Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017-09-04 gavo [...] asociacijos „A“ (toliau tekste ir citatose vadinama – asociacija „A“ arba Asociacija) skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau vadinama ir – Aplinkos ministerija) pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), kai, Asociacijos nuomone, nebuvo atsakyta į [...] asociacijos „A“ kreipimęsi užduotą klausimą.

2. Asociacija skunde nurodo: 2.1. „Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „A“ [...] 2016-10-13 raštu Nr. 155V „Dėl LR šilumos ūkio įstatymo 8 str. 3 dalies pirmosios nuostatos įtvirtinimo sprendiniuose, kituose teisinę galią turinčiuose (teisiškai galiojančiuose) šilumos ūkio specialiojo plano dokumentuose“ kreipėsi į LR aplinkos ministeriją prašydama paaiškinti, kokie įstatymai, kiti teisės aktai, susiję su teritorijų planavimu, kokie jų straipsniai bei punktai reikalauja, kad LR šilumos ūkio įstatymo 8 str. 3 dalies pirmoji nuostata, nurodanti, jog pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, būtų įtvirtinta sprendiniuose, kituose teisinę galią turinčiuose (teisiškai galiojančiuose) šilumos ūkio specialiojo plano dokumentuose.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 2.2. „Gavome aplinkos viceministro Lino Jonausko 2016-11-14 atsakymą Nr. (14 l) D8 8496 „Dėl Šilumos ūkio įstatymo nuostatų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumento“, kuriame į pateiktą klausimą atsakyta nebuvo, tačiau buvo pažymėta, jog Aplinkos ministerija į asociacijos keliamus klausimus dėl šilumos ūkio specialiojo teritorijų planavimo dokumento ir jo procedūrinių dokumentų yra išsakiusi nuomonę 2016-02-08 raštu Nr. (14 l) D8 934.“; 2.3. „Asociacija „A“ 2016-01-07 raštu Nr. 05V „Dėl Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, susijusių su šilumos ūkio specialiuoju planu, galimo neatitikimo Šilumos ūkio įstatymo reikalavimams“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama paaiškinti, kokie įstatymai, kiti teisės aktai, susiję su teritorijų planavimu, numato, jog šilumos ūkio specialiajame plane privalo būti įtvirtintas, ekonomiškai pagrįstas ir įteisintas Šilumos ūkio įstatymo 8 str. 3 dalies pirmojoje nuostatoje numatytas šilumos ūkio specialiojo plano pagrindinis tikslas - tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis?“; 2.4. „Gavome aplinkos viceministro Algirdo Genevičiaus 2016-02-08 atsakymą Nr. (14-1)-D8-934 „Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento“, kuriame nėra atsakymo į 2016-10-13 rašte Nr. 155V pateiktą minėtą klausimą, nes toks klausimas asociacijos 2016-01-07 rašte Nr. 05V užduotas nebuvo.“

3. Asociacija Seimo kontrolieriaus prašo: „[...] ištirti ir įvertinti, ar tinkamai aplinkos viceministras Linas Jonauskas 2016-11-14 raštu Nr. (14-I)-D8-8496 atsakė į asociacijos „A“ 2016-10-13 rašte Nr. 155V pateiktą prašymą paaiškinti, kokie įstatymai, kiti teisės aktai, susiję su teritorijų planavimu, kokie jų straipsniai bei punktai reikalauja, kad LR šilumos ūkio įstatymo 8 str. 3 dalies pirmoji nuostata, nurodanti, jog pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, būtų įtvirtinta sprendiniuose, kituose teisinę galią turinčiuose (teisiškai galiojančiuose) Šilumos ūkio specialiojo plano dokumentuose.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Asociacija kartu su skundu taip pat pateikė šiuos dokumentus: 4.1. Asociacijos 2016-01-07 kreipimąsi Nr. 05V (kopiją) į Aplinkos ministeriją, kuriame Asociacija prašė: „[...] prašome pateikti šią informaciją – išsamiai paaiškinti: 1. Kaip šilumos ūkio specialusis planas gali teisiškai užtikrinti Šilumos ūkio įstatymo 8 str. 3 dalies pirmosios nuostatos, skelbiančios, jog pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, įtvirtinimą ir įvykdymą, jeigu šilumos ūkio specialiojo plano ekonominė dalis, kaip strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos priedas, yra Šilumos ūkio specialiojo plano tik procedūrinis dokumentas, neturintis teisinės galios? 2. Koks šilumos ūkio specialiojo plano teisiškai galiojantis dokumentas gali patvirtinti, jog Šilumos ūkio įstatymo 8 str. 3 dalies pirmojoje nuostatoje numatytas šilumos ūkio specialiojo plano pagrindinis tikslas - tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis - šilumos ūkio specialiajame plane yra ekonomiškai pagrįstas, įteisintas ir privalomas vykdyti? 3. Kokie įstatymai, kiti teisės aktai, susiję su teritorijų planavimu, numato, jog šilumos ūkio specialiajame plane privalo būti įtvirtintas, ekonomiškai pagrįstas ir įteisintas Šilumos ūkio įstatymo 8 str. 3 dalies pirmojoje nuostatoje numatytas Šilumos ūkio specialiojo plano pagrindinis tikslas - tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis?“; 4.2. Aplinkos ministerijos 216-02-08 raštą Nr. (14-1)-D8-934 (kopiją) Asociacijai, kuriame, atsakant į Asociacijos 2016-01-07 kreipimąsi Nr. 05V, nurodyta: „Išnagrinėję Jūsų 2016-01-07 raštą Nr. 05V, teikiame specialistų nuomonę, kuri negali būti traktuojama oficialaus teisės aktų aiškinimo prasme. Atkreipdami dėmesį į tai, kad LR aplinkos ministerija 2015-12-28 atsakė į Jūsų keliamus klausimus dėl šilumos ūkio specialiojo teritorijų planavimo dokumento ir jo procedūrinių dokumentų, teikiame ministerijos specialistų nuomonę 2016-01-07 rašte Nr. 05V keliamais klausimais. Atsakydami dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau - vertinimo ataskaita), kaip procedūrinio dokumento, teisinės galios, informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1467 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 27 punkto nuostatomis, organizatorius vertinimo ataskaitą kartu su teritorijų planavimo dokumento koncepcijos sprendiniais pateikia visuomenei, kuri gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl vertinimo ataskaitos ir dėl teritorijų planavimo dokumento projekto. Organizatorius, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 8.1. papunkčiu, priima arba motyvuotai atmeta visuomenės pasiūlymus. Pagal Tvarkos aprašo IX skyriaus nuostatas šilumos ūkio specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizatorius, prieš patvirtinant teritorijų planavimo dokumentą, turi atsižvelgti i vertinimo ataskaitoje pateiktą informaciją ir visuomenės pasiūlymus. Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai rengiami pagal nustatytus teritorijų planavimo dokumento rengimo tikslus, uždavinius ir planavimo darbų programą. Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai turi atitikti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nustatytus konkretaus teritorijų planavimo dokumento rengimo tikslus, uždavinius bei planavimo darbų programos reikalavimus. Organizatorius pagal Tvarkos aprašo 24 punkto nuostatas vertinimo ataskaitą rengia vadovaudamasis vertinimo apimties nustatymo dokumentu ir Tvarkos aprašo 2 priedu. Nurodytame priede pateiktoje vertinimo ataskaitos sudėtyje nenurodyta parengti ekonominę vertinimo dalį. Šis reikalavimas atlikti vertinimo ekonominę dalį gali būti kildinamas iš Šilumos ūkio įstatymo reikalavimų, nustatytų teritorijų planavimo dokumento rengimo tikslų ir planavimo darbų programos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad vertinimo ataskaita yra dokumentas, padedantis specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai pasirinkti tinkamiausius teritorijų planavimo dokumento sprendinius ir priimti tinkamą sprendimą. Už parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, jų atitikimą nustatytiems planavimo tikslams ir priimtą sprendimą atsako teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija. Atkreipiame dėmesį, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija), Inspekcija tikrina teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, tikrina teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams.“; 4.3. Asociacijos 2016-10-13 kreipimąsi Nr. 155V (kopiją) į Aplinkos ministeriją, kuriame Asociacija prašė: „[...] paaiškinti, kokie įstatymai, kiti teisės aktai, susiję su teritorijų planavimu, kokie jų straipsniai bei punktai reikalauja, kad LR šilumos ūkio įstatymo 8 str. 3 dalies pirmoji nuostata, nurodanti, jog pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, būtų įtvirtinta sprendiniuose, kituose teisinę galią turinčiuose (teisiškai galiojančiuose) Šilumos ūkio specialiojo plano dokumentuose.“; 4.4. Aplinkos ministerijos 2016-11-14 raštą Nr. (14-1)-D8-8496 (kopiją) Asociacijai, kuriame, atsakant į Asociacijos 2016-10-13 kreipimąsi Nr. 155V, be kita ko, nurodyta: „Išnagrinėję Jūsų 2016-10-13 raštą Nr. 155V, teikiame specialistų nuomonę, kuri negali būti traktuojama oficialaus teisės aktų aiškinimo prasme. LR aplinkos ministerija į Jūsų keliamus klausimus dėl šilumos ūkio specialiojo teritorijų planavimo dokumento ir jo procedūrinių dokumentų yra išsakiusi nuomonę 2016-02-08 raštu Nr. (14-1)-D8-934. [...] Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakydami į Jūsų 2016-10-13 raštu Nr. 155V keliamą klausimą, pažymime, kad savivaldybė, įgyvendindama priskirtąsias savivaldybės funkcijas ir vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, minėtomis Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklių nuostatomis, yra atsakinga už parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, jų atitikimą nustatytiems planavimo tikslams ir priimtą sprendimą. [...]“.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos įstatymai 5.1. Seimo kontrolierių įstatymo: „3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslas Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. [...].“

6. Kiti teisės aktai 6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-26 nutarimo Nr. 913 redakcija, galiojusi Asociacijos kreipimųsi nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje metu) patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Taisyklės) nustatyta: „4. Taisyklėse vartojamos sąvokos: [...} 4.2. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. [...] 47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: 47.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma.“

6.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-22 nutarimu Nr. 1138 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatuose nurodyta: „8. Aplinkos ministerija atlieka šias funkcijas: [...] 8.1.7. rengia strateginį pasekmių aplinkai vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentus; [...] 8.6.3. organizuoja bendrojo Lietuvos Respublikos teritorijos plano ir regiono lygmens apskrities teritorijų planavimo dokumentų rengimą, keitimą, įgyvendinimo stebėseną, pagal kompetenciją – specialiojo planavimo dokumentų rengimą, prižiūri jų nuostatų įgyvendinimą, informuoja visuomenę ir teikia ataskaitas Lietuvos Respublikos Vyriausybei apie apskrities bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą;“

Tyrimo išvados

7. Iš Asociacijos skunde Seimo kontrolieriui suformuluoto prašymo (pažymos 3 punktas) seka išvada, jog Asociacija siekia, kad būtų įvertintas Aplinkos ministerijos 2016-11-14 rašto Nr. (14-I)-D8-8496 turinys, nustatant, ar minėtuoju institucijos raštu buvo atsakyta į Asociacijos pateiktą prašymą (pažymos 2.1 punktas). Pabrėžtina, kad Asociacijos 2016-10-13 rašte Nr. 155V „Dėl LR šilumos ūkio įstatymo 8 str. 3 dalies pirmosios nuostatos įtvirtinimo sprendiniuose, kituose teisinę galią turinčiuose (teisiškai galiojančiuose) šilumos ūkio specialiojo plano dokumentuose“ buvo prašoma paaiškinimo, kokie įstatymai, kiti teisės aktai, susiję su teritorijų planavimu, kokie jų straipsniai bei punktai reikalauja, kad LR šilumos ūkio įstatymo 8 str. 3 dalies pirmoji nuostata, nurodanti, jog pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, būtų įtvirtinta sprendiniuose, kituose teisinę galią turinčiuose (teisiškai galiojančiuose) Šilumos ūkio specialiojo plano dokumentuose. Remiantis Taisyklių 4.2 ir 47 punktuose įtvirtintomis nuostatomis (pažymos 6.1 punktas), apibrėžiančiomis institucijos atsakymo į pareiškėjo kreipimąsi sąvoką bei atsakymams keliamus reikalavimus, Asociacijos 2016-10-13 kreipimasis Nr. 155V pagal savo turinį laikytinas prašymu dėl informacijos gavimo, todėl atsakyti į jį skundžiama institucija galėjo laisva forma (Taisyklių 47.4 punktas).

8. Seimo kontrolierius pabrėžia, kad teisę aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus turi teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, t. y. teisės aktų nuostatų aiškinimas susijęs su jų taikymu konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teisės normos esmės aiškinimasis taip pat yra valstybės institucijos, taikančios įstatymą, pareiga (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimas), t. y. kazualusis aiškinimas, atliekamas taikant konkrečią teisės normą konkrečiomis aplinkybėmis (pvz. priimant individualų ar kitą administracinį sprendimą, atliekant viešojo administravimo veiksmus ir pan.). Toks aiškinimas yra privalomas konkretiems subjektams konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat pažymėtina, kad teisės teorijoje yra išskiriamas ir norminis oficialusis teisės aiškinimas, t. y. bendro pobūdžio aiškinimas, skiriamas neribotam atvejų ir subjektų skaičiui ir atliekamas tais atvejais, kai teisės normos tekstinė išraiška neaiški ir pati norma skirtingai taikoma praktikoje. Oficialus norminis teisės aiškinimas visada įforminamas specialiuose interpretaciniuose teisės aktuose, o kazualusis – teisės taikymo aktuose (A. Vaišvila, „Teisės teorija“, UAB „Justitia“, Vilnius 2000, 295 p.).

9. Teisės teorijoje taip pat yra išskiriamas neoficialus teisės aiškinimas, kuris nėra privalomas ir kurį gali atlikti visi subjektai (A. Vaišvila, „Teisės teorija“, UAB „Justitia“, Vilnius 2000, 296 p.). Neoficialus teisės aiškinimas yra: paprastas neoficialus aiškinimas – jį gali atlikti visi asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo, kompetentingas neoficialus aiškinimas – tai teisės normų aiškinimas asmenų, turinčių teisinę kvalifikaciją (advokatų, prokurorų, kitų teisininkų profesionalų), bet neįgaliotų šito daryti; mokslinis neoficialus aiškinimas – tai teisės mokslininkų atliekamas teisės normų aiškinimas moksliniuose veikaluose (monografijose, straipsniuose, komentaruose ir pan.). Nagrinėjamu atveju tai svarbu tuo, kad, kaip patvirtina skundo tyrimo medžiaga (pažymos 4.2 ir 4.4 punktai), Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Asociacijos 2016-10-13 kreipimosi Nr. 155V esmę, suteikė Asociacijai paaiškinimus. Pabrėžtina, kad, atsakydama tiek į Asociacijos 2016-01-07 kreipimąsi Nr. 05V, tiek į 2016-10-13 raštą Nr. 155V, Aplinkos ministerija Asociacijai nurodė, jog skundžiama institucija dėl Asociacijos iškelto klausimo teikia specialistų nuomonę, kuri negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas (pažymos 4.2 ir 4.4 punktai). Ši skundžiamos institucijos pozicija pagrįsta tuo, kad, remiantis tiek Aplinkos ministerijos nuostatuose (pažymos 6.2 punktas), tiek kituose teisės aktuose skundžiamai institucijai suteikta kompetencija, Aplinkos ministerijai nėra suteikta teisė aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus. Iš to seka, kad Aplinkos ministerija, 2016-11-14 rašte Nr. (14-I)-D8-8496 nurodydama Asociacijai specialistų nuomonę, pateikė neoficialų kompetentingą institucijos aiškinimą, tačiau kurio turinys nėra kvestionuotinas.

10. Taip pat akcentuotina ir tai, jog Asociacija 2016-10-13 rašte Nr. 155V pateikė abstraktų prašymą dėl teisės aktų nuostatų nurodymo ir nenurodė neaiškių teisės normų, skirtingai taikomų praktikoje, neprašė priimti administracinio sprendimo ar atlikti kitų viešojo administravimo veiksmų, susijusių su teisės aktų taikymu konkretaus asmens (asmenų grupės) atžvilgiu konkrečiomis aplinkybėmis. Iš to seka išvada, kad Aplinkos ministerijai atlikti oficialų konkrečių teisės aktų nuostatų aiškinimą nebuvo pagrindo.

11. Atsižvelgus į tai, kas pirmiau išdėstyta, Seimo kontrolieriaus nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog savo veiksmais Aplinkos ministerijos pareigūnai būtų pažeidę teisės aktus ar netinkamai juos vykdę, todėl Asociacijos skundas dėl Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: [...] asociacijos „A“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų atmesti.

 

Seimo kontrolierių Augustiną Normantą pavaduojantis

Seimo kontrolierius                    Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-1253
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį