Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJĄ

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo [...] asociacijos „A“ (toliau vadinama ir – Asociacija, asociacija) pirmininko ir asociacijos narių, kitų Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų (iš viso 20 parašų) (toliau vadinama – Pareiškėjai) skundą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau vadinama ir – Ministerija) pareigūnų veiksmų (neveikimo), teikiant atsakymą į Pareiškėjų kreipimąsi dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos (toliau vadinama ir – Programa) projekto 1-ojo priedo „Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai“ 1-ojo punkto pakeitimo.

2. Pareiškėjai skunde, be kita ko, nurodo: 2.1. Asociacija „2016-01-31 raštu Nr. 24 V [...] kreipėsi į LR energetikos ministrą Roką Masiulį prašydama paaiškinti, kieno iniciatyva, kada, kokiu ekonominiu ir teisiniu pagrindu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakoregavo Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos projekto 1-ojo priedo „Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai ir jų reikšmės“ [...] 1-ąjį punktą, nurodydama, jog iki 2021 metų reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, Šiauliuose turi būti įrengta nebe 75 MW, kaip buvo nurodyta po strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos patvirtinimo, o 61 MW“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). 2.2. „Gavome LR energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus 2016-02-23 atsakymą Nr. (19.3-19) 3-405 [...], kuris, mūsų nuomone, buvo neišsamus, netikslus, neatitinkantis LR įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir kuriuo nebuvo atsakyta į mūsų pateiktą klausimą.“ 2.3. „[...] 2016-03-06 skundu [...] kreipėmės į LR Seimo kontrolierių įstaigą.“ 2.4. „Seimo kontrolierius, vadovaudamasis LR Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsniu, paprašė Energetikos ministeriją išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti jo prašomą informaciją, susijusią su šilumos energijos gamybos įrenginių galios nustatymu Šiaulių mieste.“ 2.5. „Energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus 2016-04-12 atsakymas Nr. (19.3-19) 3-831 [...] nėra išsamus, tikslus, neatitinka LR įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų.“ 2.6. „[...] 2016-04-12 atsakyme [...] neatsakyta į klausimus – kieno iniciatyva ir kada LR Vyriausybė pakoregavo Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos projekto 1-ojo priedo 1-ąjį punktą, nurodydama, jog iki 2021 metų biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių Šiauliuose turi būti įrengta nebe 75 MW, kaip buvo nurodyta po strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos patvirtinimo, o 61 MW?“ 2.7. „Viceministro [...] nuomonė, kurią jis pateikė 2016-02-23 atsakyme [...] ir 2016-04-12 atsakyme [...], nėra ir negali būti [...] tas ekonominis pagrindas, kuriuo vadovaudamasi LR Vyriausybė 2014-11-06–2015-03-18 laikotarpiu pakoregavo Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos projekto 1-ojo priedo 1-ąjį punktą, nurodant, jog iki 2021 metų biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių Šiauliuose turi būti įrengta ne 75 MW, o 61 MW.“ 2.8. „Kadangi buvo ankstesnis ekonominis pagrindimas su atliktais skaičiavimais, kurie akivaizdžiai ir su didele atsarga patvirtina, jog, vykdant Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą, mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, Šiauliuose būtina statyti dar vieną 15–20 MW galios biokuro katilinę, tai mus domina, kokiais naujais ir mums nežinomais duomenimis ir jų pagrindu atliktais ekonominiais skaičiavimais rėmėsi LT Vyriausybė, nutarusi, jog dar vienos 15 MW galios biokuro katilinės statyba Šiauliuose nebeatitiks Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos tikslų ir Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams.“ 2.9. „Energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus 2016-04-12 atsakyme Nr. (19.3-19) 3-831 neatsakyta į klausimą – kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasi LR Vyriausybė pakoregavo Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos projekto 1-ojo priedo 1-ąjį punktą, nurodydama, jog iki 2021 metų biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių Šiauliuose turi būti įrengta nebe 75 MW, kaip buvo nurodyta po strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos patvirtinimo, o 61 MW?“ 2.10. „Jeigu Energetikos ministerija nėra įgaliota ir negali paaiškinti, kieno iniciatyva, kada, kokiu ekonominiu ir teisiniu pagrindu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakoregavo Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos projekto 1-ojo priedo 1-ąjį punktą, kaip rašoma energetikos viceministro [...] 2016-04-12 atsakyme, [...] ji, mūsų nuomone, prašymą turėjo persiųsti tai institucijai, kuri yra įgaliota ir gali pateikti minėtą paaiškinimą.“

3. Pareiškėjai Seimo kontrolieriaus prašo „ištirti, ar LR energetikos viceministras Vidmantas Macevičius 2016-02-23 atsakymu Nr. (19.3-19) 3-405 „Dėl šilumos energijos gamybos įrenginių galios nustatymo Nacionalinėje šilumos ūkio plėtos 2015–2021 metų programoje“ ir 2016-04-12 atsakymu Nr. (19.3-19)3-831 „Dėl šilumos energijos gamybos įrenginių galios nustatymo Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programoje“ išsamiai, tiksliai, laikydamasis LR įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų atsakė į asociacijos „A“ 2016-01-31 raštą Nr. 24 V „Dėl šilumos energijos gamybos įrenginių galios Šiauliams sumažinimo nuo 75 MW iki 61 MW pagrįstumo“.“

4. Kartu su skundu Pareiškėjai pateikė: 4.1. Asociacijos 2016-01-31 raštą Nr. 24 energetikos ministrui, kuriame, be kita ko, nurodė: 4.1.1. „Nacionalinei šilumos ūkio plėtros 2014–2020 metų programai (toliau – Programa) buvo pritarta LR Vyriausybės 2014-04-09 pasitarimo sprendimu [...]. LR energetikos ministerija buvo įpareigota atlikti Programos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPV), o atlikus šį vertinimą, pateikti Programą tvirtinti Vyriausybės posėdyje.“ 4.1.2. „Viešasis susirinkimas, kurio metu visuomenė buvo viešai supažindinta su SPV ataskaita ir Programa, įvyko 2014 m. lapkričio 5 d. [...].“ 4.1.3. „Pagal suinteresuotų asmenų viešo derinimo metu pateiktas pastabas buvo pakoreguota Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 metų programa ir jos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Pagal suinteresuotų ūkio subjektų ir asmenų viešo derinimo metu pateiktas pastabas pakoreguotos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 metų programos 1-ojo priedo „Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų siekiamos reikšmės“ 1-ajame punkte liko nurodyta, kad iki 2020 metų įrengtosios šiluminės galios įrenginių, tiekiančių šilumą į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių biokurą ir (ar) vietinius energijos išteklius, Šiauliuose turi būti įrengta ne mažiau kaip 75 MW.“ 4.1.4. „Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284, 1-ojo priedo „Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai ir jų reikšmės“ 1-ajame punkte nurodyta, kad iki 2021 metų reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, Šiauliuose turi būti įrengta ne mažiau kaip 61 MW.“ 4.1.5. „[...] prašome paaiškinti, kieno iniciatyva, kada, kokiu ekonominiu ir teisiniu pagrindu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakoregavo Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos projekto 1-ojo priedo [...] 1-ąjį punktą, nurodydama, jog iki 2021 metų reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, Šiauliuose turi būti įrengta nebe 75 MW, kaip buvo nurodyta po strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos patvirtinimo, o 61 MW?“

4.2. Ministerijos 2016-02-23 raštą Nr. (19.3-19)3-405 Asociacijai, kuriame, be kita ko, nurodyta: 4.2.1. „[...] Energetikos ministerija nėra įgaliota oficialiai aiškinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priimtų sprendimų, todėl šiame atsakyme teikiama Energetikos specialistų nuomonė negali būti laikytina oficialiu aiškinimu.“ 4.2.2. „Išnagrinėjus faktines šilumos ūkio sąlygas ir įvertinus mažėjantį šilumos vartojimo poreikį esant mažesniems šilumos gamybos iš biokuro pajėgumams Šiauliuose yra pasiektas optimalus šilumos gamybos kuro balansas: AB „B“ kuro balanso apie 70 proc. sudaro biokuras, kita dalis dujos [...]. Akivaizdu, kad šilumos kainai tiesioginę įtaką turi šilumos gamybos kuro balansas, o ne nepamatuota naujų pajėgumų plėtra. Įvertinus kompleksiškai tiekiamą Šiauliuose jau pastatytų biokogeneracinių elektrinių naudą energijos vartotojams ilguoju laikotarpiu, Programoje nustatytas tvarus šiluminės galios įrenginių panaudojimas esamame lygyje, t. y. iki 61 MW, tuo Programoje užtikrinamas pamatinio tikslo – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, įgyvendinimas.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

5. Seimo kontrolierių įstaigoje 2016-03-08 buvo gautas ir nagrinėtas Pareiškėjų skundas, susijęs su šio tyrimo metu nagrinėjamomis aplinkybėmis. Be kitų aplinkybių, skunde buvo nurodyta: 5.1. „Gavome LR energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus 2016-02-23 atsakymą Nr. (19.3-19)3-405 [...], kuriame formaliai paaiškinta tik tai, kokiu ekonominiu pagrindu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakoregavo Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos projekto 1-ojo priedo [...] 1-ąjį punktą, nurodydama, jog iki 2021 metų reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, Šiauliuose turi būti įrengta nebe 75 MW, kaip buvo nurodyta po strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos patvirtinimo, o 61 MW.“ 5.2. „[...] nepaaiškinta, kokiu teisiniu pagrindu (kokiais įstatymais, kitais teisės aktais ir kokiomis jų nuostatomis) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybė visa tai atliko.“ 5.3. „[...] nepaaiškinta, kieno (kokios ministerijos, tarnybos, departamento, skyriaus, savivaldybės, šilumos ūkio tiekimo įmonės ir kokio atsakingo asmens) iniciatyva tai buvo padaryta, kas (koks dokumentas) tokią iniciatyvą galėtų patvirtinti.“ 5.4. „[...] visuomenės pasiūlymų dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 metų programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo teikimo pažymos 2-asis punktas patvirtina, jog į tą akcinės bendrovės „B“ ir Šiaulių miesto savivaldybės 2-ojo pasiūlymo dalį, kurioje buvo siūloma Programoje ir jos prieduose įtvirtinti nuostatą, kad Šiaulių mieste atsinaujinančių energijos išteklių (AEĮ) įrenginių plėtra nenumatoma, atsižvelgta nebuvo.“ 5.5. „[...] liko neaišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybė vis dėlto galėjo pakoreguoti Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos projekto 1-ojo priedo 1-ąjį punktą jau po strateginio pasekmių aplinkai vertinimo pažymos pateikimo ir patvirtinimo.“

6. Seimo kontrolierius 2016-03-18 raštu Nr. 4D-2016/1-384/3D-857 tarpininkaudamas persiuntė skundą Ministerijai, prašydamas pagal kompetenciją išnagrinėti Pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti jų prašomą informaciją, susijusią su šilumos energijos gamybos įrenginių galios nustatymu Šiaulių mieste.

7. Ministerija 2016-04-12 raštu Nr. 2016-04-12 Nr. (19.3-19)3-831 Asociacijai ir Seimo kontrolieriui pateikė atsakymą, kuriame iš esmės pateikė analogišką informaciją, kaip ir Ministerijos 2016-02-23 rašte, ją papildant ekonominiais paaiškinimais, susijusias su šilumos vartojimo prognozėmis.

Tyrimui reikšmingi teisės aktai   8. Lietuvos Respublikos įstatymai: 8.1. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau vadinama ir – Įstatymas): 4 straipsnis – „Seimo kontrolieriai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: [...] 2) veiklos laisvės ir savarankiškumo. Seimo kontrolieriai yra nepriklausomi nuo kitų institucijų, kiekvieno Seimo kontrolieriaus teisės ir pareigos lygios, kiekvienas jų pagal kompetenciją veikia savarankiškai; [...]“; 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. [...]“; 22 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. [...].“ 8.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama – VAĮ): 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: [...] 10) skaidrumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; 11) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; [...] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“ 8.3. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau vadinama – Teisės gauti informaciją įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2017-04-01): 1 straipsnis – „1. Šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. [...]“; 2 straipsnis – „2. Informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį [...]“; 3 straipsnis – „1. Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. [...]“; 4 straipsnis – „Įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; [...]; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.“ 8.4. Šilumos ūkio įstatymo: 7 straipsnis – „1. Energetikos ministerija, atlikusi didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo plėtros galimybių vertinimą ir atsižvelgdama į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatoma: 1) šilumos ūkio plėtros ir modernizavimo priemonės bei techniniai sprendiniai, įskaitant reikalavimus dėl alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo bei jų proporcijų, šilumos įrenginių galių ir jų įrengimo terminų bei nuostolių lygio šilumos perdavimo tinkluose; 2) optimalus energijos ar kuro rūšių panaudojimo šilumos ar elektros energijos gamybai bei bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai (kogeneracijai) plėtros modelis, šilumos gamybos įrenginių diegimo poreikis ir potencialas atskirose savivaldybėse; [...].“ 8.5. Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 7, 8, 10, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo (2013 m. liepos 2 d.; Nr. XII-492) (toliau vadinama Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas): 8 straipsnis – „5. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija per 6 mėnesius nuo šio įstatymo oficialaus paskelbimo parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą. [...].“ 8.6. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Asmenų aptarnavimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875: 34 punktas – „Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje“; 47 punktas – „Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: [...]“; 50 punktas – „Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

  Tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatavo: „[...] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių [...]. [...] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms [...] (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) [...].“

Tyrimo išvados

10.  Vertinant skundo turinį, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2017-04-01 pasikeitė Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos (įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija). Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, kad Pareiškėjai kreipimusis dėl informacijos ir paaiškinimų pateikimo Ministerijai teikė iki 2017-04-01, tyrimo metu buvo remiamasi iki 2017-04-01 galiojusios Teisės gauti informaciją įstatymo redakcijos nuostatomis.

11. Teisės aktuose įtvirtinta viešojo administravimo įstaigų pareiga nagrinėti asmenų prašymus ir skundus, teikti jiems informaciją bei atsakymus, taip pat nustatyti asmenims teikiamų atsakymų turinio reikalavimai. VAĮ ir Teisės gauti informaciją įstatyme (šios pažymos 8.2 ir 8.5 punktai) įtvirtinti viešojo administravimo subjektų veiklos, asmenų skundų, prašymų ar kreipimųsi nagrinėjimo, informacijos teikimo principai, be kita ko, numatantys, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, o asmenims, kurie kreipėsi, turi būti teikiama visa įstaigos turima, teiktina ir prašymo ar kreipimosi turinį bei teisėtumo principo reikalavimus atitinkanti informacija bei pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją. Tokiu būdu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tinkamą įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisės gauti informaciją įstatyme taip pat numatyta, kad įstaiga tam tikrais atvejais gali atsisakyti teikti informaciją, tačiau, jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Asmenų aptarnavimo taisyklėse, kuriose nurodyta, kad atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

12. Įvertinus skundo turinį ir pateiktus argumentus, nustatyta, kad Pareiškėjų netenkina Ministerijos pateikti atsakymai, susiję su Programos (Programos projekto) rengimu ir keitimu.

13. Vertinant Programos rengimo aspektus, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsniu (šios pažymos 8.4 punktas), Ministerija yra atsakinga už Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos parengimą ir pateikimą Vyriausybei. Pažymėtina, kad Vyriausybė 2014-04-09 pavedė Ministerijai ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d. atlikti Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 metų programos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bei, suderinus su suinteresuotomis institucijomis, Programos veiksmų plano projektą pristatyti Vyriausybės pasitarime (Vyriausybės 2014-04-09 pasitarimo protokolas Nr. 20; protokolo išrašas Seimo kontrolieriui buvo pateiktas prie bylos Nr. 4D-2014/1-679). Taigi, būtent Ministerija įstatymu ir Vyriausybės pavedimais buvo įpareigota parengti Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programą, atlikti šios programos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bei galutinį (suderintą su suinteresuotomis institucijomis) Programos projektą pateikti Vyriausybės pasitarime. Ministerijos organizuotas viešasis susirinkimas, kurio metu visuomenė buvo viešai supažindinta su Programos strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu, įvyko 2014 m. lapkričio 5 d. (http://www.tes.lt/naujienos/pristatyta-nacionalines-silumos-ukio-pletros-programos-spav-ataskaita/) Pareiškėjų teigimu, iki šios datos Programos projekto 1 priede buvo numatyta, kad reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į Šiaulių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, įrengta šiluminė galia būtų iki 75 MW. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjų pateikoje Visuomenės pasiūlymų dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 m. programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo pažymoje, 2014-11-24 pasirašytoje energetikos viceministro, nėra pasiūlymų (į kuriuos būtų buvę atsižvelgta), susijusių su reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į Šiaulių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, įrengtos šiluminės galios sumažinimu nuo 75 MW iki 61 MW. Ministerija 2015-03-25 raštu Nr. (19.1-19)3-885, vykdydama Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. pasitarimo protokolo Nr. 12 reikalavimus, pateikė Ministrui pirmininkui pasirašyti Vyriausybės nutarimo „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ pagal 2015 m. kovo 18 d. Vyriausybės posėdžio metu pateiktas pastabas projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo raštu pateiktame Programos projekto 1 priedo 1 punkte numatyta reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į Šiaulių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, įrengta šiluminė galia – iki 61 MW. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad būtent Ministerija buvo atsakinga už Programos projekto parengimą, suderinimą su suinteresuotomis institucijomis bei Programos projekto nuostatų patikslinimą pagal Vyriausybės ir (arba) kitų suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir (arba) pasiūlymus ir būtent Ministerija Vyriausybei pateikė galutinį Projektą, kuriame buvo pakeista reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į Šiaulių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, įrengta šiluminė galia, vietoje 75 MW įrašius 61 MW. Taigi, Ministerija turėjo ir galėjo žinoti, kieno iniciatyva, kuo vadovaujantis ir dėl kokių konkrečių priežasčių, jau po viešojo susirinkimo, kurio metu visuomenė buvo viešai supažindinta su Programos strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu, buvo pakoreguotas Programos projektas, pakeičiant reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į Šiaulių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, įrengtą šiluminę galią (vietoje 75 MW įrašant 61 MW).

14. Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad: 14.1. Pareiškėjai 2016-01-31 kreipėsi į Ministeriją, prašydami pateikti informaciją ir paaiškinti, kieno iniciatyva, kada, kokiu ekonominiu ir teisiniu pagrindu buvo pakoreguota Programa ir pakeistas Šiaulių miesto šilumos energijos gamybos įrenginių įrengtosios šiluminės galios rodiklis, vietoje 75 MW įrašant 61 MW; 14.2. Ministerija 2016-02-23 raštu atsakė Pareiškėjams, pateikdama ekonominius paaiškinimus, tačiau neatsakė į keliamus klausimus dėl to, kieno iniciatyva, kada ir kokiu teisiniu pagrindu buvo atlikti Programos (Programos projekto) pakeitimai; 14.3. Pareiškėjai 2016-03-08 kreipėsi į Seimo kontrolierių, prašydami ištirti, ar Ministerijos atsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus; 14.4. Seimo kontrolierius, įvertinęs Ministerijos 2016-02-23 rašto turinį, tarpininkaudamas 2016-03-18 persiuntė Pareiškėjų skundą Ministerijai, be kita ko, prašydamas pateikti Pareiškėjų prašomą informaciją, susijusią su šilumos energijos gamybos įrenginių galios nustatymu Šiaulių mieste; 14.5. Ministerija 2016-04-21 raštu Pareiškėjams pakartotinai pateikė tą pačią informaciją, kaip ir 2016-02-23 rašte, bei papildomus paaiškinimus dėl ekonominių priežasčių, tačiau konkretaus ir aiškaus atsakymo, kieno iniciatyva, kada ir kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis buvo atlikti Programos (Programos projekto) pakeitimai, nepateikė.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ministerija, 2016-04-21 teikdama atsakymą Pareiškėjams ir Seimo kontrolieriui bei teikė tam tikrus paaiškinimus, tačiau neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus 2016-03-18 raštu Nr. 4D-2016/1-384/3D-857 pateiktą rekomendaciją, t. y. neįvertino visų 2016-03-08 skunde nurodytų aplinkybių, todėl Pareiškėjams nebuvo pateikta visa jų prašymo turinį atitinkanti ir Ministerijos turima informacija. Ministerija taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių negali teikti tokios informacijos, ir (arba), vadovaudamasi pagalbos principu, neinformavo, kur galima tokią informaciją gauti, todėl toks Ministerijos atsakymas laikytinas atsisakymu teikti informaciją, kuriame turi būti nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir gali suvaržyti asmens teisę ginčyti institucijos sprendimą neteikti (arba atsisakyti teikti) informaciją.

16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Ministerijos pareigūnai savo veikloje nesivadovavo teisės aktuose įtvirtintais valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, veiklos skaidrumo ir gero viešojo administravimo principais ir jų veiksmuose įžvelgtini biurokratizmo požymiai, todėl Pareiškėjų skundas dėl Ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), teikiant atsakymą į Pareiškėjų kreipimąsi dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos projekto 1-ojo priedo „Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai“ 1-ojo punkto pakeitimo, pripažintinas pagrįstu.

17. Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas skunde į pateiktą prašymą nurodyti Seimo kontrolieriaus sprendimo (atsakymo) apskundimo tvarką, atkreipia Pareiškėjų dėmesį į tai, kad dėl Seimo kontrolieriaus sprendimų (atsakymų) apskundimo tvarkos Pareiškėjams buvo paaiškinta Seimo kontrolieriaus 2016-08-18 pažymoje Nr. 4D-2016/2-24.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

18. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia [...] asociacijos „A“ skundą dėl Ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), teikiant atsakymą į Pareiškėjų kreipimąsi dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos projekto 1-ojo priedo „Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai“ 1-ojo punkto pakeitimo, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Energetikos ministerijai rekomenduoja: pateikti Pareiškėjams išsamų, motyvuotą ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą paaiškinimą, kada, kieno iniciatyva ir kokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis buvo pakeistas Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos projekto 1-ojo priedo „Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai“ 1-ojo punktas, t. y. pakeistas Šiaulių miesto šilumos energijos gamybos įrenginių įrengtosios šiluminės galios rodiklis, vietoje 75 MW įrašant 61 MW.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui pateikiant rašto Pareiškėjams kopiją.

Seimo kontrolierius         Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/1-869
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį