Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama  ir – Pareiškėjas) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir citatose vadinama – NŽT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant žemės sklypo, esančio [...] (toliau vadinama ir – Žemės sklypas), ribos nustatymo klausimą bei nagrinėjant Pareiškėjo 2017-01-02 kreipimąsi. 

2. Pareiškėjas skunde nurodo: 2.1. „[...]. 2001 metais šalims susitarus, t. y. suderinus [...] skiriamąją ribą (nekeičiant sklypo ploto) [...], parengtas žemės sklypo planas. [...], tačiau žemės sklypo [...] nuosavybės dokumentai nesutvarkyti iki šiol. Negaliu to padaryti paaiškėjus, kad visą laiką buvęs bendro 331 kv. m žemės sklypo plotas sumažėjo iki 322 kv. m ir skiriamoji riba tarp sklypų, [...], praeina per mano valdomos nuosavybės išorinę sieną, nepaliekant [...] atstumo pastato priežiūrai ir eksploatacijai“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 2.2. „2017-01-02 pateikiau skundą NŽT, tačiau atsakymo nesulaukiau iki šiol [iki skundo pateikimo Seimo kontrolieriui dienos].“  

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo: „Patikrinti, ar teisėtai elgiasi NŽT pareigūnai dėl [...], sklypo nuosavybės dokumentų sutvarkymo. [...] kaip galėčiau sutvarkyti sklypo nuosavybės dokumentus.“

4. Pareiškėjas skundo tyrimui pateikė: 4.1. UAB „A“ 2004-03-16 raštą Nr. 03/03 (kopiją), kuriame nurodyta:  „[...] žemės skl. [...] planas parengtas 2001 m., bet, nesutarus bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir su gretimo sklypo [...] savininke dėl skiriamos ribos, šio plano užbaigti negalime“; 4.2. 2017-01-02 kreipimąsi, pateiktą NŽT (kopiją), kuriame nurodyta: „NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja A. Markuckienė 2016-12-12 priėmė įsakymą Nr. 8V-1432-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo [...], dalių nustatymo“, kuriuo nustatė 0,0322 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio [...], dalis bendraturčiams: [...] [vardas ir pavardė Seimo kontrolieriui žinomi; toliau vadinama – Bendraturtė] – 0,0193 ha, [...] [Pareiškėjui] [...] – 0,0129 ha. [...]. Atkreipiu dėmesį, kad įsakymą priėmusi vedėja lydraštyje ir įsakyme nurodė skirtingus įsakymo apskundimo terminus ir klaidingai nurodė termino skaičiavimo pradžią, todėl tenka vadovautis LR žemės reformos įstatyme nurodyta įsakymo apskundimo tvarka.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, gavęs Pareiškėjo skundą, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į NŽT.

6. Iš NŽT pateiktos informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta: 6.1. Pareiškėjo „[...] 2017-01-02 skundas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016-12-12 įsakymo Nr. 8VĮ-1432-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo [...], dalių nustatymo“ NŽT buvo pateiktas 2017-01-04 (registracijos Nr. 1GS-22)“; NŽT „[...] išnagrinėjo Pareiškėjo skundą ir pateikė atsakymą 2017-03-21 raštu Nr. lSS-715-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“, kuriuo Pareiškėjas buvo informuotas: NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas, „[...] vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perleidimą ir nuomą, atsižvelgdamas į UAB „B“ 2016 07 25 parengtą ir 2016-09-12 NŽT Kauno miesto skyriuje suderintą planinę medžiagą, teisėtai priėmė Įsakymą Nr. 1, taip pat atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie savininkų valdomas pastato dalis, teisėtai priėmė Įsakymą Nr. 2, todėl naikinti Įsakymų ir iš naujo formuoti Žemės sklypą ir nustatyti Žemės sklypo dalis bendraturčiams nėra teisinio pagrindo.  Nacionalinės žemės tarnybos raštai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai [...] arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui [...]. Dėl skundo (prašymo) padavimo termino atnaujinimo turite teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.“ 6.2. „20 darbo dienų terminas buvo praleistas, kadangi NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus (nuo 2017-08-16 – Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemės tvarkymo skyrius) specialistai gauna daug skundų dėl valstybinės žemės pardavimo, nuomos, perdavimo naudotis, taip pat skundų dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo ir kt. Daugeliu atvejų skundai yra sudėtingi, didelės apimties ir reikalaujantys nemažų darbo laiko sąnaudų jiems išnagrinėti ir atsakymams į juos parengti. Pažymėtina, kad ypač sudėtingi yra skundai dėl valstybinės žemės sklypų nuomos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus nuostatus, patvirtintus NŽT direktoriaus 2015-02-24 įsakymu Nr. 1P-67-(1.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-02-24  įsakymo Nr. 1PI-(2.1.)-63 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“, NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriui buvo priskirta vykdyti ir daugiau funkcijų, t. y. piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktų prašymų, paklausimų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimas bei atsakymų į juos rengimas yra tik viena funkcija iš daugiau kaip 20 funkcijų, nurodytų pirmiau minėtuose NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus nuostatuose, kurias privalėjo vykdyti NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyrius. Dėl tų pačių priežasčių taip pat nebuvo pratęstas Pareiškėjo skundo nagrinėjimo terminas.“ 6.3. „[...] Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2017-03-17 įsakymu Nr. 3D-186 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtino naują NŽT struktūrą. 2017-08-16 įsigaliojusia nauja struktūra ir NŽT veiklos optimizavimu siekiama didinti veiklos efektyvumą, orientuotą į rezultatus, gerinti veiklos kokybę, užtikrinant racionalų ir taupų žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimą, atsisakant funkcijų dubliavimo; didinti visuomenės pasitikėjimą, gerinti teikiamų administracinių paslaugų kokybę, užtikrinti atliekamų darbų bei funkcijų profesionalumą; mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę ir užtikrinti sąžiningą, skaidrią ir atsakingą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad optimizuota NŽT veikla bei užtikrintas funkcijų nesidubliavimas struktūriniuose padaliniuose, tikimasi, kad, be kitų funkcijų, bus laikomasi asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo terminų.“ 6.4. „Pagal VĮ [valstybės įmonė] Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, kad [...] [Pareiškėjui] nuosavybės teise priklauso 2/5 pastato – gyvenamojo namo [...], 2/5 pastato – ūkinio pastato [...] ir 2/5 inžinerinių statinių – kiemo statinių [...]. Išraše nurodyta, kad [...] [Bendraturtei] nuosavybės teise priklauso 3/5 pastato – gyvenamojo namo [...], 3/5 pastato – ūkinio pastato [...] ir 2/5 inžinerinių statinių – kiemo statinių [...].“ 6.5. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-11 įsakymu Nr. A-2037 „Dėl žemės sklypo prie statinių [...], formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas 322 kv. m ploto žemės sklypo, esančio [...] [toliau ir citatose vadinama – Žemės sklypas], formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau vadinama  – Projektas), kurio tikslas suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių. „Pažymėtina, kad Projekto iniciatorius, t. y. [...] [Bendraturtė], Projekto sprendinių brėžinyje pasirašė, taip patvirtindama, kad sutinka su parengtu Projektu. Taip pat pažymėtina, kad Jums [Pareiškėjui] buvo išsiųstas kvietimas, tačiau Projekto viešinimo metu nei per žemės planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, nei raštu Kauno miesto savivaldybės administracija negavo jokių pasiūlymų ir pastabų dėl Projekto rengimo.“ 6.6. „[...] UAB „B“ matininkas C atliko 322 kv. m ploto Žemės sklypo [...] kadastrinius matavimus vadovaudamasis patvirtintu Projektu ir 2016-07-25 parengė Žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą.“ „[...] dėl dalyvavimo ženklinant Žemės sklypo ribas Pareiškėjas buvo informuotas UAB „B“ matininko C pranešimu“, kuriuo Pareiškėjas buvo informuotas: „UAB „B“ vykdo Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Vadovaujantis Žemės sklypų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių 27 p. [...], kviečiame 2016-07-25 10 h dalyvauti paženklinant Žemės sklypo ribas ir pasirašyti ribų paženklinimo aktuose. [...]. Primename, kad, vadovaujantis Kadastro nuostatų 32.1.1.3 punkto sąlygomis, neatvykus ar neinformavus apie dalyvavimą, kadastriniai matavimo darbai bus tęsiami be kviestinių asmenų. [...].“    Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas pranešime nurodytu laiku nedalyvavo atliekant Žemės sklypo ribų ženklinimo darbus, UAB „B“ matininkas papildomai Pareiškėjui išsiuntė pranešimą, kuriuo Pareiškėjas buvo informuotas: „[...] 2016-07-25 [...] buvo ženklinamas žemės sklypas ir Jūs [Pareiškėjas] nedalyvavote ženklinime. Jums [Pareiškėjui] siunčiame Žemės sklypo planą ir ribų paženklinimo–parodymo aktų kopijas. Pasiūlymus ir pretenzijas galite pareikšti raštu per 30 dienų.“ „Duomenų, kad Pareiškėjas susipažino (sutiko) su nustatytomis Žemės sklypo ribomis ir kadastro duomenimis ar pateikė pretenzijas, neturime.“ 6.7. „NŽT Kauno miesto skyriaus (toliau – Skyrius) vedėjas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perleidimą ir nuomą, bei atsižvelgdamas į UAB „B“ 2016-07-25 parengtą ir 2016-09-12 Skyriuje suderintą planinę medžiagą, 2016-09-27 sprendimu Nr. 8SK-846-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio [...], nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau – Įsakymas Nr. 1) suformavo Žemės sklypą. Įsakymo Nr. 1 pagrindu Žemės sklypas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2016-10-06.“ 6.8. „[...] atsižvelgdamas į UAB „B matininko C 2016-07-25 parengtą Žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0028:250) planą ir į Nekilnojamojo turto registro duomenis apie patalpų, esančių pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. [...]), savininkus, Skyriaus vedėjas 2016 12-12 įsakymo Nr. 8VĮ-1432-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo [...], dalių nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. 2) pagrindu nustatė Žemės sklypo dalis (atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančias pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. [...]) dalis: [...] [Bendraturtei] – 0,0193 ha, Pareiškėjui – 0,0129 ha.“ 6.9. „Įsakyme Nr. 2 bei Skyriaus 2016-12-14 rašte Nr. 8SD-7266-(14.8.94.) „Dėl žemės sklypo [...]“ (toliau – 2016-12-14 raštas), kuriuo Pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą Įsakymą Nr. 2, nurodyta apskundimo tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau 2016-12-14 rašte Skyrius neteisingai nurodė Įsakymo apskundimo terminą, t. y. „per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio akto įteikimo dienos“, nors Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas NŽT vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo NŽT teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos.“ 6.10. „[...] NŽT įpareigojo Skyriaus vedėją užtikrinti, kad ateityje Skyriaus specialistai tinkamai, t. y. nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, informuotų asmenis apie priimtą administracinį aktą.“ 6.11. „Žemės sklypas iš dviejų pusių (iš rytinės ir vakarinės pusės) ribojasi su suformuotais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais. Šiaurinėje pusėje Žemės sklypo riba sutampa su pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. [...]) siena, kuri „atsiremia“ į kitą pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. [...]), esantį [...]. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas iš dviejų pusių (iš rytinės ir vakarinės pusės) ribojasi su suformuotais ir Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, o iš šiaurinės pusės ribojasi su pastato, esančio kitame žemės sklype, siena, todėl keisti Žemės sklypo ribų (nei iš šiaurinės, nei iš rytinės bei vakarinės Žemės sklypo pusės) nėra galimybės.“ 6.12. „Išnagrinėję valstybės įmonės Registrų centro duomenis, nustatėme, kad žemės sklypai, esantys [...], Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2000 11-16 ir 1996-03-08, šių žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymime, kad teisės aktuose nėra numatytos galimybės NŽT pakeisti privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribas ir kadastro duomenis.“ 6.12. „[...] Pareiškėjas nėra pateikęs Skyriui prašymo privatizuoti Žemės sklypo dalį.“ „[...] Žemės sklypo dalies privatizavimo procedūra gali būti baigta tik Pareiškėjui pateikus Skyriui prašymą įsigyti Žemės sklypo dalį.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

7. Lietuvos Respublikos įstatymai 7.1. Viešojo administravimo įstatymo: 8 straipsnis – „2. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka“; 7.2. Nekilnojamojo turto registro įstatymo: 4 straipsnis – „Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“ 7.3. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo: 3 straipsnis – „4. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“ 7.4. Žemės reformos įstatymo: 18 straipsnis – „3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. [...]; 6. Skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. [...].“ 7.5. Seimo kontrolierių įstatymo: 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“ 7.6. Administracinių bylų teisenos įstatymo: 7.6.1. 3 straipsnis – „1. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus“; 7.6.2. 28 straipsnis – „1. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“

8. Kiti teisės aktai 8.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės): 2 punktas – „[...]. Projektas rengiamas šiais atvejais: [...]; 2.4. kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.“ 8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (galiojo nuo 2016-01-01 iki 2017-01-01) (toliau vadinama – Kadastro nuostatai): 8.2.1. 12 punktas – „[...]. Žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą)“; 8.2.2. 15 punktas – „Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami: [...]; 15.3. formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011-12-31, nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse)“;   8.2.3. 32.1 punktas – „Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis: 32.1.1. nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, [...]; 32.1.1.3. jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. [...].“ 8.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau vadinama – Pardavimo taisyklės): 8.3.1. 2 punktas – „Asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn: 2.1. naudojamus namų valdų žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypai juose esančių statinių ir įrenginių savininkams parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. [...]“; 8.3.2. 3 punktas – „Prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“; 8.3.3. 7 punktas – „[...]. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys“; 8.3.4. 12 punktas – „Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia: 12.1. prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį). [...]; 12.2. žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jeigu žemės sklype nėra statinių ir įrenginių); 12.3. fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento [...],  įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją [...]“; 12.4. naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. [...].“ 8.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų  Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių: 8.4.1. 20 punktas – „Skundai turi būti išnagrinėti ir sprendimai priimti per 20 darbo dienų, išskyrus šių Taisyklių 21 punkte nurodytus atvejus. Skundų nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo skundo Tarnyboje gavimo dienos.“ 8.4.2. 21 punktas – „Šių Taisyklių 20 punkte nurodytą terminą Tarnybos direktorius gali pratęsti, jeigu: 21.1. skundą nagrinėti pavedama komisijai ir dėl jos sudarymo, komisijos posėdžio sušaukimo ar kitų organizacinių priemonių skundo nagrinėjimas gali užsitęsti; 21.2. skundo nagrinėjimas gali užsitęsti dėl būtinybės vykti skunde nurodytų aplinkybių tirti į ginčo objekto (žemės buvimo) vietą; 21.3. dėl objektyvių priežasčių negaunama medžiaga ir informacija, reikalinga skundui ištirti“; 8.4.3. 22 punktas – Jeigu šių Taisyklių 21 punkte nurodytais atvejais skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas, likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 20 punkte nustatyto termino pabaigos, Tarnyba išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu skundas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama skundo nagrinėjimo pratęsimo priežastis ir terminą, kuriam pratęstas skundo nagrinėjimas.“

Tyrimui reikšminga Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos praktika

9. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau vadinama ir – Komisija) 2012-01-23 sprendime Nr. 3R-(AG-8/03-2013) konstatuota:  „Pareiškėja skunde Komisijai nurodo, kad NŽT, išnagrinėjusi jos 2011-10-07 skundą [...] „Dėl NŽT Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjos piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis, grubiai pažeidžiant įstatymus“, priėmė sprendimą [...]. Pareiškėjos manymu, šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pilnai neišnagrinėjus visų aplinkybių. [...]. Iš Komisijos nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus 2011-09-22 raštu Nr. 10SS-532, kuriuo atsisakoma tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą rekonstruoti pastarajai priklausančius statinius, esančius valstybinėje žemėje, su skundu kreipėsi į NŽT direktorių. NŽT vadovas, išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs [...] skundą, jo netenkino [...]. Skundžiamas NŽT direktoriaus raštas yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas, juo yra išreikšta institucijos vadovo valia dėl pareiškėjos keliamo reikalavimo (pripažinta, kad tenkinti reikalavimą nėra teisinio pagrindo). NŽT šiuo atveju, pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją kaip ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija, išnagrinėjo ginčą ir priėmė sprendimą. Pažymėtina, kad Komisija taip pat yra išankstinė ginčus nagrinėjanti ne teismo tvarka institucija [...], tačiau ji nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką [...]. Komisijai teisės aktais nesuteikta teisė nagrinėti ginčus dėl kitų išankstinių ginčus nagrinėjančių ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų pagrįstumo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str., skundai dėl Komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimų, priimtų išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, gali būti paduodami administraciniam teismui. [...]. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliamas ginčas yra žinybingas tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui. [...].“

Tyrimo išvados

10. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą bei Pareiškėjo suformuluotą prašymą Seimo kontrolieriui (pažymos 3 punktas), išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis: 10.1. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo kreipimąsi bei teikiant informaciją apie priimtų sprendimų apskundimo tvarką;    10.2. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant Žemės sklypo suformavimo klausimą.  

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo),  nagrinėjant Pareiškėjo kreipimąsi bei teikiant informaciją apie priimtų sprendimų apskundimo tvarką   

11. Apibendrinus skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (pažymos 4.2, 6.1–6.3 punktai), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 7 punkte, susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant Pareiškėjo kreipimąsi bei teikiant informaciją apie priimtų sprendimų apskundimo tvarką, konstatuotina:  11.1. Pareiškėjo 2017-01-02 skundas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos Įsakymo Nr. 2 NŽT gautas ir užregistruotas 2017-01-04 (pažymos 4, 6.1 punktai). Atsakymą NŽT pateikė 2017-03-21 raštu (pažymos 6.1 punktas), t. y. atsakymas Pareiškėjui pateiktas pažeidžiant Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių 20 punkte įtvirtintą 20 darbo dienų terminą (pažymos 8.4.1 papunktis).  Pažymėtina ir tai, kad NŽT, nagrinėdama Pareiškėjo 2017-01-02 skundą, pažeidžiant Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių 22 punkto nuostatas, reglamentuojančias, kad pratęsiant skundo nagrinėjimo terminą, likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 20 punkte nustatyto termino pabaigos, Tarnyba išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu skundas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama skundo nagrinėjimo pratęsimo priežastis ir terminą, kuriam pratęstas skundo nagrinėjimas (pažymos 8.4.3 papunktis), neinformavo Pareiškėjo apie jo skundo nagrinėjimo termino pratęsimą (pažymos 6.2 punktas); 11.2. Pareiškėjo 2017-01-02 skundo nagrinėjimo terminas, kaip pažymėjo NŽT, buvo praleistas ir informacija apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą Pareiškėjui nebuvo pateikta dėl didelio NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus (nuo 2017-08-16 – Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemės tvarkymo skyrius) specialistų darbo krūvio, nes piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktų prašymų, paklausimų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimas bei atsakymų į juos rengimas buvo tik viena funkcija iš daugiau kaip 20 funkcijų, nurodytų NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus nuostatuose (pažymos 6.2 punktas); 11.3. kaip nurodė NŽT (pažymos 6.3 punktas), nuo 2017-08-16 įsigaliojus naujai NŽT struktūrai yra siekiama didinti veiklos efektyvumą, orientuotą į rezultatus, gerinti veiklos kokybę, užtikrinant racionalų ir taupų žmogiškųjų išteklių panaudojimą, gerinti teikiamų administracinių paslaugų kokybe, taip pat siekiama laikytis ir asmenų kreipimųsi nagrinėjimo terminų (pažymos 6.3 punktas); 11.4. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas) skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (pažymos 7.4 punktas). NŽT, išnagrinėjusi Pareiškėjo 2017-01-02 skundą, pateiktą vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 2017-03-21 raštu Pareiškėją informavo, kad pateiktas NŽT raštas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atkreiptinas NŽT dėmesys į tai, kad NŽT vadovo sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3, 4 dalys), neskundžiami Komisijai, nes, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu (pažymos 7.6.2 papunktis). Pažymėtina, jog ir  Komisija savo sprendimuose yra pažymėjusi, kad Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai „teisės aktais nesuteikta teisė nagrinėti ginčus dėl kitų išankstinių ginčus nagrinėjančių ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų pagrįstumo“, kad tokie sprendimai skundžiami administraciniams teismams (pažymos 9 punktas); 11.5. Seimo kontrolieriui yra visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių bei kuo vadovaujantis Pareiškėjas NŽT 2017-03-21 raštu buvo informuotas, jog „dėl skundo (prašymo) padavimo termino atnaujinimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą“ (pažymos 6.1 punktas); 11.6. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad skundas NŽT  vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo NŽT teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos (pažymos 7.4 punktas). NŽT Kauno miesto skyriaus 2016-12-14 rašte, kuriuo Pareiškėjas buvo informuotas apie NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymo Nr. 2 priėmimą, nurodyta klaidinga priimto Įsakymo Nr. 2 apskundimo tvarka, t. y. Pareiškėjas buvo informuotas, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymas Nr. 2 gali būti skundžiamas NŽT vadovui per 30 dienų, nors Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje tokiam veiksmui atlikti nustatytas 20 darbo dienų terminas (pažymos 6.9 punktas); 11.7. NŽT įpareigojo Skyriaus vedėją užtikrinti, kad ateityje Skyriaus specialistai tinkamai, t. y. nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, informuotų asmenis apie priimtą administracinį aktą (pažymos 6.10 punktas).

12. Atsižvelgiant į tai, kad: 12.1. Pareiškėjo 2017-01-02 skundas NŽT išnagrinėtas pažeidžiant Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių 20 punkto nuostatas, nes atsakymas nebuvo pateiktas per 20 darbo dienų (pažymos 11.1 punktas); 12.2. Pareiškėjas, pažeidžiant Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių 22 punkto nuostatas, nebuvo informuotas apie jo 2017-01-02 skundo nagrinėjimo termino pratęsimą (pažymos 11.1 punktas); 12.3. NŽT 2017-03-21 rašte Pareiškėjui nurodė neišsamią apskundimo tvarką (pažymos 11.4 punktas), t. y. nurodydama, jog pateiktas NŽT raštas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nenurodė minėtu raštu priimto sprendimo apskundimo tvarkos,   skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo kreipimąsi bei teikiant informaciją apie priimtų sprendimų apskundimo tvarką, pripažintina pagrįsta.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant Žemės sklypo suformavimo klausimą  

13. Apibendrinus skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 7–8 punktuose, susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu), sprendžiant žemės sklypo, esančio [...], suformavimo klausimą, konstatuotina: 13.1. 2001 metais buvo parengtas žemės sklypo, [...], planas, tačiau nesutarus: a) bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nustatymo; b) su gretimo žemės sklypo, [...], savininke dėl skiriamos ribos, planas nebuvo „užbaigtas“ (pažymos 4.1 punktas). Žemės sklypai prie nuosavybės teise priklausančių statinių, vadovaujantis Pardavimo taisyklių 3 punktu, parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (pažymos 8.3.2 papunktis), Pagal Taisyklių 2.4 punktą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai formuojami esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (pažymos 8.1.1 papunktis). Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, žemės sklypas, siekiant jį privatizuoti, turi būti suformuotas (detaliuoju planu arba žemės valdos projektu) pagal detaliojo plano arba žemės valdos projekto rengimo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, kad Žemės sklypas (322 kv. m ploto) suformuotas Projektu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-11 įsakymu Nr. A-2037; Projekto rengimo tikslas – suformuoti Žemės sklypą prie esamų statinių (pažymos 6.5 punktas); 13.2. formuojant valstybinės žemės sklypus, vadovaujantis Kadastro nuostatų 15.3 punktu (pažymos 8.2.2 papunktis), taip pat atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. UAB „B“ matininkas C, vadovaujantis patvirtintu Žemės sklypo Projektu, pagal kurį Žemės sklypo plotas – 322 kv. m, atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2016-07-25 parengė Žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą (pažymos 6.6 punktas), kurią NŽT Kauno miesto skyriaus suderino 2016-09-12 (pažymos 6.6 punktas).  NŽT Kauno skyriaus vedėjo Įsakymu Nr. 1 patvirtinus 322 kv. m ploto Žemės sklypo kadastro duomenis, vadovaujantis Kadastro nuostatų 12 punktu, reglamentuojančiu, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti NŽT vadovui arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) (pažymos 8.2.1 papunktis), Žemės sklypas yra suformuotas ir 2016-10-06 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (pažymos 6.7 punktas). Pažymėtina, kad Projekte suprojektuoto Žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, nepasikeitė (pažymos 6.5, 6.7 punktai); 13.3. Kadastro nuostatų 32.1.1 papunktyje reglamentuota, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, o Kadastro nuostatų 32.1.1.3 papunktyje nustatyta, kad, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų (pažymos 8.2.3 papunktis). UAB „B“ matininkas C, kaip tai reglamentuota pirmiau nurodytų Kadastro nuostatų 32.1.1 papunktyje, informavo Pareiškėją  apie tai, jog 2016-07-25 10 valandą bus vykdomi Žemės sklypo ribų ženklinimo darbai, bei pakvietė jame dalyvauti. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad, jam neatvykus dalyvauti Žemės sklypo ribų ženklinimo metu, darbai bus tęsiami (pažymos 6.6 punktas).  Kadastro nuostatų 32.1.1.3 papunktyje reglamentuota, kad kviestiniams asmenims, kurie neatvyko, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką) ir praneša, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo dienos (pažymos 8.2.3 papunktis). Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas nedalyvavo Žemės sklypo ribų ženklinimo metu, UAB „B“ matininkas C Pareiškėjui susipažinti išsiuntė pranešimą ir parengtą Žemės sklypo planą, ribų paženklinimo–parodymo aktą bei nurodė, iki kurios dienos galima teikti pasiūlymus arba pretenzijas (pažymos 6.6 punktas). Duomenų, kaip nurodė NŽT, kad Pareiškėjas susipažino (sutiko) su nustatytomis Žemės sklypo ribomis ir kadastro duomenimis ir (arba) kad pateikė pretenzijas, NŽT neturi (pažymos 6.6 punktas); 13.4. Pardavimo taisyklių 7 punkte reglamentuota, jog kiekvieno gyvenamojo namo  bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys (pažymos 8.3.3 papunktis). Žemės sklype esantis pastatas (gyvenamasis namas) priklauso bendraturčiams, t. y. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2/5 dalys gyvenamojo namo, o bendraturtei [...]  – 3/5 dalys (pažymos 6.4 punktas). Atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančias pastato dalis, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymu Nr. 2 buvo nustatytos 322 kv. m ploto Žemės sklypo dalys, tenkančios bendraturčiams: Pareiškėjui –  0,0129 ha, Bendraturtei – 0,0193 ha (pažymos 6.8 punktas); 13.5. keisti Žemės sklypo ribas nėra galimybės, nes, kaip pažymėjo NŽT, Žemės sklypas iš rytinės ir vakarinės pusės ribojasi su suformuotais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais (2000-11-16 ir 1996-03-08) žemės sklypais, [...], kurių ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (pažymos 6.11, 6.12 punktas), o šiaurinėje pusėje Žemės sklypo riba sutampa su pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. [...]) siena, kuri „atsiremia“ į kitą pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. [...]), esantį [...] (pažymos 6.11, 6.12 punktai); 13.6. Pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas) skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (pažymos 7.4 punktas), 2017-01-02 skundu kreipėsi į NŽT dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymo Nr. 2 panaikinimo (pažymos 6.1 punktas). NŽT, išnagrinėjusi Pareiškėjo 2017-01-02 skundą, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti NŽT Kauno skyriaus vedėjo Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 (pažymos 6.1 punktas). 

14. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytinos šios išvados: 14.1. Pareiškėjas nepateikė jokių pastabų ir (arba) pasiūlymų dėl ženklinamo Žemės sklypo ribų, nors, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis buvo kviečiamas dalyvauti ženklinant Žemės sklypo ribas, buvo informuotas, kad jam neatvykus ženklinimo darbai bus vykdomi; Pareiškėjui buvo pateiktas parengtas Žemės sklypo planas ir ribų paženklinimo–parodymo aktas, nurodant terminą, iki kada Pareiškėjas gali teikti pastabas ir pasiūlymus (pažymos 12.4 punktas); 14.2. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 7.5 punktas), tačiau nesprendžia ginčų. Viešojo administravimo srities ginčus, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendžia administraciniai teismai (pažymos 7.6 punktas). Taigi, Pareiškėjui nesutinkant su priimtais NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymais Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys (ribos) bei nustatytos bendraturčiams tenkančios Žemės sklypo dalys (pažymos 13.2, 13.4 punktai), nesutinkant su priimtu NŽT sprendimu (2017-03-21 raštas), kuriuo buvo atsisakyta naikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymus Nr. 1 Nr. 2 (pažymos 13.6 punktas), t. y. esant ginčui dėl Žemės sklypo ribų ir bendraturčiams nustatytų Žemės sklypo dalių, šie klausimai nagrinėti tik teisme; 14.3. vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio (pažymos 7.2 punktas) ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies (pažymos 7.3 punktas) nuostatomis visi duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teisme. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad su Žemės sklypu besiribojantys žemės sklypai, [...], yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir šių žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (pažymos 13.5 punktas), vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, žemės sklypų, [...], ribos gali būti keičiamos tik teismine tvarka nuginčijus Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus šių žemės sklypų duomenis.                 15. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas nedalyvavo Žemės sklypo ženklinime, nors apie tai buvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, į tai, kad Pareiškėjas Žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nepateikė jokių pastabų ir (arba) pasiūlymų, skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant Žemės sklypo suformavimo klausimą, atmestina.  

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1  punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: X skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo kreipimąsi bei teikiant informaciją apie priimto sprendimo apskundimo tvarką, pripažinti pagrįsta.   

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: X skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant Žemės sklypo suformavimo klausimą, atmesti.  

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos: 18.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Pareiškėjui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-03-21 rašte nurodyta neišsami pateiktų sprendimų (atsakymų) apskundimo tvarka; 18.2. užtikrinti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai,  išnagrinėję skundus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3, 4 dalys), pateiktuose raštuose nurodytų ne tik pateikiamo rašto apskundimo tvarką, bet ir sprendimo, nurodyto tame rašte, apskundimo tvarką.

19. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos. Informuojant apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus, Seimo kontrolieriui pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus.

 

Seimo kontrolierius                     Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-904
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį