Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių11
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių99
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė758482

Esminės žmogaus teisių problemos šalyje 2017 metais

 

BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOS PROBLEMOS

Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva yra viena „pirmaujančiųjų“ pagal įkalintų asmenų skaičių. Lyginant 2012 metų duomenis, kai nuteistųjų skaičius šalyje siekė 9 754, 2017 metais laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo 6 693 asmenys. Sumažėjęs suimtųjų skaičius rodo teigiamas valstybės pastangas sprendžiant įkalinimo problemas šalyje, tačiau susirūpinimą kelia įstatymų leidžiamosios valdžios sprendimai kriminalizuoti vis naujas veikas, o orumą žeminančios kalinimo sąlygos tebelieka opi šalies problema. Seimo kontrolieriai bei Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau vadinama – CPT; Komitetas prieš kankinimą) ne kartą atkreipė valstybės dėmesį į prastas kalinimo sąlygas šalyje, pripažindamas, kad sanitarinės ir higienos sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, patalpos –nepakankamai šildomos ir vėdinamos, kamerose kaupiasi drėgmė, sienos padengtos pelėsiais, kalinamieji laikomi perpildytose kamerose. Bylos dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų neužtikrinant tinkamų suėmimo ir kalinimo sąlygų, sudarė pagrindinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dalį. 

Lankydamasis Lietuvoje, Komitetas prieš kankinimą atkreipė valstybės dėmesį į paplitusį kalinių tarpusavio smurtą. Nuteistieji vengdami smurto prieš juos atsisako gyventi bendrojo režimo grupėse, rinkdamiesi drausmės grupes, kuriose yra suvaržomos teisės, nors jie nėra padarę drausmės pažeidimų. 

Seimo kontrolieriai atkreipia dėmesį į tai, kad šalyje būtina spręsti įkalinimo sąlygų gerinimo klausimus, vykdant tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeldinimo klausimas – vienas aktualiausių, nes nevykdomi pakartotiniai įsipareigojimai Komitetui prieš kankinimą bei EŽTT konstatavus, kad nuteistieji buvo laikomi orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. Seimo kontrolieriai pastebi, kad nepakankamos pastangos modernizuoti įkalinimo įstaigas gali lemti tęstinius sisteminius žmogaus teisių pažeidimus.

Susirūpinimą kelia naujausioje CPT ataskaitoje konstatuojami pakartotiniai žmogaus teisiųpažeidimai dėl minimalių apgyvendinimo standartų nesilaikymo įkalinimo įstaigose, higienos stokos ir perpildytų kamerų, taip pat iškelta ŽIV / AIDS bei hepatito C plitimo įkalinimo įstaigose problema.

 

INSTITUCINĖS GLOBOS PROBLEMOS

Šalyje yra beveik 300 (trys šimtai) suaugusiųjų ir vaikų globos įstaigų, kuriose įrengta per 16 tūkstančių vietų. Šiose įstaigose apgyvendinti neįgalūs suaugę asmenys, neįgalūs vaikai yra atskirti nuo bendruomenės, neužtikrinama JT neįgaliųjų teisių konvencijojeįtvirtinta teisė lygiai su kitais asmenimis pasirinkti tą vietą, kur jie nori gyventi ir su kuo, ir nebūti apgyventi konkrečioje gyvenamojoje aplinkoje, todėl asmenų apgyvendinimas institucijose pripažįstamas ydinga politika ir žmogaus teisių pažeidimu, kas lemia socialinę asmenų atskirtį, priklausomybę nuo globos sistemos ir žemesnę gyvenimo kokybę.

Siekiant įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, Lietuvoje pradėta deinstitucionalizacija – perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų ar artimos šeimos aplinkai globos. Tačiau pertvarkos procesas stringa, ir šiuo metu pertvarka vis dar yra parengiamojoje stadijoje. 2016 m. balandžio 7 d. JT neįgaliųjų teisių komitetas išnagrinėjo pirminę Lietuvos ataskaitą apie Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau vadinama ir NT konvencija) nuostatų įgyvendinimą ir pareiškė susirūpinimą dėl daugelio neįgyvendinamų NT konvencijos straipsnių. Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras Nils Muižnieks atkreipė dėmesį į sistemines institucinės globos problemas ir pateikė rekomendaciją pagreitinti deinstitucionalizacijos procesą priimant ambicingesnes nacionalines strategijas, nes Komisaras pripažino, jog nėra pažangos neįgalių suaugusiųjų deinstitucionalizavimo procese, kurį stabdo atsakingų valstybės institucijų bendradarbiavimo ir su tuo susijusios jų veiklos finansavimo stoka. Institucijų bendradarbiavimo problemos tai pat iškeltos atsakingų institucijų, NVO ir socialinio darbo ekspertės iš JAV Vivian Ngwa susitikimo, vykusio 2018 m. vasario 5–6 dienomis, metu.

Vykdant nacionalinę kankinimų prevenciją, per 2014–2017 metus buvo patikrintos 79 suaugusiųjų ir vaikų globos ir socializacijos įstaigos. Jose lankantis buvo nustatyta nemažai žmogaus teisių problemų, susijusių su orumo išsaugojimu, teisės į privatumą, savarankiškumą, prasmingą dalyvavimą, saugumo užtikrinimu, tinkamu asmenų aprūpinimu. Esama įstaigų, kurių patalpos yra netinkamos būklės, o kai kurios veikia netgi neturėdamos licencijos teikti globos paslaugas. Seimo kontrolieriai pateikė daug rekomendacijų socialinės globos įstaigoms ir atsakingoms valstybės bei savivaldybių institucijoms.

 

PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo 2010-ųjų Lietuvoje kasmet fiksuojama daugiau nei 160 tūkstančių psichikos ir elgesio sutrikimo ligomis sergančių šalies gyventojų. Šiuo metu veikia 25 stacionarias psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau vadinama –PSP įstatymas) buvo priimtas 1995 m., tačiau nuo to laiko strateginių įstatymo pokyčių nebuvo padaryta, o dalis atliktų arba planuojamų įstatymo pakeitimų kritiškai vertinami nevyriausybiniųir tarptautinių organizacijų.

Lietuva, kaip JT NT konvencijos dalyvė, yra įsipareigojusi užtikrinti, kad neįgalieji lygiai su kitais asmenimis įgyvendintų teisę į asmens laisvę ir saugumą, kad tokiems asmenims nebūtų neteisėtai ar savavališkai atimta laisvė, kad bet koks jų laisvės atėmimas būtų suderinamas su įstatymu ir kad laisvės atėmimas jokiu būdu nebūtų teisinamas neįgalumu. Deja, 2016 m. gegužės 11 d. JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosiose ataskaitos pastabose Lietuvai buvo išreikštas gilus susirūpinimas dėl NT konvencijos 14 straipsnio įgyvendinimo bei rekomenduota nedelsiant panaikinti įstatymus, leidžiančius atimti laisvę dėl negalios, priverstinį gydymą, suvaržymo ar izoliavimo taikymą, ir priimti naujus teisės aktus, draudžiančius tokias praktikas, taip pat tai padaryti ir dabartiniame PSP įstatymo pakeitimo projekte (toliau vadinama – Projektas).

Pastebėtina, kad Projekte didelis dėmesys skiriamas priverstinėms hospitalizavimo ir priverstinėms gydymo priemonėms, taip pat Projekte nėra nurodoma nuosekli priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo procedūra, nėra aiškių ir konkrečių galimo priverstinio hospitalizavimo kriterijų. Akcentuotina, kad nei galiojančioje PSP įstatymo redakcijoje, nei Projekte nėra atskiriamos priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo procedūros, nes asmens priverstinis hospitalizavimas psichiatrijos įstaigoje neturėtų būti traktuojamas kaip leidimas gydyti asmenį, negavus jo sutikimo. Pažymėtina, jog Projekte nustatytas ilgesnis priverstinio hospitalizavimo be teismo leidimo laikas nei numatyta galiojančiose PSP įstatymo nuostatose.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir Seimo kontrolieriai, ir Komitetas prieš kankinimą ne kartą akcentavo būtinybę užtikrinti pacientų teisę būti asmeniškai išklausytiems teisėjo, kai sprendžiamas jų priverstinio hospitalizavimo klausimas. Be to, svarbu paminėti ir tai, jog, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą dėl priverstinio asmens hospitalizavimo, teismo nutartis išduoti leidimą pratęsti priverstinį hospitalizavimą apeliacine tvarka neskundžiama, nes nebuvo išspręsta naujosios PSP įstatymo versijos nesuderinamumo su galiojančio Civilinio proceso kodekso nuostatomis problema.

 

TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ PROBLEMOS

Teisė į informaciją – viena svarbiausių žmogaus teisių, nes neturėdamas reikiamos informacijos asmuo negali tinkamai apginti savo pažeistų teisių, neretai apskritai nežino, kad jo teisės buvo pažeistos, todėl lankydamiesi laisvės suvaržymo vietose Seimo kontrolieriai vertina, ar informacija prieinama asmenims, kurių laisvė suvaržyta, ar ši informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai. Šios teisės apsauga įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (10 str.) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (25 str.). 

Seimo kontrolieriai pažymi, kad, teikiant atsakymus į asmenų kreipimusis, neturi likti neatsakytų klausimų ir palikta neaiškumų. Viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.Tendencijos riboti žiniasklaidos laisvę gauti informaciją įžvelgiamos ir tiriant žiniasklaidos priemonių Seimo kontrolieriams pateiktus skundus dėl savivaldybių ir valstybės institucijų pareigūnų atsisakymo teikti informaciją arba nepagrįsto delsimo pateikti informaciją. Seimo kontrolieriai atkreipia dėmesį į tai, kad informacija viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams ne visuomet teikiama laiku, taip apribojant galimybes žiniasklaidos priemonėms atlikti profesinę pareigą – laiku informuoti visuomenę. 

Lankydamasis Užsieniečių registracijos centre Seimo kontrolierius konstatavo, kad, nesuteikiant kvalifikuoto vertėjo paslaugų asmenims, neteisėtai atvykusiems į Lietuvą, arba neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams, negalima užtikrinti tinkamo informacijos perteikimo (komunikavimo).Informacijos ribojimas net ir asmenims, esantiems kalinimo įstaigose, turi būti pagrįstas ir proporcingas.

Iš pareiškėjų kreipimųsi į Seimo kontrolierius dėl teisės gauti informaciją turinio sužinota, kad dažniausiai praleidžiami teisės aktuose nustatyti terminai prašymams, skundams nagrinėti ir pareiškėjai neinformuojami apie tai; pareiškėjams nepranešama apie prašymų, skundų nagrinėjimo terminų pratęsimą; prašymai, skundai išnagrinėjami neišsamiai, nepagrindžiant teiginių teisės aktų nuostatomis; nenurodoma apskundimo tvarka, nepagrįstai atsisakoma suteikti prašomą informaciją ir nepaaiškinama arba pateikiama informacija nėra tiksli, neatitinka prašymo turinio; nesilaikoma teisės aktuose nustatytos tvarkos, ypač atkreipiant dėmesį į teisės aktuose įtvirtintus informacijos išsamumo bei teisėtumo principus.  

 

Išsamiau apie esmines žmogaus teisių problemas šalyje 2017-ais metais skaitykite Seimo kontrolierių – nacionlainės žmogaus teisių institucijos – 2017 metų veiklos ataskaitoje.

 

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį