Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai taikant teisės aktus, nepateikus prašomos informacijos (toliau vadinama – Skundas). Skundo kopijos pateiktos Savivaldybei ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau vadinama – Komisija arba VKEKK).

2. Skunde nurodoma: 2.1. „Pareiškėjas gavo Savivaldybės 2016-07-22 raštą Nr. SG-714-(6.30) (į Pareiškėjo 2016-07-12 raštą), kuriame informuojama, kad UAB „A“ [toliau vadinama – Administratorius] informavo, kad daugiabučio namo, [...] [toliau vadinama – Namas], butų savininkų balsavimas raštu dėl laiptinėse esančių šildymo prietaisų vienetų sumažinimo neįvyko, nes nebuvo dalyvių kvorumo. 2016-02-02 Namo butų savininkai parašė prašymą Administratoriui nevykdyti ir neplanuoti jokių Namo atnaujinimo ar remonto darbų 2016 metais; Savivaldybė, atsižvelgdama į 2016-05-05 Bendrijos įregistravimo faktą, nevykdys Administratoriaus veiklos, susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, veiklos ir priežiūros kontrolės.“ 2.2. „Pareiškėjas gavo Savivaldybės 2016-07-27 raštą Nr. SG-727-(6.29) (į Pareiškėjo 2016-05-16 raštą), kuriame informuojama, kad AB „B“ [toliau vadinama – Bendrovė, Prižiūrėtojas] pagal faktinį šilumos os suvartojimą pastate kiekvieną mėnesį nustato santykinius šilumos pastatui šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, analizuoja gautus duomenis ir kartą per ketvirtį teikia juos Bendrojo naudojimo objektų valdytojui, kartą per metus rengia pasiūlymus dėl efektyvaus šilumos vartojimo ir šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo. Pagal šiuos rodiklius, kiek reikia šildymo prietaisų Namo laiptinėse, Bendrovės darbuotojai nuspręsti negali. [...] norint žinoti, koks reikalingas optimaliausias šildymo prietaisų skaičius Namo laiptinėse, gali suskaičiuoti šildymo sistemų projektuotojai.“ 2.3. „Pareiškėjas gavo Savivaldybės 2016-07-29 raštą Nr. STR-1147 (į Pareiškėjo 2016-07-12 raštą), kuriame informuojama, kad Administratoriaus veiklos patikrinimas nebuvo atliktas; valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės vykdytojas priėmė sprendimą neatlikti neplanuoto kompleksinio patikrinimo, o reaguojant į Aplinkos ministerijos prašymą (2016-01-21 raštas Nr. (13-l)-D8-467) įpareigotas Administratorius organizuoti Namo butų savininkų balsavimą dėl šildymo prietaisų sumažinimo.“ 2.4. „Pareiškėjas gavo Savivaldybės 2016-09-01 raštą Nr. SG-870-(6.1k), kuriame informuojama, kad Bendrovė, skirstydama šilumos energiją pastatuose bei skaičiuodama mokėjimus, vadovaujasi tik teisės aktų nustatyta tvarka, todėl keisti šilumos paskirstymo ir apskaičiavimo tvarką vadovaujantis Jūsų pasiūlymais galėtų tik tuo atveju, jei jie būtų įtvirtinti atitinkamuose teisės aktuose. [...] šildymo prietaisai Namo antroje laiptinėje buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos iki Bendrovei tampant šio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja. Atsižvelgiant į tai, kad Namo butų savininkai ir Administratorius nesikreipė, nepateikė naujų šildymo prietaisų ir neprašė atstatyti laiptinėje šildymą, tas ir nebuvo padaryta. Bendrovei, gavus Jūsų prašymą pabandyti atstatyti antroje laiptinėje minėtame name šildymą, pavyko iš atjungtų ir prakiurusių briaunotų vamzdžių sekcijų atrinkti ir sumontuoti dvi sekcijas, kurios bent laikinai dar yra tinkamos patalpų šildymui. [...].“ 2.5. „Dėl šių raštų teiginių Pareiškėjas pažymi:     1. Dėl Administratoriaus veiklos, susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, veiklos ir priežiūros kontrolės (pagal Aplinkos ministerijos 2016-01-21 raštą  Nr. (13-l)-D8-467): [...]. Jei Savivaldybė būtų neignoravusi Aplinkos ministerijos 2016-01-21 rašto Nr. (13-1)-D8-467, tai iki 2016-05-05 jau būtų įvykdžiusi Administratoriaus veiklos, susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, veiklos ir priežiūros kontrolę.   2. Dėl Bendrovės informacijos apie nustatytus santykinius Šilumos pastatui šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, duomenų analizes už 2015 ir 2016 metus bei pasiūlymus dėl efektyvaus šilumos vartojimo ir šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo, teiktus 2014, 2015 ir 2016 metais, [...]:     2.1. [...]. Bendrovė, teikianti asmenims viešąsias paslaugas (šilumos energiją, karštą vandenį, prižiūrėdama (eksploatuodama) daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas), būdama akcine bendrove, kurioje Savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo vykdyti Įstatymą ir teikti Pareiškėjui jo prašomą informaciją. [...]. Bendrovė neteikdama Pareiškėjo prašytos informacijos pažeidžia minėtų teisės aktų nuostatas, o Savivaldybė, toleruodama Bendrovės neteisėtą neveikimą, tinkamai neįgyvendina Savivaldybės Bendrovės priežiūros, jos viešųjų paslaugų teikimo priežiūros ir kontrolės ir tuo pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 9 str. l dalies ir 16 str. 2 dalies, kitų pirmiau minėtų teisės aktų nuostatas.     2.2. Pareiškėjas 2016-04-01 raštu prašė Bendrovę, atsižvelgiant į tai, kad laiptinių langai pakeisti į sandarius plastikinius, laiptinių įėjimuose yra dviejų durų tambūrai, įvertinti galimybę sumažinti laiptinių radiatorių sekcijų skaičių ir teikti pasiūlymus dėl efektyvaus šilumos vartojimo ir šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo Namo butų savininkų bendrijai arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Pareiškėjas nėra gavęs rašto su paaiškinimu, kad, norint žinoti, koks reikalingas optimaliausias šildymo prietaisų skaičius Namo laiptinėse, gali suskaičiuoti šildymo sistemų projektuotojai. [...] tai gali atlikti Bendrovės techninio skyriaus kvalifikuoti specialistai, jei Bendrovė kaip Prižiūrėtojas tinkamai atliktų įstatymo prievolę rengiant pasiūlymus dėl efektyvaus šilumos vartojimo ir šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.     2.3. Dėl teisinio pagrindo Bendrovės sąskaitose apskaičiuojamo ir taikomo „Normatyvinio karšto vandens kiekio“, atliekant suvartoto karšto vandens kiekio koregavimą ir nustatant šilumos kiekį, priskirtą geriamajam vandeniui šildyti. [...]. Savivaldybės 2016-09-07 rašte teigiama, kad didžiojoje dalyje daugiabučių gyvenamųjų namų taikomas 2005 m. gegužės 5 d. VKEKK nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4; pagal 2016-06-13 VKEKK nutarimu Nr. O3-183 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu vartotojams paskirstomas proporcingai jų butų naudingam plotui. Pastebėtina, kad 2005 m. gegužės 5 d. VKEKK nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 išvis nereglamentuoja šilumos kiekio su nepaskirstytu karštu vandeniu paskirstymo vartotojams, tuo labiau atvejo, kai vartotojai nepraneša skaitiklių rodmenų, bei pritaikytų karšto vandens suvartojimo normų perskaičiavimo tvarkos, kai vartotojas vėliau praneša rodmenis. [...] Savivaldybės 2016-09-07 rašto teiginys, kad karšto vandens suvartojimo kiekio nustatymo tvarka, kai vartotojai nepraneša skaitiklių rodmenų, bei pritaikytų karšto vandens suvartojimo normų perskaičiavimo tvarka, kai vartotojas vėliau praneša rodmenis, nepasikeitė, yra absurdiškas. Savivaldybės 2016-09-07 rašto teiginys, kad Bendrovė visą pastate suvartotą šilumos kiekį paskirsto vartotojams tik pagal galiojančius VKEKK rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus šilumos paskirstymo metodus, bei 2016-09-01 rašto teiginys, kad Bendrovė, skirstydama šilumos energiją pastatuose bei skaičiuodama mokėjimus, vadovaujasi tik teisės aktų nustatyta tvarka, yra akivaizdžiai ignoruojantys aplinkybę, kad Bendrovės taikomas „Normatyvinis karšto vandens kiekis“ nėra nustatytas teisės aktais – jos taikomas metodas neparinktas iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų, nesuderintas su Komisija. Komisijos 2014-05-19 rašte Nr. R2-1362 taip pat pripažinta, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 179.5 punkte dėl įpareigojimo karšto vandens tiekėjui atlikti karšto vandens kiekio perskaičiavimus šio perskaičiavimo detali tvarka nėra reglamentuota. Taigi, Bendrovė sąskaitose apskaičiuoja ir taiko „Normatyvinį karšto vandens kiekį“ atlikdama suvartoto karšto vandens kiekio koregavimą ir nustatydama šilumos kiekį, priskirtą geriamajam vandeniui šildyti, neturėdama tam teisinio pagrindo. Bendrovės išrašytose sąskaitose nepateikta tiksli, aiški ir išsami informacija apie „Normatyvinio karšto vandens kiekio“ apskaičiavimą ir taikymą, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti; iš pateiktos informacijos vartotojui neįmanoma pasitikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai. Savivaldybė [...] tinkamai neįgyvendina savivaldybės Bendrovės priežiūros, jos viešųjų paslaugų teikimo priežiūros ir kontrolės ir tuo pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 9 str. l dalies ir 16 str. 2 dalies nuostatas.     3. Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų korekcinės ir prevencinės priežiūros bei Administratoriaus šildymo ir karšto vandens sistemų Prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklos kontrolės ir pasirengimo naujam šildymo sezonui. [...]. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 3 dalies nuostatas Administratorius kontroliuoja Prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui. Todėl Administratorius privalėjo pasirūpinti, kad iki sudarant ir pasirašant namo parengties naujam šildymo sezonui aktą netinkama radiatoriaus sekcija būtų pakeista ir šildymas atnaujintas. Prižiūrėtojas prieš šildymo sezono pradžią neturėjo Administratoriui pateikti užpildytą ir Prižiūrėtojo pasirašytą pastato parengties šildymo sezonui aktą (pasą), o Administratorius jį pasirašyti, žinodami, kad Namo antrojoje laiptinėje šildymo prietaisai atjungti (kaip teigiama Savivaldybės 2016-01-07 rašte) nuo bendros namo šildymo sistemos. Administratorius ir Prižiūrėtojas tinkamai nevykdė prievolių. Valstybinės energetikos inspekcijos [toliau vadinama ir – VEI, Inspekcija] 2016-08-03 raštu Nr. 2R-2362 Pareiškėjui pateikto Namo šildymo ir karšto vandens sistemų 2014-02-12 patikrinimo akto išvadose nurodyta, kad sistema neatitinka nustatytų reikalavimų; nurodytos Administratoriui ir Bendrovei vykdytinos 7 priemonės nustatytų pažeidimų pašalinimui, įvykdymo data – 2015-06-30. VEI 2016-08-03 rašte nurodoma, kad Prižiūrėtojas negalėjo įvykdyti Akte nurodytų pažeidimų pašalinimo priemonių, nes Administratoriai (UAB „C“, UAB „A“) neorganizavo Namo šildymo sistemos projektinės dokumentacijos atkūrimo ar užsakymo bei šildymo prietaisų galių inventorizavimo; VEI pareigūnas 2016-03-23 atliko Bendrovės veiklos, kuriai reikalingas VEI atestatas, patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta eilė eksploatavimo (priežiūros) veiklos Name pažeidimų, tarp jų: nepakeisti netinkami naudojimui radiatoriai laiptinėse; neišnaudojamos visos organizacinės galimybės, kad šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus; pažeidimams pašalinti Prižiūrėtojui surašytas VEI nurodymas, kuris turi būti įvykdytas iki 2016-09-30. VEI 2016-08-03 rašte taip pat akcentuojama: šildymo ir karšto vandens sistemos tinkamos priežiūros užtikrinimas yra Administratoriaus pagrindinis uždavinys, galutinį sprendimą dėl Namo parengties šildymo sezonui tinkamumo ir Akto pasirašymo priima Administratorius, Namo šildymo sistemos būklė, problemos ir jos pagerinimo galimybės Prižiūrėtojui, ilgą laiką vykdančiam priežiūrą, buvo žinomos jau ilgą laiką, todėl turėdamas techninius ir inžinerinius pajėgumus Prižiūrėtojas turi aktyviai vertinti šildymo sistemos būklę ir teikti pasiūlymus dėl jos gerinimo.“ 3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierių įvertinti Savivaldybės pareigūnų neveikimą.

4. Skundo tyrimui pateikta: 4.1. Savivaldybės 2016-09-01 raštas Pareiškėjui (kopijos pateiktos Seimo kontrolierių įstaigai, Energetikos ministerijai, Komisijai, VEI), kuriuo atsakyta į jo 2016-07-12 prašymą: 4.1.1. „[...] Bendrovės 2016-08-29 raštu Nr. SD-1756 informuojame, kad Bendrovė, skirstydama šilumos energiją pastatuose bei skaičiuodama mokėjimus, vadovaujasi tik teisės aktų nustatyta tvarka, todėl keisti šilumos paskirstymo ir apskaičiavimo tvarką vadovaujantis Jūsų pasiūlymais galėtų tik tuo atveju, jei jie būtų įtvirtinti atitinkamuose teisės aktuose. [...] šildymo prietaisai daugiabučio Namo antroje laiptinėje buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos iki Bendrovei tampant šio Namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja. Atsižvelgiant į tai, kad Namo butų savininkai ir buvęs valdytojas UAB „C“ ir dabar esamas Administratorius nesikreipė, nepateikė naujų šildymo prietaisų ir neprašė atstatyti laiptinėje šildymą, tas ir nebuvo padaryta. Bendrovei, gavus Jūsų prašymą pabandyti atstatyti antroje laiptinėje minėtame Name šildymą, pavyko iš atjungtų ir prakiurusių briaunotų vamzdžių sekcijų atrinkti ir sumontuoti dvi sekcijas, kurios bent laikinai dar yra tinkamos patalpų šildymui. Esamų veikiančių šildymo prietaisų šilumos galia gali būti per maža norint tinkamai šildyti visą laiptinės patalpą, todėl Bendrovė raštu kreipėsi į Administratorių su prašymu organizuoti naujų šildymo prietaisų pirkimą. Vadovaujantis LR energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 priedo 40 punktu, radiatorius turi parūpinti pastato ar pastato butų ir kitų patalpų savininkai, o prižiūrėtojas tik, esant poreikiui, kiaurą radiatorių laiptinėje pakeičia. Tas pats yra numatyta ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016-02-25 sprendimu Nr. T-36 patvirtintame Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) organizavimo ir maksimalių tarifų taikymo tvarkos apraše“; 4.1.2. „Bendrovė, vadovaudamasi Aprašu, pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate kiekvieną mėnesį nustato santykinius šilumos pastatui, šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvirtinama skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis ir kartą per ketvirtį teikia juos bendrojo naudojimo objektų valdytojui, pagal kompetenciją kartą per metus rengia pasiūlymus dėl efektyvaus šilumos vartojimo ir šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo. Kaip jau buvome minėję ankstesniu raštu (2016-07-27 Nr. SG-727), pagal šiuos rodiklius, kiek šildymo prietaisų reikia Namo laiptinėse, Bendrovės darbuotojai nuspręsti negali. Teisės aktai nenurodo, kad prižiūrėtojai minėtą informaciją privalo teikti kiekvienam to pageidaujančiam asmeniui, todėl Bendrovė mus informavo, kad Jūsų prašytos informacijos neteiks, ir nurodė, kad dėl informacijos Jūs turite kreiptis į Administratorių, kur galėsite susipažinti su Bendrovės pateikta informacija“; 4.1.3. „[...] norint žinoti, koks reikalingas optimaliausias šildymo prietaisų skaičius Namo laiptinėse, gali suskaičiuoti šildymo sistemų projektuotojai. Bendrovė, kaip šilumos tiekėja ir minėto pastato šildymo sistemos prižiūrėtoja, neturi juridinės teisės atjunginėti veikiančių ir tinkamų eksploatacijai radiatorių vienoje laiptinėje ir sumontuoti kitoje, taip pažeidžiant projekte numatytus šildymo prietaisų galingumus ir jų sumontavimo vietas“; 4.1.4. „Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius informavo, kad, [...] reaguojant į skundo esmę ir į Aplinkos ministerijos prašymą (2016-01-21 d. Nr. (13-l)-D8-467), įpareigoti Administratorių organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl šildymo prietaisų sumažinimo. Apie priimtą sprendimą Jus informavome 2016-07-22 raštu Nr. SG-714“; 4.1.5. „[...] vadovaujantis Aprašo 262 punktu, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties nustatytiems reikalavimams ne rečiau kaip kartą per ketverius metus atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos“; 4.2. Savivaldybės 2016-09-07 raštas (kopijos – Seimo kontrolierių įstaigai, Energetikos ministerijai, Komisijai, VEI), kuriuo Pareiškėjas informuotas: 4.2.1. „Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti šilumos paskirstymo metodus. Kaip nustatyta Įstatyme bei kituose teisės aktuose, iki vartotojai pasirenka šilumos paskirstymo metodą, šilumos tiekėjas parenka geriausiai pastato Šildymo ir karšto vandens sistemų ypatumus bei įrengtą atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą atitinkantį metodą. Didžiojoje dalyje daugiabučių gyvenamųjų namų Šiauliuose dėl jų šildymo ir karšto vandens sistemų ypatumų bei atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų įrengimo vietos taikomas 2005-05-05 Komisijos nutarimu Nr. 03-19 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (toliau – Metodas Nr. 4). [...]“; 4.2.2. „Bendrovė, įvykdžiusi savo kaip karšto vandens tiekėjo prievolę pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisus visiems karšto vandens vartotojams name, skaičiuojant mokėjimus už karštą vandenį bei šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), vadovaujasi Įstatymo 15 straipsnio l dalimi, kurioje teigiama, kad, nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo Šiaulių mieste yra pasirinkę tik trys daugiabučiai gyvenamieji namai ([...]), visuose kituose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose karšto vandens tiekėja yra Bendrovė“; 4.2.3. „Bendrovė, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais teisės aktais, kubinio metro geriamojo vandens pašildymui taiko karšto vandens kainos kintamojoje dedamojoje nurodytą šilumos kiekį (nuo 2016 m. liepos l d. – 52,47 kWh)“; 4.2.4. „Karšto vandens suvartojimo normų taikymo tvarka, kai vartotojas nepraneša karšto vandens tiekėjui butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų iki nurodyto termino, bei pritaikytų karšto vandens suvartojimo normų perskaičiavimo tvarka, kai vartotojas vėliau, po nurodyto termino, praneša karšto vandens skaitiklių rodmenis, reglamentuota Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 179.5 punkte: [...]“; 4.2.5. „Bendrovė karšto vandens skaitiklių patikrą atlieka ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį įskaičiuota viena planinė rodmenų ir eksploatavimo sąlygų patikra per metus“; 4.2.6. „Pareiškėjo gyvenamojo namo butuose karšto vandens skaitikliai buvo tikrinami 2015 m. kovo mėn., 2015 m. spalio mėn., 2016 m. gegužės mėn.“; 4.2.7. „Bendrovė visą pastate suvartotą šilumos kiekį paskirsto vartotojams tik pagal galiojančius Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus šilumos paskirstymo metodus. Nepriklausomai nuo šilumos paskirstymo metodo parinkimo daugiabučiame gyvenamajame name yra paskirstomas tik pastato įvade įrengtu atsiskaitomuoju apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis.“  TYRIMAS IR IŠVADOS   5. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Savivaldybė Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta: 6.1. „Pareiškėjui informacija dėl laiptinių radiatorių Name keitimo problematikos bei šilumos energijos taupymo priemonių pateikta raštais: 2016-01-14 Nr. SG-36, 2016-03-03 Nr. SG-171, 2016-07-27 Nr. SG-727-(6.29), 2016-09-01 Nr. SG-870-(6.1K). [...] informacija dėl Šilumos paskirstymo metodų taikymo bei karšto vandens suvartojimo kiekių pateikta 2016-09-07 raštu Nr. SG-897-(6. IK).“ 6.2. „Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų korekcinės ir prevencinės priežiūros, norime atkreipti Seimo kontrolieriaus dėmesį, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio l dalimi, Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra nėra savivaldybės teikiama viešoji paslauga ir savivaldybė teisės aktais nėra įpareigota vykdyti minėtos paslaugos priežiūros ir kontrolės.“ 6.3. „Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies bei Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) organizavimo bei maksimalių tarifų taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2016-02-25 sprendimu Nr. T-36 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punkto nuostatomis, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui kontroliuoja pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi pasirašo pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą. Ginčus tarp šio proceso dalyvių sprendžia VEI.“ 6.4. „Vadovaujantis Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 262 punktu, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties nustatytiems reikalavimams ne rečiau kaip kartą per ketverius metus atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.“ 6.5. „Pareiškėjo 2016-07-22 el. laiškas buvo gautas 2016-07-22 (Savivaldybės registracija 2016-07-22 Nr. GTR-1363) į Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus Būsto poskyrio vyr. specialistės Miglės Bazelienės el. paštą (migle.bazeliene@siauliai.lt) ir buvo nagrinėtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“ 6.6. „2015–2016 metais Savivaldybė neatliko Administratoriaus veiklos, susijusios su Namo administravimu, patikrinimo, kadangi Savivaldybė neplanavo 2015–2016 metais atlikti minėto patikrinimo.“ 6.7. „2016-04-26 Statybos ir renovacijos skyriaus vyr. specialistė Leta Petraitienė, dalyvaujant Administratoriaus pastatų administravimo vadybininkei Sandrai Tarasevičiūtei, patikrino, kaip Administratorius vykdo Namo techninę priežiūrą. Vizualiai apžiūrėjus pastatą buvo nustatyta, kad dalis rūsio langų užkalti skarda, dalis lentomis, o dalis užmūryti. Taip pat nustatyta, kad vietomis sutrūkinėjęs ir nukritęs cokolio tinkas. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.12,05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo priežiūros reikalavimai“ priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1.1.9 ir 1.1.10 punktų reikalavimais, Administratoriui buvo surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. AST-145-(22.15), kuriame nurodyta iki 2016-07-31 atstatyti vietomis ištrupėjusį cokolio tinką, o iki 2016-09-01 įstiklinti rūsio langus.“ 6.8. „Administratorius reikalavimų, nurodytų statinio techninės priežiūros akte Nr. AST-145-(22.15), neįvykdė, kadangi 2016-05-09 buvo įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija. Įregistravus bendriją, už Namo techninės priežiūros organizavimą ir vykdymą tapo atsakinga bendrija.“ 6.9. „2016-02-15 dvidešimt šeši Namo patalpų savininkai raštu kreipėsi į Administratorių su prašymu nebeatlikinėti jokių darbų. Namo savininkų bendrija įkurta Namo patalpų savininkų bendrijos steigiamajame susirinkime 2016-02-19.“ 6.10. „2016-02-11 Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus Būsto poskyrio vyr. specialistė Agnė Laurinavičienė, atsižvelgdama į turimą informaciją apie 2016-02-19 šaukiamą Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos steigiamąjį susirinkimą, vadovaudamasi  Savivaldybės tarybos 2014-12-18 sprendimu Nr. T-395 patvirtintų Šiaulių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės taisyklių 7 punktu [...], priėmė sprendimą neatlikti Administratoriaus veiklos, susijusios su Namu, kompleksinio patikrinimo.“ 6.11. „Aplinkos ministerijos 2016-01-21 raštas Nr. (13-l)-D8-467 „Dėl X prašymo nagrinėjimo“ Savivaldybėje buvo gautas 2016-01-21 (Savivaldybės registracija 2016-01-21 Nr. G-426). Minėtu raštu Aplinkos ministerija Savivaldybei nurodė pagal kompetenciją patikrinti, ar tinkamai Namo Administratorius vykdė savo funkcijas, spręsdamas Pareiškėjo skunde nurodytą situaciją. Aplinkos ministerija minėtu raštu nenurodė Savivaldybei atlikti Administratoriaus veiklos kompleksinio planinio patikrinimo.“ 6.12. „Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus Būsto poskyrio vyr. specialistė Agnė Laurinavičienė, atsižvelgdama į šio rašto 5) papunktyje nurodytą turimą informaciją, Aplinkos ministerijos raštą ir Pareiškėjo skundą, Savivaldybės administracijos 2016-02-11 raštu Nr. STR-171 Administratoriui nurodė organizuoti Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl Namo laiptinėse esančių šildymo prietaisų sumažinimo. Administratorius, vykdydamas Savivaldybės nurodymą, 2016-02-26 organizavo Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl Namo laiptinėse esančių šildymo prietaisų vienetų sumažinimo. Dauguma namo butų ir kitų patalpų savininkų minėtame balsavime nedalyvavo.“ 6.13. „[...] Namo antroje laiptinėje šildymo prietaisai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos iki Bendrovei tampant Namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja. Kadangi Namo butų savininkai ir buvęs anksčiau administratorius UAB „C“ ir dabartinis Administratorius nesikreipė, nepateikė naujų šildymo prietaisų ir neprašė atstatyti laiptinėje šildymą, tas ir nebuvo padaryta. Gavus Pareiškėjo prašymą pabandyti atstatyti Namo antros laiptinės šildymą, Bendrovei pavyko iš atjungtų ir prakiurusių briaunotų vamzdžių sekcijų atrinkti ir sumontuoti dvi sekcijas, kurios bent laikinai dar yra tinkamos patalpų šildymui. Esamų veikiančių šildymo prietaisų šilumos galia gali būti per maža norint tinkamai šildyti visą laiptinės patalpą, todėl Bendrovė raštu kreipėsi į Namo Administratorių prašydama organizuoti naujų šildymo prietaisų pirkimą. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau vadinama – Aprašas) 3 priedo 40 punktą, radiatorius turi parūpinti pastato ar pastato butų ir kitų patalpų savininkai, o Prižiūrėtojas tik, esant poreikiui, kiaurą radiatorių laiptinėje pakeičia. Tas pats yra numatyta ir Savivaldybės tarybos 2016-02-25 sprendimu Nr. T-36 patvirtinto „Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) organizavimo ir maksimalių tarifų taikymo tvarkos aprašo“ 2 priedo 41 punkte.“ 6.14. „Teisės aktai neįpareigoja VEI teikti informacijos savivaldybei apie atliktus patikrinimus, todėl Savivaldybė nėra gavusi informacijos apie atliktus Bendrovės patikrinimus 2014 ir 2016 metais.“ 6.15. „Pareiškėjui atsakymas į 2016-07-12 rašto klausimus pateiktas 2016-12-02 raštu Nr. SG-1225-(6.30). [...]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 4 punktu bei Aprašo 29 punktu, savivaldybių tarybos, vadovaudamosi VKEKK patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, nustato daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus pastatų grupėms ir jų taikymo tvarką. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalūs tarifai bei Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) organizavimo bei maksimalių tarifų taikymo tvarkos aprašas patvirtinti Savivaldybės tarybos 2016-02-25 sprendimu Nr. T-36 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Maksimalūs tarifai buvo paskaičiuoti vadovaujantis Aprašo 3 priedo III skirsnio 17 ir 18 lentelėse nustatytų sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašu ir periodiškumu. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų taikymo tvarkos aprašas (toliau vadinama – Tvarkos aprašas) reglamentuoja daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą bei maksimalių tarifų taikymo tvarką ir yra privalomas daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties patalpų savininkų bendrijoms, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotiems asmenims, bendrojo naudojimo objektų administratoriams bei šių namų sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams). Tvarkos apraše nurodyta, kad subjektai, spręsdami sistemų priežiūros ir maksimalių tarifų taikymo klausimus, taip pat turi vadovautis jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Tvarkos aprašo 26 punkte nurodyta, kad savivaldybė nagrinėja skundus dėl sistemų priežiūros tarifų nustatymo ir dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Tvarkos aprašo 27 punkte nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui kontroliuoja pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi pasirašo pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą. Ginčus tarp šio proceso dalyvių sprendžia VEI.“ 6.16. „Savivaldybė, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, organizuoja Šilumos ir geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Savivaldybės taryba nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas, keleivių vežimą vietiniais maršrutais, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, vietines rinkliavas ir mokesčius ar tarifus, įstatymų nustatyta tvarka.“ 6.17. „Pagal Aprašo p. 25: Prižiūrėtojas pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate kiekvieną mėnesį nustatyto santykinius šilumos pastato šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvirtinama skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, ir pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, teikia juos pastato savininkui arba Bendrojo naudojimo objektų valdytojui, pagal kompetenciją kartą per metus rengia pasiūlymus dėl efektyvaus šilumos vartojimo ir šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.“ 6.18. „Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės) p. 95: „Pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės akto (Taisyklių l priedo 34 punktas) nustatyta tvarka gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą šiam projektui (aprašui). Jeigu dėl inžinerinių sistemų pertvarkymo gali būti pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos įrenginių, savininkų teisės ir teisėti interesai, būtina prašymą suderinti su šiais savininkais ir įvykdyti teisės aktuose (Taisyklių l priedo l, 2, 3, 4, 5 punktai) nurodytus reikalavimus. Bendrovė, kaip šilumos tiekėja ir minėto Namo šildymo sistemos prižiūrėtoja, neturi juridinės teisės atjunginėti veikiančių ir tinkamų eksploatacijai radiatorių vienoje laiptinėje ir sumontuoti kitoje, taip pažeidžiant projekte numatytus šildymo prietaisų galingumus ir jų sumontavimo vietas.“ 6.19. „Pagal LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau vadinama – Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalį, bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos. Šiuo atveju bendrijos pirmininkas turėjo pradėti eiti savo pareigas nuo 2016-02-19. Minėto Įstatymo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. [...]. Savivaldybės manymu, aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas įpareigoja bendrijos pirmininką organizuoti bendrijos veiklą, namo priežiūrą ir naudojimą, o visi įpareigojimai savivaldybės paskirtam administratoriui dėl administratoriaus veiklos tęstinumo po bendrijos įsteigimo ir bendrijos pirmininko išrinkimo tampa teisiškai nepagristi.“ 6.20. „[...] Savivaldybė gavo minėto Namo patalpų savininkų (Bendrijos narių) 2016-11-28 raštą, kuriuo informuojama, kad tiek šilumos tiekėjo (prižiūrėtojo), tiek Bendrijos administracijos veikla savininkai yra patenkinti. Taip pat rašte akcentuojama, kad Pareiškėjas nėra išrinktas atstovauti Namo bendrijai ir Bendrijos nariai nėra patenkinti tokia jo savavališka veikla.“ 6.21. Savivaldybė Pareiškėjui teikė atsakymus į visus jo prašymus, aiškino teisės aktų nuostatas bei teisės aktų nustatyta tvarka nurodė apskundimo tvarką: 6.21.1. į Pareiškėjo 2016-01-02 prašymą Savivaldybė atsakė 2016-01-14 raštu, kuriame nurodė „Bendrovė atstatė šildymą Namo II laiptinėje, permontuodama esamus radiatorius ir iš jų sumontuodama 2 sekcijas, kurios laikinai dar yra tinkamos naudoti patalpų šildymui. Bendrovės teigimu, sumontuotų šildymo prietaisų šilumos galios gali nepakakti norint tinkamai šildyti visą laiptinės patalpą, todėl Bendrovė raštu kreipėsi į Administratorių, prašydama organizuoti naujų šildymo prietaisų pirkimą, kad nebūtų pažeidžiamas projekte numatytų šildymo prietaisų galingumas“;  6.21.2. į Pareiškėjo 2016-01-18 prašymą Savivaldybė atsakė 2016-03-03 raštu, kuriame nurodė: „Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatomis, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties nustatytiems reikalavimams ne rečiau kaip kartą per ketverius metus atlieka VEI teritorinių skyrių pareigūnai, vadovaudamiesi Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinių patikrinimų tvarkos aprašu. [...]. Administratorius organizavo Namo butų savininkų balsavimą raštu dėl šildymo sistemų laiptinės pakeitimo, t. y., visose 4 laiptinėse radiatorių sekcijų sumažinimo, minimaliam šildymui paliekant po 2 radiatorių sekcijas (iš 6) laiptinei, butų savininkai su tuo nesutiko, todėl Namo sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui) siūlyti parengti sistemos pertvarkymo (laiptinių radiatorių šildymo galios sumažinimo) sąlygų neturime teisės“; 6.21.3. į Pareiškėjo 2016-07-12 prašymą Savivaldybė atsakė 2016-07-22 raštu, nurodydama: „Gyventojai nepageidavo, kad Administratorius atliktų šildymo prietaisų sumažinimo darbus, nes 2016-02-19 vykusio butų savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta kurti Namo butų savininkų bendriją“; 6.21.4. į Pareiškėjo 2016-05-16 prašymą Savivaldybė atsakė 2016-07-27 raštu, nurodydama: „Jums ne kartą buvo paaiškinta, kad norint žinoti, koks reikalingas optimaliausias šildymo prietaisų skaičius Namo laiptinėse, gali suskaičiuoti šildymo sistemų projektuotojai“; 6.21.5. į Pareiškėjo 2016-07-12 ir 2016-08-17 prašymus Savivaldybė atsakė 2016-09-01 raštu, nurodydama: „Bendrovė skirstydama šilumos energiją pastatuose bei skaičiuodama mokėjimus, vadovaujasi tik teisės aktų nustatyta tvarka, todėl keisti šilumos paskirstymo ir apskaičiavimo tvarką vadovaujantis Jūsų pasiūlymais galėtų tik tuo atveju, jei jie būtų įtvirtinti atitinkamuose teisės aktuose“; 6.21.6. į Pareiškėjo 2016-07-01 ir 2016-08-16 prašymus Savivaldybė atsakė 2016-09-07 raštu, nurodydama: „Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio dalyje numatyta, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams pagal VKEKK rekomenduojamus taikyti šilumos paskirstymo metodus. Kaip nustatyta įstatyme bei kituose teisės aktuose, iki vartotojai pasirenka šilumos paskirstymo metodą, šilumos tiekėjas parenka geriausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų ypatumus bei įrengtą atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą atitinkantį metodą. Didžiojoje dalyje daugiabučių gyvenamųjų namų Šiauliuose dėl jų šildymo ir karšto vandens sistemų ypatumų bei atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų įrengimo vietos taikomas 2005-05-05 VKEKK nutarimu Nr. 03-19 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (toliau vadinama – Metodas Nr. 4). Šiuo paskirstymo metodu vadovaujamasi, kai: šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais; per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis; per atsiskaitymo laikotarpį butuose suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas: 3.1. pagal karšto vandens apskaitos prietaisų butuose rodmenis (nuskaitomus ar deklaruojamus); 3.2. pagal karšto vandens suvartojimo normas; šilumos bei karšto vandens suvartojimas pastate ir butuose nustatomas sutartimi ar teisės aktais nustatytu laiku; visų daugiabučio namo vartotojų butai šildomi centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos. [...]. Namo butuose karšto vandens skaitikliai buvo tikrinami 2015 m. kovo mėn., 2015 m. spalio mėn., 2016 m. gegužės mėn. 2016 m. gegužės mėnesį, atlikus patikrą butuose, buvo rasta, kad kai kurie vartotojai deklaruodavo karšto vandens skaitiklių rodmenis didesnius nei faktinius. Karšto vandens skaitiklių rodmenys buvo atstatyti ir būtent dėl to 2016 m. gegužės mėn. vartotojų sunaudotas karšto vandens kiekis taip skiriasi nuo įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenų skirtumo. [...]. 2015 m. spalio mėn. buvo priešinga situacija – po atliktos karšto vandens skaitiklių patikros Jūsų gyvenamojo namo butuose rasta vartotojų, kurie deklaravo mažesnius nei faktinius suvartoto karšto vandens kiekius. [...]. Bendrovė visą pastate suvartotą šilumos kiekį paskirsto vartotojams tik pagal galiojančius VKEKK rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus šilumos paskirstymo metodus. Nepriklausomai nuo šilumos paskirstymo metodo parinkimo daugiabučiame gyvenamajame name yra paskirstomas tik pastato įvade įrengtu atsiskaitomuoju apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis“; 6.21.7. Savivaldybė 2016-12-02 raštu Pareiškėjui pateikė paaiškinimą (kopija pateikta Seimo kontrolieriui): „Namo antroje laiptinėje šildymo prietaisai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos iki Bendrovei tampant Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja. Kadangi Namo butų savininkai ir pastato buvęs administratorius UAB „C“ ir Administratorius nesikreipė, nepateikė naujų šildymo prietaisų ir neprašė atstatyti laiptinėje šildymą, tas ir nebuvo padaryta. Gavus Pareiškėjo prašymą pabandyti atstatyti antroje laiptinės šildymą, pavyko iš atjungtų ir prakiurusių briaunotų vamzdžių sekcijų atrinkti ir sumontuoti dvi sekcijas, kurios bent laikinai dar yra tinkamos patalpų šildymui. Esamų veikiančių šildymo prietaisų šilumos galia gali būti per maža norint tinkamai šildyti visą laiptinės patalpą, todėl Bendrovė raštu kreipėsi į Namo administratorių su prašymu organizuoti naujų šildymo prietaisų pirkimą. [...].  Administratorius Namo bendrojo naudojimo objektų (rūsio langų) priežiūros neužtikrino, kadangi nebuvo tokio nurodymo ar prašymo iš gyventojų. 2016 m. balandžio 26 d. Savivaldybės administracijos Statybos ir renovacijos skyriaus vyr. specialistė, dalyvaujant Namo administratoriaus pastatų administravimo vadybininkei, atliko patikrinimą, kurio metu Namo administratoriui surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame nurodė, iki kada atstatyti vietomis ištrupėjusį Namo cokolio tinką ir įstiklinti rūsio langus. Administratorius reikalavimų, nurodytų statinio techninės priežiūros akte, neįvykdė, kadangi iki nurodytos darbų įvykdymo datos buvo įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija. Įregistravus bendriją, už Namo techninės priežiūros organizavimą ir vykdymą tapo atsakinga bendrija. [...].“ 6.22. Namo butų savininkai Savivaldybei 2016-11-28 pateikė tokio turinio prašymą: „Prašome ignoruoti skundus raštu iš X. X nėra išrinktas atstovauti Namo bendrijai ir jo niekas neprašo rašyti skundus. Mes žemiau pasirašiusieji Namo gyventojai nesuprantame, kodėl X taip elgiasi. Mes turime savo Bendrijos pirmininką ir visais klausimais kreipiamės į D. Šilumos ir karšto vandens tiekimu esame patenkinti, Bendrijos administracijos veikla taip pat esame patenkinti. [...].“

7. VKEKK Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:  7.1. „Pareiškėjas teigia, kad Metodas Nr. 4 nereglamentuoja šilumos kiekio, suvartoto su nepaskirstytu karštu vandeniu, paskirstymo vartotojams ir atvejo, kai vartotojai nepraneša skaitiklių rodmenų bei vartotojams pritaikytų karšto vandens suvartojimo normų perskaičiavimo tvarkos, kai vartotojas vėliau praneša rodmenis. Informuojame, kad šilumos paskirstymo ir išdalinimo teisiniai pagrindai įtvirtinti Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje. Įstatymo 12 straipsnio l dalyje yra nustatyta, jog šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Tai reiškia, jog šilumos tiekėjas turi teisę paskirstyti ir išdalinti apmokėti vartotojams visą įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotą šilumos kiekį. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Metodo Nr. 4 2 punkte nustatyta, kad kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui (mėnesiui) sudaromas šilumos balansas – pastate suvartotas bei įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos: šalto vandens pašildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Taip pat daugelyje šilumos paskirstymo metodų yra nustatyta, jog žiemą Pastato butams ir kitoms patalpoms priskiriamas šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai yra apskaičiuojamas sumuojant normatyvinius šilumos kiekius karšto vandens temperatūros palaikymui, nustatytus vadovaujantis [...]. Informuojame, jog Komisija 2010 m. gegužės 3 d. patvirtino nutarimą Nr. O3-74 „Dėl Komisijos rekomenduojamų ir kitų su Komisija suderintų šilumos paskirstymo metodų pakeitimo“, kurio l ir 2 punktais papildė Komisijos rekomenduojamus ir su ja suderintus šilumos paskirstymo metodus, įskaitant ir Metodą Nr. 4, nuostata, numatančia, jog vasarą šilumos vartotojams pagal šilumos paskirstymo metodą priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai turi būti mažesnis arba lygus nustatytam šilumos sąnaudų cirkuliacijai normatyvui. Šio nutarimo 3 punkte buvo numatyta, jog tais atvejais, kai apskaičiuotas šilumos kiekis cirkuliacijai viršija Komisijos nustatytą normatyvą, nustatant mokėjimus už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y., tais atvejais, kai karšto vandens tiekėjas sutvarkė karšto vandens apskaitą daugiabučiame name arba nevykdo karšto vandens tiekėjo funkcijų atitinkamame daugiabučiame name. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad, atliekant šilumos paskirstymą pagal Metodą Nr. 4, šildymo sezono metu (žiemą) su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis priskiriamas šildymui. Ne šildymo sezono metu (vasarą) įvadinio apskaitos prietaiso išmatuotas šilumos kiekis yra paskirstomas tik karšto vandens temperatūrai palaikyti bei karštam vandeniui pašildyti, todėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis priskiriamas prie šilumos kiekio, suvartoto karšto vandens temperatūros palaikymui, ir išdalijamas apmokėti gyventojams. Apibendrinant pažymėtina, kad Metodas Nr. 4 (kuris buvo papildytas Komisijos 2010 m. gegužės 3 d. patvirtintu nutarimu Nr. 03-74 „Dėl Komisijos rekomenduojamų ir kitų su Komisija suderintų šilumos paskirstymo metodų pakeitimo“) reglamentuoja su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio paskirstymo tvarką, atitinkamai Pareiškėjo teiginys dėl tokios paskirstymo tvarkos Metode Nr. 4 nebuvimo nėra teisingas. Situacija, kai karšto vandens vartotojai nepraneša karšto vandens skaitiklio rodmenų ir praneša juos vėliau, reglamentuota Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, 179.5 papunktyje, kuriame nurodyta, kad, vartotojui nepranešus karšto vandens tiekėjui butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų iki sutartyje nurodyto termino, suvartoto karšto vandens kiekiai už ataskaitinį laikotarpį nustatomi pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo ir Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos nuostatas. Vartotojui vėliau, po sutartyje nurodyto termino, pranešus karšto vandens skaitiklių rodmenis, suvartoto karšto vandens kiekis įvertinamas pagal skaitiklio rodmenis, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius iš eilės, atliekant skaičiavimus kitą, po ataskaitinio, mėnesį. Kaip matyti, aukščiau minėta nuostata nurodo, kokie karšto vandens kiekiai turi būti priskirti apmokėti vartotojams tais mėnesiais, kai vartotojai nedeklaruoja karšto vandens skaitiklių rodmenų iki sutartyje numatyto termino, ir su išlyga numato pareigą nustatyti karšto vandens suvartojimą pagal minėto skaitiklio rodmenis tuo atveju, jei vartotojas vėliau minėtus rodmenis praneša. Taigi, Komisija, patikslindama Komisijos 2014 m. gegužės 19 d. rašte Nr. R2-1362 nurodytą teiginį, kad detali perskaičiavimo tvarka nėra reglamentuota, paaiškina, jog minėta nuostata tik numato pareigą įvertinti vartotojo karšto vandens skaitiklio rodmenis vartotojui vėliau deklaravus faktinį karšto vandens suvartojimą, tačiau nereglamentuoja, kokia tvarka turėtų būti perskaičiuoti vartotojams jau priskirti apmokėti ir galimai jau apmokėti karšto vandens kiekiai ir kokia tvarka priskirti apmokėti suvartoto karšto vandens kiekiai pagal skaitiklių rodmenis.“ 7.2. „[...] Komisija, nagrinėdama Pareiškėjo 2014 m. kovo 22 d. prašymą, 2014-04-22 raštu Nr. R2-1149 kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti informaciją. Bendrovė 2014-05-05 raštu Nr. SD-1366 pateikė atsakymą, kuriuo Bendrovė pateikė prašomą informaciją, įskaitant ir informaciją apie pastato, kuriame yra Pareiškėjui priklausantis butas, 2013 m. vasario, gruodžio ir 2014 m. sausio, vasario mėnesių karšto vandens suvartojimą pagal gyventojų deklaracijas ir atliktų karšto vandens kiekių normatyvinius perskaičiavimus ir priskaičiavimus bei vertino Bendrovės vykdomą perskaičiavimo tvarką vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 179.5 papunkčiu, 2013 m. vasario, gruodžio mėnesiais bei 2014 m. sausio, vasario mėnesiais. [...]. Detalus tokių skaičiavimų paaiškinimas pagal 2013 m. vasario, gruodžio bei 2014 m. sausio, vasario mėnesių duomenis pateiktas Pareiškėjui adresuotame Komisijos 2014-05-08 rašte Nr. R2-1267, taip pat Komisija yra ne kartą teikusi išaiškinimus Pareiškėjui dėl karšto vandens paskirstymo ir apmokėjimo: Komisijos 2014-05-19 raštas Nr. R2-1362, 2014-05-23 raštas Nr. R2-1402, 2014-06-23 raštas Nr. R2-1637. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad, kaip minėta, detali karšto vandens suvartojimo perskaičiavimo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 179.5 papunkčio pagrindu tvarka nėra reglamentuota, įvertinus Bendrovės taikomą perskaičiavimo tvarką manytina, kad Bendrovė nepažeidžia vartotojų teisių ir teisėtų interesų, aukščiau išdėstyta tvarka įgyvendindama Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 179.5 punkto nuostatą.“ 7.3. VKEKK pateikė papildomą informaciją: „Komisija, patikrinusi Bendrovės Pareiškėjui teiktus mokėjimo už šilumą ir (ar) karštą vandenį pranešimus už Bendrovės nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. spalio mėnesio Pareiškėjui suteiktas paslaugas, nustatė, kad visuose mokėjimo pranešimuose Bendrovė buvo nurodžiusi butų ir kitų patalpų savininkams priskirtą pagal normatyvus suvartotą su karštu vandeniu geriamo vandens kiekį. Pažymėtina, kad [...] Taisyklių [Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės] redakcijų, galiojusių nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. spalio mėnesio, 6 priede nebuvo ir šiuo metu nėra reikalavimo šilumos tiekėjui mokėjimo už šilumą ir (ar) karštą vandenį pranešime pateikti pagal normatyvus priskirto karšto vandens kiekio apskaičiavimo ir taikymo tvarką, todėl Bendrovė neturėjo pareigos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. spalio mėnesio, teikdama mokėjimo pranešimus Pareiškėjui, juose teikti tokią informaciją. Kaip minėta, visa šilumos tiekėjo buitiniam šilumos vartotojui privalomai teiktina informacija numatyta Taisyklių 6 priede. Komisija, patikrinusi Bendrovės Pareiškėjui teiktus mokėjimo už šilumą ir (ar) karštą vandenį pranešimus už Bendrovės nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. spalio mėnesio Pareiškėjui patiektas paslaugas, nustatė, kad Bendrovė tinkamai laikėsi Taisyklių redakcijų, galiojusių nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. spalio mėnesio, 6 priede numatytų reikalavimų dėl vartotojui teiktinos informacijos mokėjimo už šilumą ir (ar) karštą vandenį pranešime. Papildomai pažymėtina, kad, vadovaujantis Taisyklių 132.4 papunkčiu, šilumos vartotojai turi teisę Taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių l priedo l, 2, 3, 11, 14, 15, 59, 60, 61, 63, 64, 65 punktai) neatlygintinai gauti informaciją iš šilumos tiekėjo, prižiūrėtojo, valdytojo apie šilumos kainas, mokėjimų skaičiavimo ir atsiskaitymų tvarką, mokėjimams skaičiuoti panaudotus duomenis, šilumos išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodus, atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas. Atsižvelgiant į šią nuostatą matyti, kad šilumos tiekėjui nėra numatyta pareiga kiekvieną mėnesį teikti Taisyklių 132.4 papunktyje numatytą informaciją vartotojams, todėl darytina išvada, kad tokia informacija vartotojams turi būti neatlyginamai teikiama tik tuo atveju, jei vartotojai išreiškia šilumos tiekėjui pageidavimą gauti tokią informaciją.“

8. VEI Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:   „Name VEI yra atlikusi keletą patikrinimų ir pagal kompetenciją davusi nurodymų dėl padėties gerinimo ir susidariusių probleminių situacijų sprendimo: 1) VEI 2014-02-12 atliko patikrinimą Name ir patikrinimo metu nustatytus pažeidimus užfiksavo akte Nr. 15ĮP8-123. Patikrinimo metu buvo vertinamos Namo šildymo ir karšto vandens sistemos dėl jų atitikties nustatytiems reikalavimams. Visi nustatyti pažeidimai ir jų pašalinimo terminai yra nurodyti šiame nurodyme išdėstytoje lentelėje. VEI taip pat išdėstė priemones, kurios galėtų nulemti mažesnį suvartojimą daugiabučiame name; 2) VEI 2016-03-23 atliko dar vieną patikrinimą Name – patikrino šilumos naudojimo įrenginių priežiūros vykdymą. Visi pažeidimai, nustatyti minėto patikrinimo metu, yra išdėstyti šio nurodymo Nr. 15ĮP1-26 pažeidimų lentelėje. VEI nustatytus pažeidimus įpareigojo Prižiūrėtoją pašalinti iki nurodytų įvykdymo terminų pabaigos. Bendrovė 2016-10-04 raštu Nr. SD-1996 pateikė informaciją apie nurodymo vykdymą ir Name susidariusias aplinkybes. Prižiūrėtojas nurodė VEI, kad dėl būtinybės atlikti atskirus darbus ir dėl susidariusios situacijos Name Prižiūrėtojas informavo valdytoją, kuris turi organizuoti atskirų darbų atlikimą. Pažymėtina, kad VEI yra institucija prie Energetikos ministerijos, vykdanti valstybinę energetikos kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jokie teisės aktai nenumato, kad VEI savo veiksmus ir / ar sprendimus turi derinti su kita valstybės ar savivaldybės institucija, ar pranešti apie priimtus sprendimus. VEI, atlikusi patikrinimus, surašo privalomus vykdyti nurodymus ir juos pasirašytinai įteikia ūkio subjektams, kurių atžvilgiu buvo priimti šie nurodymai. Todėl Savivaldybė atskirai nėra informuojama apie VEI sprendimus. Tačiau atkreiptinas [...] dėmesys į tai, kad Savivaldybei akivaizdžiai buvo žinoma informacija apie situaciją ir probleminius klausimus Name, nes Pareiškėjas nuolat teikia skundus ir Savivaldybei. [...]; 3) Taisyklių [Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės] 74 p. numato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 15 d., valdytojui turi pateikti: (i) dokumentus apie atliktus darbus, kuriuos privaloma atlikti pagal Taisykles ir teisės aktus (Taisyklių l priedo 3, 21 punktai); (ii) dokumentus apie atliktus darbus pagal valdytojo pagrįstus nurodymus, vadovaujantis teisės aktuose joms nustatyta kompetencija; (iii) Taisyklių 74.1 ir 74.2 punktuose nurodytų dokumentų pagrindu užpildytą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirašytą pastato parengties šildymo sezonui aktą (Taisyklių 2 priedas). Taisyklių 76 punktas numato, kad prieš šildymo sezono pradžią valdytojas Taisyklių 74 punkte išvardytų dokumentų pagrindu pasirašo pastato parengties šildymo sezonui aktą (Taisyklių 2 priedas) arba nurodo pasirengimo šildymo sezonui trūkumus, kuriuos pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo pašalinti iki šildymo sezono pradžios. Valdytojas ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pastato parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas pateikia valdytojui trūkumų, dėl kurių nepasirašytas pastato parengties šildymo sezonui aktas, pašalinimo bei šilumos įrenginių darbo saugumo užtikrinimo priemonių planą. Nesant teisės aktuose nustatyta tvarka pasirašyto pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto, pradėti šilumos vartojimą pastate yra draudžiama. Pažymėtina, kad Name 2016-05-26 buvo atliktas šilumą naudojančių sistemų hidraulinis bandymas ir surašytas tai patvirtinantis aktas. Name prieš šildymo sezoną 2016-08-22 buvo atlikta šildymo sistemos vamzdyno magistralių, atšakų ir stovų jungčių prie magistralių ir įrenginių apžiūra bei surašytas aktas (pridedama ir 2013-08-20 aktas, kuris patvirtina, kad buvo atliktas šilumą naudojančių sistemų ir įrenginių plovimas) (toliau vadinama – Apžiūra). Apžiūros metu nustatyta, kad įrenginių būklė patenkinama, izoliacija nenukritusi, pratekėjimų nėra, hidraulinio balansavimo priemonių ant šildymo stovų nėra įrengta. [...] tiek 2015–2016, tiek 2016–2017 metų šildymo sezonui Name buvo pasiruošta tinkamai ir tai patvirtina 2015-09-10 ir 2016-08-26 pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui pasai. Pažymėtina, kad šie pasai yra pasirašyti Prižiūrėtojo ir valdytojo, ir tai patvirtina, kad objekto (Namo) šilumos ūkis paruoštas šildymo sezonams. Pažymime, kad VEI nebuvo gauta jokių skundų dėl pasirengimo šildymo sezonui iš Prižiūrėtojo ir valdytojo, todėl VEI konstatuoja, kad pasirengimo procesas vyko sklandžiai ir visi atlikti darbai, paminėti pridedamuosiuose pasuose, buvo atlikti. Pažymėtina, kad VEI kompetencija, susijusi su namo parengties šildymo sezonui laikotarpiu ir akto pasirašymu, yra numatyta Taisyklių 771 punkte, t. y., ginčą, kilusį tarp šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir valdytojo dėl pastato parengties šildymo sezonui darbų atlikimo ir akto sudarymo, sprendžia Inspekcija. Prižiūrėtojas arba valdytojas turi teisę kreiptis į Inspekciją ir pateikti skundą dėl pastato parengties šildymo sezonui darbų neatlikimo ir (ar) akto nepasirašymo, nurodant išsamius skundo motyvus ir visas ginčui reikšmingas aplinkybes. Tokio ginčo VEI nebuvo inicijuota besirengiant 2015–2016 ar 2016–2017 šildymo sezonui. VEI taip pat pažymi, kad, VEI žiniomis, Namo 2 laiptinėje šildymas buvo atnaujintas, tačiau šildymo prietaisai (radiatoriai) nebuvo pakeisti Namo gyventojams atsisakius į tai investuoti. Atsakydama į Rašte išdėstytą klausimą dėl šildymo sistemos projekto parengimo ir apskaičiavimo, kiek šildymo prietaisų turi būti įrengta Namo 2 laiptinėje, VEI pažymi, kad toks darbas gali būti atliktas šildymo sistemų projektuotojo, tačiau sprendimo priėmimą, projektuotojo pasirinkimą ir kitus organizacinius veiksmus turi inicijuoti ir vykdyti valdytojas (nuo 2016-05-06 Name valdytojo funkcijas vykdo Bendrija). [...]; 4) 2016-11-22 papildomai buvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas Name. Visi nustatyti faktai yra užfiksuoti faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. 15OV8-67 (8 priedas), t. y., visi profilaktiniai darbai vykdomi nustatyta tvarka; sistemų priežiūrą vykdantis personalas atestuotas nustatyta tvarka; šildymo sistema izoliuota; Apžiūra prieš šildymo sezoną atlikta; įvadinis šilumos apskaitos prietaisas metrologiškai patikrintas; bendrojo naudojimo patalpos užsandarintos; pasirašytas parengties šildymo sezonui pasas (pasas pasirašytas Bendrijos pirmininko, išrašas iš Juridinių asmenų registro pridedamas). Kaip yra nurodyta faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. 15OV8-67, Namo paruošimas 2016–2017 metų šildymo sezonui yra atliktas tinkamai.“

9. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2017-10-11 išrašo nustatyta, kad Name įsteigta bendrija; įrašas galioja nuo 2016-05-10.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

10. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai 10.1. Vietos savivaldos įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) nustatyta: 10.1.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: [...]; 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; [...]; 12) viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą; 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių.“ 10.1.2. 6 straipsnis– „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: [...]; 21) statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka; [...]; 30) šilumos [...] tiekimo [...] organizavimas; [...]; 42) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją [...] savivaldybės paskirtų administratorių [...], veiklos priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles; [...].“ 10.1.3. 9 straipsnis – „1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.“ 10.1.4. 16 straipsnis – „2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: […]. 21) savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, [...]; [...].“ 10.2. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) (Įstatymas) reglamentuojama: 10.2.1. 2 straipsnis – „15. Pastato bendrojo naudojimo objektai: […]; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, […]).“ 10.2.2. 8 straipsnis – „3. Bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.“ 10.2.3. 14 straipsnis – „2. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.“ 10.3. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme  (toliau vadinama – Teisės gauti informaciją įstatymas; redakcija, galiojusi iki 2017-04-01) reglamentuojama: 10.3.1. 4 straipsnis – „Įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais;  4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją. [...].“ 10.3.2. 6 straipsnis – „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje Vyriausybės nustatyta tvarka ir laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų turi būti skelbiami: 1) Seimo kontrolierių pažymos dėl įstaigoje atlikto skundo tyrimo ir informacija apie Seimo kontrolierių siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo įstaigoje rezultatus; [...].“ 10.3.3. 13 straipsnis – „1. Jeigu prašoma informacija yra kitoje įstaigoje, prašymas persiunčiamas kitai kompetentingai įstaigai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, ir apie tai per 3 darbo dienas nuo prašymo persiuntimo informuojamas pareiškėjas. Persiųstą prašymą gavusi įstaiga informaciją pareiškėjui pateikia šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytais terminais. Jei pareiškėjas kreipėsi žodžiu, įstaiga iš karto turi informuoti pareiškėją ir nurodyti, į kokią įstaigą pareiškėjas turėtų kreiptis dėl pageidaujamos informacijos ir tos įstaigos duomenis ryšiui palaikyti. 2. Jeigu dalis prašomos informacijos yra toje įstaigoje, į kurią kreipėsi pareiškėjas, ir ją galima pateikti atskirai nuo visos prašomos informacijos, įstaiga informaciją pateikia šio įstatymo nustatyta tvarka; dėl kitos informacijos dalies šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka persiunčia pareiškėjo prašymą įstaigai, kuri ją turi.“ 10.3.4. 16 straipsnis – „3. Jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. [...].“ 10.4. Civiliniame kodekse nustatyta: 10.4.1. 4.82 straipsnis – „3. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.“ 10.4.2. 4.83 straipsnis – „3. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. 4. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.“ 10.5. Administracinių bylų teisenos įstatyme reglamentuojama: 10.5.1. 3 straipsnis – „1. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. 2. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.“ 10.5.2. 5 straipsnis – „1. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“ 10.5.3. 15 straipsnis – „Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo [...].“ 10.6. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ, redakcija galiojusi iki 2017-03-31) 2 straipsnyje reglamentuojama: „14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. 15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. 16. Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. [...].“ 10.7. Vyriausybės 2015-08-26 nutarimu Nr. 913 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (nauja redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01) nustatyta: „8. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis. [...]. 33. Priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas gautas paštu arba elektroniniais ryšiais, asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus. [...]. 47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: 47.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; [...]. 50. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. [...].“ 10.8. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatose (aktuali redakcija; Taisyklės) reglamentuojama: „132. Vartotojai turi teisę: [...]; 132.4. Taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 11, 14, 15, 59, 60, 61, 63, 64, 65 punktai) neatlygintinai gauti informaciją iš šilumos tiekėjo, prižiūrėtojo, valdytojo apie šilumos kainas, mokėjimų skaičiavimo ir atsiskaitymų tvarką, mokėjimams skaičiuoti panaudotus duomenis, šilumos išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodus, atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas; [...].“ 10.9. Energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintame Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-04-11) (Aprašas) reglamentuojama: „20. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. [...] 22. Daugiabučio namo Bendrojo naudojimo objektų valdytojas su šio Aprašo 21 punkte nurodytame sprendime pasirinktu Prižiūrėtoju turi sudaryti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį arba teisės aktuose nustatyta tvarka pats vykdo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos technologinį valdymą ir techninę priežiūrą (eksploatavimą), [...] 25. Prižiūrėtojo atsakomybė ir atliekamų darbų mastas nustatomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartyje ir (ar) šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje bei karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutartyje. Prie pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutarties pridedamas privalomų priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas, nurodant jų atlikimo periodiškumą, bei priežiūros (eksploatavimo) darbų vykdymo instrukcija. Privalomų priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas sudaromas vadovaujantis šio Aprašo 3 priede nustatytu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) privalomų. [...] 26. Jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartyje numatyti atlikti ne visi šio Aprašo 25 punkte nurodyti darbai, už neįtraukiamų į pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos komponentams, kurie yra pastate, privalomų priežiūros darbų atlikimą atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas. 261. [...] pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Aprašo 1 priedo 9 punktas). Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi pasirašo pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą. 262. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties nustatytiems reikalavimams ne rečiau kaip kartą per ketverius metus atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. 27. Už pastatų, daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbus mokama vadovaujantis teisės aktų (šio Aprašo 1 priedo 1, 3, 23 punktai) ir pastato savininko arba Bendrojo naudojimo objektų valdytojo sudarytų su Prižiūrėtoju pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutarčių nuostatomis, neviršijant savivaldybės tarybos nustatytų maksimalių pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifų. 29. Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus pastatų grupėms ir jų taikymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.“ 10.10. Aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse (Pavyzdinės taisyklės) nustatyta: 10.10.1. „2. Rekomenduoju savivaldybių taryboms iki 2014 m. spalio 1 d. patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisykles pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintas pavyzdines taisykles.“ 10.10.2. Priežiūros ir kontrolės vykdytoju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu paskiriamas savivaldybės padalinys ar padalinio, susijusio su turto valdymu, darbuotojas (darbuotojai) (atsižvelgiama į savivaldybėje veikiančių valdytojų ir jų valdomų daugiabučių namų skaičių) [...].“ 10.10.3. „5. Priežiūros ir kontrolės vykdytojas, vadovaudamasis valdytojų sąrašu, organizuoja ir vykdo jų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį sudaro: 5.1. kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir užduotį, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus; 5.2. patalpų savininkų skundų, prašymų ir pranešimų dėl valdytojų veiklos nagrinėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka ir terminais, ir valdytojų konsultavimas jų veiklos klausimais; 5.3. neplanuotas kompleksinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo skundo ar pranešimo gavimo dienos.“ 10.10.4. „6. Vykdant kompleksinį patikrinimą, tikrinama: [...]; 6.4. daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, planavimas ir lėšų kaupimo organizavimas – ar rengiami ir nustatyta tvarka teikiami patalpų savininkams ilgalaikiai ir metiniai planai, pasiūlymai dėl lėšų kaupimo namui atnaujinti, ar sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos pagal paskirtį; 6.5. namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų organizavimas – ar yra bendrojo naudojimo objektų valdytojo patvirtintos paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklės (išskyrus atvejus, kai bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą), ar paslaugos ir rangos darbai perkami vadovaujantis nustatyta tvarka; 6.6. informacijos patalpų savininkams teikimas pagal teisės aktų reikalavimus – ar laikomasi nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo patalpų savininkams ir skelbimo apie savo veiklą (interneto svetainėje, el. paštu, skelbimų lentoje ir kitais būdais), ar gauta (jei gauta, nurodomas skaičius) skundų dėl informacijos pateikimo patalpų savininkams; [...]. 8. patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimo raštu organizavimas – ar šaukiami teisės aktų nustatytais atvejais ar patalpų savininkų prašymu patalpų savininkų susirinkimai ar organizuojamas balsavimas raštu, [...] ar yra skundų dėl patalpų savininkų sprendimų priėmimo organizavimo. […].“ 10.10.5. „7. Atlikus patikrinimą, pagal pavyzdinių taisyklių priede pateiktą Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto pavyzdinę formą surašomas valdytojo veiklos patikrinimo aktas (toliau – aktas), kuriame nurodomi reikalavimai ir terminas, ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, trūkumams pašalinti. [...]. Jeigu patikrinimas atliktas pagal pareiškėjo skundą, patikrinimo akto kopija pateikiama pareiškėjui.“ 10.11. Aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse (Priežiūros ir kontrolės taisyklės) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) nustatyta: „5. Priežiūros ir kontrolės vykdytojas organizuoja ir vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį sudaro: 5.1. kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir planuojamų tikrinti valdytojų sąrašą (pagal savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytus tikrinamų valdytojų sąrašo sudarymo kriterijus, patikrinimų tvarką ir trukmę); 5.2. neplanuotas valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.“  10.12. Komisija 2003-08-07 nutarimu Nr. O3-54 yra patvirtinusi Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodiką (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-10-31), kuri „reglamentuoja daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo tvarką. 2. Priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus savivaldybių tarybos nustato daugiabučių namų grupėms, suskirstytoms pagal šilumos punkto bei šildymo ir karšto vandens sistemų tipus. [...].“ 10.13. Savivaldybės tarybos 2014-10-09 sprendimu Nr. T-826 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėse (toliau vadinama – Savivaldybės taisyklės) nustatyta: 1) „3. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu valdytojų veiklos priežiūrai ir kontrolei vykdyti paskiria Savivaldybės padalinį (toliau – priežiūros ir kontrolės vykdytojas)“; 2) „4. Priežiūros ir kontrolės vykdytojas sudaro valdytojų sąrašą. Informacija apie valdytojus gaunama iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro. Šis sąrašas atnaujinamas pasikeitus duomenims“; 3) „5. Priežiūros ir kontrolės vykdytojas, vadovaudamasis valdytojų sąrašu, organizuoja ir vykdo  jų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį sudaro: 5.1. kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir užduotį ne rečiau kaip kartą per 2 metus; 5.2. patalpų savininkų skundų, prašymų ir pranešimų dėl valdytojų veiklos nagrinėjimas [...]; 5.3. neplanuotas kompleksinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu [...]“; 4) „9. Atlikus patikrinimą, pagal Priežiūros ir kontrolės taisyklių priede pateiktą Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto pavyzdinę formą surašomas valdytojo veiklos patikrinimo aktas [...]: 9.1. kuriame nurodomi reikalavimai ir terminas, ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, trūkumams pašalinti [...]“; 5) „12. Priežiūros ir kontrolės vykdytojas turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso nustatytais atvejais ir pateikti juos Savivaldybės administracinių ginčų nagrinėjimo komisijai; [...] teikti pasiūlymus Savivaldybės administracijos direktoriui dėl administratoriaus skyrimo ar keitimo“; 6) „13. Jei valdytojas, vykdydamas savo funkcijas, padaro mažareikšmį pažeidimą, kuris nesukelia žalos namo butų ir kitų patalpų savininkų interesams, ar padarytą pažeidimą ir jo padarinius jis ištaiso, priežiūros ir kontrolės vykdytojas pateikia jam rašytinį įspėjimą, kuriame nurodo padarytą mažareikšmį pažeidimą ir jo ištaisymo būdą, nustatydamas ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą ir reikalavimą pašalinus pažeidimą informuoti apie tai priežiūros ir kontrolės vykdytoją. Jei valdytojas per metus nuo padaryto mažareikšmio pažeidimo padaro kitus jo veiklos pažeidimus, priežiūros ir kontrolės vykdytojas skiria jam Taisyklių 12 punkte nurodytas poveikio priemones.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo: 11.1. 2000-12-21 nutarimas – „Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas [...]“; 11.2. 2005-07-08 nutarimas – „[...] konstitucinė nuostata, jog savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės jas ir vykdo [...] ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tačiau nė viena iš šių funkcijų nereiškia absoliutaus savivaldybių savarankiškumo atitinkamoje srityje; jos visos yra reglamentuojamos įstatymais.“ 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama – LVAT): 12.1. 2016-05-05 nutartyje (administracinė byla Nr. A-712-492/2016) yra pasisakęs: „Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta: „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“ Šia norma, kurios turinys detaliau atskleidžiamas kituose Konstitucijos straipsniuose, įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas. Tai yra pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarime, šis principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais. Kiekviena valstybės valdžia užima tam tikrą vietą valstybės valdžios sistemoje ir atlieka tik jai būdingas funkcijas. [...]“;  12.2. „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (LVAT 2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009; 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1505/2009). „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (2013-03-05 nutartis administracinėje byloje  Nr. A556-439/2013)“; 12.3. 2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016 (cituojama ir kitose bylose) yra pasisakęs: „atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.“

Tyrimo išvados

13. Atsižvelgiant į Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, išskirtinos šios skundo dalys: 13.1. dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo prašymus; 13.2. dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) vykdant Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę. Skundas nagrinėjamas tik Vietos savivaldos įstatymo (Savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymas), VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių taikymo aspektu. Norint ištirti Pareiškėjo Skunde (prašymuose) teikiamus siūlymus dėl teisės aktų nuostatų tikslinimo (tobulinimo) reikalinga turėti tam tikros srities specialiųjų žinių: techninių, inžinierinių, finansinių. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius neturi įgaliojimų tirti ir šiais aspektais vertinti Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, taip pat įpareigoti savivaldybės, valstybės institucijas keisti (tikslinti) galiojančius teisės aktus arba veikti taip, kaip pageidauja Pareiškėjas.

Dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo prašymus

14. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką,  konstatuotina: 14.1. VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymų nagrinėjimo taisyklėse reglamentuojamas fizinių ir juridinių asmenų (toliau vadinama – asmenys) prašymų nagrinėjimas ir jų aptarnavimas viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau vadinama – institucijos). Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47.2 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį; 14.2. VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, 15 dalyje nustatyta, jog skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės arba teisėti interesai, ir prašoma juos apginti; 14.3. nagrinėjamu atveju: 14.3.1. Pareiškėjas prašymuose Savivaldybei pateikė savo nuostatas, pastabas, siūlymus  dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo ir taikymo, Metodikoje ir Apraše (Tvarkos apraše), jo nuomone, esančių trūkumų, nesuderinamumo, Bendrovės (Prižiūrėtojo) veiklos, jo kontrolės, Namo laiptinių šildymo, jose buvusių prietaisų atstatymo, taikomo normatyvinio karšto vandens kiekio nustatymo, jo apskaičiavimo ir kt. klausimais. Pareiškėjas teikė siūlymus, kaip juos ištaisyti, o gavęs atsakymus vėl teikė prašymus, kuriuose nurodydavo tuos pačius siūlymus (arba papildomai ir kitus), aplinkybes, nurodydamas (kritikuodamas) pareigūnų galimai netinkamus veiksmus teikiant, jo nuomone, nemotyvuotus atsakymus, nesiimant veiksmų taisyti, jo nuomone, esamas problemas atsižvelgiant į jo siūlymus (pažymos 2 punktas). Taigi, Pareiškėjo kreipimaisi į Savivaldybę atitinka VAĮ (pažymos 10.6 punktas) apibrėžtą prašymo sąvoką, t. y., Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais arba neveikimu buvo pažeistos konkrečios Pareiškėjo teisės arba teisėti interesai ir kad prašoma juos apginti; 14.3.2. Savivaldybė, vadovaudamasi VAĮ, Teisės gauti informaciją įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, pagal kompetenciją Pareiškėjui pateikė atsakymus į visus jo prašymus dėl Metodikos ir Aprašo nuostatų taikymo, Prižiūrėtojo ir Administratoriaus veiklos, jų kontrolės, optimaliausio šildymo prietaisų laiptinėse skaičiaus apskaičiavimo, jų atstatymo, Namo butų savininkų priimtų sprendimų ir kt. klausimais (pažymos 6.21 punktas). Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 34, 35 punktais, asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. Jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.  Pažymėtina, kad į kai kuriuos Pareiškėjo prašymus Savivaldybė atsakė praleidusi nustatytą terminą (Seimo kontrolieriui nepateikta informacija, ar Pareiškėjas buvo informuotas dėl nagrinėjimo termino pratęsimo): 1) į Pareiškėjo 2016-01-18 prašymą atsakyta tik 2016-03-03 raštu; 2) į Pareiškėjo 2016-05-16 prašymą atsakyta tik 2016-07-27 raštu; 3) į 2016-07-12 Pareiškėjo prašymą atsakyta 2016-09-01 raštu (kartu atsakyta ir į Pareiškėjo elektroniniu paštu 2016-07-17 pateiktą prašymą); 4) į 2016-07-01 Pareiškėjo prašymą atsakyta 2016-09-07 raštu (kartu atsakyta ir į 2016 08 16 Pareiškėjo prašymą). Dėl šios nustatytos aplinkybės teiktina rekomendacija; 14.3.3. vadovaujantis Seimo kontrolierių veiklos nešališkumo, teisingumo bei proporcingumo principais, svarbu paminėti tai, kad Pareiškėjas dažnai rašė prašymus, komentavo / vertino iš Savivaldybės gautus atsakymus (taip pat ir iš valstybės institucijų), nurodė savo pastabas, kartojo aplinkybes, teikė bei tikslino, jo nuomone, būtinus siūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo (Šilumos ūkio įstatymo, Aprašo, Metodikos nuostatų tikslinimo, VEI taisyklių, numatant, kad Inspekcija nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių priežiūros (eksploatavimo), reikalavimų laikymosi, tarp jų, Prižiūrėtojo vykdomos energetikos veiklos, kaip tai apibrėžta Energetikos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, ir kt.), taigi, manytina, Savivaldybės pareigūnams buvo sudėtinga nepraleisti kurio nors Pareiškėjo klausimo, siūlymo arba nuomonės ir pateikti labai konkrečius atsakymus, o Pareiškėjui susidarė (arba susidaro) įspūdis, kad į jo klausimus neatsakyta, jo lūkesčiai nepatenkinti. VAĮ nustatyta, kad asmuo privalo sąžiningai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, kitu atveju administracinė procedūra gali būti nutraukta.  VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. [...]. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui [...].“ Taigi, Savivaldybė prašymus nagrinėjo pagal jai suteiktus įgaliojimus, teisės aktais nustatytą kompetenciją, teikė atsakymus, aiškino teisės aktų nuostatas, reiškė nuomonę. Pareiškėjas turi teisę skųsti Savivaldybės atsakymus teismui (atsakymų apskundimo tvarka jam buvo išaiškinta), jeigu su jais nesutinka ir mano, kad atsakymas (-ai) pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus; 14.3.4. atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas dėl tų pačių aplinkybių kreipėsi į VKEKK, VEI. VKEKK Pareiškėjui teikė atsakymus į visus jo prašymus (pažymos 7 punktas), tikrino Bendrovės pranešimus (pateiktus Pareiškėjui) dėl mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį ir tai, kaip ji laikosi Taisyklių nuostatų, teikė išvadas dėl pranešimuose pateikiamos informacijos. VEI Seimo kontrolieriui pateikė informaciją ir dokumentus dėl Name atliktų patikrinimų (pažymos 8 punktas), kurių metu buvo vertinamos Namo šildymo ir karšto vandens sistemos  dėl jų atitikties nustatytiems reikalavimams, surašyti patikrinimo aktai. Pažymėtina, kad VEI 2016-11-22 papildomai atliko faktinių aplinkybių patikrinimą Name, surašė faktinių aplinkybių patikrinimo aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad VEI išsamiai atsakė į Pareiškėjo 2016-07-12 prašymą, išaiškino teisės aktų nuostatas, informavo apie atliktus Name patikrinimus, nustatytus pažeidimus, pateiktus nurodymus Bendrovei, nurodymų vykdymo kontrolę, sprendimo būdus. Pareiškėjo teiginiai, kad valstybės institucijų pateikti atsakymai neatitinka VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, nepagrįsti. Pažymėtina tai, jog Pareiškėjas prašymuose nebuvo nurodęs jokių aplinkybių, kad viešojo administravimo subjektų veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu būtų buvusios pažeistos konkrečios Pareiškėjo teisės arba teisėti interesai ir kad prašoma juos apginti. Pareiškėjas tik teikė siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, reiškė nepasitenkinimą Administratoriumi, Prižiūrėtoju. Valstybės institucijos Pareiškėjui teikė atsakymus į visus jo prašymus atsižvelgdamos į turinį, išsamiai aiškino (teikė nuomonę pagal kompetenciją) teisės aktų nuostatas (Šilumos ūkio, Energetikos įstatymų, Aprašo, Metodikos, Taisyklių). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierius A. Normantas 2016-12-23  išnagrinėjo Pareiškėjo skundą dėl Energetikos ministerijos, VKEKK pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai pritaikius teisės aktus, nepateikus prašomos informacijos ir išvadas pateikė pažymoje Nr. 4D-2015/1-549. Pažymoje Seimo kontrolierius konstatavo, kad „Pareiškėjo siūlymai valstybės institucijoms dėl teisės aktų keitimo yra susiję su valstybės politikos energetikos srityje formavimu ir įgyvendinimu. Skundžiamoms institucijoms yra nustatyti konkretūs uždaviniai ir funkcijos atitinkamoje valstybės politikos srityje. Pažymėtina, kad valstybės institucijos, nagrinėjusios prašymus, pagal kompetenciją, nustatytą teisės aktais, įvertino Pareiškėjo siūlymus ir dėl jų pateikė motyvuotus paaiškinimus, nuomonę, su kuria Pareiškėjas  nesutinka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 4 dalies nuostatomis, valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, kad Skunde išvardintos valstybės institucijos Pareiškėjo prašymus nagrinėjo ir teikė atsakymus pagal joms nustatytą kompetenciją, vadovaudamosi VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis.“ Taigi, šio tyrimo metu valstybės institucijų pareigūnų veiksmai, teikiant Pareiškėjui atsakymus, papildomai nevertintini.

15. LVAT 2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016 (cituojama ir kitose bylose) yra pasisakęs: „atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.“ Savivaldybė teikė atsakymus į visus Pareiškėjo prašymus atsižvelgdama į turinį. Vien tai, kad nebuvo vykdomas Pareiškėjo prašymas tuoj pat atlikti vienus ar kitus veiksmus (atstatyti radiatorių skaičių, keisti teisės aktų nuostatas), nelaikytina, jog atsakymai buvo netinkami. Pareiškėjas, jeigu, jo nuomone, atsakymai buvo netinkami, galėjo juos skųsti administraciniam teismui, tačiau jis šia teise nepasinaudojo.

16. Apibendrinant pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Pareiškėjo Skundas dėl išvadų, pateiktų 14.3.2  punkte, pripažintinas pagrįstu.

Dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) vykdant Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę

17.Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuotina: 17.1. Vietos savivaldos įstatymu reglamentuota savivaldybių funkcija – pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė – vykdoma vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintomis pavyzdinėmis taisyklėmis; 17.2. aplinkos ministras 2014-07-24 patvirtino Pavyzdines priežiūros ir kontrolės taisykles ir rekomendavo savivaldybių taryboms iki 2014-10-01 patvirtinti atitinkamas savivaldybių taisykles. Pavyzdinėse taisyklėse apibrėžiama savivaldybių vykdomos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių priežiūros ir kontrolės funkcijos vykdymo apimtis ir tvarka. Taigi, nuo 2014-07-26 savivaldybės organizuoja ir vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį iki 2017-01-01 sudarė: kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir užduotį, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus; patalpų savininkų skundų, prašymų ir pranešimų dėl valdytojų veiklos nagrinėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo  nustatyta tvarka ir terminais, ir valdytojų konsultavimas jų veiklos klausimais; neplanuotas kompleksinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo skundo ar pranešimo gavimo dienos. Nuo 2017-01-01 vykdomas  kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir planuojamų tikrinti valdytojų sąrašą (pagal savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytus tikrinamų valdytojų sąrašo sudarymo kriterijus, patikrinimų tvarką ir trukmę); neplanuotas valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. 17.3. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2017-10-11 išrašo nustatyta, kad Name įsteigta bendrija; įrašas galioja nuo 2016-05-10. 17.4. Nagrinėjamu atveju: 17.4.1. Pareiškėjas skundžiasi, kad Savivaldybė ignoravo Aplinkos ministerijos pavedimą ir neatliko Administratoriaus veiklos kontrolės; 17.4.2. Aplinkos ministerija, persiųsdama Savivaldybei Pareiškėjo 2016-01-08 prašymą „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) organizavimo kai kurių klausimų“, paprašė „pagal kompetenciją patikrinti, ar tinkamai Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius vykdė savo funkcijas, spręsdamas skunde nurodytą situaciją.“  Pažymėtina, kad Savivaldybė neatliko Administratoriaus veiklos patikrinimo pagal tuo metu galiojusių Pavyzdinių taisyklių (pažymos 10.10 punktas) bei Savivaldybės tarybos patvirtintų Savivaldybės taisyklių (pažymos 10.13 punktas) nuostatas, t. y., nebuvo priimtas sprendimas dėl neplanuoto kompleksinio Administratoriaus veiklos patikrinimo atsižvelgiant į Pareiškėjo skundo turinį. Savivaldybė, atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos raštą, tik nurodė Administratoriui organizuoti Namo butų savininkų balsavimą raštu dėl šildymo prietaisų sumažinimo. Šio tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybė 2015–2016 metais neplanavo atlikti Administratoriaus veiklos patikrinimo. Pažymėtina, kad Savivaldybė 2016-04-26 atliko Namo naudojimo priežiūrą, surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, pateikė Administratoriui reikalavimus. Administratorius reikalavimų nespėjo įvykdyti, nes Namo butų savininkai įkūrė Namo bendriją (pažymos 9 punktas), taigi už Namo techninės priežiūros organizavimą ir vykdymą tapo atsakinga bendrija; 17.4.3. Seimo kontrolieriui pateiktas Namo butų savininkų raštas, adresuotas Savivaldybei (pažymos 6.22 punktas), kuriame nurodoma, kad „X nėra išrinktas atstovauti Namo bendrijai ir jo niekas neprašo rašyti skundus, šilumos ir karšto vandens tiekimu esame patenkinti, Bendrijos administracijos veikla taip pat esame patenkinti.“

18. Apibendrinant pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Skundo tyrimo metu išnyko skundžiamos aplinkybės, nes Name įkurta Namo butų savininkų bendrija. Taigi, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi („skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės“), šios Pareiškėjo skundo dalies tyrimas nutrauktinas.

19. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad: 19.1. keliami klausimai, nurodomos problemos negali būti išsprendžiamos nedelsiant, teisėkūros procesas nėra paprastas, jis turi atitinkamas stadijas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Atsakiusios valstybės institucijos ne viename rašte pabrėžė, kad, rengiant teisės aktų pakeitimus, siūlymai bus svarstomi ir vertinami specialistų. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad siūlymai buvo apsvarstyti ir Pareiškėjui atsakyta; 19.2. pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo nuostatas, prašymą, kuris aktualus ir svarbus ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei, kai reikia pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį arba priimti naują teisės aktą, įgaliotos spręsti peticijų komisijos. Taigi, turint pagrįsto pagrindo manyti, jog šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio, Energetikos įstatymai ir su jais susijęs teisinis reglamentavimas turi trūkumų, yra netinkamas arba neišsamus, nurodant šias įžvalgas, prašymu inicijuoti teisės aktų pakeitimus Pareiškėjas turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisiją (Gedimino pr. 53, Vilnius, telefonas pasiteirauti (8 5) 239 6060, el. paštas priim@lrs.lt.) ir (arba) į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisiją (Gedimino pr. 30, Vilnius, telefonas pasiteirauti (8 5) 266 29 81, el. paštas rastine@tm.lt). Akcentuojame, jog kreipimasis į peticijų komisiją turi atitikti Peticijų įstatymo 4 straipsnyje nustatytą kreipimosi formą bei turinį; 19.3. administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, taip pat bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo.

 SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, atsakymą pateikus pasibaigus nustatytam 20 darbo dienų prašymams išnagrinėti terminui (pažymos 14.3.2 punktas), pripažinti pagrįstu.

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai vykdant Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę, tyrimą nutraukti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja atkreipti dėmesį į pažymos išvadų 14.3.2 punktą, imtis priemonių, kad asmenų prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami remiantis teisės aktų nustatytais terminais.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                         Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/2-1256
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį