Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
TYRIMO SAVO INICIATYVA PAŽYMA

    TYRIMO PAGRINDAS

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnį,  priėmė sprendimą Nr. 4D-2016/1-1374 pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl VšĮ „A“ senelių namų (toliau vadinama – ir Senelių namai) administracijos veiksmų, užtikrinant ten apgyvendintų asmenų gyvenimo sąlygas.

2. Tyrimo savo iniciatyva tikslas yra išsiaiškinti, ar apgyvendintų asmenų gyvenimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus, ir ar yra (nėra) pažeidžiamos Senelių namuose gyvenančių asmenų teisės.

3. Tyrimo savo iniciatyva pagrindas yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsniu, Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą. Seimo kontrolierius įvertino grupės asmenų, gyvenančių greta Senelių namų teritorijos, skunde Nr. 4D-2016/2-1311 nurodytą informaciją dėl galimai netinkamos Senelių namų veiklos, sukeliančios nepatogumų Senelių namų kaimynams (neprižiūrima aplinka, parkavimo problemos bendrame kieme ir t. t.), Seimo kontrolierius sprendė, kad būtina tarpininkauti sprendžiant skunde Nr. 4D-2016/2-1311 nurodytas Senelių namų kaimynų problemas. Dėl minėtame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su priešgaisrinės saugos reikalavimų galimu nesilaikymu, Seimo kontrolierius 2016-10-05 tarpininkavimo raštu Nr. 4D-2016/2-1311/3D-2805 kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Departamentas) ir sprendė, kad yra tikslinga pradėti tyrimą savo iniciatyva bei išsiaiškinti, ar Senelių namuose apgyvendintų asmenų gyvenimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus, ir ar yra (nėra) pažeidžiamos ten gyvenančių asmenų teisės.

4. Atkreiptinas dėmesys, kad Departamentas 2016-10-21 raštu Nr. 9.4-2766 informavo Seimo kontrolierių, jog: 4.1. „[...]. [...] 2016 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – APGV) pareigūnai atliko [Senelių namų] pastato, [...] operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą (toliau – patikrinimas).“ 4.2. „Patikrinimo metu buvo nustatyti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų 2010 m. liepos 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-223 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios pakeitimo“ reikalavimų pažeidimai ir įstaigos vadovei surašytas nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo bei taikytos administracinės poveikio priemonės.“

TYRIMAS IR IŠVADOS              Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, Seimo kontrolierius dėl tyrimui savo iniciatyva reikalingos informacijos pateikimo kreipėsi į Departamentą, Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir į VĮ Registrų centrą.

6. Iš Departamento pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:             6.1.   „Vadovaujantis 2010 m. vasario 22 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-63 [...] patvirtinto Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (toliau - aprašas) 22 punktu, pareigūnai, patikrinimo metu nustatę teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, surašo privalomąjį valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymą „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ ir taiko įstatymų numatytas poveikio priemones, [...].“             6.2. „Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai priešgaisrinius techninius patikrinimus objektuose atlieka vadovaudamiesi aprašu, kurio l priedo pagrindu gyvenamieji (įvairių socialinių grupių) pastatai atitinkamai priskirtini I (vaikų ir kūdikių namai, internatai) ir II (nepriskirtini I grupės objektams) grupių kategorijų objektams. Juose aprašo 5 punkte nustatytu periodiškumu vykdoma valstybinė priešgaisrinė priežiūra. I grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, II grupės objektų - ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Objektų atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams deklaravę objektai aprašo 5.6. punkto pagrindu tikrinami ne dažniau kaip: I grupės objektai - kartą per trejus metus, II grupės objektai - kartą per ketverius metus. Aprašo 27 punkte nustatyta, kad planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu nenustačius eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, tikrinamų objektų periodiškumas nustatomas vadovaujantis aprašo 5.6 punktu. [...].“             6.3. „Departamento funkcijos priešgaisrinės saugos srityje yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 7 straipsnyje, kurio 2 punktas nurodo, kad Departamentas organizuoja valstybinę priešgaisrinę priežiūrą. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklą reglamentuoja 2003 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 739 patvirtinti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatai (toliau - nuostatai). Nuostatų 7.1. punktas departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos pareigūnams nustato pareigą pagal kompetenciją organizuoti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareigą pagal kompetenciją atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, nuostatų 7.2. punktas nustato apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams. [...]. Objektų priešgaisrinių patikrinimų funkcija yra priskirta Departamentui pavaldžioms įstaigoms, kurioms, esant poreikiui, [Departamentas] teikia tarnybinę pagalbą.“               6.4. „[...] [Senelių namuose] 2016 m. nebuvo atlikti kiti priešgaisriniai techniniai patikrinimai nei [...] 2016 m. spalio 17 d. priešgaisrinis patikrinimas. Paskutinis [Senelių namų] priešgaisrinis techninis patikrinimas buvo atliktas 2014 m. rugsėjo 11 d. Po šio patikrinimo, vadovaujantis apraše nustatytu objektų patikrinimo periodiškumu, sekantis patikrinimas buvo numatytas 2016 m. 2014 m. rugsėjo 11 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Departamento direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-233 redakcija) (toliau - taisyklės) 8; 12; 61; 66; 68; 93; 141; 147 punktų reikalavimų pažeidimai bei atsakingam asmeniui taikytos administracinio poveikio priemonės.“               6.5. „Paskutinis [Senelių namų] priešgaisrinis techninis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, atliktas 2016 m. spalio 17 d. Remiantis aprašo 5 punkte nurodytu periodiškumu, kitas planinis patikrinimas yra numatytas 2018 m. lapkričio mėnesį.“               6.6. „Aprašo 23 punktas numato, kad pažeidimų, nustatytų I, II ir III grupės objektuose, šalinimo terminai negali būti ilgesni nei iki kito jų planinio patikrinimo, todėl [Senelių namams] Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų 2016 m. spalio 17 d. nustatytų trūkumų šalinimo terminas negali būti ilgesnis nei iki 2018 m. lapkričio mėn.“               6.7. „Reikalavimai gaisrinės saugos sistemai yra nustatyti taisyklių VIII skyriuje. Taisyklių 405 punkte nustatyta, kad gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti (toliau - aktyviosios gaisrinės saugos priemonės), turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys. Prievolę organizuoti ir (ar) atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įforminti raštu, taisyklių 406 punktas numato statinių savininkams, valdytojams ar naudotojams. Minėtos techninės priežiūros ir bandymų periodiškumas yra nustatytas taisyklių 408 punkte, kuris teigia, kad statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra ir bandymai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, atlikdami priešgaisrinius patikrinimus, iš jiems pateiktų dokumentų tikrina, ar atliekama tokia techninė priežiūra ir bandymai ir kokie jų rezultatai. 2016 m. spalio 17 d. atlikto priešgaisrinio patikrinimo metu buvo nustatytas taisyklių 408 punkto reikalavimo pažeidimas, laiku neatliktas gaisro aptikimo signalizavimo sistemos patikrinimas, todėl [Departamentas negali] teigti, kad šiuo metu [Senelių namų] gaisrinės saugos sistema atitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ 6.8. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-10-17 Nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 21-19-663(8.34.-19) 4003 (kopija) nurodyta:               6.8.1. „2016 spalio 17 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Aleksandras Lisica atliko [Senelių namų] priešgaisrinį techninį patikrinimą. [...].“               6.8.2. „Patikrinimo metu nustatyta:               1. Laiku neatliktas gaisro aptikimo signalizavimo sistemos patikrinimas. [...].               2. Pirmo aukšto koridoriuje sukrauti daiktai sumažina reikalaujamą minimalų normatyvinį evakuacinio kelio plotį. [...].               3. Per žemai pakabinti ženklai, nurodantys gesintuvų laikymo vietas. [...].“               6.8.3. „Nustatytos neatitiktys turi būti pašalintos ne vėliau kaip iki kito planinio patikrinimo. [...].“ 6.9. „Atsižvelgiant į 2016-10-17 atlikto [Senelių namų] priešgaisrinio techninio patikrinimo rezultatus, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistas Aleksandras Lisica 2016-10-19 surašė Senelių namų direktorei B Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 17-17-690 (8.22.-19) ir Administracinį nurodymą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 14 (keturiolikos) eurų baudą.“ 7. Iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – SPPD) pateiktų paaiškinimų nustatyta: 7.1. „[...] vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 23 str. 1 ir 5 dalies nuostatomis, licencijos gali būti išduodamos  įstaigai, tinkamai pasirengusiai teikti socialinę globą, - įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitinka socialinės globos normose keliamus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms, prieš išduodant licenciją, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas įstaigos nurodytoje paraiškoje - klausimyne pateiktą informaciją turi patikrinti vietoje, ar įstaiga pasirengusi teikti socialinę globą. Šios įstatymo nuostatos įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.“ 7.2. „Dėl licencijų išdavimo iki 2015 m. sausio 1 d. Vadovaujantis iki aukščiau minėto laikotarpio galiojančiomis Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis, licencijos iki 2014 m. gruodžio 31 d. besikreipusioms įstaigoms buvo išduodamos nuotoliniu būdu, įvertinus įstaigos pateiktus duomenis ir dokumentus. Tuo metu galiojusios 23 str. 1 dalyje įvardintos licencijos gavimo sąlygos buvo, kad įstaigos prieš gaunant licenciją kartu su paraiška turėjo pateikti  įvairius dokumentus, papildomai buvo reikalaujama pateikti Leidimą-higienos pasą, Licenciją sveikatos priežiūros paslaugoms teikti (jei tos paslaugos buvo teikiamos ir, jei jos privalėjo būti teikiamos), SPPD patvirtintos formos klausimyne įstaigų buvo prašoma nurodyti ar įrengta gaisro aptikimo signalizavimo sistema. Licencijos buvo išduodamos išpildžius visas minėtas sąlygas.“ 7.3. „Dėl patalpų paskirties. Vienas iš privalomų reikalavimų stacionarioms socialinės globos įstaigoms yra turėti Leidimą–higienos pasą, kuris liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Leidimas-higienos pasas neišduodamas, jei patalpų paskirtis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. V-632 „Dėl Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 44.4 punkte. Kitaip tariant, kad įstaigos teritorijos, bendro naudojimo patalpų, gyvenamųjų patalpų bei kitų patalpų išplanavimas ir įrengimas atitinka paskirtį, tokio tipo statiniams galiojančias statybos projektavimo ir higienos normas įrodo tai, kad įstaigai yra išduotas Leidimas-higienos pasas, kurio neturint įstaigai licencija teikti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą nesuteikiama.“ 7.4. „Dėl VšĮ „A“. VšĮ „A“ licencijos teikti institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims buvo suteiktos 2014 m. rugpjūčio 25 d., veiklos vietos adresu [...]. Licencijos buvo išduotos pagal tuo metu galiojančias sąlygas, įtvirtintas Socialinių paslaugų įstatyme bei Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 528. Įstaiga pateikė visus reikalingus dokumentus bei informaciją, įrodančią, kad vykdoma veikla atitinka Socialinės globos normas: įvertinus įstaigos pateiktus dokumentus ir klausimyne nurodytus duomenis buvo nustatyta, kad personalo skaičius ir sudėtis, išsilavinimas atitinka reikalavimus, įstaigoje visuose gyvenamuosiuose kambariuose įrengta gaisro aptikimo signalizacija, įstaiga turi Leidimą-higienos pasą (Nr. 12(12.6) – BSV-4152, išduotą 2014 m. balandžio 11 d. ūkinės  komercinės veiklos adresu [...]).“ 7.5. „SPPD, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, VšĮ „A“ teikiamos socialinės globos kokybę įvertino 2015 m. lapkričio 4 d., kadangi buvo nustatyta įvairių teisės aktų pažeidimų, įstaiga buvo įpareigota per nustatytą terminą juos pašalinti. Licencijos įstaigai teisės aktų nustatyta tvarka dėl netinkamos socialinės globos teikimo buvo panaikintos 2017 m. balandžio 10 d. Viena iš licencijų panaikinimo priežasčių buvo, kad įstaigos patalpos nepritaikytos paslaugas teikti senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims (neužtikrinamas laisvas judėjimas, nepritaikytos higienos patalpos ir pan.). VšĮ „A“ vadovė B yra minėjusi apie planus susirasti ir įsigyti naujas patalpas senelių globos namams, [...]. Įstaiga 2017 m. vasarį yra raštu informavusi Departamentą apie pasikeitusį įmonės registracijos adresą ([...]).“ 7.6. „VšĮ „A“ 2017 m. liepos 27 d. socialinės globos įstaigų licencijavimo elektroninėje sistemoje (SGLEP) pateikė paraišką licencijai „Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims“, veiklos adresu [...], gauti. Iš pateiktos informacijos matome, kad įstaiga paslaugų dar neteikia: nurodomas planinis paslaugų gavėjų ir darbuotojų skaičius, faktinis paslaugų gavėjų ir darbuotojų skaičius – 0. Įstaigos paraiška licencijai gauti bus atmesta, nes įstaiga neatitinka kai kurių reikalavimų licencijai gauti: nepateikta informacija įrodanti, kad įstaiga turi leidimą-higienos pasą bei įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, pateikta netiksli informacija apie planinį paslaugų gavėjų skaičių, todėl nėra galimybės įvertinti, ar tinkama įstaigoje patvirtintų pareigybių struktūra ir skaičius, taip pat pateikta ne visa reikalinga informacija SGLEP. SPPD per 25 dienas, nuo teisingai pateikto paraiškos-klausimyno gavimo, patikrina vietoje, ar įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normose nustatytus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms. Sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją priimamas per 30 dienų nuo teisingai pateiktos paraiškos-klausimyno gavimo. Taigi, kai įstaiga pašalins aukščiau įvardintus pažeidimus, SPPD teisės aktų numatyta tvarka priims sprendimą dėl licencijos išdavimo.“ 7.7. „Dėl gaisrinės saugos. Socialinės globos normų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ 4 priedo (toliau – Socialinės globos normos) 16.3 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad socialinės globos įstaigos gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose turi būti įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Šis reikalavimas galioja visoms įstaigoms, tame tarpe ir toms, kurioms tiesiogiai pritaikyti imperatyvių gaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų negalima ir kurioms gaisrinę saugą vertinanti institucija gali pateikti tik rekomendacijas. Globos įstaigoms yra palikta teisė pačioms nuspręsti, kokio tipo gaisro aptikimo sistemą įsirengti, o licencijos socialinei globai teikti išduodamos po atlikto vertinimo vietoje, nustačius, kad įstaigoje yra įrengta gaisro aptikimo sistema.“ 7.8. „Atsižvelgiant į tai, kad asmens saugumas yra vienas svarbiausių tikslų, [SPPD nuomone], gaisrinės saugos reikalavimų sugriežtinimas, pritaikant juos visoms socialinės globos įstaigoms nepriklausomai nuo jų steigimo, statybų datos, taip pat įtvirtinant reikalavimą turėti gaisrinės saugos atitiktį patvirtinančius dokumentus būtų tikslingas ir orientuotas į paslaugų gavėjų interesų užtikrinimą. Taip pat [SPPD nuomone], šiuo klausimu būtų tikslinga platesnė tarpinstitucinė diskusija, siekiant išsigryninti kaip pvz., gaisrinės saugos reikalavimai būtų įgyvendinami bendruomeniniuose vaikų globos namuose, grupinio gyvenimo namuose neįgaliesiems (kokio tipo gaisrinės saugos sistemos turėtų būti įrengiamos, kitų reikalavimų įgyvendinimas, galimi trukdžiai ir pan.). 7.9. „Dėl aplinkos pritaikymo neįgaliesiems. Socialinės globos normų 16.10 punktas numato, kad asmeniui turi būti užtikrinama galimybė lengvai ir saugiai judėti socialinės globos įstaigos teritorijoje ir patalpose. Socialinės globos normų reikalavimai nenurodo senelių globos įstaigoms, kokias konkrečias priemones taikyti, siekiant įgyvendinti asmens teisę į laisvą judėjimą, taip paliekant teisę pačioms įstaigoms pasirinkti būdus: teikti paslaugas vieno aukšto pastate ar pirmame aukšte, įsirengti pandusus, liftus, keltuvus, teikti paslaugas suaugusiems asmenims su proto ar psichikos sutrikimais, neturinčiais judėjimo sunkumų  ir pan. SPPD, įgyvendindamas jam įstatymu pavestą funkciją formuoti socialinės globos normų taikomų reikalavimų įgyvendinimo praktiką, pradėjo taikyti reikalavimą visuose senelių globos namuose (kai paslaugos teikiamos ar planuojamos teikti daugiau nei 1 aukšto pastate ar teikiamos/planuojamos teikti ne tik 1-ame pastato aukšte) turėti įrengtus liftus arba paprastesnį įrenginį – vertikalų keltuvą. Ši praktika nusistovėjo po atliktų vertinimų įstaigose, kuriose savarankiškam asmens judėjimui užtikrinti buvo įrengiami nuožulnūs keltuvai ir išanalizavus jų naudojimosi specifiką (išdėstyta žemiau), atsižvelgiant į senelių išsakytą nuomonę bei atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 20 str. nuostatą, kad valstybės turi imtis veiksmingų priemonių, jog užtikrintų kuo savarankiškesnį neįgaliųjų mobilumą, įskaitant sąlygų sudarymą neįgaliųjų mobilumui tokiais būdais ir tokiu laiku, kuriuos jie patys pasirenka, taip pat gauti kokybiškas mobilumą palengvinančias priemones, įrenginius, pagalbines technologijas ir pagalbininkų pagalbą.“ 7.10. „Nuožulnus keltuvas kyla ir leidžiasi atviroje erdvėje virš laiptų, o tai net ir visiškai sveikam žmogui gali sukelti nesaugumo jausmą, nekalbant apie asmenis, turinčius specifinių poreikių dėl amžiaus ar ligos. Senyvo amžiaus asmenys bijo, jaučiasi nesaugūs vien perkeliami iš lovos į vežimėlį, į vonią, nesunku įsivaizduoti, kokį stresą patiria žmogus, gabenamas atviroje erdvėje (jei iš viso sutinka būti gabenamas ir vietoj to geriau lieka leisti laiką tik savo kambaryje).  Be to, tokio tipo keltuvas valdomas mygtuko paspaudimu, t. y. keltuvas kyla, kol mygtukas laikomas nuspaustu. Neįgaliajam dažniausiai sunkiai įmanoma nuolat laikyti įspaustą mygtuką, nes tam reikia atitinkamos jėgos rankose ar pirštuose. Taip pat, norint išvengti susidūrimo su žmogumi lipančiu laiptais, mygtuką reikia aktyviai valdyti reaguojant į situaciją, kas yra sudėtinga nevisiškai orientuotiems žmonėms. Tokio tipo keltuvais asmenims su specifiniais poreikiais faktiškai yra sudėtinga naudotis savarankiškai, be personalo pagalbos, todėl jų judėjimo laisvė nėra užtikrinama ir todėl reikalaujama įrengti vertikalius keltuvus arba liftus.“ 7.11. „Aplinkos pritaikymo neįgaliesiems reikalavimai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo. Šis teisės aktas nustato reikalavimus, kaip turi būti įrengiamos higienos patalpos, pandusai (kas irgi yra dažnai aptinkama problema socialinės globos įstaigose), liftai, tačiau reglamentas taikomas rengiant naujai statomų gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatų (namų) projektus, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (rekonstruojamoms ar remontuojamoms pastato dalims), taip pat šis teisės aktas nenumato imperatyvaus reikalavimo, kokio tipo keltuvas (jei įrengiamas ne liftas) turi būti įrengiamas. Įstaigos, motyvuodamos tuo, kad joms negali būti taikomi minėto reglamento reikalavimai ar, kad nėra imperatyvios nuostatos, jog turi būti įrengiamas vertikalus keltuvas arba liftas, ne visada sutinka su SPPD nuostata atitinkamai pritaikyti aplinką neįgaliųjų poreikiams, užtikrinti lengvą ir savarankišką asmens judėjimą. Dėl šių priežasčių kyla teisminiai ginčai, kas jokios naudos neduoda socialinės globos namų paslaugų gavėjams, apsunkina SPPD darbą ir niekaip neprisideda prie neįgaliųjų teisių užtikrinimo. [...].“

 8. Iš VĮ Registrų centro pateiktų paaiškinimų nustatyta:             „[...] Nekilnojamojo turto registre duomenų apie nekilnojamuosius daiktus [...], nėra.“

9. Seimo kontrolierių įstaigos 2015-05-13 ataskaitoje Dėl teiktų rekomendacijų įgyvendinimo viešosios įstaigos „A“ senelių namuose vertinimo Nr. 2015/1-48, be kita, ko nurodyta: „Lietuvos Seimo kontrolieriams vykdant nacionalinę kankinimų prevenciją, patarėjai [...] atliko Seimo kontrolieriaus, Įstaigos vadovo Augustino Normanto pavestas užduotis ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. vertino apgyvendinimo [Senelių namuose] sąlygas ir žmogaus teisių užtikrinimą juose. Po šio patikrinimo 2014 m. rugsėjo 4 d. surašytoje ataskaitoje Nr. 2014/1-60(19) [...] buvo užfiksuoti trūkumai, dėl kurių galimai pažeidžiamos žmogaus teisės, ir pateiktos rekomendacijos šiuos trūkumus pašalinti. [...].“             „Vykdydami rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę ir Seimo kontrolieriaus, Įstaigos vadovo Augustino Normanto pavestas užduotis, Seimo kontrolierių įstaigos patarėjai [...] 2015 m. balandžio 21 d. dar kartą lankėsi [Senelių namuose], siekdami įvertinti, kaip įgyvendinamos Seimo kontrolieriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. ataskaitoje Nr. 2014/1-60(19) pateiktos rekomendacijos. [...].“             „Dėl patalpų pritaikymo asmenims su negalia. Apsilankius [Senelių namuose] 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo padaryta išvada, kad įstaigos pagrindinis įėjimas ir kitos patalpos, tarp jų higienos patalpos, yra nepritaikytos asmenims su negalia (nėra įrengtų nuovažų, keltuvo), gyventojams nesudarytos tinkamos sąlygos savarankiškai judėti, atsižvelgiant į jų amžių ir sveikatos būklę. Buvo pateikta rekomendacija imtis priemonių užtikrinti , kad įstaigos pagrindinis įėjimas ir kitos patalpos, tarp jų ir higienos patalpos, būtų pritaikytos žmonėms su negalia: įrengtos nuovažos ir keltuvas (-ai) tokiems asmenims, atsižvelgiant į jų amžių bei sveikatos būklę, būtų sudarytos tinkamos sąlygos savarankiškai naudotis patalpomis ir judėti. Pakartotinai apsilankius įstaigoje nustatyta, kad neįrengtos nei nuovažos, nei keltuvai. Teikdama informaciją dėl pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo įstaigos direktorė savo rašte nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į pastato savininką dėl patalpų pritaikymo asmenims su negalia. [...] savininkas [...] žodžiu pateikė atsakymą, kad dėl galimo projekto sudėtingumo šiuo metu nėra finansinių galimybių įrengti nuovažas ir kitus reikalingus įrenginius. [...].             „Dėl gaisrinės saugos reikalavimų. Lankantis [Senelių namuose] 2014 m. rugpjūčio 13 d. pastebėta, kad [...] įrengti laiptai, vedantys į antrą ir trečią aukštus bei į pusrusį, yra labai statūs, dėl to gyventojams, atsižvelgiat į jų sveikatos būklę ir judumą, galėtų kilti sunkumų evakuojantis gaisro atveju. Todėl buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą bei jos viršininko paprašyta atlikti priešgaisrinės saugos patikrinimą ir įvertinti, ar laiptai, vedantys iš trečio ir antro aukštų į pirmą, yra įrengti tinkamai ir gyventojai gaisro atveju spėtų laiku bei saugiai evakuotis. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba [...] atliko [Senelių namų] operatyvinį priešgaisrinį patikrinimą. Buvo nustatyti šie Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai: [Senelių namų] darbuotojams organizuotas periodinis instruktažas darbo vietoje, evakuacijos krypties ženklai neatitiko reikalavimų ir dalis jų buvo klaidinantys, trečiame aukšte evakuacijos kelias nėra laisvas, pagalbinėje patalpoje (skalbimo, lyginimo) elektros prailgintuvo laidas neapsaugotas nuo mechaninio poveikio. [...]. Pakartotinai apsilankius įstaigoje buvo konstatuota, kad priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nustatyti pažeidimai pašalinti [...]. [...].“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 10.          Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:  10.1.       Įstatymai:  10.1.1.   Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatyta:  20 straipsnis – „Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi veiksmingų priemonių, kad užtikrintų kuo savarankiškesnį neįgaliųjų mobilumą, įskaitant šias priemones: [...]; b) sudaryti sąlygas neįgaliesiems gauti kokybiškas mobilumą palengvinančias priemones, įrenginius, pagalbines technologijas ir pagalbininkų bei tarpininkų pagalbą, įskaitant galimybę jais pasinaudoti už prieinamą kainą; [...].“  10.1.2. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:  12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. [...].“            13 straipsnio 3 dalis – „Skundai paprastai paduodami raštu. Jeigu skundas gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.“           20 straipsnio 3 dalis – „Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas (adresuojama), ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Informacija Seimo kontrolieriui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.“           10.1.3. Priešgaisrinės saugos įstatyme nustatyta:           3 straipsnis – „1. Priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą sudaro priešgaisrinės gelbėjimo ir kitos pajėgos bei teisinės, organizacinės, ekonominės, socialinės, mokslinės, techninės priemonės, skirtos gaisrų prevencijai, jiems gesinti, žmonėms ir turtui gelbėti gaisro metu. 2. Pagrindinis priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos tikslas – apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų. 3. Priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos uždaviniai yra: 1) gaisrų prevencijos organizavimas ir priežiūra; [...].“    7 straipsnis – „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, įgyvendindamas šį Įstatymą: [...]; 2) organizuoja valstybinę priešgaisrinę priežiūrą; [...]; 7) nustato objektų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarką; [...].“ 10.1.4. Socialinių paslaugų įstatyme nustatyta: 10 straipsnio 2 dalis – „Pagrindinės socialinių paslaugų valdymo institucijos yra: 1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 2) savivaldybės; 3) Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas).“ 14 straipsnis – „Socialinių paslaugų priežiūros departamentas vertina, prižiūri ir kontroliuoja socialinių paslaugų kokybę: [...]; 3) formuoja bendrą socialinės globos normų ir bendrosioms socialinėms paslaugoms bei socialinei priežiūrai keliamų reikalavimų taikymo praktiką; 4) vadovaudamasis socialinės globos normomis, vertina socialinės globos kokybę; 5) išduoda licencijas teikti socialinę globą, sustabdo ir naikina jų galiojimą; 6) tikrina, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; [...].“ 23 straipsnis – „1. Licencija gali būti išduodama įstaigai, tinkamai pasirengusiai teikti socialinę globą, – įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitinka socialinės globos normose nustatytus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms. 2. Licencijai gauti užpildoma ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentui tiesiogiai, registruotu laišku, elektroninėmis priemonėmis arba per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) pateikiama paraiška-klausimynas, kurioje pateikiama rašytinė informacija, įrodanti, kad įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normose nustatytus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms. Paraiškos-klausimyno formą tvirtina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas. 3. Tais atvejais, kai įstaiga, išskyrus šeimyną, be socialinių paslaugų teikimo, užsiima ir kitomis, ne su socialinių paslaugų teikimu susijusiomis, veiklomis, institucinė socialinė globa turi būti teikiama patalpose, atskirtose nuo patalpų, kuriose užsiimama kitomis veiklomis. 4. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paraišką-klausimyną, per 5 darbo dienas išsiunčia paraišką-klausimyną pateikusiai įstaigai raštišką patvirtinimą, kad paraiška-klausimynas yra gautas, o jeigu pateikta ne visa ar netiksli šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, praneša apie trūkumus ir nurodo ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą trūkumams pašalinti. 5. Prieš išduodamas licenciją, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas pagal įstaigos šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje paraiškoje-klausimyne pateiktą informaciją turi patikrinti vietoje, ar įstaiga yra pasirengusi teikti socialinę globą. [...].“           10.1.5. Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta:           3 straipsnio 2 dalis – „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: [...]; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; [...].“ 10.1.6. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta:  6 straipsnis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: [...]; 21) statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka; [...].“ 10.1.7. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta: 15 straipsnis – „Nacionalinis visuomenės sveikatos centras: [...]; 9) šio Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims išduoda leidimus-higienos pasus, vykdo jų sąlygų laikymosi priežiūrą; [...].“ 21 straipsnio 4 dalis – „Veiklos rūšys, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas: [...]; 5) stacionarių suaugusiųjų globos ir slaugos įstaigų veikla, stacionarių vaikų ir jaunimo globos ir slaugos įstaigų veikla; [...].“           10.2.     Kiti teisės aktai: 10.2.1.  Vidaus reikalų ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. 1V-831 patvirtintuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatuose reglamentuojama:           10 punktas – „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: [...]; 10.1.1. pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant teisės aktų (išskyrus įstatymų ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų) projektus, taip pat pagal kompetenciją rengia ir priima priešgaisrinę ir civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus; [...]; 10.3.6. duoda privalomus vykdyti nurodymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams pašalinti civilinę ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; [...]; 10.3.8. imasi priemonių priešgaisrinės ir civilinės saugos pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti, kontroliuoja, kaip šios priemonės vykdomos; [...].“ 10.2.2. Departamento direktoriaus 2010-02-22 įsakymu Nr. 1-63 patvirtintame Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos apraše reglamentuojama: 3 punktas – „Visi tikrinami objektai skirstomi į keturias grupes (I, II, III, IV). Statiniai objektų grupėms priskiriami pagal naudojimo paskirtį (1 priedas), vadovaujantis statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuojančiais teisės aktais. [...].“ 5 punktas – „Objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų periodiškumas: [...]; 5.2. II grupės objektų – ne rečiau kaip kartą per 2 metus; [...].“ 21 punktas – „Priešgaisrinio techninio patikrinimo metu tikrinama, kaip laikomasi teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimus, ir atsižvelgiama į kitus veiksnius, turinčius įtakos žmonių ir turto priešgaisrinei saugai. [...].“          22 punktas – „Patikrinimo metu nustačius teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, surašomas privalomasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ [...] ir taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės, išskyrus atvejus, numatytus šio Aprašo 20 punkte. Patikrinimo metu pastebėjus galimus gaisrinės saugos normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimus, apie tai raštu informuojami statinio naudojimo priežiūrą vykdantys atsakingi subjektai.“          23 punktas – „Pažeidimų, nustatytų I, II III grupės objektuose, šalinimo terminai negali būti ilgesni nei iki kito jų planinio patikrinimo. [...].“         1 priedas         Objektų grupavimo kriterijai pagal naudojimo paskirtį         „12. Gyvenamieji (įvairių socialinių grupių) pastatai. I grupė: vaikų ir kūdikių namai, internatai; II grupė: nepriskirti I grupės objektams; [...].“ 10.2.3. Departamento direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 (Departamento direktoriaus 2010-07-07 įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintose Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse reglamentuojama:           8 punktas – „Įvadinis (bendras) instruktažas turi būti organizuojamas visiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti, o periodinis instruktažas darbo vietoje – ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.”           12 punktas – „Įmonių, įstaigų, organizacijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų gaisrinės saugos mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą) ne rečiau kaip kartą per trejus metus privalo organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai pagal Minimalius reikalavimus valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2003, Nr. 63-2873).”            61 punktas – „Gaisrinės saugos ženklai turi atitikti Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-404 (Žin., 2005, Nr. 152-5630) reikalavimus.”            66 punktas – „Koridoriuose, laiptinėse ir ant (virš) evakuacijos keliuose esančių durų turi būti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai, kurių bent vienas turi būti gerai matomas iš bet kurio evakuacijos kelio taško.“            68 punktas - „Evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu.“            93 punktas – „Viešbučių, motelių, senelių prieglaudų, pensionų, poilsio namų, nakvynės namų kambariuose turi būti gaisrinės saugos reikalavimų atmintinė [...].“           141 punktas – „Atstumas nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.”           147 punktas - „Atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.). Neapsaugotų izoliuotų laidų ir jų susikirtimo su statybinėmis konstrukcijomis, kurioms nekeliami degumo reikalavimai, vietas būtina papildomai apsaugoti nuo užsidegimo.“           405 punktas – „Gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti (toliau – aktyviosios gaisrinės saugos priemonės), turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys.”           406 punktas - „Statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įforminti raštu.”           408 punktas – „Statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra ir bandymai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija.” 10.2.4. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-12-31 įsakymu Nr. A1-684 patvirtintose Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklėse (aktuali redakcija) reglamentuojama:          3 punktas – „Socialinės globos įstaigas licencijuoja ir prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, licencijas registruoja ir atlieka kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su licencijavimu, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas), vadovaudamasis Socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais.”            4 punktas – „Įstaiga, įmonė, šeimyna, norinti gauti licenciją, Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateikia užpildytą Socialinių paslaugų priežiūros departamento patvirtintos formos paraišką-klausimyną (toliau – paraiška-klausimynas), kuriame pateikiama rašytinė informacija, įrodanti, kad įstaigos, įmonės, šeimynos numatoma teikti socialinė globa atitiks Socialinės globos normų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus: 4.1. personalui: personalo, reikalingo socialinei globai teikti, struktūrai, kurią sudaro socialinių paslaugų srities darbuotojai, švietimo, sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai, teikiantys socialinę globą; socialinių paslaugų srities darbuotojų, švietimo, sveikatos priežiūros specialistų ir kitų darbuotojų, teikiančių socialinę globą, skaičiui; šių darbuotojų išsilavinimui ir pan. (toliau – socialinės globos normose nustatyti reikalavimai personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui); 4.2. patalpoms: patalpų, reikalingų tinkamai socialinei globai teikti, skaičiui ir plotui; įstaigos, įmonės, šeimynos patalpų ir socialinės globos gavėjų santykiui; patalpų higienai, pritaikymui paslaugoms teikti (toliau – socialinės globos normose nustatyti reikalavimai patalpoms).“           11 punktas – „Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi teisę kreiptis į visuomenės sveikatos centrus apskrityse dėl informacijos apie įstaigai, įmonei Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą stacionarios socialinės globos įstaigos veiklos leidimą-higienos pasą, gauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų informaciją, kurios reikia paraiškai-klausimynui, prašymui patikslinti licenciją nagrinėti, taip pat informaciją, kurios reikia sprendimams dėl įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir sprendimams dėl įspėjimo panaikinimo, licencijos galiojimo sustabdymo arba panaikinimo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo priimti.“           13 punktas – „Per 25 dienas nuo paraiškos-klausimyno gavimo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas pagal įstaigos, įmonės, šeimynos pateiktą paraiškoje-klausimyne nurodytą informaciją turi patikrinti vietoje, ar įstaiga, įmonė, šeimyna pasirengusi teikti socialinę globą – ar įstaigos, įmonės, šeimynos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normose nustatytus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms.“ 10.2.5. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-02-20 įsakymu Nr. A1-46 patvirtintame Socialinės globos normų apraše reglamentuojama:           5 punktas – „Socialinės globos įstaigos socialinės globos atitiktį socialinės globos normoms periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, tikrindamas vietoje, vertina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas).“          Socialinės globos normų aprašo 4 priedas          Senyvo amžiaus asmenų ir suaugusių asmenų su negalia ilgalaikės (trumpaplaukės) socialinės globos normos, taikomos socialinės globos namams ir grupinio gyvenimo namams          V sritis. Aplinka ir būstas          16 punktas – „Asmeniui garantuojama saugi, gerai sutvarkyta ir jo poreikiams tenkinti tinkama socialinės globos teikimo vieta bei jos aplinka: [...]. 16.2. Asmeniui užtikrinama, kad socialinės globos namų teritorijos, bendro naudojimo patalpų bei gyvenamųjų patalpų išplanavimas ir įrengimas atitinka socialinės globos namų paskirtį, šio tipo statiniams galiojančias statybos projektavimo, sanitarines-higienines, darbų ir priešgaisrinės saugos normas ir reikalavimus bei tenkina senyvo amžiaus asmenų ir suaugusių asmenų su negalia poreikius. 16.3. Asmeniui užtikrinama kiek įmanoma saugi aplinka. Socialinės globos  įstaigos gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. [...]. 16.10. Asmeniui, turinčiam specialiųjų poreikių, ar darbingo amžiaus asmeniui su negalia  užtikrinta pritaikyta aplinka, reikalinga kasdieniniam gyvenimui bei paslaugoms gauti. Asmeniui užtikrintos galimybės lengvai judėti socialinės globos įstaigos teritorijoje ir patalpose, saugiai naudotis poilsio ir rekreacijos zonomis, esančiomis socialinės globos įstaigos teritorijoje. Grupinio gyvenimo namuose asmenys,  pagal galimybes, naudojasi saugiomis bendruomenės rekreacijos zonomis, sporto aikštelėmis ir pan. [...].” 10.2.6. Vyriausybės 2014-12-23 nutarime Nr. 1476 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 528 „Dėl Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ nurodyta:          „Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:           1. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 528 „Dėl Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.           2.  Šis nutarimas įsigalioja 2015 m. sausio 1 dieną.” 10.2.7. Aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1–713 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas” reglamentuojama:           6 punktas – „Gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius [3.26]: […]; 6.4. gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.).“ 10.2.8. Sveikatos apsaugos ministro 2010-07-13 įsakymu Nr. V-632 patvirtintose Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklėse reglamentuojama:           3 punktas – „Leidimas-higienos pasas liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.“          44 punktas – „Leidimas-higienos pasas neišduodamas, jeigu: [...]; 44.4. patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo-higienos paso, [...]. Statinių paskirties grupes ir pogrupius nustato aplinkos ministras.“ 10.2.9. Aplinkos ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 317 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ reglamentuojama:          1 punktas – „Šis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato reikalavimus rengiant naujai statomų statinių, nurodytų reglamento 1 priede, projektus. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant šiuos statinius, reglamento nuostatos taikomos tik rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu pertvarkomoms statinio dalims. Reglamento reikalavimai padeda užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose [17.1-3] ir kituose teisės aktuose [17.4] įtvirtintas garantijas žmonėms su negalia integruotis į visuomenę ir naudotis fizine aplinka.“         18.13 punktas – „pritaikyta trasa – bekliūtis takas ŽN kelyje, jungiantis pritaikytus elementus ir erdves. Miesto aplinkoje ŽN pritaikytą trasą sudaro takai, aikštės, pandusai, liftai, keltuvai, bevariklio transporto infrastruktūra ir kiti elementai. Pastatuose ją sudaro koridoriai, pandusai, liftai, durų angos ir kiti elementai.“         18.16 punktas – „žmonės su negalia (toliau – ŽN) (vietoj anksčiau vartoto termino „invalidai“) – žmonės, kuriems yra sutrikusios kūno dalių ir organų funkcijos, įskaitant judėjimo, regos, klausos, manipuliavimo sutrikimus, iš dalies ar visiškai apribojančius žmonių galimybę judėti, orientuotis ir naudotis materialiosios aplinkos elementais.“ 10.2.10. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-07-01 įsakymu Nr. A1-182 (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-07-14 įsakymo Nr. A1-354 redakcija) patvirtintuose Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose reglamentuojama:           2 punktas – „Departamento paskirtis – vertinti, prižiūrėti ir kontroliuoti socialinių paslaugų kokybę, dalyvauti įgyvendinant valstybės socialinių paslaugų politiką, įgyvendinti valstybės socialines programas, priemones ir projektus.“          11 punktas – „Departamentas, siekdamas įgyvendinti jam nustatytus veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas: [...]; 11.2.1. teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlymus dėl socialinių paslaugų politikos įgyvendinimo, rengia pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių socialinių paslaugų valdymą; [...]; 11.5.2. bendradarbiauja su kitomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, konsultuoja ir teikia joms išvadas bei pasiūlymus pagal kompetenciją; [...].“ 10.2.11. Aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1 –713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ reglamentuojama:          6 punktas – „Gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius [3.26]: [...]; 6.4. gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.).“ 10.2.12.   Vyriausybės 2012-05-16 nutarimu Nr. 528 patvirtintose Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-01-01) buvo reglamentuojama:         3 punktas – „Socialinės globos įstaigas licencijuoja ir prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, licencijas registruoja ir atlieka kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su licencijavimu, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais.“         13 punktas – „Per 25 kalendorines dienas nuo visų Taisyklių 4 punkte nurodytų dokumentų gavimo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi teisę patikrinti vietoje, ar įstaiga, įmonė, šeimyna pasirengusi teikti socialinę globą.“        14 punktas – „Socialinių paslaugų priežiūros departamentas per 30 kalendorinių dienų nuo visų Taisyklių 4 punkte nurodytų dokumentų gavimo priima sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją. Apie priimtą sprendimą Socialinių paslaugų priežiūros departamentas pareiškėjui praneša raštu ar elektroninėmis priemonėmis. Priėmus sprendimą atsisakyti išduoti licenciją, pareiškėjas informuojamas apie atsisakymo ją išduoti motyvus. Licencija atiduodama pareiškėjui tiesiogiai, išsiunčiama registruotu laišku (jeigu pareiškėjas prašyme nurodo, kad pageidauja licenciją gauti paštu) arba elektroninėmis priemonėmis.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika 11.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2001-07-12 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, jog:            „[...]. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra universalus, juo grindžiama visa teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas). [...].            Vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. [...].“ 11.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2004-12-13 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, jog:             „[...]. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); [...].           [...] pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. [...].“

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika          Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2003-12-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1235-2003, be kita ko, yra konstatavęs, jog:         „[...]. Aiškindamas aprašymo 33 p. nuostatą dėl teisės atlikti ikiteisminį tyrimą, teismas padarė išvadą, jos negalima šios teisės aiškinti kaip pareigūno teisę pasirinkti atlikti ar neatlikti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgdamas į 31 p. numatytą pareigą vykdyti komisariato vadovų nurodymus ir įžvelgdamas sisteminius 31 p. bei 33 p. nuostatų ryšius, teismas konstatavo, kad pareigūno teisė vykdyti ikiteisminį tyrimą kartu suponuoja pareigą tokį tyrimą atlikti, jei yra duotas pagal pavaldumą kompetentingo pareigūno atitinkamas nurodymas. Konstatuota, kad nuostata „turi teisę vykdyti“ yra skirta iš esmės tretiesiems asmenims, t. y. asmenims, kurių atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas, ar asmenims, turintiems įgalinimus tikrinti ir kontroliuoti ikiteisminį tyrimą. [...].“

Tyrimo išvados

13.   Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–9 punktai), į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 10 punkte, į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodytą pažymos 11 punkte, ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodytą pažymos 12 punkte, konstatuotina:             13.1.  Seimo kontrolierius priėmė sprendimą pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl Senelių namų administracijos veiksmų, užtikrinant ten apgyvendintų asmenų gyvenimo sąlygas.             13.2.   Seimo kontrolierius dėl tyrimui savo iniciatyva reikalingos informacijos pateikimo kreipėsi į Departamentą, SPPD ir VĮ Registrų centrą.

14. Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, viena iš  pagrindinių socialinių paslaugų valdymo institucijų yra SPPD. To paties teisės akto 14 straipsnyje nurodyta, jog SPPD vertina, prižiūri ir kontroliuoja socialinių paslaugų kokybę, formuoja bendrą socialinės globos normų ir bendrosioms socialinėms paslaugoms bei socialinei priežiūrai keliamų reikalavimų taikymo praktiką, vadovaudamasis socialinės globos normomis, vertina socialinės globos kokybę, taip pat išduoda licencijas teikti socialinę globą, sustabdo ir naikina jų galiojimą bei tikrina, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų. Socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog licencija gali būti išduodama įstaigai, tinkamai pasirengusiai teikti socialinę globą, – įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitinka socialinės globos normose nustatytus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms. Licencijai gauti turi būti užpildoma ir SPPD pateikiama paraiška-klausimynas, kurioje nurodoma rašytinė informacija, įrodanti, kad įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normose nustatytus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms. Savo turiniu panaši nuostata įtvirtinta ir Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių 4 punkte (pažymos 10.2.4 punktas). SPPD, gavęs paraišką-klausimyną, per 5 darbo dienas turi išsiųsti paraišką-klausimyną pateikusiai įstaigai raštišką patvirtinimą, kad paraiška-klausimynas yra gautas, o jeigu pateikta ne visa ar netiksli informacija, pranešti apie trūkumus ir nurodyti ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą trūkumams pašalinti (Socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnio 2 ir 4 dalys).                               Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių 13 punkte nurodyta, jog per 25 dienas nuo paraiškos-klausimyno gavimo SPPD pagal įstaigos, įmonės, šeimynos pateiktą paraiškoje-klausimyne nurodytą informaciją turi patikrinti vietoje, ar įstaiga, įmonė, šeimyna pasirengusi teikti socialinę globą – ar įstaigos, įmonės, šeimynos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normose nustatytus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms. Tyrimui aktuali ir Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-01-01, kurios 3 punkte buvo reglamentuojama, kad SPPD yra socialinės globos įstaigas licencijuojanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, licencijas registruojanti ir atliekanti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su licencijavimu, institucija. Minėto teisės akto 13 punkte buvo nurodyta, kad per 25 kalendorines dienas nuo visų šio teisės akto 4 punkte nurodytų dokumentų gavimo SPPD turėjo teisę patikrinti vietoje, ar įstaiga, įmonė, šeimyna pasirengusi teikti socialinę globą. Kaip buvo nurodyta Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių pirmiau minėtos redakcijos 14 punkte, SPPD per 30 kalendorinių dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo turėjo priimti sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją (pažymos 10.2.12 punktas). Pažymėtina, jog nuo 2013-01-01 iki 2015-01-01 galiojusioje Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių redakcijoje imperatyvios pareigos SPPD atlikti patikrinimą vietoje tiesiogiai įtvirtinta nebuvo, tačiau, Seimo kontrolieriaus nuomone, šiuo atveju pagal teisės analogiją taikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, jog: „aiškindamas [...] nuostatą dėl teisės atlikti ikiteisminį tyrimą, teismas padarė išvadą, jos negalima šios teisės aiškinti kaip pareigūno teisę pasirinkti atlikti ar neatlikti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgdamas į 31 p. numatytą pareigą vykdyti komisariato vadovų nurodymus ir įžvelgdamas sisteminius 31 p. bei 33 p. nuostatų ryšius, teismas konstatavo, kad pareigūno teisė vykdyti ikiteisminį tyrimą kartu suponuoja pareigą tokį tyrimą atlikti, jei yra duotas pagal pavaldumą kompetentingo pareigūno atitinkamas nurodymas“, ir kad „[...] nuostata „turi teisę vykdyti“ yra skirta iš esmės tretiesiems asmenims, t. y. asmenims, kurių atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas, ar asmenims, turintiems įgalinimus tikrinti ir kontroliuoti ikiteisminį tyrimą“ (pažymos 12 punktas).

15. Seimo kontrolieriaus tyrimas savo iniciatyva buvo pradėtas, kai Senelių namai vykdė veiklą senosiose patalpose ([...]). Remiantis tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateikta informacija, Senelių namams licencijos teikti institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims buvo išduotos 2014 08-25 minėtu veiklos vietos adresu [...]. Šiame kontekste pažymėtina, jog tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktoje VĮ Registrų centro informacijoje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre duomenų apie nekilnojamuosius daiktus [...], nėra (pažymos 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu Seimo kontrolieriui kilo abejonių, ar SPPD, spręsdamas su licencijos Senelių namams teikti institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims išdavimo klausimus, tikrino aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis.               Kaip nurodyta SPPD Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose, Senelių namų administracija pateikė visus reikalingus dokumentus bei informaciją, įrodančią, kad vykdoma veikla atitinka Socialinės globos normas (Senelių namų personalo skaičius ir sudėtis, išsilavinimas atitiko reikalavimus, šioje įstaigoje visuose gyvenamuosiuose kambariuose buvo įrengta gaisro aptikimo signalizacija, Senelių namai turėjo 2014-04-11 išduotą Leidimą-higienos pasą (Nr. 12(12.6)–BSV-4152 ūkinės komercinės veiklos adresu [...]) (pažymos 7.4 punktas). Šiame kontekste Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 5 punktą, kuria vadovaujantis, stacionarių suaugusiųjų globos ir slaugos įstaigų veiklai yra būtinas leidimas-higienos pasas. Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad leidimas-higienos pasas liudija, jog ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai, leidimas-higienos pasas neišduodamas, jeigu patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo-higienos paso (Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių 44.4 punktas).              Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir atkreipiant dėmesį į Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriuo remiantis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims išduoda leidimus-higienos pasus bei vykdo jų sąlygų laikymosi priežiūrą, siūlytina Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui patikrinti, kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu Senelių namams 2014-04-11 buvo išduotas Leidimas-higienos pasas (Nr. 12(12.6)–BSV-4152 ūkinės komercinės veiklos adresu [...] (ypač pažymint, kad pagal VĮ Registrų centro Seimo kontrolieriui pateiktą informaciją, Nekilnojamojo turto registre duomenų apie nekilnojamuosius daiktus [...], nėra). Atitinkamai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, vykdančiai statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka (pažymos 10.1.6 punktas), tikslinga atlikti pastato, esančio [...], naudojimo priežiūrą ir pagal kompetenciją imtis veiksmų, kad minėtas pastatas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (jeigu būtų nustatyta kitų pažeidimų, imtis priemonių pažeidimams pašalinti).              Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose SPPD nurodė, kad 2015-11-04 SPPD pagal kompetenciją įvertinus Senelių namų teikiamų socialinės globos paslaugų kokybę, buvo nustatyta pažeidimų, Senelių namų administracijai pateikti įpareigojimai per nustatytą terminą juos pašalinti. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, dėl netinkamos socialinės globos teikimo Senelių namams buvo panaikintos licencijos teikti institucinę socialinę globą gerokai vėliau, t. y. tik 2017-04-15. Kaip nurodyta SPPD Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje, viena iš licencijų panaikinimo priežasčių buvo ta, jog Senelių namų patalpos buvo nepritaikytos paslaugas teikti senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims (neužtikrinamas laisvas judėjimas, nepritaikytos higienos patalpos ir pan.) (pažymos 7.5 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad tyrimo metu Seimo kontrolieriui kilo abejonių, dėl kokių priežasčių pirmiau nurodytų aplinkybių (pažeidimų), susijusių su Senelių namų patalpų pritaikymu ir tinkamumu teikti paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims, SPPD neįvertino (nenustatė) anksčiau, t. y. sprendžiant licencijos teikti institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims Senelių namams išdavimo klausimus. Atsižvelgiant į tai, sistemiškai vertinant pirmiau minėtų Taisyklių 3, 13 ir 14 punktų nuostatas, akcentuotina, jog SPPD, būdamas atsakingas už socialinės globos įstaigų licencijavimą ir siekdamas tinkamai vykdyti pagal kompetenciją jam priskirtą funkciją priimti sprendimus išduoti ar atsisakyti išduoti licencijas socialinės globos įstaigoms, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis visų aktyvių veiksmų ir įsitikinti, ar įstaiga pasirengusi teikti socialinę globą, t. y. patikrinti vietoje atitikimą socialinės globos normose nustatytiems reikalavimams patalpoms, įtraukiant ir jų higieną, pritaikymą paslaugų teikimui.               Darytina išvada, jog SPPD, 2014 metais spręsdamas su licencijos teikti institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims Senelių namams išdavimo klausimus, galimai nesiėmė visų būtinų priemonių Senelio namų tinkamumui teikti pirmiau minėtas paslaugas senosiose patalpose ([...]) įvertinti. Atsižvelgiant į tai, SPPD tikslinga imtis papildomų priemonių tam, jog ateityje, SPPD sprendžiant su licencijų teikti institucinę socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims išdavimu susijusius klausimus, būtų pagal kompetenciją imamasi visų būtinų veiksmų tinkamumui teikti pirmiau minėtas paslaugas konkrečiose patalpose įvertinti.

16. Apibendrinant, konstatuotina, kad atsakingų institucijų veiksmai, užtikrinant Senelių namuose apgyvendintų asmenų gyvenimo sąlygas, tyrimo atveju laikytini buvę nepakankamais ir tokiu būdu buvo pažeistos Senelių namuose gyvenusių asmenų teisės, taigi tyrimas savo iniciatyva dėl Senelių namų administracijos veiksmų, užtikrinant ten apgyvendintų asmenų gyvenimo sąlygas, yra laikytinas pagrįstu.

17. Seimo kontrolierius papildomai pažymi, kad, remiantis tyrimo metu surinkta informacija, Senelių namai 2017-07-27 per socialinės globos įstaigų licencijavimo elektroninę sistemą (SGLEP) pateikė paraišką licencijai Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims nauju veiklos adresu [...], gauti. Kaip nurodyta SPPD Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose, iš Senelių namų pateiktų dokumentų matyti, kad ši įstaiga naujose patalpose šiuo metu socialinių paslaugų dar neteikia (nurodytas planinis paslaugų gavėjų ir darbuotojų skaičius, faktinis paslaugų gavėjų ir darbuotojų skaičius – 0). SPPD taip pat pažymėjo, kad Senelių namų 2017-07-27 paraiška aukščiau minėtai licencijai gauti bus atmesta, kadangi įstaiga neatitinka tam tikrų reikalavimų licencijai gauti, t. y. Senelių namai nepateikė informacijos, įrodančios, kad įstaiga turi leidimą-higienos pasą bei įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, netiksliai pateikta informacija apie planinį paslaugų gavėjų skaičių, todėl SPPD nėra galimybės įvertinti, ar tinkama Senelių namuose patvirtintų pareigybių struktūra ir skaičius, per SGLEP pateikta ne visa reikalinga informacija. SPPD Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje taip pat nurodė, kad kai Senelių namai pašalins aukščiau minėtus pažeidimus, SPPD teisės aktų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl licencijos išdavimo (pažymos 7.6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad licencija veiklai senosiose patalpose panaikinta, o veiklai naujosiose patalpose – neišduota, darytina išvada, kad Senelių namuose senelių globos veikla vykdoma neturint šiai veiklai būtinos licencijos.                Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, SPPD tikslinga pateikti Seimo kontrolieriui informaciją, ar Senelių namai pašalino SPPD nustatytus trūkumus licencijai Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims nauju veiklos adresu ([...]) gauti ir, jeigu taip, informuoti apie SPPD priimtą sprendimą dėl minėtos licencijos Senelių namams išdavimo (neišdavimo); taip pat informuoti Seimo kontrolierių, ar priimant sprendimą dėl minėtos licencijos Senelių namams išdavimo, buvo įvertintas patalpų tinkamumas ir pritaikymas teikti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą (jeigu tai atlikta nebuvo, įvertinti ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti, jeigu jų būtų nustatyta). Be to, siūlytina pateikti Seimo kontrolieriui informaciją, kokių priemonių SPPD ėmėsi (planuoja imtis) tuo atveju, jeigu Senelių namai nepašalino (nepašalins) nustatytų trūkumų licencijai nauju veiklos adresu gauti ir negavo (negaus) licencijos veikti naujose patalpose ([...]), ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad senosiose Senelių namų patalpose ([...]) yra nustatyti veiklos trūkumai, dėl kurių Senelių namams 2017-04-15 buvo panaikinta veiklos licencija, nėra (nebus) ištaisyti; jeigu jokių priemonių nebuvo imtasi (neplanuojama imtis), motyvuotai nurodyti priežastis.   18. Seimo kontrolierius taip pat pažymi, jog, vadovaujantis Priešgaisrinės saugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą sudaro priešgaisrinės gelbėjimo ir kitos pajėgos bei teisinės, organizacinės, ekonominės, socialinės, mokslinės, techninės priemonės, skirtos gaisrų prevencijai, jiems gesinti, žmonėms ir turtui gelbėti gaisro metu. Remiantis to paties teisės akto 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrindinis priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos tikslas – apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų. Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos uždavinių yra gaisrų prevencijos organizavimas ir priežiūra (pažymos 10.1.3 punktas).               Remiantis Priešgaisrinės saugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatomis, Departamentas, įgyvendindamas Priešgaisrinės saugos įstatyme įtvirtintas nuostatas, organizuoja valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, taip pat nustato objektų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarką. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų 10.3.6 ir 10.3.8 punktuose nustatyta, jog Departamentas, be kita ko, duoda privalomus vykdyti nurodymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams pašalinti civilinę ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, taip pat imasi priemonių priešgaisrinės ir civilinės saugos pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti, kontroliuoja, kaip šios priemonės vykdomos.               Vadovaujantis Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (toliau vadinama – Aprašas) 21 punkto nuostatomis, priešgaisrinio techninio patikrinimo metu yra tikrinama, kaip laikomasi teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimus, ir atsižvelgiama į kitus veiksnius, turinčius įtakos žmonių ir turto priešgaisrinei saugai. To paties teisės akto 22 punkte reglamentuojama, jog patikrinimo metu nustačius teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, surašomas privalomasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ ir taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės (išskyrus Apraše nurodytas išimtis). Patikrinimo metu pastebėjus galimus gaisrinės saugos normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimus, apie tai raštu informuojami statinio naudojimo priežiūrą vykdantys atsakingi subjektai.                Aprašo 3 punkte nurodyta, kad visi tikrinami objektai skirstomi į keturias grupes (I, II, III, IV) pagal naudojimo paskirtį, vadovaujantis statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuojančiais teisės aktais. Aprašo 1 priedo 12 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų (įvairių socialinių grupių) pastatų I grupei priskirtini vaikų ir kūdikių namai, taip pat internatai, o II grupei – kiti gyvenamųjų (įvairių socialinių grupių) pastatai, nepriskirtini I grupės objektams (šiuo konkrečiu atveju – Senelių namai). To paties teisės akto 5.2 punkte reglamentuojama, kad II grupės (įtraukiant ir Senelių namus) objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų periodiškumas turi būti ne rečiau kaip kartas per 2 metus. Atitinkamai, pažeidimų, nustatytų II grupės objektuose, šalinimo terminai negali būti ilgesni nei iki kito jų planinio patikrinimo (Aprašo 23 punktas).

19. Remiantis tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateikta informacija, 2014-09-11 buvo atliktas Senelių namų priešgaisrinis techninis patikrinimas ([...]). Minėto 2014-09-11 patikrinimo metu buvo nustatyti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės) 8, 12, 61, 66, 68, 93, 141 ir 147 punktuose (pažymos 10.2.3 punktas) įtvirtintų reikalavimų pažeidimai bei atsakingam asmeniui taikytos administracinio poveikio priemonės (pažymos 6.4 punktas). Sekantis Senelių namų priešgaisrinis techninis patikrinimas, vadovaujantis Apraše reglamentuojamu objektų patikrinimo periodiškumu, buvo numatytas ir atliktas 2016 metais, t. y. 2016-10-17, surašytas 2016 10-17 Nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 21-19-663(8.34.-19)4003 (pažymos 6.8 punktas). Atsižvelgiant į 2016-10-17 atlikto Senelių namų priešgaisrinio techninio patikrinimo rezultatus, 2016-10-19 Senelių namų administracijai buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 17-17-690 (8.22.-19) ir Administracinis nurodymas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 14 (keturiolikos) eurų baudą (pažymos 6.9 punktas).    Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje Departamentas nurodė, jog šio patikrinimo metu buvo nustatyti eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Taisyklių 408 punkto) pažeidimai, t. y.  nustatyta, jog Senelių namuose laiku neatliktas gaisro aptikimo signalizavimo sistemos patikrinimas, Senelių namų pirmo aukšto koridoriuje sukrauti daiktai sumažina reikalaujamą minimalų normatyvinį evakuacinio kelio plotį, per žemai pakabinti ženklai, nurodantys gesintuvų laikymo vietas (pažymos 6.8.2 punktas). Šiame kontekste Seimo kontrolierius pažymi, jog minėtame Taisyklių 408 punkte nurodyta, kad statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra ir bandymai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija. Remiantis Departamento Seimo kontrolieriui pateikta informacija, kitas planinis priešgaisrinis techninis Senelių namų patikrinimas buvo numatytas 2018 metų lapkričio mėnesį (pažymos 6.6 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, jog tyrimo metu Seimo kontrolieriaus kilo abejonių, kokiu būdu, Departamento (Departamento padalinių) tikrinamuose pastatuose nustačius Taisyklių 408 punkto pažeidimus, yra užtikrinama, kad Taisyklių 408 punkte reglamentuojami statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių bandymai tikrinamuose objektuose būtų atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, jeigu kitas planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas yra numatomas (kaip, pavyzdžiui, konkrečiu šio tyrimo atveju) tik po dviejų metų. Seimo kontrolieriaus nuomone, Departamento (Departamento padalinių) tikrinamuose pastatuose nustatytų pažeidimų pašalinimas tūrėtų būti operatyvus, o ne iki kito jų planinio patikrinimo (ypač pastatuose, skirtuose socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, prieglaudose, ligoninėse, globos namuose, šeimos namuose, vienuolynuose ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamentui tikslinga imtis teisinių ir organizacinių priemonių, jog ateityje tikrinamuose pastatuose nustatyti pažeidimai būtų operatyviai pašalinami ir būtų vykdoma tinkama pažeidimų pašalinimo kontrolė.

20. Seimo kontrolierius taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami pagrindiniai principai, kuriais turi vadovautis teisėkūros subjektai, t. y. pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principas, reiškiantis, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (pažymos 10.1.5 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams; [...] įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna“ (pažymos 11.2 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje taip pat yra konstatavęs, jog „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją“ ir kad valstybė turi pareigą „[...]užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius“ (pažymos 11.1 punktas).                Socialinės globos normų aprašo 4 priedo 16 punkte nurodyta, kad asmeniui garantuojama saugi, gerai sutvarkyta ir jo poreikiams tenkinti tinkama socialinės globos teikimo vieta bei jos aplinka, t. y. jog asmeniui užtikrinama, kad socialinės globos namų teritorijos, bendro naudojimo patalpų bei gyvenamųjų patalpų išplanavimas ir įrengimas atitinka socialinės globos namų paskirtį, šio tipo statiniams galiojančias statybos projektavimo, sanitarines-higienines, darbų ir priešgaisrinės saugos normas ir reikalavimus bei tenkina senyvo amžiaus asmenų ir suaugusių asmenų su negalia poreikius, taip pat, jog socialinės globos  įstaigos gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (pažymos 10.2.5 punktas). Šiame kontekste Seimo kontrolierius pažymi, jog minėtame teisės akte nėra reglamentuojamos konkrečios senelių globos įstaigoms taikytinos priemonės, siekiant įgyvendinti asmens teisę į laisvą judėjimą, tokiu būdu galimai nepagrįstai paliekant diskrecijos teisę pačioms įstaigoms pasirinkti būdus, kaip bus užtikrinama asmens teisė į laisvą judėjimą.                Seimo kontrolierius akcentuoja, kad aplinkos ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 317 buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms. Pabrėžtina, jog nors šiame teisės akte įtvirtinti reikalavimai turėtų padėti užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintas garantijas žmonėms su negalia integruotis į visuomenę ir naudotis fizine aplinka, šis teisės aktas yra taikomas ne visiems senyvo amžiaus asmenų socialinės globos namams (pastatams) bei suaugusių asmenų su negalia socialinės globos namams (pastatams), kuriuose gyvena judėjimo sutrikimų turintys asmenys, o jis nustato higienos patalpų, pandusų, liftų įrengimui taikomus reikalavimus tik naujai statomų statinių, nurodytų šio teisės akto 1 priede, projektams. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant šiuos statinius, minėto reglamento nuostatos taikomos tik rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu pertvarkomoms statinio dalims (pažymos 10.2.9 punktas). Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 20 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kuria šios konvencijos Šalys (įtraukiant ir Lietuvos Respubliką) yra įpareigotos imtis veiksmingų priemonių užtikrinant kuo savarankiškesnį neįgaliųjų mobilumą, be kita ko, sudarant sąlygas neįgaliesiems gauti kokybiškas mobilumą palengvinančias priemones, įrenginius, pagalbines technologijas ir pagalbininkų bei tarpininkų pagalbą, bei atkreipiant dėmesį į tai, kad socialinės globos veiklai yra keliami specialūs reikalavimai, Seimo kontrolieriaus nuomone, būtų tikslinga, kad specialių reikalavimų socialinės globos veiklai turėtų būti laikomasi nepriklausomai nuo to, kada pastatytas pastatas, kuriame planuojama teikti (teikiamos) socialinės globos paslaugos.             Pažymėtina, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms nenumato konkrečių imperatyvių reikalavimų trasos pritaikymui žmonėms su negalia (pavyzdžiui, kokio tipo keltuvas (jei įrengiamas ne liftas) turi būti įrengiamas), dėl to, kaip pastebėjo SDDP, kyla problemų pritaikant aplinką neįgaliųjų poreikiams, užtikrinti lengvą ir savarankišką asmenų judėjimą (ypač, jei pastatas yra daugiau nei 1 aukšto) (pažymos 7.9 ir 7.10 punktas).             Seimo kontrolierius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinės globos normų 4 priedo 16.3 punkte reglamentuojama, jog socialinės globos įstaigos gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose turi būti įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Pažymėtina, kad nei minėtame teisės akte, nei kituose teisės aktuose nėra nurodyta, kokio konkretaus tipo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema turi būti įrengta. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, globos įstaigoms yra palikta diskrecijos teisė pačioms nuspręsti, kokio tipo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą įsirengti. Atsižvelgiant į tai, kad asmens saugumas yra vienas svarbiausių tikslų, ir siekiant, kad būtų tinkamai užtikrinami socialinių paslaugų gavėjų interesai, Seimo kontrolieriaus nuomone, reikalinga sugriežtinti gaisrinės saugos reikalavimus, pritaikant juos visoms socialinės globos įstaigoms, nepriklausomai nuo jų steigimo, statybų datos, taip pat teisiškai įtvirtinant reikalavimą turėti gaisrinės saugos atitiktį patvirtinančius dokumentus.             Vadovaujantis Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 2 punkte įtvirtintomis teisės normomis, SPPD paskirtis yra vertinti, prižiūrėti ir kontroliuoti socialinių paslaugų kokybę, dalyvauti įgyvendinant valstybės socialinių paslaugų politiką, įgyvendinti valstybės socialines programas, priemones ir projektus. Atitinkamai, remiantis minėto teisės akto 11.2.1 ir 11.5.2 punktų nuostatomis, SPPD, siekdamas įgyvendinti jam nustatytus veiklos tikslus, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlymus dėl socialinių paslaugų politikos įgyvendinimo, rengia pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių socialinių paslaugų valdymą, taip pat bendradarbiauja su kitomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, konsultuoja ir teikia joms išvadas bei pasiūlymus pagal kompetenciją.

          Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Seimo kontrolieriaus nuomone, SPPD tikslinga apsvarstyti poreikį tobulinti teisinį reglamentavimą (prireikus, konsultuojantis su kitomis institucijomis):          20.1. senyvo amžiaus (neįgaliųjų asmenų) aplinkos pritaikymo srityje, įtvirtinant nuostatas, reglamentuojančias, kad reikalavimai senyvo amžiaus (neįgaliųjų asmenų) galioja visiems senyvo amžiaus asmenų socialinės globos bei suaugusių asmenų su negalia socialinės globos namams (pastatams), kuriuose gyvena judėjimo sutrikimų turintys asmenys, nepriklausomai nuo to, kada pastatai yra pastatyti;          20.2. dėl konkrečių reikalavimų judėjimo pritaikymui žmonėms su negalia (pavyzdžiui, liftams arba keltuvams šio tipo įstaigose (jei pastatas yra daugiau nei 1 aukšto) įrengimo) įtvirtinimo;          20.3.  dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų sugriežtinimo.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

21.    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:           tyrimą savo iniciatyva dėl VšĮ „A“ senelių namų administracijos veiksmų, užtikrinant ten apgyvendintų asmenų gyvenimo sąlygas, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

22.    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 8 ir 14 punktais, Seimo kontrolierius Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomenduoja: 22.1.  imtis papildomų priemonių tam, jog ateityje, Socialinių paslaugų priežiūros departamentui sprendžiant su licencijų teikti institucinę socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims išdavimu susijusius klausimus, būtų pagal kompetenciją imamasi visų būtinų veiksmų tinkamumui teikti pirmiau minėtas paslaugas konkrečiose patalpose įvertinti; 22.2. pateikti Seimo kontrolieriui informaciją, ar VšĮ „A“ senelių namai pašalino Socialinių paslaugų priežiūros departamento nustatytus trūkumus licencijai Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims veiklos adresu ([...]) gauti ir, jeigu taip, informuoti apie Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtą sprendimą dėl minėtos licencijos VšĮ „A“ senelių namams išdavimo (neišdavimo); taip pat informuoti Seimo kontrolierių, ar priimant sprendimą dėl minėtos licencijos išdavimo, buvo įvertintas patalpų tinkamumas ir pritaikymas teikti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą (jeigu tai atlikta nebuvo, įvertinti ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti, jeigu jų būtų nustatyta); 22.3. pateikti Seimo kontrolieriui informaciją, kokių priemonių Socialinių paslaugų priežiūros departamentas ėmėsi (planuoja imtis) tuo atveju, jeigu VšĮ „A“ senelių namai nepašalino (nepašalins) nustatytų trūkumų licencijai nauju veiklos adresu gauti ir negavo (negaus) licencijos veikti naujose patalpose ([...]), ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad senosiose VšĮ „A“ patalpose ([...]) nustatyti veiklos trūkumai, dėl kurių VšĮ „A“ senelių namams 2017-04-15 buvo panaikinta veiklos licencija, nėra (nebus) ištaisyti; jeigu jokių priemonių nebuvo imtasi (neplanuojama imtis), motyvuotai nurodyti priežastis;

22.4. apsvarstyti poreikį tobulinti teisinį reglamentavimą (prireikus, konsultuojantis su kitomis institucijomis): 22.4.1. senyvo amžiaus (neįgaliųjų asmenų) aplinkos pritaikymo srityje, įtvirtinant nuostatas, reglamentuojančias, kad reikalavimai senyvo amžiaus (neįgaliųjų asmenų) galioja visiems senyvo amžiaus asmenų socialinės globos bei suaugusių asmenų su negalia socialinės globos namams (pastatams), kuriuose gyvena judėjimo sutrikimų turintys asmenys, nepriklausomai nuo to, kada pastatai yra pastatyti; 22.4.2. dėl konkrečių reikalavimų trasos pritaikymui žmonėms su negalia (pavyzdžiui, liftams arba keltuvams šio tipo įstaigose (jei pastatas yra daugiau nei 1 aukšto) įrengimo) įtvirtinimo; 22.4.3. dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų sugriežtinimo. 23.   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos rekomenduoja:           imtis teisinių ir organizacinių priemonių tam, jog ateityje tikrinamuose pastatuose nustatyti pažeidimai būtų operatyviai pašalinami ir būtų vykdoma tinkama pažeidimų pašalinimo kontrolė.

24.   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Seimo kontrolierius Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomenduoja:           patikrinti, kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu vadovaujantis VšĮ „A“ senelių namams 2014 04-11 buvo išduotas Leidimas-higienos pasas (Nr. 12(12.6)–BSV-4152 ūkinės komercinės veiklos adresu [...].

25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Seimo kontrolierius Vilniaus rajono savivaldybės administracijai rekomenduoja:           atlikti pastato, esančio [...], naudojimo priežiūrą ir pagal kompetenciją imtis veiksmų, kad minėtas pastatas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (jeigu būtų nustatyta kitų pažeidimų, imtis priemonių pažeidimams pašalinti).

          Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašome pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius               Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/1-1374
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį