai 1 091 Eur viršija Įstatymo 11 str. 2 d. 3 p. nustatytus dydžius.“ „Papildomai informuojame apie 2017-01-01 įsigaliojusią pajamų vertinimo tvarką, t. y. asmenys ir šeimos, 2017 metais deklaruodamos 2016 kalendoriniais metais gautas pajamas ir turėtą turtą, jeigu gavo pajamų, kurios neįskaitomos į vertinamas pajamas, ir nori, kad jos būtų išskaičiuotos, turi pateikti Aprašo 3 priede nurodytą informaciją, kuria vadovaujantis tam tikros tikslinės pajamos nebus įskaitomos į vertinamas pajamas. A 2017-04-27 pateikė minėtą informaciją ir nurodė, kad iš Šeimos deklaruotų pajamų turėtų būti išskaičiuota 10 110 Eur tikslinių pajamų, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų (pažymų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, darbovietės ar kt.), todėl pagrįstumą išskaičiuoti nurodytą sumą svarstysime informaciją patikslinus pagrindžiančiais dokumentais“; 2) „Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, Savivaldybės būsto nuomos sutartis (pritarus Tarybai) su Jumis galėtų būti sudaroma ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 30 str. 9 d., asmenims ir šeimoms, kuriems parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama nuo 2003-01-01, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama Įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka, todėl Būstą perkelti į Tarybos 2016-10-26 sprendimu Nr. 1-704 patvirtintą Savivaldybės būsto fondo sąrašą neterminuotam laikotarpiui ir su Jumis sudaryti neterminuotą Savivaldybės būsto nuomos sutartį nėra teisinio pagrindo“; 3) „Informuojame, kad Tarybos sprendimo projektas dėl Tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. 1-704 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“ ir Būsto nuomos sutarties, sudarytos su A, pakeitimo bus rengiamas, kai pateiksite visų Šeimos narių asmens dokumentų kopijas, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus) ir pažymas iš paslaugų tiekėjų (UAB „E“, AB „F“, AB „H“ ir kt.).“ 4.3. Prašymu-2 kreiptasi „Dėl Sūnaus teisinio statuso ir A šeimos tikslinių pajamų“, „Dėl teisės į socialinį būstą nuomoti kaip Savivaldybės būstą, rinkos kainomis“, prašant „nurodyti teisinius argumentus, kurių pagrindu Jūs teigiate, kad sudarysite terminuotą sutartį (1 metams), ir tai yra pagrįstai ir teisėtai, bet nesudarysite neterminuotą sutartį, nes tai bus nepagrįstai ir neteisėtai? Palieka neaiškūs dvigubi standartai“, „nurodyti, kokiais metais ir kokiu pagrindu Būstas tapo Savivaldybės nuosavybe ir įgavo socialinio būsto statusą ir pateko į sąrašus“, „nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu [...] Jūs perimate Tarybos vykdomas funkcijas ir teigiate, kad Būstą perkelti į Savivaldybės būsto fondo sąrašą nėra teisinio pagrindo [...].“ 4.4. Atsakyme-2 pateikta analogiška informacija Atsakyme nurodytai informacijai bei papildomai pažymėta: 4.4.1. „[...] pateikus siūlymą apsigyventi Būste, A 2015-07-17 Departamento Skyriui pateikė sutikimą Nr. A50-25209/15, kuriame nurodė, kad A 4 asmenų šeima sutinka apsigyventi Būste. Sutikimą pasirašė ir pilnametis Sūnus. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad prieštaravimų dėl Sūnaus įtraukimo į Šeimą neteikėte, atvirkščiai, A 2015 07-17 Skyriui pateikė prašymą „Dėl prašymo išnuomoti socialinį būstą“, kuriame nurodė, kad Sūnus yra Šeimos narys, todėl jis taip pat pasirašė sutikimą apsigyventi siūlomame Būste. A 2015-04-27 skunde Nr. A50-14721/15 taip pat įrodinėjo, kad Sūnus yra Šeimos narys“; 4.4.2. „Atsižvelgiant į tai, kad Būstas Šeimai išnuomotas vadovaujantis Įstatymo 16 str. 11 d., todėl šis Būstas įtrauktas į socialinio būsto fondo sąrašą“; 4.4.3. „Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų prašymai dėl Sūnaus teisinio statuso ir Būsto perkėlimo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą neterminuotam laikotarpiui yra išsamiai ir argumentuotai išnagrinėti, todėl pakartotinai analogiško turinio prašymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 [...] Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose [...] taisyklėmis, nebus nagrinėjami. Jeigu manote, kad Jūsų atžvilgiu buvo pažeistos socialinius nuomos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, turite teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas [...].“  4.5. Pareiškėjai ne kartą kreipėsi į Savivaldybę dėl Būsto ir [...] namo (toliau citatose ir tekste vadinama – Namas) bendrojo naudojimo objektų remonto (šiais raštais: 2016-04-01 – „trys kambariai ir virtuvė pradėjo sparčiai pelyti ir pelėsis plečiasi“; 2016-08-08 – dėl „radiatorių keitimo“, dėl „Namo fasadinės sienos sandarinimo darbų“; 2016-10-28, 2016-12-19, 2017-03-01 – dėl nekokybiškai atliktų radiatorių keitimo darbų, dalies Namo sienų remonto neatlikimo). 4.6. Įmonės 2017-03-15 atsakyme dėl remonto darbų pažymėta: „UAB „G“ 2016-11-11 įsipareigojo ties Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu butu besiribojančią fasado dalį padengti termokeraminiais dažais ir hermetizuoti lango sąramą. [...] tikimės, kad šių metų pavasarį minėti darbai bus atlikti. Taip pat informuojame, kad UAB „G“ [toliau citatose ir tekste vadinama – Administratorius] atliks išorinės Namo sienos sandarinimo darbus, Įmonės remonto darbų komisija svarstys klausimą dėl Būsto vidaus sienų defektų pašalinimo. Apie priimtus sprendimus būsite informuota papildomai.“ 4.7. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau citatose ir tekste vadinama – LGKT) 2017-04-06 raštu Nr. (1.4)S-227 toliau nurodytą informaciją pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui (toliau citatose ir tekste vadinama – ŽTK), Pareiškėjams, Teisingumo ministerijai ir SADM: 4.7.1. „LGKT [...] 2017-01-25 raštu Nr. (1.4)S-81 [...] yra pateikusi nuomonę dėl būtinybės peržiūrėti Įstatymo nuostatas ir priimti būtinus, Konstitucinio Teismo šioje srityje nustatytus principus atitinkančius, Įstatymo pakeitimus“; 4.7.2. „Pažymėtina, jog Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos išreiškė susirūpinimą, jog neįgalieji susiduria su didesne skurdo rizika nei kiti asmenys, bei rekomendavo imtis naujos politikos, kuria būtų užtikrinama, kad neįgalieji ir jų šeimos turėtų tinkamo lygio pajamas, tokias pat kaip kiti, atsižvelgiant į papildomas su neįgalumu susijusias išlaidas. Dėl nepakankamų pajamų asmenims su negalia yra galimai apribojama teisė pasinaudoti valstybės parama įsigyjant būstą. Siekiant pasinaudoti valstybės parama išsinuomojant socialinį būstą, dėl maksimalių metinių pajamų ir turto dydžių disproporcijos, individualių poreikių ir išlaidų vertinimo stokos bei dėl nepakankamos socialinių būstų pasiūlos galimai nėra tinkamai įgyvendinama Konvencijos 28 str. 2 d. c) p. įtvirtinta pareiga užtikrinti neįgaliųjų galimybę dalyvauti aprūpinimo būstu programose“; 4.7.3. ŽTK 2017-05-12 atsakyme Pareiškėjams Nr. S-2017-4844 akcentuota: „2017-05-03 posėdyje ŽTK buvo pristatyta Valstybinio audito ataskaita „Ar užtikrinamas būsto prieinamumas mažas pajamas gaunantiems gyventojams.“ Taip pat ŽTK buvo pristatyta Lygių galimybių kontrolierės nuomonė dėl Įstatymo nuostatų. ŽTK nariai, susipažinę su pateikta informacija, pripažino, kad paramos būstui sistema neužtikrina, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į būstą asmenims, neturintiems pakankamai lėšų pragyventi. ŽTK posėdyje dalyvavę SADM atstovai informavo komiteto narius, kad ministerija ruošia teisės aktų pakeitimus, kuriais bus siekiama išspręsti ir [...] Pareiškėjų pareiškimuose keliamas problemas, ir įgyvendinti valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas. NŽT paragino ministeriją nedelsti ir, kaip įmanoma greičiau, parengti reikiamų įstatymų pakeitimų projektus ir pateikti juos Seimui svarstyti. ŽTK nusprendė pratęsti šio parlamentinės kontrolės klausimo svarstymą 2017 m. rugsėjo mėnesį.“ 4.8. Valstybinio audito 2017-04-03 ataskaitoje „Ar užtikrinamas būsto prieinamumas mažas pajamas gaunantiems gyventojams“ Nr. VA-P-30-1-4 pažymėta: „Daliai asmenų, ypač turinčių negalią ar sergančių sunkiomis lėtinių ligų formomis, daugiavaikėms šeimoms sudėtinga savarankiškai išsinuomoti būstą. 2016 m. pabaigoje minėtų asmenų (šeimų) buvo 3 539, arba 27 proc. visų laukiančių būsto [...]. Tobulinant valstybės paramos, aprūpinant būstu pakankamai lėšų pragyvenimui neturinčius gyventojus, sistemą, jos valdymą ir veiksmingumą ir siekiant, kad politika šioje srityje būtų integrali, kad sprendimai būtų priimami vadovaujantis gero valdymo principais bei sąnaudų ir naudos analizės rezultatais, kad jie būtų vienodi ir aiškūs visoje sistemoje ir sparčiau didėtų būsto prieinamumas jo laukiantiems gyventojams, rekomenduojame: 1. Įvertinti ataskaitoje nurodytus sisteminius dalykus, jų mastą, priežastis ir, įtraukus aprūpinimo būstu sistemos tobulinimu suinteresuotas šalis, parengti veiksmų planą ir nustatyti priemones, kurios turėtų: 1.1 tobulinti vertintos srities teisinį reguliavimą, kad jis aiškiai nustatytų gyventojų, kuriems reikalinga valstybės pagalba apsirūpinant būstu, grupes ir kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant gyventojams būtų siūlomos įvairios priemonės būsto prieinamumui padidinti (1.1, 1.2 ir 1.3 išvados); 1.2 numatyti, kaip savivaldybės galėtų veiksmingai įgyvendinti naujas socialinės paramos priemones – būsto nuomą ir išperkamąją būsto nuomą (1.4 išvada); 1.3. stiprinti metodinį vadovavimą savivaldybėms ir įgyvendinamų priemonių, skirtų paramos būstui išsinuomoti, stebėseną, kad savivaldybės aprūpintų kuo daugiau asmenų būstu (2 išvada). [...].“

5. Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs Pareiškėjo X 2015 metų skundą, 2015-08-27 pažymoje Nr. 4D-2015/2-779 (toliau vadinama – Pažyma): 5.1. konstatavo, kad „Savivaldybė šio tyrimo metu gavo Šeimos sutikimą apsigyventi pasiūlytame socialiniame būste, [...] gatvėje, pateikė šį klausimą svarstyti Komisijai, parengė Projektą (dėl socialinio būsto nuomos 4 asmenų Šeimai) ir teikimą dėl šio klausimo įrašymo į Tarybos posėdžio darbotvarkę [...]. Seimo kontrolierius iš esmės pritardamas socialinio būsto nuomos Šeimai klausimo sprendimui, atkreipia Savivaldybės pareigūnų dėmesį į tai, kad, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, Sūnaus įtraukimas į Šeimos narius neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl šeimos sąvokos apibrėžimo (Sūnus yra daugiau nei 24 metų) [...]. Kadangi Savivaldybės veiklos laisvė ribojama Konstitucijos ir įstatymų, o jos institucijų priimami sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus [...], manytina, kad Savivaldybės pareigūnai nepagrįstai Tarybos sprendimo projekte [dėl Būsto nuomos Šeimai] (jo aiškinamajame rašte) Tarybos nariams suteikė neišsamią ir neatitinkančią Įstatymo reikalavimų informaciją [...]. Manytina, kad šiuo atveju, išnuomojant socialinį būstą Šeimai (3 asmenų), svarstytina galimybė taikyti Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 ir (arba) 3 punkte numatytas išimtis („socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų“; socialinio būsto fonde nėra laisvų judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų“) ir savivaldybės vykdomajai institucijai Įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo Šeimai [...].“ Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Teisingumo ministerijos nuomone, nėra tikslinga keisti Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatytą šeimos sąvoką dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių [...]“; 5.2. Savivaldybės administracijos direktoriui rekomendavo apsvarstyti galimybę, išnuomojant socialinį būstą Šeimai, taikyti Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 ir (arba) 3 punkte numatytas išimtis ir Savivaldybės vykdomajai institucijai Įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo Šeimai (3 asmenų)“ (toliau vadinama – Rekomendacija).

6. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į: 6.1. Savivaldybę, prašydamas pateikti motyvuotus paaiškinimus visais Pareiškėjų skunde Seimo kontrolieriui nurodytais klausimais (pagal pažymos 2 paragrafo punktus), kartu: išsamiai ir motyvuotai informuoti, ar iš tiesų Būstas buvo išnuomotas 4-urių asmenų Šeimai, nuo kada Šeimos nariai nesutinka, kad Sūnus yra Šeimos narys, ar Tarybai pateiktas jos sprendimo dėl Tarybos 2016 10-26 sprendimo Nr. 1-704 „Dėl Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Įstatymą“ ir Būsto nuomos sutarties, sudarytos su A, pakeitimo projektas; ar Pareiškėjams yra pateikti visi su Būsto bei Namo remonto darbais susiję dokumentai, jeigu ne – paaiškinti priežastis ir dokumentų kopijas pateikti Pareiškėjams; kada Namą planuojama renovuoti; motyvuotai paaiškinti, kokiu konkrečiu Savivaldybės institucijos teisės aktu Įmonei buvo nustatyti konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai (kartu pateikti teisės aktą); kaip buvo nustatyta, kad Sūnus, praėjus beveik dvejiems metams po to, kai buvo išnuomotas Būstas (Prašymo gavimo metu), veda bendrą ūkį su kitais Šeimos nariais (pateikti tai patvirtinantį dokumentą), ypatingai atsižvelgus į tai, kad nei jis, nei kiti Šeimos nariai su tuo nesutinka; kuriuo teisės aktu nustatyta, kad Departamentas (Savivaldybė, kiti pareigūnai, Įmonė) turi teisę spręsti, kokias išimtis Taryba gali taikyti, kodėl šiuo atveju Būstas neperkeliamas į Savivaldybės būsto fondo sąrašą, kokių dokumentų šiuo atveju dar trūksta, kad būtų išspręsta Būsto nuomos sutarties pratęsimo problema, ar iš tiesų šiuos dokumentus turėtų pateikti Pareiškėjai, o ne Savivaldybė (juos surinkti); ar visi Savivaldybės įsipareigojimai dėl Būsto remonto yra įvykdyti (kada), jeigu ne – nurodyti priežastis ir kada tai ketinama padaryti; ar Namo bendrojo naudojimo objektų, kurie daro įtaką Būsto būklei, remontai yra atlikti, ar jie suplanuoti (jeigu ne – nurodyti priežastis ir kokių Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūros veiksmų ėmėsi Savivaldybė arba ketina imtis); pateikti motyvuotą nuomonę, ar vieneriems metams išnuomojant Būstą, neteikus klausimo svarstyti Tarybai, ir kitais Pareiškėjų skundo Seimo kontrolieriui klausimais Savivaldybė tinkamai įgyvendina Konvencijos reikalavimus, ar būtų tikslinga tobulinti teisinį reguliavimą; ar Būstas, prieš jį išnuomojant Pareiškėjams, buvo suremontuotas, atitiko higienos normų reikalavimus, ar tai buvo patikrinta (jeigu taip – pateikite tai patvirtinantį dokumentą, jeigu ne – nurodykite priežastis), ar šiuo metu Būstas atitinka higienos normų reikalavimus (jo būklė nekenkia nuomininkų sveikatai), kokių veiksmų Savivaldybė ėmėsi, kad tai nustatytų, jeigu nesiėmė, nurodyti priežastis); pateikti siūlymus, kaip Savivaldybė ketina kuo skubiau išspręsti visas skunde Seimo kontrolieriui Pareiškėjų keliamas su Būsto nuoma susijusias problemas ir kt.; 6.2. SADM – atsižvelgus į ŽTK 2017-05-12 rašto turinį, pateikti informaciją apie SADM ruošiamus teisės aktų pakeitimus, kuriais bus siekiama išspręsti Pareiškėjų „pareiškimuose keliamas problemas, ir įgyvendinti valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas“ (jeigu teisės aktų pakeitimų projektai dar neparengti – informuoti, kada jie bus parengti); pateikti motyvuotą nuomonę: 1) dėl skirtingo socialinio būsto nuomos teisinio reguliavimo asmenų su negalia atžvilgiu nustatymo (pvz., kad būtų užtikrintas socialinio būsto nuomos nepertraukiamumas ir kt.); 2) ar Aprašas, kuriuo remiantis su Pareiškėjais (kurių dauguma – asmenys su negalia) sudarytą Būsto nuomos sutartį ketinama pratęsti tik vieneriems metams, tinkamai įgyvendinami Konvencijos reikalavimai; 3) ar Savivaldybė ir Įmonė šiuo atveju, reikalaudamos iš Pareiškėjų pateikti galimai Savivaldybės jau turimus duomenis (dokumentus), ketindamos pratęsti Būsto nuomos sutartį tik vieneriems metams, teigdamos, kad asmuo pripažįstamas turinčiu bendrą ūkį su šeima, atsižvelgus tik į vieną aplinkybę (kad jis kartu nuomoja socialinį būstą), tinkamai įgyvendina įstatymų ir Konvencijos reikalavimus asmenų su negalia atžvilgiu; informuoti, kaip SADM galėtų prisidėti prie Pareiškėjų skunde Seimo kontrolieriui keliamų problemų sprendimo; 6.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau citatose ir tekste vadinama – TM) – atsižvelgus į Pareiškėjų skunde išdėstytas aplinkybes, pateikti motyvuotą nuomonę: ar pagrįstai asmuo pripažįstamas turinčiu bendrą ūkį su šeima, atsižvelgus tik į vieną aplinkybę – kad jis kartu nuomoja socialinį būstą; kas turėtų nustatyti, ar asmuo turi bendrą ūkį (kai jis pats ir kiti šeimos nariai teigia, kad jų ūkis yra atskirtas); dėl socialinio būsto nuomos skirtingo teisinio reguliavimo nustatymo asmenų su negalia atžvilgiu (pvz., kad būtų užtikrintas socialinio būsto nuomos nepertraukiamumas ir kt.); 6.4. LGKT – pateikti savo 2017-01-25 rašto Nr. (1.4)S-81 kopiją.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

7. Iš Savivaldybės pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 7.1. „Šeima nuo 2005-12-20 buvo įrašyta į neįgaliųjų asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą. Nuo 2015-01-01 įsigaliojo Įstatymas, kurio 16 str. 11 d. buvo reglamentuotas platesnis atvejų sąrašas, kuomet Savivaldybės būstas gali būti išnuomotas socialinio būsto sąlygomis ne eilės tvarka. Vienas iš tokių atvejų, kai šeimoje ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, jeigu šie asmenys ar šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo būsto. X nuo 2014-05-29 iki 2028 06 12 nustatytas 20 procentų darbingumo lygis ir nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jo dukrai D nuo 2011-01-04 iki 2053-01-03 nustatytas 10 procentų darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės slaugos poreikis. [...] šeimai teisė išsinuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka atsirado tik nuo 2015-01-01, įsigaliojus Įstatymui.“ „Šeima 2015 m. sausio mėn. pateikė Savivaldybei prašymus (2015-01-21 reg. Nr. A50-2327/15 ir 2015-01-27 reg. Nr. A50-3119/15) išnuomoti 3–4 kambarių socialinį būstą ne eilės tvarka, kadangi Šeimoje yra du neįgalūs asmenys, kuriems nustatytas 20 procentų ir 10 procentų darbingumo lygis. Skyrius pateikė Šeimai pasiūlymą nuomotis Būstą arba [...], ir papildomai paaiškino, kad Sūnus, vadovaujantis Įstatymo 2 str. 13 p., negali būti įskaitomas į šeimos sudėtį. A, X ir Sūnus 2015-03-24, reg. Nr. A60-222/15(42273), 2015-04-27 raštais Skyriui pažymėjo, kad Sūnus nuo 2005 m. buvo įrašytas su tėvais į eilę socialinio būsto nuomai, jis nėra vedęs, neturi vaikų ir gyvena su tėvais, padeda prižiūrėti ir slaugyti Šeimos neįgaliuosius narius. A ir X teigimu, vien tai, kad Sūnus dirba ir jam suėjo 24 metai ir tuo pagrindu jo išbraukimas iš socialinio būsto eilės bei neįskaitymas į Šeimos sudėtį, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijams. Skyrius, gavęs Šeimos prašymą ne eilės tvarka išnuomoti socialinį būstą, vadovaujantis Įstatymo 16 str. 11 p, teikė nagrinėti prašymą Savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijai, kuri pavedė Skyriui teikti klausimą svarstyti Socialinių reikalų komitetui ir gavus komiteto pritarimą teikti spręsti Tarybai. Socialinių reikalų komitetas pritarė prašymui išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka. Tuo metu Tarybos sprendimas nebuvo priimtas, nes Šeima atsisakė siūlomų būstų. Skyrius 2015-02-12 raštu Nr. A5M5428/15(2.11.3.5-SR3), 2015-04-21 raštu Nr. A51-39821/I5(2.11.3.5-SR3) ir 2015-05-12 raštu Nr. A51-48489/15(2.11.3.5-SR3) informavo Šeimą, kad Sūnus neįskaitomas į Šeimos sudėtį. B buvo pasiūlyta įsirašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, įskaitant buvimo kartu su tėvais sąraše laiką. Įskaitomas sąraše buvimo laikas ne ilgesnis, nei asmeniui sukako 18 metų, tačiau Sūnus siūloma galimybe nepasinaudojo. X, A ir B 2015-06-01 pateikė skundą Seimo kontrolieriui dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų sprendžiant socialinio būsto suteikimo klausimus. Skyrius, gavęs Šeimos 2015 06-18 prašymą, reg. Nr. A50-21857/15, dėl anksčiau siūlyto Būsto, 2015-07-13 raštu pasiūlė apžiūrėti pageidaujamą butą. A 2015-07-17 pateikė sutikimą, reg. Nr. A50-25209/15, apsigyventi Būste. Pažymėtina, kad sutikimą pasirašė visi Šeimos nariai. Prie sutikimo buvo pridėtas papildomas A prašymas, kuriame nurodyta, kad, įsigaliojus Įstatyme įtvirtintam naujam šeimos reglamentavimui, Sūnus bus įskaitomas į Šeimos sudėtį, todėl neįgaliųjų Šeima įrašė Sūnų į sutikimo apsigyventi socialiniame būste formą. Nors, vadovaujantis tuo metu galiojusia Įstatymo redakcija, suaugusieji šeimos vaikai (nestudijuojantys, dirbantys ir vyresni nei 24 metų amžiaus) nebuvo įskaitomi į šeimos sudėtį, tačiau Skyrius, atsižvelgdamas į Šeimos prašymus Sūnaus atžvilgiu, į rengiamą Tarybos sprendimo projektą, įrašė Sūnų, palikdamas būsto išnuomojimo jam klausimą spręsti Tarybai. Tarybos sprendimo pagrindu A keturių asmenų Šeimai (ji, vyras X, pilnametis Sūnus ir pilnametė dukra D) buvo išnuomotas Būstas. Šeima minėto Tarybos sprendimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir Sūnaus įtraukimo į Šeimą neginčijo. Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs skundą, iš esmės pritarė socialinio būsto nuomos Šeimai klausimo sprendimui, tačiau atkreipė dėmesį į tai, nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, tačiau Sūnaus įtraukimas į Šeimos narius neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl šeimos sąvokos apibrėžimo. Vadovaujantis Seimo kontrolieriaus 2015-08-27 pažyma Nr. 4D-2015/2-779, skundo dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) socialinio būsto nuomos klausimais tyrimas buvo nutrauktas.“ 7.2. „Pažymime, kad Šeimai nėra patvirtinta teisė į socialinio būsto nuomą laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, nes Šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudaro 12 311 Eur ir tai 1 089 Eur viršija Įstatyme nustatytus dydžius kartu su leistinu 25 procentų perviršiu. Šeimai viršijus įstatyme nustatytus pajamų dydžius, A ir B teikė prašymus Įmonei (2017-04-18 Nr. 4636) ir Departamentui (Prašymas) nurodydami, kad Sūnus neatitinka Įstatyme įtvirtintos šeimos sąvokos, bet atitinka jauno žmogaus sąvoką, todėl prašė jo pajamas vertinti atskirai kaip asmens be šeimos pagal Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p., o kitų Šeimos narių pajamas vertinti pagal įstatymo 11 str. 2 d. 2 p., kaip trijų asmenų šeimos. Pareiškėjai kreipimusi į Departamentą (Prašymas) prašo ištaisyti Tarybos sprendimą ir patikslinti Sūnaus statusą ne kaip Šeimos nario, o kaip jauno asmens, kaip tai apibrėžia Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, ir jų nuomojamą Būstą prašo neterminuotam laikotarpiui perkelti į Savivaldybės būsto fondo sąrašą ir nuomoti rinkos kaina, vadovaujantis Įstatymo 20 str. 6 d.“ 7.3. „Pažymėtina, kad Įmonė jau anksčiau kreipėsi į SADM dėl Įstatymo 20 str. 6 d. išaiškinimo. SADM, atsakydama į paklausimą, ar galimas socialinio būsto perkėlimas į Savivaldybės būsto fondo sąrašą ir nuomojamas rinkos kainomis esant dideliam socialinio būsto laukiančiųjų asmenų ir šeimų skaičiui1 [„Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-24 įsakymu Nr. 30-369 patvirtintas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Savivaldybėje, sąrašas, kuriuo patvirtinti 1 837 asmenys ir šeimos, laukiantys socialinio būsto“], informavo, kad Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką, vadovaujantis Įstatymo 4 str. 5 d. 3 p., nustato Taryba. SADM nuomone, minėtoje tvarkoje turi būti aptarti atvejai ar sąlygos, kurioms esant socialinis būstas perkeliamas į Savivaldybės būsto fondo sąrašą ir nuomojamas vadovaujantis Įstatymo 20 str. 6 d. nustatyta tvarka.“ 7.4. „Pareiškėjai Atsakymu buvo informuoti dėl teisės socialinį būstą nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad Įstatymo 20 str. yra įtvirtinti socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, keitimo ir nutraukimo atvejai. Pagal Įstatymo 20 str. 6 d., jeigu asmens ar šeimos nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – Įstatymas-2] 17 str. įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Pagal Aprašo 42.4 p., jeigu asmens ar šeimos, nuomojančios socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentus viršija Įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu, Taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Šis Aprašo punktas taikomas tik asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliesiems bei vyresniems nei 60 metų asmenims. Pažymėtina, jog Savivaldybės mero pavaduotojo organizuoto 2017-04-11 pasitarimo Departamento klausimais metu buvo nutarta rengti Tarybos sprendimų projektus dėl terminuotos vienerių metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo ne tik tiems asmenims ir šeimoms, kuriose yra neįgalus asmuo arba vyresnis nei 60 metų, arba šeimoms, kurios augina tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, bet ir asmenims ir šeimoms, kurių pajamos (įskaitant turtą) per 2016 kalendorinius metus daugiau nei 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius, bet per metus kiekvienam šeimos nariui viršijanti (tenkanti) papildoma suma, atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį, neviršija 1200 Eur.“ 7.5. „Įmonė, įvertinusi Šeimos situaciją ir vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Pareiškėjus informavo, kad Savivaldybės būsto nuomos sutartis Tarybos nustatyta tvarka galėtų būti sudaroma ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 30 str. 9 d., asmenims ir šeimoms, kuriems parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama nuo 2003-01-01, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama Įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Vadovaujantis Įstatymo 2 str. 12 d., socialinis būstas apibrėžiamas kaip į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal šiame Įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Atsižvelgiant ir į tai, kad Būstas Pareiškėjams buvo išnuomotas kaip šeimai, turinčiai teisę į socialinio būsto nuomą, esant Įstatymo 16 str. 11 p. įtirtintiems reikalavimams, todėl šis Būstas Tarybos sprendimu buvo įrašytas į socialinio būsto fondo sąrašą (kaip tai numato Įstatymo nuostatos). Taigi, Savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai įrašomi į socialinio būsto fondą ar Savivaldybės būsto fondą priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis (socialinio būsto nuomos ar rinkos) šie būstai nuomojami, o ne pagal technines namo ar buto specifikacijas, kaip tai nurodo Pareiškėjai.“ 7.6. „Toliau teikiame atsakymus į Seimo kontrolieriaus skundo tyrimui suformuotus klausimus: 7.6.1. „Dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų perrašymo iš Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą“: „Įstatymo 14 str. l d. įtvirtina, kad Savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai, kurie nuomojami: 1) šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju; 2) asmenims ir šeimoms, kurie CK nustatyta tvarka negali būti iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos; 3) savivaldybės tarybos sprendimu asmenims ir šeimoms, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apgyvendinti; 4) savivaldybės tarybos sprendimu kitais tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir kitais įstatymais. Kaip jau buvo minėta, Taryba 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809 patvirtino Aprašą, kurio nuostatos, be kita ko, reglamentuoja atvejus, kai Savivaldybės socialinio būsto fonde esantys būstai perrašomi į Savivaldybės būsto fondo sąrašą. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, esantys Savivaldybės socialinio būsto fondo sąraše, perrašomi į Savivaldybės būsto fondo sąrašą Savivaldybės tarybos sprendimu keičiant Savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtinti Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašai. Savivaldybės tarybos sprendimo projektas perrašant socialinį būstą iš Savivaldybės socialinio būsto fondo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą, vadovaujantis Aprašo 77 p., rengiamas šiais atvejais: 1. kai būstas, esantis Savivaldybės socialinio būsto fondo sąraše, ne socialinio būsto nuomos sąlygomis asmenims ir šeimoms išnuomotas iki 2002-12-31; 2. kai būstas, esantis Savivaldybės socialinio būsto fondo sąraše, asmenims ir šeimoms išnuomotas teikiant valstybės paramą grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams; 3. kai būstas, esantis Savivaldybės socialinio būsto fondo sąraše, yra bendrabutis; 4. Įstatymo 20 str. 6 d. numatytais atvejais. Aprašo 42.4 p. įtvirtina, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentų viršija įstatymo l str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu Savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Šis aprašo punktas taikomas tik asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliesiems bei vyresniems nei 60 metų asmenims. Kaip buvo minėta, subjektų ratas, kuriems taikomas Aprašo 42,4 p., buvo išplėstas ir Tarybos sprendimų projektus dėl terminuotos vienerių metų savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo ne tik tiems asmenims ir šeimoms, kuriose yra neįgalus asmuo arba vyresnis nei 60 metų, arba šeimoms, kurios augina tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, bet ir asmenims ir šeimoms, kurių pajamos (įskaitant turtą) per 2016 kalendorinius metus daugiau nei 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius, bet per metus kiekvienam šeimos nariui viršijanti (tenkanti) papildoma suma, atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį, neviršija 1200 Eur“; 7.6.2. „Dėl Būsto išnuomojimo“: „A ir X 2015-06-18 pateikė prašymą, reg. Nr. A50 21857/15, Socialinio būsto skyriui išnuomoti Būstą. A 2015-07-17 pateikė sutikimą, reg. Nr. A50-25209/15, apsigyventi socialiniame būste. Sutikimą pasirašė visi Šeimos nariai. Prie sutikimo buvo papildomai pridėtas prašymas, kuriame nurodoma: neįgaliųjų Šeima įrašo Sūnų į sutikimo apsigyventi socialiniame būste formą, nes jis neturi kitos šeimos ir neturi vaikų. Taip pat buvo pažymėta, kad Įstatymas bus pakoreguotas ir sūnus B bus grąžintas į Šeimos sudėtį. Šeima ne tik kad neprieštaravo, jog Sūnus būtų įtrauktas į Šeimos sudėtį, bet ir atkakliai Skyriui adresuotais raštais įrodinėjo Sūnų esant Šeimos nariu. Nors, vadovaujantis Įstatymu, suaugusieji šeimos vaikai (nestudijuojantys, dirbantys ir vyresni nei 24 metų amžiaus) neįskaitomi į šeimos sudėtį, tačiau Skyrius į rengiamą Tarybos sprendimo projektą įrašė Sūnų, palikdamas būsto išnuomojimo jam klausimą spręsti Tarybai. Tarybos sprendimo pagrindu A keturių asmenų Šeimai (ji, vyras X, pilnametis Sūnus ir pilnametė dukra D) buvo išnuomotas Būstas. Pažymėtina, kad Šeima minėto Tarybos sprendimo dalyje dėl Sūnaus įskaitymo į Šeimą neskundė ir iš esmės sutiko, kad Būstas būtų išnuomotas visiems Šeimos nariams, taip pat ir pilnamečiui Sūnui, priskiriant jį prie Šeimos. Šeima, pasibaigus kalendoriniams 2016 metams, pateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas. A ir X pajamos, gautos per 2016 metus, sudaro 5 656 Eur, C – 2 688 Eur, B – 3 967 Eur. Iš viso Šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudaro 12 311 Eur ir tai 1 089 Eur viršija Įstatyme nustatytus dydžius kartu su leistinu 25 procentų perviršiu. Šeimai viršijus įstatyme nustatytus pajamų dydžius, A ir B teikė prašymus Įmonei (2017-04-18 Nr. 4636) ir Departamentui (Prašymas) nurodydami, kad Sūnus neatitinka Įstatyme įtvirtintos šeimos sąvokos, bet atitinka jauno žmogaus sąvoką ir jo pajamos turi būti vertinamos kaip asmens be šeimos pagal įstatymo 11 str. 2 d. l p., o kitų Šeimos narių pajamos turi būti vertinamos pagal Įstatymo 11 str. 2 d. 2 p., kaip trijų asmenų šeimos. Pažymime, kad Įstatymas neįtvirtina šeimos narių pajamų dydžius vertinti pagal skirtingus Įstatymo 11 str. punktus, kai socialinis būstas yra nuomojamas bendrai visai šeimai.“ „Paminėtina ir tai, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-31 įsakymu Nr. 30-1289 [...] 4 asmenų šeimai buvo patvirtinta teisė į socialinio būsto nuomą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31. Socialinio būsto nuomininkų teisė į valstybės paramą būstui išsinuomoti buvo nustatoma įvertinus visų Šeimos narių turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas, kaip tai numatė Įstatymo 11 str. 2 d. 3 p. Šeima sutiko su tokiu pajamų vertinimu ir nei į Įmonę, nei į Savivaldybę nesikreipė su prašymu Sūnaus pajamas vertinti pagal Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. (kaip asmens be šeimos)“; 7.6.3. „Dėl kompensacijos už Būsto šildymą“: „Vadovaujantis Skyriaus duomenimis, Pareiškėjams teisė į Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas nenustatyta, kadangi nė vienas iš jų dėl kompensacijų nesikreipė“; 7.6.4. „Dėl Įmonės viešojo administravimo įgaliojimų“: „Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 str. 3 d.). Savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė Įmonei patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Įmonės teisės naudoti ir valdyti Savivaldybės turtą yra apibrėžtos Įmonės įstatų, patvirtintų 2017-01-23 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-130. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p., savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Viešąsias paslaugas teikia [...] savivaldybės įmonės [...] ir kiti subjektai (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., 8 str. l d.). Įmonės įstatuose yra aiškiai nurodyta, jog ši Įmonė yra iš Savivaldybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. l d. reglamentuojama viešojo administravimo sąvoka, kurioje nurodoma, kad tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viešojo administravimo subjektais laikomi [...] savivaldybės institucija [...],  savivaldybės įmonė, [...] kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, [...] šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Įmonė yra įsteigta Savivaldybės funkcijų realizavimui, t. y., viešojo intereso tikslais, ir faktiškai veikia kaip Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, vykdantis Savivaldybės savarankiškąją funkciją, t. y. Savivaldybės socialinio būsto fondo remontą bei socialinio būsto nuomos administravimą“; 7.6.5. „Dėl Savivaldybės ir Įmonės statuso bylose dėl giminystės santykių nustatymo“: „Pripažinimo šeimos nariu tvarka reglamentuota CK 6.588 str. 4 d. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka visus toliau nurodytus reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-166). Apie tai, kad Sūnus nebeveda bendro ūkio su Šeima (t. y. nebėra Šeimos narys), Įmonė ir Savivaldybė raštu buvo informuoti tik 2017-04-18, todėl nėra pagrindo iki pirmiau nurodyto laikotarpio Sūnaus nepripažinti Šeimos nariu. Šiuo metu Sūnus Būste gyvena ir juo naudojasi kaip buvęs pagrindinio buto nuomininko Šeimos narys, kuris, vadovaujantis CK 6.589 str. 2 d., turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas bei jo Šeimos nariai. Atsižvelgiant į tai, kad Sūnaus teisinis statusas pasikeitė, o Būsto savininkas ir nuomotojas apie tai buvo informuoti tik 2017-04-18, todėl, vertinant visų Šeimos narių turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas už 2016 metus, turi būti vadovaujamasi Įstatymo 11 str. 2 d. 3 p.“ „Duomenys apie tai, kad Sūnus teismo tvarka būtų pripažintas Šeimos nariu, nėra žinomi. Nei Savivaldybė, nei Įmonė nesikreipė į teismą dėl Sūnaus pripažinimo Šeimos nariu, nes įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą tik viešajam interesui ginti (CK 49 str. 2 d.). Taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Asmuo yra privataus intereso subjektas, o viešojo intereso subjektai – visuomenė ar jos socialinės grupės. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (dėl giminystės santykių nustatymo, asmens išlaikymo fakto nustatymo ir kt.) akivaizdžiai yra privataus pobūdžio – jos susijusios su privačios asmens teisės įgyvendinimo galimybe, todėl nei Savivaldybė, nei Įmonė nėra tinkamas ieškovas tokio pobūdžio bylose“; 7.6.6. „Dėl Departamento kompetencijos“: „Departamento statusą, uždavinius, funkcijas, sandarą ir valdymą, teises ir darbo organizavimą reglamentuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-25 d. įsakymu Nr. 40-351 patvirtinti Departamento nuostatai (toliau – Nuostatai). Vadovaujantis Nuostatų 10 p., Departamentas įgyvendina Savivaldybės politiką socialinės paramos, socialinio būsto, sveikatos priežiūros bei išmokų skyrimo srityse. Pagal Nuostatų 20.5 p., Departamentas pagal jam priskirtą kompetenciją, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę teikti Savivaldybės tarybai, merui, jų sudarytoms komisijoms siūlymus ir rekomendacijas. Savivaldybės mero 2015-04-29 potvarkio Nr. 22-52 „Dėl mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“ pagrindu, mero pavaduotojas Gintautas Paluckas paskirtas kuruoti socialinių reikalų veiklos sritį. Kaip jau ir buvo pažymėta, Savivaldybės mero pavaduotojo organizuoto 2017-04-11 pasitarimo Departamento klausimais metu buvo nutarta rengti Tarybos sprendimų projektus dėl terminuotos vienerių metų savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo ne tik tiems asmenims ir šeimoms, kuriose yra neįgalus asmuo arba vyresnis nei 60 metų, arba šeimoms, kurios augina tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, kaip tai numato Aprašas, bet ir asmenims ir šeimoms, kurių pajamos (įskaitant turtą) per 2016 kalendorinius metus daugiau nei 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius, bet per metus kiekvienam šeimos nariui viršijanti (tenkanti) papildoma suma, atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį, neviršija 1 200 Eur. Informuojame, kad Tarybai jau buvo pateiktas svarstyti projektas, kuris buvo parengtas vadovaujantis pirmiau nurodytais kriterijais. Pažymime, kad Taryba 2017-06-28 sprendimu Nr. 1-1023 „Dėl Tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. 1-704 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“ ir nuomos sutarčių pakeitimo“ pritarė projektui ir pastabų ar prieštaravimų dėl 2017-04-11 pasitarimo metu nustatytų kriterijų, kuriais buvo išplėstas subjektų ratas, kuriems taikomas Aprašo 42.4 p., nereiškė“ (Tarybos 2017-06-28 sprendime Nr. 1-1023 pažymėta: „Vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi ir Tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Taryba  n u s p r e n d ž i a: [...]: 1.1. išbraukti iš Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo šiuos būstus: [...]. 1.2. įrašyti šio sprendimo 1.1.1–1.1.15 punktuose nurodytus būstus į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą. 2. Pakeisti: 2.1. [...] socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį [...] į Savivaldybės būsto [...] nuomos sutartį [...] ir nustatyti Savivaldybės būsto [...]  nuomos terminą vieniems metams nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos; [...]“); 7.6.7. „Dėl Būsto perrašymo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą teisinių pasekmių“: „Jeigu Pareiškėjams išnuomotas Būstas būtų perkeltas į Savivaldybės būsto fondo sąrašą, su A 2015-10-05 sudaryta Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N15/1610 [toliau citatose ir tekste vadinama – Sutartis] būtų pakeista į Savivaldybės būsto nuomos sutartį. Tokiu atveju Pareiškėjams nuomojamas socialinis būstas būtų išnuomotas rinkos sąlygomis (ne socialinio būsto), t. y. nuomos mokestis būtų skaičiuojamas vadovaujantis Savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) apskaičiavimo formule, Pareiškėjams išnyktų pareiga kasmet iki einamųjų metų gegužės l d. deklaruoti turtą ir pajamas, Pareiškėjai įgytų teisę nuomojamą būstą įsigyti rinkos kaina, kaip tai numato Įstatymas. Papildomai pažymime, kad Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu. Šis aprašas parengtas vadovaujantis įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1487 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Skirtingai nuo socialinio būsto nuomos mokesčio, apskaičiuojant Savivaldybės būsto nuomos mokestį, yra taikomas rinkos pataisos koeficientas (R), kuris gali svyruoti nuo 1,2 iki 3,5, užtikrinantis, kad savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) nuomos mokesčio dydis nebūtų didesnis už toje savivaldybės teritorijoje, kurioje yra nuomojamas savivaldybės būstas, maksimalią rinkoje nuomojamo būsto nuomos mokesčio kainą. Asmenims ir šeimoms, kuriems savivaldybės būstas nuomojamas vadovaujantis įstatymo 20 str. 6 d., pirmus metus nuo savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo taikomas rinkos pataisos koeficientas – R = 1,2, jo taikymo laiką savivaldybės taryba gali pratęsti“; 7.6.8. „Kaip bus sprendžiamas asmenų su negalia nepertraukiamo aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis klausimas ir įgyvendinami Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimai“: „visų pirma pažymime, kad Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, nustato Taryba. Kaip ir buvo paminėta aukščiau, Tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809 buvo patvirtintas Aprašas, kuris, be kita ko, aptaria atvejus ir sąlygas, kurioms esant socialinis būstas perkeliamas į Savivaldybės būsto fondo sąrašą ir nuomojamas Įstatymo 20 str. 6 d. dalyje nustatyta tvarka, parengtas vadovaujantis SADM Įstatymo 20 str. 6 d. nuostatų išaiškinimu ir atsižvelgiant į didelį socialinio būsto poreikį Vilniaus mieste. Manytina, kad Taryba, nustačiusi išimtis asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliesiems bei vyresniems nei 60 metų asmenims, apsaugo ne tik neįgaliųjų, bet ir kitų socialiai jautrių visuomenės grupių teises ir teisėtus interesus į būstą. Papildomai pažymime, kad Taryba, atsižvelgusi į asmenų ir šeimų prašymą nuomotis būstą Savivaldybės būsto nuomos sąlygomis, įvertinusi šių asmenų ir šeimų padėtį, kiekvienu atveju priima individualų sprendimą.“ „Šeimai Būstas išnuomotas socialinio būsto nuomos sąlygomis, esant Įstatymo 16 str. 11 d. nustatytiems reikalavimams. Tarp Savivaldybės ir A susiklostė socialinio būsto nuomos santykiai, 2015-10-05 buvo sudaryta Sutartis, todėl ir Būstas įgijo socialinio būsto statusą. Apie tai nuomininkams buvo paaiškinta Atsakymu-2. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai įrašomi į socialinio būsto fondą ar Savivaldybės būsto fondą priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis (socialinio būsto nuomos ar rinkos) šie būstai nuomojami. Savivaldybės mero pavaduotojo 2017-07-27 pasitarimo Departamento klausimais [metu] buvo išsamiai pristatyta Šeimos situacija, nurodyta, kad Šeima iš esmės prašo išspręsti Sūnaus teisinį statusą paliekant jį gyventi kartu su artimaisiais Būste ir neterminuotam laikotarpiui pakeisti socialinio būsto nuomos sutartį į Savivaldybės būsto nuomos sutartį. Pasitarimo metu buvo nutarta pavesti Įmonei rengti Tarybos sprendimo projektą dėl socialinio Būsto perkėlimo į Savivaldybės būsto fondą ir neterminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo (2017-07-28 protokolas Nr. 28-402-(1.2.13-Tl).“ „Pažymime, kad Įmonė Pareiškėjų iniciatyva užklausė pažymų iš komunalinių paslaugų teikėjų apie mokėjimus už suteiktas paslaugas. Pažymas iki šios dienos pateikė ne visi paslaugų teikėjai, todėl Tarybos sprendimo projektas bus rengiamas tik gavus informaciją iš visų paslaugų teikėjų. Pirmiau nurodyta informacija reikalinga patikrinti, ar nuomininkai tinkamai vykdo pagal socialinio būsto nuomos sutartį prisiimtus mokestinius įsipareigojimus. Įmonė informacijos apie nuomininkų vykdomus mokėjimus (išskyrus nuomos mokestį) nevaldo, nuomininkai su kiekvienu paslaugų teikėjų sudaro atskiras sutartis ir su jais atsiskaito tiesiogiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją, komunalines paslaugas tvarkos aprašu“; 7.6.9. „Dėl Įmonės veiksmų, nagrinėjant A prašymus, atitikimo teisės aktų reikalavimams“: „Vadovaujantis „Įmonės įstatais, įmonė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, CK, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymu, Įstatymu, įstatais, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimais. Pareiškėjai iš esmės ginčija, jog Įmonė netinkamai aiškina Įstatymo 20 str. 6 d. ir spręsdama klausimus dėl socialinio būsto įrašymo į Savivaldybės būsto fondą vadovaujasi poįstatyminiais teisės aktais. Išnagrinėjus Pareiškėjų prašymus ir į juos pateiktus atsakymus (Atsakymas ir Atsakymas-2) nenustatyta, kad atsakymai prieštarautų ar neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Atvirkščiai, atsakymuose išsamiai nurodytos teisės aktų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios atvejus ir sąlygas dėl socialinio būsto perkėlimo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą (Atsakymas), nurodytas Būsto įrašymo į socialinio būsto fondo sąrašą pagrindas (Atsakymas, Atsakymas-2), taip pat iš pateiktų atsakymų matyti, kad Įmonė neatsisakė rengti Tarybos sprendimo projekto dėl socialinio Būsto įrašymo į Savivaldybės būsto fondą ir socialinio būsto nuomos sutarties, sudarytos su A, pakeitimo, tačiau paprašė Pareiškėjų pateikti papildomų privataus pobūdžio dokumentų (pažymas iš komunalinių paslaugų teikėjų apie atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus), kurie yra reikalingi tinkamam projekto parengimui. Dėl vieno langelio principo įgyvendinimo pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų, gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusį asmenį. Kaip matyti iš Pareiškėjams pateiktų atsakymų, prašoma pateikti informacija yra privataus pobūdžio, susijusi su asmens tapatybės nustatymu ir atsiskaitymu su paslaugų teikėjais už suteiktas komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad komunalines paslaugas teikiančios įmonės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ir pirmiau nurodytą informaciją turėtų pateikti Pareiškėjai. Pažymėtina, kad Savivaldybė ir Įmonė yra Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) vartotojai ir kitą reikalingą informaciją iš tokių viešojo administravimo subjektų, kaip Gyventojų registras, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra, Mokinių registras, Studentų registras ir kt., susirenka patys“; 7.6.10. „Dėl tikslingumo tobulinti teisinį reguliavimą“: „[...] manome, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas, nes asmens ar šeimos teisė į socialinio būsto nuomą tiesiogiai siejama su pajamų ir turto dydžiais. Toks teisinis reguliavimas leidžia užtikrinti lygiateisiškumo principą ne tik asmenų, laukiančių paramos būstui išsinuomoti atžvilgiu, bet ir tokia parama besinaudojančių asmenų atžvilgiu. Asmeniui ar šeimai viršijus maksimalius teisei į socialinį būstą Įstatyme nustatytus pajamų ir turto dydžius, įvertinus socialinio būsto poreikį savivaldybėje, minėtame įstatyme yra numatyta tam tikra lengvata – esant prašymui šis būstas jiems nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis Tarybos nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina ir tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia galimybę Tarybai įvertinti asmenų ar šeimų padėtį ir kiekvienu atveju priimti individualų sprendimą“; 7.6.11. „Dėl Būsto remonto darbų“: „Prieš išnuomojant Būstą Šeimai jame buvo atliktas remontas (pridedamos fotonuotraukos). Remonto metu buvo atlikti santechnikos, elektros montavimo ir bendrastatybiniai darbai, už kuriuos Įmonė rangovui sumokėjo – 6 589,07 EUR su PVM. Taip pat Būste buvo pakeisti langai, už kuriuos Įmonė rangovui sumokėjo – 1 403,92 EUR su PVM. Santechnikos remonto darbų rangovas UAB „K“, vadovaujantis Įmonės direktoriaus 2016 01-14 įsakymu Nr. 1.23-16/4 sudarytos patalpų remonto darbų komisijos 2016-05-11 posėdžio protokolu Nr. 7/16 priimtu sprendimu, Būste pakeitė radiatorius, tačiau netinkamai buvo atlikti apdailos darbai. Keitimo darbai buvo atlikti už 826,36 EUR su PVM. įvertinus situaciją, buvo sutarta, kad apdailos darbai bus atlikti po šildymo sezono pabaigos. Pažymime, kad 2017-07-31 Įmonė pasirašė bendrastatybinių darbų rangos sutartį su rangovu, kuriam artimiausiu metu perduos užsakymą dėl apdailos atlikimo po radiatorių keitimo darbų.“ „Pažymėtina, kad Administratorius, po Įmonės kreipimosi dėl Būste besiveisiančio pelėsio, atliko Būsto ir Namo fasado, besiribojančio su Būstu, apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta, jog dėl peršąlančių sienų bei šalčio tiltų namui rekomenduojama atlikti renovaciją. Įmonė 2016-08-16 raštu (reg. Nr. 1.35-16/3359) kreipėsi į Administratorių su pasiūlymu organizuoti Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl Namo renovacijos atlikimo. Informuojame, kad, norint įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą), tam butų savininkų susirinkime ar balsuojant raštu turi pritarti 50 % + l name esančių butų savininkų. Iki šiol Įmonė nėra gavusi balsavimo raštu biuletenio dėl Namo atnaujinimo organizavimo. Pakvietimų į organizuojamus susirinkimus Namo atnaujinimo klausimais Įmonė taip pat nėra gavusi.“ Įmonės Patalpų remonto darbų komisijos 2016-09-13 posėdžio protokole Nr. 17/16 pažymėta, kad buvo nutarta: „1. Atidėti vidaus sienų remonto darbus iki tol, kol bus atliktas išorinių sienų siūlių remontas teis Būstu. 2. Administratoriui atlikus išorinių sienų siūlių sandarinimo darbus bei gavus Būsto gyventojos raštišką paaiškinimą, kad pelėsio atsiradimo priežastis pašalinta, pavesti vidaus sienų remonto darbus atlikti bendrastatybinių remonto darbų rangovui pagal pateiktą pasiūlymą. 3. Po darbų atlikimo Teisės ir skolų administravimo skyriui išieškoti išlaidas iš administratoriaus regreso tvarka.“ „Apžiūros metu taip pat pastebėti fasado mikroįtrūkimai, kurių pašalinimas yra įtrauktas į Namo remonto planą. Iki 2016-09-01 Namo valdytojas buvo įpareigotas atlikti sienos sandarinimo darbus, kuriuos privalėjo atlikti su garantija. Iki nurodyto termino įpareigojimas įvykdytas nebuvo, tačiau valdytojas 2016-09-02 elektroniniu pranešimu informavo, jog lauko sienos remonto darbai (siūlių užtaisymas ties Būstu) yra užsakyti ir artimiausiu metu bus pradėti. Namo valdytojas 2016-11-11 elektroniniu pranešimu informavo, jog įsipareigoja fasado dalį, besiribojančią su Būstu, padengti termokeraminiais dažais ir hermetizuoti lango sąramą, leidus oro sąlygoms. Pažymėtina, kad iki šiol minėti darbai nėra atlikti“; 7.6.12. „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, informuojame, jog Įmonė kreipėsi į Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių dėl Administratoriaus neatliekamų darbų. Minėta institucija koordinuoja ir kontroliuoja, kaip įmonės organizuoja paslaugų teikimą gyventojams, nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus, prašymus ir siūlymus gyvenamųjų namų administravimo ir bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūros (eksploatavimo) ir remonto klausimais, teikia informaciją dėl mokesčių skaičiavimo tvarkos bei kontroliuoja daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų privalomųjų ir atnaujinimo remonto darbų vykdymo tvarką. Būsto administravimo skyrius, nustatęs pažeidimus, turi teisę visuose daugiabučiuose namuose, kuriuos administruoja reikalavimų neatitinkantis valdytojas (administratorius), nustatyta tvarka pradėti procedūras dėl kito namo valdytojo pasirinkimo. Pažymime, jog Būstas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas netinkamu gyventi. Pagal Nekilnojamojo turo registro išrašo duomenis, Būsto nusidėvėjimo procentas yra tik 15 procentų. Būstas prieš išnuomojant Šeimai buvo suremontuotas; tai patvirtina pridedamas atliktų darbų aktas, kuriame išvardinti Būste atlikto remonto darbai. Būstas yra reguliariai tikrinamas. Pridedamos Būsto patikrinimo aktų kopijos patvirtina, kad nėra pastabų, jog Būstas netinkamas gyventi ar kad Būstas neatitinka higienos normų reikalavimų“ (Buto patikrinimo 2016-02-15 akte Nr. 11085 pažymėta: „dėl galimai nesandarios išorinės Namo sienos bute matomas pelėsis“, Būstas „tinkamai prižiūrimas, tvarkingas, tačiau [...] prie langų matomas pelėsis, sienos drėksta. [...]. Apžiūrėjus Namo sieną iš išorės pastebėta, kad sienoje matosi įtrūkimai (toje vietoje, kur pelėsio daugiausia. [...]. Kreiptis į Administratorių dėl fasadinės sienos apžiūros ir būklės įvertinimo“; Buto patikrinimo 2016-05-05 akte Nr. 11317 – „pelija sienos, reikalingas radiatorių keitimas“;  Buto patikrinimo 2016-11-08 akte Nr. 12239 – „dėl galimai nesandarių laukinių sienų ant sienų matomas pelėsis, sienos drėksta“, „Administratorius pažadėjo skubos tvarka organizuoti Namo savininkų susirinkimą dėl renovacijos“; Buto patikrinimo 2017-03-08 akte Nr. 12829 – „Pelėsis bute“, „Nepelija tik vienas kambarys“, „Lubos byra“, „Būsto nuomininkai nepageidauja persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas, pritaikytas žmonėms, turintiems judėjimo negalią“). Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Sutarties 5.9. punktu, nuomininkai įsipareigojo visą sutarties galiojimo laikotarpį savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti Būstą bei jame esančią įrangą, baldus (jeigu baldai perduoti) ar kitus daiktus organizuoti jų tvarkymą, įskaitant, bet neapsiribojant, sugadintų (apgadintų) ar sulaužytų (sunaikintų) buto elementų (durų, langų ar jų rankenų, grindų, sienų ir lubų dangos ir pan.) pakeitimą ir (ar) atnaujinimą tokiu būdu, kad Būsto būklė kuo labiau atitiktų tą būklę, kurios jis buvo perduotas nuomininkui.“

8. Iš SADM pateiktos informacijos, paaiškinimų nustatyta: 8.1. SADM, „spręsdama Pareiškėjų skunde įvardytas problemas, įvertinusi Šeimos situaciją, Seimui 2016-03-16 pateikė Įstatymo projektą (projekto registracijos Nr. XIIP-4174), kuriame taip pat siūloma patikslinti šeimos sąvoką, nustatant, kad neįgalūs pilnamečiai vaikai ir (ar) įvaikiai, gyvenantys kartu su savo tėvais ar įtėviais, jeigu yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, būtų įtraukiami į šeimos sudėtį, tačiau minėtas projektas kol kas nepriimtas. Kartu informuojame, kad, atsižvelgiant į valstybinio audito ataskaitoje „Ar užtikrinamas būsto prieinamumas mažas pajamas gaunantiems gyventojams“ nurodytas rekomendacijas bei į tai, kad minėtas projektas nepriimtas, SADM šiuo metu rengia Įstatymo pakeitimo projektą, kuriame, be kita ko, taip pat kaip ir anksčiau pateiktame projekte, numatyta tikslinti šeimos sąvoką. Pagal minėtą pakeitimą, A ir X sunkią negalią bei specialųjį nuolatinės slaugos poreikį turinti dukra D būtų pripažįstama Šeimos nare, nereikalaujant teismo sprendimo, o tai sudarytų sąlygas minėtai Šeimai, atitikus Įstatyme nustatytus turto ir pajamų dydžius, nuomotis didesnio naudingojo ploto socialinį būstą. Be to, siekiant užtikrinti, kad asmenys ir šeimos, gaunantys minimalų mėnesinį atlyginimą, kurio neužtenka būstui įsigyti, neprarastų teisės kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, Įstatymo pakeitimo projekte siūloma padidinti pajamų ir turto dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma asmenų ir šeimų teisė į paramą būstui išsinuomoti. Minėtas projektas bus teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, o 2017 m. spalio mėn. planuojamą jį pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“ 8.2. „Informuojame, kad Įstatymo nuostatos sudaro galimybę neįgaliesiems, atitinkantiems Įstatyme nustatytus reikalavimus, pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Savivaldybių pateiktais duomenis, nuo 2017 m. pradžios savivaldybėse parama būstui išsinuomoti pasinaudojo 1 425 neįgalieji – jiems savivaldybėse buvo išnuomoti socialiniai būstai, o 92 neįgalieji, išsinuomoję būstą rinkoje, naudojasi parama būstui išsinuomoti, gaudami būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje yra nustatyti išskirtiniai atvejai, taip pat ir neįgaliesiems, kai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės būstas gali būti išnuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis ne eilės tvarka.“ 8.3. „[...] šiuo metu yra įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektas, kuriame numatyta savivaldybės socialinio būsto fondo plėtra. Iš Europos Sąjungos fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą savivaldybių socialinio būsto fondas bus padidintas 1 150 socialinių būstų. Įstatyme nustatyta, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus pagal Įstatyme nurodytas sąlygas, naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai, todėl pačios savivaldybės taip pat turėtų didinti socialinio būsto fondą. Pažymėtina, kad savivaldybės, atsižvelgdamos į jų sąrašuose laukiančius neįgaliuosius, įsigis būstus, specialiai pritaikytus neįgaliesiems.“ 8.4. „Vadovaujantis Įstatymu, asmenims ir šeimoms parama būstui teikiama, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius, todėl yra nustatyta asmenų ir šeimų pareiga deklaruoti kiekvienų kalendorinių metų turtą ir pajamas. Teisės aktuose, taip pat Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinėje formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-18 nutarimu Nr. 177 „Dėl socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“, nenustatytas konkretus laikotarpis, kuriam sudaroma socialinio būsto nuomos sutartis. Minėtoje formoje numatyti socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo pagrindai: šalių susitarimu arba vienašališkai. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai yra susieti su pasikeitusia asmens ar šeimos turtine padėtimi ar nevykdomais socialinio būsto nuomos sutarties įsipareigojimais. Atkreipiame dėmesį, kad socialinis būstas asmenims ir šeimoms nepertraukiamai nuomojamas tol, kol jie atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus, ir savivaldybei kiekvienais metais nereikia pateikti, kaip teigiama rašte, jau turimų dokumentų, nustatyta tik prievolė kasmet deklaruoti turtą ir pajamas, kad savivaldybė galėtų priimti sprendimą dėl asmenų ir šeimų teisės į paramą.“ 8.5. „Kartu informuojame, kad vadovaujantis 2017-01-01 įsigaliojusiu Įstatymo pakeitimo įstatymu, nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui, nevertinamos tokios tikslinės paskirties pajamos kaip slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas, vienkartinės išmokos ir (ar) pašalpos, mokamos iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos: transporto išlaidų kompensacijos neįgaliesiems, pagalbos pinigai, mokami pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, ir kita. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitimas įsigaliojo 2017-01-01, nauja pajamų vertinimo tvarka yra taikoma ir vertinant deklaruotas 2016 kalendorinių metų pajamas. Naujai įsigaliojęs įstatymas nustatė galimybę tiek socialinio būsto nuomininkams, tiek asmenims ir šeimoms, laukiantiems paramos būstui išsinuomoti, iki 25 procentų (imtinai) viršyti įstatyme nustatytus pajamų ir turto dydžius.“ 8.6. „Papildomai informuojame, kad, asmenims ir šeimoms, kurie daugiau kaip 25 procentus viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų dydžius, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktu, savivaldybės tarybos sprendimu, gali būti išnuomotas savivaldybės būstas, todėl, SADM nuomone, savivaldybės taryba, įvertinusi kiekvienos atskiros šeimos padėtį ir atsižvelgdama į savivaldybės turimus išteklius, turi galimybę priimti individualų sprendimą ir išnuomoti savivaldybės būstą. Atvejai, kada tokiems asmenims galėtų būti išnuomojamas savivaldybės būstas, turėtų būti numatyti savivaldybės tarybos nustatytoje tvarkoje.“

9. Iš TM pateiktos informacijos, paaiškinimų nustatyta: 9.1. Dėl šeimos sąvokos 9.1.1. „Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai – (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai) arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). Pastebėtina, kad Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje asmenų priskyrimas šeimai nėra siejamas su bendro ūkio turėjimu ar vedimu“; 9.1.2. „Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama, vadovaujantis, be kita ko, socialinio teisingumo principu, pagal kurį parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio l dalies 2 punktu teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie, be kita ko, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Įstatymo-2 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių. Įstatymo-2 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, skiriant piniginę-socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba, vieno gyvenančio asmens gaunamos, pajamos, nurodytos šioje dalyje.“ Nagrinėjamu atveju „Būstas buvo išnuomotas keturių asmenų Šeimai. Darytina išvada, kad, nustatant keturių asmenų Šeimos teisę į paramą būstui išsinuomoti ir skaičiuojant Šeimos gaunamas pajamas, turėtų būti vadovaujamasi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytais dydžiais.“ „Sistemiškai vertinant nurodytas teisės aktų nuostatas, manytina, kad, jei Įstatymo nustatyta  tvarka konkretus socialinis būstas buvo išnuomotas Šeimai (o ne vienam asmeniui), nustatant Šeimos teisę į paramą būstui išsinuomoti, turėjo būti bendrai skaičiuojamos visų asmenų, kurie pagal Įstatymo 2 straipsnio 13 dalį priskirtini Šeimai, pajamos. Jei vis dėlto konkretus asmuo, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatomis, neturėtų būti įskaitomas į Šeimą, tuomet apskritai turėtų būti vertinama, ar atskiro asmens, kuris nepriskirtinas Šeimai, apgyvendinimas Šeimai išnuomotame socialiniame būste atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus“; 9.1.3. „Vadovaujantis CK 6.588 straipsnio l ir 2 dalimis, nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Taigi, vadovaujantis CK 6.588 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiai vaikai apskritai priskiriami prie šeimos narių tik tokiu atveju, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Manytina, kad bendro ūkio turėjimą su nuomininku turėtų įrodyti asmuo, kuris siekia, kad būtų priskirtas prie Šeimos narių, o ginčo atveju bendro ūkio turėjimą vertintų teismas. Vis dėlto [...] aptariamoje situacijoje abejotina, ar apskritai taikytinos CK 6.588 straipsnio nuostatos, kadangi yra susiklostę socialinio būsto nuomos santykiai ir tokiu atveju taikytina šeimos sąvoka, kuri nustatyta Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje.“ 9.2. Dėl teisinio reguliavimo 9.2.1. „Konstitucinis Teismas 2003-07-04 nutarime pažymėjo, kad ,,Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Pažymėtina ir tai, kad, kita vertus, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Vertinant tai, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai, tarp pat reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal hierarchiją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996-02-28 nutarimas). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes.“ Taigi, Konstitucinio Teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikrų asmenų kategorijų atžvilgiu gali būti nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, jei tai yra pagrįsta, atsižvelgiant į asmenų teisinės padėties skirtumus. Šiame kontekste pastebėtina, kad Įstatyme jau yra nustatytas tam tikrais aspektais skirtingas socialinio būsto nuomos teisinis reguliavimas neįgaliųjų asmenų atžvilgiu (pavyzdžiui, Įstatymo 9 straipsnio l dalies 3 punkte, 15 straipsnio l dalyje, 16 straipsnio 11 dalyje ir kt.). Pažymėtina, kad TM pagal kompetenciją negali identifikuoti, ar yra poreikis nustatyti papildomą skirtingą socialinio būsto nuomos teisinį reguliavimą asmenų su negalia atžvilgiu, kokia apimtimi šis reguliavimas turėtų skirtis nuo teisinio reguliavimo kitų asmenų grupių atžvilgiu ir pan.“; 9.2.2. „Vadovaujantis SADM nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-17 nutarimu Nr. 892, 7.5 ir 7.9 papunkčiais, SADM veiklos tikslai yra formuoti socialinės integracijos, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, todėl [...] [Seimo kontrolieriaus 2017-07-01 rašte] nurodytus klausimus turėtų sistemiškai įvertinti SADM.“

10. LGKT pateiktame 2017-01-25 rašte Nr. (1.4)S-81 (adresuotas ŽTK, SADM, Lietuvos neįgaliųjų draugijai ir kt.) pažymėta: 10.1. „Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierės A. Skardžiuvienės (toliau – Kontrolierė) iniciatyva 2016-12-13 LGKT buvo organizuotas pasitarimas, kuriame dalyvavo SADM, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM [toliau citatose ir tekste vadinama – NRD], nevyriausybinių organizacijų atstovai bei asmenų su negalia šeimų nariai. Pasitarime buvo aptarta situacija dėl asmenų su negalia teisių į valstybės paramą aprūpinant būstu. Pasitarimo metu buvo pateikta informacija dėl kelių atvejų, kuomet dėl Įstatymo reikalavimų arba netinkamo Įstatymo taikymo sunkią negalią turintys asmenys ir juos globojantys šeimos nariai neteko teisės į šią paramos rūšį ir buvo priversti išsikraustyti iš socialinio būsto arba buvo išbraukiami iš eilės socialiniam būstui gauti. Kontrolierė pasitarimo dalyvių paprašė pateikti Tarnybai savo pastebėjimus dėl galimų Įstatymo spragų. Nuo 2017-01-01 įsigaliojus Įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 11, 16, 18, 19, 20, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymui, 2017-01-06 NRD buvo organizuotas pakartotinis pasitarimas, kurio metu buvo išsakytos nuomonės, jog Įstatymo pakeitimai neišsprendė esminių šio teisės akto trūkumų, o kliūtys asmenims su negalia pasinaudoti Įstatyme numatyta parama išlieka.“ 10.2. „LGKT buvo gautos Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ (2016-12-19 raštas Nr. 73), A. B. (2016-12-28 raštas), Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos (2017-01-12 raštas Nr. 02-04) ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos (2017-01-17 raštas Nr. 12) išvados dėl galimų Įstatymo spragų [...]. Apibendrinus minėtas išvadas, išskirtini keli esminiai pastebėjimai dėl Įstatymo nuostatų“: 10.2.1. „1. Įstatymu nustatytos sąlygos, kurioms esant asmenys (likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys, iki jiems sukanka 35 metai, ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), neįgalieji arba šeimos įgyja teisę į Įstatymu numatytą paramą. Pagal Įstatymo 8 str. ir 9 str., būtinos sąlygos paramai gauti, tarp kurių yra ir paramos prašančių asmenų maksimalus metinių pajamų ir turto dydis. Pabrėžtina, jog vertinant asmens ar šeimos gaunamus pajamų dydžius, visoms socialinėms grupėms yra taikomi vienodi vertinimo kriterijai, objektyviai neatsižvelgiama į tai, kokios rūšies pajamas asmuo ar šeima gauna, į asmens ar šeimos individualias savybes (būseną), asmens ar jo šeimos poreikius, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra pasisakęs, kad valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą, o tam tikroms socialiai jautriausioms asmenų grupėms, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba, būtų taikomos visuomenės solidarumu grindžiamo bendrojo teisinio reguliavimo išimtys [2015-05-26 Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT16-N10/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-28 nutarimo Nr. 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“]. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą, socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas [2009-09-02 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas Nr. 26/06 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio (2005-05-19 redakcija), 32 straipsnio 4 dalies (2005-05-19 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“]. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. 7 p., neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis neįgalumo kompensavimo principu, pagal kurį, neįgalumo pasekmės kompensuojamos neįgaliesiems skirtomis įvairiomis piniginės ir nepiniginės paramos formomis. Daroma išvada, jog dėl negalios netekę darbingumo asmenys, t. y. dėl objektyvių priežasčių negalintys apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų (ar tokius asmenis globojantys šeimos nariai), įgyja ypatingą teisę į valstybės pagalbą, taip kompensuojant jiems dėl neįgalumo kilusias neigiamas pasekmes. Pabrėžtina, jog didžiajai daliai su negalia kilusių neigiamų pasekmių kompensuoti būtinos papildomos finansinės išlaidos, kurių darbingi asmenys neturi (mobilumą užtikrinančios priemonės, kitos specializuotos paslaugos, asistento pagalba ir kt.). Dėl šios priežasties Įstatyme numatytas vienodų sąlygų taikymas, vertinant jų tinkamumą Įstatyme nustatytai paramai gauti ir darbingiems asmenims, ir asmenims su negalia (jų šeimoms), yra galimai nepagrįstas“; 10.2.2. „2. Įstatyme nėra numatytų išlygų dėl šeimų, kuriose yra du ir daugiau asmenų su negalia. Pagrįstai teigiama, jog tokios šeimos susiduria su daugiau kliūčių realizuojant teisę į darbą, dalyvavimą viešajame gyvenime ir kt. Nors šeimos, kuriose yra du ir daugiau negalią turinčių asmenų (nedirbančių), patiria didesnes finansines išlaidas dėl negalios atsiradusioms būtinosioms reikmėms tenkinti, Įstatymo 11 str. l d. ir 2 d. numatyta, jog bendroji pajamų dalis vienam šeimos nariui galimai nepagrįstai mažinama“; 10.2.3. „3. Įstatymo 11 str. l d. ir 2 d. numatyti asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Daroma išvada, jog maksimalūs pajamų dydžiai yra nepagrįstai maži, kadangi asmuo su negalia, kuriam yra mokama neįgalumo pensija, gavęs minimalias papildomas pajamas jau viršys nustatytą ribą bei neteks teisės į paramą. Dėl šios priežasties asmenys su negalia yra netiesiogiai skatinami nedirbti ar užsiimti bet kokia kita apmokama veikla. Pabrėžtina, jog jau minėtame 2015-05-26 Konstitucinio Teismo nutarime yra išnagrinėtas asmens (šeimos), siekiančio valstybės paramos išsinuomojant būstą, maksimalių pajamų dydžio nustatymo, kaip vieno iš kriterijų šios paramos skyrimui, teisėtumo klausimas. Nagrinėjant šį klausimą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (inter alia 2002-11-25, 2009-09-02, 2014-07-03 nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (inter  alia  2009-09-02, 2014-07-03 nutarimai); abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti (inter alia 1997-03-12, 2012-02-06, 2012-02-27 nutarimai). Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokius socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos rūšis ir dydžius, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pagal išgales stengtis pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, prisidėti prie visos visuomenės gerovės (2013-02-07 nutarimas). [...]. Išvados grindžiamos konkrečiu pavyzdžiu: 4 asmenų šeima, 25 proc. viršydama Įstatymo 11 str. 2 d. numatytas maksimalias metines pajamas (233,75 Eur per mėnesį vienam šeimos nariui, siekiant gauti paramą būstui išsinuomoti Vilniuje), netenka teisės į Įstatyme numatytą paramą, tačiau, gaunant tokias pajamas, gyvenamojo būsto nuoma Vilniuje komerciniais pagrindais tokiai šeimai taptų nepakeliama finansine našta. 2016 m. gruodžio mėn. duomenimis, minimali 3 kambarių buto nuomos kaina Vilniuje – 230 Eur per mėnesį [3 http://www.ober-haus.lt/wp-content/uploads/NT-kainos-2016-gruodis.pdf], tai yra didesnė nei maksimali asmenims su negalia mokama šalpos neįgalumo pensija“; 10.2.4. „4. Atkreipiamas dėmesys, jog, nors Įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d. ir nustatyti galimai nepagrįstai maži maksimalių metinių pajamų dydžiai, šiose Įstatymo dalyse įtvirtinami galimai nepagrįstai dideli maksimalūs turto vertės dydžiai. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai, siekiančiai pasinaudoti parama būstui įsigyti Vilniuje, įvertinus galimą 25 proc. maksimalios ribos viršijimą, leidžiama turėti 44 495 Eur vertės turto. Tokio turto vertė yra beveik tolygi įrengto, senos statybos 3 kambarių buto kainai Vilniuje. Keliamas pagrįstas klausimas, ar šeimai, disponuojančiai tokios vertės turtu, išties pagrįstai reikalinga valstybės parama būstui įsigyti. Nustačius nepagrįstai didelę turto vertę, išplečiamas Įstatyme numatytos paramos gavėjų ratas, o, įvertinus ribotas savivaldybių galimybes, mažiau pasiturintiems asmenims apsunkinama galimybė pasinaudoti Įstatyme numatyta parama“; 10.2.5. „5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimu Nr. 923 [...] patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis (toliau – VRP) – 102 Eur, kuris nėra keičiamas nuo 2008 m., nors minimalus atlyginimas Lietuvoje kilo, kainos taip pat, todėl būtina daryti esminius pokyčius ir šioje srityje, turinčioje didelės reikšmės sunkiau gyvenantiems asmenims ir šeimoms, nes pagal VRP yra apskaičiuojami pašalpų ir socialinių išmokų dydžiai. Įvertinus pateiktus pastebėjimus, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 28 str. 2 d. c) p. įtvirtintą pareigą užtikrinti neįgaliųjų galimybę dalyvauti valstybės aprūpinimo būstu programose, LGKT pritaria būtinybei peržiūrėti Įstatymo nuostatas ir priimti būtinus, Konstitucinio Teismo šioje srityje nustatytus principus atitinkančius, Įstatymo pakeitimus. LGKT pasirengusi dalyvauti Įstatymo tobulinimo procese.“

11. Pareiškėjai skundo tyrimui pateikė papildomą toliau nurodytą informaciją. 11.1. Įmonė pateikė 2017-06-20 atsakymą Nr. 1.35-17/3363 (toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas-3) į Pareiškėjų 2017-05-30 prašymą: 11.1.1. Pareiškėjai 2017-05-30 prašė Įmonės „pakeisti nuomos sutartį, sudarytą su A ir jos šeima, neterminuotam laikotarpiui perrašant sąrašą iš socialinio būsto sąrašo į Savivaldybės būsto sąrašą“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas-3). Atsakyme-3 Įmonė „informuoja, kad 2017-06-14 [Įmonės] Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija pravedė posėdį (Pareiškėjai nebuvo pakviesti ir informuoti). Posėdžio protokolas Nr. NTS-17/26 nėra pateiktas Pareiškėjams. Nurodyta, kad buvo vadovautasi Savivaldybės tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809, 42.4 ir dėl to nebuvo pritarta Pareiškėjų prašymui. Nesuprantami ir neaiškūs motyvai nenurodant priežasties, nes 42.4 punktas kaip tik numato teisę neįgaliems asmenims pasinaudoti tokia teise“; 11.1.2. „pateikus pagrindinio nuomininko sutikimą mokėti rinkos kainą už socialinio būsto nuomą ir pažymas iš paslaugų teikėjų apie turimus / neturimus įsiskolinimus, Tarybos  sprendimu galimas socialinio būsto perrašymas į Savivaldybės būsto fondo sąrašą, tačiau nuomos sutartis sudaroma tik terminuotam vienerių metų laikotarpiui.“ Pareiškėjų nuomone, Šeima pateikė Įmonei visus jų Prašymui-3 įgyvendinti būtinus dokumentus, Įmonė nepagrįstai reikalauja pateikti iš paslaugų teikėjų gautus dokumentus, patvirtinančius duomenis apie turimus / neturimus įsiskolinimus; 11.1.3. Įmonė „savivaliauja ir piktnaudžiauja“, „nesikreipia į Tarybą, o daro savo išvadas, t. y. viršija savo kompetencijos ribas ir savavališkai pažeidžia Pareiškėjų teises ir laisves.“ 11.2. Pareiškėjai 2017-06-27 pateikė prašymą Įmonei „pateikti visus sudarytus patalpų remonto darbų komisijos posėdžio protokolus ir sprendimus dėl Būsto“, „Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos 2017-06-14 protokolą Nr. NTS-17/26“, Įmonei „kreiptis į paslaugų teikėjus su užklausimais ir patikrinti informaciją. Tai numato ir Jūsų teisė ir pareiga kaip nuomotojo ir savininko“ (Pareiškėjų teigimu, jie neturi įsiskolinimų paslaugų teikėjams) (toliau vadinama – Prašymas-4). Pareiškėjų nuomone, nėra „jokių kliūčių pateikti dokumentus Tarybai, kad ši priimtų sprendimą socialinį būstą perrašyti į Savivaldybės būsto fondo sąrašus“ (Pareiškėjai šio tyrimo metu nepateikė papildomo skundo dėl Įmonės atsakymo į Prašymą-4).

12. Pareiškėjai pateikė Seimo kontrolieriui papildomą informaciją, susijusią su nagrinėjamu skundu: 12.1. „Iš Įmonės gautas 2017-08-14 raštas Nr. 1.35-17/4699, kuriame informuojama, kad Savivaldybės administracija sutiko su Pareiškėjų pateiktais teisiniais argumentais ir Būsto nuomos sutartį pratęsti pavedė Savivaldybės tarybai.“ 12.2. Įmonės 2017-08-14 rašte nurodyta: 12.2.1. 2017-07-27 Savivaldybės administracija nusprendė „tenkinti Pareiškėjų prašymą ir klausimą dėl Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo pavesti spręsti Savivaldybės tarybai“; gauta informacija iš visų paslaugų teikėjų ir parengtas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas, kuris šiuo metu derinamas su kitais Savivaldybės struktūriniais padaliniais; 12.2.2. „Jūs Prašymu-4 prašėte Įmonės pateikti Patalpų remonto darbų komisijos protokolus dėl Būsto [...] ir Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos 2017-06-14 protokolą Nr. NTS-17/26. Atsižvelgiant į tai, kad Nuomos teisinių santykių komisijos sprendimas nepritarti neterminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymui šiuo metu neaktualus, todėl protokolo išrašo išrašas neteikiamas“ (Pareiškėjams šiuo raštu pateikti Įmonės patalpų remonto darbų komisijos posėdžių protokolų išrašai; Pareiškėjai neskundžia Seimo kontrolieriui šio Įmonės rašto).

13. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į tai, kad Savivaldybės administracija nepateikė Seimo kontrolieriui motyvuotos nuomonės kai kuriais klausimais, Savivaldybė galimai nesiėmė Administratoriaus veiklos priežiūros ir kontrolės veiksmų, neinformavo Seimo kontrolieriaus, „ar Namo bendrojo naudojimo objektų, kurie daro įtaką Būsto būklei, remontai [...] suplanuoti“ nustatyta tvarka, „kokių valdytojo veiklos priežiūros veiksmų Savivaldybė ėmėsi arba ketina imtis“, 2017-09-07 raštu dar kartą kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas informuoti, ar Savivaldybės tarybai pateiktas jos sprendimo projektas dėl Savivaldybės tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. 1-704 „Dėl Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Įstatymą“ ir Būsto nuomos sutarties, sudarytos su A|, pakeitimo bei Būsto nuomos pratęsimo neterminuotam laikotarpiui; jeigu ne – nurodyti priežastis bei kada sprendimo projektas bus pateiktas Savivaldybės tarybai, taip pat pateikti Savivaldybės administracijos parengtą Savivaldybės tarybos sprendimo projektą su visa jo rengimo medžiaga; ar Namo lauko sienos remonto darbai (siūlių užtaisymas ties Būstu) yra atliekami (atlikti); ar 2017 metais buvo atliktas Administratoriaus veiklos, susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, kompleksinis veiklos patikrinimas; jeigu taip – pateikti valdytojo veiklos patikrinimo aktą, jeigu ne – pateikti motyvuotas išvadas, ar Namo bendrojo naudojimo objektų – lauko sienų – atnaujinimo (remonto) darbai yra (buvo) tinkamai suplanuoti, apie tai informuoti Namo patalpų savininkai, ar šiems darbams buvo nustatyta tvarka kaupiamos lėšos, ar valdytojas tinkamai organizuoja Namo patalpų savininkų susirinkimus, sprendimų priėmimą, ar organizuotas sprendimo priėmimas dėl Namo renovacijos; jeigu ne – nurodyti priežastis; ar 2017 metais Savivaldybės administracija atliko statinių (Namo) naudojimo priežiūrą, jeigu taip – pateikti tai patvirtinančius dokumentus ir informuoti apie pateiktų reikalavimų vykdymo kontrolės eigą; jeigu ne – atlikti Namo naudojimo priežiūrą ir pateikti Seimo kontrolieriui patikrinimo akto kopiją; kartotinai – ar nagrinėjamo Pareiškėjų skundo atveju, reikalaujant iš Pareiškėjų (dauguma iš jų – su negalia) pateikti dokumentus ir informuojant, kokius dokumentus jie turėtų pateikti pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-04-10 įsakymu Nr. A1-702 patvirtinto Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo 3 priede nurodytą informaciją, kuria vadovaujantis tam tikros tikslinės pajamos neįskaičiuojamos į Šeimos deklaruotas pajamas, buvo tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo „vieno langelio“ bei tarnybinio bendradarbiavimo principų reikalavimai, paaiškinant pagal kiekvieną prašomą, galimą pateikti dokumentą (duomenis).

14. Iš Savivaldybės Seimo kontrolieriui 2017-10-13 papildomai pateiktos informacijos nustatyta: 14.1. „Dėl Tarybos sprendimo dėl Būsto perkėlimo į Savivaldybės būsto fondą ir neterminuotos Būsto nuomos sutarties su A sudarymo“: 14.1.1. „Įmonė parengė Tarybos sprendimo projektą „Dėl Tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. 1-704 „Dėl Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Įstatymą“ ir Būsto nuomos sutarties, sudarytos su A, pakeitimo“ (toliau – Projektas). Projekte buvo numatyta iš Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo išbraukti Būstą ir jį įrašyti į Savivaldybės būsto fondo sąrašą bei pakeisti Sutartį į neterminuotą Savivaldybės būsto nuomos sutartį. Parengtas Projektas kartu su rengimo medžiaga buvo perduotas susipažinti Tarybos sekretoriui ir teikiamas derinti bei vizuoti su kitais Savivaldybės struktūriniais padaliniais. Tarybos Socialinių reikalų komitetas 2017-09-18 svarstė Projektą ir jam nepritarė, bet pasiūlė su A sudaryti socialinio būsto terminuotą vienų metų nuomos sutartį.“ Projekto 2017-08-09 aiškinamajame rašte nurodyta: 14.1.1.1. „Nei B, nei D nėra įskaitomi į A šeimos sudėtį, nes neatitinka pirmiau nurodytos Įstatymo nuostatos [2 straipsnio 13 dalis]. Taip pat nepateikti duomenys, kad D teismo tvarka būtų pripažinta A šeimos nare. Šiuo metu B ir D Būste gyvena kaip buvę A šeimos nariai. Pagal CK 6.589 straipsnio 2 dalį, fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys, nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Nuomininkai laiku ir nustatyta tvarka vykdo sutartinius įsipareigojimus ir skolų paslaugų teikėjams už suteiktas paslaugas neturi. [...]“; 14.1.1.2. „Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja tarybos, o pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą tarybos įgyvendina turto savininko funkcijas, tikslinga klausimą dėl neterminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties su A sudarymo pavesti spręsti Tarybai“; 14.1.1.3. „Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2017-04-14 pasitarimo Departamento klausimais protokolu Nr. 28-195/17-(1.2.13-Tl) buvo pavesta Įmonei rengti Tarybos sprendimų projektus dėl terminuotų vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo su visais asmenimis ir šeimomis, kuriose yra neįgalus asmuo arba vyresnis kaip 60 metų asmuo, arba šeimomis, kurios augina tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat su tais asmenimis ir šeimomis, kurių pajamos (įskaitant turtą) per 2016 kalendorinius metus daugiau nei 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius, bet per metus kiekvienam šeimos nariui viršijanti suma atėmus 25 procentų leidžiama perviršį neviršija 1200 Eur“; 14.1.1.4. „3. Galimos teigiamos ar neigiamos priimto teisės akto pasekmės, kokių priemonių būtina imtis, siekiant pastarųjų išvengti. Priėmus parengtą Projektą nuomininkai ir toliau galės nuomotis Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, tačiau atsižvelgiant į didelį socialinio būsto poreikį Vilniaus mieste, priėmus parengtą Tarybos sprendimą, bus padidintas Savivaldybės būsto fondas. Jeigu Būstas bus perkeltas į Savivaldybės būsto fondo sąrašą ir su A Sutartis bus pakeista į Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį, nuomininkams išnyks pareiga kasmet iki einamųjų metų gegužės l d. deklaruoti turtą ir pajamas, jie taip pat įgytų teisę nuomojamą būstą įsigyti rinkos kaina, kaip tai numato Įstatymas. Prie neigiamų pasekmių priskiriama tai, kad, priėmus parengtą Projektą, A šeimai bus nepagrįstai pagerintos nuomos sąlygos kitų socialinio būsto nuomininkų, kurių pajamos atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį viršijo Įstatyme nustatytus dydžius ir su kuriais buvo sudaromos Savivaldybės būsto terminuotos vienų metų nuomos sutartys, atžvilgiu“; 14.1.2. „2017-09-25 vykusiame Tarybos posėdyje buvo pateiktas svarstyti Projektas dėl neterminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties su A sudarymo, tačiau Taryba pritarė Tarybos Socialinių reikalų komiteto siūlymui, Taryba 2017-09-25 sprendimu Nr. 1-1162 „Dėl Tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. 1-704 „Dėl Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Įstatymą“ ir Sutarties, sudarytos su A, pakeitimo“ [toliau vadinama – Tarybos sprendimas-2] nusprendė iš Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo išbraukti Būstą ir jį įrašyti į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą, bei pakeisti Sutartį į Savivaldybės būsto nuomos sutartį ir nustatyti Būsto nuomos terminą vieniems metams.“ Tarybos sprendime-2 nurodyta: 14.1.2.1. „1. Pakeisti [...] patvirtintus Savivaldybės būsto fondo sąrašus ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašus, iš Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo išbraukiant 15 eilės numeriu pažymėtą Būstą [...], kurio plotas 78,47 [...] kv. m, ir jį įrašant į Savivaldybės būsto fondo sąrašą“; 14.1.2.2. „2. Pakeisti Sutartį, jos keturių asmenų šeimai [...] apgyvendinti Tarybos sprendimo pagrindu, į Savivaldybės būsto, [...] [toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybės būstas] nuomos sutartį A dviejų asmenų šeimai (ji ir vyras X) ir buvusiems šeimos nariams – Sūnui ir dukrai D apgyvendinti ir nustatyti Savivaldybės būsto nuomos terminą vieniems metams nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos“; 14.2. „Dėl Namo lauko sienos remonto ir Administratoriaus veiklos“: 14.2.1. „Pažymime, kad Administratorius Namo lauko sienos remonto darbų iki šiol nėra atlikęs. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris 2017 m. IV ketvirtį planuoja atlikti Namo techninės priežiūros vykdymo patikrinimą“; 14.2.2. „Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius, atsižvelgdamas į Įmonės pateiktą informaciją dėl Administratoriaus netinkamos veiklos, sprendžiant Namo fasado, besiribojančio su Būstu, sandarinimo darbų klausimą, bei atsižvelgdamas į tai, kad Administratoriaus administravimo terminas baigiasi 2017-12-31, vadovaudamasis CK 4.84 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu, artimiausiu metu planuoja organizuoti šio Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo.“ 14.3. „Seimo kontrolierius jau buvo informuotas, kad Pareiškėjų prašoma pateikti informacija yra privataus pobūdžio, susijusi su asmens tapatybės nustatymu ir atsiskaitymu su paslaugų teikėjais už suteiktas komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad komunalines paslaugas teikiančios įmonės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ir pirmiau nurodytą informaciją turėtų pateikti Pareiškėjai.“  „Pažymime, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-12-30 įsakymas Nr. A1-702 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-04-10 įsakymo Nr. Al-195 „Dėl Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtintas aktualios redakcijos Tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo 9 punkte įtvirtinta, kad asmenys kartu su prašymu savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jeigu prašymą teikia įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas atstovas, jis pateikia atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Administracinės paslaugos teikėjas, nagrinėjamu atveju Įmonė, prieš suteikdama Šeimai administracinę paslaugą privalėjo identifikuoti paslaugos gavėjų tapatybę bei patikrinti, ar Pareiškėjų asmens dokumentai yra galiojantys.“  „A nurodė Įmonei, kad iš Šeimos deklaruotų pajamų turėtų būti išskaičiuota 10 110 Eur tikslinių pajamų. Vadovaujantis pateiktomis metinėmis turto deklaracijomis, Šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudaro 12 311 Eur, iš kurių, 10 110 Eur,  anot Pareiškėjos, yra tikslinės pajamos. Išnagrinėjus pateiktas metines turto deklaracijas, nustatyta, kad Pareiškėjos nurodyta išskaičiuotina 10 110 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė, kadangi vien tik visų šeimos narių pajamos, susijusios su darbo santykiais, sudaro 6 923 Eur (žr. deklaracijų pajamų rūšies kodą 01). Pažymime, kad pajamos, susijusios su darbo santykiais, vadovaujantis Įstatymo-2 17 straipsnio l dalimi, įskaitomos į asmenų ir šeimų pajamas ir turi būti vertinamos nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui. Atsižvelgiant į tai, kad A nurodyta išskaičiuotina suma sudaro beveik visas šeimos pajamas, iš kurių didžioji dalis yra su darbo santykiais susijusios pajamos, Įmonė paprašė išskaičiuotiną sumą patikslinti pagrindžiančiais dokumentais. Tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtinta, jei papildomi dokumentai arba dalis jų nepateikiami kartu su prašymu ir yra asmens (kai kreipiasi šeima – visų pilnamečių šeimos narių) rašytinis sutikimas, trūkstamus papildomus dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos iš valstybės registrų ir kitų informacinių sistemų surenka savivaldybės vykdomoji institucija. Seimo kontrolierius taip pat buvo informuotas, kad Savivaldybė ir Įmonė yra Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) vartotojai ir kitą reikalingą informaciją iš tokių viešojo administravimo subjektų kaip Gyventojų registras, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra, Mokinių registras, Studentų registras ir kt. susirenka patys, tačiau pažymime, kad Įmonė neturi galimybės per informacines sistemas patikrinti Šeimos pajamų kilmę ir struktūrą, todėl Pareiškėjos paprašė minėtą informaciją patikslinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad „vieno langelio“ principas kiek tai yra įmanoma Įmonės veiklos lygmenyje buvo tinkamai įgyvendintas.“

Tyrimui reikšminga Konvencija, Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

15. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje (priimta 2006-12-13, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 2010-05-27 įstatymu Nr. XI-854) (Konvencija) pažymėta: 15.1. 3 straipsnis – „Šios Konvencijos principai: a) pagarbos asmens prigimtiniam orumui, savarankiškumui, įskaitant laisvę rinktis, ir nepriklausomumui; b) nediskriminavimo; c) visapusiško ir veiksmingo dalyvavimo ir įtraukimo į visuomenę; d) pagarbos neįgalių asmenų skirtumams ir jų, kaip žmonių įvairovės ir žmonijos dalies, pripažinimo; e) lygių galimybių; f) prieinamumo; g) vyrų ir moterų lygybės; h) pagarbos besivystantiems neįgalių vaikų gebėjimams ir pagarbos neįgalių vaikų teisei išsaugoti savo tapatybę.“ 15.2. 28 straipsnis – „1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į pakankamą gyvenimo lygį sau ir savo šeimos nariams, įskaitant pakankamą [...] būstą, ir į nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą ir imasi atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų ir skatintų šios teisės įgyvendinimą nediskriminuojant dėl neįgalumo. 2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į socialinę apsaugą ir į šios teisės įgyvendinimą nediskriminuojant dėl neįgalumo ir imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų ir skatintų šios teisės įgyvendinimą, įskaitant šias priemones: [...] d) užtikrinti neįgaliųjų galimybę dalyvauti valstybės aprūpinimo būstu programose [...].“   16. Įstatymai 16.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta: 16.1.1. 21 straipsnis  – „Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama [...] žeminti jo orumą, [...].“ 16.1.2. 29 straipsnis – „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ 16.2. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta: 16.2.1. 3 straipsnis – „3. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba [...] 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas; [...].“ 16.2.2. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: [...] 2) savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją; [...] 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; [...] 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; [...]. 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; [...].“ 16.2.3. 6 straipsnis – vienos iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra: „15) savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma“, „21) statinių naudojimo priežiūra [...]“; „42) [...] savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.“ 16.2.4. 16 straipsnis – „2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: [...] 26) sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose; [...] 31) sprendimų dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio priėmimas; [...]. 6. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. [...].“ 16.2.5. 18 straipsnio 1 dalis – „1. Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. [...].“ 16.2.6. 20 straipsnis – „8. Mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus [...].“ 16.3. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (Įstatymas) nustatyta: 16.3.1. 2 straipsnis – „7. Jaunas žmogus – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme. [...] 11. Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą. 12. Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. 13. Šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).“ 16.3.2. 4 straipsnis – „3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: 1) formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką; 2) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos įgyvendinimą; [...] 4) teikia Vyriausybei su parama būstui įsigyti ar išsinuomoti susijusių teisės aktų projektus; [...]. 5. Savivaldybės taryba: [...]; 3) nustato savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką; 4) tvirtina savivaldybės būsto fondo sąrašą ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą; [...]. 6. Savivaldybės vykdomoji institucija: 1) priima sprendimą išnuomoti savivaldybės būstą ir socialinį būstą; [...] 3) nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus; ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos informuoja paramą būstui išsinuomoti gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas); 5) šiame įstatyme nustatyta tvarka rengia ir teikia informaciją apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimą asmenims ir šeimoms; [...]; Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytų sąrašų, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas ir deklaruotą turtą (įskaitant gautas pajamas).“ 16.3.3. 11 straipsnis: 16.3.3.1. redakcija, galiojusi iki 2017-01-01 – „2. Teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių: [...] 3) keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto [...] savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 22 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių; [...].“ 16.3.3.2. redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01 – „2. Teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių: [...] 2) dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 123 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių; 3) keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių ir turtas – 349 VRP dydžių; 16.3.4. 15 straipsnio 1 dalis – „1. Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus atvejus, kai: 1) būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis [...]; 2) socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų; [...] 4) socialinio būsto fonde nėra laisvų judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų, kurių naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neviršytų 14 kvadratinių metrų (išnuomojant judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. [...].“ 16.3.5. 20 straipsnis – „6. Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.“ 16.4. Civilinio kodekso (CK) 6.588 straipsnyje nustatyta: „1. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. 2. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. [...]. 5. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. [...]. 7. Gyvenamojoje patalpoje gyventi asmenų turi tiek, kad kiekvienas jų galėtų turėti normalias sanitarines sąlygas ir naudotis normaliais patogumais.“ 16.5. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) nustatyta: 16.5.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; [...] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; 5) tarnybinės pagalbos. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą; [...] 7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi; 8) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusį asmenį; [...] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“ 16.5.2. 4 straipsnis – „1. Viešojo administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą. 2. Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai. [...]. 5. Savivaldybių administravimo subjektai – savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Tokius viešojo administravimo įgaliojimus suteikia įstatymų įgaliotos savivaldybės institucijos savo priimtu teisės aktu.“ 16.5.3. 41 straipsnis – „1. Valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti: 1) įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai; 2) įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą (prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus. [...]. 4. Valstybės ir savivaldybių įmonėms viešojo administravimo įgaliojimai atlikti jų pačių priimtų administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę ir teikti administracines paslaugas gali būti suteikiami tik tuo atveju, jeigu nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai galėtų būti suteikti, ir jeigu šie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tos valstybės ar savivaldybės įmonės veiklos tikslais.“ 16.6. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta: „[...] savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.“

17. Kiti teisės aktai 17.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-26 nutarimu Nr. 93 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 8 punkte (galiojo iki 2017-11-23) (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta: „8. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis.“ 17.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. A1-702 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-04-10 įsakymo Nr. Al-195 „Dėl Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistame Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos apraše (Tvarkos aprašas) nustatyta: 17.2.1. „4. Asmenys savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia: 4.1. jei kreipiamasi dėl paramos būstui įsigyti – prašymą dėl teisės į paramą būstui įsigyti patvirtinimo (pagal Aprašo 1 priede pateiktą BP-1 formą); 4.2. jei kreipiamasi dėl paramos būstui išsinuomoti – prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.“ 17.2.2. „6. Asmenys savivaldybės vykdomajai institucijai kartu su prašymu pateikia sąlygoms, nuo kurių priklauso teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, nustatyti reikalingus dokumentus (toliau – papildomi dokumentai). Jei papildomi dokumentai arba dalis jų nepateikiami kartu su prašymu ir yra asmens (kai kreipiasi šeima – visų pilnamečių šeimos narių) rašytinis sutikimas, trūkstamus papildomus dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos iš valstybės registrų ir kitų informacinių sistemų surenka savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija pagal duomenų teikimo sutartis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro tiesiogiai gauna dokumentus ar duomenis, kurių reikia nustatant teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmenys šių duomenų ar dokumentų pateikti neprivalo.“ 17.2.3. „121. Savivaldybės vykdomoji institucija, nustatydama asmens teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, iš asmens pateiktos deklaruotų pajamų sumos išskaičiuoja Aprašo 3 priede nurodytas pajamų, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, sumas.“ 17.2.4. 3 priedas – „PAJAMŲ, KURIOS, VADOVAUJANTIS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO 1 DALIMI, NEĮSKAITOMOS Į ASMENŲ IR ŠEIMŲ GAUNAMAS PAJAMAS, SĄRAŠAS [...] [...] 4. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas  5. [...]  9.4. globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą [...]  [...].“ 17.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse (toliau vadinama – Pavyzdinės kontrolės taisyklės) nustatyta: 17.3.1. „5. Priežiūros ir kontrolės vykdytojas organizuoja ir vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį sudaro: 5.1. kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir planuojamų tikrinti valdytojų sąrašą (pagal savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytus tikrinamų valdytojų sąrašo sudarymo kriterijus, patikrinimų tvarką ir trukmę); 5.2. neplanuotas valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.“ 17.3.2. „6. Vykdant kompleksinį patikrinimą, tikrinama: [...] 6.4. daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, planavimas ir lėšų kaupimo organizavimas – ar rengiami ir nustatyta tvarka teikiami patalpų savininkams ilgalaikiai ir metiniai planai, pasiūlymai dėl lėšų kaupimo namui atnaujinti, ar sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos pagal paskirtį; [...] 6.6. informacijos patalpų savininkams teikimas pagal teisės aktų reikalavimus – ar laikomasi nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo patalpų savininkams ir skelbimo apie savo veiklą (interneto svetainėje, el. paštu, skelbimų lentoje ir kitais būdais), ar gauta (jei gauta, nurodomas skaičius) skundų dėl informacijos pateikimo patalpų savininkams; [...] 6.8. patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimo raštu organizavimas – ar šaukiami teisės aktų nustatytais atvejais ar patalpų savininkų prašymu patalpų savininkų susirinkimai ar organizuojamas balsavimas raštu, ar susirinkimai šaukiami tam tinkamose patalpose, ar yra skundų dėl patalpų savininkų sprendimų priėmimo organizavimo; [...].“ 17.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau vadinama – Reglamentas) nustatyta: 17.4.1. „11. Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus [...] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [...], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.“ 17.4.2. „12. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie: 12.1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; 12.2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; 12.3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; [...] 12.5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.“ 17.4.3. „84. Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: 84.1. reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus [...] 84.2.3. nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos [...].“ 17.4.4. „87. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: 87.1. gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; 87.2. privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; 87.3. privalomųjų darbų vykdymas.“ 17.4.5. „98. Gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas,  paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už gyvenamojo namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį [...].“ 17.4.6. „105. Šio Reglamento 102.2 ir 102.3 papunkčiuose nurodyti Subjektai turi atlikti šių konkrečių statinių (jo dalių) Naudojimo priežiūrą vietoje: 105.1. ypatingųjų statinių, kurių požymiai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ [...], ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, – ne rečiau kaip vieną kartą per metus. [...].“ 17.4.7. „106. Reglamento [...] 102.3 papunkčiuose nurodyti Subjektai konkretaus statinio (jo dalies) Priežiūrą vietoje gali atlikti dažniau, nei nurodyta šio Reglamento 105 punkte, kai: 106.1. tokį sprendimą priėmė pats šio Reglamento 102.2 ir 102.3 papunkčiuose nurodytas Subjektas. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas įforminamas raštu Subjekto įsakymu, potvarkiu, pavedimu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, numatytu jo veiklos nuostatuose ar įsteigimo dokumentuose; 106.2. įvyko naudojamo statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos, yra prielaidų, kad stichinių nelaimių ar kitų ekstremaliųjų įvykių metu pažeisti esminiai statinio reikalavimai [....]; 106.3. gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo [9.11] nustatyta tvarka ir terminais.“ 17.5. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos apraše (Aprašas) nustatyta: 17.5.1. „42. Savivaldybės būstas nuomojamas šiais atvejais: [...] 42.4. jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu Savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Šis Aprašo punktas taikomas asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliems bei vyresniems nei 60 metų asmenims bei asmenims ir šeimoms, kurių pajamos, įskaitant turtą, daugiau nei 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius, bet per mėnesį kiekvienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) viršijanti suma atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio [...]. (42.4 punktas – pagal 2017-09-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1150 redakciją). 17.5.2. „73. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, esantys Savivaldybės socialinio būsto fondo sąraše, perrašomi į Savivaldybės būsto fondo sąrašą Savivaldybės tarybos sprendimu keičiant Savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtinti Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašai.“ 17.5.3. „74. Prieš teikiant Savivaldybės tarybai svarstyti sprendimo projektą dėl Savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinti Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašai, pakeitimo, klausimas dėl būsto perrašymo iš Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą svarstomas Komisijoje. Komisijai pritarus Administratorius rengia Savivaldybės tarybos sprendimo projektą.“ 17.5.4. „75. Savivaldybės tarybos sprendimo projektas, kuriuo perrašomas socialinis būstas iš Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą, rengiamas gavus asmens rašytinį prašymą, kuriame prašoma pakeisti socialinio būsto nuomos sutartį ir sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir kuriame nurodyta, kad asmuo sutinka mokėti pagal galiojančią tvarką gyvenamosioms patalpoms apskaičiuotą nuomos mokestį.“ 17.5.5. „77. Savivaldybės tarybos sprendimo projektas perrašant socialinį būstą iš Savivaldybės socialinio būsto fondo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą rengiamas šiais atvejais: [...] 77.4. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais.“ 17.5.6. „82. Šis Aprašas gali būti keičiamas, papildomas ir pripažįstamas netekusiu galios Savivaldybės tarybos sprendimu.“ 17.6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-11 įsakymu Nr. 40-18 patvirtintuose Departamento nuostatuose (Nuostatai) reglamentuota: 17.6.1. „10. Svarbiausieji Departamento uždaviniai: 10.1. įgyvendinti Savivaldybės politiką socialinės paramos, socialinio būsto, sveikatos priežiūros bei išmokų skyrimo srityse.“ 17.6.2. „20. Departamentas, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius ir funkcijas, turi šias teises: [...] 20.5. teikti Savivaldybės tarybai, merui, jų sudarytoms komisijoms siūlymus ir rekomendacijas pagal Departamento kompetenciją; [...].“ 17.7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-23 įsakymu Nr. 30-130 patvirtintuose Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įstatuose (toliau vadinama – Įstatai) reglamentuota: 17.7.1. „2. Įmonė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.“ 17.7.2. „4. Įmonė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, kitais teisės aktais, šiais įstatais ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimais.“ 17.7.3. „8. Pagrindiniai įmonės tikslai:  [...] 8.2. organizuoti valstybės paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis teikimą Vilniaus miesto gyventojams; 8.3. organizuoti socialinio būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų apgyvendinimą; [...].“ 17.7.4. „9. Įmonės veikla, laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Savivaldybės interesams, kai turimi tam būtini įgaliojimai, yra ši: [...] 9.4. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektų dėl asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų tvirtinimo rengimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais; 9.5. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektų dėl teisės aktų nustatyta tvarka socialinio būsto išnuomojimo įrašytiems į sąrašus asmenims ir Tarybos sprendimų projektų dėl socialinio būsto išnuomojimo neįrašytiems į sąrašus asmenims rengimas; [...] 9.14. Savivaldybės perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, išskyrus nuosavybės teisių perleidimą kitiems asmenims, jo įkeitimą ar kitą daiktinių teisių suvaržymą, [...]. Savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais; [...] 9.16. asmenų prašymų, skundų priėmimas, nagrinėjimas ir atsakymų rengimas pagal kompetenciją; [...] 9.23. gyvenamųjų patalpų techninė priežiūra; [...] 9.25. gyvenamųjų patalpų remonto darbų planavimas, organizavimas ir remonto darbų priežiūra; [...] 9.32. duomenų, patvirtinančių nuomininkų teisę į socialinio būsto nuomą, tikrinimas.“ 17.8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. 40-521 patvirtintame Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio ir savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijų tvarkos apraše (toliau vadinama – Aprašas-2) nustatyta, kad Įmonė, be kitų funkcijų, vykdo šias: 17.8.1. „7.14. atstovauja dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą Savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms [...] patalpoms [...]: 7.14.1. renka medžiagą apie nuomininkų įsiskolinimus, rengia ieškinius, pareiškimus, skundus, prašymus teismams ir kitoms teisėsaugos institucijoms; [...]“; 17.8.2. „7.18. vykdo gyvenamųjų patalpų techninę priežiūrą [...]“; „7.20. organizuoja gyvenamųjų patalpų remonto darbus ir remonto darbų priežiūrą“; 17.8.3. „7.30. renka ir kaupia informaciją apie skolas už nuomą, šildymą ir kitas komunalines paslaugas, atlieka įsiskolinusių [...] butų analizę.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

18. Konstitucinio Teismo praktika: 18.1. 2004-12-13 nutarimas – „[...] iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose“; 18.2. 2015-05-26 nutarimas: 18.2.1. „2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota. Valstybės socialinė orientacija atsispindi įvairiose Konstitucijos nuostatose, kuriomis įtvirtintos žmogaus ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, taip pat pilietinės ir politinės teisės, visuomenės ir valstybės santykiai, socialinės paramos ir socialinės apsaugos pagrindai, Tautos ūkio organizavimo ir reguliavimo principai, valstybės institucijų organizavimo ir veiklos pagrindai ir kt. (inter alia 2004-03-05, 2012-02-06 nutarimai). Socialiai orientuota valstybė turi konstitucinę priedermę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą. Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo našta tam tikru mastu turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei (inter alia 2007-06-07, 2013-07-01 nutarimai). 3. Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“ Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę socialinės apsaugos, inter alia socialinės paramos, doktriną, atskleidęs konstitucinius imperatyvus, kurių privalu paisyti teisės aktais reguliuojant atitinkamus santykius. 3.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis išreiškiama valstybės socialinė orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos (inter alia 2010-12-14, 2014-04-14 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (inter alia 2002-11-25, 2009-09-02, 2014-07-03 nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (inter alia 2009-09-02, 2014-07-03 nutarimai); abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti (inter alia 1997-03-12, 2012-02-06, 2012-02-27 nutarimai). Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokius socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos rūšis ir dydžius, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pagal išgales stengtis pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, prisidėti prie visos visuomenės gerovės (2013 m. vasario 7 d. nutarimas). Kartu pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi teisinės pozicijos, jog valstybės socialinė orientacija suponuoja įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti tam tikroms socialiai jautriausioms asmenų grupėms, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba, taikytinas visuomenės solidarumu grindžiamo bendrojo teisinio reguliavimo išimtis (2012-02-06, 2013-05-16 nutarimai). 3.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, reguliuodamas socialinės apsaugos, socialinės paramos santykius, turi plačią diskreciją (inter alia 2012-06-29, 2013-02-15 nutarimai), taip pat kad pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje expressis verbis nurodytosios, pensijos ir socialinė parama (inter alia 2003-07-04, 2012-02-06 nutarimai). Konstitucijos 52 straipsnis, jos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, konstituciniai valstybės socialinės orientacijos, socialinio solidarumo principai suponuoja tai, kad socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį gali lemti įvairūs veiksniai, inter alia valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės, poreikis užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, ūkio tvarumą ir plėtrą; įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius ir atitinkamai reguliuodamas minėtus santykius, turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis; tais atvejais, kai asmuo pagal įstatymus atitinka reikalavimus, kad gautų kelių rūšių socialinę paramą, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas inter alia į socialinės paramos paskirtį, valstybės ir visuomenės finansines galimybes, gali nustatyti sąlygas, kuriomis ta parama bus teikiama (2013-02-07 nutarimas). Konstitucinis socialinių teisių statusas pats savaime nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti tam tikras jų atsiradimo sąlygas ar ribojimus (1998-05-06, 2013-02-07 nutarimai). 3.3. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą (inter alia 2007-09-26, 2014-07-03 nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, kuriomis įtvirtinta žmogaus orumo apsauga ir gynimas, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad orumas yra neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinės vertybės, savybė; kiekvienas visuomenės narys turi prigimtinį orumą; tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės, užtikrinimo prielaidų (2004-12-29, 2009-09-02 nutarimai). Taigi Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintos valstybės pareigos teikti socialinę paramą įstatymų nustatytais atvejais negalima aiškinti atsietai inter alia nuo Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos valstybės priedermės saugoti ir ginti žmogaus orumą. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintas žmogaus orumo, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, apsaugos ir gynimo imperatyvas ir valstybės socialinė orientacija lemia valstybės pareigą, atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės išgales, padėti būsto neturintiems asmenims, kurie negali juo apsirūpinti iš darbo ir (ar) kitokių pajamų, apsirūpinti bent minimalius socialiai priimtinus jų poreikius atitinkančiu būstu. Reguliuodamas socialinės paramos tokiems asmenims apsirūpinant būstu santykius, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti šios paramos teikimo formas, inter alia gali numatyti finansinę paramą būstui įsigyti arba išsinuomoti, valstybei priklausančio arba jos nuomojamo būsto suteikimą ir kt. Pabrėžtina, kad valstybės socialinė orientacija suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant šiuos santykius, sudaryti prielaidas atsižvelgti ir į socialiai jautriausių asmenų grupių, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba, poreikius. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas socialinės paramos būsto neturintiems asmenims apsirūpinant būstu santykius, turi nustatyti asmenis, kurie negali apsirūpinti būstu iš darbo ir (ar) kitokių pajamų ir kuriems dėl šios priežasties teikiama valstybės parama apsirūpinimui būstu, tokios paramos teikimo pagrindus, sąlygas, dydžius. Įstatymų leidėjui valstybės paramos apsirūpinimui būstu teikimą susiejus su asmens (šeimos) turto ir pajamų dydžiais, jie gali būti ir santykiniai, t. y. susieti su Vyriausybės ar kitos kompetentingos institucijos, atsižvelgiant į tam tikrus ekonomikos rodiklius, nustatomais dydžiais. Valstybės paramos apsirūpinimui būstu teikimą susiejęs su asmens (šeimos) turto ir pajamų dydžiais, įstatymų leidėjas turi nustatyti asmens (šeimos) turto ir pajamų lygį, kurį pasiekus šios paramos teikimas nutraukiamas. Nustatant šį lygį būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia jos 21 straipsnyje įtvirtintos valstybės priedermės saugoti ir ginti žmogaus orumą, konstitucinio teisinės valstybės principo (inter alia konstitucinių teisingumo, proporcingumo reikalavimų), lemiančių tai, kad tokios paramos teikimas neturėtų būti nutraukiamas, jeigu asmuo (šeima) negali apsirūpinti kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu. [...]. Aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad socialinės paramos santykių reguliavimas įstatymu yra viena svarbiausių konstitucinės teisės  į socialinę paramą garantijų (2004-03-05, 2005-02-07 nutarimai). Konstitucijos 52 straipsnio formuluotė „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad įvairių rūšių socialinė parama garantuojama tiems asmenims ir tokiais pagrindais, kurie nustatyti įstatymuose (inter alia 2002-04-23, 2012-02-06 nutarimai). Atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu (inter alia 2004-03-05, 2014-04-14 nutarimai). Poįstatyminis socialinės apsaugos, socialinės paramos santykių teisinis reguliavimas gali apimti atitinkamų procedūrų nustatymą, taip pat tokį įstatymais grindžiamą teisinį reguliavimą, kai poreikį įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose objektyviai lemia būtinumas teisėkūroje remtis tam tikros srities specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (inter alia 2005-02-07, 2010-12-14, 2012-10-31, 2014-02-14 nutarimai). Poįstatyminiu teisiniu reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, taip pat riboti šios teisės apimties (inter alia 2005-02-07, 2009-09-02, 2010-12-14, 2014-02-14 nutarimai). 4. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, – yra itin talpus, apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra konstitucinis teisingumo principas, kuris gali būti įgyvendintas užtikrinus tam tikrą interesų pusiausvyrą. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes antraip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus (inter alia 2009-06-22, 2013-11-06 nutarimai). [...]“; 18.2.2. „Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtini Lietuvos Respublikos tarptautiniai  įsipareigojimai, taip pat Europos Sąjungos teisės normos, susijusios su socialinėmis žmogaus teisėmis, inter alia teise į socialinę paramą ir teise į būstą. 1. 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (toliau – Paktas), kuris Lietuvos Respublikai įsigaliojo 1992-02-20, 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės, šio Pakto šalys, pripažįsta kiekvieno teisę į pakankamą savo ir savo šeimos gyvenimo lygį, įskaitant teisę turėti būstą, ir imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas šios teisės įgyvendinimas. Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto, kuris prižiūri valstybių įsipareigojimų pagal Paktą vykdymą, 2014 m. išvadose apie Lietuvos Respublikos pateiktą Pakto įgyvendinimo ataskaitą, be kita ko, išreikštas susirūpinimas dėl ypač didelio socialinio būsto trūkumo; Lietuva paraginta užtikrinti, kad vykdant būsto politiką visų pirma būtų atsižvelgiama į marginalizuotų ir pažeidžiamų asmenų, kurie neturi tinkamo būsto, grupių poreikius. Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas, aiškindamas Pakto 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad žmogaus teisė į tinkamą būstą, kaip sudedamoji teisės į pakankamą gyvenimo lygį dalis, yra viena svarbiausių visoms ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti. Atkreipęs dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta Pakto preambulėje, jame įtvirtintos teisės kyla iš prigimtinio žmogaus asmenybės orumo, minėtas komitetas pabrėžė, kad teisė į būstą turi būti garantuota kaip teisė ne į bet kokį, o į tinkamą būstą (1991 m. Bendrasis komentaras Nr. 4: Teisė į tinkamą būstą (Pakto 11 straipsnio 1dalis). 2. Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje) (toliau – Chartija), priimtoje 1996-05-03 ir Lietuvos Respublikai įsigaliojusioje (su išlygomis) 2001-08-01, įtvirtinta teisė į socialinę paramą bei medicinos pagalbą (13 straipsnis) ir teisė į būstą (31 straipsnis). [...] Chartijos 31 straipsnyje inter alia nustatyta: „Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į būstą, Šalys įsipareigoja imtis priemonių, skirtų: 1. Remti galimybes turėti atitinkamo standarto būstą. 2. Neleisti plisti benamystei ir ją mažinti, kol palaipsniui ji bus panaikinta.“ Europos socialinių teisių komiteto, kuris prižiūri valstybių įsipareigojimų pagal Chartiją vykdymą, 2011 m. išvadose apie Lietuvos Respublikos pateiktą Chartijos įgyvendinimo ataskaitą inter alia pažymėta, jog dėl to, kad teisė į tinkamą būstą nėra veiksmingai garantuota, padėtis Lietuvoje neatitinka Chartijos 31 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Minėtose išvadose, be kita ko, pažymėta, kad valstybės, siekdamos įgyvendinti Chartijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, privalo atsižvelgti į tai, kokį poveikį jų nustatytos priemonės turi kiekvienai asmenų kategorijai, ypač tų, kurie labiausiai pažeidžiami.“ „Nors 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje [...] (toliau citatose ir tekste vadinama – Konvencija-2] socialinės ir ekonominės teisės tiesiogiai neįtvirtintos, vis dėlto tam tikrais atvejais asmens socialinės teisės (įskaitant teisę į būstą ar socialinę paramą) pagal Konvenciją-2 gali būti ginamos. [...]. Aiškindamas Konvencijos-2 8 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip nustatantis valstybei tiesioginę pozityvią pareigą suteikti kiekvienam asmeniui būstą (žr. 2001-01-18 sprendimą byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95), tačiau valstybės pareiga užtikrinti būstą itin pažeidžiamiems asmenims išimtiniais atvejais gali būti kildinama iš Konvencijos-2 8 straipsnio (žr. 2012-04-24 sprendimą byloje Yordanova ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 25446/06, 2013-10-17 sprendimą byloje Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07). 4. Šiame kontekste paminėtina ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kurios 1 straipsnyje „Žmogaus orumas“ nustatyta: „Žmogaus orumas yra neliečiamas. Jį reikia gerbti ir saugoti“, o 34 straipsnio „Socialinė apsauga ir socialinė parama“ 3 dalyje įtvirtinta: „Siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad pagal Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles bei praktiką būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų“; 18.3. 2005-07-08 nutarimas – „[...] konstitucinė nuostata, jog savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės jas ir vykdo [...] ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tačiau nė viena iš šių funkcijų nereiškia absoliutaus savivaldybių savarankiškumo atitinkamoje srityje; jos visos yra reglamentuojamos įstatymais.“   19. Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) praktika: 19.1. 2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 – 476/2009 – „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju, viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą. [...]“; 19.2. 2009-12-23 nutartis administracinė byloje Nr. A502-1505/2009 – „Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007). Taigi atsakovui negali sukurti savarankiškos, teisės aktu nenumatytos teisės ar pareigos vien kito viešojo administravimo subjekto, vykdančio savo pareigas, kreipimasis“; 19.3. 2010-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. A525 – 361/2010 – „Lietuvos teisės sistema grindžiama teisės aktų hierarchijos principu. Nustačius, kad tam tikras individualus administracinis aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir (arba) įstatymams (pvz., buvo priimtas pažeidžiant šiuose teisės aktuose nustatytas imperatyvias teisės normas), jis laikytinas neteisėtu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs (2009-06-22 nutarimas), kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra reikalavimas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. Nustačius, kad ginčijami administraciniai aktai priimti pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jie turi būti panaikinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, būtų pažeisti interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principai. Teisėje galioja principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur), kuris šiuo atveju reikštų, kad iš neteisėtų ginčijamų administracinių aktų tretiesiems suinteresuotiems asmenims negalėjo atsirasti teisėti lūkesčiai“; 19.4. 2013-09-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1008/2013 – „Nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (Konstitucinio Teismo 2001-06-28 nutarimas). Konstitucinis Teismas 2000-06-13 nutarime konstatavo, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Konstitucinis Teismas 2002-12-24 nutarime dar kartą pabrėžė, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. [...]. Savivaldybės taryba, kaip vietos savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, jos kompetencijai priskirtas funkcijas vykdo bei savivaldybėms priskirtą kompetenciją įgyvendina vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nustatytais vietos savivaldos principais, tokiais kaip atsakingumo savivaldybės bendruomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, pagal kurį savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Be to, pati savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas). [...]. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs apie būtinybę laikytis įstatymų viršenybės principo, akcentuodamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. I444 04/2006). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2006-07-25 sprendime administracinėje byloje Nr. I444-02/2006 išaiškino, kad viešojo administravimo subjektui draudžiama priimti norminio pobūdžio teisės aktus, jeigu tokia teisė jam nesuteikta įstatymu, be to, jis turi pareigą priimant norminio pobūdžio aktus laikytis apibrėžtų akto priėmimo procedūrų. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. [...]. Konkrečiu atveju Taryba numatė tai, ko nėra tiesiogiai įtvirtinta aukštesnės galios teisės akte (Civiliniame kodekse), tokiu būdu pažeisdama minėtąjį teisinės hierarchijos reikalavimą bei viršijusi savo įgaliojimus. Pažymėtina, jog tokia išvada darytina todėl, kad sulyginus tiriamo Sprendimo Nr. T-328 2, 4 ir 5 punktų ir Civilinio kodekso 4. 84 straipsnį bei Pavyzdinių nuostatų 17 punktą matyti, kad Sprendimo Nr. T-328 2 ir 4 punktai numato, jog patalpų savininkai patys gali išrinkti administratorių, ko nebuvo numatyta Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje, o Sprendimo Nr. T-328 5 punktas neleistinai išplečia atvejų, remiantis kuriais baigiasi administravimas, sąrašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukštesnės galios teisės aktuose nenumatyto reguliavimo įvedimas Sprendimo Nr. T-328 2, 4 ir 5 punktais negali būti laikomas teisėtu, kadangi minėtomis nuostatomis sukuriamos prielaidos pakeisti Civiliniame kodekse apibrėžtą administratorių skyrimo tvarką. Atsakovo argumentai, kuriais jis teigia, kad sprendimu Nr. T-328 pakeisdamas atitinkamumas Aprašo nuostatas tiesiog detalizavo pačią administratorių atrinkimo tvarką, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Taryba nurodytu būdu detalizuodama Administratorių atrinkimo tvarką viršijo savo įgaliojimų ribas ir nustatė reguliavimą, nenumatytą aukštesnės galios teisės akte. [...].“

20. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis: 20.1. Dėl Sūnaus teisinio statuso ir Šeimos pajamų apskaičiavimo; 20.2. Dėl Būsto perkėlimo į Savivaldybės būstų sąrašą ir Būsto nuomos Savivaldybės būsto nuomos sąlygomis; 20.3. Dėl Namo naudojimo ir Administratoriaus veiklos priežiūros bei Būsto remonto; 20.4. Dėl teisinio reglamentavimo.

Tyrimo išvados

Dėl Sūnaus teisinio statuso ir Šeimos pajamų apskaičiavimo

21. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–14 paragrafai) bei į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nurodytus pažymos 15–19 paragrafuose, konstatuotina: 21.1. Pareiškėjai skundžiasi tuo, kad Savivaldybė ir Įmonė netinkamai vertina Sūnaus teisinį statusą (kaip Šeimos nario), todėl netinkamai apskaičiuoja Šeimos pajamas; jos turėtų būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kad Sūnus nebėra Šeimos narys, nors ir gyvena Būste. Be to, Įmonė, siekdama įgyvendinti Tvarkos aprašo reikalavimus, nepagrįstai, išnagrinėjusi Prašymą, Atsakyme reikalauja Pareiškėjų pateikti papildomus dokumentus; 21.2. vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika: 21.2.1. Įstatymu: 21.2.1.1. šeima laikomi „sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai) [...] iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa“ (pažymos 16.3.1 papunktis); 21.2.1.2. 4 asmenų šeima teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste iki 2017-01-01 turėjo, jeigu šeimos deklaruotos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neviršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų dydžių (pažymos 16.3.3.1 papunktis); 21.2.2. VAĮ (pažymos 16.5 punktas) – viešojo administravimo subjektai (šiuo atveju – Taryba ir Savivaldybės administracija, Įmonė, tiek, kiek ji vykdo Savivaldybės perduotas viešojo administravimo funkcijas) savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu (šiuo atveju – Tarybos sprendimas dėl Būsto nuomos Šeimai), visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški (pažymos 19.1 punktas); 21.2.3. Vietos savivaldos įstatymu (pažymos 16.2.1 papunktis) – Taryba, Savivaldybės administracija ir Įmonė (tiek, kiek ji vykdo Savivaldybės perduotas funkcijas) savo veiklą privalo grįsti savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo reikalavimais, t. y., jų priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (pažymos 18.4 punktas);  21.2.4. teismų praktika – „Teisėje galioja principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur)“ (pažymos 19.4 punktas); 21.2.5. Tvarkos aprašu (pažymos 17.2 punktas) – asmenims kartu su prašymu nepateikus dokumentų, patvirtinančių teisę į valstybės paramą būstui išsinuomoti, jiems sutikus, trūkstamus papildomus dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos iš valstybės registrų ir kitų informacinių sistemų surenka savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu savivaldybės vykdomoji institucija pagal duomenų teikimo sutartis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau vadinama – Gyventojų registras) tiesiogiai gauna dokumentus ar duomenis, kurių reikia nustatant teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmenys šių duomenų ar dokumentų pateikti neprivalo; 21.2.6. Įstatais (pažymos 17.7 punktas) – Įmonė, valdydama, naudodama Savivaldybės perduotą turtą, organizuodama valstybės paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis teikimą Vilniaus miesto gyventojams, tikrindama duomenis, patvirtinančius nuomininkų teisę į socialinio būsto nuomą, turi veikti laikydamasi teisės aktų reikalavimų, atstovaudama Savivaldybės interesams tik turėdama tam būtinus įgaliojimus;  21.3. nagrinėjamu atveju: 21.3.1. Įmonė Atsakyme (pažymos 4.2.2 papunktis), nepagrįstai konstatavusi, kad Sūnus su tėvais veda bendrą ūkį, nepagrįstai vadovavosi CK nuostatomis dėl asmens pripažinimo šeimos nariu, kai jis „su nuomininku turi bendrą ūkį“ (tokį sprendimą kompetentingas priimti teismas; Būstas išnuomotas pagal Įstatymą, taigi, taikytini jo reikalavimai ir šeimos sąvokos apibrėžtis, kur asmenų priskyrimas šeimai nėra siejamas su bendro ūkio turėjimu ar vedimu). Savivaldybės administracija ir Įmonė 2017 metais buvo Pareiškėjų informuota apie tai, kad Šeima Sūnaus nebelaiko Šeimos nariu (pažymos 7.6.5 papunktis), ir tuo pagrindu nepagrįstai konstatavo, jog „Sūnaus teisinis statusas pasikeitė“ (Sūnaus teisinis statusas, nustatytinas pagal Įstatymo šeimos sąvokos apibrėžimą, nesikeitė, t. y., Sūnus pagal Įstatymą 2015 metais nebuvo ir 2017 metais nėra Šeimos narys; yra vyresnis nei 24 metų; be to, ir teismo nėra pripažintas Šeimos nariu, kaip tai nustatyta CK; pažymos 16.4 punktas); 21.3.2. Seimo kontrolierius Pažymoje (iki Tarybos sprendimo priėmimo) buvo atkreipęs Savivaldybės administracijos direktoriaus dėmesį į tai, kad „Sūnaus įtraukimas į Šeimos narius neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl šeimos sąvokos apibrėžimo [...]. Kadangi Savivaldybės veiklos laisvė ribojama Konstitucijos ir įstatymų, o jos institucijų priimami sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus“, bei pateikė Rekomendaciją, kokiu būdu galima būtų laikantis Įstatymo reikalavimų spręsti socialinio būsto nuomos Pareiškėjams klausimus (šios pažymos 5 paragrafas). Nepaisant Rekomendacijos, abejotino teisėtumo Tarybos sprendimu Būstas buvo išnuomotas keturių asmenų Šeimai. Savivaldybės administracija ir Taryba, priimdama Tarybos sprendimą dėl Būsto nuomos 4-urių asmenų Šeimai, kai vienas iš asmenų nelaikytinas Šeimos nariu pagal Įstatymą, neturėjo pagrindo turėti lūkesčių, kad ateityje nekils teisinių problemų, susijusių su Būsto nuoma (atsižvelgus į principą „iš neteisės teisė negimsta“ (ex injuria jus non oritur); pažymos 19.3 punktas); 21.3.3. Būstą 2015 metais išnuomojus keturių asmenų Šeimai, nustatant Šeimos teisę į paramą būstui išsinuomoti ir skaičiuojant Šeimos gaunamas pajamas, Savivaldybės administracija pagrįstai vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte (keturių asmenų šeimos pajamos) nustatytais dydžiais (pažymos 7.6.2 papunktis); 21.3.4. Įmonė Atsakyme, konstatavusi, kad A, prašydama išskaičiuoti iš jos pajamų tikslines pajamas, „nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų (pažymų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, darbovietės ir kt.)“, nurodė, kad klausimas bus svarstomas „informaciją patikslinus pagrindžiančiais dokumentais“ (pažymos 4.2.3 papunktis). Pažymėtina, kad Įmonė Atsakyme nepagrįstai nenurodė tokio reikalavimo pateikti papildomus dokumentus teisinio pagrindo (jeigu jis yra); nesant tokio pagrindo, negalėjo būti pareikalauta iš Pareiškėjų pateikti papildomus dokumentus. Savivaldybės administracija šio tyrimo metu, tik du kartus Seimo kontrolieriui paprašius pateikti paaiškinimus dėl papildomų dokumentų reikalavimo iš Pareiškėjų pagrįstumo (pažymos 6.1 punktas ir 13 paragrafas), paaiškino: „Atsižvelgiant į tai, kad A nurodyta išskaičiuotina suma sudaro beveik visas šeimos pajamas, iš kurių, didžioji dalis yra su darbo santykiais susijusios pajamos, Įmonė paprašė išskaičiuotiną sumą patikslinti pagrindžiančiais dokumentais. [...] Savivaldybė ir Įmonė yra Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) vartotojai ir kitą reikalingą informaciją iš tokių viešojo administravimo subjektų, kaip Gyventojų registras, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra, Mokinių registras, Studentų registras ir kt., susirenka patys, tačiau pažymime, kad Įmonė neturi galimybės per informacines sistemas patikrinti Šeimos pajamų kilmę ir struktūrą, todėl Pareiškėjos paprašė minėtą informaciją patikslinti“ (pažymos 14.3 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Tvarkos apraše nustačius, kad tuo atveju, jeigu kartu su prašymu nebuvo pateikti papildomi dokumentai, asmenims raštu sutikus, trūkstamus papildomus dokumentus surenka Savivaldybės vykdomoji institucija, nėra nustatyta išimčių, suteikiančių Savivaldybės vykdomajai institucijai teisę pareikalauti iš Pareiškėjų pateikti papildomus dokumentus (išskyrus duomenis, kaupiamus Gyventojų registre, jeigu Savivaldybės administracija būtų neturėjusi galimybės tiesiogiai juos gauti iš Gyventojų registro). Be to, Savivaldybės administracija šio tyrimo metu savo paaiškinimų dėl būtinybės rinkti duomenis apie Pareiškėjų „pajamų kilmę“ nemotyvavo teisės aktų reikalavimais, nenurodė, kuriuo teisės aktu jai suteikti įgaliojimai tikrinti Pareiškėjų „pajamų kilmę“. Taigi, manytina, kad Savivaldybės administracija ir / arba Įmonė nagrinėjamu atveju turėjo remtis tais duomenimis, kuriuos ji turi teisę rinkti, prireikus spręsti šį klausimą tarnybinio bendradarbiavimo ar kitu teisėtu būdu, bet neperkeliant problemos sprendimo Pareiškėjams.

22. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas konstatuotina, kad dalis Savivaldybės administracijos ir Įmonės pareigūnų veiklos, nagrinėtos šio tyrimo dalyje, turi biurokratizmo požymių, todėl ši Pareiškėjų skundo dalis pripažintina pagrįsta pagal pažymos 21.3.4 papunkčio išvadas.

Dėl Būsto perkėlimo į Savivaldybės būstų sąrašą ir Būsto nuomos Savivaldybės būsto nuomos sąlygomis

23. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–14 paragrafai), į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nurodytus pažymos 15–19 paragrafuose, konstatuotina: 23.1. Pareiškėjai skundžiasi tuo, kad Savivaldybės administracija ir Įmonė nesilaiko Įstatymo reikalavimų ir viršydamos savo įgaliojimus („Savivaldybė ir Įmonė neturi teisės priimti sprendimus, kurie priskirti Tarybos kompetencijai“, „Departamento protokolu nepagrįstai sprendžia klausimus, priskirtus Tarybos kompetencijai“, neperduoda svarstyti Tarybai Šeimos prašymo dėl Būsto perrašymo į Savivaldybės būstų sąrašą), neparengia Tarybos sprendimo projekto, be to, Pareiškėjų nuomone, jiems Būstas rinkos kainomis turėtų būti išnuomotas neterminuotam laikotarpiui; 23.2. vadovaujantis teisiniu reglamentavimu: 23.2.1. pagal Įstatymą – jeigu Šeimos, nuomojančios Būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios įskaitomos į Šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, Šeimos prašymu Taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį Savivaldybėje (patikrinusi, ar Pareiškėjai nuosavybės teise neturi kito būsto), gali priimti sprendimą konkretų būstą (šiuo atveju – Būstą) nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis (pažymos 16.3.5 papunktis); 23.2.2. Tarybos patvirtintu Aprašu (pažymos 17.5 punktas): 23.2.2.1. pirmiau nurodyta Įstatymu Tarybai suteikta teisė išnuomoti socialinį būstą kaip Savivaldybės būstą (pažymos 23.2.1 papunktis) apribota, t. y., nustatyta, kad Taryba gali priimti atitinkamą sprendimą tik ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, ir tik asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliesiems bei vyresniems nei 60 metų asmenims ir pan.; 23.2.2.2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, esantys Savivaldybės socialinio būsto fondo sąraše, perrašomi į Savivaldybės būsto fondo sąrašą Tarybos sprendimu keičiant Tarybos sprendimą; tokio Tarybos sprendimo projektas rengiamas gavus asmens rašytinį prašymą, kuriame prašoma pakeisti socialinio būsto nuomos sutartį ir sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (Aprašo 75 punktas), ir Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais (pažymos 16.3.5. ir 17.5.4 papunkčiai); 23.3. nagrinėjamu atveju pagal 2017-04-17 Prašymą (pažymos 2.1 punktas) parengtas Projektas šio tyrimo metu buvo pateiktas svarstyti 2017-09-25 vykusiam Tarybos posėdžiui (pažymos 14.1.2 punktas); neterminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo su A klausimą perduodant spręsti Tarybai (pažymos 14.1.2 papunktis). Tarybos sprendimu-2 nuspręsta iš Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo išbraukti Būstą ir jį įrašyti į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą bei pakeisti Sutartį į Savivaldybės būsto nuomos sutartį ir nustatyti Būsto nuomos terminą vieniems metams (Taryba nepatenkino Pareiškėjų prašymo dėl Būsto neterminuoto išnuomojimo Pareiškėjams). Be to, Taryba kaip šeimą Tarybos sprendime-2 įvardijo tik du asmenis iš keturių Šeimos narių, taigi, išspręstas ir Sūnaus teisinio statuso klausimas (pažymos 14.1.2.2 papunktis); 23.4. vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Seimo kontrolieriai netiria savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, taigi, šio tyrimo metu Seimo kontrolierius nenagrinės Tarybos sprendimo-2 pagrįstumo ir teisėtumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi bei 22 straipsnio 4 dalimis, skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat, jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai.  Apibendrinus  Seimo kontrolieriaus nustatytas pirmiau nurodytas aplinkybes: šio tyrimo metu buvo išspręsta dalis Pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių (dėl Būsto perrašymo į Savivaldybės būstų sąrašą), atsižvelgta į Rekomendaciją (apsvarstyti galimybę, „išnuomojant socialinį būstą Šeimai, taikyti Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 ir (arba) 3 punkte numatytas išimtis ir Savivaldybės vykdomajai institucijai Įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo“ mažesnės sudėties šeimai (t. y., pagal Įstatyme apibrėžtą šeimos sąvoką; pažymos 5.2 punktas), kita dalis Pareiškėjų skundo dėl Būsto, kaip Savivaldybės būsto, išnuomojimo neterminuotam laikotarpiui atmesta Tarybos, kurios veiklą Seimo kontrolierius nėra įgaliotas tirti, sprendimu, konstatuotina, kad šios Pareiškėjų skundo dalies tyrimas nutrauktinas. 

24. Kartu Seimo kontrolierius atkreipia Savivaldybės pareigūnų dėmesį į tai, kad: 24.1. Savivaldybės administracija šio tyrimo metu ne kartą pagrįstai pabrėžė, kad vadovaudamasi Įstatymu „Taryba, atsižvelgusi į asmenų ir šeimų prašymą nuomotis būstą Savivaldybės būsto nuomos sąlygomis, įvertinusi šių asmenų ir šeimų padėtį, kiekvienu atveju priima individualų sprendimą“ (pažymos 7.6.8 ir 7.6.10 papunkčiai), taigi, nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas) nuo Prašymo pateikimo iki Projekto pateikimo Tarybai svarstyti turi vilkinimo spręsti Būsto nuomos Savivaldybės būsto nuomos sąlygomis klausimą požymių; 24.2. vadovaujantis VAĮ (pažymos 16.5 punktas), viešojo administravimo subjektai (šiuo atveju – Taryba ir Savivaldybės administracija, Įmonė – tiek, kiek ji vykdo Savivaldybės perduotas viešojo administravimo funkcijas) savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu (šiuo atveju – Tarybos sprendimas dėl Būsto nuomos Šeimai), visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški“ (teismų praktika; pažymos 19.1 punktas). Remiantis Vietos savivaldos įstatymu, išimtinei Tarybos kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl socialinio būsto fondo sudarymo tvarkos, būsto suteikimo tvarkos priėmimas, taigi, šiais klausimais Taryba negali perduoti įgaliojimų jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai, Tarybos priimtus teisės aktus gali pakeisti arba panaikinti pati Taryba (pažymos 16.2.4 ir 16.2.5 papunkčiai). Savivaldybės administracija ir Įmonė turi tik tokius įgalinimus, kurie joms yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (pažymos 19.2 punktas), viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, yra neteisėti (pažymos 18.3 punktas); 24.3. šio tyrimo metu pateikta informacija apie 2017-04-11 Savivaldybės mero pavaduotojo inicijuotą pasitarimą Departamento veiklos klausimais: 24.3.1. Atsakymu, t. y., iki 2017-09-25 Tarybos sprendimo Nr. 1-1150, atitinkamai pakeitusio Aprašo 42 punktą (pažymos 17.5.1 papunktis), Pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad „Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2017-04-11 pasitarimo Departamento klausimais protokolu buvo nutarta rengti Tarybos sprendimų projektus dėl terminuotos vienerių metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo ne tik tiems asmenims ir šeimoms, kuriose yra neįgalus asmuo arba vyresnis nei 60 metų, arba šeimoms, kurios augina tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, bet ir asmenims ir šeimoms, kurių pajamos (įskaitant turtą) per 2016 kalendorinius metus daugiau nei 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius, bet per metus kiekvienam šeimos nariui viršijanti (tenkanti) papildoma suma, atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį, neviršija 1 200 Eur“ (pažymos 4.2.3 papunktis); 24.3.2. Projekto 2017-08-09 aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2017-04-14 pasitarimo Departamento klausimais protokolu Nr. 28-195/17-(1.2.13-T1) buvo pavesta Įmonei rengti Tarybos sprendimų projektus dėl terminuotų vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo su visais asmenimis ir šeimomis, kuriose yra neįgalus asmuo arba vyresnis kaip 60 metų asmuo, arba šeimomis, kurios augina tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat su tais asmenimis ir šeimomis, kurių pajamos (įskaitant turtą) per 2016 kalendorinius metus daugiau nei 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius, bet per metus kiekvienam šeimos nariui viršijanti suma atėmus 25 procentų leidžiama perviršį neviršija 1 200 Eur“ (pažymos 14.1.1.3 papunktis); 24.4. Savivaldybės mero pavaduotojų įgaliojimų nustatymo tvarka apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme (pažymos 16.2.6 papunktis), Departamento įgaliojimai šio skundo tyrimo klausimais yra nustatyti Nuostatuose, t. y., Departamentas, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę teikti Tarybai siūlymus ir rekomendacijas pagal Departamento kompetenciją (Savivaldybės politikos socialinio būsto srityje įgyvendinimas; pažymos 17.6 punktas). Šio tyrimo metu negauta duomenų apie teisės aktais nustatytą Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo pasitarimų Departamento veiklos klausimais kompetenciją ir įgaliojimus, tačiau bet kuriuo atveju šiuose pasitarimuose negali būti sprendžiami išimtinei Tarybos kompetencijai priskirti klausimai, t. y., būsto suteikimo tvarkos priėmimas ir pan., kaip buvo šiuo atveju, kuomet, dar nepakeitus Aprašo, Įmonei pavesta rengti Tarybos sprendimų projektus dėl Savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo ne visais atvejais, kai asmenų ir šeimų, pajamos (įskaitant turtą) per 2016 kalendorinius metus daugiau nei 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius, bet tik tuo atveju, jeigu per metus kiekvienam šeimos nariui viršijanti suma atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį neviršija 1 200 Eur (tai neleidžiama pagal Vietos savivaldos įstatymą); 24.5. vadovaujantis Įstatais (pažymos 17.7 punktas), Įmonė, valdydama, naudodama Savivaldybės perduotą turtą, organizuodama valstybės paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis teikimą Vilniaus miesto gyventojams, tikrindama duomenis, patvirtinančius nuomininkų teisę į socialinio būsto nuomą, turi veikti laikydamasi teisės aktų reikalavimų, atstovaudama Savivaldybės interesams, tik turėdama tam būtinus įgaliojimus. Apraše-2 (pažymos 17.8 punktas) nustatyta, kad Įmonė atstovauja dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą Savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, renka medžiagą apie nuomininkų įsiskolinimus, rengia ieškinius, pareiškimus, skundus, prašymus teismams ir kitoms teisėsaugos institucijoms; renka ir kaupia informaciją apie skolas už nuomą, šildymą ir kitas komunalines paslaugas. Pareiškėjai Seimo kontrolieriui skundėsi tuo, kad Įmonė, išnagrinėjusi Prašymą, Atsakyme nepagrįstai reikalauja pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus bei informaciją iš komunalinių paslaugų teikėjų. Šio tyrimo metu Savivaldybės administracija informavo, kad „Įmonė Pareiškėjų iniciatyva užklausė pažymų iš komunalinių paslaugų teikėjų apie mokėjimus už suteiktas paslaugas“, paaiškindama, kad pirmiau nurodyta informacija reikalinga patikrinti, ar nuomininkai tinkamai vykdo pagal socialinio būsto nuomos sutartį prisiimtus mokestinius įsipareigojimus (pažymos 7.6.8 papunktis), tačiau nei Pareiškėjams, nei Seimo kontrolieriui nemotyvavo Pareiškėjams adresuoto reikalavimo pateikti šią informaciją, kai sprendžiamas klausimas dėl Būsto perkėlimo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą (o ne sutartinių įsipareigojimų nevykdymo klausimas; Apraše nėra nustatyta, kad asmenys, prašantys perkelti jų nuomojamą būstą į Savivaldybės būsto fondo sąrašą, turi pateikti informaciją apie komunalinių mokesčių mokėjimą, to nėra nustatyta ir Apraše-2, Savivaldybė šio tyrimo metu nenurodė teisės akto, kuriuo būtų patvirtinta Apraše-2 nustatytos Įmonės funkcijos – renka ir kaupia informaciją apie skolas už komunalines paslaugas – įgyvendinimo tvarka (pvz., Įmonės viešojo administravimo įgaliojimai šiais klausimais Pareiškėjų atžvilgiu, todėl pagal Aprašo-2 turinį nėra pagrindo reikalauti iš Pareiškėjų pateikti dokumentus, be to, Apraše-2 nurodytas duomenų apie skolas kaupimas sietinas su skolų išieškojimu). Savivaldybės administracija taip pat nei Atsakyme, nei šio tyrimo metu nepagrįstai nemotyvavo reikalavimo Pareiškėjams pateikti giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus, kai sprendžiamas klausimas dėl Būsto perkėlimo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą. Seimo kontrolieriaus nuomone, Savivaldybės administracijos bei Įmonės veikla, sprendžiant klausimą dėl Būsto perkėlimo į Savivaldybės būsto fondo sąrašą ir nemotyvuotai reikalaujant iš Pareiškėjų pateikti įvairius dokumentus, kelia pagrįstų abejonių dėl jos atitikimo vietos savivaldos veiklos principų (pvz., skaidrumo, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo bei žmogaus teisių gerbimo principo reikalavimams; pažymos 16.2.1 papunktis) bei viešojo administravimo įstatymo viršenybės principų reikalavimams (pažymos 16.5.1 papunktis).

Dėl Namo naudojimo ir Administratoriaus veiklos priežiūros bei Būsto remonto

25. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–14 paragrafai) bei į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nurodytus pažymos 15–19 paragrafuose, konstatuotina: 25.1. Pareiškėjai skundžiasi tuo, kad Savivaldybė ir Įmonė nesirūpina Namo technine būkle, kuri turi įtakos jų gyvenimo Būste sąlygoms (Namas ir jo šilumos tiekimo sistema nerenovuojami, Namo išorinės sienos ties Būstu šlampa, Būste atsirado pelėsio, dėl to jie negali gyventi 2-uose iš 4-urių kambarių), „ir tai jau tęsiasi antri metai“, nors Pareiškėjai dėl to į Įmonę 2016–2017 metais kreipėsi ne kartą, ji nepateikia Pareiškėjams posėdžių dėl patalpų remonto darbų protokolų; 25.2. vadovaujantis: 25.2.1. Vietos savivaldos įstatymu – Savivaldybės administracijos viena iš savarankiškųjų funkcijų yra socialinio būsto fondo būstų remontas, statinių naudojimo priežiūra, Savivaldybės paskirtų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė (pažymos 16.2.3 papunktis); 25.2.2. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu –  Savivaldybė turtą (šiuo atveju – Būstą, Namo bendrojo naudojimo objektus) turi valdyti, naudoti rūpestingai, efektyviai, tausojant, siekti užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (pažymos 16.6 punktas); 25.2.3. Pavyzdinėmis kontrolės taisyklėmis (pažymos 17.3 punktas): 25.2.3.1. Savivaldybės administracija turi vykdyti kompleksinius Administratoriaus ir kitų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos patikrinimus pagal sudarytą grafiką, atlikti neplanuotus Administratoriaus veiklos patikrinimus pagal Namo patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Kitu atveju patalpų savininkų prašymai, susiję su galimai netinkama Administratoriaus veikla, turi būti nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka; 25.2.3.2. Savivaldybės administracija turi teisę tikrinti Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus), planavimo ir lėšų kaupimo organizavimo, informacijos patalpų savininkams teikimo, patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimo raštu organizavimo atitikimą teisės aktų reikalavimams; 25.2.4. Reglamentu (pažymos 17.4 punktas): 25.2.4.1. Savivaldybės administracija, vykdydama statinių naudojimo priežiūrą, turi prižiūrėti, ar Namo techninis prižiūrėtojas (šiuo atveju – Administratorius) tinkamai įgyvendina Namo priežiūros tikslus ir uždavinius (pvz., užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus (privalomieji reikalavimai) per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos), nustatyta tvarka ir reguliarumu atlikti Namo naudojimo priežiūrą (šiuo atveju – ne rečiau kaip vieną kartą per metus), prireikus, savo sprendimu arba gavus Namo patalpų savininkų prašymą, skundą, pranešimą – dažniau (nagrinėjant VAĮ nustatyta tvarka); 25.2.4.2. privalomieji reikalavimai dėl Namo turi būti įgyvendinami šiais etapais: Namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (arba) ilgalaikio Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas, privalomųjų darbų vykdymas; 25.2.5. VAĮ – Viešojo administravimo subjektai (Savivaldybės administracija, Įmonė) savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės (viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus), nepiktnaudžiavimo valdžia (viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų), tarnybinės pagalbos (viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą) principais (pažymos 16.5.1 papunktis); 25.2.6. Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis – asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją; tuo atveju, jeigu institucija (šiuo atveju – Įmonė), kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai (šiuo atveju – Savivaldybės administracijai) (pažymos 17.1 punktas); 25.2.7. Įstatais (17.7 punktas) – Įmonė nėra įgaliota vykdyti statinių naudojimo priežiūrą daugiabučiuose namuose, kuriuose yra Savivaldybės socialiniai būstai (Savivaldybės administracija tai pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų Įmonės teisę teikti nurodymus Administratoriui dėl Namo renovacijos organizavimo ir pan.), Įmonė privalo nagrinėti asmenų prašymus, skundus pagal kompetenciją; 25.3. nagrinėjamu atveju: 25.3.1. Savivaldybės administracija Seimo kontrolierių informavo (pažymos 7.6.11 ir 7.6.12 papunkčiai), kad: 25.3.1.1. prieš išnuomojant Būstą Šeimai jame buvo atliktas remontas (atlikti santechnikos, elektros montavimo ir bendrastatybiniai darbai, pakeisti langai), 2016 metais buvo pakeisti radiatoriai, tačiau buvo netinkamai atlikti apdailos darbai (buvo sutarta, kad apdailos darbai bus atlikti po šildymo sezono pabaigos, „2017-07-31 Įmonė pasirašė bendrastatybinių darbų rangos sutartį su rangovu, kuriam artimiausiu metu perduos užsakymą dėl apdailos atlikimo po radiatorių keitimo darbų“). Šio tyrimo metu negauta duomenų, kad pirmiau nurodyti apdailos darbai būtų buvę atlikti; 25.3.1.2. „Būstas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas netinkamu gyventi“, „Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, Būsto nusidėvėjimo procentas yra tik 15 procentų“, „Būstas yra reguliariai tikrinimas“,  „nėra pastabų, jog Būstas netinkamas gyventi, ar kad Būstas neatitinka higienos normų reikalavimų“, nors 2016–2017 metų Būsto patikrinimų aktuose fiksuotas pelėsis tiek Būsto sienose, tiek prie langų, „lubos byra“ (pažymos 4.5 punktas ir 7.6.12 papunktis). Prieš metus Įmonės Patalpų remonto darbų komisija (2016-09-13) nutarė atidėti vidaus sienų remonto darbus iki tol, kol bus atliktas Namo išorinių sienų siūlių remontas ties Būstu (pažymos 7.6.11 papunktis); 25.3.1.3. Administratorius „buvo įpareigotas“ iki 2016-09-01 atlikti Namo fasado sienos sandarinimo darbus (Savivaldybės administracija Seimo kontrolieriui nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka įgalioto asmens įpareigojimo Administratoriui, pvz., atliekamos statinio techninės priežiūros  patikrinimo akto su atitinkamais įpareigojimais), tačiau šie darbai nebuvo atlikti, bet galimai buvo užsakyti (2016-09-02 žadėta remonto darbus pradėti artimiausiu metu), Administratorius 2016-11-11 įsipareigojo fasado dalį, besiribojančią su Būstu, papildomai padengti termokeraminiais dažais ir hermetizuoti lango sąramą, leidus oro sąlygoms, tačiau šių darbų neatliko (pažymos 7.6.11 papunktis); 25.3.1.4. Administratorius, po Įmonės kreipimosi dėl Būste besiveisiančio pelėsio, 2016 metais atliko Būsto ir Namo fasado, besiribojančio su Būstu, apžiūrą, kurios metu buvo nustatyta, kad „dėl peršąlančių sienų, bei šalčio tiltų Namui rekomenduojama atlikti renovaciją“, todėl Įmonė 2016-08-16 pasiūlė Administratoriui organizuoti Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl Namo renovacijos atlikimo (Įmonė iki 2017-08-07, per vienerius metu, nėra gavusi balsavimo raštu dėl Namo atnaujinimo organizavimo biuletenio). Minėtos apžiūros metu pastebėtų Namo fasado mikroįtrūkimų pašalinimas galimai yra įtrauktas į Namo remonto planą (kurių metų – neaišku; Savivaldybės administracija nepatikrino šių aplinkybių); 25.3.1.5. dėl pirmiau nurodytų priežasčių Įmonė, galimai tik praėjus vieneriems metams po pasiūlymo organizuoti Namo patalpų savininkų sprendimo dėl Namo renovacijos priėmimą, Administratoriui neorganizuojant Namo išorinių sienų remonto, kreipėsi į Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių dėl Administratoriaus neatliekamų darbų (pažymos 7.6.12 papunktis). Savivaldybė šio tyrimo metu neinformavo apie tai, ar ją tenkina tokia Įmonės veikla teikiant informaciją Savivaldybės administracijai, kuri būtina tinkamai statinių naudojimo priežiūrai bei Administratoriaus veiklos priežiūrai ir kontrolei vykdyti; 25.3.2. Seimo kontrolierius šio tyrimo metu, susipažinęs su Pareiškėjų ir Savivaldybės administracijos pateikta informacija ir konstatavęs, kad Savivaldybės administracija galimai nesiėmė Administratoriaus veiklos priežiūros ir kontrolės veiksmų, neinformavo Seimo kontrolieriaus, kokių Administratoriaus veiklos priežiūros veiksmų Savivaldybė ėmėsi arba ketina imtis (pažymos 7 paragrafas), 2017-09-07 raštu dar kartą kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas paaiškinti, ar Namo lauko sienos remonto darbai (siūlių užtaisymas ties Būstu) yra atliekami (atlikti), ar 2017 metais buvo atliktas Administratoriaus veiklos, susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, kompleksinis patikrinimas; jeigu taip – pateikti valdytojo veiklos patikrinimo aktą, jeigu ne – pateikti motyvuotas išvadas, ar Namo bendrojo naudojimo objektų – lauko sienų – atnaujinimo (remonto) darbai yra (buvo) tinkamai suplanuoti, apie tai informuoti Namo patalpų savininkai, ar šiems darbams buvo nustatyta tvarka kaupiamos lėšos, ar valdytojas tinkamai organizuoja Namo patalpų savininkų susirinkimus, sprendimų priėmimą; ar organizuotas sprendimo priėmimas dėl Namo renovacijos, jeigu ne – nurodyti priežastis, informuoti, ar 2017 metais Savivaldybės administracija atliko statinių (Namo) naudojimo priežiūrą, jeigu ne – atlikti Namo naudojimo priežiūrą ir pateikti Seimo kontrolieriui patikrinimo akto kopiją (pažymos 13 punktas); 25.3.3. Savivaldybės administracija, 2017-10-13 atsakydama į kartotinį Seimo kontrolieriaus kreipimąsi, pažymėjo (pažymos 14.2 punktas): 25.3.3.1. „Administratorius Namo lauko sienos remonto darbų iki šiol nėra atlikęs“ (taigi, sustabdyti Būsto remonto darbai taip pat neatliekami); 25.3.3.2. „Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris 2017 m. IV ketvirtį planuoja atlikti Namo techninės priežiūros vykdymo patikrinimą“ (iki šio tyrimo pabaigos Seimo kontrolieriui nebuvo pateikta informacija apie atliktą statinių naudojimo priežiūrą); 25.3.3.3. užuot pateikusi informaciją apie tai, ar 2017 metais buvo atliktas Administratoriaus veiklos kompleksinis patikrinimas, – „planuoja organizuoti šio Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo“ („Administratoriaus administravimo terminas baigiasi 2017-12-31“); 21.3.4. Įmonė Atsakyme, konstatavusi, kad A, prašydama išskaičiuoti iš jos pajamų tikslines pajamas, „nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų (pažymų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, darbovietės ir kt.)“, nurodė, kad klausimas bus svarstomas „informaciją patikslinus pagrindžiančiais dokumentais“ (pažymos 4.2.3 papunktis). Pažymėtina, kad Įmonė Atsakyme nepagrįstai nenurodė tokio reikalavimo pateikti papildomus dokumentus teisinio pagrindo (jeigu jis yra); nesant tokio pagrindo, iš Pareiškėjų negalėjo būti reikalaujama pateikti papildomus dokumentus. Savivaldybės administracija šio tyrimo metu, tik du kartus Seimo kontrolieriui paprašius pateikti paaiškinimus dėl papildomų dokumentų reikalavimo iš Pareiškėjų pagrįstumo (pažymos 6.1 punktas ir 13 paragrafas), paaiškino: „Atsižvelgiant į tai, kad A nurodyta išskaičiuotina suma sudaro beveik visas šeimos pajamas, iš kurių didžioji dalis yra su darbo santykiais susijusios pajamos, Įmonė paprašė išskaičiuotiną sumą patikslinti pagrindžiančiais dokumentais. [...] Savivaldybė ir Įmonė yra Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) vartotojai ir kitą reikalingą informaciją iš tokių viešojo administravimo subjektų kaip Gyventojų registras, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra, Mokinių registras, Studentų registras ir kt. susirenka patys, tačiau pažymime, kad Įmonė neturi galimybės per informacines sistemas patikrinti Šeimos pajamų kilmę ir struktūrą, todėl Pareiškėjos paprašė minėtą informaciją patikslinti“ (pažymos 14.3 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Tvarkos apraše nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kartu su prašymu nebuvo pateikti papildomi dokumentai, asmenims raštu sutikus, trūkstamus papildomus dokumentus surenka Savivaldybės vykdomoji institucija, tačiau nėra nustatyta išimčių, suteikiančių Savivaldybės vykdomajai institucijai teisę pareikalauti iš Pareiškėjų pateikti papildomus dokumentus (išskyrus duomenis, kaupiamus Gyventojų registre, jeigu Savivaldybės administracija būtų neturėjusi galimybės tiesiogiai juos gauti iš Gyventojų registro). Be to, Savivaldybės administracija šio tyrimo metu savo paaiškinimų dėl būtinybės rinkti duomenis apie Pareiškėjų „pajamų kilmę“ nemotyvavo teisės aktų reikalavimais, nenurodė, kuriuo teisės aktu jai suteikti įgaliojimai tikrinti Pareiškėjų „pajamų kilmę“. Taigi, manytina, kad Savivaldybės administracija ir / arba Įmonė nagrinėjamu atveju turėjo remtis tais duomenimis, kuriuos ji turi teisę rinkti, prireikus spręsti šį klausimą tarnybinio bendradarbiavimo ar kitu teisėtu būdu, bet neperkeliant problemos sprendimo Pareiškėjams; 25.4. taigi, Savivaldybės administracija 2017 metais, turėdama informaciją apie netinkamą Administratoriaus veiklą Namo bendrojo naudojimo objektų remonto (atnaujinimo) organizavimo (ne tik iš Įmonės, bet ir Seimo kontrolieriaus) klausimais, nepagrįstai nepriėmė sprendimo atlikti Administratoriaus veiklos (ypatingai, susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektų administravimu) kompleksinį patikrinimą arba patikrinimą pagal Pareiškėjų skundo Seimo kontrolieriui turinį (pvz., pateikiant Seimo kontrolieriaus prašytas išvadas dėl Namo bendrojo naudojimo objektų – lauko sienų – atnaujinimo (remonto) darbų planavimo, kaupiamųjų lėšų naudojimo, Namo patalpų savininkų susirinkimo dėl Namo renovacijos organizavimo atitikimo teisės aktų reikalavimams; šio tyrimo metu Seimo kontrolieriui nepateikė valdytojo veiklos patikrinimo akto) bei nepagrįstai neatliko Namo naudojimo priežiūros ir atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nepateikė atitinkamų reikalavimų Administratoriui dėl Namo išorinių sienų remonto; 25.5. Pareiškėjai 2017-06-27 (šio tyrimo metu) pateikė Įmonei Prašymą-4 „pateikti visus sudarytus patalpų remonto darbų komisijos posėdžio protokolus ir sprendimus dėl Būsto“ (pažymos 11.2 papunktis). Įmonė šio tyrimo metu pateikė Pareiškėjams jų prašomus dokumentus (pažymos 12.2.2 papunktis).

26. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas konstatuotina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši Pareiškėjų skundo dalis pripažintina pagrįsta, kadangi nagrinėjamu atveju: 26.1. Įmonės pareigūnai – 2016 metais gavę informaciją apie netinkamą Namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (Pareiškėjų prašymai, patikrinimo rezultatai), vadovaudamiesi Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis bei viešojo administravimo principais (pvz., įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos), Pareiškėjų prašymus per 5 darbo dienas turėjo persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti Savivaldybės administracijai, kitą informaciją (tiek dėl statinių naudojimo priežiūros, tiek dėl Administratoriaus veiklos priežiūros pagal kompetenciją atlikimo) nedelsdami turėjo raštu pateikti kompetentingam Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui; 26.2. Savivaldybės administracijos pareigūnai: 26.2.2. nepagrįstai, gavę Pareiškėjų kreipimusis dėl netinkamos Namo techninės priežiūros, Reglamento nustatyta tvarka ir reguliarumu 2016–2017 metais nevykdė Namo naudojimo priežiūros funkcijos; 26.2.2. nepagrįstai, gavę informaciją apie galimai netinkamai vykdomą Administratoriaus veiklą Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) planavimo ir su tuo susijusiais klausimais, nevykdė Administratoriaus veiklos priežiūros Pavyzdinių kontrolės taisyklių nustatyta tvarka; 26.2.3. nepagrįstai nesilaikė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (pažymos 16.6 punktas) reikalavimų ir nevykdė Būsto remonto funkcijos (atliekant, organizuojant tinkamos apdailos darbus po radiatorių pakeitimo, taip pat sienų, lubų, pelėsio pažeistų vietų remontą) (tokie Būsto remonto darbai iki šiol neatlikti).

27. Pažymėtina, kad atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas netinkamos Įmonės veiklos, susijusios su informacijos perdavimu Savivaldybės administracijos kompetentingiems struktūriniams padaliniams, aplinkybes, Savivaldybės administracijai būtų tikslinga nustatyti tvarką, kokiais atvejais, per kiek laiko nuo tam tikrų statinių būklės, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos faktinių aplinkybių nustatymo, Įmonė turi pateikti informaciją Savivaldybės administracijai, kad ji turėtų galimybę tinkamai įvykdyti jai priskirtas statinių naudojimo priežiūros bei valdytojų veiklos kontrolės ir priežiūros funkcijas.

Dėl teisinio reglamentavimo

28. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–14 paragrafai) bei į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nurodytus pažymos 15–19 paragrafuose, konstatuotina: 28.1. Pareiškėjų nuomone: 28.1.1. kadangi Būstas jiems išnuomojamas vieneriems metams, „seka, kad teisinį reguliavimą nustato ne įstatymas, o poįstatyminis teisės aktas“, „LR teismai savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, kad poįstatyminiais teisės aktais yra realizuojamos įstatymo normos, o ne atvirkščiai, todėl poįstatyminiais teisės aktais negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis“; 28.1.2. „LR Konstitucinis Teismas (2015-05-26 nutarimas Nr. KT16-N10/2015 [...]) nagrinėjant asmens (šeimos), kuri yra darbinga, siekiančios Valstybės paramos išsinuomoti būstą, [...] pažymėjo, kad LR Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta Valstybės priedermė saugoti ir ginti žmogaus orumą, lemia tai, kad paramos teikimas (aprūpinant būstu) neturėtų būti nutraukiamas. Apie terminus nieko nėra pasakyta [...]. Konvencijoje – taip pat nenumatyti terminai, nustatant neįgaliems asmenims (šeimoms) teises ir laisves.“ Pareiškėjai yra įsitikinę, kad „negalima taikyti vienodo teisinio reguliavimo sveikiems darbingiems asmenims ir tiems asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygis (nedarbingi) su spec. slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiais ir kurie turi progresuojančias protines, psichines ir su tuo susijusias fizines negalias, tai prieštarautų teisėtumo, protingumo, sąžiningumo principui (kriterijams)“; „Pats Įstatymas nėra tobulas, ir tai suteikia savivaldybėms ir jų įkurtoms SĮ manipuliuoti Įstatymu pagal savo asmeninius finansinius poreikius, pažeidžiant asmenų teises ir laisves.“ „Būsto nuoma turėtų būti nepertraukiama (dabar Būsto nuomos sutartis sudaryta vieneriems metams), neįgaliems asmenims, kuriems nustatytas (iki gyvenimo pabaigos) statusas nedarbingas su spec. slaugos ar priežiūros (pagalbos) nustatytais poreikiais ir kurie dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, turėtų būti taikomas visai kitoks teisinis reguliavimas (diferencijuotas), nes šių asmenų (neįgalių), kurių šeimoje yra 2 ar 3 asmenys, galimybės yra apribotos ir jie negali pasirūpinti savo gerove, ir jų gerovė gali priklausyti tik nuo Valstybės solidarumo principo ir pagalbos. Tokiems asmenims turėtų būti sudaromos neterminuotos sutartys, užkertant Savivaldybei (Įmonei) teisę piktnaudžiauti. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad negalima taikyti vienodo teisinio reguliavimo sveikiems darbingiems asmenims ir tiems asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygis (nedarbingi) su spec. slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiais ir kurie turi progresuojančias protines, psichines ir su tuo susijusias fizines negalias, tai prieštarautų teisėtumo, protingumo, sąžiningumo principui (kriterijams)“;  28.2. remiantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika: 28.2.1. Konstitucija (pažymos 16.1 punktas) – „Žmogaus orumą gina įstatymas“, žmogaus teisių negalima varžyti, negalima teikti žmogui privilegijų dėl jo socialinės padėties; 28.2.2. Konvencija (pažymos 15 paragrafas) – sprendžiant su neįgaliųjų teisėmis susijusius klausimus, užtikrinant neįgaliųjų galimybę dalyvauti valstybės aprūpinimo būstu programose turi būti laikomasi pagarbos asmens prigimtiniam orumui, pagarbos neįgalių asmenų skirtumams ir jų, kaip žmonių įvairovės ir žmonijos dalies, pripažinimo, lygių galimybių bei prieinamumo principų reikalavimų, pripažįstama neįgaliųjų teisė į pakankamą gyvenimo lygį sau ir savo šeimos nariams, įskaitant pakankamą būstą, ir į nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą; 28.2.3. Konstitucinio Teismo nutarimais (pažymos 18.2 punktas) – „valstybės socialinė orientacija suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant šiuos santykius, sudaryti prielaidas atsižvelgti ir į socialiai jautriausių asmenų grupių, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba, poreikius“, „valstybės, siekdamos įgyvendinti Chartijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, privalo atsižvelgti į tai, kokį poveikį jų nustatytos priemonės turi kiekvienai asmenų kategorijai, ypač tų, kurie labiausiai pažeidžiami“, „valstybės pareiga užtikrinti būstą itin pažeidžiamiems asmenims išimtiniais atvejais gali būti kildinama iš Konvencijos-2 8 straipsnio“, „pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokius socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos rūšis ir dydžius, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pagal išgales stengtis pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, prisidėti prie visos visuomenės gerovės“, „Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi teisinės pozicijos, jog valstybės socialinė orientacija suponuoja įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti tam tikroms socialiai jautriausioms asmenų grupėms, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba, taikytinas visuomenės solidarumu grindžiamo bendrojo teisinio reguliavimo išimtis“, „įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas inter alia į socialinės paramos paskirtį, valstybės ir visuomenės finansines galimybes, gali nustatyti sąlygas, kuriomis ta parama bus teikiama“, „valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą“, „Valstybės paramos apsirūpinimui būstu teikimą susiejęs su asmens (šeimos) turto ir pajamų dydžiais, įstatymų leidėjas turi nustatyti asmens (šeimos) turto ir pajamų lygį, kurį pasiekus šios paramos teikimas nutraukiamas. Nustatant šį lygį būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia jos 21 straipsnyje įtvirtintos valstybės priedermės saugoti ir ginti žmogaus orumą, konstitucinio teisinės valstybės principo (inter alia konstitucinių teisingumo, proporcingumo reikalavimų), lemiančių tai, kad tokios paramos teikimas neturėtų būti nutraukiamas, jeigu asmuo (šeima) negali apsirūpinti kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu“. „Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes antraip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus.“  „Atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu“, „Poįstatyminis socialinės apsaugos, socialinės paramos santykių teisinis reguliavimas gali apimti atitinkamų procedūrų nustatymą, taip pat tokį įstatymais grindžiamą teisinį reguliavimą, kai poreikį įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose objektyviai lemia būtinumas teisėkūroje remtis tam tikros srities specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (inter alia 2005-02-07, 2010-12-14, 2012-10-31, 2014-02-14 nutarimai). Poįstatyminiu teisiniu reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, taip pat riboti šios teisės apimties“.  Savivaldybės savo funkcijas „vykdo [...] ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tačiau nė viena iš šių funkcijų nereiškia absoliutaus savivaldybių savarankiškumo atitinkamoje srityje; jos visos yra reglamentuojamos įstatymais“; 28.2.4. Vietos savivaldos įstatymu (pažymos 16.2 punktas) – išimtinei Tarybos kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl socialinio būsto fondo sudarymo tvarkos, būsto suteikimo tvarkos priėmimas; 28.2.5. Įstatymu (pažymos 16.3 punktas) – jeigu šeimos, nuomojančio būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, šeimos prašymu Taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto; 28.2.6. Aprašu (pažymos 17.5 punktas) – Savivaldybės būstas rinkos kainomis nuomojamas: 1) tik vienerių metų laikotarpiui; 2) tik asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliems bei vyresniems nei 60 metų asmenims bei asmenims ir šeimoms, kurių pajamos, įskaitant turtą, daugiau nei 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius; 3) asmenims (šeimoms), jeigu per mėnesį kiekvienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) viršijanti suma atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio“; 28.3. dėl Įstatymo tobulinimo: 28.3.1. šio tyrimo metu gauti duomenys apie kompetentingos institucijos – LGKT –motyvuotas išvadas, nuomonę dėl būtinybės tobulinti Įstatymą: „Įvertinus pateiktus pastebėjimus, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 28 str. 2 d. c) p. įtvirtintą pareigą užtikrinti neįgaliųjų galimybę dalyvauti valstybės aprūpinimo būstu programose, LGKT pritaria būtinybei peržiūrėti Įstatymo nuostatas ir priimti būtinus, Konstitucinio Teismo šioje srityje nustatytus principus atitinkančius, Įstatymo pakeitimus“ (pažymos 4.7 punktas ir 10 paragrafas:  „Dėl nepakankamų pajamų asmenims su negalia yra galimai apribojama teisė pasinaudoti valstybės parama įsigyjant būstą. Siekiant pasinaudoti valstybės parama išsinuomojant socialinį būstą, dėl maksimalių metinių pajamų ir turto dydžių disproporcijos, individualių poreikių ir išlaidų vertinimo stokos bei dėl nepakankamos socialinių būstų pasiūlos galimai nėra tinkamai įgyvendinama Konvencijos 28 str. 2 d. c) p. įtvirtinta pareiga užtikrinti neįgaliųjų galimybę dalyvauti aprūpinimo būstu programose“; „Pabrėžtina, jog vertinant asmens ar šeimos gaunamus pajamų dydžius, visoms socialinėms grupėms yra taikomi vienodi vertinimo kriterijai, objektyviai neatsižvelgiama į tai, kokios rūšies pajamas asmuo ar šeima gauna, į asmens ar šeimos individualias savybes (būseną), asmens ar jo šeimos poreikius bei kitas reikšmingas aplinkybes“; „dėl negalios netekę darbingumo asmenys, t. y., dėl objektyvių priežasčių negalintys apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų (ar tokius asmenis globojantys šeimos nariai), įgyja ypatingą teisę į valstybės pagalbą, taip kompensuojant jiems dėl neįgalumo kilusias neigiamas pasekmes“; „Įstatyme numatytas vienodų sąlygų taikymas, vertinant jų tinkamumą Įstatyme nustatytai paramai gauti ir darbingiems asmenims, ir asmenims su negalia (jų šeimoms), yra galimai nepagrįstas“, „maksimalūs pajamų dydžiai yra nepagrįstai maži, kadangi asmuo su negalia, kuriam yra mokama neįgalumo pensija, gavęs minimalias papildomas pajamas jau viršys nustatytą ribą bei neteks teisės į paramą“ ir kt.).  ŽTK paragino SADM nedelsti ir kaip įmanoma greičiau parengti reikiamų įstatymų pakeitimų projektus ir pateikti juos Seimui svarstyti (pažymos 4.7.3 papunktis). Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, LGKT ir TM pateiktas išvadas (pažymos 8 ir 9 paragrafai), pritaria LGKT ir ŽTK siūlymams dėl Įstatymo tobulinimo, tinkamai įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimų nuostatas ir Konvencijos reikalavimus (pvz., nustatant vienai socialiai jautriausiai asmenų grupei – asmenims su negalia (jų šeimoms) – taikytinas bendrojo teisinio reguliavimo papildomas išimtis, padėsiančias išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, pvz., nenutraukiant paramos, jeigu asmuo (šeima) negali apsirūpinti kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu); 28.3.2. SADM šio tyrimo metu Seimo kontrolierių informavo: „SADM šiuo metu rengia Įstatymo pakeitimo projektą [...]“; „siekiant užtikrinti, kad asmenys ir šeimos, gaunantys minimalų mėnesinį atlyginimą, kurio neužtenka būstui įsigyti, neprarastų teisės kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, Įstatymo pakeitimo projekte siūloma padidinti pajamų ir turto dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma asmenų ir šeimų teisė į paramą būstui išsinuomoti. Minėtas projektas bus teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, o 2017 m. spalio mėn. planuojamąjį pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei“ (pažymos 8.1 punktas). Seimo kontrolierius iki šio tyrimo pabaigos negavo duomenų apie konkretų Įstatymo pakeitimo projektą ir jo pateikimą Vyriausybei; 28.4. dėl Aprašo 28.4.1. įvertinant tai, kad Savivaldybės veiklos laisvė ir savarankiškumas nėra absoliutus, o yra ribojamas Konsitucijos ir įstatymų  nuostatomis Savivaldybei suteiktos kompetencijos, taigi, vykdant Vietos savivaldos įstatymu Tarybai priskirtą funkciją – nustatyti būsto suteikimo tvarką  (pvz., Aprašo tvirtinimas) – neturi būti pažeistos Įstatymo nuostatos; 28.4.2.  būtent Įstatyme (kaip tai akcentuoja ir Konstitucinis Teismas: „socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu) nustatytos trys sąlygos, kurioms esant asmenų (šeimų) prašymu (kiekvienu atveju – individualiai) Savivaldybės būstas Tarybos sprendimu nuomojamas asmenims rinkos kainomis: 1) jeigu šeimos, nuomojančios būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius (nenustatyta pajamų dydžio, viršijančio 25 procentus, riba); 2) įvertinus socialinio būsto poreikį Savivaldybėje (Tarybai svarstant asmens prašymą); 3) jeigu asmuo arba šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Pažymėtina, kad Įstatyme ši asmenų (šeimų) teisė nėra ribojama konkrečiu terminu, t. y., ji suteikiama neribotam laikui, iki asmuo (šeima) atitinka pirmiau nurodytas 1) ir 3) sąlygas. Manytina, kad minėta 2) sąlyga taikytina kiekvienu individualiu atveju, konkrečiu laiku, Tarybai nagrinėjant konkretų asmens (šeimos) prašymą dėl būsto nuomos Savivaldybės būsto nuomos sąlygomis (kaip ir nagrinėjamu Šeimos atveju); 28.4.3. atsižvelgus į tai, kad „Poįstatyminis socialinės apsaugos, socialinės paramos santykių teisinis reguliavimas gali apimti atitinkamų procedūrų nustatymą“, „Poįstatyminiu teisiniu reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, taip pat riboti šios teisės apimties“, kyla abejonės, ar Taryba, tvirtindama Aprašą ir nustatydama ne tik būsto nuomos Savivaldybės būsto nuomos sąlygomis procedūras, bet ir: 1) asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo papildomą sąlygą – Įstatyme numatytos teisės suvaržymą, apribojimą (teisė nustatoma tik tam tikroms socialinėms grupėms arba apribojant pajamų dydį, viršijantį 25 procentus; pažymos 28.2.6 papunkčio 2 ir 3 pastraipos); 2) šios teisės apimties apribojimus (nustatytas bendras visis atvejais šios teisės įgyvendinimo vienerių metų terminas, nors Įstatyme šios teisės įgyvendinimas neapribojamas terminu; pažymos 28.2.6 papunkčio 1 pastraipa), –

veikė pagal Tarybai suteiktus įgaliojimus, ar ji nenustatė reguliavimo, nenumatyto Įstatyme (tokiu būdu pažeisdama teisinės hierarchijos reikalavimą).

29. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas konstatuotina, kad ši Pareiškėjų skundo dalis pripažintina pagrįsta.

30. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo Vyriausybės atstovai (prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų). Seimo kontrolieriaus nuomone, atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, rekomenduotina Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje patikrinti, ar Aprašas atitinka Įstatymo reikalavimus, prireikus – imtis Savivaldybės administracinės priežiūros priemonių.

 SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI   31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X, A,  B ir C skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) Sūnaus teisinio statuso ir Šeimos pajamų apskaičiavimo klausimais pripažinti pagrįsta.

32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X, A,  B ir C skundo dalies dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) Būsto perkėlimo į Savivaldybės būstų sąrašą ir Būsto nuomos Savivaldybės būsto nuomos sąlygomis klausimais tyrimą nutraukti.

33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X, A,  B ir C skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) Namo naudojimo ir Administratoriaus veiklos priežiūros bei Būsto remonto klausimais pripažinti pagrįsta.

34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X, A,  B ir C skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) teisinio reglamentavimo klausimais pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja: 35.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui: 35.1.1. atlikti Namo naudojimo priežiūrą ir Namo techniniam prižiūrėtojui pateikti reikalavimus dėl Namo bendrojo naudojimo objektų būklės trūkumų (ypatingai dėl Namo išorinės sienos ties Būstu) pašalinimo, imtis būtinų šių reikalavimų užtikrinimo priemonių; 35.1.2. imtis priemonių, kad būtų tinkamai įgyvendinta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta Savivaldybės pareiga rūpestingai, tausojant valdyti ir naudoti Savivaldybės turtą, ir Savivaldybės pastangomis bei lėšomis suremontuoti Būstą, pašalinant visus, su netinkama Namo technine, naudojimo priežiūra bei Administratoriaus veiklos priežiūra susijusius, jo būklės trūkumus (t. y., atsiradusius ne dėl Pareiškėjų kaltės);  35.1.3. informuoti apie Namo gyventojų pasirinktą Namo bendrojo naudojimo objektų administratorių; 35.1.4. Namo gyventojams vėl pasirinkus Administratorių, atlikti jo 2017 metų veiklos kompleksinį patikrinimą; patikrinimo akto kopiją pateikti Pareiškėjams ir Seimo kontrolieriui; 35.1.5. nustatyti tvarką, kokiais atvejais, per kiek laiko nuo tam tikrų statinių būklės, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos faktinių aplinkybių nustatymo, Įmonė turi pateikti informaciją Savivaldybės administracijai, kad ji turėtų galimybę tinkamai įvykdyti jai priskirtas statinių naudojimo priežiūros bei valdytojų veiklos kontrolės ir priežiūros funkcijas; 35.1.6. informuoti, kokių priemonių imtasi, kad ateityje: 1) siūlant asmenims, kurių prašymas, skundas nagrinėjamas, pateikti Savivaldybės administracijai, Įmonei duomenis, dokumentus (jų nuomone, būtinus prašymo, skundo nagrinėjimui), tokie siūlymai būtų motyvuoti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, suteikiančiomis teisę Savivaldybės administracijai, Įmonei reikalauti tokių duomenų, dokumentų; 2) Įmonė, gavusi asmenų prašymus, susijusius su Savivaldybės administracijos kompetencija (statinių naudojimo priežiūra, valdytojų veiklos priežiūra ir pan.), asmenų  prašymus (jų dalį) nustatyta tvarka persiųstų nagrinėti pagal kompetenciją Savivaldybės administracijai; 35.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei – tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas pagal LGKT išvadas, ŽTK  nuomonę bei nustatant bendrojo teisinio reguliavimo papildomas išimtis asmenims su negalia (jų šeimoms) (pvz., nenutraukiant paramos, jeigu asmuo (šeima) negali apsirūpinti kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu) nėra parengtas, pateikti motyvuotą išvadą dėl tokio Įstatymo pakeitimo rengimo tikslingumo; 35.3. SADM – informuoti apie SADM šio tyrimo metu nurodyto Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimo, derinimo eigą; 35.4. Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje – pateikti motyvuotą išvadą dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo atitikimo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimams, prireikus – imtis Savivaldybės administracinės priežiūros priemonių ir apie jas informuoti Seimo kontrolierių.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierius                        Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/2-791
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį