Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių60
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė763932

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Kauno miesto skyriaus (toliau – Skyrius) pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į Kauno mieste turėtą žemę atkūrimu.

2. Pareiškėjas skunde nurodė: 2.1. dėl Tarnybos Skyriaus pareigūnų neveikimo vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimo sprendimas, ignoruojant teisės aktų reikalavimus ir keistai juos interpretuojant; 2.2. Jo močiutė A iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,7576 ha žemės sklypą Kauno mieste (buvęs adresas [...]). Tėtis B 1992-03-30 padavė du nustatytos formos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Viename prašyme buvo nurodyta nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra, t. y. esamą namų valdos žemės sklypą apie 870 kv. m, o už likusią (užstatytą) žemės dalį (apie 25000 kv. m) kompensuoti ekvivalentine natūra; 2.3. Kauno miesto apylinkės teismas 1993-04-01 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdė 12862 kv. m žemės sklypą, [...] (buvusi [...]). Tėčio vardu 1993-04-28 kreiptasi į Kauno miesto Nekilnojamojo turto grąžinimo tarnybą, prašant prie paduoto prašymo dėl nuosavybės teisių atstatymo bylos Nr. [...] prijungti teismo sprendimą Nr. [...]. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 1993-12-06 nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 1993-04-01 sprendimą, nustačiusi, kad dar 1992-11-17 sprendimu buvo nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, jog C asmeninės nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą ([...]), t. y. dalį (710 kv. m) žemės sklypo, dėl kurio priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 1993 04-01 sprendimas; 2.4. 1996-04-13 mirus tėčiui, nustatytos formos prašymu 2001-12-28 kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, prašydamas atkurti nuosavybės teises į 1,3 ha A turėtos žemės, prašymo formoje palikdamas visus įmanomus nuosavybės teisių atkūrimo būdus; 2.5. 2002-04-05 kreipėsi į Tarnybos Skyrių, pateikdamas nuosavybę įrodančius dokumentus ir prašydamas juos apsvarstyti ekspertų komisijoje bei pateikti išvadas. Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-03-08 įsakymu Nr. 01-114 sudaryta komisija Žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste, apsvarsčiusi nuosavybės teisių į žemę atkūrimo galimybes pretendentui B, 2002-04-29 nutarė pripažinti, kad nuosavybės teisę į žemę įrodantys dokumentai nepateikti. Kauno miesto apylinkės teismas 2003-10-14 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo X senelė A (A) iki nacionalizacijos privačios nuosavybės teise valdė 7567 kv. m žemės sklypą, [...]; 2.6. Kauno apskrities viršininko 2007-10-09 įsakymu Nr. V-468 sudaryta komisija 2008 04 01 priėmė sprendimą skirti B 5,54 arų žemės sklypą pagal teritorijos prie [...] g. detalųjį planą; 2.7. Tarnybos Skyriaus specialistė Regina Latanauskienė 2008-11-04 pažymoje Nr. 11382 nurodė, kad nuosavybės teisės atstatomos natūra ir ekvivalentine natūra, nors jau nuo 1999-05-13 šio būdo pavadinimas buvo pakeistas į lygiavertį žemės sklypą; 2.8. 2010-04-19 Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius informavo, kad yra gauti A iki 1940 turėtoje žemėje esančio žemės sklypo [...] kadastriniai matavimai; 2.9. 2010-04-20 Tarnybos Skyriaus specialistė Asta Arlauskienė 2008-11-04 pažymoje prirašė naują išvadą, nurodydama: „Siūlome atkurti nuosavybės teises B į jo motinos A 0,7567 žemės sklypo dalį 0,0097 ha, grąžinant natūra 0,0097 ha žemės sklypą turėtoje vietoje prie [...] g.; 2.10. 2010-05-19 tuomečio Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-4765 ir sprendimu Nr. 19-10315 atkurtos nuosavybės teisės į B tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0097 ha žemės, grąžinant ją natūra; 2.11. 2012-05-31 raštu kreipėsi į Tarnybą, išreikšdamas valią pirmiausia susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, pažymėdamas, kad dėl kompensavimo būdo už likusią žemę apsispręs vėliau; 2.12. Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014-11-27 raštu Nr. 70-2-3938 Tarnybos Skyrių informavo, kad A iki 1940 m. turėto žemės sklypo, buvusio [...], ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra; 2.13. Tarnybos Skyrius 2014-11-21 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7759 Pareiškėją informavo, kad Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnius (įsigaliojo 2014-11-01), įtvirtindamas papildomą atlyginimo už miestams priskirtose teritorijose esančią valstybės išperkamai priskirtą žemę, įskaitant ir po 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose esančią žemę, būdą – atlyginimą miško plotu kaimo vietovėje; 2.14. Tarnyba 2014-12-19 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-8943 informavo apie tai, kad neliko ekvivalentinės natūros būdo (tik vėliau Pareiškėjas sužinojo, kad ši informacija neteisinga), todėl nuosavybės teisės į likusią dalį A turėtos žemės bus atkuriamos, atlyginant pinigais; 2.15. 2015-02-23 raštu kreipėsi į Tarnybą, informuodamas ketinantis pakeisti valią ir prašyti atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau nurodė negalintis įvardinti ploto, už kurį nori kompensavimo, nes jo žiniomis, yra laisvos močiutės žemės; 2.16. 2015-09-07 raštu kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad pasirenka vieną iš ankstesniuose prašymuose nurodytų būdų – kompensavimą žeme kitoje vietoje. Tačiau Tarnybos Skyriaus 2015 10-02 raštu paprašyta Pareiškėjo nurodyti pasirinktą vietovę, kurioje jis pageidauja gauti lygiavertį miško plotą, neužsimenant apie Pareiškėjo 2015-09-07 rašte nurodytus teiginius ir išreikštą valią dėl kompensavimo žeme kitoje vietoje.

3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolieriaus išnagrinėti skunde nurodytas aplinkybes ir „įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises, kompensuojant lygiaverčiu žemės sklypu kitoje Lietuvos Respublikos vietoje, išduodant atitinkamą išvadą.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Tarnyba Seimo kontrolierių informavo: „[...] Iš Tarnybos Kauno miesto skyriaus turimų dokumentų nustatyta, kad Kauno miesto valdybai B 1992-03-27 pateikė laisvos formos prašymą atkurti nuosavybės teises „prašau įtvirtinti nuosavybės teisę į žemę esančią prie mano valdomų namų [...]“. Kauno miesto valdybai B 1992-03-30 pateikė nustatytos formos prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos 0,0870 ha žemės [...], nurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo būdą – gražinant natūra. Kauno miesto valdybai B 1992-03-30 pateikė dar vieną nustatytos formos prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos 2,5 ha žemės [...], nurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo būdą – ekvivalentine natūra. Kauno miesto apylinkės teismas 1993-04-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. [...] nustatė juridinį faktą, kad A iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė 12 862 kv. m žemės sklypą [...]. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 1993-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. [...] 1993 m. panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 1993-04-01 sprendimą (nes sprendimo metu galiojo Kauno miesto apylinkės teismo 1992-11-17 sprendimas, kuriuo buvo patenkintas D pareiškimas ir buvo nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, kad jo tėvas C nuo 1939-10-11 iki 1940 m. asmeninės nuosavybės teise valdė 710 kv. m žemės sklypą [...], t. y. dalį žemės sklypo, dėl kurio priimtas sprendimas šioje byloje) ir B pareiškimą paliko nenagrinėtą. Tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyrius) X ir E (pagal įgaliojimą pasirašęs X) 2001-12-28 pateikė nustatytos formos prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A valdytos 1,3 ha žemės [...], nurodydami visus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, t. y. natūra, ekvivalentine natūra, suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas, įskaitymu panaikinant pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo. X kartu su 2001-12-28 prašymu nepateikė giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, tačiau prašyme nurodė, kad „Visus nuosavybę patvirtinančius dokumentus pateiksiu iki 2002-07-01“. KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriui X 2002-04-05 pateikė turimus nuosavybės teises A patvirtinančius dokumentus, prašydamas juos apsvarstyti ekspertų komisijoje. Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-03-08 įsakymu Nr. 01-114 sudaryta komisija Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste 2002-04-29 susirinkime (posėdžio protokolas Nr. 61) nusprendė „B – pripažinti, kad nuosavybės teisę į žemę įrodantys dokumentai nepateikti“. Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. [...] buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A iki nacionalizacijos privačios nuosavybės teise valdė 7 567 kv. m žemės sklypą, esantį [...] (buv. [...]). Tuometė Kauno apskrities viršininko administracija (likviduota nuo 2010-07-01) pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-14 sprendimo panaikinimo. Kauno apygardos teismas 2003-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. [...] m. Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-14 sprendimą paliko nepakeistą. KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriui X 2003-12-31 pateikė giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų kopijas, taip pat pateikė B mirties liudijimą. KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriui 2006-06-28 X pateikė 2006-06-27 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą (Notarinio registro Nr. 7KV-4079), kuriame nurodyta, kad B testamentinis įpėdinis yra X. Kauno apskrities viršininko 2007-12-12 įsakymu Nr. 02-01-13598 patvirtinta Nepriklausomybės kovų karių savanorių, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotų asmenų, jų sutuoktinių, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), kuriems suteikiami nauji žemės sklypai, eilė. Šiuo įsakymu patvirtintoje eilėje B buvo įrašytas [...] eilės numeriu. Kauno apskrities viršininko 2007-10-09 įsakymu Nr. V-468 sudarytos komisijos 2008-04-01 posėdžio metu buvo nutarta pagal Kauno apskrities viršininko 2007-12-12 įsakymu Nr. 02-01-13598 patvirtintą eilę B (miręs) skirti 5,54 arų žemės sklypą Nr. [...] pagal 1062 kv. m teritorijos prie [...] g. detalųjį planą (posėdžio protokolas Nr. 4). B nuosavybės teisės į minėtą 0,0554 ha žemės sklypą atkurtos Kauno apskrities viršininko 2009-01-20 įsakymu Nr. 02-01-52 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko 2009-01-20 sprendimu Nr. 9288 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui B“, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0554 ha žemės sklypą, esantį [...]. Paminėtina, kad pažymos dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo pildomos, vadovaujantis pretendentų pateiktais prašymais. Minėtose pažymose nuosavybės teisių atkūrimo būdai nurodomi pagal pretendentų pateiktus prašymus. Atsižvelgiant į tai, 2008-11-04 pažyma Nr. 11382 dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo buvo parengta pagal B 1992-03-30 pateiktus du nustatytos formos prašymus, kuriuose buvo nurodyti nuosavybės teisių atkūrimo būdai natūra ir ekvivalentine natūra. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2009-06-12 raštu Nr. 40-2-893 „Dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo [...], (pažymėta plane [...])“ pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo [...] planą ir prašė pažymėti iki 1940 m. nacionalizacijos turėtų žemės sklypų ribas ir pateikti informaciją žemės savininkams. KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, nustatęs, kad plane pažymėtas preliminariai laisvas (neužstatytas) apie 97 kv. m žemės sklypas [...] patenka į A iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės teritoriją, 2009-07-23 raštu Nr. 82-1483(1.11) „Dėl žemės sklypo plano“ kreipėsi į Savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Detaliojo planavimo organizavimo skyrių, prašydamas suformuoti žemės sklypo ribas ir, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo. Savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Detaliojo planavimo organizavimo skyrius 2010-04-01 raštu Nr. 65-2-173 „Dėl žemės sklypų dokumentų perdavimo“ perdavė KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypo, esančio [...] prie [...], parengtus ir patvirtintus dokumentus. KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010-04-19 raštu Nr. 81-635(1.10) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ informavo B įpėdinį X apie iš Savivaldybės administracijos direktoriaus gautus žemės sklypo, esančio [...] prie [...], dokumentus, nurodydamas, kad šis žemės sklypas patenka į buvusios savininkės A iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės teritoriją. KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriui parengus 2010-04-20 sprendimo projektą dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste B grąžinant natūra 0,0097 ha žemės sklypą [...] turėtoje vietoje prie [...], 2008-11-04 pažyma Nr. 11382 dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo buvo papildyta nauju įrašu „Siūlome atkurti nuosavybės teise B į jo motinos A nuosavybės teise [...], turėtą 0,7567 žemės sklypo dalį 0,0097 ha, grąžinant natūra 0,0097 ha žemės sklypą turėtoje vietoje prie [...] g.“. Kauno apskrities viršininko 2010-05-19 įsakymu Nr. 02-01-4765 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko 2010-05-19 sprendimu Nr. 19-10315 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui B“ B atkurtos nuosavybės teisės į 0,0097 ha žemės grąžinant natūra 0,0097 ha žemės sklypą, [...] turėtoje vietoje prie [...]. Kauno miesto skyrius 2012-03-07 raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-1797 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ B įpėdinį X informavo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą, pakeitė Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnius, kurių nuostatos įsigaliojo 2012-02-0l. Atkūrimo įstatyme įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdas – pinigais. Piliečiai, iki 2012 06 01 galėjo pateikti prašymą tik dėl valios pakeitimo atlyginant pinigais. Kauno miesto skyriui B įpėdinis X pateikė 2012-05-31 prašymą, kuriame nurodė, kad išsiaiškinęs klausimą dėl buvusios savininkės A iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės teritorijoje esančios laisvos žemės, priims sprendimą dėl kompensavimo būdo už likusią žemę, nurodys, kokią dalį žemės pageidaus gauti kitoje vietoje ir už kokią dalį norės gauti kompensaciją pinigais. Kauno miesto skyrius 2014-07-31 raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3938 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas išnagrinėti susidariusią situaciją ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės, esančios buvusios savininkės A iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės teritorijoje, planą. Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014-11-27 raštu Nr. 70 2 3502 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (dokumentų byla Nr. 231)“ informavo, kad buvusios savininkės A iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypas [...], užimtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais [...], naudojamais žemės sklypais [...] ir pravažiavimais į sklypus [...]. A iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės dalyje, teritorijoje pagal pateiktą schemą, laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, pakeitė Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnius, kurių nuostatos įsigaliojo 2014-11-01. Atkūrimo įstatyme įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, būdas – atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Piliečiai iki 2015-03-01 galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Apie tai B įpėdinis X buvo informuotas Kauno miesto skyriaus 2014-11-21 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7759 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“. Kauno miesto skyrius 2014-12-19 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ X persiuntė Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014-11-27 raštą Nr. 70-2-3502 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (dokumentų byla Nr. 231)“ ir informavo, kad A iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Taip pat informavo, kad pasikeitus teisės aktų reglamentavimui, Atkūrimo įstatyme neliko nekilnojamojo turto grąžinimo būdo ekvivalentine natūra. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatytais terminais (iki 2003-04-01 galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą; iki 2005 12 31 galėjo pakeisti valią, kad už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta ne pinigais, o vertybiniais popieriais) piliečiai nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, arba nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Kauno miesto skyriui X pateikė 2015-02-23 prašymą, kuriame nurodė, kad ketina pakeisti valią ir prašyti atkurti nuosavybės teises už likusią žemę atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje „išsiaiškinus kiek laisvos žemės yra likę močiutės turėtoje vietoje, nedelsiant nurodysiu pasirinktos vietovės rajoną, kadastro vietovę bei dydį, už kurį norėčiau, kad būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu“. Kauno miesto skyriui X pateikė 2015-09-07 prašymą, kuriame nurodo, kad pasirenka „vieną iš aukščiau mano pirminiuose prašymuose nurodytų kompensavimo būdų, t. y. kompensuojant žeme kitoje LR vietoje“. Kauno miesto skyrius 2015-10-02 raštu Nr. 8SD-5205-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ priminė X, kad jis 2015-02-23 prašymu išreiškė savo valią ir nurodė, kad už likusią negrąžintą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, bei prašė nurodyti pasirinktos vietovės rajoną (-us) ir kadastro vietove (-ės), kur pageidauja gauti neatlygintinai lygiavertį (-ius) miško plotą (-us). [...] LVAT nuosekliai laikosi suformuotos praktikos, kad jei piliečiai nepareiškė valios dėl atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, turėjo patikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais ir pripažįsta, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentine natūra“ ir suteikiant „lygiavertį žemės sklypą“ nėra tapatūs. (LVAT 2009-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1435/2009; 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1435/2014). Taigi, laikytina, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentinė natūra“ Atkūrimo įstatymo galiojančiose nuostatose nėra numatytas ir negali būti prilyginamas atlyginimo būdui „lygiavertis žemės sklypas“, t. y. nuosavybės teisių atkūrimui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą kaimo vietovėje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Tarnyba neturi galimybės tenkinti X 2015-09-07 prašyme nurodyto reikalavimo – B atkurti nuosavybės teises į A valdytą žemę Kauno mieste „kompensuojant žeme kitoje LR vietoje“. Kauno miesto skyrius 2015-12-18 raštu Nr. 8SD-6846-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškino B įpėdiniui X, kad A iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra ir į X 2015-02-23 prašymu išreikštą valią B nuosavybės teisės gali būti atkuriamos atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, ir pakartotinai prašė nurodyti pasirinktos vietovės rajoną (-us) ir kadastro vietovę (-ės), kuriose pageidautų gauti neatlygintinai lygiavertį (-ius) miško plotą (-us). [...].“

5. Tarnybos pateiktais duomenimis, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą B į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės A nuosavybės teise valdytą 0,7567 ha žemę [...], Tarnybos Skyriaus vedėjas patvirtino išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn: 5.1. 2016-09-23 išvada Nr. 8IP-32 dėl lygiaverčio miško sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn [...] kadastro vietovėje (Skyriaus 2016-09-26 raštu Nr. TR-10352 išvada persiųsta į Tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių); 5.2. 2016-09-23 išvada Nr. 8IP-33 dėl lygiaverčio miško sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn [...] kadastro vietovėje (Skyriaus 2016-09-26 raštu Nr. TR-10355-(5.34.) išvada persiųsta į Tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių); 5.3. 2016-09-23 išvada Nr. 8IP-34 dėl lygiaverčio miško sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn [...] kadastro vietovėje (Skyriaus 2016-09-26 raštu Nr. TR-10350-(5.34.) išvada persiųsta į Tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių); 5.4. 2016-09-23 išvada Nr. 8IP-35 dėl lygiaverčio miško sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn [...] kadastro vietovėje (Skyriaus 2016-09-23 raštu Nr. TR-10321-(5.34.) išvada persiųsta į Tarnybos Klaipėdos rajono skyrių); 5.5. 2016-09-23 išvada Nr. 8IP-36 dėl lygiaverčio miško sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn [...] kadastro vietovėje (Skyriaus 2016-09-23 raštu Nr. TR-10320-(5.34.) išvada persiųsta į Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrių).

6. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose Pareiškėjui, kaip pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą įpėdiniui, suprojektuoti nuosavybėn neatlygintinai perduotini sklypai: 6.1. 2017-10-04 įsakymas Nr. 36VĮ-1067-(14.36.2.) [...] kadastro vietovė; 6.2. 2017-10-23 įsakymas Nr. 36VĮ-1140-(14.36.2.) [...] kadastro vietovė; 6.3. 2017-11-20 įsakymas Nr. 36VĮ-1683-(14.34.2.) [...] kadastro vietovė.

  Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

7. Pagal nuo 2014-05-01 iki 2015-09-01 galiojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas: 5 straipsnis. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka: „[...] 2. Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. [...].“ 16 straipsnis. Atlyginimas piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą „1. Už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, [...], piliečiams atlygina valstybė. [...] 9. Už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama; [...].“ 18 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas: „1. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. 2. Apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant.“ 21 straipsnis. Specialios šio įstatymo taikymo nuostatos „1. Piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. [...] 4. Tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. [...].“

8. Pagal nuo 2015-09-01 įsigaliojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas: 21 straipsnis. Specialios šio įstatymo taikymo nuostatos „1. Piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. [...] 4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. [...].“

9. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas: 4 straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos „1. Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus.“ 16 straipsnis. Žemės reformos vykdytojai, jų teisės ir pareigos. „Žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. [...].“ 19 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės servitutų nustatymas „1. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Tais atvejais, kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams. [...]. 5. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai [...].

10. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatas: „[...] 105. Perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, laikomasi šios tvarkos: žemėtvarkos skyrius išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo pagal Žemės įvertinimo metodiką papildo šią bylą valstybės išperkamo turto vertės skaičiavimais ir pateikia žemėtvarkos skyriaus vedėjui; žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto skaičiavimus nustato valstybės išperkamo turto vertę ir piliečiui sutikus žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn [...] piliečio pageidaujamoje vietovėje [...]. žemėtvarkos skyriui pateiktas piliečio prašymas ir išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiunčiami pagal šios tvarkos 29 punkte nustatytą procedūrą; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus ir sutikimus parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą. [...] 106. [...] Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai. [...]. 111. Šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikydamosi šių terminų: į kaimo vietovėje esančią žemę, miškus, vandens telkinius, taip pat Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose esančią žemę, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995-06-01 – per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje. Atkuriant nuosavybės teises kitais atlyginimo būdais, sprendimai priimami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su turto savininku, pateikimo. [...]. 112. Šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką. 113. Šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant. […] 116. Sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. [...]. 119. Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui [...].“

11. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatas: „[...] 99. Žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, įgyvendinami šio skirsnio nustatyta tvarka. Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai apima suprojektuotų žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių paženklinimą vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimą [...]. 100. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po žemėtvarkos projekto patvirtinimo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinamas projekto autoriaus parengtas pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai bus ženklinami iš Žemės tvarkymo ir administravimo bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymo programai įgyvendinti skirtų valstybės lėšų, sąrašas (toliau – žemės sklypų ženklinimo sąrašas) (atsižvelgiant į lėšų, skirtų žemės reformos darbams vykdyti, kiekį). Žemės sklypų ženklinimo sąraše nurodomi terminai, iki kurių turi būti paženklinti žemės sklypai kiekvienos šios Metodikos ženklinimo sąraše nurodomi terminai, iki kurių turi būti paženklinti žemės sklypai kiekvienos šios Metodikos 101.1–101.6 papunkčiuose nurodytos eilės pretendentams. 104. Žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintas žemės sklypų ženklinimo sąrašas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio sąrašo patvirtinimo paskelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. 105. Žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai vykdomi ir asmenų, kurie kviečiami į šių žemės sklypų ženklinimą, gautos pastabos nagrinėjamos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir šios Metodikos nustatyta tvarka. 106. Į žemės sklypo ženklinimo vietą neatvykusiam pretendentui arba pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) ar pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui  registruotu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. [...]. [...] 113. Projekto autorius arba matininkas nustato kiekvieno paženklinto žemės sklypo kadastro duomenis [...]. 114. Projekto autorius arba matininkas kiekvienam pretendentui, kuriam buvo suprojektuoti ir paženklinti vietovėje žemės sklypai, komplektuoja kadastro duomenų bylas, reikalingas paženklintiems žemės sklypams nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti nuosavybėn neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti. [...]. 119. Projekto autorius arba matininkas parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas spausdintine forma su lydraščiu perduoda žemėtvarkos skyriui, jei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nenustatyta kitaip. 120. Žemėtvarkos skyrius patikrina kadastro duomenų bylą ir suderina kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypų planus ir kadastro duomenų lenteles Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatyta tvarka. [...].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

12. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2009-12-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1435/2009 konstatavo: „[...] Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovai [tuometė Telšių apskrities viršininko administracija ir Telšių rajono savivaldybės administracija] nuosavybės teisių atkūrimą vykdo, neatsižvelgdami į X pareikštą valią, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad X valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškė įstatymų nustatytu laiku – 1991-11-21 bei nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra. Toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo numatytas iki 1997 metų galiojusiame įstatyme Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. 1997-07-01 priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra nebenumatė, todėl piliečiai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatytais terminais privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nagrinėjamoje byloje nėra patekta įrodymų, kad iki 2003-04-01 X išreikšta valia būtų buvusi patikslinta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis atsakovai įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į X turėtą [...] ha žemės sklypą Telšių mieste savo nuožiūra pasirinktu būdu. [...].“

Tyrimo išvados

13. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 13.1. Pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Tarnybos pareigūnų neveikimo, nesprendžiant kompensavimo lygiaverčiu žemės sklypu už buvusios savininkės A iki nacionalizacijos Kaune turėtą, natūra negrąžintiną (teisės aktų nustatyta tvarka priskiriamą valstybės išperkamai) žemės dalį; 13.2. Nuosavybės teisės piliečiams į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis (žr. pažymos 7, 8 ir 10 punktus). Įstatymų leidėjas įpareigoja atsakingas institucijas, nesant galimybės turtą grąžinti buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtoje vietoje, spręsti kompensavimo klausimą; 13.3. Valia dėl nuosavybės teisių į A žemę atkūrimo būdo buvo išreikšta: 13.3.1. Kauno miesto valdybai B 1992-03-27 pateikė laisvos formos prašymą „įtvirtinti nuosavybės teisę į žemę prie namų [...]“; 13.3.2. Kauno miesto valdybai B 1992-03-30 pateikė nustatytos formos prašymą grąžinti natūra A turėtą žemę (0,0870 ha) ir namą, [...]; 13.3.3. Kauno miesto valdybai B 1992-03-30 pateikė antrą nustatytos formos prašymą nuosavybės teisę į A turėtą 2,50 ha žemę, [...], atkurti, grąžinant ekvivalentine natūra; 13.3.4. Kauno miesto skyriui B įpėdinis X 2012-05-31 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad išsiaiškinęs klausimą dėl buvusios savininkės A iki nacionalizacijos turėtos žemės teritorijoje esančios laisvos žemės, priims sprendimą dėl kompensavimo būdo už likusią žemę bei nurodys, kokią dalį žemės pageidaus gauti kitoje vietoje ir už kokią žemės dalį pageidaus gauti kompensaciją grynais pinigais; 13.3.5. Numačius papildomą atlyginimo už miestams priskirtose teritorijose esančią valstybės išperkamai priskirtą žemę, būdą (žr. pažymos 8 punktą), atsirado galimybė už valstybės išperkamai priskirtą mieste turėtą žemę gauti kompensaciją mišku kaimo vietovėje; Kauno miesto skyriui B įpėdinis X 2015-02-23 pateikė prašymą, kuriame nurodė „išsiaiškinus kiek laisvos žemės yra likę močiutės turėtoje vietoje, nedelsiant nurodysiu pasirinktos vietovės rajoną, kadastro vietovę, bei dydį už kurį norėčiau, kad būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu“; 13.3.6. Kauno miesto skyriui B įpėdinis X 2015-09-07 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad „pasirenka vieną iš kompensavimo būdų žeme kitoje LR vietoje“. 13.4. LVAT yra pripažinęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentine natūra“ ir suteikiant „lygiavertį žemės sklypą“ nėra tapatūs. Teismas yra suformavęs praktiką, kad jei piliečiai nepareiškė valios dėl atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, nenumatytas Atkūrimo įstatyme, turėjo patikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais (žr. pažymos 12 punktą); 13.5. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentinė natūra“ Atkūrimo įstatymo galiojančiose nuostatose nėra numatytas ir negali būti prilyginamas atlyginimo būdui „lygiavertis žemės sklypas“, t. y. nuosavybės teisių atkūrimui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą kaimo vietovėje. Todėl Tarnyba neturėjo galimybės tenkinti X 2015-09-07 prašyme nurodyto reikalavimo – B atkurti nuosavybės teises į A valdytą žemę Kauno mieste „kompensuojant žeme kitoje LR vietoje“; 13.6. Tik pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą pasirinkus kompensavimo už valstybės išperkamai priskirtą žemę būdą, rengiama nuosavybės teisių atkūrimo byla; pasirinkus kompensavimo lygiaverčiu miško sklypu būdą, rengiama išvada ir siunčiama į kadastro vietovę, kurioje pageidaujama gauti lygiavertį miško sklypą (žr. pažymos 10 punktą); 13.7. Tarnybos Skyrius 2015-10-02 paprašė Pareiškėjo nurodyti kadastro vietovę, kurioje pageidaujama gauti lygiavertį miško sklypą, o 2015-12-18 pakartotinai paprašė nurodyti pasirinktą kadastro vietovę, kurioje pageidaujamas gauti neatlygintinai lygiavertis miško sklypas; 13.8. Parengus išvadas dėl lygiaverčio miško sklypo perdavimo nuosavybėn neatlygintinai, Tarnybos Skyriaus raštais jos buvo išsiųstos į Tarnybos teritorinius skyrius įgyvendinimui (žr. pažymos 5 punktą); 13.9. Galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad žemės reforma kaimo vietovėje vykdoma rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentais, vadovaujantis žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais (žr. pažymos 9 punktą), o sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimami, paženklinus sklypus vietoje (žr. pažymos 11 punktą).

14. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad jis nagrinėtinas kitoje institucijoje, tyrimas nutraukiamas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuosavybės teisių į A iki nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimo klausimas spręstinas teisės aktų nustatyta tvarka (žr. pažymos 5, 13.8 ir 13.9 punktus). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 17 straipsnio 4 dalimi bei 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, X skundo tyrimas nutrauktinas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga rekomenduoti Tarnybos direktoriui užtikrinti informacijos apie priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių į A turėtą žemę atkūrimo, perduodant lygiaverčius miško sklypus pagal šios pažymos 5 punkte nurodytas išvadas pateikimą.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: X skundo tyrimą nutraukti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

17.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui – užtikrinti informacijos apie priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių į A turėtą žemę atkūrimo, perduodant lygiaverčius miško sklypus pagal šios pažymos 5 punkte nurodytas išvadas pateikimą.

Apie sprendimą dėl pateiktos rekomendacijos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir X informuoti raštu iki 2018-01-29. Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymo (rekomendacijos) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierių Augustiną Normantą pavaduojantis

Seimo kontrolierius               Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/1-2
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį