Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017-08-01 gavo [...] bendrijos (toliau vadinama – Bendrija) narių X, A, B ir kitų suinteresuotų asmenų (toliau vadinama – Pareiškėjai) skundą ir 2017-09-01 bei 2017-09-04 skundo papildymo dokumentus dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su Bendrijos valdymo organų ir kitų Bendrijos narių galimai netinkama veikla.

2.       Pareiškėjai skunde ir skundo papildymo dokumentuose, be kitų aplinkybių, nurodo: 2.1. „2017-06-21 [Savivaldybei] buvo pateiktas kolektyvinis pareiškimas dėl teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, dėl [Bendrijos] pirmininko veiklos ir neveikimo. Vadovaujantis LR ANK 589 str., kreipėmės į [Savivaldybę] ir [prašėme] pradėti administracinio teisės nusižengimo bylos teiseną pagal LR ANK 349 str. [...]“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta). 2.2. „Susipažinę su [Savivaldybės administracijos] 2017-07-25 [raštu] Nr. A51 49317/17(3.3.10.2-EM4), likome nepatenkinti atsakymu, nes atsakymas neatitinka tikrovės ir Savivaldybė nesivadovavo galiojančiais teisės aktais, netikslino pareiškime nurodytų faktų, neatliko jokio patikrinimo (turėjo atlikti neplaninį patikrinimą), patikrinti dokumentus. [...]. Savivaldybės atsakyme nurodyta, kad jie neįgalioti tikrinti [Bendrijos] veiklos ir kad Savivaldybei nėra priskirta tokia funkcija. Manome, kad tai neatitinka tikrovės. [...].“ 2.3. „[...] [Bendrijos] pirmininkas nepateikia jokių atsakymų į rašomus pareiškimus ir nepateikia kitos aktualios informacijos. Toks pirmininko elgesys rodo, kad jis galimai nesilaiko įstatymų. [...].“ 2.4. „[...] [Savivaldybės administracijos 2017-09-01 atsakymas Nr. A51 58817/17(3.3.10.2-EM4)] mūsų taip pat netenkina, nes nebuvo atliktas joks patikrinimas, o formaliai eilinį kartą „formaliai atsirašyta“. Atsakymas biurokratiškas ir mūsų nuomone niekinis. [...].“

3. Pareiškėjai Seimo kontrolieriaus prašo: „[...] pagal šį skundą atlikti patikrinimą ir nurodyti Savivaldybei skubos tvarka atlikti neplaninį [Bendrijos] patikrinimą ir nustačius pažeidimus, [Bendrijos] pirmininką patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“

4.   Kartu su skundu ir skundo papildymo dokumentais, be kitų dokumentų, pateikta:   4.1.     Savivaldybės administracijos 2017-07-25 raštas Nr. A51-49317/17(3.3.10.2-EM4), adresuotas Pareiškėjams (kopija), kuriame nurodyta:            4.1.1.  „[Savivaldybės administracijos] Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius (toliau - Skyrius) susipažino [Bendrijos] iniciatyvinės grupės 2017-06-21 kolektyviniu pareiškimu dėl [Bendrijos] pirmininko veiklos ir neveikimo bei 2017-07-18 elektroniniu laišku pateikta 2017-07-17 vieša preliminaria ataskaita. [...].“            4.1.2.   „Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2017-07-24 duomenimis, adresu [...], įregistruotas pastatas-garažas, pažymėtas indeksu [...] (paskirtis - garažų). Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pastatas, kurio paskirtis yra garažų, pagal paskirtį priskirtas negyvenamųjų pastatų pogrupei (Reglamento 7.7 punktas).“            4.1.3.   „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalimi, [...] daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. [...] Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nestatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.“            4.1.4. „Informuojame, kad Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vykdo daugiabučių, namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.“            4.1.5.  „Taigi, Savivaldybės administracija pagal teisės aktų apibrėžtą kompetenciją atlieka tik daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Negyvenamųjų pastatų bendrijų valdymo organų priežiūros ir kontrolės funkcijos Savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, teisės aktais nepriskirtos.“            4.1.6.  „[...] [Bendrijos] finansinių klausimų galite kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl [Bendrijos] darbuotojų darbo santykių – į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl [Bendrijos] pirmininko galimai nusikalstamos veiklos – į ikiteisminio tyrimo įstaigas.“            4.1.7. „Savivaldybės administracijai pagal kompetenciją nėra suteikti įgaliojimai spręsti ginčus, kylančius tarp [Bendrijos] ir jos narių, kitų fizinių ar juridinių asmenų ir daryti įtaką [Bendrijos] veiklai.“            4.1.8. „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktais garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų veiklos priežiūra nėra priskirta nei vienai institucijai, manytina, kad visi kylantys ginčai dėl [Bendrijos] pirmininko galimai nusikalstamos veiklos/neveikimo turėtų būti sprendžiami teismine tvarka. Paminėtina, kad įstatymuose visais atvejais yra numatyta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai jų manymu ši veikla vykdoma/įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.“             4.2.     Savivaldybės administracijos 2017-09-01 raštas Nr. A51-58817/17(3.3.10.2-EM4), adresuotas Pareiškėjams (kopija), kuriame nurodyta:            4.2.1.    „[...] [Savivaldybės administracijos] Miesto ūkio ir transporto departamentas (toliau - Departamentas) susipažino su [Bendrijos] iniciatyvinės grupės 2017-07-31 skundu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo“, kuriame [Bendrijos] iniciatyvinė grupė skundžia Savivaldybės administracijos Departamento Būsto administravimo skyriaus (toliau - Skyrius) 2017-07-25 atsakymą Nr. A51-49317/17(3.3.10.2-EM) (toliau - Raštas), bei 2017-08-01 elektroniniu laišku pateiktu kreipimųsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį Paulių Saudargą „Dėl tarpininkavimo“. [...].“            4.2.2. „Papildomai paaiškiname, kad aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas (toliau - visuotinis susirinkimas). Visuotinių susirinkimų kompetencija yra išdėstyta Bendrijų įstatymo 10 straipsnyje. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio l dalies 2 punkte nustatyta, kad visuotinis susirinkimas renka ir iš pareigų atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius). Visuotinio susirinkimo šaukimo, organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka išdėstyta Bendrijų įstatymo 11 straipsnyje. Pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalį visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Bendrijos pirmininkas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą (Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktas).“            4.2.3. „Pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio l dalį visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).“            4.2.4. „Paminėtina, kad visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus, susijusius ir su mokesčių skaičiavimu, gali panaikinti visuotinis susirinkimas arba teismas. Bendrijų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrijos vidaus kontrolės funkcijas atlieka revizorius arba revizijos komisija, kuri tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą ir finansiniams metams pasibaigus, atlieka bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų patikrinimą (auditą), jas vertina ir savo išvadas pateikia bendrijos pirmininkui (vaidybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Taip pat revizorius arba revizijos komisija privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą), jeigu to reikalauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių. Šiuo atveju bendrijos revizijos komisija (revizorius) ataskaitą pateikia patikrinimo iniciatoriams ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Bendrijų įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrijos valdymo organas privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) arba auditoriui paaiškinimus ir visus patikrinimui (auditui) atlikti reikalingus dokumentus. Bendrijos valdymo organui draudžiama riboti bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą) atliekančių subjektų įgaliojimus ar kitaip trukdyti jų darbą.“            4.2.5. „[...] Savivaldybės administracijos specialistai atlieka daugiabučių namų bendrijos valdymo organų (bendrijos pirmininko ir bendrijos valdybos) veiklos viešąją priežiūrą ir kontrolę, tačiau neturi įgaliojimų atlikti bendrijos finansinės veiklos audito ir išaiškinti, ar teisingai vedama buhalterinė apskaita, ar teisingai apskaičiuojami mokesčiai, jų dydis, kaip jie panaudojami, o taip pat tikrinti bendrijos finansinius atsiskaitymus.“            4.2.6. „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2015-05-11 rašte Nr. (13-1)-D8-3588 pažymėjo, kad „į savivaldybės vykdomą daugiabučių namų valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę neįeina finansinių dokumentų turinio ir atliekamų darbų kokybės kontrolė. Bendrijų, kaip ir kitų juridinių asmenų ūkinės, finansinės veiklos valstybinę priežiūrą vykdo atitinkamos valstybinės institucijos (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimą tarnyba)“. Taigi, tik patys patalpų savininkai, jeigu jų netenkina bendrijos valdymo organų vykdoma veikia, gali keisti esamą tvarką.“            4.2.7. „Pakartotinai paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta [jog] [...] daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių [...].“            4.2.8. „Pagal Bendrijų įstatymo 20 straipsnį bendrijos valdymo organų veiklos viešąją priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vykdo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinės taisyklės nustato savivaldybės administracijos pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį vykdomos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų, Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų administratorių, veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės tvarką.“            4.2.9. „Atsakydami į pateiktą skundą pakartotinai informuojame, kad Savivaldybės administracija, vykdydama priskirtą funkciją atlikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais. Savivaldybės administracija pagal teisės aktų apibrėžtą kompetenciją atlieka tik daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Negyvenamųjų pastatų bendrijų valdymo organų priežiūros ir kontrolės funkcijos Savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, teisės aktais nepriskirtos, todėl Savivaldybės administracijai [Bendrijos] valdymo organų veiklos priežiūra ir kontrolė nepriskirtina. [...].“            4.2.10. „Paminėtina, kad įstatymuose visais atvejais yra numatyta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai jų manymu ši veikla vykdoma/įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti Civilinio kodekso 1.138 straipsniu suteikta galimybe savo civilines teises ginti teisme. [...].“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, Seimo kontrolierius darbo tvarka kreipėsi į Savivaldybės administraciją.

6. Iš Savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų nustatyta: 6.1. Pareiškėjų 2017-06-21 kreipimesi, adresuotame Savivaldybės administracijai (kopija) (gavimo Savivaldybėje data – 2017-06-28), prašoma: 1) „pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną Bendrijos pirmininko E, [...], ir Bendrijos kasininkės [...] D, [...], atžvilgiu [...];“             2)    „pradėjus tyrimą atlikti procesinius veiksmus – visų dokumentų poėmius iš E darbo vietos [...]. [...].“ 6.2. Pareiškėjų 2017-07-31 kreipimesi, be kita ko, adresuotame Savivaldybės administracijai (kopija) (gavimo Savivaldybėje data – 2017-08-08) , prašoma: 1) „[...] skubos tvarka atlikti neplaninį Bendrijos ir Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą, įpareigoti jį šių metų rugsėjo mėnesį organizuoti Bendrijos narių visuotinį susirinkimą, taip pat parengti ir pateikti finansinę ataskaitą už 2016 m., atlikti reviziją“; 2) „[...] inicijuoti ir atlikti Bendrijos finansinį auditą, nes dėl pirmininko neveikimo ir galimo savavaliavimo šių veiksmų atlikti neįmanoma“; 3) „įpareigoti pirmininką pateikti komisijai visus prašomus dokumentus susipažinimui bei leisti padaryti prašomų dokumentų kopijas“; 4) „[...] atlikti kitus reikiamus įstatymų numatytus veiksmus pagal nepriklausomos komisijos ataskaitą.“ 6.3. Pareiškėjų 2017-08-01 kreipimesi, adresuotame Seimo nariui Pauliui Saudargui (kopija) (gavimo Savivaldybėje data – 2017-08-02), prašoma: „[...] kreiptis į [Savivaldybę] siekiant tarpininkauti nagrinėjant [Pareiškėjų] teisėtą pareiškimą ir skundą, nes Savivaldybė net [nesiteikė] atlikti jai privalomo patikrinimo bendrijoje, t. y. [Savivaldybės] atsakingi darbuotojai neatliko jokių veiksmų [...].

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

7.     Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:   7.1.        Įstatymai:   7.1.1.     Konstitucijoje nustatyta:    35 straipsnis – „Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. [...].“ 7.1.2.  Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:    2 straipsnio 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“   2 straipsnio 4 dalis – „Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.“   12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. [...].“   7.1.3. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta:             6 straipsnio 1 dalis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: „[...]; 21) statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka; [...]; 42) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, [...]  veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles; [...].“ 7.1.4. Civiliniame kodekse nustatyta:  4.83 straipsnio 3 dalis – „Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.“  4.249 straipsnio 3 dalis – „Administratorius privalo leisti naudos gavėjui tikrinti sąskaitas ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir reikalauti paskirti administratoriaus veiklos ir pateiktos ataskaitos auditą.“              7.1.5. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatyta:               1 straipsnio 1 dalis – „Šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas.“               1 straipsnio 3 dalis – „Šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai.“ 2 straipsnio 11 dalis – „Kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas.“  9 straipsnio 1 dalis – „Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas.“ 10 straipsnio 1 dalis – „Visuotinis susirinkimas: 1) keičia bendrijos įstatus; 2) renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius); 3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą; [...]; 5) gali priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; [...]; 8) tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; [...]; 9) tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą; [...]; 12) tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip; 13) tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę ataskaitą; [...].“                14 straipsnis – „2. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą [...] visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka [...]. [...]. 6. Bendrijos pirmininkas atsako už: 1) bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą; [...]; 4) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) [...]; 12) bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); 13) duomenų pateikimą bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, [...].“ 20 straipsnis – „1. Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. 2. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui.“               23 straipsnis – „1. Bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. [...]. 3. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.“             7.1.6. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:             3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; [...]; 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; [...].“             7.1.7. Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta:             349 straipsnis – „1. Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. [...].“             589 straipsnis – „Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo šių institucijų pareigūnai: [...]; 80) savivaldybių administracijų – dėl šio kodekso [...], 349, [...] straipsniuose [...] numatytų administracinių nusižengimų; [...].“             615 straipsnio 1 dalis – „Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.“ 7.1.8. Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta:             3 straipsnio 2 dalis – „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: [...]; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; [...].“ 7.1.9. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatyta: 6 straipsnis – „Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; [...].“             7.2.      Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų teisės aktai:             7.2.1. Vyriausybės 1998-09-22 nutarimu Nr. 1138 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatuose reglamentuojama:             7 punktas – „Svarbiausieji Aplinkos ministerijos veiklos tikslai yra: [...]; 7.2. formuoti valstybės politiką [...], teritorijų planavimo ir priežiūros, urbanistikos ir architektūros, statybos ir jos priežiūros, būsto, vandens ir nuotekų, [...] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.“             8 punktas – „Aplinkos ministerija atlieka šias funkcijas: [...]; 8.2.1. rengia įstatymų projektus, [...], būsto, [...] klausimais, [...]; [...].“             7.2.2. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (aktuali redakcija) reglamentuojama:             47 punktas – „Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: [...]; 47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; [...].“            Tyrimui reikšminga teismų praktika

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika 8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-12-21 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs:             „[...]. Konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų. Taigi Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, [...]. [...].             [...] Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas, politines partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai – konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia.            [...] kylantys ginčai tarp bendrijos ir jos narių, taip pat kitų savininkų gali būti sprendžiami teismine tvarka (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). [...].“ 8.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002-12-24 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs:   „Pagal Konstituciją vietos savivalda – tai įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių [...], kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai [...], savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją [...]. Konstitucijoje vietos savivalda įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nėra pavaldi valstybės valdžios institucijoms [...]. [...].“   „[...] pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. [...].“ 8.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2004-12-13 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, jog:             „[...]. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); [...].“ 8.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-10-30 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, kad:             „[...]. [...] valstybės institucijos, priimdamos sprendimus [...], privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų ir jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, t. y. viršydamos savo įgaliojimus. Valstybės institucijų ar pareigūnų veikimas ultra vires negali būti be išlygų tapatinamas su pačios valstybės veikimu. [...].“

9. Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo praktika             9.1.  Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-27 nutartyje  administracinėje byloje  A520-2141/2013, be kita ko, yra konstatavęs:             „[...]. Teisėjų kolegija [...] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu [...]. [...].“             9.2. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-27 nutartyje  administracinėje byloje  Nr. A502-727/2014, be kita ko, yra konstatavęs:             „[...]. [...] viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Ir nors kiekvienas viešojo administravimo subjektas turi teisės aktais jam suteiktą tam tikrą diskreciją, tačiau absoliuti viešojo administravimo institucijos diskrecija, realizuojant administracinius įgaliojimus, teisinėje valstybėje vargu ar apskritai gali egzistuoti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus, 2004 m. lapkričio 5 d. išvadą). Vienas iš gero administravimo principo aspektų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo principais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str.). [...].“

Tyrimo išvados

10.   Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–6 punktai), į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 7 punkte, į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodytą pažymos 8 punkte, ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodytą pažymos 9 punkte, konstatuotina: 10.1.   Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kuria vadovaujantis, piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra konstatavęs, jog „konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, [...] yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, [...], teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, [...]“ (pažymos 9.1 punktas). 10.2.  Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (bendrijos narių) teises ir pareigas reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau vadinama – Bendrijų įstatymas). Šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (Bendrijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). 10.3.  Seimo kontrolierius pažymi, jog garažų bendrijos (įtraukiant ir Bendriją) savo veikloje vadovaujasi ne tik Bendrijų įstatyme, tačiau taip pat ir Civiliniame kodekse įtvirtintomis nuostatomis, bendrijos įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais dokumentais. Pagal Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi teisę keisti bendrijos įstatus, nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo bei lėšų kaupimo ir jų panaudojimo tvarką, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrijos įstatuose turi būti nurodyta mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, bendrijos pajamų paskirstymo bei naudojimo tvarka. Be kita ko, bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, o bendrijos valdymo organas turi teikti bendrijos nariams reikalingą informaciją (pažymos 7.1.5 punktas).   11. Tyrimo metu nustatyta, jog Pareiškėjai 2017-06-21 raštu (Savivaldybėje gauta 2017 06-28) kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl galimai netinkamos Bendrijos valdymo organų (Bendrijos pirmininko) veiklos, taip pat dėl galimai netinkamos Bendrijos buhalterinės apskaitos, prašydami „pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną Bendrijos pirmininko E, [...], ir Bendrijos kasininkės [...] D, [...], atžvilgiu“ (pažymos 6.1. punktas).               Atsižvelgdama į tai, Savivaldybės administracija 2017-07-25 raštu Nr. A51-49317/17(3.3.10.2-EM4) Pareiškėjams pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsisako tenkinti Pareiškėjų prašymą, taip pat spręsti tarp Bendrijos narių kilusius ginčus, motyvuodama tuo, jog negyvenamųjų pastatų bendrijų valdymo organų priežiūros ir kontrolės funkcijos Savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, teisės aktais nepriskirtos, ir kad Savivaldybės administracijai pagal kompetenciją nėra suteikti įgaliojimai spręsti ginčus, kylančius tarp Bendrijos ir jos narių, kitų fizinių ar juridinių asmenų bei daryti įtaką Bendrijos veiklai (pažymos 4.1 punktas).

12. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija (dokumentais), Pareiškėjai, nesutikdami su Savivaldybės administracijos 2017-07-25 atsakymu Nr. A51-49317/17(3.3.10.2-EM4), 2017 07 31 raštu (Savivaldybėje gauta 2017-08-08) pakartotinai kreipėsi į Savivaldybės administraciją (pažymos 6.2 punktas).               Savivaldybėje 2017-08-02 taip pat gautas Seimo nario P. Saudargo persiųstas Pareiškėjų 2017-08-01 kreipimasis, kuriuo Pareiškėjai prašė tarpininkauti ir kreiptis į Savivaldybę, atkreipiant Savivaldybės administracijos dėmesį į Pareiškėjų probleminę situaciją dėl Bendrijos pirmininko galimai netinkamos veiklos, taip pat galimų pažeidimų, susijusių su Bendrijos buhalterine apskaita, kadangi, Pareiškėjų teigimu, „[Savivaldybės] atsakingi darbuotojai neatliko jokių veiksmų“ (pažymos 6.3 punktas).                Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus 2017-07-31 ir 2017-08-01 kreipimusis, Savivaldybės administracija 2017-09-01 raštu Nr. A51-58817/17(3.3.10.2-EM4) informavo Pareiškėjus apie tai, jog Savivaldybės administracija atlieka daugiabučių namų bendrijų valdymo organų (pirmininko ir bendrijos valdybos) veiklos priežiūrą ir kontrolę, tačiau teisės aktais Savivaldybės administracijai nesuteikti įgaliojimai atlikti daugiabučių namų bendrijų finansinės veiklos audito ir išaiškinti, ar teisingai vedama buhalterinė apskaita, taip pat ar teisingai apskaičiuojami mokesčiai, jų dydis, kaip jie panaudojami, o taip pat tikrinti šių bendrijų finansinius atsiskaitymus. Savo 2017-09-01 atsakyme Savivaldybės administracija taip pat pakartotinai paaiškino, kad negyvenamųjų pastatų bendrijų valdymo organų priežiūros ir kontrolės funkcijos Savivaldybės administracijai teisės aktais nepriskirtos, todėl Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūros ir kontrolės Savivaldybės administracija neatliks (pažymos 4.2 punktas).

13. Pareiškėjų skundo tyrimo metu esminė vertintina aplinkybė yra ta, ar Savivaldybės administracija, gavusi Pareiškėjų 2017-06-21, o vėliau – 2017-07-31 bei 2017-08-01 kreipimusis, pagrįstai atsisakė atlikti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną Bendrijos valdymo organų atžvilgiu bei spręsti tarp Bendrijos narių kilusius ginčus.                 Administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Vadovaujantis šio teisės akto 589 straipsnio 80 punkto nuostatomis, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijos dėl šio kodekso 349 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. Taigi, darytina išvada, jog administracinė atsakomybė už netinkamų pareigų atlikimą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta ne visų bendrijų valdymo organams, o tik  daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organams. Kaip minėta pirmiau, Pareiškėjai prašė Savivaldybės administracijos taikyti administracinę atsakomybę garažų Bendrijos pirmininkui, tačiau nei tokia teisė, nei pareiga nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka garažų bendrijų valdymo organų atžvilgiu teisės aktuose Savivaldybėms nenumatyta.               Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Jeigu nepavyksta ginčo išspręsti nurodyta tvarka, jie nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pateikus skundą bendrosios kompetencijos teismui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra akcentavęs, kad „[...] kylantys ginčai tarp bendrijos ir jos narių, taip pat kitų savininkų gali būti sprendžiami teismine tvarka“ (pažymos 8.1 punktas).               Šiame kontekste Seimo kontrolierius taip pat pažymi, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojami pagrindiniai principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai (įtraukiant ir Savivaldybės administraciją), t. y. įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, taip pat nepiktnaudžiavimo valdžia principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra pažymėjęs, kad „[...] valstybės institucijos, priimdamos sprendimus [...], privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų ir jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, t. y. viršydamos savo įgaliojimus“ (pažymos 8.4 punktas), taip pat, kad „[...] ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais“, bei jog „nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos“ (pažymos 8.2 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, jog „valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis“ (pažymos 9.1 punktas), taip pat, kad „visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai“ (pažymos 9.2 punktas).               Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, jog savivaldybių administracijos (įtraukiant ir Savivaldybę) turi veikti tik teisės aktais joms nustatytų kompetencijų ribose, dabartinis teisinis reglamentavimas nenumato savivaldybėms nei teisės, nei pareigos nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka garažų bendrijų valdymo organų atžvilgiu, taip pat savivaldybių kompetencijai nepriskirtina spręsti tarp bendrijų narių kilusius ginčus, o atlikdamos teisės aktais joms priskirtas funkcijas, savivaldybės savo veikloje, be kita ko, turi vadovautis pirmiau minėtais įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Apibendrinat, konstatuotina, jog, Savivaldybės administracija, gavusi Pareiškėjų 2017 06 21, o vėliau – 2017-07-31 bei 2017-08-01 kreipimusis, pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną Bendrijos valdymo organų atžvilgiu, savo 2017-07-25 atsakyme Nr. A51-49317/17(3.3.10.2-EM4) ir 2017-09-01 atsakyme Nr. A51-58817/17(3.3.10.2-EM4) pateikė Pareiškėjams išsamius ir motyvuotus paaiškinimus, dėl kokių priežasčių atsisakoma patenkinti pirmiau minėtą Pareiškėjų prašymą, nurodė, į kokias institucijas Pareiškėjai gali kreiptis dėl galimai netinkamos Bendrijos valdymo organų veiklos (netinkamai vykdomos bendrijos buhalterinės apskaitos), informavo apie kilusių ginčų tarp Bendrijos narių sprendimo tvarką, dėl to Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmuose (neveikime) biurokratizmo ir piktnaudžiavimo požymiai Pareiškėjų skundo tyrimo atveju neįžvelgtini (pažymos 7.1.2 punktas). Visgi, Seimo kontrolierius akcentuoja, jog savivaldybės (įtraukiant ir Savivaldybę) vykdo kitas bendrąsias viešojo administravimo institucijų funkcijas, viena kurių - asmenų skundų ir prašymų nagrinėjimas. Pabrėžtina, jog Savivaldybė, įgyvendindama gero viešojo administravimo principą, turi pareigą kaskart parengti atsakymus atsižvelgiant į kreipimosi turinį, t. y. į prašymą pateikti Savivaldybės turimą informaciją atsakyti pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis; atitinkamai, į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta Savivaldybės valia, atsakyti pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis ir pan. (pažymos 7.2.2 punktas).

14. Apibendrinus pirmiau nurodytas išvadas, konstatuotina, kad Pareiškėjų skundas dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su Bendrijos valdymo organų ir kitų Bendrijos narių galimai netinkama veikla, yra atmestinas.

15. Seimo kontrolierius papildomai pažymi, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami pagrindiniai principai, kuriais turi vadovautis teisėkūros subjektai, vienas kurių - aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (pažymos 7.1.8 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams; [...] įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna“ (pažymos 8.3 punktas).                 Atkreiptinas dėmesys, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkte kaip viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog  savivaldybės atlieka butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų priežiūrą ir kontrolę. Taigi, Seimo kontrolieriaus nuomone, tiek Vietos savivaldos įstatyme, tiek Civiliniame kodekse įtvirtintos nuostatos iš esmės reglamentuoja tik gyvenamosios paskirties pastatų bendrijų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Atitinkamai, Bendrijų įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta abstrakti bendrijos sąvoka (nenurodant konkrečių bendrijų – gyvenamosios paskirties pastatų, negyvenamosios paskirties pastatų ir pan.), nustatant, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės, ir kad savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas. Seimo kontrolierius pažymi, jog iš pirmiau nurodytų aktualių teisės aktų nuostatų nėra aišku, ar jos taikytinos (ir, jeigu taip, tai kuria apimtimi) negyvenamosios paskirties pastatų bendrijoms (įtraukiant garažų bendrijas), taip pat koks šių negyvenamosios paskirties pastatų bendrijoms valdymo organų veiklos priežiūros (kontrolės) turinys.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 7.2 punkte reglamentuojamomis teisės normomis, vienas iš svarbiausiųjų Aplinkos ministerijos veiklos tikslų yra formuoti valstybės politiką būsto srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Remiantis to paties teisės akto 8.2.1 punkto nuostatomis, Aplinkos ministerija rengia įstatymų projektus būsto srityje. Taigi, Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtina formuoti valstybės politiką tiek daugiabučių gyvenamųjų namų, tiek ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų veiklos priežiūros bei kontrolės srityje.               Seimo kontrolierius taip pat pažymi, jog Aplinkos ministerija savo 2017-03-23 rašte Nr. (14-0)DS-2255, be kita ko, adresuotame Seimo kontrolieriui, nurodė, kad Aplinkos ministerija, įgyvendinusi 2016 metų stebėsenos planą, kurio metu buvo stebimas Bendrijų įstatyme nustatytas teisinio reguliavimo efektyvumas, nustatė, kad „savivaldybės nevykdo negyvenamosios paskirties pastatų (garažų, poilsio ir kitų) bendrijų valdymo organų veiklos, neskiria poveikio priemonių šių bendrijų valdymo organams“. Minėtame 2017-03-23 rašte Nr. (14-0)DS-2255 taip pat pažymėta, kad „Aplinkos ministerija Bendrijų įstatymo teisinio reguliavimo stebėsenos pažymoje nurodė poreikį tikslinti Bendrijų įstatymą nurodant, kuria apimtimi taikytinos šio įstatymo nuostatos negyvenamosios paskirties pastatų bendrijoms“. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerijai tikslinga informuoti Seimo kontrolierių, kokių priemonių buvo imtasi atsižvelgiant į atliktos Bendrijų įstatymo teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatus (jeigu jokių priemonių imtasi nebuvo, paaiškinti, kodėl; taip pat nurodyti, kada ir kokių priemonių numatoma imtis).              Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei atkreipiant dėmesį į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 8.2.1 punkto nuostatas, kuriomis vadovaujantis, Aplinkos ministerija rengia įstatymų projektus būsto klausimais, siūlytina Aplinkos ministerijai tobulinti teisinį reglamentavimą, tikslinant su bendrijų valdymo organų veiklos priežiūra ir kontrole susijusias nuostatas, aiškiai nurodant, ar (ir, jeigu taip, tai kuria apimtimi) jos taikytinos negyvenamosios paskirties pastatų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrai ir kontrolei bei, esant poreikiui, nustatant negyvenamosios paskirties pastatų (įtraukiant ir garažus) priežiūros (kontrolės) turinį bei už tai atsakingus subjektus.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:               Pareiškėjų X, A, B ir kitų suinteresuotų asmenų skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su [...] bendrijos valdymo organų ir kitų šios bendrijos narių galimai netinkama veikla, atmesti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai rekomenduoja: 17.1. informuoti Seimo kontrolierių, kokių priemonių buvo imtasi atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos atliktos Bendrijų įstatymo teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatus (jeigu jokių priemonių imtasi nebuvo, paaiškinti, kodėl; taip pat nurodyti, kada ir kokių priemonių numatoma imtis); 17.2. tobulinti teisinį reglamentavimą, tikslinant su bendrijų valdymo organų veiklos priežiūra ir kontrole susijusias nuostatas, aiškiai nurodant, ar (ir, jeigu taip, tai kuria apimtimi) jos taikytinos negyvenamosios paskirties pastatų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrai ir kontrolei bei, esant poreikiui, nustatant negyvenamosios paskirties pastatų (įtraukiant ir garažus) priežiūros (kontrolės) turinį bei už tai atsakingus subjektus.

               Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašome pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierius                        Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/2-975
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį