Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – pareiškėja) skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su vietine rinkliava už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau vadinama – Rinkliava).

2. Pareiškėja skunde nurodė: 2.1. Savivaldybės administracija „nesureagavo į Seimo kontrolieriaus 2015-11-09 pažymoje Nr. 4D-2015/2-118 pateiktas išvadas“ (šios ir kitų citatų kalba nekeičiama) ir nepagrįstai apmokestina ją triguba Rinkliava maksimaliu 282,59 Eur Rinkliavos mokesčiu už atliekų surinkimą iš objektų, [...], ir sodų bendrijos „A“ teritorijoje; 2.2. Savivaldybės administracija nepagrįstai teigia, kad Pareiškėja nesikreipė dėl Rinkliavos panaikinimo. Gavusi pirmąjį mokėjimo pranešimą, Savivaldybės administraciją informavo, kad gyvenamajame name niekas negyvena ir prašė panaikinti Rinkliavą. Savivaldybei buvo pateikti: prašymas; pažyma, patvirtinanti, kad iš [...], deklaravusių ir gyvenančių asmenų nėra; sąžiningumo deklaracija. Tačiau visi pateikti dokumentai Savivaldybei dėl nesuprantamų priežasčių buvo nepriimtini, nes nepateikta LESTO pažyma apie elektros sunaudojimą. Tokio dokumento reikalavimas nesuprantamas, nes Taisyklėse numatyta galimybė pateikti „kitus dokumentus, jei viršyta elektros sunaudojimo norma“. Ne kartą pasiteiravus, kokie Taisyklėse nurodyti „kiti dokumentai“ gali būti tinkami, viršijus elektros sunaudojimo normą, konkretus atsakymas nepateiktas.

3. Pareiškėja prašo Seimo kontrolieriaus „pagalbos dėl neteisėtų mokesčių anuliavimo, nes aš nesu nuolatos gyvenanti ir komunalinių atliekų turėtoja Vilniaus rajono savivaldybėje, sąskaitos yra išrašomos, pažeidžiant Taisyklių reikalavimus už jokias nepadarytas paslaugas“.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Skunde nurodytos aplinkybės susijusios su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 metais atliktu tyrimu: 4.1. Seimo kontrolieriaus 2015-11-09 pažymoje Nr. 4D-2015/2-118 „Dėl X skundo prieš Vilniaus rajono savivaldybės administraciją“ (toliau – 2015-11-09 Pažyma) konstatuota: „[...] 31.4. Pagal Rinkliavos nuostatuose įtvirtintą sąvoką, Rinkliavos mokėtojas yra komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje. Tačiau pagal Savivaldybėje galiojantį teisinį reglamentavimą Rinkliavos mokėjimo pranešimus rengiantiems asmenims nenumatyta pareiga tikrinti, ar savininkas naudoja turtą. Dar daugiau – norintys pasinaudoti Rinkliavos lengvata, numatyta asmenims, nesinaudojantiems jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu, Rinkliavos mokėtojai patys turi inicijuoti šio klausimo sprendimą Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka; 31.5. Pagal 2013-07-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos reikalavimus buvo numatytas kitoks apmokestinimo už atliekų surinkimą ir tvarkymą principas (žr. pažymos 19 punktą), nei galiojančiuose Vilniaus rajono rinkliavos nuostatuose. Tačiau 2015-03-26 buvo priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio pakeitimas (žr. pažymos 16 punktą), kuriuo buvo nustatytas terminas (iki 2016-07-01), iki kada savivaldybės turi išspręsti Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo klausimą; 31.6. Kol nepakeistas Vilniaus rajono savivaldybėje nustatytas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros teisinis reglamentavimas, Savivaldybės administracijos pareigūnai, skaičiuodami Rinkliavą ir nagrinėdami pareiškėjų skundus, privalo vadovautis galiojančiais Rinkliavos nuostatais, pagal kuriuos Rinkliavos dydis nustatomas pagal nekilnojamojo turto paskirtį. Todėl pagal Vilniaus rajone galiojantį teisinį reglamentavimą apmokestinimo už atliekų surinkimą ir tvarkymą srityje, pareiškėja, kaip gyvenamojo namo savininkė (žr. pažymos 5.1 punktą), laikytina atliekų turėtoja (pateikusi Apraše nurodytus dokumentus, turinti teisę prašyti Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka spręsti Rinkliavos lengvatos pritaikymo klausimą). Tačiau dėl Rinkliavos skaičiavimo už žemės sklypą sodo bendrijos teritorijoje pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo nuostatų reikalavimus, Rinkliava apmokestintini tik tie sodo sklypai, kuriuose yra pastatai (žr. pažymos 22 punktą). Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie statinius pareiškėjai priklausančiame sodo sklype, todėl keltinas Rinkliavos skaičiavimo už sodo sklypą pagrįstumo klausimas. 32. Apibendrinant, darytina išvada, kad Rinkliavos skola priskaičiuota, vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, t. y. norminiu teisės aktu, dėl kurio neatitikimo aukštesnę galią turinčiam teisės aktui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui) 2012-09-06 teikime Nr. 1T-44 yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje [...], todėl reikalavimo mokėti Rinkliavos skolą pagrįstumo klausimas laikytinas ginču, nagrinėtinu teismo tvarka (sąlygų atsiskaitymui pagal faktiškai susidarančių atliekų kiekį nesudarymas būtų teisminio vertinimo objektas, o sąlygų kokybiškos atliekų surinkimo paslaugos teikimui nesudarymas – įrodinėtinos aplinkybės). [...] 34.2. Nors Pareiškėja savo kreipimuose kėlė Rinkliavos lengvatos pritaikymo klausimus, tinkami atsakymai Pareiškėjai nebuvo suteikti: 34.2.1. Savivaldybės administracijos raštuose Pareiškėjai buvo nurodyta, kad „jeigu Jums priklausančiame name, esančiame [...], niekas negyvena, pateikite Avižienių seniūnijai arba Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriui priėmimo dienomis: AB „Lesto“ pažymą apie suvartotą elektros energiją už visus metus, kai nebuvo naudojamasi nekilnojamuoju turtu ir sunaudota elektros energijos per metus ne daugiau kaip 140 kWh, sąžiningumo deklaraciją ir prašymą, tuomet mokestis bus anuliuotas. Sunaudojus elektros energijos daugiau kaip 140 kWh per metus, privaloma pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad nekilnojamojo turto objektas buvo nenaudojamas.“ Nors Pareiškėja ne kartą prašė Savivaldybės administracijos pateikti konkretų atsakymą, kokie „papildomi dokumentai“ galėtų būti pateikti atleidimo nuo Rinkliavos klausimo sprendimui pagal Aprašą, duomenų, kad tokia informacija daugelyje Savivaldybės administracijos atsakymų būtų buvusi suteikta Pareiškėjai, tyrimo metu nebuvo gauta. Tik 2015-06-02 rašte Nr. A33(1)-3716-(4.9) buvo nurodyta, kad papildomi dokumentai galėtų būti „šildymo ar kitų sistemų įrengimą patvirtinantys dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie elektros energijos sunaudojimą“; 34.2.2. Dėl Rinkliavos lengvatos kaip pensinio amžiaus asmeniui, turinčiam nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje, pritaikymo nebuvo pateiktas konkretus atsakymas, apsiribojant tik Aprašo nuostatų citavimu; [...].“; 4.2. Seimo kontrolierius 2015-11-09 pažymoje Nr. 4D-2015/2-118 rekomendavo Savivaldybės administracijos direktorei Liucinai Kotlovskai užtikrinti, kad Pareiškėjai būtų pateiktas teisės aktų reikalavimus atitinkantis argumentuotas, teisės aktų nuostatomis pagrįstas atsakymas dėl Rinkliavos lengvatos Pareiškėjai, kaip pensinio amžiaus asmeniui, pritaikymo galimybės (2015-11-09 Pažymos 46.1 punktas). Taip pat Seimo kontrolierius rekomendavo Savivaldybės administracijos direktorei L. Kotlovskai informuoti, ar Rinkliava už sodo sklypą Savivaldybės teritorijoje Pareiškėjai skaičiuojama, nepažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo nuostatų, pagal kuriuos Rinkliava apmokestintini tik tie sodo sklypai, kuriuose yra pastatai, reikalavimų (2015-11-09 Pažymos 46.2 punktas); 4.3. Savivaldybės administracija, gavusi Seimo kontrolieriaus pažymą, 2015-12-14 rašte Nr. A33(1)-8407-(4.11) Pareiškėjai ir Seimo kontrolieriui pažymėjo: „[...] Savivaldybės tarybos 2015-06-26 sprendimu Nr. T3-287 yra patvirtintas Rinkliavos lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame Taryba numatė baigtinį sąrašą konkrečių atvejų (bei kokius dokumentus būtina pateikti), kada Rinkliavos mokėtojams gali būti suteiktos [Rinkliavos] lengvatos. Pagal Aprašo 7.2 p., Rinkliavos vieno būsto 1,80 Eur/mėn. mokestis taikomas nedirbančiam senatvės pensinio amžiaus asmeniui, valdančiam ir tik jam pačiam naudojančiam gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą Savivaldybės teritorijoje. Asmuo, norintis, kad jam būtų suteikta ši lengvata, seniūnijai pagal objekto buvimo vietą turi pateikti: prašymą, pensininko pažymėjimo kopiją. Pagal Aprašo 18 p., lengvatos, nurodytos Aprašo 6.1., 6.2. ir 7.2. punktuose, taikomos asmenims, kurių duomenys apie jų gyvenamąją vietą Vilniaus rajone yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Pranešame, kad pagal Aprašo 7.2 p. suteikti lengvatą nėra galimybės, kadangi Jūsų deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. Pagal Aprašo 16 p., asmenys, pasinaudoję lengvatomis, turi leisti Rinkliavos administratoriui vykdyti patikras nekilnojamojo turto objektuose ir tikrinti, ar pateikti duomenys atitinka lengvatų skyrimo kriterijus. Nustačius, kad pateikti neteisingi duomenys, asmenys privalo sumokėti Rinkliavos nepriemokas. Pagal Aprašo 21 p., lengvatos netaikomos sodų bendrijose esančioms sodų valdoms, kuriose nėra nuolat gyvenančių asmenų. Informuojame, kad 2013-02-20 Lietuos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-150 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti Rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašas (toliau – Sąrašas), kurio 18 p., įvardyti sodų paskirties objektai (sodo sklypai su pastatais). Pagal Sąrašą apmokestinami nekilnojamojo turto objektai – pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre. Pranešame, kad už sodo sklypą, esantį [...] (Sod. b-ja „A“), skaičiuojama Rinkliava nepažeidžia Sąrašo reikalavimų, nes sodo sklype yra pastatas.“

5. Savivaldybės administracijos direktorės L. Kotlovskos 2016-05-09 rašte Nr. A33(1)-3058-(4.9) Pareiškėjai pažymėta: „Savivaldybės administracija gavo Jūsų 2016-04-01 el. laišką dėl Rinkliavos. [...] Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Jūs galite pasinaudoti lengvata, nurodyta 2015-06-26 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-287 patvirtintame Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kuriame Taryba numatė baigtinį sąrašą konkrečių atvejų (bei kokius dokumentus būtina pateikti), kada Rinkliavos mokėtojams gali būti suteiktos lengvatos. Savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatai) 10 p. nustatyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma bet kokia asmeniui pagal jo priimtinus gyvenimo standartus tinkama gyventi vieta, kurioje nuolat ar daugiausia gyvenama. Asmens gyvenamoji vieta (namas, butas, kambarys, statinio dalis, bet kokia patalpa ir pan.) nebūtinai turi būti teisiškai įregistruota kaip gyvenamoji patalpa, tai gali būti ir poilsio patalpos, biuro patalpos, dirbtuvės ir pan. Pažymėtina, kad nors Jūs nedeklaravusi savo gyvenamosios vietos gyvenamajame name, esančiame [...], o Jūsų deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje – teisinio vertinimo nekeičia, nes teisėkūros subjektas atskaitos tašku Rinkliavai apskaičiuoti bei mokėti pasirinko nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, t. y. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (Civilinio kodekso 4.37 str.). Pakartotinai pranešame, kad gyvenamosios paskirties pastatuose (individualiuose namuose ir butuose) gali nuolat gyventi asmenys, kurie kitu adresu deklaravę gyvenamąją vietą arba kuriems nekilnojamasis turtas nepriklauso. Atsakymai į šiuos klausimus buvo pateikti 2014-11-12, 2014-12-31, 2015-04-27, 2015-07-03, 2015-09-15 raštuose Nr. A33(1)-8059(4.9), A33(1)-9346(4.9), A33(1)-2871(4.9), A33(1)-4404(4.9), A33(1)-6169(4.9). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 13 d., fizinis ar juridinis asmuo yra komunalinių atliekų turėtojas, nepriklausomai nuo jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio ir turi rūšiuoti komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. […] Jūsų išsakytas argumentas, kad komunalinių atliekų paslaugos Jums nebuvo teikiamos, nepaneigia pareigos mokėti minėtąją Rinkliavą, nes tokia pareiga yra sietina su nekilnojamojo turto, esančio Savivaldybės teritorijoje, valdymu, naudojimu ir disponavimu (tą konstatavo Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas jurisprudencijoje, aiškindamas Rinkliavos teisinį reglamentavimą). Pažymime, kad iki 2016-01-01 pas Jus susidariusi 282,59 Eur Rinkliavos skola, kurią prašome sumokėti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad Jūs esate Rinkliavos mokėtoja (Nuostatų 9 p.) ir todėl privalote mokėti Rinkliavą, kurios dydis iš esmės priklauso nuo turimo nekilnojamojo turto Vilniaus rajono teritorijoje.“

6. Savivaldybės administracijos direktorės L. Kotlovskos 2016-06-27 raštu Nr. A33(1)-4335-(4.9) Pareiškėja informuota: „Savivaldybės administracija gavo Jūsų 2016-05-27 el. laišką dėl Rinkliavos. [...] Pakartotinai informuojame, kad atsakymai dėl Jūsų pateiktų dokumentų neatitikimo Aprašo reikalavimų Jums buvo pateikti 2014-11-12, 2014-12-31, 2015-04-27, 2015-07-03 raštuose Nr.: A33(l)8059(4.9), A33(l)-9346(4.9), A33(l)-2871(4.9), A33(l)4404(4.9). Pakartotinai pranešame, kad pagal Aprašo 5.3 punktą, pateikiama AB „ESO“ pažyma apie suvartotą elektros energijos kiekį už metus, kai nebuvo naudojamasi nekilnojamuoju turtu ir sunaudota elektros energijos per metus ne daugiau kaip 140 kWh. Toks elektros energijos suvartojimas nustatytas Apraše, kai nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas. Informuojame, kad 2013-02-20 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-150 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą Rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašas (toliau – Sąrašas), kurio 18 p. įvardyti sodų paskirties objektai (sodo sklypai su pastatais). Pagal Sąrašą apmokestinami nekilnojamojo turto objektai – pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre. Pranešame, kad už sodo sklypą, esantį [...] (Sod. b-ja „A“), Jums skaičiuojama Rinkliava, nes sodo sklype yra pastatas. [...] Pažymime, kad gyvenamosios paskirties pastatams (individualiems namams, butams) nustatytas 5,90 Eur Rinkliavos dydis už 100 m2 per mėnesį, todėl Jums skaičiuojamas mokestis į metus 88,56 Eur (125m2x0,059Eur=7,38Eur; 7,38Eurx12mėn.=88,56 Eur). [...] Jūsų išsakytas argumentas, kad Jūs nesate komunalinių atliekų turėtoja, negyvenate ir nesate deklaravusi gyvenamosios vietos Savivaldybėje, nepaneigia pareigos mokėti minėtąją Rinkliavą, nes tokia pareiga yra sietina su nekilnojamojo turto, esančio Savivaldybės teritorijoje, valdymu, naudojimu ir disponavimu (tą konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jurisprudencijoje, aiškindamas Rinkliavos teisinį reglamentavimą). [...].“

7. Savivaldybės administracija 2016-08-19 rašte Nr. A33(1)-5639-(4.11) Seimo kontrolieriui pažymėjo: „[...] Savivaldybės tarybos 2015-06-26 sprendimu Nr. T3-286 yra patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai (toliau – Dydžiai). Rinkliavos dydis nustatomas pagal nekilnojamojo turto paskirtį (Savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Rinkliavos nuostatai) 15 p.). Gyvenamosios paskirties pastatams (individualiems namams ir butams) nustatytas 5,90 Eur Rinkliavos dydis už 100 m2 per mėnesį. Minimalus vieno būsto mokestis – 2,50 Eur, maksimalus vieno būsto mokestis – 7,38 Eur per mėnesį (nurodyta Dydžiuose). Maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų (individualių ir daugiabučių namų) ir sodų paskirties pastatų, kuriuose nuolat gyvenama, plotas yra 125 kv. m. (Nuostatų 19 p.). Atsakymai į šiuos klausimus Pareiškėjai buvo pateikti Savivaldybės administracijos 2013-12-27, 2014-04-15, 2014-06-18, 2014-11-12, 2015-04-27, 2015-06-02, 2015-07-03, 2015-09-15 raštuose Nr.: A33(l)-7127-(4.9), A33(l)-2975-(4.9), A33(l)-4642-(4.9), A33(l)-8059-(4.9), A33(l)-2871-(4.9), A33(l)-3716-(4.9), A33(l)-4404-(4.9), A33(l)-6169-(4.9). Savivaldybės teritorijoje Rinkliava nuolat gyvenantiems sodų bendrijose asmenims skaičiuojama nuo ploto dydžio, o sodų bendrijose, kuriose nėra nuolat gyvenančių asmenų, vienos sodų valdos metinis dydis yra 13 Eur (nurodyta Dydžiuose). [...] Už sodo sklypą, esantį [...] (Sod. b-ja „A“), Rinkliava skaičiuojama, nepažeidžiant Rūšių sąrašo reikalavimų, nes sodo sklype yra pastatas, todėl Rinkliava 2016 m. sudaro 13 Eur. Gyvenamojo namo, esančio [...], priklausančio Pareiškėjai, naudingas ploto dydis 304,41 kv. m. ir pagal Nuostatų 19 p., maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų (individualių ir daugiabučių namų) plotas yra 125 kv. m., todėl Rinkliava per metus sudaro 88,56 Eur (pridedama Rinkliavos informacinio pranešimo kopija Nr. 10718152). Visa informacija Pareiškėjai buvo pateikta Savivaldybės administracijos 2013-12-27, 2014-04-15, 2014-06-18, 2014-11-12, 2015-04-27, 2015-06-02, 2015-07-03, 2015-09-15 raštuose Nr.: A33(l)-7127-(4.9), A33(l)-2975-(4.9), A33(l)-4642-(4.9), A33(l)-8059-(4.9), A33(l)-2871-(4.9), A33(l)-3716-(4.9), A33(l)-4404-(4.9), A33(l)-6169-(4.9). Objektas, esantis [...], nepriklauso Savivaldybės teritorijai. 2.2. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pirmasis Rinkliavos informacinis pranešimas buvo suformuotas ir išsiųstas 2012-07-11 pagal Nekilnojamojo turto registro adresą, o Pareiškėja kreipėsi į Savivaldybės administraciją tik 2013-11-12. Pareiškėja 2012 m. į seniūniją pagal objekto buvimo vietą arba į Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus specialistus dėl Rinkliavos lengvatos pritaikymo nesikreipė. Savivaldybės administracijos 2013-12-27 raštu Nr. A33(l)-7127(4.9) Pareiškėja buvo supažindinta su senos redakcijos 2012-07-20 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-319 patvirtintu Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Savivaldybės administracijos 2014-12-31, 2015-04-27, 2015-09-15 raštuose Nr.: A33(1)-9346-(4.9), A33(l)-2871-(4.9), A33(l)-6169-(4.9) paaiškinta, kad Vilniaus r. Avižienių seniūnijos pažyma dėl gyvenamosios vietos deklaravimo neatitinka Aprašo reikalavimų, nes gyvenamosios paskirties pastatams (individualiems namams ir butams), kuriuose yra nuolat gyvenančių asmenų, Rinkliava skaičiuojama pagal faktiškai naudojamą nekilnojamojo turto paskirtį, t. y. gyvenamosios paskirties pastate gali nuolat gyventi asmenys, kurie kitu adresu deklaravę gyvenamąją vietą arba kuriems nekilnojamasis turtas nepriklauso. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tik 2015-04-30 rašte Pareiškėja paklausė, kokie dokumentai pateikiami sunaudojus didesnį elektros energijos kiekį ir jai buvo pateiktas atsakymas 2015-06-02 raštu Nr. A33(l)-3716-(4.9). Iki šiol Pareiškėja seniūnijai pagal objekto buvimo vietą arba Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriui nepateikė dokumentų, atitinkančių Aprašo reikalavimus. [...] Visi atleidimai nuo mokesčio ir lengvatos skiriamos remiantis Aprašu, kuriame Taryba numatė baigtinį sąrašą konkrečių atvejų (bei kokius dokumentus būtina pateikti), kada Rinkliavos mokėtojams gali būti suteiktos lengvatos. Pagal Aprašo 5.3. p., 100 proc. lengvata taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims, kai nekilnojamojo turto objektas buvo nenaudojamas. Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta ši lengvata, seniūnijai pagal objekto buvimo vietą arba Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriui priėmimo dienomis turi pateikti: prašymą, sąžiningumo deklaraciją (Aprašo 3 priedas), AB „ESO“ pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį už metus, kai nebuvo naudojamasi nekilnojamuoju turtu ir sunaudota elektros energijos per metus ne daugiau kaip 140 kWh. Pažymime, kad galiojančiame Apraše nenumatyta galimybė taikyti Rinkliavos lengvatą asmeniui, sunaudojančiam didesnį elektros energijos kiekį. Aprašo 19 p. nustatyta, kad Rinkliavos lengvata, nurodyta Aprašo 5.3 p., taikoma tik už praėjusius vienus metus. Dėl šios lengvatos galima kreiptis iki einamųjų metų gruodžio 31d. Pareiškėja buvo informuota Savivaldybės administracijos 2015-06-02 raštu Nr. A33(l)-3716(4.9) apie Rinkliavos lengvatos taikymą pagal Aprašo 5.3 p., kuriame nurodyta kokie dokumentai pateikiami bei papildomi dokumentai, sunaudojus elektros energijos daugiau kaip 140 kWh (vadovaujantis senos redakcijos 2012-07-20 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-319 patvirtinto Aprašo 13.3. p.). Atkreipiame dėmesį į tai, kad seniūnijai pagal objekto buvimo vietą arba Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriui Pareiškėja nepateikė dokumentų, atitinkančių Aprašo reikalavimus. [...].“

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pateikta informacija, susijusi su Savivaldybėje galiojusių Rinkliavos nuostatų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui: „[...] Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 yra patvirtinusi Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 302 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnį savivaldybės, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintų Taisyklių nuostatomis, iki 2016-07-01 nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius. Pagal Taisyklių 22 punktą turi būti taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (Taisyklių 24 punktas), o kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga (Taisyklių 29 punktas). Aptartos nuostatos sudaro galimybę diferencijuoti įmokos dydį pagal paslaugos apimtį. Vykdant savivaldybių administracinę priežiūrą nustatyta, jog Savivaldybės taryba iki 2016-07-01 nenustatė komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžių pagal Taisyklių reikalavimą taikyti dvinarės įmokos sistemą. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės atstovas 2016-07-21 Savivaldybės tarybai pateikė reikalavimą Nr. 1R-5 „Dėl Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 302 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio ir Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Reikalavimas). Vyriausybės atstovė, atsižvelgdama į Vilniaus rajono savivaldybės merės 2016-08-08 motyvuotą prašymą Nr. A33(1)-5409-(4.12) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimo Nr. 711 2 punkte pateiktas savivaldybėms rekomendacijas vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintomis taisyklėmis, pasitvirtinti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikas (2.1 p.), o iki 2016-07-01 nustatytus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius taikyti nuo artimiausių finansinių metų pradžios, tai yra nuo 2017-01-01 (2.2 p.), vadovaudamasi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio l dalies 5 punktu, pratęsė Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2016-12-31.“

9. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje 2017-07-10 gautame Pareiškėjos 2017-07-08 kreipimesi, persiųstame Aplinkos ministerijai, o paskui – Savivaldybės administracijai, pažymėta, kad Savivaldybė jau keleri metai klaidinančiai atsakinėja į jos pateikiamus prašymus, siekdama „išsireikalauti maksimalius Rinkliavos mokesčius už jokias neatliekamas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas“. Kreipimesi Pareiškėja pažymėjo, kad Savivaldybės administracija vengia pateikti atsakymus į konkrečius klausimus, nepagrįstai skaičiuoja Rinkliavą Savivaldybės teritorijoje negyvenantiems asmenims. Pareiškėjos kreipimesi pažymėta: „[...] 3) Į mano rašytą raštą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išaiškinime dėl Savivaldybės veiklos, kuri tinkamai nesivadovauja nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, nei Savivaldybės patvirtintais Rinkliavos nuostatais, nei Taisyklėmis, pateiktos išvados bei rekomendacijos (2015-11-09 pažyma Nr. 4D-2015/2-118), kurios patvirtina mano skundo pagrįstumą. Tačiau Savivaldybė į tai nekreipia jokio dėmesio, o toliau išrašinėja sąskaitas su gąsdinimais teismais; [...] 5) Kreipiausi dėl mokėjimo panaikinimo. Gavus tik pirmąjį pranešimą dėl mokėjimo Savivaldybė buvo informuota, kad gyvenamajame name niekas negyvena ir prašiau panaikinti Rinkliavos mokestį. Savivaldybei buvo pateiktas: 1) Prašymas; 2) Pažyma, patvirtinanti, kad iš Avižienių seniūnijoje adresu [...] deklaravusių ir gyvenančių asmenų nėra, 3) Sąžiningumo deklaracija. Taisyklėse yra galimybė pateikti dar KITUS dokumentus, jei viršyta elektros suvartojimo norma. Ne kartą klausiau, kokie kiti dokumentai gali būti tinkami. Konkretaus atsakymo taip ir negavau. Kodėl Trakų rajono ir kitų rajonų savivaldybės iš nuolatos negyvenančių asmenų mokesčių nerenka nei iki 2016 metų, nei nuo 2017 metų, jokių dokumentų pateikti nereikalauja, tokių mokesčių nerenka; 6) Nuo 2017-01-01 Savivaldybė pakeitė mokėjimo tarifus ir atsiųstoje skrajutėje akcentuoja „Rinkliavos dydžiai keičiasi, nes mišrias komunalines atliekas pradėjus vežti į regioninę atliekų rūšiavimo gamyklą, atliekų priėmimas pabrango dvigubai. Nepaisant to, daugumai gyventojų atliekų tvarkymo kaina nesikeis arba keisis nežymiai“. Tačiau mano mokėjimai keičiasi sekančiai: Iki 2016m.  Nuo 2017m.   Pokytis,% [...]                                  69,5   103,5   148,9 S/B „A“     10   15,40   154 [...]      72   72   100 Mano žiniomis, 2017 m. pabrangimo gyventojai nepastebėjo, nepasikeitė ir Vilniaus mieste, tik man Savivaldybėje ženkliai pabrangino. Kodėl taip elgiasi Savivaldybė? Kodėl aš su vyru, abu būdami pensininkai daugiau kaip 70 ir 80 metų amžiaus, privalome tokius mokesčius mokėti už nieką? Gal užtenka vieną kartą susimokėti mokesčius už tas pačias susidariusias komunalines atliekas, o ne tris kartus? Maloniai prašau Jūsų Savivaldybės administracijos veiklos įvertinimo ir neteisėtų mokesčių anuliavimo, nes aš nesu nuolatos gyvenanti ir komunalinių atliekų turėtoja Savivaldybėje, sąskaitos yra išrašomos, pažeidžiant Taisyklių reikalavimus už jokias nepadarytas paslaugas. [...].“

10. Savivaldybės administracija 2017-07-31 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Pareiškėjai priskaičiuotos 384,15 Eur Rinkliavos skolos priteisimo. Teismui pateiktame Savivaldybės administracijos prašyme dėl Pareiškėjai priskaičiuotos Rinkliavos priteisimo pažymėta: „Mokėtina Rinkliava atsakovei apskaičiuota, remiantis Savivaldybės sprendimu patvirtintais Rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto plotą, o būtent: Pagal turimus duomenis, atsakovei nuosavybės teise priklauso: 1) Pastatas – gyvenamasis namas, esantis Sau[...], unikalus Nr. [...]; 2) Sodų namas, esantis adresu [...] Žemės sklypo unikalus Nr. [...]. Tokias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas [...] bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko aerofotografinė nuotrauka, patvirtinanti aplinkybę, jog žemės sklype, kurio unikalus Nr. [...] stovi pastatas [...]. [...] Iš pridedamų mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2016-12-31 yra 384,15 Eur. [...] Savivaldybės administracija ne kartą informavo atsakovę apie atleidimo nuo Rinkliavos ir lengvatų skyrimo tvarką, tačiau atsakovė iki šiol nėra pateikusi dokumentų, kuriais remiantis atsakovei galėtų būti suteikta lengvata. [...].“

11. Savivaldybės administracijos 2017-09-14 rašte Nr. A33(1)-6098-(4.9) Pareiškėjai, teikiant kopiją Aplinkos ministerijai, pažymėta: „Savivaldybės administracija gavusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos persiųstą 2017-07-08 prašymą dėl Rinkliavos mokesčio, informuoja, kad į Jūsų klausimus šiais raštais 2013 12-27, 2014-04-15, 2014-05-15, 2014-06-18, 2014-07-15, 2014-11-12, 2014-12-31, 2015 04 27, 2015-06-02, 2015-07-03, 2015-10-23, 2016-05-09, 2016-06-27 raštuose Nr.: A33(l)-7127-(4.9), A33(l)-2975-(4.9), A33(l)-3772-(4.9), A33(l)-4642-(4.9), A33(l)-5240-(4.9), A33(l)-8059-(4.9), A33(l)-9346-(4.9), A33(l)-2871-(4.9), A33(l)-3716-(4.9), A33(l)-4404-(4.9), A33(l)-7164-(4.9), A33(l)-3058-(4.9), A33(l)-4335-(4.9) buvo pateikta išsami informacija. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015-11-09 pažymoje dėl X skundo prieš Savivaldybės administraciją, nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo mokėti Rinkliavos skolą teisėtumo klausimas laikytinas ginču, nagrinėtinu teismine tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straupsnio1 dalies 6 punktu, 17 straipsnio 4 dalimi bei 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, X skundo dalies dėl Rinkliavos skaičiavimo tyrimas nutrauktinas. Pranešame, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla Nr. [...] pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą dėl Rinkliavos įsiskolinimo priteisimo.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

12. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas: 5 straipsnio 3 dalis: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

13. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas: 3 straipsnis. Viešojo administravimo principai „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 3) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; [...] 6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis; [...].“

14. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas: 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas: „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: [...] 6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“ 6 straipsnio 1 dalies 31 punktas: „1. Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: [...] 31) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.“

15. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas: 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas: „[...] savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.“ 2 straipsnio 3 dalis: „vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.“ 12 straipsnis: „savivaldybės taryba savo sprendimu: 1) nustato vietinę rinkliavą; 2) tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; [...].“

16. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas: 302 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara „1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. 2. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos taršą. 3. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. 4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais.“

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas: 17 straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai „1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: [...] 4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat mokestinių ginčų; [...].“

18. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas: 2 straipsnis. Savivaldybių administracinės priežiūros įgyvendinimas „1. Savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai. [...].“ 4 straipsnis. Vyriausybės atstovo įgaliojimai „1. Prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas: 1) tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – įstatymai ir Vyriausybės sprendimai); 2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti; 3) neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti; 4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą.“

19. Nuo 2016-04-23 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių nuostatas: „1. Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – nustatyti bendruosius vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo reikalavimus, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) dydžius. 2. Taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. [...] 19. Nustatant įmokos dydį, pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai įvertinama, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų. [...] 22. Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 23. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. 24. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. 25. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: 25.1. nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; 25.2. nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; 25.3. gyventojų/darbuotojų skaičius. 26. Savivaldybės kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams gali pasirinkti tik vieną Taisyklių 25 punkte nurodytą pastoviąją įmokos dedamąją. 27. Pastovioji įmokos dalis turi būti nustatoma vienodo dydžio visiems tos pačios kategorijos nekilnojamojo turto objektams. 28. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. 29. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko. [...].“

Vietos savivaldos teisės aktai

20. Pagal Savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-514 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų reikalavimus: „[...] 10. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. [...] 12. Sodų valda – sodų paskirties objektas, naudojamas poilsiui, sodininkystei bei daržininkystei ir esantys sodininkų bendrijoje. [...] 19. Nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedant iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. [...] 45. Vietinės rinkliavos pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus nuostatų 34 punkte nustatytais atvejais. 46. Vietinės rinkliavos kintamąją dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama mišrių komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. 47. Vietinės rinkliavos kintamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebuvo naudojamasi nekilnojamojo turto (išskyrus garažų paskirties) objektu. Vietinės rinkliavos mokėtojas, kurio nekilnojamojo turto (išskyrus garažų paskirties) objektas buvo nenaudojamas ir pageidaujantis, kad jam būtų neskaičiuojama vietinės rinkliavos kintamoji dalis, savivaldybės administracijai pateikia prašymą (3 priedas) kartu su elektros energijos tiekėjo pažyma apie sunaudotą elektros energijos kiekį nekilnojamojo turto objekte arba seniūnijos pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą pažyma, įrodančia nekilnojamojo turto objekto nenaudojimą (išskyrus gyvenamosios paskirties objektams). 48. Vietinės rinkliavos kintamoji dalis neskaičiuojama tik tuo atveju, jeigu per vieną ketvirtį, už kurį vietinės rinkliavos mokėtojas prašo netaikyti kintamosios dalies, nebuvo sunaudota daugiau nei 35 kWh elektros energijos (arba atitinkamai 140 kWh elektros energijos per metus). 49. Vietinės rinkliavos mokėtojas, tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nenaudojęs nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto, ir pageidaujantis, kad jam būtų neskaičiuojama Vietinės rinkliavos kintamoji dalis už atitinkamą (-us) ketvirtį (-ius) ar visus metus, gali kreiptis į savivaldybės administraciją ar į seniūniją pagal objekto buvimo vietą šių nuostatų 47 punkte nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki kitų metų gruodžio 31 d. [...].“

Išvados

21. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos, išskiriant šias dalis: 21.1. dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijų nevykdymo; 21.2. dėl Rinkliavos skaičiavimo.

Dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijų nevykdymo

22. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 22.1. Pareiškėja kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl 2015-11-09 Pažymoje (žr. pažymos 4 punktą) pateiktų rekomendacijų nevykdymo; 22.2. Seimo kontrolierius 2015-11-09 Pažymos 46.1 ir 46.2 punktuose pateikė Savivaldybės administracijos direktoriui rekomendacijas, susijusias su informacijos apie Rinkliavos lengvatos Pareiškėjai taikymo galimybę pateikimu bei aplinkybių dėl Rinkliavos skaičiavimo patikslinimo (žr. pažymos 4.2 punktą); 22.3. Savivaldybės administracija, vykdydama Seimo kontrolieriaus 2015-11-09 Pažymos 46.1 punkte nurodytą rekomendaciją, 2015-12-14 raštu informavo Pareiškėją apie neigiamą sprendimą dėl galimybės taikyti Rinkliavos lengvatą jai, kaip pensininkei (žr. pažymos 4.3 punktą). Toks sprendimas argumentuotas šiai Rinkliavos lengvatai būtinos sąlygos (gyvenamosios vietos Savivaldybės teritorijoje deklaravimu) neišpildymu. Ši sąlyga buvo įtvirtinta tuo metu galiojusiame Rinkliavos lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Savivaldybės tarybos sprendimu; 22.4. Savivaldybės administracija, vykdydama Seimo kontrolieriaus 2015-11-09 Pažymos 46.2 punkte nurodytą rekomendaciją, pranešė, kad Rinkliava Pareiškėjai, kaip sodininkų bendrijoje „A“ esančio sodo sklypo savininkei, skaičiuojama, nepažeidžiant Aplinkos ministerijos patvirtinto Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas ar įgalioti asmenys privalo mokėti Rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo reikalavimų, nes apmokestinami ir Nekilnojamojo turto registre neregistruoti sodo sklype esantys pastatai.

23. Apibendrinant darytina išvada, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie Seimo kontrolieriaus 2015-11-09 Pažymoje Savivaldybės administracijai pateiktų rekomendacijų nevykdymą. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ši X skundo dalis atmestina.

Dėl Rinkliavos skaičiavimo

24. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 24.1. Pareiškėja nurodė, kad ir po Seimo kontrolieriaus 2015-11-09 Pažymos Savivaldybė už Savivaldybės teritorijoje turimą nekilnojamąjį turtą nepagrįstai skaičiuoja Rinkliavą, netaiko jai, kaip negyvenančiai Savivaldybės teritorijoje, Rinkliavos lengvatų, nesuteikia informacijos apie Rinkliavos lengvatos taikymui tinkamus dokumentus, kai viršijama Rinkliavos lengvatos taikymui nustatyta elektros sunaudojimo norma; 24.2. Savivaldybių institucijos yra atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų, būtinų jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizavimą (žr. pažymos 14 punktą). Šios funkcijos įgyvendinimui Savivaldybių taryboms suteikta teisė nustatyti Rinkliavą (žr. pažymos 15 punktą); 24.3. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtintais Rinkliavos nuostatais, o nesumokėta Rinkliava išieškoma; 24.4. 2015-11-09 Pažymoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog Pareiškėjai Rinkliavos skola priskaičiuota, vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, t. y. norminiu teisės aktu, dėl kurio neatitikimo aukštesnę galią turinčiam teisės aktui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui) 2012-09-06 teikime Nr. 1T-44 buvo pasisakęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje. Kadangi Pareiškėjai Rinkliavos skola buvo priskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui neatitikusiais tuo metu galiojusių Rinkliavos nuostatų reikalavimais, Pareiškėja 2015-11-09 Pažymoje buvo informuota apie galimybę nurodyto Rinkliavos mokesčio teisėtumą ginčyti teismo tvarka, keliant norminio teisės akto neatitikimo aukštesnę teisinę galią turinčiam teisės aktui klausimą. Rinkliavos nuostatų neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui buvo pašalintas, Savivaldybės tarybai 2016-12-22 priėmus sprendimą dėl naujų Rinkliavos nuostatų patvirtinimo (žr. pažymos 20 punktą); 24.5. Rinkliavos lengvatos taikymo klausimai Pareiškėjos kreipimųsi pateikimo metu turėjo būti sprendžiami, vadovaujantis tuo metu galiojusio Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo reikalavimais. Pareiškėja buvo raštu informuota apie Rinkliavos lengvatų taikymo teisinį reglamentavimą, apie šio klausimo sprendimui reikalingus pateikti dokumentus, išaiškinta Rinkliavos dydžio nustatymo tvarka (žr. pažymos 5 ir 6 punktus). Dėl Pareiškėjos teiginio, kad jai nebuvo suteikta informacija apie Rinkliavos lengvatos taikymui tinkamus dokumentus, kai viršijama Rinkliavos lengvatos taikymui nustatytas elektros sunaudojimo norma, pažymėtina, jog jau 2015-11-09 Pažymoje buvo nurodyta, kad Savivaldybės administracijos 2015-06-02 raštu Pareiškėja buvo informuota apie papildomus dokumentus. Nepateikus dokumentų, atitinkančių Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo reikalavimams, prašymas taikyti Rinkliavos lengvatą nebuvo tenkintas; 24.6. Dėl Pareiškėjos teiginio, kad 2015-11-09 Pažymoje pateiktos išvados patvirtina jos skundo pagrįstumą (žr. pažymos 9 punktą), pažymėtina, jog Seimo kontrolierius nevertino reikalavimo mokėti Pareiškėjai priskaičiuotą Rinkliavos skolą teisėtumo, nes tokio pobūdžio ginčas spręstinas teismo tvarka (žr. pažymos 17 punktą). Savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, Pareiškėjai priskaičiuotos Rinkliavos skolos išieškojimo klausimas spręstinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (žr. pažymos 10 punktą).

25. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad jis nagrinėtinas kitoje institucijoje, tyrimas nutraukiamas. Apibendrinant darytina išvada, kad Pareiškėjai priskaičiuotos Rinkliavos skolos teisėtumo klausimas nagrinėtinas teismo tvarka (žr. pažymos 10 ir 17 punktus), o Rinkliavos lengvatų taikymo klausimas, Pareiškėjai pateikus reikalingus dokumentus, nagrinėtinas Savivaldybėje. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 17 straipsnio 4 dalimi bei 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, X skundo dalies tyrimas dėl Rinkliavos skaičiavimo nutrauktinas.

26. Seimo kontrolieriai savo darbo praktikoje susiduria su asmenų nepasitenkinimu neadekvačiai dideliais mokesčiais už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Savivaldybėse. Rinkliavos dydžius nustato Savivaldybių tarybos. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis (žr. pažymos 16 punktą). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Savivaldybių administracinės priežiūros funkciją vykdantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai apskrityse tikrinamų teisės aktų projektų ir teisės aktų nevertina politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti klausimą, kas galėtų įvertinti savivaldybių nustatytų mokesčių už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių pagrįstumą; gal būtų tikslinga skirti šių mokesčių dydžių, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos pagrįstumą galintį įvertinti subjektą, užtikrinant atsakingo valdymo ir objektyvumo principų įgyvendinimą.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: X skundo dalį dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijų nevykdymo atmesti.

28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: X skundo dalies tyrimą dėl Rinkliavos skaičiavimo nutraukti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

29.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei – spręsti klausimą, kas galėtų įvertinti savivaldybių nustatytų mokesčių už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių pagrįstumą; gal būtų tikslinga skirti šių mokesčių dydžių, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos pagrįstumą galintį įvertinti subjektą, užtikrinant atsakingo valdymo ir objektyvumo principų įgyvendinimą.

Apie sprendimą dėl pateiktos rekomendacijos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir X informuoti raštu iki 2018-01-22. Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius        Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/2-806
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį