Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių64
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė755401

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ NERINGOS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo „AB Poilsio namai „B“ (arba toliau vadinama – B) direktoriaus X (toliau vadinama – Pareiškėjas) 2016-02-24 skundą dėl Neringos savivaldybės (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant prašomos informacijos. 2016-02-24 skundas Nr. 12 taip pat adresuotas Savivaldybės merui bei jo pavaduotojui ir Savivaldybės administracijos direktoriui bei jo pavaduotojui.

2. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo: 2.1. „2015-08-17 Jums buvo išsiųstas raštas Nr. 68 dėl dokumentų pateikimo, iki šiol nesame gavę jokių dokumentų ir informacijos, todėl pakartotinai prašome informacijos“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 2.2. „2015-06-19 rašte Nr. (4.16) V15-1239, kurį pasirašė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šveikauskas, jūs atsisakėte panaikinti, mūsų nuomone, neteisėtus sprendimus, kuriais leidote užvaldyti ir įsirengti privačias stovėjimo aikšteles mūsų bendrovės nuomojamo žemės sklypo dalyje privatiems asmenims, beje, vienas iš šių asmenų yra Neringos miesto tarybos narys“; 2.3. „Siekiant teisiniu keliu apginti bendrovės interesus ir patraukti atsakomybėn tarnyba piktnaudžiavusius asmenis pakartotinai prašome pateikti visų dokumentų, kuriais Savivaldybės administracija leido užvaldyti ir įsirengti privačias stovėjimo aikšteles mūsų bendrovės nuomojamo žemės sklypo dalyje privatiems asmenims, patvirtintas kopijas.“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo: „Kadangi tokių Savivaldybės veiksmų vertinimas, vadovaujantis LR Seimo kontrolierių įstatymu, priskirtas LR Seimo kontrolieriaus, atsakingo už pareigūnų veiksmų tyrimą, kompetencijai, prašome LR Seimo kontrolieriaus ištirti aukščiau nurodytų Savivaldybės pareigūnų veiksmus, pažeidžiančius bendrovės teises, bei imtis LR Seimo kontrolierių įstatyme numatytų poveikio priemonių. Prašome vadovautis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės

4. Pareiškėjo 2015-08-17 rašte Nr. 68 (žr. šios pažymos 2.1 papunktį), adresuotame Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui, be kita ko, nurodyta: „2015-06-19 raštu Nr. (4.16) V15-1239, kurį pasirašė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šveikauskas, jūs atsisakėte panaikinti, mūsų nuomone, neteisėtus sprendimus, kuriais leidote užvaldyti ir įsirengti privačias stovėjimo aikšteles mūsų bendrovės nuomojamo žemės sklypo dalyje privatiems asmenims, beje, vienas iš šių asmenų yra Neringos miesto tarybos narys. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, Savivaldybės administracijos direktorius: [...]. Minėtas įstatymas administracijos direktoriui nei jo pavaduotojui nesuteikia teisės užvaldyti arba leisti kitiems užvaldyti svetimus žemės sklypus ar jų dalis. Įstatymas nesuteikia tokios teisės ir Savivaldybės nuolatinei saugaus eismo komisijai. Siekiant teisiniu keliu apginti bendrovės interesus ir patraukti atsakomybėn tarnyba piktnaudžiavusius asmenis prašome pateikti visų dokumentų, kuriais Savivaldybės administracija leido užvaldyti ir įsirengti privačias stovėjimo aikšteles mūsų bendrovės nuomojamo žemės sklypo dalyje privatiems asmenims, patvirtintas kopijas.“

5. Siekdamas išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, Seimo kontrolierius raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti visą informaciją, paaiškinimus dėl skunde nurodytų aplinkybių, reikalingus Pareiškėjo skundo nagrinėjimui ir Savivaldybės administracijos pareigūnų veiklos (neveikimo) juridiniam vertinimui.

6. Savivaldybės administracija 2016-03-17 raštu Nr. (4.16)V15-615 pateikė toliau nurodytą informaciją ir paaiškinimus, pagrįstus dokumentų kopijomis. 6.1. Į Seimo kontrolieriaus klausimą, kokių veiksmų buvo imtasi gavus Pareiškėjo 2015-08-17 prašymą Nr. 68; pateikti atsakymo Pareiškėjui kopiją; jeigu nebuvo, nurodyti, dėl kokių priežasčių, atsakyta: „[...] į B raštą Nr. 68 [pastaba: B 2015-08-17 raštas Nr. 68; žr. šios pažymos 2.1 papunktį ir 4 punktą] nebuvo atsakyta. Tai nebuvo padaryta, kadangi B rašto Nr. 68 gavimo Savivaldybės administracijoje metu (2015-08-24) atostogavo daug Savivaldybės tarnautojų ir dėl žmogiškosios klaidos bei netinkamai suderinto pavadavimo minimas B raštas Nr. 68 nebuvo perduotas atitinkamiems tarnautojams atsakymo parengimui. Todėl negalime pateikti atsakymo AB poilsio namams „B“ kopijos, kadangi jis nebuvo parengtas ir šiuo raštu [pastaba: 2016-03-17 raštu Nr. (4.16)V15-615] yra atsakoma tiek į B raštą Nr. 68, tiek į B raštą Nr. 12“ [pastaba: B 2016 02 24 skundas Nr. 12; žr. šios pažymos 1 ir 2 punktus]. 6.2. Į Seimo kontrolieriaus prašymą paaiškinti, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis nebuvo, kaip teigia Pareiškėjas, pateikta jo prašoma informacija („pateikti visų dokumentų, kuriais Savivaldybės administracija leido užvaldyti ir įsirengti privačias stovėjimo aikšteles mūsų bendrovės nuomojamo žemės sklypo dalyje privatiems asmenims, patvirtintas kopijas“), atsakyta: „Atsižvelgiant į tai, jog [...] nebuvo pavesta parengti atsakymą į B raštą Nr. 68, Savivaldybės administracija nepateikė atsakymo AB poilsio namams „B“. Norėtume atkreipti dėmesį, jog AB poilsio namai „B“ su iš esmės tapačiu paklausimu į Savivaldybės administraciją kreipėsi dar 2015-05-18 ir jiems buvo pateiktas atsakymas 2015-06-19 raštu Nr. (4.16)V15-1239 [...], kuriame buvo pateiktas detalus paaiškinimas dėl automobilių stovėjimo aikštelių paženklinimo valstybinės žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. [...], esančiame [...]. Be to, AB poilsio namai „B“ dėl tų pačių klausimų dar 2014-06-20 raštu Nr. 52 [...] kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą, kuriai Savivaldybės administracija 2014-07-04 raštu Nr. (4.15)V15-1601 [...] pateikė šiuos dokumentus: - A prašymo kopija [...]; - C ir D prašymo kopija [...]; - Žemės sklypo plano brėžinio kopija [...]; - Nuolatinės saugaus eismo komisijos 2014-04-25 protokolo Nr. V39-2 kopija [...]; - PVM sąskaitos-faktūros kopija [...]; - Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-28 įsakymo Nr. V13-459 kopija [...]. Į AB poilsio namų „B“ 2014-06-20 raštą Nr. 52 Savivaldybės administracija taip pat 2014-06-08 [pastaba: tokia data nurodyta rašte] pateikė atsakymą [...]. Taigi Savivaldybės administracija nuolat reaguoja ir pateikia informaciją, paaiškinimus ir argumentus AB poilsio namams „B“ dėl jiems reguliariai kylančių iš esmės tapačių klausimų, kurie yra išdėstyti ir B rašte Nr. 68.“ 6.3. Į Seimo kontrolieriaus prašymą informuoti, kas, kada ir kuo vadovaujantis įrengė automobilių stovėjimo aikštelę Pareiškėjo nuomojamame žemės sklype; ar Savivaldybė yra išdavusi leidimą / sutikimą įrengti šią aikštelę; jeigu taip, nurodyti, kuo vadovaujantis, atsakyta: „Savivaldybės administracija ankstesniais savo raštais, adresuotais AB poilsio namams „B“, yra informavusi, jog [...] ir [...], namų gyventojai C, D ir A kreipėsi į Savivaldybę su prašymu leisti jiems įrengti automobilių stovėjimo vietas prie jų namų. Minėtų privačių namų gyventojai prašymuose paaiškino, kad ypač vasaros sezono metu jie susiduria su problema, kai prie jų namų, adresu [...] ir [...], poilsio namų „B“ svečiai stato automobilius, nepalikdami parkavimo vietos jų savininkams. Atsižvelgdama į prašymuose išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad, įrengus parkavimo vietas, užteks vietos praeiti ar pravažiuoti keliu, Savivaldybės nuolatinė saugaus eismo komisija pritarė automobilių stovėjimo vietų įrengimui [...]. Automobilių stovėjimo vietos buvo įrengtos [...] ir [...], namų gyventojų lėšomis prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų. Pažymėtina, kad [...] ir [...], namų gyventojai neprašė įrengti automobilių stovėjimo vietų prie AB poilsio namų „B“ pastatų – prašymai buvo susiję su automobilių stovėjimo vietų įrengimu šalia jiems priklausančių pastatų. Pažymėtina, kad 2015-07-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius atliko valstybinės žemės sklypo Nr. [...], esančio [...], naudojimo patikrinimą ir, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, surašė patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-54-(14.13.73) [...]. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog minėto valstybinės žemės sklypo servitutinėje teritorijoje yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kuriose automobilius stato tiek C, D ir A, tiek AB poilsio namai „B“. Kitaip tariant, valstybinės žemės sklypo Nr. [...] servitutinėje teritorijoje automobilius stato ir jų stovėjimo vietas pažymėję yra ne tik aukščiau minėti Neringos miesto gyventojai, tačiau ir patys AB poilsio namai „B“. Servituto nustatymu žemės sklypo atžvilgiu, pirmiausia, siekiama užtikrinti laisvą ir netrukdomą asmeniui priklausančio objekto (viešpataujančio daikto) naudojimą, pasinaudojant kitam asmeniui priklausančiu objektu (tarnaujančiu daiktu) (CK 4.111 str.). Žemės sklypo Nr. [...] atžvilgiu nustatyto servituto teritorijos, mūsų vertinimu, pakanka, jog tuo būtų užtikrinama servituto teikiama nauda bei tikslai, t. y., suteikiama teisė ir galimybė asmenims (žemės sklypams [...]) eiti, važiuoti per sklypo dalį, pažymėtą raide „S“. Tačiau tuo pačiu turi būti sudaromos tinkamos ir protingos sąlygos Neringoje esančių pastatų savininkams bei naudotojams pilnavertiškai naudotis savo turtu, jį eksploatuoti, prie jo patekti, tame tarpe, sudaromos sąlygos prie turto ir laikyti automobilį, kadangi visavertis nekilnojamojo turto naudojimas yra neatsiejamai susijęs su galimybe prie jo laikyti ir automobilį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius po žemės naudojimo patikrinimo 2015-07-30 raštu Nr. 13SD-1161-(14.13104.) [...] pasiūlė AB poilsio namams „B“ ir kitiems suinteresuotiems asmenims kreiptis į Neringos savivaldybę dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo būtų išspręstas klausimas dėl žemės sklypų ribų pakeitimo, privažiavimo kelių įrengimo ir užtikrintas tinkamas kelio servituto panaudojimas. Nacionalinės žemės tarnybos specialistai patikrinimo metu nenustatė, jog dėl įrengtų automobilių stovėjimo vietų būtų neįmanoma kitiems asmenims ([...]) patekti prie jiems priklausančio turto ar būtų apribotas nustatyto servituto išnaudojimas. Valstybinės žemės sklypo Nr. [...] atžvilgiu nustatytas servitutas pilnai atlieka ir įgyvendina savo paskirtį, o automobilių vietų įrengimas ne tik tam netrukdo, o netgi papildo tinkamą asmenims priklausančio nekilnojamojo turto naudojimą. Ne veltui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pasiūlė parengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo teritorija būtų suplanuota optimaliau, pagal realų užstatymą, pastatų išdėstymą, ir užtikrintų visų sklypų naudotojų ir turto savininkų interesų pusiausvyrą. Savivaldybės administracija neprieštarauja, kad minėtoje servitutinėje teritorijoje išliktų įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kadangi tai užtikrina tinkamą ir pilnavertį asmenims priklausančio turto naudojimą. Manome, jog Savivaldybės nuolatinė saugaus eismo komisija pagrįstai leido įrengti automobilių stovėjimo vietas valstybinės žemės sklype Nr. [...], kadangi to sklypo servitutinė teritorija jau ilgą laiką buvo naudojama tokiais tikslais (AB poilsio namų „B“ ir jų svečių automobilių statymui), o taip pat jų įrengimas nepadarė jokios neigiamos įtakos nustatyto servituto apimčiai ir įgyvendinimui. Savivaldybės nuolatinė saugaus eismo komisija, kurią sudaro įvairių valstybinių institucijų (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, policijos, civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos) atstovai, išsamiai nagrinėja visus asmenų prašymus ir priima sprendimus remdamasi savo nuostatais ir tik detaliai įvertinus tokių prašymų pagrįstumą ir eismo saugumą. Tikime, jog Savivaldybės nuolatinė saugaus eismo komisija sutikimą dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo valstybinės žemės sklype Nr. [...] išdavė tik įvertinusi galimybę užtikrinti realų servituto išnaudojimą ir galimybes saugiai pravažiuoti. Todėl Savivaldybės administracija neturi pagrindo bei kompetencijos šio sprendimo panaikinimui. Norime pažymėti, jog Savivaldybės administracija, jos direktorius, direktoriaus pavaduotojas ar kiti tarnautojai neužvaldė ir kitiems asmenims neleido užvaldyti žemės sklypo, taip pat nesuteikė jokiems asmenims teisės naudotis minimu valstybinės žemės sklypu, nes tokią teisę turi tik Nacionalinė žemės tarnyba kaip valstybinės žemės patikėtinio teises įgyvendinanti institucija. Savivaldybės nuolatinė saugaus eismo komisija pritarė ir sutiko dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo valstybinės žemės sklype Nr. [...], veikdama griežtai savo kompetencijos ribose ir atsižvelgusi į faktinę situaciją, poreikį ir eismo saugumą toje teritorijoje. Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, jog, nepaisant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pasiūlymo, iki šiol į Savivaldybę nesikreipė suinteresuoti asmenys dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo galima būtų tinkamai suplanuoti žemės sklypus, užtikrinti patekimą prie asmenims priklausančio turto ir nustatyti tinkamai pastatų eksploatacijai reikalingus žemės plotus.“

Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos teisės aktai

7. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-25 iki 2015-09-01, aktuali nagrinėjant skunde nurodytas aplinkybes): „5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymo nagrinėjimas – valstybės tarnautojo veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. [...]“; „6. Nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o teikdami asmenims informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008) nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo ir pagalbos principais“; „7. Draudžiama atsisakyti nagrinėti asmenų prašymus dėl to, kad nėra šią funkciją atliekančio valstybės tarnautojo. Valstybės tarnautojų atostogų, komandiruočių ir kitais nebuvimo tarnyboje atvejais asmenų prašymus nagrinėti turi būti pavedama kitiems valstybės tarnautojams“; „30. Asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.“

8. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2017-11-23, aktuali nagrinėjant skunde nurodytas aplinkybes): „4. Taisyklėse vartojamos sąvokos: 4.1. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. 4.2. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. [...]“; „6. Draudžiama atsisakyti nagrinėti asmenų prašymus dėl to, kad nėra šią funkciją atliekančio valstybės tarnautojo. Valstybės tarnautojų atostogų, komandiruočių ir kitais nebuvimo tarnyboje atvejais asmenų prašymus nagrinėti turi būti pavedama kitiems valstybės tarnautojams“; „47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: [...]; 47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; [...].“

9. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014-07-01 iki 2017-04-01, aktuali nagrinėjant skunde nurodytas aplinkybes): 1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas „1. Šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. 2. Šis įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. [...]“; 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos „1. Dokumentas – bet kokia valstybės, savivaldybių institucijos ar įstaigos sukurta ar gauta teiktina informacija ar jos dalis, išreikšta rašytine, įskaitant elektroninę, grafine, garsine ir (ar) vaizdine forma. 2. Informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. [...]. 4. Informacijos teikimas – informacijos atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant ją prieinamą pareiškėjams, užtikrinant jiems teisę laisvai susipažinti su dokumentais ir (ar) panaudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams. [...]. 6. Pareiškėjas – Lietuvos Respublikos pilietis, valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės susitarimą, pilietis, užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ar šių asmenų grupė, Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, įregistruotos valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą, ar jų atstovybės ir filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. [...]. 8. Prašymas – pareiškėjo kreipimasis į valstybės ar savivaldybių instituciją ar įstaigą, pateiktas žodžiu ar raštu, įskaitant elektroninę formą, šio įstatymo nustatyta tvarka. [...]“; 3 straipsnis. Įstaigų pareiga teikti informaciją „1. Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. [...]“; 4 straipsnis. Informacijos teikimo principai „Įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją“; 12 straipsnis. Prašymo pateikimas „1. Pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokią informaciją ar dokumentą pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, kodą, buveinės adresą (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir duomenis ryšiui palaikyti. [...]. [...]“; 14 straipsnis. Informacijos pateikimo terminai „Informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Jeigu prašoma daug ar sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis. Jeigu pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti ar papildyti prašymą, tai informacijos pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo įstaigoje dienos“; 16 straipsnis. Atsisakymas teikti informaciją „1. Prašymas, pateiktas nesilaikant šio įstatymo nustatytų reikalavimų, įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rašytiniu pavedimu ar rezoliucija gali būti netenkinamas. 2. Įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį; 5) įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms. 3. Jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. [...]“; 17 straipsnis. Informacijos pateikimo forma ir būdas „1. Informacija pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, gali būti pateikiama žodžiu, leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą, dokumento išrašą ar popierinę dokumento kopiją, elektroninę laikmeną, garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašą, prieigą prie informacijos rinkmenos. Jei prašyme nenurodyta informacijos pateikimo forma, įstaiga ją pateikia tokia pačia forma kaip gauto prašymo. [...].“

Tyrimo išvados

10. Pareiškėjas skundžiasi Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmais (neveikimu), nepateikiant prašomos informacijos, t. y., nepateikiant „visų dokumentų, kuriais Savivaldybės administracija leido užvaldyti ir įsirengti privačias stovėjimo aikšteles mūsų bendrovės nuomojamo žemės sklypo dalyje privatiems asmenims, patvirtintas kopijas“. Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2015-08-17 raštu Nr. 68 kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas „pateikti visų dokumentų, kuriais Savivaldybės administracija leido užvaldyti ir įsirengti privačias stovėjimo aikšteles mūsų bendrovės nuomojamo žemės sklypo dalyje privatiems asmenims, patvirtintas kopijas“ (žr. šios pažymos 4 punktą). Negavęs prašomų dokumentų kopijų (negavęs jokio atsakymo), Pareiškėjas 2016-02-24 raštu Nr. 12 pakartotinai kreipėsi į Savivaldybės administraciją (kartu ir į Seimo kontrolierių), nurodydamas, kad „iki šiol nesame gavę jokių dokumentų ir informacijos, todėl pakartotinai prašome informacijos“ (žr. šios pažymos 2 punktą). Savivaldybės administracijos pareigūnai tyrimo metu Seimo kontrolierių informavo, kad iš tiesų į Pareiškėjo 2015-08-17 raštą Nr. 68 nebuvo atsakyta ir kad „tai nebuvo padaryta, kadangi B rašto Nr. 68 gavimo Savivaldybės administracijoje metu (2015-08-24) atostogavo daug Savivaldybės tarnautojų ir dėl žmogiškosios klaidos bei netinkamai suderinto pavadavimo minimas B raštas Nr. 68 nebuvo perduotas atitinkamiems tarnautojams atsakymo parengimui“. Savivaldybės administracijos pareigūnai taip pat informavo, kad, teikdami paaiškinimą Seimo kontrolieriui 2016 03-17 raštu Nr. (4.16)V15-615, kartu jie atsako ir Pareiškėjui į jo 2016-02-24 raštą Nr. 12 ir 2015-08-17 raštą Nr. 68. Atsakyme, be kita ko, paaiškinama situacija dėl automobilių stovėjimo valstybinės žemės servitutinėje dalyje ir kartu su raštu pateikiamos dokumentų kopijos (žr. šios pažymos 6.3 papunktį). Pažymėtina, kad šiame rašte Savivaldybės administracijos pareigūnai taip pat nurodo galimą problemos sprendimo būdą, t. y., kreiptis į Savivaldybę „dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo galima būtų tinkamai suplanuoti žemės sklypus, užtikrinti patekimą prie asmenims priklausančio turto ir nustatyti tinkamai pastatų eksploatacijai reikalingus žemės plotus.“ Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, pacituotą šioje pažymoje, darytina išvada, kad Pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą buvo pažeista, kadangi Savivaldybės administracijos pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų – neatsakė į Pareiškėjo 2015-08-17 raštą Nr. 68 ir nepateikė prašomų dokumentų per teisės aktų nustatytą terminą, t. y., per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo Savivaldybės administracijoje dienos. Tai, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai nurodo, jog atsakymo ir prašomos informacijos nepateikimo priežastis yra Savivaldybės administracijos pareigūnų atostogos ir netinkamai suderintas pavadavimas, nėra pateisinama, kadangi „valstybės tarnautojų atostogų, komandiruočių ir kitais nebuvimo tarnyboje atvejais asmenų prašymus nagrinėti turi būti pavedama kitiems valstybės tarnautojams.“ Savivaldybės administracijos direktoriui siūlytina užtikrinti, kad tokie pažeidimai ateityje nesikartotų ir teikiant atsakymus asmenims būtų laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų (tvarkos ir terminų).

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: „AB Poilsio namai „B“ direktoriaus X 2016-02-24 skundą dėl Neringos savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant prašomos informacijos, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Neringos savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja atkreipti dėmesį į šios pažymos 10 punkte išdėstytas pastabas bei užtikrinti, kad tokie pažeidimai ateityje nesikartotų ir teikiant atsakymus asmenims būtų laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų (tvarkos ir terminų).

13. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos. Informuojant apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus, Seimo kontrolieriui pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus.

 

Seimo kontrolierius                   Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/2-307
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį