Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių62
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių98
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė799354

Naujienos

Žmogaus teisių dienos aktualija – teisė žinoti

2014 m. gruodžio 9 d.

12 10 ztk renginys„Teisė į informaciją – viena svarbiausių žmogaus teisių, nes neturėdamas reikiamos informacijos, asmuo negalės tinkamai apginti savo pažeistų teisių, neretai, apskritai nežinos, kad jo teisės buvo pažeistos. Teisės į informaciją užtikrinimas – sveikos, augančios, visus savo narius gerbiančios visuomenės požymis“, – tokiomis mintimis Tarptautinės žmogaus teisių dienos išvakarėse Seimo kontrolierių įstaigoje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Teisė žinoti: ribos ir iššūkiai“ dalijosi Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas dr. Augustinas Normantas.

Žmogaus teisės – gyvas institutas, kuris reaguoja į vis naujus iššūkius, kylančius visuomenės gyvenime. Teisė žinoti šiais metais Žmogaus teisių dienos išvakarėse įvardinta kaip viena svarbiausių temų, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, ekonominius svyravimus, kiekvienam prieinamos internetinės erdvės keliamus iššūkius bei piliečių teisę žinoti.

Diskusijos dalyvius sveikinusio Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Leonardo Talmonto nuomone, tai, kiek informacijos skleidėjai yra profesionalūs ir etiški bei kiek informacijos gavėjai sugeba pasirinkti objektyvius informacijos šaltinius, atspindi visuomenės brandą. Politikas taip pat klausė, ar turime teisę būti apsaugoti nuo neobjektyvios, tendencingos informacijos.

Šalies prezidentės patarėja dr. Gabija Grigaitė akcentavo – teisės žinoti, vykstančio informacinio karo kontekste, aspektą. Pranešėja pažymėjo, kad turime teisę žinoti, tačiau turėtume gauti teisingos, objektyvios, o ne dirbtinai konstruojamos, tendencingos informacijos.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius dr. Algirdas Kunčinas kalbėjo apie teisės į privatumą ir teisės žinoti santykį bei šių teisių ribas. Jis pažymėjo ir teisę būti užmirštam: „Juk informacija, atsiradusi internetinėje erdvėje apie mus be mūsų valios, nedingsta iš šios, viešai prieinamos erdvės, mums panorėjus“.

Diskusijoje pabrėžta, kad žodžio laisvė, teisė skleisti ir gauti informaciją – tai kertinės žmogaus teisės, įtvirtintos ne viena tarptautine sutartimi bei nacionaliniais teisės aktais. Tačiau šios teisės turi ribas, kurios proporcingai siejamos su konkuruojančiomis žmogaus teisių vertybėmis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis skelbia: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.“

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį