Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL PAKARTOTINIO SKUNDO PRIEŠ PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

 SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) pakartotinį skundą dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų  veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus 2017-05-06 skundą, kuriuo prašė įvertinti aplinkybes dėl Savivaldybės interneto svetainėje galimai neteisėtai paskelbtos nenuasmenintos informacijos apie jį, spręsti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo galimai dėl to kaltiems Savivaldybės pareigūnams (toliau vadinama – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo (aprašo) daug tų pačių aplinkybių (dėl galimai nepagrįsto atleidimo, galimai neteisėtos informacijos bei asmens duomenų paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje, netinkamo skundų nagrinėjimo), kurios buvo išnagrinėtos ir įvertintos, tiriant jo 2017-05-06 skundus. Seimo kontrolierius 2017-07-20 pažymoje Nr. 4D-2017/2-676; 4D-2017/2-677 pateikė išvadas bei rekomendacijas Savivaldybei.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (arba rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Kadangi Savivaldybė 2017-09-25 raštu pateikė informaciją apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus, šio tyrimo metu, išskiriant atskirą dalį, bus vertinami Savivaldybės pareigūnų veiksmai (neveikimas), vykdant Seimo kontrolieriaus 2017-07-20 pažymoje Nr. 4D-2017/2-676; 4D-2017/2-677 teiktas rekomendacijas.   3. Pareiškėjas Skunde pateikia toliau nurodytą informaciją:   3.1. „2017-05-06 skundu kreipiausi į Savivaldybę, prašiau: įvertinti pateiktą informaciją, nustačius tarnybinio nusižengimo ar darbo drausmės pažeidimo požymius, teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių – nustatyti Savivaldybės tarnautojus, atsakingus už paskelbimą ar paskelbusius Savivaldybės internetinėje svetainėje www.pasvalys.lt, skiltyje „Teisinė informacija“ – „Teisės aktų pažeidimai“, dalyje „Tarnybiniai nusižengimai“, galimai neteisėtai ir galimai netikslią informaciją dar neįsiteisėjus teismo sprendimui apie paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; nustačius galimus teisės aktų pažeidimus, pagal kompetenciją, teisės aktų nustatyta tvarka, spręsti klausimą dėl Savivaldybės valstybės tarnautojų ar darbuotojų tarnybinės ar drausminės atsakomybės; pašalinti pažeidimą – panaikinti Savivaldybės internetinėje svetainėje www.pasvalys.lt, skiltyje „Teisinė informacija“ – „Teisės aktų pažeidimai“, dalyje „Tarnybiniai nusižengimai“ galimai neteisėtai paskelbtą sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 3.2. „Savivaldybės administracijos direktorius 2017-05-19 d. [raštu] Nr. ARB-1157 „Dėl galimų teisių pažeidimo ir galimo pažeidimo pašalinimo“, atsakydamas į mano skundą, informavo, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo valstybės tarnybinio ar darbuotojų darbo drausmės pažeidimo ir nurodytos aplinkybės dėl galimai neteisėtai paskelbto interneto svetainėje sprendimo dėl drausmės nuobaudos skyrimo yra atmestinos“; 3.3. „Nesutikdamas su Savivaldybės administracijos 2017-05-19 d. Nr. ARB-1157 atsakymu, 2017-06-28 skundu dėl galimų teisių pažeidimo [...] kreipiausi į Savivaldybės Merą, prašiau: įvertinti pateiktą informaciją ir nustačius, kad Savivaldybės administracijos direktorius, atsakydamas į mano skundą, galimai pažeidė teisės aktų reikalavimus, imtis priemonių“; 3.4. „Savivaldybės meras 2017-07-05 d. Nr. ARB-1466 [raštu] „Dėl galimų teisių pažeidimo“ pranešė, kad išnagrinėjo mano raštą (dėl galimų teisių pažeidimų padaviau skundą), pažymėjo, kad administracijos direktorius, atsakydamas į mano skundą ir rašte nenurodydamas apskundimo tvarkos, nepažeidė mano nurodyta apimtimi nei mano teisių ir teisėtų interesų viešojo administravimo srityje, nei Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, jog nenustatyta, kad Administracijos direktorius formaliai atsakė į mano skundą, jog priešingai, administracijos direktorius, atsakydamas į mano skundą, nepažeidė Viešojo administravimo nuostatų“; 3.5. „[...] manau, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2017-05-19 d. rašte Nr. ARB-1157, atsakydamas į mano skundą, nenurodęs apskundimo tvarkos, bei Savivaldybės Meras 2017-07-05 d. raštu Nr. ARB-1466 „Dėl galimų teisių pažeidimo“, atsakydamas į mano skundą, taip pat nenurodęs, apskundimo tvarkos, galimai pažeidė įstatymu saugomas mano teises viešojo administravimo srityje, jog šis galimas viešojo administravimo įstatymo nuostatų nesilaikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 straipsnio l dalies l punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui“; 3.6. „Manau, kad galimai formaliai atsirašyta į mano skundus, galimai visapusiškai ir išsamiai neištyrus mano skunduose nurodytų aplinkybių.“

4. Pareiškėjas Skunde prašo „įvertinti skundą, jame nurodytą informaciją, kartu su skundu pateiktą medžiagą, nustačius galimus teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių.“    TYRIMAS IR IŠVADOS   5. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės   6. Savivaldybė Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta: 6.1. „Savivaldybėje 2017-05-10 gautas Pareiškėjo 2017-05-06 skundas. [...] prašoma įvertinti informaciją apie Savivaldybės interneto svetainėje [...] skyriaus „Teisinė informacija“ srities „Teisės pažeidimai“' dalyje „Tarnybiniai nusižengimai“ galimai neteisėtai ir galimai netikslios informacijos paskelbimą, nustačius galimus teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių, spręsti klausimą dėl valstybės tarnautojų ar darbuotojų tarnybinės ar drausminės atsakomybės, pašalinti pažeidimą, atsakymą pateikti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.“ 6.2. „Vadovaujantis Administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2013-07-03 įsakymu Nr. DV-452 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais)  (toliau vadinama – Administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašas) 45 punktu, skundas 2017-05-10 užregistruotas ir pateiktas Administracijos direktoriui rezoliucijai užrašyti. Administracijos direktoriaus suformuluota užduotis – „Išsiaiškinimui ir atsakymui“.“ 6.3. „Vykdant Administracijos direktoriaus pavedimą, į Pareiškėjo 2017-05-06 skundą atsakyta Administracijos 2017-05-19 raštu Nr. ARB-1157 „Dėl galimų teisių pažeidimo ir galimo pažeidimo pašalinimo“ – pateiktas argumentuotas, motyvuotas, teisės normomis pagrįstas atsakymas, pasisakyta dėl visų skunde nurodytų aplinkybių.“ 6.4. „Atsižvelgiant į 2017-05-19 rašto Nr. ARB-1157 turinį, įvertinus individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, nustatyta, kad raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, t. y. reikalavimas dėl apskundimo tvarkos netaikomas.“ 6.5. „Atsakymas parengtas ir pateiktas [...] vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio l dalies, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir Prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ [...], 34 punkto, Administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo 52 punkto nustatyta tvarka ir terminais.“ 6.6. „Pareiškėjo 2017-05-06 skundas buvo tiriamas iš esmės. Nagrinėdama Pareiškėjo  skundą, Administracija tyrė ir įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes: 1.  Pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (Savivaldybės mero 2017-01-27 potvarkis Nr. MK-2 [...] (toliau vadinama – Potvarkis); 2. Pareiškėjas atleistas iš darbo Savivaldybės tarybos 2017-02-13 sprendimu Nr. T1-1 [...] (toliau vadinama – Sprendimas).“ 6.7. „Įvertinus visumą faktinių aplinkybių, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nustatyta, kad: 1. Priešingai nei nurodo Pareiškėjas, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta Potvarkiu, o ne Sprendimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta kompetencija, Pareiškėjo atleidimo klausimas perduotas svarstyti Savivaldybės tarybai; 2. Institucijos interneto svetainėje, laikantis duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama: nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 3. Jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimui (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 4.  Aprašo 17 punktas nustato, kad informacija atnaujinama kiekvieną metų ketvirtį. 5. Vadovaujantis aukščiau nurodytais reikalavimais, atsižvelgiant į Potvarkiu paskirtą galiojančią drausminę nuobaudą, nuasmeninta informacija apie Pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą buvo paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje www.pasvalys.lt skyriaus „Teisinė informacija“ srities „Teisės aktų pažeidimai“ dalyje „Tarnybiniai pažeidimai“ einamųjų metų I ketvirtį. 6. Pareiškėjo ieškinys, kuriuo Sprendimas apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, Administracijoje gautas 2017-03-23. 7. Informacija apie Pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą pašalinta einamųjų metų ateinančiame ketvirtyje, t. y. II ketvirtyje. 8. Atsižvelgiant į tai, kad informacija buvo skelbiama, vykdant Įstatymo ir Aprašo nuostatas, t. y. einamųjų metų I ketvirtyje paskelbta aktuali informacija apie paskirtą galiojančią drausminę nuobaudą, einamųjų metų II ketvirtyje, paskirtą drausminę nuobaudą apskundus teisės aktų nustatyta tvarka, informacija atnaujinta, t. y. informacija pašalinta, [...].“

 7. Pasvalio rajono savivaldybės meras Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta: 7.1. „Pareiškėjo 2017-06-28 skundas [...] (toliau vadinama – 2017-06-28 skundas) Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriate gautas ir užregistruotas 2017-06-29 (gavimo žyma Nr. ARS-J-481).“ 7.2. „2017-06-28 skunde nurodoma, kad Pareiškėjas nesutinka su Savivaldybės administracijos 2017-05-19 raštu Nr. ARB-1157 [...], prašoma įvertinti pateiktą informaciją ir nustačius, kad Administracijos direktorius, atsakydamas į Pareiškėjo 2017-05-06 skunda, galimai pažeidė teisės aktų reikalavimus, imtis priemonių, atsakymą pateikti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.“ 7.3. „2017-06-28 skundas buvo nagrinėjamas iš esmės: 1. ištirta ir įvertinta Pareiškėjo pateikta informacija, galimi pažeidimai: dėl pateiktame Administracijos individualiame akte nenurodytos apskundimo tvarkos, galimo visapusiško ir išsamaus skunde nurodytų aplinkybių neištyrimo, formalaus atsakymo; 2. vadovautasi aktualiu teisiniu reglamentavimu: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis [...]; [...].“ 7.4. „[...] išnagrinėtas argumentas dėl Savivaldybės 2017-05-19 rašte Nr. ARB-1157 nenurodytos apskundimo tvarkos. Įvertinus Viešojo administravimo įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, administracinių teismų praktiką, motyvuotai ir argumentuotai nustatyta, kad Savivaldybės administracijos 2017-05-19 raštas Nr. ARB-1157 negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Dėl šios priežasties nenustatyta nei Pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų viešojo administravimo srityje, nei Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų. [...] išnagrinėtas argumentas dėl neišsamaus skunde nurodytų aplinkybių ištyrimo, formalaus atsakymo į Pareiškėjo 2017-05-06 skundą [...]. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, įvertinus 2017-05-06 skundo turinį, nustatyta, kad visos nurodytos aplinkybės ištirtos, pateiktas motyvuotas, teisės normomis pagrįstas atsakymas, Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų nenustatyta.“ 7.5. „Į Pareiškėjo 2017-06-28 skundą atsakyta Savivaldybės mero 2017-07-05 raštu Nr. ARB-1466 [...].“

8. Seimo kontrolierius 2017-07-20 išnagrinėjo Pareiškėjo 2017-05-06 skundus (2) dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nagrinėjant prašymus, skundus (2017-02-23, 2017-03-09, 2017-03-22) ir išvadas bei rekomendacijas pateikė 2017-07-20 pažymoje Nr. 4D-2017/2-676; 4D-2017/2-677. Pažymėtina, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau vadinama ir – Inspekcija) atliko tyrimą dėl asmens duomenų (informacijos apie Pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą) paskelbimo teisėtumo Savivaldybės interneto svetainėje ir 2017-05-16 sprendime Nr. 3R-219 pateikė išvadas bei nurodymą Savivaldybei. Seimo kontrolierius pažymoje informavo, kad tyrimo metu nebuvo vertinamos pirmiau nurodytos aplinkybės (dėl asmens duomenų paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje, galimo asmens duomenų apsaugos reikalavimo pažeidimo teikiant asmens duomenis žiniasklaidos atstovams) Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikymo prasme, nes tai nepriskirta Seimo kontrolieriaus kompetencijai.    Seimo kontrolierius pažymoje konstatavo, kad Savivaldybė „formaliai išnagrinėjo ir įvertino Pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes dėl jo asmens duomenų paskelbimo interneto svetainėje, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau vadinama ir – VAĮ) įtvirtintą išsamumo principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Pažymėtina ir tai, kad, gavus Inspekcijos išvadas, nepriimtas sprendimas pradėti ir atlikti galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir (ar) darbo drausmės pažeidimo tyrimą, poveikio priemonės nebuvo taikytos“, bei pateikė Savivaldybei rekomendaciją „motyvuotai informuoti, dėl kokių priežasčių, gavus Inspekcijos išvadas, nebuvo priimtas sprendimas pradėti ir atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą bei kokių priemonių buvo (bus) imtasi, kad Savivaldybės interneto svetainė būtų tvarkoma nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų.“ Savivaldybė, vykdydama Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, 2017-09-25 raštu informavo: „Administracijos direktoriaus 2017-08-01 įsakymu Nr. DV-560 „Dėl administracinės procedūros pradžios“ pradėta administracinė procedūra pagal Pareiškėjo 2017-03-09 skundą dėl galimo teisių pažeidimo tvarkant asmens duomenis. Atlikus administracinę procedūrą, surašytas ir Administracijos direktoriui perduotas Juridinio ir personalo skyriaus 2017-08-21 raštas Nr. JP-27 „Teikimas priimti administracinės procedūros spendimą“, kuriame nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės procedūros sprendimo projektas, siūlomo administracinės procedūros sprendimo projektas ir teikimo parengimo data. Teikimu buvo siūloma pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Administracinė procedūra baigta administracinės procedūros priėmimu – Administracijos direktoriaus 2017-08-28 įsakymu Nr. DV-590 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ nuspręsta Pareiškėjo 2017-03-09 skundą dėl galimo teisių pažeidimo tvarkant asmens duomenis pripažinti iš dalies pagrįstu (dėl informacijos paskelbimo apie drausminę nuobaudą apimtimi). Pareiškėjui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, Administracijos 2017-08-28 raštu Nr. ARB-1730 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ pranešta apie priimtą administracinės procedūros sprendimą, nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Administracijos direktoriaus 2017-08-01 įsakymu Nr. DV-559 „Dėl administracinės procedūros pradžios“ pradėta administracinė procedūra pagal Pareiškėjo 2017-02-23 skundą dėl Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo K. Poleko galimo teisės aktų pažeidimo. Atlikus administracinę procedūrą, surašytas ir Administracijos direktoriui perduotas Juridinio ir personalo skyriaus 2017-08-29 raštas Nr. JP-28 „Teikimas priimti administracinės procedūros spendimą“, kuriame nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės procedūros sprendimo projektas, siūlomo administracinės procedūros sprendimo projektas ir teikimo parengimo data. Administracinė procedūra baigta administracinės procedūros priėmimu – Administracijos direktoriaus 2017-08-30 įsakymu Nr. DV-596 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ nuspręsta Pareiškėjo 2017-02-23 skundą dėl Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo K. Poleko galimo teisės aktų pažeidimo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, Administracijos 2017-08-31 raštu Nr. ARB-1760 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ pranešta apie priimtą administracinės procedūros sprendimą, nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Savivaldybės valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, pakartotinai raštu informuoti apie Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir Prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-26 nutarimo Nr. 913 redakcija), reikalavimus, nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus (Administracijos 2017 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. ASI-640 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo“). Administracija planuoja organizuoti mokymus asmens duomenų teisinės apsaugos, asmens duomenų tvarkymo, asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo klausimais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija) (su visais aktualiais pakeitimais), 3 punktu, gavus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadas, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo nepriėmė sprendimo pradėti ir neiniciavo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nustatyta tvarka, tarnybinė atsakomybė taikyta nebuvo. Papildomai, vadovaudamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio l dalimi, pažymime, kad tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo (nuo Valstybinės duomenų inspekcijos išvados gavimo) dienos.“ Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius 2017-07-20 pažymoje rekomendavo Savivaldybės administracijos direktoriui „motyvuotai informuoti, dėl kokių priežasčių, gavus Inspekcijos išvadas, nebuvo priimtas sprendimas pradėti ir atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.“ Pažymėtina, kad Savivaldybė nenurodė konkrečių šio neveikimo priežasčių.   Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

9. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai 9.1. Konstitucijos 22 straipsnis skelbia: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. [...] Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.“ 9.2. Vietos savivaldos įstatyme reglamentuojama: 9.2.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; […] 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; […] 15) viešumo. Savivaldybė savo interneto svetainėje teikia ir nuolat atnaujina šio įstatymo numatytą informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės kontroliuojamas įmones, jų vadovus, valdybų narius, pateikia šių įmonių veiklos rezultatų ir finansines ataskaitas bei kitą aktualią informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės gaunamą paramą (paramos teikėją (teikėjus), paramos sumas, paramos tikslą, paramos laikotarpį ir pan.), savivaldybės skiriamas pinigines lėšas nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti bei projektų finansavimo ir atrankos kriterijus, kvietimus organizacijoms teikti paraiškas paramai gauti ir kitą informaciją, susijusią su savivaldybės veikla.“ 9.2.2. 29 straipsnis – „1. Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui. 2. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose. […] 8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; […] 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; [...].“ 9.3. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) reglamentuojama: 9.3.1. 2 straipsnis – „15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.“ 9.3.2. 19 straipsnis – „1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. 2. Administracinės procedūros dalyviai: asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl gauto skundo pradėjo administracinę procedūrą.“ 9.3.3. 34 straipsnis – „1. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.“ 9.4. Administracinių bylų teisenos įstatyme reglamentuojama: 9.4.1. 5 straipsnis – „1. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“ 9.4.2. 17 straipsnis – „Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo [...].“ 9.5. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2015-08-26 nutarimo Nr. 913 redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01) nustatyta: „4. Taisyklėse vartojamos sąvokos: 4.1. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. 4.2. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. [...] 8. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis. [...] 34. Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. 35. Jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. [...] 47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: [...] 47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma. [...] 50. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį(-iuos) gali būti pateiktas skundas. [...].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs: „Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad negali būti dirbtinai suvaržoma asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą arba nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas“ (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) formuojama praktika: 11.1. administracinė byla Nr. I-219-142/2017: „Kiekviena viešojo administravimo institucija, taip pat ir Administracija, yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, ši nuostata pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją reiškia, kad turi būti laikomasi gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Asmens teisė į gerą administravimą yra įtvirtinta ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje. Be to, Administracijai ir jos priimamiems sprendimams taikomi VAĮ reikalavimai. [...]. [...] skundžiamas sprendimas yra priimtas VAĮ nustatyta tvarka (išnagrinėjus pareiškėjo skundą), šio sprendimo teisėtumo vertinimui aktualios ne tik VAĮ 8 straipsnio nuostatos, bet ir VAĮ nuostatos, reglamentuojančios administracinę procedūrą. Pagal VAĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmens skundas yra pagrindas pradėti administracinę procedūrą. Administracinė procedūra pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalį, tai pagal VAĮ viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Ši sprendimą, pagal VAĮ 36straipsnį, asmuo turi teisę apskųsti savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. VAĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinės procedūros sprendimu pranešama asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais buvo vadovaujamasi ir sprendimo apskundimo tvarka. Administracija skundžiamame sprendime nenurodė priimto sprendimo apskundimo tvarkos, tačiau darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo turinys leido pareiškėjui suprasti atitinkamų santykių esmę ir turinį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šiuo aspektu ypač reikšminga tai, kad Administracija skundžiamame sprendime išaiškino pareiškėjui jo teisę teismui skųsti jam realias teisines pasekmes sukelsiantį nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą. Kaip minėta, šia teise (įtvirtinta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18straipsnio 6 dalyje) pareiškėjas pasinaudojo. Nustatyti procedūriniai pažeidimai ir skundžiamo sprendimo turinio trūkumai nesudaro savarankiško ir pakankamo pagrindo skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti, t. y. teisėjų kolegijos nepripažįstami esminiais, nes skundžiamo sprendimo pagrindas, jo motyvai pareiškėjui buvo žinomi, aiškūs ir suprantami, neužkirtę kelio efektyviam pareiškėjo (galimai) pažeistų teisių gynimui. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto reikalavimus bei VAĮ 34 straipsnyje nustatytus administracinės procedūros sprendimų reikalavimus. Teismas neturi pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti“; 11.2. administracinė byla Nr. eI-1362-968/2017: „Aktualios redakcijos VAĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad: skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti) (15 dalis); asmeniu, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, be kita ko, laikomas asmuo, kuris yra padavęs skundą (24 dalis). VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal 20 straipsnio 1 dalies 8 punktą asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę gauti administracinės procedūros sprendimą. VAĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad: administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios; kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų; asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. VAĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo (pagal VAĮ 2 straipsnio 12 dalį administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra) priėmimu, o asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. [...] viešojo administravimo institucijos, inter alia (lot. be kita ko), savivaldybių vykdomosios institucijos, gavusios asmens skundą VAĮ nustatyta tvarka ir terminais privalo jį išnagrinėti ir pagal savo kompetenciją priimti administracinės procedūros sprendimą dėl galimybės (būtinybės) konkrečiu atveju taikyti triukšmo valdymo priemones. [...].  Nurodyto teisinio reguliavimo ir kitų rašytinių įrodymų kontekste įvertinus pareiškėjos 2016-08-08 skundo turinį, darytina išvada, kad jis laikytinas skundu, paduotu VAĮ nustatyta tvarka.“

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendime konstatavo: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 28 str. nustatyta, kad „valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). Pagal VTĮ 29 str. 1 d., už tarnybinius nusižengimus skiriamos įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinę nuobaudą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (VTĮ 30 str. 5 d.). [...] išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas. [...]. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442-2011).“

13. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016-11-04 sprendime konstatavo: „Gavus pareiškėjo [...] skundą, Administracija dėl jo pradėjo administracinę procedūrą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 skirsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui prašant patraukti E. S. tarnybinėn atsakomybėn, Administracija turėjo priimti sprendimą pradėti ar nepradėti E. S. atžvilgiu tarnybinį patikrinimą, o jį pradėjusi, tarnybinį patikrinimą atlikti Nuobaudų skyrimo taisyklių nustatyta tvarka. Tačiau įvertinusi Administracijos atliktus veiksmus, tiriant pareiškėjo 2015-12-08 skundą, kolegija sprendžia, kad Administracija atliko visus pagrindinius procedūrinius veiksmus, reikalingus įtariamam tarnybiniam nusižengimui ištirti, t.y. supažindino E. S. su pateiktu skundu bei dėl jame nurodytų aplinkybių pasiūlė pateikti paaiškinimą [...], Personalo skyriaus tarnautoja Administracijos direktoriui pateikė teikimą (t. 2, b. l.7-8), o Administracijos direktorius sprendė, kad E. S. savo darbą atliko pagal nustatytas procedūras, darbo drausmės ar kitų teisės aktų pažeidimų nepadarė ir apie tai informavo pareiškėją (t. 2, b. l.5). Nors pareiškėjo skundo tyrimo procedūra ne visiškai atitiko teisės aktų nustatytus procedūrinius reikalavimus, šioje procedūroje buvo įvertinti pareiškėjo skunde nurodyti E. S. veiksmai ir apie šį įvertinimą pareiškėjas buvo informuotas 2016-01-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl skundo tyrimo procedūriniai pažeidimai negalėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-23/2012, 2012-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-710/2012,2013-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-624/2013, 2015-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1093-662/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad Administracija turėjo diskrecijos teisę tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros E. S. atžvilgiu nepradėti. Į pareiškėjo 2015-12-08 skundą atsakyta Administracijos 2016-01-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padaryta išvada dėl E. S. veiksmų teisėtumo. [...].“

Tyrimo išvados

              14. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:              14.1. dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus 2017-05-06 skundą;             14.2. dėl Seimo kontrolieriaus 2017-07-20 pažymoje Nr. 4D-2017/2-676; 4D-2017/2-677 teiktos rekomendacijos nevykdymo.

Dėl Savivaldybės pareigūnų  veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus 2017-05-06 skundą

15. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą, konstatuotina: 15.1. vadovaujantis VAĮ nuostatomis, skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra asmens skundas;   15.2. vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais;  organizuoja savivaldybės administracijos darbą; 15.3. vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje;  15.4. Inspekcija 2017-05-16 sprendimu Nr. 3R-219 pripažino, kad „Pareiškėjo asmens duomenys (informacija apie jam paskirtą drausminę nuobaudą) Savivaldybės interneto tinklalapyje 2017-02-13 buvo paskelbti ir iki šiol skelbiami neteisėtai, tuo pažeidžiant ADTAĮ [Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas] 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.“ Inspekcija 2017-06-07 raštu Savivaldybei pateikė nurodymą. Savivaldybė informaciją apie Pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą buvo pašalinusi iki Inspekcijos sprendimo; 15.5. nagrinėjamu atveju: 15.5.1. Skunde Pareiškėjas nurodo (aprašo) tas pačias aplinkybes, kurios buvo pateiktos 2017-05-06 skunduose Seimo kontrolieriui ir, kaip jau nurodyta šioje pažymoje, 2017-07-20 išnagrinėtos (dėl galimai nepagrįsto atleidimo, asmens duomenų paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje, netinkamo skundų išnagrinėjimo). Papildomai Pareiškėjas nurodo, kad Savivaldybė nepagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl tarnybinės arba drausminės atsakomybės taikymo Savivaldybės valstybės tarnautojams arba darbuotojams, interneto svetainėje neteisėtai paskelbusiems informaciją apie jam paskirtą drausminę nuobaudą;  15.5.2. Savivaldybės administracija, Savivaldybės meras (atsakymus rengė Savivaldybės administracijos pareigūnai), gavę Pareiškėjo skundus (2017-05-06, 2017-06-28), juos išnagrinėjo bei pateikė atsakymus. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolieriui paaiškinta, jog „administracijos raštai (atsakymai) yra informacinio pobūdžio, Pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nelaikytini individualiais administraciniais aktais“, todėl nenurodyta jų apskundimo tvarka. Išanalizavus Pareiškėjo skundus (pateiktus Savivaldybės administracijos direktoriui, Savivaldybės merui), juose nurodytas aplinkybes, suformuluotus prašymus, darytina išvada, kad jie savo turiniu atitinka VAĮ 2 straipsnyje apibrėžtą skundo sąvoką – „asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti“, todėl jų nagrinėjimui taikomos VAĮ trečiojo skirsnio nuostatos (vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 3 punktu, skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka). Taigi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, gavus Pareiškėjo skundus, VAĮ nustatyta tvarka turėjo būti priimtas sprendimas dėl administracinės procedūros pradėjimo (VAĮ 22 straipsnis). Tyrimo metu nustatyta, kad sprendimas dėl administracinės procedūros pradėjimo nebuvo priimtas. Tuo buvo pažeisti: a) VAĮ įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; ir b) Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principas, reiškiantis, kad Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; 15.5.3. pažymėtina, kad Savivaldybė pašalino informaciją apie Pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą iš interneto svetainės ir apie tai Pareiškėją informavo 2017-05-19 raštu, tačiau klausimo dėl valstybės tarnautojų arba darbuotojų, galimai neteisėtai interneto svetainėje paskelbusių informaciją apie paskirtą drausminę nuobaudą, tarnybinės arba drausminės atsakomybės klausimo Savivaldybė nesprendė ir Pareiškėjui nemotyvuotai atsakė, jog „skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo ar darbuotojų darbo drausmės pažeidimo [...] yra atmestinos.“ Taigi, darytina išvada, kad Savivaldybė vis dėlto formaliai išnagrinėjo ir įvertino Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (dėl informacijos apie drausminės nuobaudos paskyrimą paskelbimo interneto svetainėje), tuo pažeisdama VAĮ įtvirtintą išsamumo principą, reiškiantį, kad  viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. 15.5.4. vadovaujantis VAĮ 34 straipsnio nuostatomis, administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, nurodoma tiksli atsakymo apskundimo. Pažymėtina, kad Savivaldybė sprendimo dėl administracinės procedūros nepriėmė, o atsisakiusi tenkinti Pareiškėjo prašymą, neišaiškino tokio atsisakymo apskundimo tvarkos.

16. Įvertinus teismų formuojamą praktiką (pažymos 11 punktas), pateiktas išvadas (pažymos 15.5 punktas), konstatuotina, kad Savivaldybė pažeidė VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių  nuostatas, taigi Pareiškėjo Skundas pripažintinas pagrįstu.

17. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad: 17.1. jeigu, jo nuomone, jo teisės arba laisvės yra (buvo) pažeistos, jis turi „absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą“ (pažymos 10 punktas); 17.2. tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai, taigi, atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tos įstaigos diskrecija (LVAT praktika, pažymos 13 punktas).

Dėl Seimo kontrolieriaus 2017-07-20 pažymoje Nr. 4D-2017/2-676; 4D-2017/2-677 teiktos rekomendacijos nevykdymo

18. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą, konstatuotina: 18.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (ar rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių; 18.2. nagrinėjamu atveju: 18.2.1. Seimo kontrolierius 2017-07-20 išnagrinėjo Pareiškėjo 2017-05-06 skundus (2) dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nagrinėjant jo prašymus, skundus (2017-02-23, 2017-03-09, 2017-03-22), ir išvadas bei rekomendacijas pateikė 2017-07-20 pažymoje Nr. 4D-2017/2-676; 4D-2017/2-677 (šios pažymos 8 punktas) Savivaldybė, vykdydama Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, 2017-09-25 raštu informavo apie jų įvykdymą (pažymos 8 punktas); 18.2.2. atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierius 2017-07-20 pažymoje rekomendavo Savivaldybės administracijos direktoriui „motyvuotai informuoti, dėl kokių priežasčių, gavus Inspekcijos išvadas, nebuvo priimtas sprendimas pradėti ir atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.“ Pažymėtina, kad Savivaldybė nurodė teisės aktų nuostatas (Valstybės tarnybos įstatymo, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių), tačiau nenurodė aiškių priežasčių, kodėl valstybės tarnautoją į pareigas ar darbuotoją priėmęs asmuo nepriėmė sprendimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir neiniciavo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nustatyta tvarka, tarnybinė atsakomybė nebuvo taikyta, t. y. savo sprendimo nemotyvavo. Pažymėtina ir tai, kad Juridinio ir personalo skyriaus 2017-08-21 teikime (Nr. JP-27) taip pat buvo siūloma pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, tačiau sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo nebuvo priimtas.

19. Apibendrinus pateiktas išvadas,  konstatuotina, kad Savivaldybė Seimo kontrolieriui pateikė neišsamią informaciją apie 2017-07-20 pažymoje Nr. 4D-2017/2-676; 4D-2017/2-677 teiktos rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus, taigi ši tyrimo dalis pripažintina pagrįsta.

 SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai išnagrinėjus jo skundą, pripažinti pagrįstu.

        21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia tyrimo dalį dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant Seimo kontrolieriaus  rekomendacijas bei teikiant jam informaciją apie jų nagrinėjimo rezultatus, pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu,  Seimo kontrolierius rekomenduoja Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriui: 22.1. atkreipti dėmesį į pažymoje pateiktas išvadas, imtis priemonių, kad ateityje asmenų skundai būtų nagrinėjami griežtai vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis; 22.2. motyvuotai informuoti, dėl kokių priežasčių, gavus Inspekcijos išvadas bei Juridinio ir personalo skyrius teikimą, nebuvo priimtas sprendimas pradėti ir atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius            Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/2-1056
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį