Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių2
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė799487

NKP veikla 2018

NACIONALINĖS KANKINIMŲ PREVENCIJOS VYKDYMO 2018 M. ATASKAITA

Šioje Seimo kontrolierių metinės ataskaitos dalyje pristatoma nacionalinės kankinimų prevencijos (toliau vadinama ir – NKP) 2018 m. vykdyta veikla: atlikti patikrinimai laisvės apribojimo vietose; patikrinimų metu nustatytos svarbiausios, sisteminės, problemos; teiktos rekomendacijos dėl žmogaus teisių padėties gerinimo ir pasiekti teigiami pokyčiai.                       

NKP IR SEIMO KONTROLIERIŲ MANDATAS

2013 metų gruodžio 3 dieną Seimui ratifikavus Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvųjį protokolą, Seimo kontrolieriams pavesta vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose ir nuolat jose lankytis, o Seimo kontrolierių įstaiga paskirta nacionaline kankinimų prevencijos institucija.

2018-ieji – jau penktieji metai, kai Seimo kontrolieriai vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją, reguliariai lankydamiesi įvairiose laisvės apribojimo vietose ir stebėdami, kaip jose užtikrinamos žmogaus teisės.

NKP įgyvendinti reikalingas visapusiškai platus požiūris, kuomet, užuot sprendus individualias situacijas, siekiama taikant sisteminę laisvės apribojimo situacijų analizę nustatyti galimas netinkamo elgesio priežastis. Ši veikla yra nukreipta į teigiamus pokyčius, siekiant užkirsti kelią kankinimams, mažinti kankinimo ir netinkamo elgesio riziką bei gerinti elgesį su asmenimis, kurių laisvė yra apribota. Toliau ataskaitoje aprašyti teigiami pokyčiai, kurių pasiekta vykdant NKP veiklą.

NKP VEIKLA

Vizitai į laisvės apribojimo vietas

Vykdant NKP, lankomasi įvairiose laisvės apribojimo vietose: socialinės globos, psichiatrijos, įkalinimo, policijos ir kt. įstaigose. Vizitų skaičius į konkrečios srities įstaigas planuojamas proporcingai jų skaičiui. Pavyzdžiui, didžiausias vizitų skaičius susidarė lankant suaugusiųjų socialinės globos namus, kadangi jų yra daugiausia (per 184 vnt.).

2018 metais iš viso surengti 54 vizitai. Atsižvelgiant į laisvės apribojimo vietų proporciją, vizitų pasiskirstymas yra toks: 20 patikrinimų atlikta suaugusiųjų globos įstaigose, 12 – policijos komisariatų areštinėse ir / arba laikino sulaikymo patalpose (iš jų 5 – pakartotiniai), 9 – užsieniečių laikymo (apgyvendinimo) vietose, 5 – įkalinimo įstaigose, 4 – vaikų globos įstaigose ir  4 – psichiatrijos įstaigose.

Informacinė veikla

Vykdant nacionalinę kankinimų prevenciją ir kitą nacionalinės žmogaus teisių institucijos veiklą, taip pat labai svarbu užtikrinti tinkamą informacijos apie žmogaus teisių įgyvendinimą sklaidą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, todėl kasmet vykdomas nacionalinės kankinimų prevencijos funkcijos ir jų vykdymo rezultatų pristatymas apskrityse. Šiuose susitikimuose pristatoma Seimo kontrolierių įvairiose laisvės apribojimo įstaigose vykdoma NKP, nustatytos aktualiausios žmogaus teisių užtikrinimo problemos, analizuojami jų sprendimo variantai. Aptariama, kaip savivaldybėse organizuojama vaikų ir suaugusių globa, su kokiomis problemomis susiduriama.

2018 m. Tauragės ir Marijampolės r. savivaldybėse vyko pristatymas Tauragės ir Marijampolės apskr. veikiančių savivaldybių socialinių paslaugų valdymo padalinių ir globos įstaigų atstovams, atsakingiems už ilgalaikės socialinės globos paslaugas vaikams ir suaugusiems.

Bendradarbiavimas

Užtikrinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, 2018 metais Seimo kontrolieriai ne kartą buvo susitikę su Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento atstovais dėl situacijos įkalinimo įstaigose. bausmių vykdymo sistemos trūkumus Seimo kontrolieriai aptarė ir Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje.

Susitikime su žmogaus teisių ir psichikos sveikatos ekspertais aptarti naujojo Psichikos sveikatos įstatymo galimi prieštaravimai tarptautiniams standartams. Susitikimuose su nevyriausybinėmis organizacijomis, priklausančiomis Žmogaus teisių organizacijų koalicijai, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovais, spręstos įvairios žmogaus teisių problemos.

Bendradarbiaujant tarptautiniu mastu, susitikta su Lietuvoje lankiusiais CPT atstovais, Europos Tarybos Patariamojo komiteto ekspertais, eksperte iš Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ilgalaikės socialinės globos įstaigų, skirtų asmenims su negalia, deinstitucionalizacijos ir paslaugų bendruomenėje teikimo klausimais. Dalyvauta Žmogaus teisių stebėjimo instituto surengtoje tarptautinėje ekspertų apskritojo stalo diskusijoje kankinimų prevencijos tema, pristatyta NKP veikla Lietuvoje. Taip pat organizuotas susitikimas su JT prevencijos pakomitečio prieš kankinimą nare Mari Amos ir pasidalinta NKP gerosios praktikos pavyzdžiais

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai dalyvauja įvairiuose tarptautinio bendradarbiavimo renginiuose nacionalinių kankinimų prevencijos mechanizmų darbuotojams: Liublijanoje (Slovėnijoje), kurį organizavo Slovėnijos Respublikos Žmogaus teisių ombudsmenas kartu su Europos Taryba, taip pat Kopenhagoje (Danijoje), kurį organizavo Tarptautinis ombudsmenų institutas bei Danijos ombudsmeno biuras.

Mokymai

Įgyvendindami Seimo kontrolierių įstaigos, kaip nacionalinės žmogaus teisių institucijos, funkcijas, Seimo kontrolieriai rengia mokymus ir prisideda prie švietėjiškos veiklos bei informacijos apie žmogaus teises bei laisves sklaidos, sprendžia jų užtikrinimo problemas.

2018 m. gruodžio 18 d. Seimo kontrolierių įstaigoje buvo organizuoti mokymai įkalinimo įstaigų pareigūnams. Mokymuose įkalinimo įstaigų darbuotojai buvo supažindinti su pagrindiniais žmogaus teisių aspektais, žmogaus teisių pažeidimų prevencija, pagalbiniu reagavimo į provokacijas modeliu, taikomu siekiant pozityvaus komunikavimo su nuteistaisiais, analizavo praktines situacijas, su kuriomis savo darbe itin dažnai susiduria įkalinimo įstaigų pareigūnai.

2018 m. liepos 6 d. Ukrainos žmogaus teisių komisaro institucijos specialistams buvo organizuoti žmogaus teisių stebėsenos ir nacionalinės kankinimų prevencijos vykdymo mokymai. Mokymai organizuoti Seimo kontrolierių įstaigai dalyvaujant Europos Sąjungos dvynių projekte „Ukrainos Parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių kontrolieriaus institucijos gebėjimų saugoti žmogaus teises ir laisves stiprinimas pagal geriausią Europos patirtį“.

 

PAGRINDINĖS PASTABOS, REKOMENDACIJOS IR PASIEKTI POKYČIAI

ILGALAIKĖS SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOS

Suaugusiųjų globos įstaigos

2018 metais atlikti patikrinimai 20 (dvidešimtyje) socialinės globos įstaigų (suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims):

  • 10 (dešimtyje) globos įstaigų Marijampolės apskrityje: viešojoje įstaigoje VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre, VšĮ Švč. Marijos globos namuose, Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, VšĮ Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo globos namuose, biudžetinėje įstaigoje Suvalkijos socialinės globos namuose, Kalvarijos globos ir užimtumo centro globos namuose, VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre, Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centre, Kukarskės globos namuose ir Vilkaviškio rajono savivaldybės Gudkaimio globos namuose (2018-11-12 ataskaita Nr. PRJ2018/1-67);
  • 10 (dešimtyje) globos įstaigų Tauragės apskrityje: Kvėdarnos parapijos senelių globos namuose, VšĮ Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės Globos skyriuje, Kaltinėnų parapijos senelių globos namuose, VšĮ Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centro Globos skyriuje, Seredžiaus senelių globos namuose, VšĮ Jurbarko socialinės paslaugos Neįgaliųjų globos namuose, Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namuose, VšĮ Smalininkų senjorų namuose, Adakavo socialinės globos namuose ir Tauragės rajono savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Lauksargių globos namuose (2018-11-12 ataskaita Nr. PRJ2018/1-75). Atliekant patikrinimus buvo pasitelkti socialinio ir pedagoginio darbo ekspertai.
  • Atlikus patikrinimus Marijampolės ir Tauragės apskrityse esančiose globos įstaigose, iš viso buvo pateiktos 378 (trys šimtai septyniasdešimt aštuonios) rekomendacijos: 375 (trys šimtai septyniasdešimt penkios) – tikrintų globos įstaigų vadovams ir 3 (trys) (iš kurių viena – dėl teisės aktų tobulinimo) – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui.
  • Didžioji dauguma rekomendacijų – 347 (trys šimtai keturiasdešimt septynios) – buvo įgyvendintos / įgyvendintos iš dalies, 13 (trylika) – neįgyvendinta, o dėl 18 (aštuoniolikos) rekomendacijų įgyvendinimo rezultatų informacija nepateikta.
  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teikdama informaciją dėl 3 (trijų) rekomendacijų vykdymo, nurodė, kad į jas atsižvelgė. Marijampolės ir Tauragės apskrityse veikiančios socialinės globos įstaigos iš 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių) joms teiktų rekomendacijų neįgyvendino tik 13 (trylikos) rekomendacijų ir dėl 18 (aštuoniolikos) rekomendacijų nagrinėjimo rezultatų nepateikė informacijos.

Patikrinimų metu nustatyti šie pagrindiniai trūkumai:

  • kai kurios įstaigose ilgalaikės globos paslaugų teikimas organizuojamas remiantis slaugos ir palaikomojo gydymo teikimo principais;
  • ne visose globos įstaigose yra užtikrintas teisės aktų reikalavimus ir gyventojų poreikius atitinkantis darbuotojų pareigybių (socialinių darbuotojų, padėjėjų ir kitų specialistų) skaičius;
  • darbuotojų susirinkimai ir jų rezultatai (sprendimai) nėra fiksuojami įstaigos vidaus veiklos dokumentuose; darbuotojams trūksta žinių apie Neįgaliųjų konvencijos reikalavimų taikymą ir agresyvaus elgesio valdymą bei globojamų asmenų patirto smurto požymių atpažinimą; nėra tiriamos priežastys, dėl ko kyla gyventojų nepasitikėjimas darbuotojais, nepasitenkinimas teikiamomis paslaugomis; neužtikrinama psichologo pagalba; asmens higienos patalpos nepritaikytos asmenims su judėjimo negalia;
  • ne visos globos įstaigos yra apsirūpinusios darbuotojams reikalingomis techninės pagalbos priemonėmis; ne visiems gyventojams sudaryta galimybė bet kuriuo metu, esant poreikiui, pasinaudoti pagalbos kvietimo sistema; nėra užtikrinamas tinkamas gyventojų asmens higienos paslaugų organizavimas;
  • nesudaroma galimybė gyventojams saugiai laikyti asmeninius daiktus; nesudaromos (netinkamai sudaromos) sąlygos gyventojams savarankiškai gamintis maistą savo reikmėms, skalbti drabužius ir (arba) tvarkytis savo kambarius; vidaus tvarkos taisyklių nuostatos, kuriose neapibrėžti atvejai, kada gyventojai bet kuriuo paros metu privalo įsileisti darbuotojus į savo kambarį bei leisti tikrinti asmeninius daiktus ir jų laikymo vietą bei patalpas, sudaro prielaidas piktnaudžiauti ir riboti gyventojų teises daugiau, negu būtina;
  • nėra galimybių užsirakinti gyventojų asmens higienos patalpose; gyventojų kambariuose nenaudojama arba ne visuomet naudojama širma atliekant asmens higienos procedūras;
  • sveikatos priežiūros specialistų vykdomos apžiūros metu bendruomenės slaugytoja dalyvauja gyventojo sveikatos priežiūros specialisto atliekamoje apžiūroje nesant gyventojo prašymui; gyventojams, kurie orientuojasi aplinkoje, ribojama galimybė laisvai judėti po įstaigos teritoriją ir už juos ribų;
  • vidaus tvarkos taisyklės nėra pritaikytos (forma, šrifto dydis) gyventojams pagal jų sveikatos būklę, taip pat patalpintos (pakabintos) neatsižvelgus į negalią turinčių gyventojų galimybes jas pasiekti;
  • globos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės patalpintos gyventojams sunkiai prieinamose (matomose) vietose;
  • gyventojams nesudarytos sąlygos anonimiškai teikti kreipimusis, įstaigos taip pat neturi patvirtintų vidinių tvarkų, kuriose būtų nustatyta kreipimųsi, įskaitant anoniminių, teikimo, nagrinėjimo ir atsakymo į juos teikimo tvarka.

 

VAIKŲ GLOBOS ĮSTAIGOS

2018 m. atlikti patikrinimai 4 (keturiose) Marijampolės apskrities vaikų globos įstaigose: VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namuose, VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namuose; VšĮ Šakių globos namuose ir VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre (ataskaita NKP-2018/1-2).

Atliekant patikrinimus buvo pasitelkti vaiko teisių bei socialinio darbo ekspertai.

Atlikus patikrinimus Marijampolės apskrities vaikų globos įstaigose, iš viso buvo pateikta 40 (keturiasdešimt) rekomendacijų: 38 (trisdešimt aštuonios) – tikrintų įstaigų vadovams, 1 (viena) –Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir 1 (viena) – Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Informacijos apie rekomendacijų, teiktų atlikus tikrinimus Marijampolės apskrities vaikų globos įstaigose, įgyvendinimą laukiama.

Patikrinimų metu nustatyti šie pagrindiniai trūkumai:

  • bendruomenėje nėra specializuotų įstaigų ir nėra teikiamos specializuotos paslaugos, kurios reikalingos vaikams, sunkiai pasiduodantiems elgesio korekcijai, turintiems daug įvairių sutrikimų ir priklausomybių;
  • darbui su rizikos grupės vaikais trūksta įvairesnių darbo metodikų;
  • vaikai nežinotų, kaip elgtis kilus gaisrui įstaigose; gyvenamieji kambariai neprimena namų aplinkos;
  • vaikų kambariuose trūksta baldų; nesudarytos tinkamos sąlygos ruošti namų darbus; kišenpinigių mokėjimo tvarkos tobulintinos įterpiant drausminimo priemonių ir taikymo taisykles, pažymint drausminimo priemonių taikymo laikotarpius bei nustatant priemonių proporcingumą;
  • kišenpinigių mokėjimo sustabdymas arba jų sumos sumažinimas yra numatytas kaip drausminimo priemonė; nėra pakankamai žmogiškųjų išteklių kokybiškai teikti psichologo paslaugas pagal esamą poreikį; naudojamos nepakankamai efektyvios priemonės užtikrinti rūkymo prevencijos, jo fakto nustatymo bei pagalbos teikimo klausimus;
  • neužtikrinamos anoniminių kreipimųsi pateikimo sąlygos.

 

PSICHIATRIJOS ĮSTAIGOS

2018 m. buvo atlikti patikrinimai 2 (dviejose) psichiatrijos įstaigose – VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje (Marių sektorius) ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (Vilniaus ligoninė) (Nr. PRJ2018/1-1). Atliekant patikrinimus buvo pasitelktos psichikos sveikatos ekspertės – dvi gydytojos psichiatrės ir VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atstovė.

Atlikus patikrinimus, iš viso buvo pateikta 40 (keturiasdešimt) rekomendacijų: 38 (trisdešimt aštuonios) – tikrintų įstaigų vadovams, 1 (viena) – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir 1 (viena) – Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Informacija apie rekomendacijų, teiktų atlikus tikrinimus psichiatrijos įstaigose, įgyvendinimą dar nėra gauta.

Patikrinimų metu nustatyti šie pagrindiniai trūkumai:

  • dideli gydytojų ir slaugos personalo darbo krūviai, suvaržymo priemonių taikymas kitų pacientų akivaizdoje;
  • ne visiems pacientams sudaromos sąlygos kasdien pasivaikščioti lauke,
  • daugiavietėse palatose (daugiau nei 4 lovos) pacientams neužtikrinama teigiama terapinė aplinka,
  • dauguma pacientų dienos metu nuolat vilki vienodos spalvos ir modelio ligoninės pižamas, kurios neužtikrina jų drabužių individualizavimo, savigarbos jausmo, nėra viršutinių drabužių ir avalynės atsargų artimųjų neturintiems pacientams;
  • ne visuose palatose ir koridoriuose yra spintų pacientų rūbams laikyti, neužtikrinamas pacientų privatumas, kuomet juos lanko artimieji;
  • privatumas neužtikrinamas ir asmens higienos patalpose, be to, šiose patalpose dažnai nebūna higienos priemonių, pacientams nėra tinkamai pateikiama ir prieinama jiems būnant gydymo įstaigoje aktuali informacija;
  • pacientams yra leidžiama rūkyti gydymo įstaigų patalpose ir jų teritorijose.
  • Marių sektoriuje buvo pacientų, kurie nenorėjo tęsti gydymo, tačiau jiems nesudaromos galimybės išvykti, o jų hospitalizavimas traktuojamas kaip savanoriškas;
  • nebuvo pacientų rašytinių sutikimų pakeisti jiems paskirtą gydymą ir (arba) taikyti invazines procedūras, dauguma pacientų nežinojo apie numatomą gydymo trukmę, skirtus vaistus ir jų šalutinį poveikį, alternatyvūs gydymo metodus, pacientams yra numatyta per mažai psichosocialinės reabilitacijos veiklų,
  • nėra poilsio (užimtumo) kambarių ir nepakankamas psichologų etatų skaičius, higienos patalpos nėra pritaikytos judėjimo negalią turintiems pacientams (siauros durys, nėra ranktūrių).
  • Vilniaus ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus patalpos yra per mažos siekiant teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas gydytojams bei slaugos personalo darbuotojams;
  • nesudarytos sąlygos teikti raštiškus anoniminius kreipimusis.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į 2018 metais įvykusius psichikos sveikatos sistemos pokyčius. Vienas iš svarbiausių teigiamų pokyčių psichikos sveikatos priežiūros srityje – nauja Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakcija, įsigaliosianti 2019-05-01. Šiuo metu galiojantis įstatymas buvo priimtas daugiau kaip prieš du dešimtmečius (1995 m. birželio mėn.) ir tik nežymiai keistas, jame išliko nemažai pasenusių sąvokų, abstrakčių bei psichikos ir elgesio sutrikimų turinčius asmenis diskriminuojančių nuostatų.

Naujojoje psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakcijoje patikslintos sąvokos ir psichikos sveikatos priežiūros principai, detaliai nustatytos psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teisės ir jų ribojimo pagrindai siekiant sudaryti sąlygas vykdyti kokybišką psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją, užtikrinti visiems asmenims vienodas teises į kokybiškas ir prieinamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas:

  • Įtvirtintas minimalios intervencijos principas pirmenybę teikiant nemedikamentiniam gydymui, kompleksinio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, įtraukties į visuomenės gyvenimą bei savarankiškumo skatinimo ir kiti principai.
  • Nustatyta neveiksnių atitinkamoje srityje asmenų teisių apsauga – vien tokio asmens globėjo parašas nėra pakankamas pagrindas neveiksnų asmenį hospitalizuoti ir gydyti; hospitalizacija turės būti pratęsta teismo leidimu.
  • Sustiprinta apsauga atstovavimo srityje – hospitalizuoto paciento prašymu ligoninė privalės padėti jam susisiekti su savo atstovu, artimaisiais arba priimant sprendimus pagalbą teikiančiu asmeniu.
  • Patikslinta hospitalizuotų pacientų informavimo apimtis ir tvarka – pacientas prieš sutikimo dėl hospitalizavimo davimą bus informuojamas žodžiu ir raštu apie teises ligoninėje, hospitalizavimo priežastis, tikslus bei teisę palikti ligoninę, nutraukiant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą; priverstinai hospitalizuotas pacientas bus informuojamas apie hospitalizavimo pagrindą, priežastis, tikslus, trukmę, paciento teises, taikomą gydymą, supažindinamas su teismui siunčiamu prašymu ir teismo sprendimu.
  • Šio įstatymo nuostatos suvienodintos su Civiliniame kodekse numatytais priverstinio hospitalizavimo be teismo leidimo terminais ir pagrindais. Priverstinis hospitalizavimas ir (arba) priverstinis gydymas be teismo sprendimo bus galimas iki 3 darbo dienų, o į teismą reikės kreiptis per 48 val. nuo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pradžios. Numatytas priverstinio asmens hospitalizavimo pagrindas yra ne tik reali grėsmė veiksmais, bet ir neveikimu padaryti esminę žalą ne tik savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei, bet ir turtui.
  • Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalės gauti paciento sutikimą gydytis (išskyrus atvejus, kuomet pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus), tačiau, teismo sprendimu pratęsus priverstinį hospitalizavimą, nenumatyta paciento galimybė pareikšti savo laisvą ir sąmoningą sutikimą gydytis.
  • Pacientas galės būti teismo išklausytas ligoninėje arba nuotolinės apklausos būdu, kai sprendžiamas jo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimas.
  • Priverstinai hospitalizuotas ir gydomas pacientas turės teisę į papildomą nepriklausomą psichikos sveikatos būklės įvertinimą, jei sutinka už jį susimokėti.
  • Įtvirtintas draudimas specialiosios psichiatrijos paslaugas (pagal teismo nutartį pacientams, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo arba bausmės paskyrimo sutriko psichika, ir teismo skirtos priverčiamosios medicinos priemonės pacientams, teismo pripažintiems nepakaltinamais arba ribotai pakaltinamais) teikiančiose įstaigose hospitalizuotiems pacientams su savimi turėti pavojingų daiktų. Draudžiamų turėti daiktų sąrašą patvirtins sveikatos apsaugos ministras.
  • Numatyti fizinio suvaržymo priemonių (rankomis, naudojant specialias suvaržymo priemones, izoliuojant pacientą atskiroje patalpoje) taikymo pagrindai ir pagrindinės sąlygos. Fizinio suvaržymo priemonės bus taikomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (iki šiol tokios tvarkos nebuvo, o kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga jas taikydavo pagal savo taisykles). Įtvirtinta ir priverstinio hospitalizavimo atveju ir priverstinio gydymo metu taikomų fizinio suvaržymo priemonių stebėsena (monitoringas) – ji bus vykdoma sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
  • Reglamentuotas vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat numatytas ribojimas naudotis vaizdo ir garso įrašymo funkciją turinčiais įrenginiais. Psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalės sudaryti sąlygas pacientams asmeniniais tikslais pasinaudoti šiais įrenginiais patalpose, kuriose nėra kitų asmenų.

 

POLICIJOS KOMISARIATŲ AREŠTINĖS IR LAIKINO SULAIKYMO PATALPOS

Per ataskaitinį laikotarpį, vertinant žmogaus teisių padėtį apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose (toliau vadinama ir – AVPK) įrengtose areštinėse ir policijos komisariatuose (toliau vadinama ir – PK) įrengtose laikino sulaikymo patalpose, iš viso buvo patikrintos 7 (septynios) AVPK ir PK naudojamos patalpos: Telšių ir Marijampolės AVPK areštinės ir laikino sulaikymo patalpos, Kelmės, Druskininkų, Mažeikių ir Šakių PK bei Kauno AVPK Panemunės PK laikino sulaikymo patalpos (2018-04-03 ataskaita Nr. PRJ2018/1-26).

Atlikus patikrinimus, atsakingiems asmenims – Lietuvos Respublikos generaliniam policijos komisarui – pateiktos 7 (septynios) rekomendacijos (iš kurių 2 (dvi) – dėl policijos veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimo), Telšių, Marijampolės ir Alytaus AVPK viršininkams pateikta nuo vienos (1) iki keturiolikos (14) rekomendacijų. Iš viso pirmiau paminėtiems subjektams pateiktos 36 (trisdešimt šešios) rekomendacijos. Trisdešimt penkios (35) rekomendacijos buvo įgyvendintos, o viena (1) – neįgyvendinta.

Iš Policijos departamento gautame atsakyme dėl pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo turinio nustatyta, kad viena rekomendacija (numatyti, kad būtų užtikrintas įtariamojo ir jo gynėjo susitikimo privatumas) buvo neįgyvendinta. Policijos departamento vadovybės nuomone, vykdant įtariamojo ir jo gynėjo susitikimo vaizdo stebėjimą (be garso), nepažeidžiamas asmenų bendravimo konfidencialumas, tačiau užtikrinama, kad nebus perduoti neleidžiami daiktai, sprendžiami kiti aktualūs klausimai. Telšių, Marijampolės ir Alytaus AVPK informavo, kad įgyvendino visas Seimo kontrolieriaus teiktas rekomendacijas.

Patikrinimų metu buvo nustatyti šie pagrindiniai trūkumai:

  • suimtų ir sulaikytų asmenų laikymopatalpose trūksta švaros ir tvarkos;
  • atliekama ne visų į policijos areštinę pristatytų asmenų medicininė asmens apžiūra arba ji atliekama ne per 24 val. nuo asmens pristatymo momento;areštinėse dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams trūksta žinių, kaip atpažinti policijos pareigūnų galimai netinkamą elgesį su į areštinę pristatytais asmenimis;
  • asmenys, pristatyti į areštinę, netenka tęstinio gydymo metadonu dėl policijos areštinės darbuotojų žinių apie vykdomą farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais programą trūkumo;
  • atliekant medicinines apžiūras yra pažeidžiamas asmenų privatumas; galimai apsunkinamos galimybės įtariamajam ir jo gynėjui efektyviai planuoti veiksmus, neužtikrinamas įtariamojo ir jo gynėjo susitikimo privatumas; šventiniu laikotarpiu, neturint konvojaus, suimti asmenys areštinėje buvo laikomi 6 paras;
  • dėl logistikos ypatumų sulaikytieji gali būti daug dažniau kilnojami iš vienos laisvės apribojimo vietos į kitą.

 

ĮKALINIMO ĮSTAIGOS

2018 m. žmogaus teisių padėties patikrinimai buvo atlikti 2 (dviejose) įkalinimo įstaigose: Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau vadinama ir – Lukiškių TIK) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau vadinama ir – LAVL) (2018-06-29 ataskaita Nr. PRJ2018/1-38).

Vizitų vienoje iš įstaigų metu buvo pasitelktas sulaikymo, suėmimo, konvojavimo ir bausmių vykdymo tvarkos ekspertas – nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovas.

Atlikus patikrinimus, buvo nustatyti sisteminiai trūkumai, analogiški 2017 metais atliekant patikrinimą nustatytiems trūkumams. Pavyzdžiui, dėl: laikymo sąlygų, specialiųjų priemonių naudojimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir kt.

Atsakingoms institucijoms pateiktos 49 (keturiasdešimt devynios) rekomendacijos: Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui (5 (penkios), iš jų 3 (trys) – dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo), Kalėjimų departamento direktoriui (11 (vienuolika), iš jų 1 (viena) – dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo), Lukiškių TIK direktoriui – 19 (devyniolika) ir LAVL direktoriui – 14 (keturiolika).

Dauguma rekomendacijų, t. y., 36 (trisdešimt šešios) buvo įgyvendintos arba įgyvendintos iš dalies, pvz., sprendžiami pareigūnų atlyginimų, laisvų etatų, tinkamų asmenų laikymo sąlygų užtikrinimo ir kiti klausimai.

Taip pat pažymėtini 2018 metais prasidėję intensyvūs pokyčiai bausmių vykdymo sistemoje. Paminėtini šie pagrindiniai teigiami pokyčiai įgyvendinant įkalinimo sistemos institucijoms pateiktas Seimo kontrolierių rekomendacijas:

  • Didėja pareigūnų atlyginimai

Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos pateiktais duomenimis, 2017-aisiais, palyginti su 2016 m., lėšų suma, skirta pareigūnų darbo užmokesčiui, padidėjo 2 265 tūkst. eurų (8,7 proc.), o 2018 m., palyginti su 2017-aisiais. – 1 583 tūkst. eurų (5,6 proc.). 2018 metais buvo padidintas daugiau kaip 10 metų darbo patirtį turinčių jaunesniųjų pataisos pareigūnų tarnybinio atlyginimo koeficientas; mažinamas bendrąsias funkcijas vykdančių padalinių ir pareigybių skaičius, o susidariusi lėšų ekonomija bus naudojama pataisos pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti ir papildomoms pareigybėms darbui su nuteistaisiais steigti. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Vidaus tarnybos statuto redakcija, pagal kurią visiems statutiniams valstybės tarnautojams taikoma vienoda darbo apmokėjimo sistema, o darbo užmokestis padidės apie 6–8 proc. (darbo užmokesčiui padidinti papildomai numatoma skirti apie 5 000 tūkst. eurų). Didinant bausmių vykdymo sistemos darbo užmokestį prioritetas teikiamas jaunesniosios ir viduriniosios grandies pataisos pareigūnams.

  • Išnaudojamos visos priemonės pildant laisvus pareigūnų etatus

Lukiškių TIK parengtas kandidatų pritraukimo priemonių 2018 metų planas, informaciją apie galimybę mokytis pataisos pareigūnų profesinio mokymo programos ir įsidarbinti įstaigoje patalpinta įvairiuose šaltiniuose: įstaigos intraneto puslapyje, informaciniuose stenduose, socialiniame tinklalapyje „Facebook“, nemokamuose darbo paieškos portaluose www.alio.lt, www.rinka.lt, www.cv.lt, regionuose leidžiamuose laikraščiuose, atitinkamo rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje, pareigūnams vykstant į mokymo įstaigas, mokymo centrus, bibliotekas ir kultūros centrus, taip pat į savivaldybių administracijas ir seniūnijas, dalyvaujama karjeros dienų metu organizuojamose „Litexpo“ parodose. Nepaisant viešinimo priemonių, Lukiškių TIK nepasiektas normatyvuose nustatytas apsaugos ir priežiūros pareigūnų skaičius ir neužpildytos laisvos darbo vietos – 2018 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, APS (toliau vadinama ir – APS) jaunesniųjų specialistų laisvų pareigybių buvo 38. Pagrindinės tai lėmusios priežastys įvardintos šios: nepakankamas kandidatų skaičius, išsilavinimo ir sveikatos būklės reikalavimai, padidėjusi darbuotojų kaita, jaunų žmonių emigracija. LAVL pavyko užpildyti beveik visus APS pareigūnų etatus – 2018 m. gruodžio 1 d. iš patvirtintų 143 APS pareigūnų etatų neužpildytas buvo tik vienas.

Kalėjimų departamento pateiktais duomenimis, vertinant neužimtų pareigybių skaičiaus pokyčio dinamiką, 2018 m. stebima teigiama tendencija, bendras nesukomplektuotų pataisos pareigūnų pareigybių skaičius laisvės atėmimo vietų įstaigose sumažėjo nuo 346 (2018 m. sausio 1 d.) iki 271 (2018 m. rugpjūčio 1 d.). Be to, modernizuojant laisvės atėmimo vietų įstaigas, numatoma mažinti laisvės atėmimo vietų perimetro fizinės apsaugos postų skaičių nuo 43 (buvo 2017 m.) iki 7 (2022 m.).

  • Keliama pareigūnų kvalifikacija savižudybių prevencijos srityje

Psichologinės tarnybos specialistai Lukiškių TIK pareigūnams veda mokymus apie laikomų asmenų savižudybes, savęs žalojimą ir jų prevenciją, dalyvauja budinčių pamainų instruktažuose. Pagal 2019 m. planą, pareigūnai dalyvaus Kalėjimų departamento Mokymo cento organizuojamuose mokymuose „SafeTALK“ bei „ASIST“, kur pareigūnai išmoks atpažinti, kada asmuo gali bandyti nusižudyti, bei dirbti su pavojuje esančiais žmonėmis.

  • Gerinamos kalinimo sąlygos

Siekiant užtikrinti nuteistųjų laikymo įkalinimo įstaigose sąlygas, buvo sudarytos teisinės prielaidos suimtuosius laikyti ne tik tardymo izoliatoriuose, kuriuose ne visuomet pavyksta užtikrinti gyvenamojo ploto normų laikymąsi, bet ir pataisos įstaigose (pagal teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 1R-148). Dalį asmenų iš Lukiškių TIK į kitas įstaigas ketinama perkelti jau iki šių metų pabaigos. Lukiškių TIK patvirtino, kad kiekvienam įstaigoje laikomam asmeniui užtikrinamas nustatytas minimalus gyvenamasis plotas.

Vilniuje baigiama įrengti atviro tipo pataisos įstaigą / pusiaukelės namus, į kuriuos iš kitų įstaigų galėtų būti perkelta iki 80 nuteistųjų. Vykdomi laisvės atėmimo vietų įstaigų modernizavimo darbai: Šiauliuose statoma nauja kamerinio tipo įkalinimo įstaiga, Alytaus pataisos namų 3 aukštų pastatas rekonstruojamas, paverčiant jo patalpas kamerų tipo patalpomis, tęsiama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus pastatų rekonstrukcija, paverčiant jo patalpas kamerų tipo patalpomis (šiuo metu jau įrengta 360 vietų nuteistiesiems laikyti); 2019 m. bus pradėti rekonstrukcijos darbai Vilniaus pataisos namuose, kuriuose iki 2022 m. bus sukurtos 696 kamerinio tipo vietos įkalintiems asmenims laikyti. Planuojama, kad, įgyvendinus siūlomus projektus, gyvenamųjų patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui laisvės atėmimo vietoje, padidės nuo 3,51 kv. m (buvo 2017 m.) iki 5 kv. m 2022 m., laisvės atėmimo vietų kamerose apgyvendintų asmenų dalis padidės nuo 27 proc. (buvusio 2017 m.) iki 51 proc. 2022 m.

 

UŽSIENIEČIŲ LAISVĖS APRIBOJIMO VIETOS

2017 metais Seimo kontrolieriai vertino žmogaus teisių padėtį 9 (devyniose) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama ir – VSAT) objektuose: Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio užkardoje, Kudirkos Naumiesčio užkardoje, Šilgalių užkardoje, Viešvilės užkardoje, Kybartų užkardoje, Kybartų užkardos kelių pasienio kontrolės punkte ir geležinkelio pasienio kontrolės punkte, Rociškių užkardoje bei Rociškių užkardos Ramoniškių pasienio kontrolės punkte (2018-06-15 ataskaita Nr. PRJ2018/1-60).

Po užkardose ir pasienio kontrolės punktuose atliktų patikrinimų VSAT pateiktos 9 (devynios) rekomendacijos. Visos jos buvo įgyvendintos.

VSAT informavo, kad priimtas sprendimas nenaudoti laikino sulaikymo patalpų, kurios neatitinka žmogaus teises užtikrinančių standartų; pareigūnai papildomai instruktuoti dėl visais atvejais būtino fiksavimo, ar į užkardą [arba pasienio kontrolės punktą (toliau vadinama ir – PKP)] pristatytas asmuo buvo uždarytas į sulaikymo patalpą ir kiek laiko joje buvo laikytas, taip pat apie pirmosios pagalbos rinkinio laikymo vietą, vaistinėlės priežiūrą bei papildymą; laikino sulaikymo patalpose užtikrinamos tinkamos asmenų laikymo sąlygos, sprendžiami kiti klausimai.

Patikrinimų metu buvo nustatyti šie pagrindiniai trūkumai: laikino sulaikymo patalpos ir ten įrengti sanitariniai mazgai nėra pritaikyti neįgaliesiems; neužtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas ir jų valymas; kai kuriuose užkardose ir pasienio kontrolės.

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį