Created jtemplate joomla templates

Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių82
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė818434

Naujienos

Kelių eismo taisyklėse nereglamentuotas kelių ženklinimas Kauno ir Vilniaus miestuose bus panaikintas

2020 m. gegužės 11 d.

Normantas Augustinas

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai Augustinas Normantas ir Milda Vainiutė, atsižvelgdami į gautus prašymus (skundus) dėl to, kad Kaune ir Vilniuje keliai (gatvės) ženklinami Kelių eismo taisyklėse (toliau − KET), Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėse (toliau − Taisyklės) nenumatytais horizontaliojo ženklinimo ženklais, atliko tyrimą savo iniciatyva. 
 
Tyrimo objektas – valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų (Susisiekimo ministerijos, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių administracijų pareigūnų) funkcijų, įgyvendinant saugaus eismo politiką bei organizuojant saugų eismą savivaldybių teritorijose, vykdymas. 
 
Tyrimo tikslas buvo nustatyti, dėl kokių priežasčių neišspręsta netinkamo horizontaliojo ženklinimo Kauno ir Vilniaus miestų keliuose (gatvėse) problema. 
 
Vadovaujantis vietos savivaldos įstatymu, viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra saugaus eismo organizavimas.
 
Savivaldybės, vykdydamos šią funkciją, privalo vadovautis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir KET nuostatomis, nustatančiomis, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. 
 
 
 
 
Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Vertinant savivaldybių veiklos laisvę ir savarankiškumą, būtina pažymėti, kad jų savarankiškumas nėra absoliutus, o yra ribojamas Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžta kompetencija. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, „jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. [...]. Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas)“. 
 
Tyrimo metu Seimo kontrolieriai nustatė, kad Kauno mieste gatvės „rombais“ prieš pėsčiųjų perėjas pradėtos ženklinti, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 3 d. įsakymu (toliau – Įsakymas), t. y. administracinio sprendimo pagrindu.
Šis Įsakymas nėra panaikintas ir, Seimo kontrolierių žiniomis, Kauno miesto savivaldybės pareigūnai Įsakymo panaikinti nesirengia. 
 
Seimo kontrolieriai kritiškai įvertino pareigūnų paaiškinimus / pasisakymus, jog priimant sprendimą dėl gatvių ženklinimo „rombais“, buvo vadovaujamasi „užsienio valstybių  gerąja praktika“, „rombo simbolis pasirinktas remiantis užsienio šalių patirtimi“, kuris naudojamas „JAV, Japonijoje, Kinijoje“ (pasisakymai žiniasklaidoje).
 
Savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto, nagrinėjamu atveju – savivaldybės administracijos direktoriaus, nuo pareigos laikytis visų kitų teisės aktų nuostatų bei viešosios teisės principų, tarp jų – teisėtumo principo.  
Teisėtumo principas yra įtvirtintas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte ir reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. 
 
Administracijos direktorius, turintis viešojo administravimo teises ir pareigas, yra teisėkūros subjektas, kuris, priimdamas administracinį sprendimą, privalo laikytis teisės aktų hierarchijos.
 
Tai reiškia, kad Įsakymu administracijos direktorius negalėjo nustatyti kitokio teisinio reguliavimo (horizontaliojo gatvių žymėjimo), nei jis nustatytas aukštesnės galios teisės aktu, šiuo atveju – KET ir kt. teisės aktais (Taisyklės). 
 
Kadangi problema dėl nereglamentuoto gatvių ženklinimo Kauno mieste neišspręsta, Įsakymas nepanaikintas (tik sustabdytas vykdymas), šios Seimo kontrolierių iniciatyva pradėtos tyrimo dalies dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant saugaus eismo organizavimo savivaldybėje funkciją, tyrimas pripažintas pagrįstu.
 
Seimo kontrolieriai pateikė rekomendaciją Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl gatvių žymėjimo, neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, panaikinimo bei imtis priemonių sprendimui įgyvendinti.
 
Vyriausybės atstovui Kauno ir Marijampolės apskrityse rekomenduota kreiptis į teismą dėl  Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 3 d. įsakymo panaikinimo, kadangi administracinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų prasme gali būti ginčijamas tik teismo tvarka.
 
Nagrinėjant situaciją Vilniaus mieste, Vilniaus miesto savivaldybė informavo Seimo kontrolierius, kad gatvių ženklinimas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, bus panaikintas. Todėl Seimo kontrolieriai konstatavo, kad problema išspręsta, ir tyrimą Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų atžvilgiu nutraukė.
 
Seimo kontrolieriai pažymėjo, kad teisės aktais Susisiekimo ministerijai pagal kompetenciją nepriskirta tikrinti, kontroliuoti, kaip savivaldybės užtikrina saugias eismo sąlygas savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiuose keliuose (gatvėse), vertinti savivaldybių, kaip viešojo administravimo subjektų, priimtų administracinių sprendimų. 
 
Susisiekimo ministerija svarstė Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių pasiūlymus papildyti KET naujais kelio ženklais (horizontaliuoju ženklinimu): „rombais“ prieš pėsčiųjų perėjas, užrašu „Draugiška gatvė“ ir kt. Ministerijos pareigūnai, įvertinę teisinį reglamentavimą, galimas grėsmes eismo saugumui, teikė išvadas, jog Lietuva, prisijungusi prie Vienos konvencijos, įsipareigojo užtikrinti, kad nacionalinių teisės aktų (KET) nuostatos dėl kelio ženklų ir horizontaliojo ženklinimo atitiktų Vienos konvencijos nuostatas, taip pat pažymėjo, kad tokio ženklinimo Europos Sąjungos šalyse nėra numatyta. 
 
Susisiekimo ministerija nepritarė gatvių ženklinimui „rombais“ prieš pėsčiųjų perėjas Kaune bei užrašui „Draugiška gatvė“ – Vilniuje kaip pertekliniam. Ministerija, siekdama pagal kompetenciją spręsti problemą, kreipėsi į Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybes, Vyriausybės atstovą Kauno ir Marijampolės apskrityse, Policijos departamentą, kad nereglamentuotas ženklinimas (Kauno mieste rombo formos horizontalusis ženklinimas prieš pėsčiųjų perėjas, Vilniaus mieste ženklinimas „Draugiška gatvė“ ir kt.) būtų pašalinti. 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį