Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

 SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai organizuojant socialinių paslaugų teikimą bei vykdant teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolę (toliau vadinama – Skundas).

2. Skunde Pareiškėja nurodo: 2.1. „[...] dėl sunkių, neišgydomų ligų esu 2 gr. invalidė nuo 1995 metų, nedarbinga. [...] invalidumas be termino. Turėjau pagalbą į namus soc. centro [Kėdainių bendruomenės socialinis centras; toliau vadinama ir – Soc. centras arba Centras] 2 val. 3 kartus savaitėje, anksčiau 4 val. buvo, vėliau nuėmė, padarė 2 val. Darbuotojai [teikiantys pagalbą į namus] daug iš darbo biržos, nes jiems neapsimoka imti mokytus žmones, nes darbo birža moka soc. centrui už tuos darbuotojus“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 2.2. „Vadovė [Pareiškėjos teigimu, A] mane apgavo [Pareiškėja nurodo 2017-10-03 datą], surašė daug, bet nedavė paskaityti, liepė pasirašyti, atseit, tikrina jų darbuotojų darbą. Aš gyvenu viena, nėra kam padėti, gyvenu 5 aukšte, negaliu stovėti [...]“; 2.3. „Neturiu pagalbos. Skambinau į Savivaldybę, soc. darbuotojai Blinstrubaitei [Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja]. Ji negali dirbti su neįgaliaisiais ir vadovauti [...], jai dirbti tik su nusikaltėliais ir juos vaikyti [...]“; 2.4. „[...] nėra kam su manimi pas gydytojus nueiti, dokumentus sutvarkyti kompensacijoms – šildymui“; 2.5. „Direktorė Kaupienė atėmė pagalbą į namus.“

3. Pareiškėja prašo: „padėti man, kad soc. centras grąžintų man pagalbą į namus ir darbuotoją pastovų, o ne keistų kas dvi savaites.“

 4. Skundo tyrimui pateikti dokumentai, iš kurių nustatyta toliau nurodyta informacija. 4.1. Savivaldybės 2009-10-19 sprendimu Nr. LN-669 „Dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmeniui, kuriam darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus“ „[...] X [...], kuriai 40 proc. [...] darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus, neterminuotai nustatomas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Asmuo, atsižvelgdamas į jam nustatytus specialiuosius poreikius, turi teisę kreiptis į Savivaldybę dėl techninės, finansinės pagalbos priemonių ir socialinių paslaugų teikimo. Teikiamos šios specialiosios pagalbos priemonės: [neįrašyta]“. Pasirašiusi Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja J. Blinstrubaitė. 4.2. Centras (direktorė R. Kaupienė) 2017-10-03 raštu Pareiškėją informavo, jog, „2017 09-25 pervertinus Jūsų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, buvo nustatyta, kad esate savarankiška, pasirūpinti savimi galite. Dėl šių priežasčių Jums [...] nuo 2017-10-06 yra nutraukiamos pagalbos namuose paslaugos.“ 4.3. Pareiškėjai 2009-10-19 išduotas neįgaliojo pažymėjimas (neterminuotas), kuriame įrašyta: „Specialiųjų poreikių lygis: vidutinių. Neįgalumo lygis: [neįrašyta]. Darbingumo lygis: [neįrašyta].“

 TYRIMAS IR IŠVADOS   5. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau vadinama – Ministerija), prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Savivaldybė Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta: 6.1. „2009-10-19 Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jūratės Blinstrubaitės sprendimu Nr. LN-669 Pareiškėjai buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, vadovaujantis Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygomis bei taisyklėmis, patvirtintomis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-17 įsakymu Nr. Al-316, atsižvelgiant į Pareiškėjos 2009-10-16 prašymą Nr. NP-3dl-133 dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo. Buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nes asmeniui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus.“ 6.2. „Pagalbos į namus paslaugos Pareiškėjai paskirtos 2010-02-11 Centro direktorės Rūtos Kaupienės [toliau vadinama – Direktorė arba Centro direktorė] sprendimu atsižvelgiant į jos 2010-02-11 prašymą ir 2010-02-11 asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimą Nr. 7.“ 6.3. „Pagalbos į namus paslaugų trukmė, apibrėžta 2010-02-11 sutartyje dėl pagalbos į namus paslaugų teikimo Nr. 5, sudarytoje tarp Centro ir Pareiškėjos, nebuvo keičiama.“ 6.4. „Vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymu Nr. Al-94 [toliau vadinama – Aprašas], 10 punktu, [...] Sprendimas nutraukti pagalbos į namus paslaugų teikimą buvo priimtas atsižvelgiant į 2017-09-25 asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimą Nr. 44 ir 2017-09-25 Asmens savarankiškumo vertinimo ir paslaugos trukmės nustatymo anketą, kuriuos užpildė Centro pagalbos namuose padalinio vadovė A [toliau vadinama – Vadovė]. Vadovė žodžiu prašė Pareiškėjos pateikti gydytojų išvadas apie jos sveikatos būklę, tačiau Pareiškėja tai padaryti atsisakė. Sprendimas nutraukti pagalbos į namus paslaugas buvo priimtas Centro direktoriaus 2017-10-06 sprendimu Nr. V-78.“ 6.5. „Soc. centras teikia socialines paslaugas nuo įsteigimo. Centras įsteigtas Savivaldybės tarybos 2002-03-22 sprendimu Nr. 34. Teikiamos paslaugos ir vykdomos funkcijos yra nustatytos Centro nuostatuose, kurie yra patvirtinti Savivaldybės tarybos 2017-02-17 sprendimu Nr. TS-15.“ 6.6. „Asmenys iš Darbo Biržos pas Pareiškėją į namus nebuvo siunčiami.“ 6.7. „Savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2017-09-19 gavo [...] [namo savininkų bendrijos] valdybos nario [...] prašymą, kuriame nurodyta, kad Pareiškėja galimai piktnaudžiauja pagalbos į namus paslaugomis. Siekdamas išsiaiškinti situaciją, Savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2017-09-21 raštu kreipėsi į Centrą dėl pakartotinio Pareiškėjos paslaugų poreikio įvertinimo. Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka socialinis darbuotojas, šiuo atveju A. Pareiškėja pasirašė Asmens savarankiškumo vertinimo ir paslaugos trukmės nustatymo anketą, kurioje Pareiškėjos parašas padėtas grafoje „Sutinku su atlikto vertinimo rezultatais“, todėl Pareiškėja suprato, ką ji pasirašo.“ 6.8. „2015–2017 metais nebuvo vertinamas Pareiškėjos gebėjimas pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, nes, vadovaujantis Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. Al-742, tokį vertinimą Savivaldybės administracija paveda atlikti socialiniam darbuotojui, gavusi asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje, ar teismo rašytinį prašymą ar pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Tokio prašymo ar pareiškimo dėl Pareiškėjos 2015–2017 metais nebuvo gauta.“ 6.9. „Pareiškėjai 2015–2017 metais skirta būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, parama maisto produktais iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Ši parama skiriama Savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos specialisto sprendimu, kuriam įgaliojimą suteikė Savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjai kasmet iš Savivaldybės biudžeto lėšų skiriama vienkartinė piniginė parama dėl sunkios materialinės padėties Vienkartinės piniginės socialinės paramos ir kompensacijų skyrimo komisijos teikimu Savivaldybės administracijos direktoriui, kuris įsakymu patvirtina paramos skyrimą.“ 6.10. „2017-03-20 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-364 buvo paskirta 150,00 Eur dydžio vienkartinė piniginė parama dėl sunkios materialinės padėties. 2017-10-12 pateikė skundą Savivaldybei dėl socialinės priežiūros (pagalbos į namus) paslaugų neskyrimo.“ 6.11. „Pareiškėja skambina Socialinės paramos skyriaus vedėjai įvairiais klausimais: dėl vienkartinės piniginės socialinės paramos skyrimo, transporto paslaugų teikimo ir kt. Į visus klausimus Pareiškėjai yra pateikiami atsakymai, paaiškinama kreipimosi tvarka, skyrimo / neskyrimo aplinkybės ir pan. Socialinės paramos skyrius neregistruoja klientų telefoninių skambučių.“ 6.12. „Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius vadovaujasi Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsniu, planuoja socialines paslaugas, tai aprašo kasmet tvirtinamame socialinių paslaugų plane.“ 6.13. „Savivaldybės 2017 m. socialinių paslaugų planas yra sudarytas ir patvirtintas Savivaldybės tarybos 2017-03-31 sprendimu Nr. TS-63. 2018 m. socialinių paslaugų planas bus tvirtinamas 2018 m. kovo mėn. 2017 m. socialinių paslaugų  (pagal jų rūšis) poreikis yra aprašytas Savivaldybės 2017 m. Socialinių paslaugų plano 6 punkte.“ 6.14. „Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius vykdo Socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolę. Socialinių paslaugų teikimo situacija analizuojama Socialinių paslaugų plane. Siekiant užtikrinti geresnę teikiamų paslaugų kokybę šeimoms Socialinės paramos skyriaus iniciatyva 2017 m. įsteigtas Kėdainių pagalbos šeimai centras, pakeistas Kėdainių rajono savivaldybės socialinio darbo su socialinės rizikos šeimomis tvarkos aprašas (Savivaldybės tarybos 2017-06-30 sprendimas Nr. TS-130), pakeistas Pagalbos į namus paslaugų teikimo tvarkos aprašas (Savivaldybės tarybos 2017-06-30 sprendimas Nr. TS-131).“ 6.15. „Informacija apie Pagalbos į namus paslaugų nutraukimą Pareiškėjai yra suvesta į Socialinės paramos informacinę sistemą 2017-11-03.“ 6.16. „Pareiškėjos gebėjimai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus buvo įvertinti vadovaujantis Pagalbos į namus paslaugų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2012-12-07 sprendimu Nr. TS-343 „Dėl pagalbos į namus paslaugų teikimo tvarkos aprašo“. Asmens savarankiškumo įvertinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja yra savarankiška.“ 6.17. „Pagalbos į namus paslaugas teikia lankomosios priežiūros specialistai pagal patvirtintą Pagalbos į namus paslaugų sąrašą. Asmens (šeimos) paslaugų poreikio vertinimą (pagal pateiktus dokumentus) atlieka Centro ir seniūnijų atsakingi darbuotojai. Sprendimus dėl asmens (šeimos) pagalbos į namus paslaugų skyrimo priima paslaugas teikiančios įstaigos vadovas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos teikimu. Kartą per metus socialinio centro ir seniūnijų darbuotojai, pasikeitus asmens (šeimos) aplinkybėms ar sveikatos būklei, atlieka paslaugų poreikio vertinimą; įvertinus asmens pateiktą informaciją paslaugų poreikiui, sąlygas, asmens savarankiškumą ir paslaugos trukmę, suteikiama papildoma paslauga arba sumažinamas paslaugų skaičius. Socialinės paramos skyrius, socialinio centro ir seniūnijų darbuotojai vykdo teikiamų paslaugų kontrolę: socialinio centro ir seniūnijų darbuotojai su paslaugų gavėjais sudaro sutartis, nustato paslaugų poreikį (skaičių), apmokėjimo už paslaugas tvarką; socialinio centro ir seniūnijų lankomosios priežiūros specialistai pildo pagalbos į namus teikimo dokumentaciją (teikiamų paslaugų ir darbo laiko apskaitą); lankomosios priežiūros specialistai apie problemas, kylančias teikiant pagalbos į namus paslaugas, informuoja socialinio centro ar seniūnijos atsakingus darbuotojus; pagalbą į namus teikiantys ir organizuojantys socialinio centro ir seniūnijų darbuotojai periodiškai (kartą per mėnesį) pasitarimuose pasidalina patirtimi, sprendžia iškylančias problemas, socialinės paramos skyriaus specialistai teikia metodinę pagalbą (problemoms spręsti); socialinės paramos skyriaus vedėjas, siekdamas užtikrinti teisingą su teikiamomis paslaugomis susijusių teisės aktų įgyvendinimą, kontroliuoja socialinio centro ir seniūnijų darbuotojų veiklą, nagrinėja asmenų (šeimų) pareiškimus, prašymus, organizuoja darbuotojų (socialinio centro ir seniūnijų) pasitarimus ir teikia metodinę informaciją socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo klausimais.“ 6.18. 2010-02-11 surašytame asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinime (Anketa, Forma) buvo pateikti tokie duomenys apie Pareiškėją: 1) 4 punkte „Asmens (šeimos) socialinis savarankiškumas“: ar asmuo [Pareiškėja] geba tvarkytis buityje, pozityviai bendrauja šeimoje, su kaimynais, bendruomenėje, geba atlikti asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime reikalingas funkcijas – visur buvo pažymėta „iš dalies“; 2) 6 punkte „Asmens (šeimos) motyvacija spręsti savo problemas“ pažymėta – „dėl ligos (raumenų nykimas)“; 3) 8 punkte „Motyvuotos išvados apie asmens (šeimos) socialinę riziką, galimybes gyventi savarankiškai, palaikyti ryšius su visuomene“ pažymėta – „Siekiant palaikyti galimybes gyventi savarankiškai reikalingos pagalbos į namus paslaugos“; 4) 10 punkte „Rekomenduojama“ pažymėta – „Socialinė priežiūra. Pagalba į namus.“ 6.19. 2010-02-11 Pareiškėjai skirtos pagalbos į namus paslaugos, paslaugos teikėjas – Centras. Su Pareiškėja buvo sudaryta neterminuota sutartis, kurioje pažymėta paslaugos pavadinimas bei paslaugos dažnis: „Pagalba buityje ir namų ruošoje – 2 k. per savaitę; pagalba apsirūpinant maisto produktais – 2 k. per savaitę; pagalba vykdant įvairius Pavedimus – 1 k. per mėnesį.“ 6.20. Namo gyventojai 2017-09-04 prašymu kreipėsi  Savivaldybę, nurodydami: „[...] Išrinkus pirmininku [...] [pavardė Seimo kontrolieriui žinoma], pasipylė anoniminiai skundai į įvairias valstybines institucijas ir tarnybas dėl jo vykdomos veiklos. Aktyviausia [...] buto gyventoja [Pareiškėja]. Ji vis skundžia ir skundžia namo pirmininko veiksmus. Jos skundai yra visiškai nepagrįsti. [...]. Labai prašome padėti mums išspręsti šią problemą, [...]. Prašome nekreipti dėmesio į Pareiškėjos [...] ir kitų asmenų anoniminius skundus. Valdybos nariai apklausė visus namo gyventojus, ar jie pritaria pirmininko vykdomai veiklai. Didžioji namo gyventojų dauguma pritaria. Todėl visi skundai yra nepagrįsti ir neteisingi. [...].“ 6.21. Savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2017-09-21 raštu kreipėsi į Centrą, nurodydamas, „atsižvelgiant į [...] prašymą, prašome įvertinti prašyme pateiktus faktus ir pakartotinai įvertinti Pareiškėjos socialinių paslaugų poreikį. [...].“ 6.22. 2017-09-25 buvo atliktas Pareiškėjos socialinių paslaugų poreikio vertinimas; jį atlikus buvo pateikti tokie duomenys apie Pareiškėją: 1) 4 punkte „Asmens (šeimos) socialinis savarankiškumas“: ar asmuo [Pareiškėja] geba tvarkytis buityje, geba atlikti asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime reikalingas funkcijas – pažymėta „Taip“; „pozityviai bendrauja šeimoje, su kaimynais, bendruomenėje, turi problemų dėl gyvenamojo būsto, turi problemų dėl smurto ar prievartos šeimoje“ – pažymėta „Ne“; turi kitų socialinių problemų – pažymėta „Iš dalies“; 2) 6 punkte „Asmens (šeimos) motyvacija spręsti savo problemas“ pažymėta – „Asmuo motyvuotas spręsti savo problemas“; 3) 8 punkte „Motyvuotos išvados apie asmens (šeimos) socialinę riziką, galimybes gyventi savarankiškai, palaikyti ryšius su visuomene“ pažymėta – „Asmuo savarankiškai gyventi gali, palaiko ryšius su visuomene.“ 6.23. Pateikta „Asmens savarankiškumo vertinimo ir paslaugos trukmės nustatymo anketa“, kurios grafoje „Savarankiškas“ visuose punktuose (Asmens higienos priežiūra. Maisto gamyba. Judėjimas. Namų ruoša. Gebėjimas veikti. Socialiniai ryšiai. Psichinė būklė. Jutimas (rega, klausa) pažymėtas 1 balas. Pareiškėja šią anketą pasirašė. 6.24. Centro direktorės 2017-10-06 įsakymu Nr. V-78 nuo 2017-10-06 Pareiškėjai nutrauktas pagalbos namuose paslaugos teikimas. 6.25. Pareiškėja 2017-10-12 skundu kreipėsi į Savivaldybę, nurodydama, kad nepagrįstai nutraukta pagalbos į namus paslauga, ir prašė šią paslaugą grąžinti. 6.26. Savivaldybė 2017-11-10 raštu Pareiškėjai pateikė atsakymą: „Išnagrinėję Jūsų skundą, norime informuoti, kad Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2017-09-19 gavo [...] valdybos nario [...] prašymą, kuriame nurodyta, kad Pareiškėja galimai piktnaudžiauja pagalbos į namus paslaugomis. Siekdamas išsiaiškinti situaciją, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2017-09-21 raštu kreipėsi į Centrą dėl pakartotinio Pareiškėjos paslaugų poreikio įvertinimo. Vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo [...] 10 punktu, „Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu, pasikeitus aplinkybėms ar asmens sveikatos būklei, nustato socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai“. Sprendimas nutraukti pagalbos į namus paslaugų teikimą buvo priimtas atsižvelgiant į 2017-09-25 asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimą Nr. 44 ir Asmens savarankiškumo vertinimo ir paslaugos trukmės nustatymo anketą, kuriuos užpildė Centro pagalbos namuose padalinio vadovė [...]. Vadovė žodžiu prašė Jūsų pateikti gydytojų išvadas apie sveikatos būklę, tačiau tai padaryti atsisakėte. Sprendimas nutraukti pagalbos į namus paslaugas buvo priimtas Kėdainių bendruomenės socialinio centro direktoriaus 2017-10-06 sprendimu Nr. V-78.“

7. Ministerija Seimo kontrolierių informavo: „Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Socialinių paslaugų poreikio nustatymo tvarka, kriterijai ir procedūros, socialinių paslaugų skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo bei asmens siuntimo į socialinės globos namus tvarka, asmens (šeimos) teisės ir pareigos, informacijos teikimas ir saugojimas, skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos apraše, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymu Nr. Al-94 [Aprašas]. Apraše numatyta, kad asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis, atsižvelgiant ir į asmens poreikių rūšį bei asmens priskyrimą socialinei grupei. Asmens socialinių paslaugų poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų specializaciją darbui su atskiromis asmenų socialinėmis grupėmis, kompetenciją ir gebėjimus, reikalingus vertinimui atlikti. Aprašo 6 p. numatyta, kad tais atvejais, kai asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui nustatyti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, savivaldybės institucijos nustatyta tvarka gali būti sudaroma specialistų komisija. Vadovaujantis Aprašo 29 p., asmens (šeimos) bendrųjų socialinių paslaugų ar socialinės priežiūros poreikis nustatomas užpildant Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą, nustatytą Aprašo l priede. Pagal šį priedą įvertinama šeimos situacija, asmens ir jo šeimos veiklos pobūdis, socialinė padėtis, asmens fizinis ir socialinis savarankiškumas (įgūdžiai, gebėjimai, bendravimas) ir, atsižvelgiant į motyvuotas išvadas apie asmens socialinę riziką, galimybes gyventi savarankiškai, palaikyti ryšius su visuomene bei kitų specialistų (įstaigų, organizacijų) pateiktas išvadas, teikiamos rekomendacijos dėl paslaugų teikimo (neteikimo) ar dėl socialinės globos poreikio vertinimo atlikimo. Taip pat Aprašo 34 p. numatyta, kad sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo įstaigų, policijos ir kitų institucijų darbuotojai bei kiti asmenys privalo socialiniams darbuotojams teikti išvadas, būtinas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui nustatyti. Vadovaujantis Aprašo 45 p., sprendimas dėl socialinių paslaugų asmenims (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės institucijos nustatyta tvarka. Pareiškėjai vidutinių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai buvo nustatytas pagal turėtą darbingumo lygio nustatymą iki senatvės pensijos amžiaus, vadovaujantis Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-16 įsakymu Nr. AM 16, 23.3 papunkčiu (esant 30–55 proc. darbingumo lygiui, nustatomas vidutinių specialiųjų poreikių lygis). Pareiškėjai buvo teikiamos pagalbos į namus paslaugos pagal nustatytą socialinių paslaugų poreikį. Ministerijos žiniomis, Kėdainių bendruomenės socialinių paslaugų centras, gavęs informaciją apie pasikeitusius Pareiškėjos poreikius ir socialinę situaciją, iš naujo įvertino jos socialinių paslaugų poreikį vadovaudamasis Aprašo 10 p., kuriame numatyta, kad asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu, pasikeitus aplinkybėms ar asmens sveikatos būklei, nustato socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai. Kaip nurodyta pažymoje, buvo nustatyta, kad Pareiškėja yra savarankiška ir apie pagalbos į namus paslaugų nutraukimą ji buvo informuota raštu. Detalesnę informaciją gali pateikti Savivaldybė. Aprašo 52 p. yra numatyta, kad sprendimo kopija per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiama (išsiunčiamą) asmeniui. Manome, kad pažymoje nagrinėjamu atveju Kėdainių bendruomenės socialinių paslaugų centras, atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėja yra pensinio amžiaus asmuo su nustatytu vidutinių specialiųjų poreikių lygiu, sprendimą dėl pagalbos namuose paslaugų nutraukimo turėjo įteikti Pareiškėjai jos namuose (kur ir buvo teikiamos paslaugos), paaiškinant to priežastis ir informuojant apie galimybes gauti kitas socialines paslaugas (pvz., bendrąsias) pagal jos poreikius. Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 35 str., savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

8. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai 8.1. Vietos savivaldos įstatymu reglamentuojama: 8.1.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: [...] 11) viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą; [...].“ 8.1.2. 6 straipsnis – „1. viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra: [...] 12) socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis; [...]   43) socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas; [...].“ 8.2. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau vadinama – Piniginės socialinės paramos įstatymas) reglamentuojama: 8.2.1. 4 straipsnis – „1. Piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. 2. Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką [...]; pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) [...] kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas. [...].“ 8.2.2. 5 straipsnis – „Piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos).“ 8.3. Socialinių paslaugų įstatyme [Įstatymas] reglamentuojama: 8.3.1. 3 straipsnis – „1. Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. 2. Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. 3. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti.“ 8.3.2. 8 straipsnis – „1. Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka. 2. Specialiosioms paslaugoms priskiriama: 1) socialinė priežiūra; 2) socialinė globa. 3. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros. 4. Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apnakvindinimo bei kitos paslaugos. 5. Socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai reikia nuolatinės specialistų priežiūros. 6. Socialinė globa pagal trukmę skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę.“ 8.3.3. 10 straipsnis – „1. Socialinių paslaugų valdymas apima socialinių paslaugų planavimą, organizavimą, kompetencijos pasiskirstymą ir socialinių paslaugų kokybės vertinimą, priežiūrą bei kontrolę valstybės ir vietos savivaldos lygmenimis. 2. Pagrindinės socialinių paslaugų valdymo institucijos yra: 1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 2) savivaldybės; 3) Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas).“ 8.3.4. 13 straipsnis – „1. Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. 2. Savivaldybė planuoja socialines paslaugas: 1) vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius; 2) pagal gyventojų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis; 3) vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį. 3. Socialinių paslaugų teikimo mastui ir rūšims pagal gyventojų poreikius nustatyti savivaldybė kasmet sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą. Socialinių paslaugų planas sudaromas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta socialinių paslaugų planavimo metodika. 4. Savivaldybė organizuoja socialines paslaugas asmenims (šeimoms): 1) organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą; 2) pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai); 3) vertina asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir nustato asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį; 4) viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams; 5) jeigu reikia, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, nustatyta tvarka perduoda savivaldybei priklausančias patalpas socialinių paslaugų įstaigoms panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis; 6) steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinių paslaugų įstaigas bei užtikrina jų funkcionavimą; [...]; 8) rengia ir įgyvendina savivaldybės socialinių paslaugų priemones, numatytas savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (arba) strateginiame veiklos plane. 5. Savivaldybė steigia savo naujas socialinių paslaugų įstaigas tik tais atvejais, kai kitos socialinių paslaugų įstaigos neteikia ar teikia nepakankamai, ar negali teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės tų socialinių paslaugų, kurioms yra nustatytas savivaldybės teritorijos gyventojų poreikis. 6. Savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. 7. Savivaldybė informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir gyventojus apie jos teritorijoje teikiamas socialines paslaugas. Duomenis apie gyventojams skirtas, teikiamas ar neskirtas (nurodydamos jų neskyrimo priežastis) socialines paslaugas savivaldybės teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS). 8. Kiekvienos savivaldybės administracijoje turi veikti padalinys, planuojantis socialines paslaugas, administruojantis socialinių paslaugų organizavimą ir bendrųjų socialinių paslaugų bei socialinės priežiūros kokybės kontrolę.“ 8.3.5. 16 straipsnis – „1. Asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis. 2. Asmens nesavarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, socialinę riziką ir su šiais veiksniais susijusius gebėjimus bei motyvaciją spręsti savo socialines problemas ir šeimos galimybes rūpintis asmeniu, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime. 5. Šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant šeimos narių gebėjimus, galimybes ir motyvaciją spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene bei galimybes tai ugdyti ar kompensuoti šeimos interesus ir poreikius atitinkančiomis bendrosiomis socialinėmis paslaugomis ar socialine priežiūra. 6. Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka. 7. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu periodiškai peržiūri socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai. [...].“ 8.3.6. 35 straipsnis – „1. Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui. 2. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. [...]. 9. Ginčai dėl savivaldybės institucijos, [...] priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ 8.4. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojama: „1. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.  2. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. [...].“ 8.5. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymu Nr. A1-94 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše (Aprašas) reglamentuojama: „1. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – aprašas) nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustatančius subjektus, asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo kriterijus ir procedūrą, asmens socialinės globos poreikio vertinimo, socialinių paslaugų skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo bei asmens siuntimo į socialinės globos namus (toliau vadinama – Globos namai) tvarką, asmens (šeimos) teises ir pareigas, informacijos teikimą ir saugojimą, skundų nagrinėjimo tvarką. 2. Šis aprašas taikomas nustatant individualų socialinių paslaugų poreikį, priimant sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo ir siuntimo į Globos namus, asmenims, pageidaujantiems gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Socialinių paslaugų, kurios teikiamos papildomai asmens (šeimos) pageidavimu, poreikis nevertinamas. […]. 5. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka. […]. 52. Sprendimo dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo kopija per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiama (išsiunčiama) asmeniui. Sprendimo originalas įsegamas į asmens bylą. 75. Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo išvadas, sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo, įrašymą į savivaldybės asmenų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti, siuntimą į Globos namus asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui. Šiais atvejais savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. [...].“ 8.6. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-16 įsakymu Nr. A1-316 patvirtintose Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygose bei taisyklėse (toliau vadinama – Taisyklės; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2013-10-04) reglamentuojama: „10. Specialieji poreikiai nustatomi atsižvelgiant į pagrindines neįgaliųjų veiklos sritis: buitį ir asmeninį gyvenimą, ugdymąsi, darbinę veiklą ir visuomeninį gyvenimą. 11. Specialieji poreikiai savivaldybėse nustatomi pagal šiuos pagrindinius kriterijus: 11.1. techninės pagalbos priemonių poreikis; 11.2. finansinės pagalbos priemonių poreikis; 11.3. socialinių paslaugų poreikis. 12. Skiriami šie specialiųjų poreikių lygiai: 12.1. nedidelių – nežymiai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, nedidelė specialiosios pagalbos priemonių apimtis; 12.2. vidutinių – vidutiniškai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, vidutinė specialiosios pagalbos priemonių apimtis; 12.3. didelių – visiškai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, didelė specialiosios pagalbos priemonių apimtis arba nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. [...]; 14. Asmens specialiųjų poreikių lygį savivaldybėje nustato komisija. Specialiųjų poreikių lygis yra nustatomas vertinant reikalingų specialiosios pagalbos priemonių apimtį (3 priedas). [...]. 23. Specialiųjų pagalbos priemonių apimtis nevertinama (2 ir 3 priedai nepildomi ir komisijai svarstyti neteikiami) šiais atvejais: [...]; 23.3. kai asmeniui buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus. Asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas darbingumo lygis (išskyrus specialiuosius poreikius), nustatomas neterminuotas specialiųjų poreikių lygis remiantis jo pateikta darbingumo lygio pažyma ar pateiktu neįgaliojo pažymėjimu: 23.3.1. esant 0–25 proc. darbingumo lygiui, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis; 23.3.2. esant 30–55 proc. darbingumo lygiui, nustatomas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. [...]. Asmenims, nurodytiems 23.3 punkte, nustatomas neterminuotas vidutinių ar didelių specialiųjų poreikių lygis. [...].“ 8.7. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2012-12-07 sprendimu Nr. TS-343 patvirtintame Pagalbos į namus paslaugų teikimo tvarkos apraše (Paslaugų teikimo aprašas) reglamentuojama: „10. Pagalbos į namus paslaugų gavėjai gali būti: [...]; 10.2. pensinio amžiaus asmenys ir ų šeimos ; [...]. 12. Šių paslaugų teikimo pirmumą turi vieniši, nepasiturintys (kurių pajamos neviršija valstybės remiamų pajamų dvigubo dydžio) asmenys, [...]. 18. Atsakingi darbuotojai perduoda surinktus asmens dokumentus Pagalbos į namus paslaugų skyrimo komisijai, kuri sudaroma Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. [...]. 19. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir savarankiškumas socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu, pasikeitus aplinkybėms ar sveikatos būklei, bet ne rečiau kaip kartą per metus peržiūri socialinio centro ar seniūnijų atsakingi darbuotojai. [...]. 26. Seniūnijų seniūnai, socialinio centro direktorius Pagalbos į namus paslaugų skyrimo komisijos teikimu per 3 darbo dienas priima sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo, sustabdymo  ar nutraukimo ir užpildo formą SP-9 [...]. 48. Pagalbos į namus paslaugų teikimas gali būti nutrauktas šiais atvejais: 48.1. socialinių paslaugų gavėjui pažeidus sutarties sąlygas; 48.2. socialinių paslaugų gavėjui [...] pateikus raštišką prašymą; 48.3. kai asmuo atsisako mokėti už socialines paslaugas; 48.4. kai asmuo išvyksta gyventi į kitą savivaldybę, užsienio valstybę; 48.5. kai asmuo savo veiksmais kelia grėsmę paslaugas teikiančio darbuotojo saugumui ir sveikatai; 48.6. pasibaigus sutarties dėl socialinių paslaugų teikimo terminui ar asmeniui mirus; 48.7. nesudarant sąlygų teikti socialines paslaugas [...] 48.8. pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui tenkinti (pasveikus, įsidarbinus ir kt.); 48.9. kai asmuo nebeatitinka šios tvarkos reikalavimų. [...].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas:  „Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (Konstitucinio Teismo 2001-06-28, 2002-12-24 nutarimai). Kartu pažymėtina, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Konstitucinio Teismo 2000-06-13, 2002-12-24 nutarimai). Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. [...] Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas).“

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) praktika: 10.1. LVAT 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta: „[...]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“; 10.2. LVAT 2016-09-16 apžvalgoje (Administracinė jurisprudencija. 2016, 30), be kita ko, nurodyta: „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija gerą administravimą įvardija kaip pagrindinę teisę. [...]. Administracinės taisyklės turi svarbią reikšmę įgyvendinant teisę, įskaitant ir teisę, susijusią su pagrindinių žmogaus teisių apsauga. Administracinė teisė savaime yra svarbus teisių apsaugos veiksnys. Antai, teisė būti išklausytam ir pareiga surinkti pakankamai informacijos (prieš priimant sprendimą) yra neatsiejama įvairių materialiųjų teisių, laiduojamų nacionalinių konstitucijų ir įstatymų, įgyvendinimo dalis. Todėl šios taisyklės gali veikti kaip priemonė tikslui - materialiųjų teisių įgyvendinimui konkrečioje situacijoje - pasiekti. [...]. Geras administravimas, įtvirtintas kaip asmenų subjektinė teisė, viešojo administravimo subjektus ne tik įpareigoja paisyti teisinių reikalavimų, bet taip pat suteikia asmenims šios teisės įgyvendinamumo garantiją jų santykiuose su administraciniais organais (Wakefield 2007, 58-59). [...]“; 10.3. LVAT 2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013 – „[...] Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

Tyrimo išvados

11. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuotina: 11.1. vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas; 11.2. pagal Įstatymo (pažymos 8.3.4 punktas) nuostatas, Savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus paslaugos; 11.3. LVAT savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad „viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtu aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti“ (žiūrėti, pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A75G-2036/2008, 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14(3-l543/2012“; 11.4. nagrinėjamu atveju: 11.4.1. Pareiškėja skundžiasi, kad Centras nepagrįstai nutraukė jai teiktos pagalbos į namus paslaugos teikimą, Savivaldybė nesiėmė veiksmų, patikrinti, ar pagrįstai Centras priėmė tokį sprendimą, bei jį panaikinti. Pareiškėjai neterminuotai yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. 11.4.2. Savivaldybė, gavusi Pareiškėjos skundą dėl Centro priimto sprendimo neteikti Pareiškėjai pagalbos į namus paslaugos, jį išnagrinėjo ir 2017-11-10 pateikė atsakymą (pažymos 6.26 punktas); tačiau šis atsakymas bei Savivaldybės vykdoma socialinės priežiūros kokybės kontrolė nelaikytini tinkamais, nes, gavusi Pareiškėjos skundą: 1) Savivaldybė nesudarė komisijos, kuri pakartotinai nustatytų (patikrintų) Pareiškėjos socialinių paslaugų poreikį (Įstatymo 35 straipsnis, Aprašo 75 punktas, pažymos 8.3.7, 8.5 punktai); 2) nepatikrino, ar Centras turėjo Savivaldybės Pagalbos į namus paslaugų skyrimo komisijos teikimą (pažymos 8.7 punktas); 3) Savivaldybė nesiaiškino, kokio Paslaugų teikimo apraše (pažymos 8.7 punktas) numatyto atvejo  neatitiko Pareiškėja, dėl ko jai buvo nutrauktas pagalbos į namus teikimas; 4) Savivaldybė pavedė Centrui atlikti pakartotinį Pareiškėjos paslaugų poreikio įvertinimą vadovaudamasi tik Pareiškėjos namo gyventojų prašyme nurodoma aplinkybe, jog Pareiškėja galimai piktnaudžiauja pagalbos į namus paslaugomis. Savivaldybė nekreipė dėmesio į tai, kad namo gyventojai prašė „nekreipti dėmesio į skundus“ dėl Bendrijos pirmininko veiklos, o ne imtis priemonių Pareiškėjos atžvilgiu (dėl jai teikiamų socialinių paslaugų), kad prašyme nurodoma, jog „pasipylė anoniminiai skundai“ (pažymos 6.20 punktas), tačiau kartu nurodoma, kad Pareiškėja skundžia pirmininko veiksmus, ir t. t. Pažymėtina, kad Pareiškėjai pagalba į namus teikiama ne vienerius metus, tačiau Savivaldybė net nebandė išsiaiškinti, ar Centras yra gavęs socialinių darbuotojų, teikusių Pareiškėjai šias paslaugas, vertinimus (ataskaitas), nuomones, kad galimai reikėtų nutraukti tokios paslaugos teikimo Pareiškėjai sutartį, ar buvo kokių nors problemų (nuo 2010 metų) teikiant Pareiškėjai pagalbos į namus paslaugas; 5) Savivaldybė nepagrįstai nesiaiškino Centro priimto Įsakymo nutraukti pagalbos teikimą į namus pagrįstumo ir teisėtumo, nekreipė dėmesio, kad jis priimtas tik vadovaujantis socialinių paslaugų poreikio vertinimu, be teisinės argumentacijos. Atkreiptinas dėmesys į LVAT formuojamą praktiką, kad individualaus administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo; 6) Savivaldybė neišaiškino Pareiškėjai savo priimto sprendimo (atsakymo) apskundimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Centro įsakyme bei pranešime Pareiškėjai taip pat neišaiškinta priimto sprendimo nutraukti pagalbos į namus teikimą apskundimo tvarka. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka (pažymos 8.4 punktas). Tiek Centro priimtas įsakymas nutraukti Pareiškėjai pagalbos į namus teikimą, tiek Savivaldybės atsakymas (Savivaldybė nepanaikino Centro įsakymo) laikytini individualiais administraciniais aktais, todėl Pareiškėja turėjo būti informuota apie jų apskundimo tvarką.

12. Apibendrinant pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybės vykdoma socialinės priežiūros kokybės kontrolė yra nepakankama, Pareiškėjos skundas Savivaldybėje išnagrinėtas pažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatas, taigi Skundas pripažintinas pagrįstu.

 SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Kėdainių rajono savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai organizuojant socialinių paslaugų teikimą bei vykdant teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolę, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 15, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja atkreipti dėmesį į pažymos išvadas ir: 14.1. teisės aktuose nustatyta tvarka išnagrinėti Pareiškėjos 2017-10-12 skundą dėl pagalbos į namus paslaugos nutraukimo pagrįstumo, apsvarstant šios socialinės paslaugos teikimo atnaujinimo galimybes; pateikti Pareiškėjai  motyvuotą atsakymą, išaiškinti apskundimo tvarką; 14.2. įvertinti pareigūnų, rengusių ir teikusių atsakymą Pareiškėjai socialinės paslaugos teikimo klausimais, veiksmus, pateikti išvadas šiuo klausimu; 14.3. imtis priemonių, kad ateityje klausimai dėl socialinių paslaugų teikimo / nutraukimo būtų sprendžiami griežtai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius         Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/2-1457
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį