Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių7
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė773193

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ NE MAISTO PRODUKTŲ INSPEKCIJĄ PRIE ŪKIO MINISTERIJOS IR VALSTYBINĘ KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJĄ PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija) ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama –  Kelių transporto inspekcija) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo kreipimąsi ir sprendžiant pareiškėjo probleminius klausimus, sietinus su galimai nekokybiškų automobilio plovimo paslaugų atlikimu.

2. Pareiškėjas skunde nurodo: 2.1. „2014-11-18, apie 13 val.,  nuvykau į „A“ degalinę, esančią adresu [...], ir nusipirkau automobilio plovimo paslaugą „Super“, už kurią sumokėjau 35 Lt. Plovykloje buvo plaunamas B automobilis. Grįžęs namo ir pastatęs automobilį parkingo aikštelėje, kuri yra apšviesta, pastebėjau, jog automobilio paviršius subraižytas. Automobilio paviršius pažeistas šioms automobilio kėbulo detalėms: keleivio pusės galinio sparno, bagažinės dangčio visame plote subraižymai. [...]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). 2.2. „Atsižvelgiant į visas aplinkybes, „A“ degalinėje, esančioje [...], naudojami netinkamos kokybės plovimo šepečiai, dėl kurių buvo apgadintas mano automobilio B kėbulas.“ 2.3. „[...] 2014-11-19 pateikiau skundą Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai [...] ir prašiau konstatuoti netinkamos paslaugos atlikimo faktą, dėl kurios buvo sugadintas mano automobilis, ir grąžinti už nekokybišką paslaugą sumokėtus pinigus (35 Lt).“ 2.4. „2014-11-25 gavau Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos raštą, kuriame nurodyta, jog mano skundas perduotas pagal kompetenciją Kelių transporto inspekcijai. [...].“ 2.5. „[...] Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, perduodama skundą Kelių transporto inspekcijai, liudija galimą biurokratizmo pasireiškimą, kadangi Valstybinė ne maisto produktų inspekcija yra institucija, tirianti vartotojų skundus dėl ne maisto prekių ir paslaugų kokybę nustatančių teisės aktų reikalavimų laikymosi [...].“ 2.6. „2014-12-01 gavau Kelių transporto inspekcijos raštą, [...]. [...]. Kelių transporto inspekcija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu, vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus ne teismine tvarka nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Raštu pasiūlyta kreiptis į minėtą instituciją arba teismą.“ 2.7. „[...] Kelių transporto inspekcijos  rašte kalbama apie paslaugų teikėjo privalomą atlyginti dėl netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Tačiau neatsakytas esminis klausimas - kuri institucija pagal kompetenciją konstatuoja netinkamos paslaugos atlikimo faktą? [...]. Valstybinės kelių transporto inspekcijos atsakymas yra vertintinas kaip visiškas biurokratizmo atvejis. [...].“ 2.8.  „[...] teigtina, kad tiek Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, tiek Kelių transporto inspekcija mano skundą tyrė formaliai, imituojant tyrimą, pažeidžiant mano kaip vartotojo teises. Mano skundas buvo siunčiamas iš vienos institucijos į kitą, tačiau galutinis rezultatas nebuvo pasiektas - skundas liko neišnagrinėtas, problema neišspręsta. [...].“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo: „[...] inicijuoti tyrimą dėl galimo biurokratizmo atvejo nagrinėjant mano kaip pareiškėjo skundą tiek Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje, tiek Kelių transporto inspekcijoje.“

4.  Su skundu pateikta: 4.1.   Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2014-11-25 raštas Nr. 3VS-3785, adresuotas Kelių transporto inspekcijai ir pareiškėjui (kopija), kuriame nurodyta: 4.1.1.  „[...] Valstybinė ne maisto produktų inspekcija 2014-11-24 gavo [pareiškėjo] prašymą dėl automobilio techninės priežiūros paslaugos (automobilio plovimo) kokybės. Paslaugą atliko UAB „AA”. 4.1.2.  „Tokių paslaugų teikimas reglamentuotas Kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 „Dėl Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ [...], kuriame nurodyta, kad techninės priežiūros darbai, tai gedimų diagnostika, reguliavimo darbai, tepalų ir skysčių keitimas, plovimas, padangų ir ratų keitimas, [...] ir kt. Šio įsakymo kontrolė nėra priskirta Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos kompetencijai.“ 4.1.3.  „Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir susisiekimo ministro 2013-11-28 įsakymo Nr. 3-606 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-21 įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ 2.20 punktu, persiunčiame skundą Kelių transporto inspekcijai tyrimui pagal kompetenciją. 4.1.4.  „[...] transporto priemonių remonto paslaugų kontrolė Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai teisės aktais nėra pavesta.“ 4.2. Kelių transporto inspekcijos 2014-12-01 raštas Nr. (16)15B-5404, adresuotas pareiškėjui (kopija), kuriame nurodyta: 4.2.1. „Kelių transporto inspekcijoje [...] buvo išnagrinėtas iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos persiųstas [pareiškėjo] 2014 m. lapkričio 19 d. skundas.“ 4.2.2. „Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą, atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 „Dėl Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmeninis ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai) 8.4 punkte numatyta, kad techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantys asmenys privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti transporto priemonės valdytojui padarytą žalą dėl techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugos. Be to, Reikalavimų 29.7 punkte numatyta, kad transporto priemonės valdytojas turi teisę reikalauti, kad techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugos teikimo metu dėl techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekančio asmens kaltės prarasta ar sugadinta atsarginė dalis ar medžiaga būtų pakeista lygiaverte atsargine dalimi ar medžiaga, o kai transporto priemonės valdytojas nesutinka arba nėra galimybių pakeisti, atlyginti vertę.“ 4.2.3. „Civilinio kodekso 6.292 straipsnio l punkte nustatyta, kad gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Todėl, jeigu paslaugos metu [pareiškėjui] buvo padaryta žala, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, paslaugų teikėjas privalo atlyginti atsiradusią žalą.“ 4.2.4. „[...] Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose teisės aktuose Kelių transporto inspekcijai nėra pavesta nagrinėti klausimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.“ 4.2.5. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu, vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus ne teismine tvarka nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Todėl dėl tolimesnio ginčo sprendimo [pareiškėjas gali] kreiptis į minėtą tarnybą arba kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

5. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2014-09-16 posėdžio Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo protokole Nr. 4R-42, be kita ko, nurodyta: „[...]. Nutarta: [...]. 2. Susisiekimo ministerijos pasiūlymai: 2.1. pasiūlyti tvirtinti bendrą ūkio ir susisiekimo ministro įsakymą dėl laikinosios įgyvendinimo tvarkos, pavedant Kelių transporto inspekcijai suderinus su Valstybinė ne maisto produktų inspekcija patvirtinti reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims bei nustatyti transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, Kelių transporto inspekcijai pavedant atlikti transporto priemonių techninio aptarnavimo paslaugų kontrolę. 2.2. Iki kol bus patvirtintas šis įsakymas, bendrai abiems inspekcijoms imti nagrinėti visus skundus, pateiktus po 2014 m. liepos 1 d. (nebepersiunčiant jų vieni kitiems ir, prireikus, pasitelkiant vienas kitų ekspertus).“

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

                              Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, Seimo kontrolierius kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, Kelių transporto inspekciją, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją.

7. Iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta: 7.1. „Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyrius 2014-11-24 gavo 2014-11-19 pareiškėjo prašymą dėl automobilio techninės priežiūros paslaugos (automobilio plovimo) kokybės. [...]. Pareiškėjas kreipėsi [...], prašydamas konstatuoti netinkamos paslaugos atlikimo faktą, dėl kurios buvo sugadintas jo automobilis bei prašė padėti susigrąžinti už nekokybišką paslaugą sumokėtus pinigus.“ 7.2. „Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas A. Naina 2014-11-25 raštu Nr. 3VS-3785 pareiškėjui nurodė, kad automobilio techninės priežiūros paslaugos (automobilio plovimo) paslaugų teikimo kontrolė nėra priskirta Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos kompetencijai, nes šių paslaugų teikimas reglamentuotas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 patvirtintu „Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu“ (toliau - Aprašas).“ 7.3. „Aprašo 10 punkte nurodoma, kad techninės priežiūros darbai, tai gedimų diagnostika, reguliavimo darbai, tepalų ir skysčių keitimas, plovimas, padangų ir ratų keitimas, balansavimas, pripūtimas ir kt. [...].“ 7.4. „Atsižvelgdamas į pastarąją Aprašo nuostatą bei vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir susisiekimo ministro 2013-11-28 įsakymo Nr. 3-606 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-21 įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ 2.2.1 punktu, numatančiu, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija organizuoja motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės kontrolę, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas A. Naina 2014-11-25 raštu Nr. 3VS-3785 pareiškėjo skundą persiuntė Kelių transporto inspekcijai tyrimui pagal kompetenciją ir apie tai informavo pareiškėją. [...].“ 7.5. „Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos nuostatų, patvirtintų ūkio ministro 2010-09-16 įsakymu Nr. 4-693, 9.1 punktas nustato, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prižiūri, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai, kurių priežiūrą įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigota vykdyti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, atitinka produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai atlikti transporto priemonių remonto paslaugų kontrolės.“ 7.6. „[...] iki 2014-07-01 galiojo Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarka (toliau - Tvarka), patvirtinta ūkio ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. 4-97, kuri buvo taikoma teikiant automobilių remonto ir techninės priežiūros paslaugas [...]. Tvarkos 46 punktas numatė, kad kilus nesutarimams tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo, skundus dėl netinkamos kokybės paslaugų priima ir nagrinėja Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. 2014-07-01 įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos, numatančios, kad užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos atlieka transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę ir tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką (10 straipsnio 27 ir 28 punktai). Atsižvelgdamas į pastarąjį teisinį reguliavimą, ūkio ministras 2014-06-27 priėmė įsakymą Nr. 4-433, kuriuo pripažino Tvarką netekusia galios. [...].“ 7.7. „Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2014-09-16 posėdžio dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo, įvykusio 2014-09-16 metu, (protokolas Nr. 4R-42) posėdyje dalyvavusių Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovų buvo pasikeista pasiūlymais ir nebuvo priimti susitarimai. [...] teisės aktų projektus dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos paslaugų kontrolės derino Susisiekimo ministerija su Ūkio ministerija.“ 7.8. „Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, vadovaujantis 2014-09-16 posėdžio [...] protokolo Nr. 4R-42 2.1 punkto nuostatomis, nebuvo pavesta atlikti transporto priemonių techninio aptarnavimo paslaugų kontrolės, kadangi, [...], posėdžio, įvykusio 2014-09-16, metu protokole Nr. 4R-42 buvo užfiksuoti tik posėdžio dalyvių siūlymai. Pažymėtina, kad Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai funkcijos gali būti pavestos atlikti tik keičiant Valstybinei ne maisto produktų inspekcijos nuostatus ar priimant specialų teisės aktą. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Kelių transporto inspekcijos vadovai žodžiu susitarė, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija nagrinėja (tuo metu galiojusios Tvarkos nuostatomis) vartotojų skundus, gautus dėl suteiktų transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų ir po 2014-07-01, jei paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos iki 2014-07-01. Vartotojų skundus, jei transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sutartis sudaryta po 2014-07-01, nagrinėja Kelių transporto inspekcija. [...].“

8. Iš Kelių transporto inspekcijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta: 8.1. 2014 m. lapkričio 25 d. Kelių transporto inspekcijoje elektroniniu paštu [...] buvo gautas ir užregistruotas (2014 m. lapkričio 25 d. gauto rašto Nr. 13B-7737) Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyriaus raštas Nr. 3VS-3785 „Dėl vartotojo X skundo persiuntimo“. 8.2. „[...] Kelių transporto inspekcija pagal savo kompetenciją išnagrinėjo [pareiškėjo] prašymą (skundą) ir įvertinusi išdėstytas aplinkybes nurodė [pareiškėjui] galimus problemos sprendimo būdus 2014 m. gruodžio 1 d. Kelių transporto inspekcijos rašte Nr. (16)15B-5404[...], [...].“ 8.3. „[...] Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnyje Kelių transporto inspekcija nėra nurodyta, kaip ginčus nagrinėjanti institucija.“ 8.4. Kelių transporto inspekcija papildomai į paslaugos teikėją („A“ degalinę, esančią adresu [...]) nesikreipė, kadangi nagrinėjant [pareiškėjo] prašymą (skundą) Kelių transporto inspekcijai nekilo abejonių dėl Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekančių asmenų ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše, [...] (toliau – Reikalavimų aprašas), nurodytos paslaugų teikimo tvarkos laikymosi.“  8.5. „[...], jokiu įstatymu Kelių transporto inspekcijai nėra suteikta teisė kreiptis ir gauti iš fizinių ar juridinių asmenų pažeidimams tirti reikalingą informaciją ir dokumentus. [...] jeigu Kelių transporto inspekcija būtų ėmusis konkrečių veiksmų prieš paslaugos teikėją, galimai būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principus, o būtent – įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia ir t.t.“  8.6. „Vadovaujantis [...] Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, jeigu vartotojo prašymui išnagrinėti reikia atlikti ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, kuriais nustatoma prekių ir (ar) su jomis susijusių paslaugų kokybė, tai atliekama iš Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinei ne maisto produktu inspekcijai ar visuomenės sveikatos centrui apskrityje tam tikslui numatytų valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.“  8.7. „Kelių transporto inspekcija išnagrinėjo [pareiškėjo] prašymą (skundą) pagal savo kompetenciją, t. y. Reikalavimų apraše nustatytos paslaugų teikimo tvarkos laikymosi aspektu.“  8.8. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka, atitinkami viešojo administravimo įgaliojimai, įskaitant ginčų, kylančių atliekant transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugas, nagrinėjimą, Kelių transporto inspekcijai nėra suteikti.“  8.9. „[...] Kelių transporto inspekcijai pagal kompetenciją nėra priskirta konstatuoti netinkamos paslaugos atlikimo fakto. Kelių transporto inspekcija nagrinėja, ar transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugos suteikiamos vadovaujantis Reikalavimų aprašu. [...].“  8.10. „[...] Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnis numato ginčus nagrinėjančias institucijas, jų teises ir pareigas. Kelių transporto inspekcija tarp nurodytų ginčus nagrinėjančių institucijų nėra nurodyta. Pažymėtina, kad ir kiti bendrieji ar specialieji įstatymai neįpareigoja Kelių transporto inspekcijos nagrinėti vartotojų ginčų neteismine tvarka. [...].“  8.12. „Reikalavimų aprašas buvo paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), tačiau pastabų, taip pat ir iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, nebuvo gauta. [...] Reikalavimų aprašas įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 8 d., t. y. anksčiau, nei buvo parengtas Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2014 m. rugsėjo 16 d. posėdžio dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo protokolas Nr. 4R-42 (toliau – protokolas). [...].“ 8.13. „[...] Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos [2014-09-16] protokolo [Nr. 4R-42] nutariamojoje dalyje rašoma tik apie skirtingų institucijų siūlymus, tačiau jokie sprendimai minėtu protokolu nesuformuluoti.“ 8.14. „[...] Kelių transporto inspekcija pagal savo kompetenciją (dėl Reikalavimų aprašo nuostatų laikymosi) nagrinėja Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos arba iš vartotojų tiesiogiai gautus skundus, nepersiųsdama kitoms institucijoms.“ 8.15. „Kelių transporto inspekcija pagal savo kompetenciją išnagrinėjo [pareiškėjo] prašymą (skundą) ir nurodė galimus problemos sprendimo būdus. Toliau spręsti susidariusio ginčo Kelių transporto inspekcija negali, kadangi jai nėra suteikti tokie įgaliojimai. [...].“ 8.16. „[...] ūkio ministras 2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 4-433 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 31d. įsakymo Nr. 4-97 „Dėl Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarkos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ nuo 2014 m. liepos l d. vienašališkai panaikino Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 4-97 „Dėl Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir Naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarkos patvirtinimo“, neišnykus šio įsakymo preambulėje numatytoms aplinkybėms ir tokiu būdu piliečių skundų ir ginčų nagrinėjimo transporto priemonių remonto paslaugų teikimo kontrolės procesuose situacija tapo neapibrėžta ir komplikuota. [...].“ 8.18. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto sprendimu Valstybinė ne maisto produktų inspekcija nuo 2015 m. liepos l d. prijungiama prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.“

9. Iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Susisiekimo ministerija) pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:               9.1. „[...] Susisiekimo ministerija nėra gavusi [pareiškėjo] skundo išnagrinėti aplinkybių, susijusių su, pareiškėjo nuomone, netinkama automobilio plovimo paslauga, kuri buvo suteikta degalinėje „A“ ([...]).“               9.2. „Pareiškėjo skundo tikslas, kad kompetentinga institucija konstatuotų netinkamai paslaugos atlikimo faktą, kuris susijęs su automobilio kėbulo subraižymu, ir būtų grąžinti už minėtą paslaugą sumokėti pinigai. [Susisiekimo ministerijos] nuomone, konstatuoti netinkamai atliktos paslaugos faktą galima tik pateikus neginčijamus įrodymus, t. y. nustačius, kad pareiškėjo automobilio kėbulas buvo ar galėjo būti subraižytas būtent plovyklos šepečiais arba kita plovyklos įranga.“               9.3. „Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo [...] 21 straipsnio l dalyje nustatyta, kad jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą [...], Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos [...] ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje ir šios institucijos privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. [...].“               9.4. „[Susisiekimo ministerijos] žiniomis, transporto priemonių sugadinimų, tarp jų ir kėbulo subraižymu, pobūdis ir mechanizmas gali būti nustatomas atliekant transporto trasologinius tyrimus. Transporto trasologines ekspertizės yra atliekamos Lietuvos teismo ekspertizės centre [...] ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre [...]. Susisiekimo ministerija ir Kelių transporto inspekcija minėtų tyrimų neatlieka ir neturi tam įstatymais suteiktų įgaliojimų.“               9.5. „[...] Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų, [...], 8 punktas nustato, kad šios inspekcijos veiklos tikslai yra ne maisto gaminių ir paslaugų rinkos priežiūros srities politikos įgyvendinimas ir dalyvavimas įgyvendinant vartotojų teisių apsaugos politiką ne maisto produktų srityje. Be to, svarbu ir tai, kad pagal Nuostatų 9.4 ir 9.11 papunkčius Valstybinė ne maisto produktų inspekcija nagrinėja vartotojų prašymus dėl ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą, informacijos teikimą nustatančių teisės aktų reikalavimų laikymosi ir atlieka ne maisto produktų saugos, kokybės ekspertizes, bandymus ir (ar) tyrimus. [...] manytina, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcija turi visus reikiamus teisės aktais jai suteiktus instrumentus konstatuoti galimai netinkamai atliktos plovimo paslaugos faktą. [...].“               9.6. „[...] Kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 [...] buvo patvirtintas Reikalavimų transporto priemonių technine priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas. [...] šis aprašas neskirtas prašymams (skundams) dėl galimo transporto priemonės valdytojo teisių pažeidimo teikiant techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugas nagrinėti. Vadovaudamasi šiuo aprašu, Kelių transporto inspekcija, vykdydama transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę, asmenų, teikiančių transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, patikras atlieka neatsižvelgiant į tai, ar tarp transporto priemonės valdytojo (vartotojo) ir paslaugos teikėjo yra faktiškai susiklostę santykiai dėl paslaugos teikimo.“               9.7. „[...] pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 8 straipsnį vartotojų teisių apsaugos sritys yra prekių pirkimas-pardavimas ir su jomis susijusios paslaugos, visos atlygintinos paslaugos, kai prekės įsigyjamos ar paslaugos teikiamos vartotojams. Todėl Susisiekimo ministerija mano, kad asmenų prašymai (skundai) dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kokybės, kurios iš esmės buvo gautos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 8 straipsnyje nustatytu būdu, turi būti nagrinėjami vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo šeštuoju skirsniu, reglamentuojančiu vartotojų teisių gynimo ne teisme būdus ir tvarką. Pažymėtina, kad šis įstatymo skirsnis reglamentuoja tiek Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos nagrinėjant vartotojų prašymus, tiek ir kitų institucijų funkcijas, įskaitant ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas, nagrinėjant vartotojų skundus. [...].“

10. Iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau vadinama – Ūkio ministerija) pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta: 10.1. „[...]. Ūkio ministerijoje šis konkretus [pareiškėjo] skundas atskirai nenagrinėtas. [...].“ 10.2. „Pareiškėjo skunde nurodytas siekiamas tikslas gali būti įgyvendintas, jei Susisiekimo ministerija ir Kelių transporto inspekcija tiksliai vykdytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio, nustatančio, kad šios institucijos atlieka transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę (27 punktas), tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką (28 punktas), nustato transporto priemonių ir transporto priemonių sudedamųjų dalių (tarp jų ir ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių) atitikties įvertinimo tvarką (29 punktas) nuostatas, aiškiai ir skaidriai nustatančias šių institucijų funkcijas ir veiksmus. [...].“ 10.3. „2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija, kurios 10 str. 27, 28 punktai nustato, kad veikla, reglamentuota Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-97 „Dėl Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir Naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarkos patvirtinimo“, kuris pripažintas netekusiu galios Ūkio ministro 2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 4-433, tapo Susisiekimo ministerijos kompetencija. [...].“ 10.4. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2014 m. rugsėjo 16 d. posėdžio dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo metu Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovai žodžiu susitarė, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija nagrinėja (pagal tuo meto galiojusios Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos nuostatas) vartotojų skundus, gautus dėl suteiktų transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų ir po 2014 m. liepos l d., jei paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos iki šios datos. Vartotojų skundus, jei transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sutartis sudaryta po 2014 m. liepos l d. nagrinėja Valstybinė kelių transporto inspekcija. [...].“ 10.5. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 4-97 „Dėl Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir Naudotų automobilių sudėtinių, dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarkos patvirtinimo“ pripažintas netekusiu galios ūkio ministro 2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 4-433, tad pagal naują Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakciją [...] nurodytos problemos sprendimas priskirtinas Susisiekimo ministerijos kompetencijai. [...].“

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

11. Lietuvos Respublikos įstatymai 11.1.   Įstatymai: 11.1.1. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:                         12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. [...].“ 11.1.2. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta: 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: [...]; 6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis; [...]; 12) naujovių ir atvirumo permainoms principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių.“ 23 straipsnio 4 dalis – „Jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. [...].“ 11.1.3. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta:             10 straipsnis – „1. Užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos: [...]; 27) atlieka transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę; 28) tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką; [...].“ 11.1.4. Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta: 8 straipsnis – „Vartotojų teisių apsaugos sritys yra prekių pirkimas–pardavimas ir su jomis susijusios paslaugos, visos atlygintinos paslaugos, kai prekės įsigyjamos ar paslaugos teikiamos vartotojams.“ 19 straipsnis – „1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą. 2. Vartotojas turi teisę savo teises ginti ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.“ 22 straipsnio 1 dalis – „Vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau – ginčus nagrinėjančios institucijos): 1) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių paslaugų srityse; 2) Lietuvos bankas – Lietuvos banko įstatymo numatytais atvejais ir tvarka; 3) Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos – Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse; 4) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse; 5) kitos institucijos – įstatymų nustatytais atvejais; 6) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – kitose šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenumatytose vartotojų teisių apsaugos srityse.“ 11.1.5. Vyriausybės įstatyme nustatyta:             22 straipsnis - Vyriausybė: [...]; 3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina kasmetinius savo veiklos prioritetus ir planuojamus pasiekti rezultatus ministrams pavestose valdymo srityse, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; [...].“ 11.1.6. Civiliniame kodekse nustatyta: 6.292 straipsnio 1 dalis – „Gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą.“             11.1.7. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatyta:              3 straipsnis – „Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. [...].“  4 straipsnis – „Įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; [...].“             11.2.    Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų teisės aktai:             11.2.1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 patvirtintame Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše reglamentuojama:              1 punktas – „Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarką ir reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims.”              2 punktas – „Aprašas taikomas teikiant transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugas (toliau – techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugos), taip pat transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims (toliau – techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantys asmenys).”              8 punktas – „Techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantys asmenys privalo: […]; 8.4. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti transporto priemonės valdytojui padarytą žalą dėl techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugos; […].”              10 punktas – „Užsakymų paraiška techninės priežiūros darbams (gedimų diagnostika, reguliavimo darbai, tepalų ir skysčių keitimas, plovimas, padangų ir ratų keitimas, balansavimas, pripūtimas ir kt.), jeigu paslauga teikiama dalyvaujant transporto priemonės valdytojui, gali būti neįforminama. Išduodamas pinigų mokėjimo dokumentas.”              29 punktas – „Transporto priemonės valdytojas turi teisę: [...]; 29.7. reikalauti, kad techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugos teikimo metu dėl techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekančio asmens kaltės prarasta ar sugadinta atsarginė dalis ar medžiaga būtų pakeista lygiaverte atsargine dalimi ar medžiaga, o kai transporto priemonės valdytojas nesutinka arba nėra galimybių pakeisti, – atlyginti vertę; [...].”              32 punktas – „Kilus nesutarimams tarp transporto priemonės valdytojo ir techninę priežiūrą ir (ar)  remontą atliekančio asmens dėl techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų ar dalių, skundai nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.”              11.2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013-11-28 įsakymu Nr. 3-606 patvirtintame įsakyme „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-21 įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ reglamentuojama:            „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213; 2010, Nr. 48-2308, Nr. 75-3791; 2013, Nr. 68-3401) 10 straipsnio 1 dalimi, įgalioju: [...]; Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos: [...]; 2.16. prižiūrėti, kaip laikomasi privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos; 2.17. nustatyti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, nuvykimo į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti teisės suteikimo tvarką; 2.18. tvirtinti reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims; 2.19. nustatyti transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką; 2.20. atlikti transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę; [...].“             11.2.3. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-16 įsakymu Nr. 4-693 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-07-18 įsakymo Nr. 4-701 redakcija) patvirtintuose Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatuose reglamentuojama:             2 punktas – „Valstybinė ne maisto produktų inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymu [...], Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu [...], Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymu [...], Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu [...], kitais įstatymais ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, ūkio ministro įsakymais, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos nuostatais ir kitais teisės aktais.“              8 punktas – „Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos veiklos tikslai yra: 8.1. įgyvendinti ne maisto gaminių ir paslaugų (toliau – ne maisto produktai) rinkos priežiūros srities politiką; 8.2. dalyvauti įgyvendinant vartotojų teisių apsaugos politiką ne maisto produktų srityje.“              9 punktas – „Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, siekdama įgyvendinti veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas: 9.1. prižiūri, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai, kurių priežiūrą įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigota vykdyti Inspekcija, atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, savarankiškai pasirinkusi tikrinamus subjektus ir tikrinimų mastą; [...]; 9.18. teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl teisės aktų, reguliuojančių ne maisto produktų saugą, kokybę, vartotojų teisių apsaugą, teisinio reguliavimo spragų šalinimo ir teisinio reguliavimo tobulinimo; [...].“             11.2.4. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-97 patvirtintoje Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkoje (galiojo nuo 2004-07-01 iki 2014-07-01) buvo reglamentuojama:              46 punktas – „Kilus nesutarimams tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo, skundus dėl netinkamos kokybės paslaugų ar dalių priima ir nagrinėja Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir jos padaliniai, esantys visose šalies apskrityse. Jeigu vartotojas nepateikia pinigų mokėjimo dokumento ar kito paslaugos teikėjo išduoto dokumento, patvirtinančio, kad paslaugą suteikė šis paslaugos teikėjas, skundai nagrinėjami tik su paslaugos teikėjo sutikimu.“              11.2.5. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-06-27 įsakyme Nr. 4-433 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 4-97 „Dėl Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir Naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarkos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ nurodyta:              „1. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 4-97 „Dėl Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir Naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarkos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.“              „2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 dieną.“              11.2.7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1996 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 304 patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatuose (aktuali redakcija) reglamentuojama:              2 punktas – „Kelių transporto inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, susisiekimo ministro įsakymais, kitais teisės aktais, taip pat šiais nuostatais.“  3 punktas – „Kelių transporto inspekcija pagal savo kompetenciją įgyvendina Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymą [...], Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą [...] ir kitus teisės aktus kelių transporto srityje, tikrina, kaip jų laikosi juridiniai ir fiziniai asmenys.“ 8 punktas – „Kelių transporto inspekcija, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: 8.1. rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus; [...].“

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2014-12-13 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, jog: „[...]. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); [...].“

                                                    Tyrimo išvados

     13. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, išvados teikiamos Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Kelių transporto inspekcijos pareigūnų veiksmus vertinant atskirai: 13.1. dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant pareiškėjo probleminius klausimus, sietinus su galimai nekokybiškų automobilio plovimo paslaugų atlikimu;               13.2. dėl Kelių transporto inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant pareiškėjo probleminius klausimus, sietinus su galimai nekokybiškų automobilio plovimo paslaugų atlikimu.

Dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant pareiškėjo probleminius klausimus, sietinus su galimai nekokybiškų automobilio plovimo paslaugų atlikimu

14. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–10 paragrafai), į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 11 paragrafe, bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodytą pažymos 12 paragrafe, konstatuotina: 14.1. remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, vartotojų teisių apsaugos sritys yra prekių pirkimas-pardavimas ir su jomis susijusios paslaugos, visos atlygintinos paslaugos, kai prekės įsigyjamos ar paslaugos teikiamos vartotojams. Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau vadinama – Aprašas) 2 punkte nustatyta, kad šis teisės aktas taikomas teikiant transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugas, taip pat transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims. Remiantis Aprašo 10 punkte įtvirtinta teisės norma, techninės priežiūros darbams priskirtina gedimų diagnostika, reguliavimo darbai, tepalų ir skysčių keitimas, plovimas, padangų ir ratų keitimas, balansavimas, pripūtimas ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Civilinio kodekso 6.292 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą.                Tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2014-11-19 raštu kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją (pareiškėjo kreipimosi registracijos minėtoje institucijoje data - 2014-11-24) dėl UAB „AA“ (toliau vadinama – Įmonė) suteiktų galimai nekokybiškų plovimo paslaugų jo automobiliui B (toliau vadinama – automobilis), prašydamas konstatuoti netinkamos paslaugos atlikimo faktą, dėl kurios buvo sugadintas jo automobilis, ir padėti susigrąžinti už galimai nekokybišką paslaugą sumokėtus pinigus. 14.2. Atsižvelgdama į pareiškėjo 2014-11-19 kreipimąsi, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, 2014-11-25 raštu Nr. 3VS-3785, adresuotu pareiškėjui ir Valstybinei kelių transporto inspekcijai, informavo, jog, remiantis Aprašo nuostatomis (minėtame 2014-11-25 rašte nenurodant konkrečios Aprašo teisės normos), transporto priemonių plovimas priskirtinas techninės priežiūros darbams, o Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai Kelių transporto inspekcijos viršininko 2014-08-07 įsakymu Nr. 2B-175, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, kontrolė nepriskirtina pagal kompetenciją (pažymos 4.1.2 punktas). Atsižvelgdama į tai, bei remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija laiku, t. y. nepažeidžiant minėto 5 darbo dienų termino pareiškėjo kreipimąsi persiuntė nagrinėti Kelių transporto inspekcijai. 14.3. Nepaisant to, Seimo kontrolierius pažymi, jog tyrimo metu jam kilo abejonių dėl minėto pareiškėjo 2014-11-19 skundo persiuntimo Kelių transporto inspekcijai tikslingumo. Šiuo atveju, vertinant Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pareigūnų veiksmus, sietinus su pareiškėjo kreipimosi persiuntimo nagrinėti kitai institucijai pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į aktualų teisinį reguliavimą, sietiną su Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos kompetencijos reglamentavimu. 14.4. Visų pirma pažymėtina, kad nuo 2004-07-01 iki 2014-07-01 galiojo Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarka (pažymos 11.2.4 punktas). Remiantis tuometinio teisės akto 46 punkto nuostatomis, kilus nesutarimams tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo, skundus dėl netinkamos kokybės paslaugų ar dalių turėjo priimti ir nagrinėti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija bei jos padaliniai. 14.5. 2014-07-01 įsigaliojo nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija, kurios 10 straipsnio 1 dalies 27 punktu įtvirtinta teisės norma, numatanti, kad Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos atlieka transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę, o, remiantis to paties straipsnio 28 punktu, šios institucijos tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo bei remonto paslaugų teikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, ūkio ministro 2014-06-27 įsakymu Nr. 4-433 Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarka nuo 2014-07-01 buvo pripažinta netekusia galios, tokiu būdu teisiniame reguliavime paliekant vakuumą, ko pasėkoje piliečių skundų ir ginčų nagrinėjimas dėl transporto priemonių remonto paslaugų teikimo, Seimo kontrolieriaus nuomone, tapo neaiškus ir neapibrėžtas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, kaip Seimo kontrolierių tyrimo metu informavo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, 2014-09-16 vykusio posėdžio dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo metu, jame dalyvavę Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Kelių transporto inspekcijos atstovai žodžiu apsikeitė pasiūlymais ir nuomonėmis, tačiau konkretūs susitarimai priimti nebuvo ir minėto posėdžio protokole Nr. 4R-42 jokie sprendimai, sietini su skundų ir ginčų nagrinėjimu transporto priemonių remonto paslaugų srityje, nebuvo suformuluoti, nebuvo imtasi priemonių teisiniam reglamentavimui tobulinti (pažymos 7.7 punktas). 14.6. Kas sietina su aktualiu teisiniu reglamentavimu, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų 2 punkte yra numatyta, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Produktų saugos įstatymu, Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, Tabako kontrolės įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, kitais įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, ūkio ministro įsakymais, minėtais Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatais ir kitais teisės aktais. Remiantis Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų 8 punktu, pagrindiniai šios institucijos veiklos tikslai yra įgyvendinti ne maisto gaminių ir paslaugų (toliau – ne maisto produktai) rinkos priežiūros srities politiką bei dalyvauti įgyvendinant vartotojų teisių apsaugos politiką ne maisto produktų srityje. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prižiūri, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai, kurių priežiūrą įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigota vykdyti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, savarankiškai pasirinkusi tikrinamus subjektus ir tikrinimų mastą ir pan. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, numatanti, jog vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, be kita ko, turi teisę kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, taip pat į kitas vartotojų ginčus neteismine tvarka nagrinėjančias institucijas (pažymos 11.1.4 punktas), tačiau jokiame specialiame teisės akte (pavyzdžiui, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kt.) kitos konkrečios institucijos nenumatytos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, remiantis dabartiniu teisiniu reguliavimu, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai pagal kompetenciją nėra priskirta transporto priemonių remonto paslaugų kontrolės  funkcija, o ginčų nagrinėjimas transporto priemonių remonto paslaugų teikimo kontrolės srityje yra neaiškus. Kompetentingoms institucijoms įvertinus minėtų funkcijų priskirtinumo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos kompetencijai tikslingumą, tokios pareigos jai galėtų būti pavestos tik atliekant aktualių teisės aktų pakeitimus. 14.7. Pažymėtina, kad dabartinis teisinis reguliavimas Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos kompetencijai aiškiai ir vienareikšmiškai nenumato pareigos nagrinėti ginčus transporto priemonių remonto paslaugų teikimo kontrolės srityje. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, gavusi pareiškėjo 2014-11-19 skundą, persiuntė jį nagrinėti Kelių transporto inspekcijai, kuriai pagal kompetenciją priskirtina transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolės funkcija, tačiau šios priemonės laikytinos nepakankamomis pareiškėjo kreipimesi nurodytai problemai, sietinai su galimai nekokybiškų automobilio plovimo paslaugų atlikimu, spręsti. Remiantis Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų 9.18 punktu, viena iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos funkcijų - teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl teisės aktų, reguliuojančių ne maisto produktų saugą, kokybę, vartotojų teisių apsaugą, teisinio reguliavimo spragų šalinimo ir teisinio reguliavimo tobulinimo. Atsižvelgiant į tai, bei atkreipiant dėmesį į pareiškėjo skunde keliamos problemos aktualumą visų vartotojų teisių apsaugai, siekiant išvengti panašių situacijų pasikartojimo ateityje ir įgyvendinti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintą naujovių ir atvirumo permainoms principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių, manytina, būtų buvę tikslinga, jog Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, gavusi pareiškėjo 2014-11-19 skundą ir žinojusi apie dabartinio teisinio reglamentavimo trūkumus, pagal kompetenciją būtų kreipusis į atitinkamas institucijas dabartinio teisinio reguliavimo tikslinimo poreikiui spręsti. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjui 2014-11-25 raštu Nr. 3VS-3785 pateiktame atsakyme Valstybinė ne maisto produktų inspekcija dėl Seimo kontrolieriui nežinomų priežasčių pareiškėjui nepaaiškino apie tuometinius teisinio reguliavimo pasikeitimus, t. y. jog nuo 2014-07-01 pastarosios institucijos kompetencijai nebepriskirtina nagrinėti vartotojų ir paslaugų teikėjų skundus dėl netinkamos kokybės paslaugų, taip pažeisdama Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojamą informacijos išsamumo principą, reiškiantį, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, ir to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą tikslumo principą, reiškiantį, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją.

15. Apibendrinant bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, kad „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams; [...] įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna“, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo dalis dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo kreipimąsi ir sprendžiant pareiškėjo probleminius klausimus, sietinus su galimai nekokybiškų automobilio plovimo paslaugų atlikimu, yra pagrįsta.

Dėl Kelių transporto inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai dėl aiškaus teisinio reguliavimo  nebuvimo pagal kompetenciją iš esmės nesprendžiant pareiškėjo probleminių klausimų, sietinų su nekokybiškų automobilio plovimo paslaugų atlikimu

16. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–10 paragrafai), į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 11 paragrafe, bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodytą pažymos 12 paragrafe, konstatuotina: 16.1. tyrimo metu nustatyta, jog Kelių transporto inspekcija 2014-11-25 gavo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2014-11-25 raštu Nr. 3VS-3785 persiųstą pareiškėjo 2014-11-19 skundą dėl Įmonės suteiktų galimai nekokybiškų plovimo paslaugų jo automobiliui, kuriuo pareiškėjas prašė konstatuoti netinkamos paslaugos atlikimo faktą ir padėti susigrąžinti už galimai nekokybišką paslaugą sumokėtus pinigus. 16.2. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, pažymėtina, kad Kelių transporto inspekcija 2014-12-01 raštu Nr. (16)15B-5404 pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir kitais teisės aktais, Kelių transporto inspekcijai nepriskirtina nagrinėti klausimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame 2014-12-01 rašte pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nes, Kelių transporto inspekcijos nuomone, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, ši tarnyba ne teismine tvarka nagrinėja vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus, arba į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (pažymos 4.2.5 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas Kelių transporto inspekcijoje nebuvo nagrinėjamas iš esmės, motyvuojant tuo, kad jo kreipimesi nurodytų probleminių aspektų, sietinų su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, nagrinėjimas nepriskirtinas Kelių transporto inspekcijos kompetencijai. Seimo kontrolieriaus nuomone, vertinant Kelių transporto inspekcijos 2014-12-01 rašte Nr. (16)15B-5404 išdėstytos pozicijos pagrįstumą, tikslinga atkreipti dėmesį tiek į pareiškėjo kreipimąsi, tiek į aktualų teisinį reguliavimą, susijusį su pastarosios  institucijos kompetencijos reglamentavimu. 16.3. Pažymėtina, jog pareiškėjas minėtame 2014-11-19 skunde prašė „konstatuoti netinkamos paslaugos atlikimo faktą“ (pažymos 2.3 punktas). Kaip Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktoje informacijoje nurodė Susisiekimo ministerija, „pareiškėjo skundo tikslas, kad kompetentinga institucija konstatuotų netinkamai paslaugos atlikimo faktą, kuris susijęs su automobilio kėbulo subraižymu, ir būtų grąžinti už minėtą paslaugą sumokėti pinigai“ (pažymos 9.2 punktas). 16.4. Kaip nustatyta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų 2 punkte, Kelių transporto inspekcija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, įstatymais, kitais Seimo priimtais teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis, Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, susisiekimo ministro įsakymais, kitais teisės aktais, taip pat šiais nuostatais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog, vykdydama funkcijas, Kelių transporto inspekcija savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu. 16.5. Pažymėtina, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas savo paskirtimi nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas, be kita ko, įgyvendinant pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus. Kaip minėta, 2014-07-01 įsigaliojus naujai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijai, remiantis šio teisės akto 10 straipsnio 1 dalies 27 ir 28 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotos institucijoms įtvirtinta pareiga atlikti transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę, tvirtinti reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims, taip pat nustatyti transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką. Visgi Seimo kontrolierius akcentuoja, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra reglamentuojama ginčų, kylančių dėl netinkamos transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kokybės, nagrinėjimo tvarka. 16.6. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2013-11-28 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-606 Kelių transporto inspekcija, be kita ko, yra įgaliota nustatyti transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką bei atlikti transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę. Kaip tyrimo metu Seimo kontrolierių informavo Kelių transporto inspekcija, minėtos institucijos viršininko 2014-08-07 įsakymu Nr. 2B-175 buvo patvirtintas jau minėtas Aprašas, kuriuo yra nustatyta transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarka ir reikalavimai transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims (Aprašo 1 punktas) ir šis teisės aktas taikomas teikiant transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugas, taip pat transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims (Aprašo 2 punktas). Seimo kontrolierius akcentuoja, jog, įvertinus minėto teisės akto nuostatų turinį, darytina išvada, jog jis nėra skirtas prašymams (skundams) dėl galimo transporto priemonės valdytojo teisių pažeidimo, teikiant techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugas, nagrinėti. Pastarojo teisės akto 8.4 punkte tik numatyta, kad techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantys asmenys privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti transporto priemonės valdytojui padarytą žalą dėl techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugos, o, remiantis 32 punkte įtvirtinta teisės norma, kilus nesutarimams tarp transporto priemonės valdytojo ir techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekančio asmens dėl techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų ar dalių, skundai nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka. 16.7. Kas sietina su Kelių transporto inspekcijos 2014-12-01 rašte išreikšta pozicija, jog pareiškėjo 2014-11-19 nagrinėtinas Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, paminėtina, jog, remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsniu, vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio l dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą. Pažymėtina, kad minėto 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos institucijos ir joms pagal kompetenciją priskirtini nagrinėti vartotojų ginčai (pažymos 11.1.4 punktas). Svarbu akcentuoti, jog Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, Seimo kontrolieriaus nuomone, nepakankamai aiški nuostata, kad kitos institucijos vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja įstatymų nustatytais atvejais. Be to, pastarojo teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 6 punktu reglamentuojama taip pat nepakankamai konkreti nuostata, jog ginčus kitose šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenumatytose vartotojų teisių apsaugos srityse nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Darytina išvada, jog teisinis reguliavimas nėra konkretus, dėl to turėtų būti tikslinamas. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjo skunde nurodytos probleminės situacijos sprendimo kontekste, tiek kitose panašiose situacijose, kuomet galimai yra pažeidžiamos vartotojų teisės, kuomet jiems suteikiamos galimai nekokybiškos transporto priemonių remonto paslaugas ir dėl to tarp vartotojo bei paslaugos teikėjo kyla ginčas, atsiranda neaiškumų, kuri institucija turi pareigą nagrinėti ir spręsti susidariusią probleminę situaciją ikiteismine tvarka. 16.8. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad aiškinant ir taikant teisės normas, svarbu įvertinti visus įmanomus sisteminius normos ryšius su kitomis teisės normomis ir negali apsiriboti vienos įstatymo normos pažodiniu aiškinimu, o atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį aiškinimo metodą.                Seimo kontrolierius akcentuoja, kad, remiantis dabartiniu teisiniu reguliavimu, Kelių transporto inspekcijos kompetencijai nepriskirtina nagrinėti vartotojų ginčų neteismine tvarka ir nesutarimus tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų transporto priemonių remonto paslaugų teikimo srityje, tačiau pastaroji institucija vykdo transporto priemonių remonto paslaugų kontrolės funkciją. Seimo kontrolieriaus nuomone, Kelių transporto inspekcija, gavusi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos persiųstą pareiškėjo 2014-11-19 skundą, kuriuo pareiškėjas prašė ne spręsti tarp jo (vartotojo) ir paslaugos teikėjo kilusio ginčo, bet įvertinti pareiškėjui suteiktos paslaugos kokybę - konstatuoti automobilio plovimo paslaugų kokybės faktą, nesiėmė pakankamų priemonių pareiškėjo kreipimesi nurodytai problematikai spręsti, t. y. Inspekcija prašomų veiksmų neatliko. Įvertinus Susisiekimo ministerijos Seimo kontrolieriui pateiktą nuomonę, lieka neaiški Inspekcijos vykdomos transporto priemonių remonto paslaugų kontrolės funkcijos apimtis. Kaip reglamentuojama Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų 8.1 punkte, Kelių transporto inspekcija rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus. Atsižvelgiant į tai, būtų buvę tikslinga, jog Kelių transporto inspekcija, žinojusi apie esamo teisinio reglamentavimo trūkumus, būtų kreipusis į atitinkamas institucijas dėl dabartinio teisinio reguliavimo, sietino su pareiškėjo skunde nurodytos problemos tematika, tobulinimo. Taip pat pažymėtina, jog nors 2014-09-16 vyko Kelių transporto inspekcijos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir kitų suinteresuotų institucijų posėdis, jokie konkretūs sprendimai jo metu priimti nebuvo, nesiimta jokių konkrečių veiksmų esamai probleminei situacijai spręsti iš esmės, o apsiribota deklaratyvaus pobūdžio pasiūlymų pateikimu, kas, Seimo kontrolieriaus nuomone, vertintina kritiškai. 16.9. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2014-09-16 posėdžio Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo protokole Nr. 4R-42, be kita ko, nurodyta: „[...]. Nutarta: [...]. 2. Susisiekimo ministerijos pasiūlymai: 2.1. pasiūlyti tvirtinti bendrą ūkio ir susisiekimo ministro įsakymą dėl laikinosios įgyvendinimo tvarkos, pavedant Kelių transporto inspekcijai suderinus su Valstybinė ne maisto produktų inspekcija patvirtinti reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims bei nustatyti transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, Kelių transporto inspekcijai pavedant atlikti transporto priemonių techninio aptarnavimo paslaugų kontrolę. 2.2. Iki kol bus patvirtintas šis įsakymas, bendrai abiems inspekcijoms imti nagrinėti visus skundus, pateiktus po 2014 m. liepos 1 d. (nebepersiunčiant jų vieni kitiems ir, prireikus, pasitelkiant vienas kitų ekspertus).“ 16.10. Taip pat pažymėtina, jog rengdama atsakymą pareiškėjui į jo 2014-11-19 skundą, Kelių transporto inspekcija neatsižvelgė į minėto skundo esmę – „konstatuoti netinkamos paslaugos atlikimo faktą“, galimai detaliai neišanalizavo aktualaus teisinio reguliavimo, ko pasėkoje savo 2014-12-01 rašte Nr. (16)15B-5404, adresuotame pareiškėjui, nurodė, jog jo skundas nagrinėtinas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, kadangi, kaip buvo minėta, dabartinis teisinis reglamentavimas nėra aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog buvo pažeistas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas informacijos išsamumo principas, reiškiantis, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, bei to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas tikslumo principas, reiškiantis, jog pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją.

17. Apibendrinant bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, kad „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams; [...] įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna“, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo dalis dėl Kelių transporto inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo kreipimąsi ir sprendžiant pareiškėjo probleminius klausimus, sietinus su galimai nekokybiškų automobilio plovimo paslaugų atlikimu, yra pagrįsta.

18. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remiantis Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 22 punktu, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą. Atsižvelgiant į tai, bei atkreipiant dėmesį, kad šiuo metu teisinis reglamentavimas, sietinas su ginčų nagrinėjimu transporto priemonių remonto paslaugų teikimo kontrolės srityje ikiteismine tvarka, yra neaiškus, o nei viena iš institucijų nesiėmė veiksmų aktualiam teisiniam reguliavimui tikslinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlytina imtis priemonių teisiniam reglamentavimui, sietinam su ginčų, kylančių dėl netinkamos transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kokybės, nagrinėjimo tvarka, tobulinti.

  III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

           19.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:               pareiškėjo X skundo dalį dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo kreipimąsi ir sprendžiant pareiškėjo probleminius klausimus, sietinus su galimai nekokybiškų automobilio plovimo paslaugų atlikimu, pripažinti pagrįsta.

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:                pareiškėjo X skundo dalį dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo kreipimąsi ir sprendžiant pareiškėjo probleminius klausimus, sietinus su galimai nekokybiškų automobilio plovimo paslaugų atlikimu, pripažinti pagrįsta.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 17 punktais, Seimo kontrolierius rekomenduoja: 21.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei - spręsti klausimą dėl teisino reglamentavimo tobulinimo, teisiškai įtvirtinant nuostatas, numatančias ginčų, kylančių dėl netinkamos transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kokybės, nagrinėjimo tvarką ir ginčus nagrinėjančias institucijas;  21.2. Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos - imtis priemonių, kad ateityje, gavus asmenų prašymus, atsakymai į juos būtų parengti ir pareiškėjai informuojami laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, ypač atkreipiant dėmesį į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintus informacijos išsamumo bei tikslumo principus; 21.3. Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos - imtis priemonių, kad ateityje, gavus asmenų prašymus, atsakymai į juos būtų parengti ir pareiškėjai informuojami laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, ypač atkreipiant dėmesį į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą informacijos išsamumo principą ir to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą informacijos tikslumo principą.                               Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume Seimo kontrolierių ir pareiškėją informuoti iki 2015-09-30.

Seimo kontrolierių Augustiną Normantą pavaduojantis

Seimo kontrolierius                          Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2014/1-1718
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį