Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017-07-11 gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų 2017-03-23 kreipimąsi raštu ir sprendžiant eismo organizavimo klausimus šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio [...] (toliau vadinama – Namas).

2.       Pareiškėja skunde, be kitų aplinkybių, nurodo: 2.1. „2017 m. kovo 23 d. [Namo] gyventojai kreipėsi į [Savivaldybės administracijos] Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrių dėl įvažiavimo į [Namo] kiemą užtvėrimo“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). 2.2. „Birželio 7 d. gautas atsakymas mūsų netenkina, nes [Savivaldybė] atsisako spręsti problemą. Savivaldybės atstovai net nesiteikė ateiti į mūsų kiemą, kad vietoje įvertintų situaciją ir pakalbėtų su gyventojais.“ 2.3. „[...] mes kreipiamės į jus, tikėdamiesi jūsų pagalbos.“

         3.            Pareiškėja Seimo kontrolieriaus prašo išsiaiškinti dėl skunde nurodytų aplinkybių.  

4. Kartu su skundu pateikta: 4.1.   Pareiškėjos ir kitų Namo gyventojų 2017-03-23 kreipimasis, adresuotas Savivaldybės administracijai (kopija), kuriame nurodyta:           4.1.1.  „Mes, [Namo] gyventojai, prašome Jūsų padėti išspręsti problemą, su kuria susiduriame ir kovojame kiekvieną dieną jau eilę metų. Savo kieme ir Namo prieigose vis labiau jaučiamės nesaugūs dėl gausaus ir netvarkingo transporto judėjimo.“            4.1.2.   „To priežastis - šalia [Namo] esantis vaikų lopšelis-darželis „A“, kuris neturi nė mažiausios mašinų parkavimo aikštelės, o kiemą atsitvėrė ženklu „Plyta“. Kiekvieną rytą tėvai, vežantys vaikus į darželį, ir kiekvieną vakarą juos pasiimantys, važiuoja, apsisukinėja, parkuoja savo automobilius mūsų kieme, išvažinėja gėlynus ir žolę, užstato ir taip siaurus šaligatvius. Kiti, neradę vietos, stovi po langais su įjungtais varikliais. Kasdien susidaro baisios spūstys (vienu metu suvažiuoja apie 50 automobilių), gyventojai rytais negali išvažiuoti iš savo kiemo, vakare po darbo negali grįžti namo, pro mašinas neįmanoma ne tik pravažiuoti, bet ir praeiti.“            4.1.3.  „Toks intensyvus judėjimas siaurame privažiavime ir mažame uždarame kieme bei Namo gale esančiame aklame posūkyje kelią grėsmę gyventojų, jų vaikų ir pėsčiųjų saugumui, nes rizikuoja pakliūti po mašinos ratais. 1999 m. rugpjūčio 26 d. automobilis kieme partrenkė [Namo] [...] buto gyventoją, 2006 m. vasario 23 d. partrenkė [...] buto gyventoją, kovo 8 d. – [...] buto gyventoją, kuri po sunkios traumos gydėsi ligoninėje, bet [duomenys neskelbiami] mirė.“           4.1.4. „2006 metais kreipėmės į Žirmūnų seniūniją, 2015 metais kreipėmės į LR Seimą, 2017 metais į [Savivaldybę], bet nesulaukėme jokios pagalbos. Esame labai susirūpinę susidariusia padėtimi, nesijaučiame saugūs dėl savęs ir savo vaikų.“            4.1.5. „Prašome kuo skubiau spręsti šią problemą, užtveriant įvažiavimą į [Namo] kiemą iš vaikų darželio pusės ir ieškoti būdų, kaip vaikų darželiui-lopšeliui „A“ organizuoti kitą mašinų parkavimo vietą. Labai tikimės, kad šį kartą mūsų prašymas bus išgirstas.“            4.2. Savivaldybės administracijos 2017-06-07 raštas Nr. A51-37229/17(2.9.3.1-UK5), adresuotas Pareiškėjai (kopija), kuriame nurodyta:            4.2.1. „Atsakydami į Jūsų prašymą, reg. Nr. A50-9590/17, informuojame, kad Jūsų nurodytas pravažiavimas yra [...] gatvių tinklo dalis, skirtas specialiųjų transporto priemonių (policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų avarinės tarnybos ir kt.) privažiavimui prie gyvenamųjų namų ar kitos paskirties objektų bei kitų transporto priemonių susiekimui. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Savivaldybės teisės aktais bei kitais norminiais dokumentais, pravažiavimo užtvėrimui nepritariame.“            4.2.2. „Norime priminti, kad pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose yra taikomi gyvenamosios zonos reikalavimai, kur automobiliams važiuoti draudžiama didesniu kaip 20 km/h greičiu, pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi, netrukdant transporto priemonių eismo, ir kiti reikalavimai. Vairuotojai, nesilaikydami minėtų reikalavimų, pažeidžia Kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka eismo priežiūrą vykdo bei eismo saugumą užtikrina specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai.“            4.2.3. „Pastebėję Kelių eismo taisyklių pažeidimus galite kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Atkreipėme policijos dėmesį dėl galimų Kelių eismo taisyklių pažeidimų [Namo] kieme.“            4.2.4. „Dėl stovėjimo tvarkos pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį (Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas) yra taikytina administracinė atsakomybė, todėl prireikus prašom kreiptis į [Savivaldybės administracijos] Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių elektroniniu paštu viesoji.tvarka@vilnius.lt arba telefonu (8 5) 219 7948.“             4.2.5. „Šis atsakymas gali būti skundžiamas [Savivaldybės administracijos] direktoriui arba Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai (Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, LT-01I02 Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai (Gedimino pr. 56, LT-01110 Vilnius) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, Seimo kontrolierius kreipėsi į Savivaldybės administraciją.

6.         Iš Savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:             6.1.   „[Pareiškėja] ir kiti gyventojai 2017-03-23 raštu reg. Nr. A50-9590/17 kreipėsi į Savivaldybę dėl įvažiavimo į Namo kiemą iš lopšelio-darželio „A“ pusės užtvėrimo. Apie priimtą sprendimą Pareiškėja buvo informuota 2017-06-07 raštu Nr. A51-37229/17(2.9.3.1-UK5). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. [...], Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. [...]), bei į ne kartą išdėstytą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poziciją, užtvarai gali būti įrengti tik suformuotų sklypų ribose.“             6.2.  „2006-08-18 Pareiškėja raštu kreipėsi dėl įvažiavimo į Namo kiemą iš Vilniaus lopšelio-darželio „A“ pusės užtvėrimo (2006-08-18 prašymas reg. Nr. A334-200). Atsakymas pateiktas 2006-08-30 raštu Nr. A51-13797-(1.8-EUD-2.) [...].“             6.3.  „Pareiškėjos ir kitų Namo gyventojų 2017-03-23 prašymas dėl saugaus eismo užtikrinimo, užtveriant įvažiavimą į Namo kiemą iš lopšelio-darželio „A“ pusės, buvo gautas 2017-03-27. Prašymas paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyrio vyr. specialistei Vaidai Bončkienei.“             6.4.   „Pareiškėjos ir kitų Namo gyventojų prašyme eismo saugumui užtikrinti Namo kieme primygtinai reikalauta užtverti įvažiavimą į kiemą, kuriuo naudojasi ir [...] [namų] gyventojai. Atsižvelgiant į prašymo apimtis, privalu buvo įvertinti tiek eismo saugumo, tiek teritorijų planavimo, tiek užtvaro įrengimo pasekmes, teismų praktiką ir pan. Nagrinėjimo metu pasirinktomis dienomis buvo atlikta eismo stebėsena ir tyrimai, vertinamos aplinkybės dėl galimų saugaus eismo problemų ir jų sprendimo būdų. Pažymėtina, kad teritorija naudojasi ne tik [...] namų gyventojai, bet ir transportas susisiekimui su lopšelių-darželiu „A“. Atlikus tyrimus nustatyta, kad yra galimybė pagerinti eismo sąlygas, šalia lopšelio-darželio „A“ įrengiant automobilių stovėjimo vietas. 2017-04-18 pradėti rengti projektiniai sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų plėtros. Pažymėtina, kad apžiūros metu gyventojai klausinėjo, domėjosi apie atliekamus tyrimus, buvo vertinami jų papildomi siūlymai dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybių, planuojamų sprendinių. 2017 m. balandžio mėn. Pareiškėja telefoninio pokalbio metu buvo informuota apie prašymo nagrinėjimo eigą, projektinių sprendinių parengimą, užtvaro įrengimo galimybes.“               6.5.  „Vadovaujantis Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašu (patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“), Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais techninės eismo reguliavimo priemonės įrengiamos, kai jų įrengimo schemos nustatyta tvarka suderinamos su Savivaldybės Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba. Pareiškėjos prašymas bei jo sprendimo galimybės buvo apsvarstytos Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovų darbo grupėje (toliau - Darbo grupė). Privažiavimas iki [...] [namų] yra valstybinėje žemėje (bendramiestinėje teritorijoje), todėl yra skirtas visų gyventojų ar miesto svečių bei specialiųjų transporto priemonių (policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų avalinės tarnybos ir kt.) privažiavimui prie gyvenamųjų namų. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 str. 3 d. numato, kad subjektų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) šio įstatymo 9 str. 4 d. nustatytais atvejais - turto patikėjimo sutartis. Pagal minėtos teisės normos esmę, valdyti, naudoti valstybės turtą ir disponuoti juo galima tik laikantis teisės aktų reikalavimų, visi su valstybės turtu atliekami veiksmai turi būti reglamentuoti, paremti teisės normomis, valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo savo nuožiūra. Taigi, Pareiškėja ar kiti gyventojai neturi teisės valstybinės žemės sklype, kuris nesuteiktas jiems naudotis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, įrengti, statyti statinius, imtis kitų priemonių, suteikiančių išimtinę teisę vien tik jiems naudoti valstybinį žemės sklypą ir riboti kitų subjektų galimybes patekti į jį. Atsižvelgiant į minėtas priežastis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. XII-2573 6 str. 4 d. taip pat į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. [...], Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. [...]), bei į ne kartą išdėstytą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poziciją, kad užtvarai gali būti įrengti tik suformuotų sklypų ribose, Darbo grupė nepritarė pravažiavimo užtvėrimui.            6.6. „2017 m. balandžio mėn. pasirinktomis dienomis buvo atlikti eismo stebėjimai privažiavimo kelyje link [...] [namų] kiemų [...]. Privažiavimo kelyje vidutinis eismo srautas piko metu vyrauja 40-50 aut./val., kitu laiku vyksta pavienis srautas iki 25 aut/val. Gyventojų ir atvykstančiųjų į lopšelį-darželį „A“ srautai panašūs. Apie gyventojų nepasitenkinimą dėl darželio veiklos buvo kalbamasi su Savivaldybės padaliniais, kuruojančiais ugdymo įstaigas, aptartas lėšų poreikis papildomų stovėjimo vietų plėtrai.“             6.7. „Pažymėtina, kad eismo tvarką keliais nustato Kelių eismo taisyklės (toliau - KET). Visi eismo dalyviai (vairuotojai, pėstieji, keleiviai) privalo mokėti KET ir jų laikytis. Pagal KET XXI skyrių daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose taikomi gyvenamosios zonos reikalavimai, kur transporto priemonėms važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu draudžiama. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Pėstieji gyvenamojoje zonoje turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Visi eismo dalyviai privalo laikytis atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui (KET III skyrius). Pažymėtina, kad nagrinėjama teritorija yra uždara, baigiasi aklakeliu, todėl tranzitinio eismo nėra. Eismo saugumo požiūriu eismo sąlygos yra tinkamos, apžiūros aktu Nr. l pateikti siūlymai dėl minėtos teritorijos gerinimo. Minėta teritorija nėra įtraukta į „juodųjų dėmių“ žemėlapį (pagal eismo įvykių statistinius duomenis sudarytas žemėlapis, kur įvyksta įskaitiniai eismo įvykiai).“              6.8. „Pareiškėjos ir gyventojų prašyme buvo nurodytos dvi nagrinėjamos temos, tai yra užtikrinti saugų eismą ir užtverti pravažiavimą. Išsamiai nagrinėjant saugaus eismo klausimus buvo poreikis atlikti tyrimus, situacijos apžiūrą, išanalizuoti eismo įvykių statistinius duomenis, įvertinti ir išnagrinėti teritorijų planavimo aspektus, parinkti galimų taikyti priemonių planą, parengti projektinius sprendinius (schemas) ir nustatyta tvarka juos suderinti. Nagrinėjant užtvaro įrengimo klausimą buvo poreikis įvertinti teismų praktiką, atlikti konsultacinį darbą su kitais Savivaldybės padaliniais ir valstybinės žemės patikėtiniu. Teisės aktų nustatytais terminais buvo sudėtinga atlikti minėtą darbų apimtį ir priimti atitinkamus sprendimus. Apie prašymo nagrinėjimo eigą gyventojai žinojo, Pareiškėja teiravosi telefonu prašymą nagrinėjusios specialistės. Pareiškėja telefoninio pokalbio metu buvo informuota apie prašymo nagrinėjimo terminus. Rengiant projektinius sprendinius eismo situacijai gerinti iškildavo nenumatytų aplinkybių (inžinerinių tinklų išdėstymo problemos ir pan.) ir kompleksinių darbų atlikimui reikalinga buvo gauti kitų įstaigų suderinimus.“              6.9. „Atsižvelgiant į Apžiūros aktą Nr. l ir suderintus sprendinius, Savivaldybė 2017 09 12 užbaigė derinti stovėjimo vietų įrengimo, infrastruktūros plėtros projektinius brėžinius, numatė lėšas darbams atlikti bei atliko viešuosius pirkimus (ženklinimo (2017-09-06 Sutartis Nr. A62- 114/17(3.10.21-TD2)), atskirai   buvo   nagrinėjami   technologiniai   sprendiniai   dėl   galimo pravažiavimo apšvietimo tobulinimo.“              6.10. „[...] Savivaldybė diegia greito keleivių įlaipinimo-išlaipinimo aikšteles (angl. „Kiss and Ride“). „Kiss and Ride“ - tai trumpiems sustojimams skirtos vietos, kur automobilio vairuotojas per trumpą laiką išlaipina arba įlaipina keleivį ir tokios vietos neskirtos sustoti ilgesniam laikui. Savivaldybė stovėjimo vietų įrengimą šalia Vilniaus lopšelio-darželio „A“ įtraukė į 2017-2018 m. darbų sąrašus, įrengus stovėjimo vietas bei įdiegus „Kiss and Ride“ sistemą pagerės eismo situacija Namo ir kitų aplinkinių namų kiemuose ir bus aiškesnė eismo tvarka susisiekimui su lopšelių-darželiu „A“. Dėl Pareiškėjos prašymo užtverti įvažiavimą į kiemą Savivaldybės pozicija nepasikeitė ir tokiems sprendimams nepritaria [...].              6.11. „Savivaldybė nėra gavusi iš kitų Namo gyventojų nusiskundimų dėl eismo problemų kieme.              6.12. Pareiškėja 2015-11-16 raštu Nr. A63-1178(63789)(3.2.1-EM4) buvo informuota apie bendro naudojimo teritoriją ir užtvaro įrengimo klausimą [...].“              6.13. „Siekiant ateityje užtikrinti prašymų nagrinėjimą nustatytais terminais dėl užtvarų įrenginio klausimų valstybinėje žemėje siūlytina valstybinės žemės patikėtiniui (Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos) nustatyti užtvarų įrengimo tvarką.              6.14. „Informuojame, kad dėl aukščiau minėtų aplinkybių ir siekiant išspręsti gyventojų problemą sprendimų priėmimas užsitęsė (projektinių sprendinių derinimas, viešųjų pirkimų procedūros).“              6.15. Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų 2006-08-18 kreipimesi, adresuotame Savivaldybės administracijai (kopija), nurodyta:              6.15.1. „[...] gyventojai vis labiau jaučiasi nesaugūs dėl gausaus netvarkingo transporto judėjimo. To priežastis – šalia namo Nr. [...] esantis vaikų darželis „A“, kur kas dieną pirmyn atgal kursuoja automobiliai. Kiekvieną rytą ir vakarą daugiau kaip po 50 į darželį atvykusių automobilių apsisuka namo Nr. [...] kieme. Dėl to vaikai ir suaugę pastoviai susiduria su grėsme pakliūti po mašinos ratais. [...].“               6.15.2. „Prašome Jūsų padėti išspręsti mūsų problemą, kad būtų užtvertas įvažiavimas į namo Nr. [...] kiemą iš darželio pusės ir kad į kiemą galėtų įvažiuoti tik namų Nr. [...] ir Nr. [...]gyventojai.“               6.16. Savivaldybės administracijos 2006-08-30 rašte Nr. A51-13797-(1.8-EUD-2.), adresuotame Pareiškėjai (kopija), nurodyta:               6.16.1. „Informuojame Jus, kad savivaldybės Miesto ūkio skyrius sprendžia eismo organizavimo ir saugumo klausimus miesto gatvėse. Prašome kartu su seniūnijos teritorijų priežiūros specialistais spręsti kiemų naudojimosi klausimus ir priklausomybę.“               6.16.2. „Jūsų minėtame posūkyje, siekiant pagerinti matomumą vairuotojams, reikia apgenėti šalia važiuojamosios dalies augančius krūmus. Dabar šakos yra užgožusios techninį 0,5 m šaligatvį. Netvarkingai augančius krūmus apgenėsime.“               6.16.3. „Mes manome, kad bendrojo naudojimo daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai turi būti bendro naudojimo: tiek Namo Nr. [...] ir [...], tiek ir Nr. [...].“               6.17. Savivaldybės administracijos 2015-11-16 rašte Nr. A63-1178(63789)(3.2.1-EM4), adresuotame Pareiškėjai ir tuometiniam Lietuvos Respublikos Seimo nariui Šarūnui Gustainiui (kopija) (atsakoma į Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų 2015-10-08 kreipimąsi, adresuotą Seimo nariui Š. Gustainiui), nurodyta:                6.17.1. „[...]. Gyvenamieji namai adresu [...] suformuotų žemės sklypų neturi, todėl visa teritorija prie minėtų namų, į kurią patenka ir stovėjimo aikštelės, yra valstybinėje žemėje. Bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėmis gali naudotis visi Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai.“                6.17.2. „Pagal galiojančius teisės aktus valstybinės žemės užtvėrimas negalimas. Užtvarai įvažiavimo keliuose į kiemus gali būti įrengiami tik suformuotų ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypų teritorijose. Gyventojai, norėdami kieme sumažinti nepageidaujamų automobilių kiekį, galėtų nustatyta tvarka steigti daugiabučių namų savininkų bendrijas ir formuoti žemės sklypus. Suformuotame ir bendrijai priskirtame žemės sklype bendrijos nariai galėtų nustatyti automobilių stovėjimo tvarką, plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, įsirengti norimas technines eismo reguliavimo priemones ar užsitverti įvažiavimo kelią į sklypą užtvaru.“

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

7.        Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:   7.1.     Įstatymai:   7.1.1.  Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:   2 straipsnio 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“   12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. [...].“    7.1.2. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta:    3 straipsnio 11 dalis – „Savivaldybės bendruomenė – savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais.“    4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: [...]; 8) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; 9) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu; [...].“                6 straipsnio 1 dalis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: „[...]; 32) savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; [...].“               29 straipsnio 8 dalis – „Savivaldybės administracijos direktorius: [...]; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams; [...].“    7.1.3. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme reglamentuojama:    4 straipsnis – „Eismo saugumo užtikrinimo principai yra: 1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos; 2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai; 3) asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą.“    6 straipsnis – „Eismo saugumas užtikrinamas: 1) nustatant Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų, savivaldybių įgaliojimus eismo saugumo užtikrinimo srityje; [...].“   10 straipsnio 8 dalis – „Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius: [...];  3) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; 4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, [...].“              7.1.4. Kelių įstatyme nustatyta:  4 straipsnio 1 dalis – „Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims.“ 4 straipsnio 3 dalis – „Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.“ 5 straipsnio 7 dalis – „Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės.“  7.1.5. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2014-07-01 iki 2017-04-01) buvo nustatyta:              3 straipsnis – „Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. [...].“              4 straipsnis – „Įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; [...]; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.“ 7.1.6. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:             3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; [...]; 12) naujovių ir atvirumo permainoms principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių; [...].“ 7.1.7. Statybos įstatyme nustatyta: 2 straipsnio 84 dalis – „Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.“ 3 straipsnis – „1. Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos. 2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. [...].“              7.2.     Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų teisės aktai:              7.2.1. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-26 nutarimo Nr. 913 redakcija) patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse reglamentuojama:             34 punktas – „Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje.“             35 punktas – „Jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.“             47 punktas – „Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: [...]; 47.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; [...].“ 7.2.2. Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Vyriausybės 2016-11-03 nutarimo Nr. 26198 redakcija) patvirtintose Kelių eismo taisyklėse reglamentuojama:            „412. Pėsčiųjų takas. Takas skirtas tik pėstiesiems. Kai takas eina išilgai kelio, pėstieji privalo eiti tik juo.“ 7.2.3. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-15 įsakymu Nr. 30-1783 patvirtintame Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos apraše reglamentuojama:             2 punktas – „Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvėse vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius.“             3 punktas -  „Įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimą.“             4 punktas – „Leidimus arba technines sąlygas eismo reguliavimo priemonėms įrengti ir prižiūrėti Vilniaus miesto teritorijoje išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002-12-24 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs:   „Pagal Konstituciją vietos savivalda – tai įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių [...], kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai [...], savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją [...]. Konstitucijoje vietos savivalda įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nėra pavaldi valstybės valdžios institucijoms [...].“ „Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. [...].“

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 9.1.     Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:             „[...]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“ 9.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-16 apžvalgoje (Administracinė jurisprudencija. 2016, 30), be kita ko, nurodyta:             „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija gerą administravimą įvardija kaip pagrindinę teisę. [...]. Administracinės taisyklės turi svarbią reikšmę įgyvendinant teisę, įskaitant ir teisę, susijusią su pagrindinių žmogaus teisių apsauga. Administracinė teisė savaime yra svarbus teisių apsaugos veiksnys. Antai, teisė būti išklausytam ir pareiga surinkti pakankamai informacijos (prieš priimant sprendimą) yra neatsiejama įvairių materialiųjų teisių, laiduojamų nacionalinių konstitucijų ir įstatymų, įgyvendinimo dalis. Todėl šios taisyklės gali veikti kaip priemonė tikslui - materialiųjų teisių įgyvendinimui konkrečioje situacijoje - pasiekti. [...]. Geras administravimas, įtvirtintas kaip asmenų subjektinė teisė, viešojo administravimo subjektus ne tik įpareigoja paisyti teisinių reikalavimų, bet taip pat suteikia asmenims šios teisės įgyvendinamumo garantiją jų santykiuose su administraciniais organais (Wakefield 2007, 58-59). [...].“

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartyje (civilinė byla Nr. [...]), be kita ko, nurodyta:             „[...]. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų. Jei statybai vykdyti būtini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, kad, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lūkestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtai (be būtinų statybai vykdyti dokumentų) pastatyto statinio įteisinimą lemia ne tai, kiek ilgai tokiu statiniu statytojas naudojosi, o tai, kokios yra galimybės, laikantis teisės normų reikalavimų, tokį statinį pripažinti teisėtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d., nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. BUAB „B.“, bylos Nr. 3K-3-89/2013; kt.).               Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus, nurodyta, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. J. T., bylos Nr. 3K-3-133/2008; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. J. P., bylos Nr. 3K-3-388/2014; kt.). Taigi įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą nelaikoma neribota.               Statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos nustatytos Statybos įstatymo 3 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus statytojo teisė įgyvendinama, kai turimas žemės sklypas ir statinys valdomi nuosavybės teise ar valdomi ir naudojami kitais įstatymų nustatytais pagrindais, ir kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. [...].               Teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo turto savininkas ar kitoks teisėtas valdytojas ar naudotojas neprivalo motyvuoti sutikimo ar nesutikimo panaudoti savo nuosavybę kito neturinčio teisių į ją asmens statybų reikmėms. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti tiek su statinio, tiek su žemės sklypo savininkais (kitais teisėtais valdytojais ar naudotojais), kurių turtą jis ketina panaudoti statyboms (rekonstrukcijai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-674/2013). [...].“

Tyrimo išvados

11.    Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, išvados teikiamos Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus vertinant atskirai:             11.1. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos 2017-03-23 kreipimąsi raštu ir teikiant atsakymą;             11.2.  dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant eismo organizavimo klausimus šalia Namo.

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos  2017-03-23 kreipimąsi raštu  ir teikiant atsakymą

12. Šios Pareiškėjos skundo dalies tyrimo metu esminė vertintina aplinkybė - Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), nagrinėjant Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų 2017-03-23 kreipimąsi raštu ir teikiant atsakymą.             Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–6 punktai), į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 7 punkte, į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodytą pažymos 8 punkte, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodytą pažymos 9 punkte, ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodytą pažymos 10 punkte, konstatuotina: 12.1. Pareiškėja ir kiti suinteresuoti asmenys 2017-03-23 raštu (Savivaldybėje gauta 2017-03-27) kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydami: 12.1.1. spręsti eismo organizavimo klausimus šalia Namo, užtveriant įvažiavimą į Namo kiemą iš vaikų lopšelio-darželio „A“ (toliau vadinama – Vaikų darželis) pusės; 12.1.2.  „[...] ieškoti būdų, kaip [Vaikų darželiui] organizuoti kitą mašinų parkavimo vietą“ (pažymos 4.1.5 punktas). 12.2. Atsižvelgdama į tai, Savivaldybės administracija 2017-06-07 raštu Nr. A51 37229/17(2.9.3.1-UK5) Pareiškėjai pateikė atsakymą (pažymos 4.2 punktas).

13. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Pareiškėjos skundo tyrimui taip pat aktualios Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2014-07-01 iki 2017-04-01, 4 straipsnio nuostatos, reglamentavusios pagrindinius principus, kuriais turėjo vadovautis įstaigos, teikdamos informaciją, t. y. informacijos išsamumo principą, reiškiantį, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, tikslumo principą, reiškiantį, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją teisėtumo principą, reiškiantį, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais, taip pat pagalbos principą, reiškiantį, jog visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją. Seimo kontrolierius taip pat pažymi, kad Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės) 47 punkte nustatyta, kad atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį.                Remiantis Taisyklių 34 punkto nuostatomis, asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. Vadovaujantis Taisyklių 35 punkte įtvirtintomis teisės normomis, jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija turi nedelsdama išsiųsti asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.                Tyrimo metu išnagrinėjus Seimo kontrolieriui pateiktą informaciją ir dokumentus, nustatyta, kad Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai, susiję su Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų 2017-03-23 kreipimosi nagrinėjimu, skundo tyrimo atveju laikytini buvę nepakankamais, dėl to buvo pažeista Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų teisė į gerą viešąjį administravimą, kadangi: 13.1  atkreiptinas dėmesys, jog 2017-03-23 kreipimesi suformuluoti iš esmės du prašymai Savivaldybės administracijai: ties įvažiavimu į Namo kiemą (iš Vaikų darželio pusės) įrengti užtvarą bei organizuoti papildomų automobilių parkavimo vietų Vaikų darželiui įrengimą.        Kas sietina su Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu įrengti užtvarą, pažymėtina, jog Seimo kontrolierius, tyrimo metu įvertinęs Savivaldybės administracijos 2017 06 07 rašto Nr. A51-37229/17(2.9.3.1-UK5) turinį, nustatė, jog minėtame atsakyme su tuo susijusi informacija pateikta lakoniškai, nepaaiškinant visų su 2017-03-23 kreipimesi keliamu klausimu susijusių aplinkybių dėl užtvaro įrengimo galimybių, nesiremiant konkrečiomis aktualiomis teisės aktų nuostatomis. Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktoje informacijoje Savivaldybės administracija nurodė, kad „Pareiškėjos prašymas bei jo sprendimo galimybės buvo apsvarstytos Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovų darbo grupėje (toliau - Darbo grupė)“, kad „Pareiškėja ar kiti gyventojai neturi teisės valstybinės žemės sklype, kuris nesuteiktas jiems naudotis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, įrengti, statyti statinius, imtis kitų priemonių, suteikiančių išimtinę teisę vien tik jiems naudoti valstybinį žemės sklypą ir riboti kitų subjektų galimybes patekti į jį“ (pažymos 6.5 punktas). Šiame kontekste Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, kad minėta teritorija faktiškai naudojama, be kita ko, ir Namo gyventojų poreikiams tenkinti, o ne tik miesto svečiams bei specialiųjų transporto priemonių (policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų avalinės tarnybos ir kt.) privažiavimui prie gyvenamųjų namų. Savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad „užtvarai gali būti įrengti tik suformuotų sklypų ribose“ (pažymos 6.5 punktas).        Seimo kontrolierius akcentuoja, kad visus aukščiau minėtus paaiškinimus Savivaldybės administracija pateikė tik Seimo kontrolieriui, tačiau apie tai nieko nepasisakė savo 2017-06-07 rašte Nr. A51-37229/17(2.9.3.1-UK5), teikdama atsakymą Pareiškėjai į 2017-03-23 kreipimąsi, kas vertintina kritiškai. Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje Savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad, sprendžiant Pareiškėjų 2017-03-23 kreipimesi išdėstytus probleminius klausimus, buvo vadovaujamasi teismų praktika, tačiau pažymėtina, jog Savivaldybės administracijos nurodytose teismų nutartyse (ypač atkreipiant dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką) buvo nagrinėjamos kitokios, neanalogiškos, probleminės situacijos (pažymos 10 punktas). Savivaldybės administracija Seimo kontrolieriui paaiškino, kad ji rėmėsi išdėstyta pozicija “Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos [...], kad užtvarai gali būti įrengti tik suformuotų sklypų ribose, Darbo grupė nepritarė pravažiavimo užtvėrimui”, tačiau nepateikė Seimo kontrolieriui tai patvirtinančių dokumentų (Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo kopijos), todėl Savivaldybės administracijai tikslinga pateikti Seimo kontrolieriui Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo dėl užtvarų įrengimo kopiją. Taip pat pažymėtina, jog Savivaldybės administracija savo pateiktų paaiškinimų nepagrindė konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, tik Statybos įstatyme įtvirtintais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tyrimo metu Seimo kontrolieriui kilo abejonių dėl Savivaldybės administracijos išdėstytos pozicijos (Darbo grupės priimto sprendimo) pagrįstumo.         Kas sietina su Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu organizuoti papildomų automobilių parkavimo vietų Vaikų darželiui įrengimą, minėtame 2017-06-07 atsakyme Nr. A51-37229/17(2.9.3.1-UK5) Savivaldybės administracija nieko nepasisakė, nepaaiškino Pareiškėjai ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie tokių parkavimo vietų įrengimo galimybes, nepateikė su tuo susijusių aktualių teisės aktų nuostatų. Apie tai, kad nagrinėjant 2017 03-23 kreipimąsi ir sprendžiant saugaus eismo klausimus Savivaldybės administracijai „buvo poreikis atlikti tyrimus, situacijos apžiūrą, išanalizuoti eismo įvykių statistinius duomenis, įvertinti ir išnagrinėti teritorijų planavimo aspektus, parinkti galimų taikyti priemonių planą, parengti projektinius sprendinius (schemas) ir nustatyta tvarka juos suderinti“ (pažymos 6.8 punktas), Savivaldybės administracija tyrimo metu informavo tik Seimo kontrolierių, tačiau šių aplinkybių nenurodė savo 2017-06-07 rašte Nr. A51-37229/17(2.9.3.1-UK5), teikdama atsakymą Pareiškėjai, kas taip pat vertintina kritiškai. Darytina išvada, kad atsakymas Pareiškėjai parengtas nesilaikant aukščiau minėtų informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir pagalbos, gero administravimo principų.          Atsižvelgiant į tai, bei atkreipiant dėmesį, jog, vadovaujantis Taisyklių 47.3 punkto nuostatomis, į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, turi būti atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, Savivaldybės administracijai tikslinga imtis papildomų priemonių tam, jog ateityje, Savivaldybės administracijai atsisakant patenkinti gautą prašymą priimti administracinį sprendimą, atsakymai pareiškėjams būtų pateikiami motyvuotai nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis.              13.2. Tyrimo metu įvertinus surinktą informaciją, nustatyta, jog Savivaldybės administracija 2017-06-07 atsakymą Nr. A51-37229/17(2.9.3.1-UK5) į Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų 2017-03-23 kreipimąsi parengė pavėluotai, t. y. pažeisdama Taisyklių 34 punkte įtvirtintą 20 darbo dienų terminą. Apie tai, kad Savivaldybės administracija būtų informavusi Pareiškėją raštu, jog jos ir kitų suinteresuotų asmenų 2017-03-23 kreipimosi nagrinėjimo Savivaldybės administracijoje terminas pratęstas, iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos nenustatyta. Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose Savivaldybės administracija nurodė, kad apie 2017-03-23 kreipimosi nagrinėjimo eigą Pareiškėjai ir kiti suinteresuoti asmenys žinojo, taip pat, jog „Pareiškėja teiravosi telefonu prašymą nagrinėjusios specialistės“ (pažymos 6.8 punktas), tačiau tai nelaikytina tinkamu informavimu apie kreipimosi nagrinėjimo Savivaldybės administracijoje pratęsimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Savivaldybės administracijai tikslinga imtis papildomų priemonių, jog ateityje asmenų kreipimaisi būtų nagrinėjami laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, o tais atvejais, kuomet asmenų kreipimaisi Savivaldybės administracijoje nagrinėjami ilgiau nei 20 darbo dienų, pareiškėjai būtų tinkami informuojami, kad jų kreipimųsi nagrinėjimo terminas yra pratęstas, motyvuotai nurodant pratęsimo priežastis.

14. Apibendrinus pirmiau nurodytas išvadas, konstatuotina, kad Pareiškėjos skundo dalis dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų 2017-03-23 kreipimąsi raštu bei teikiant atsakymą, yra pripažintina pagrįsta.

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant eismo organizavimo klausimus šalia Namo

15. Šios Pareiškėjo skundo dalies tyrimo metu esminė vertintina aplinkybė – Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), sprendžiant eismo organizavimo klausimus šalia Namo.               Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–6 punktai), į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 7 punkte, į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodytą pažymos 8 punkte, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodytą pažymos 9 punkte, ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodytą pažymos 10 punkte, konstatuotina: 15.1. remiantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, savivaldybės bendruomenė (savivaldybės nuolatiniai gyventojai) yra bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais susieti su viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius principus, kuriais grindžiama vietos savivalda, savivaldybės institucijos turi užtikrinti galimybę savivaldybės gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, reaguoti į Savivaldybės gyventojų nuomonę. Pažymėtina, jog įgyvendindama minėto teisės akto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principą, Savivaldybei įvirtinta pareiga užtikrinti, kad jos institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais nepažeis įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. 15.2. Kaip reglamentuojama Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, eismo saugumas užtikrinamas nustatant Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų, savivaldybių įgaliojimus eismo saugumo užtikrinimo srityje. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktu, viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai eismo saugumo užtikrinimo principai, be kita ko, numatantys pareigą valstybei sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, užtikrinti eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės prioritetą prieš ūkinės veiklos ekonominius rezultatus, taip pat įvertinti bei derinti visuomenės ir valstybės interesus užtikrinant saugų eismą (pažymos 7.1.3 punktas). Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Atitinkamai, gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės (Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalis. Pareiškėjos skundo tyrimui aktualios ir Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos apraše (toliau vadinama – Aprašas) reglamentuojamos teisės normos. Vadovaujantis Aprašo 2 punkte įtvirtintomis nuostatomis, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvėse vykdo Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius.

16. Tyrimo metu nustatyta, jog Pareiškėjos skunde aprašomos problemos, susijusios su saugaus eismo organizavimu šalia Namo, Savivaldybei yra žinomos jau nuo 2006 metų, kuomet Pareiškėja ir kiti suinteresuoti asmenys 2006-08-16 raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją (pažymos 6.15 punktas), ir aktualios iki šiol, tačiau ilgą laikotarpį Savivaldybės pareigūnų nebuvo sprendžiamos iš esmės. Iš tyrimo metu surinktos informacijos matyti, kad gavus minėtą 2006-08-16 kreipimąsi, o vėliau – ir tuometinio Seimo nario Š. Gustainio persiųstą Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų 2015-10-08 kreipimąsi (pažymos 6.17 punktas) dėl saugaus eismo organizavimo problemų, kylančių dėl šalia esančio Vaikų darželio, Savivaldybės administracija pagal kompetenciją nesiėmė savalaikių konkrečių ir operatyvių priemonių susidariusiai probleminei situacijai spręsti, apsiribodama deklaratyvaus pobūdžio pasiūlymų Pareiškėjai pateikimu (pažymos 6.17.2 punktas), kas vertintina kritiškai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 12 punkte  įtvirtinto naujovių ir atvirumo permainoms principo, reiškiančio, jog viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, atžvilgiu.               Savivaldybės administracija savo 2015-11-16 rašte Nr. A63-1178(63789)(3.2.1-EM4) Pareiškėjai ir tuometiniam Seimo nariui Š. Gustainiui nurodė, kad „valstybinės žemės užtvėrimas negalimas“, kad „užtvarai įvažiavimo keliuose į kiemus gali būti įrengiami tik suformuotų ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypų teritorijose“, ir kad „gyventojai, [...], galėtų nustatyta tvarka steigti daugiabučių namų savininkų bendrijas ir formuoti žemės sklypus“ (pažymos 6.17.2 punktas). Šiame kontekste Seimo kontrolierius pažymi, jog neaišku, dėl kokių priežasčių Savivaldybės administracija Pareiškėjai nurodė, kad dėl žemės sklypo prie Namo formavimo būtina steigti daugiabučių namų savininkų bendriją, nepaaiškino, ar ir kiti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai (bendrojo naudojimo objektų administratorius, jungtine veiklos sutartimi įgaliotas asmuo) gali imtis veiksmų, susijusių su žemės sklypo prie Namo formavimu. Seimo kontrolierius taip pat pabrėžia, jog, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktų nuostatomis, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius turi pareigą spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, taip pat rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus. Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolieriaus nuomone, Savivaldybei 2006 metais sužinojus apie Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų 2006-08-16 kreipimesi nurodytą problemą, susijusią su saugaus eismo organizavimu šalia Namo, būtų buvę tikslinga, įgyvendinant tarnybinės pagalbos principą, kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama -  Nacionalinė žemės tarnyba) ir atkreipti minėtos institucijos kaip valstybinės žemės patikėtinio dėmesį į susidariusią probleminę situaciją valstybinėje žemėje, kurioje stovi Namas, tačiau dėl Seimo kontrolieriui nežinomų priežasčių to nepadarė, nesiėmė kitų veiksmingų priemonių susidariusiai situacijai spręsti. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, konkrečių veiksmų pirmiau minėtai probleminei situacijai spręsti Savivaldybės administracija ėmėsi tik po to, kai Pareiškėja ir kiti suinteresuoti asmenys 2017 03 23 raštu pakartotinai kreipėsi į Savivaldybės administraciją. Visgi, tai, jog Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų 2017-03-23 kreipimosi nagrinėjimo metu Savivaldybės administracija būtų kreipusis į Nacionalinės žemės tarnybą dėl susidariusios probleminės situacijos, iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos nenustatyta.              Tokie Savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas), dėl Seimo kontrolieriui nežinomų priežasčių tęsęsi ilgą laikotarpį (daugiau kaip dešimt metų), laikytini biurokratizmu (vilkinimu).

17. Seimo kontrolierius pažymi, jog Aprašo 3 punkte nurodyta, kad įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimą. Leidimus arba technines sąlygas eismo reguliavimo priemonėms įrengti ir prižiūrėti Vilniaus miesto teritorijoje išduoda Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (Aprašo 4 ir 5 punktai).              Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose Savivaldybės administracija nurodė, kad, gavusi Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų 2017-03-23 kreipimąsi, atliko eismo stebėseną (tyrimus), surašė Apžiūros aktą Nr. 1, įvertino aplinkybes dėl galimų saugaus eismo problemų ir jų sprendimo būdų (pažymos 6.4 punktas), Pareiškėjos prašymas bei jo sprendimo galimybės buvo apsvarstytos Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovų darbo grupėje (toliau vadinama – ir Darbo grupė), kuri nepritarė užtvaro įrengimui, motyvuojant tuo, jog valstybinės žemės sklype, kuriame yra Namas, negalima įrengti, statyti statinius, imtis kitų priemonių, suteikiančių išimtinę teisę vien tik Namo gyventojams naudoti valstybinį žemės sklypą bei riboti kitų subjektų galimybes patekti į jį (pažymos 6.5 punktas). Kaip minėta pažymos 13.1 punkte, Savivaldybės administracija tyrimo metu Seimo kontrolieriui nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo (kopijos), kuriuo Savivaldybės administracija galimai vadovavosi, sprendžiant klausimą dėl užtvaro įrengimo, o iš esmės savo poziciją grindžia tik Statybos įstatyme įtvirtintais reikalavimais. Pažymėtina, jog tyrimo metu Seimo kontrolieriui kilo abejonių, ar užtvaras apskritai laikytinas statiniu, kaip tai reglamentuojama Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje (pažymos 7.1.8 punktas). Be to, remiantis Seimo kontrolieriui pateikta informacija (paaiškinimais), užtvaro įrengimo klausimas buvo svarstytas Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovų darbo grupėje, o ne Savivaldybės administracijos Statybos dokumentų skyriuje. Pabrėžtina, jog valstybinės žemės valdymas ir saugaus eismo organizavimas yra dvi atskiros, skirtingų institucijų kompetencijai priskirtinos, funkcijos. Neabejotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos (kaip patikėtinio) kompetencijai priskirtina spręsti visus klausimus, susijusius su valstybinės žemės valdymu, tačiau Savivaldybės administracija yra atsakinga už saugaus eismo organizavimą Vilniaus miesto teritorijos ribose, o užtvaras – tai viena iš eismo reguliavimo priemonių, dėl to Savivaldybės administracijos Seimo kontrolieriui pateikti motyvai, susiję su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija (pažymos 6.5 punktas), nelaikytini pakankamu pagrindu Savivaldybės administracijai nespręsti iš esmės Pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų probleminės situacijos. Šiame kontekste Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra akcentavęs, kad „jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos“ (pažymos 8.1 punktas).                  Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės administracijai tikslinga pakartotinai apsvarstyti ir priimti naują sprendimą dėl užtvaro įrengimo teritorijoje, kurioje yra Namas (prireikus, dėl išaiškinimo kreipiantis į kitas institucijas (pavyzdžiui, Aplinkos ministeriją, Nacionalinę žemės tarnybą), informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierių apie priimtus sprendimus ir jų įgyvendinimą.

18. Remiantis tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateikta informacija, atkreipiant dėmesį į eismo stebėsenos (tyrimų) šalia Namo rezultatus, įžvelgta galimybė pagerinti eismo sąlygas, šalia Vaikų darželio įrengiant automobilių stovėjimo vietas. Tai iš dalies padėtų sprendžiant Pareiškėjos skunde nurodytą problemą dėl spūsčių ir parkavimo problemų, tačiau Seimo kontrolieriui tyrimo metu kilo abejonė, ar tokios priemonės yra pakankamos, nes teritorijoje, kurioje yra Namas, ir dabar statomi automobiliai. Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje Savivaldybės administracija nurodė, kad 2017-04-18 pradėjo rengti projektinius sprendinius dėl automobilių stovėjimo vietų plėtros (pažymos 6.4 punktas). Savivaldybės administracija taip pat pažymėjo, kad 2017-09-12 Savivaldybė užbaigė derinti stovėjimo vietų įrengimo, infrastruktūros plėtros projektinius brėžinius, numatė lėšas darbams atlikti bei atliko viešuosius pirkimus (2017-09-06 Sutartis Nr. A62-114/17(3.10.21-TD2), taip pat nagrinėti technologiniai sprendiniai  dėl  galimo pravažiavimo apšvietimo tobulinimo (pažymos 6.9 punktas).                Atsižvelgiant į tai, siūlytina Savivaldybės administracijai imtis priemonių operatyviam automobilių stovėjimo vietų įrengimo organizavimui užtikrinti ir (ar) kitų būtinų veiksmų, tam, kad būtų užtikrintas Kelių įstatyme ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintų nuostatų tinkamas įgyvendinimas šalia Namo, ir apie tai informuoti Seimo kontrolierių. Savivaldybės administracijai taip pat tikslinga imtis papildomų priemonių, sprendžiant spūsčių ir parkavimo problemą teritorijoje, kurioje yra Namas.

19. Apibendrinus pirmiau nurodytas išvadas, konstatuotina, kad veiksmai (priemonės), kurių ėmėsi Savivaldybės administracija probleminei situacijai, susijusiai su saugaus eismo organizavimu šalia Namo, skundo tyrimo atveju laikytini buvę nepakankamais, dėl to Pareiškėjos skundo dalis dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant eismo organizavimo klausimus šalia Namo, pripažintina pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:               Pareiškėjos X skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo), nagrinėjant X ir kitų suinteresuotų asmenų 2017-03-23 kreipimąsi raštu bei teikiant atsakymą, pripažinti pagrįsta.

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:                Pareiškėjos X skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo), sprendžiant eismo organizavimo klausimus šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio [...], pripažinti pagrįsta.

  SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierius Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rekomenduoja: 22.1. imtis papildomų priemonių tam, jog ateityje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsisakant patenkinti gautą prašymą priimti administracinį sprendimą, atsakymai pareiškėjams būtų pateikiami motyvuotai nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis; 22.2. imtis papildomų priemonių, jog ateityje asmenų kreipimaisi būtų nagrinėjami laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, o tais atvejais, kuomet asmenų kreipimaisi Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nagrinėjami ilgiau nei 20 darbo dienų, pareiškėjai būtų tinkamai informuojami, kad jų kreipimųsi nagrinėjimo terminas yra pratęstas, motyvuotai nurodant pratęsimo priežastis; 22.3. atsižvelgiant į pažymos 13.1 punkte konstatuotas aplinkybes, pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo dėl užtvarų įrengimo kopiją; 22.4. pakartotinai apsvarstyti ir priimti naują sprendimą dėl užtvaro įrengimo teritorijoje šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio [...] (prireikus, dėl išaiškinimo kreipiantis į kitas institucijas (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos); 22.5. imtis priemonių operatyviam automobilių stovėjimo vietų įrengimo organizavimui užtikrinti ir (ar) kitų būtinų veiksmų tam, kad būtų užtikrintas Kelių įstatyme ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintų nuostatų tinkamas įgyvendinimas šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio [...]; 22.6. imtis papildomų priemonių spūsčių ir parkavimo problemai teritorijoje šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio [...], spręsti; 22.7. informuoti pareiškėją X ir Seimo kontrolierių apie priimtus sprendimus ir jų įgyvendinimą.

              Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašome pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                  Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/2-975
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį