Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių39
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių97
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė812218

Naujienos

Seimo kontrolierius: fizinę prievartą pareigūnas gali panaudoti tik tuomet, kai asmuo nevykdo pareigūno teisėtų nurodymų arba reikalavimų ar kitaip priešinasi pareigūnui

2020 m. kovo 4 d.

Pastaraisiais metais pareigūnų galimai perteklinis galios demonstravimas, kai prieš pareigūnams nesipriešinusius asmenis buvo naudojama fizinė prievarta, o jiems taikytos specialiosios priemonės buvo demonstruojamos viešai, sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą. Vis dėlto situacijos rimtumą atskleidė Generalinės prokuratūros duomenys apie tai, kad, nors skundų dėl pareigūnų galimai perteklinio fizinės prievartos panaudojimo sulaukiama itin daug, juos sudėtinga ištirti dėl netinkamo pareigūnų techninių vaizdo registravimo priemonių naudojimo arba jų nenaudojimo.

Ataskaitoje Seimo kontrolierius didelį dėmesį skyrė pareigūnų praktinės veiklos metu nevienodai interpretuojamoms Konvojavimo taisyklių nuostatoms, kai konvojuodami sulaikytus asmenis pareigūnai antrankius, fizinę ir psichologinę prievartą naudoja net ir tuomet, kai sulaikytasis nesipriešina, nekelia pavojaus, vykdo teisėtus pareigūno nurodymus arba reikalavimas.

„Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, specialiosios priemonės, tokios kaip antrankiai, asmenų sulaikymo ar surišimo priemonės, pareigūnų, net ir nesusidarius neišvengiamo pavojaus situacijoms, gali būti naudojamos, tačiau tik tuomet, kai asmuo nevykdo pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų arba kitaip priešinasi. Be to, fizinė prievarta gali būti taikoma tik įspėjus apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus“, – pastebi Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas. 

Policijos departamento pareigūnams pateikus nuomonę, kad Konvojavimo taisyklėse nurodytomis sąlygomis pareigūnams kyla imperatyvi pareiga naudoti antrankius arba surišimo priemones, Seimo kontrolierius pastebėjo, kad toks nuostatų interpretavimas iš esmės nėra suderinamas su tarptautiniais valstybės įsipareigojimais žmogaus teisių srityje, nes policijos pareigūnui tebelieka pareiga bet kokią prievartą naudoti tik tarnybinio būtinumo atvejais.

Kitą, kaip itin jautrią problemą Seimo kontrolierius ataskaitoje įvardijo nekaltumo prezumpciją paneigiančią besiformuojančią praktiką, kuomet įtariamieji ar kaltinamieji teisme arba visuomenėje yra pateikiami kaip kalti asmenys, neproporcingai naudojant fizinio suvaržymo priemones. Seimo kontrolierius ataskaitoje pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog nekaltumo prezumpcija – viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu tai – neatsiejama žmogaus teisių ir laisvių garantija.

 „Viešas asmens surakinimas antrankiais kitų asmenų akivaizdoje be jokių įrodymų, kad šis asmuo kėlė pavojų arba priešinosi, laikytinas veiksmu, prilygstančiu žmogaus orumą žeminančiam elgesiui. Taip pat pastebėtina, kad antrankių panaudojimas praktikoje jokiais būdais neturi pasireikšti kaip galios demonstravimas arba antrankiais surakinto paties asmens viešas demonstravimas. Visais atvejais fizinio suvaržymo priemonių panaudojimas prieš įtariamą ar kaltinamą asmenį, kuris pareigūnams nesipriešina, nėra suderinamas su tarptautiniais žmogaus teisių standartais“, – papildo ataskaitos išvadas Seimo kontrolierius.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, jog tarptautiniuose žmogaus teisių standartuose rekomenduojama, kad pareigūnai savo veikloje taikytas prievartos priemones fiksuotų ir už jas atsiskaitytų, tačiau tyrimo metu gauti duomenys atskleidžia, kad vis dar susiduriama su techninių vaizdo registravimo priemonių nenaudojimo, netinkamo naudojimo, jų nebuvimo problema tuo metu, kai pareigūnai prieš asmenis naudoja prievartą. Seimo kontrolieriaus teigimu, tokia teisėsaugos pareigūnų praktika sudaro prielaidas žmogaus teisių pažeidimų rizikai.

Ataskaitos pabaigoje Seimo kontrolierius atkreipia teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus bei vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės dėmesį į būtinybę pakeisti Konvojavimo taisykles taip, kad būtų užtikrinta, jog pareigūnai, naudodamiesi jiems suteikta teise naudoti specialiąsias priemones, neviršytų turimų įgaliojimų. Taip pat Seimo kontrolierius atkreipė teisingumo ministro dėmesį į išskirtinę būtinybę užtikrinti tinkamą nekaltumo prezumpcijos nuostatos perkėlimą į nacionalinę teisę, siekiant, kad įtariamieji ir kaltinamieji teisme arba visuomenėje nebūtų pristatomi kaltais, prieš juos viešai naudojant fizinio suvaržymo priemones.

Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą. Seimo kontrolierių įstaiga taip pat yra Jungtinėse Tautose A lygiu  akredituota nacionalinė žmogaus teisių institucija.

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį