Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo [...] asociacijos „A“ (toliau vadinama – Pareiškėjai) 2017-10-16 skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jų kreipimąsi.

2. Pareiškėjai skunde, be kitų aplinkybių, nurodo, kad „Konkurencijos taryba nepaaiškino, kokia valstybės institucija galėtų pateikti atsakymus į klausimus pagal asociacijos 2017-08-18 raštą Nr. 80 V, šio rašto nepersiuntė kitai valstybės institucijai, kuri galėtų asociacijai pateikti atsakymą“ (šios ir kitų citatų kalba tekste netaisyta).

3. Pareiškėjai skundu Seimo kontrolieriaus prašo „[...] ištirti ir įvertinti, ar tinkamai Konkurencijos taryba 2017-09-14 raštu Nr. (2.17-34)6V-2209 atsakė į asociacijos „A“ 2017-08-18 raštą Nr. 80 V „Dėl kryžminio subsidijavimo teigiamos ir neigiamos įtakos sąžiningai konkurencijai rinkoje“, ar tinkamai pasielgė Konkurencijos taryba, nepersiuntusi asociacijos 2017-08-18 rašto Nr. 80 V kitai institucijai, jeigu pagal galiojančius įstatymus Konkurencijos taryba tikrai nėra įgaliota pateikti asociacijos rašte prašomos informacijos.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos

4.  Seimo kontrolierių įstatymo: 12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“; 22 straipsnis. Seimo kontrolieriaus sprendimai „1. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą.“

5. Viešojo administravimo įstatymo: 3 straipsnis. Viešojo administravimo principai „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: [...] 7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi; [...] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“; 14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas „1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.“

6.  Visuomenės informavimo įstatymo: 6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų „1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.“

7. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo: 5 straipsnis. Informacija apie institucijos veiklą „1. Informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje.“

8. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama ir – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (nauja redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01): 4 punktas – „Taisyklėse vartojamos sąvokos: 4.1. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. 4.2. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. [...] 8. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis.  [...] 34. Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. [...] 47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: 47.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma. 48. Asmens prašymą nagrinėjusi institucija, pati pastebėjusi ar gavusi pagrįstą asmens kreipimąsi dėl atsakyme esančių spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų klaidų, nedelsdama jas ištaiso ir pateikia asmeniui ištaisytą atsakymą arba praneša jam, kodėl klaidos nebuvo taisomos. 49. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje asmuo turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. 50. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kuriose yra nurodyta: „Tinkamas, atsakingas valdymas neatsiejamas ir nuo gero administravimo reikalavimų, kuriais įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.“

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt., kuriose akcentuota:  „[...] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą.“ Tyrimo metu nustatytos aplinkybės

11. Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjai 2017-08-18 raštu Nr. 80 V „Dėl kryžminio subsidijavimo teigiamos ir neigiamos įtakos sąžiningai konkurencijai rinkoje“ (toliau vadinama ir – raštas) kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydami „[...] pateikti informaciją ir atsakant į mums [Pareiškėjams] aktualius klausimus ir pateikiant paaiškinimus: 1. Kuo kryžminis subsidijavimas yra naudingas įmonei, kuri padengia nuostolius, patirtus viename sektoriuje, pelnu, gautu kitame sektoriuje? 2. Kuo kryžminis subsidijavimas yra naudingas ir kuo yra nenaudingas smulkiajam verslui? 3. Kuo kryžminis subsidijavimas yra naudingas ir kuo yra nenaudingas vartotojams? 4. Kuo kryžminis subsidijavimas yra naudingas ir kuo yra nenaudingas valstybei? 5. Kokią teigiamą ir kokią neigiamą įtaką kryžminis subsidijavimas daro sąžiningai konkurencijai rinkoje?“     12. Konkurencijos taryba, 2017-09-14 raštu Nr. (2.17-34)6V-2209 atsakydama į Pareiškėjų kreipimąsi (raštą), paaiškino, „[...] jog Konkurencijos taryba neaiškina įstatymų a priori, o tik taiko Konkurencijos įstatymą konkrečiose bylose, atsižvelgdama į konkrečios situacijos faktinių aplinkybių visumą. Taigi, Konkurencijos tarybos funkcijoms nėra priskirtas doktrininio pobūdžio informacijos, tarp jos ir informacijos apie kryžminio subsidijavimo naudą ar įtaką konkurencijai, rinkimas bei dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota tokia informacija, tvarkymas.“  Konkurencijos taryba atsižvelgdama į tai, kad „[...] prašomos suteikti informacijos rinkimas ir dokumentų, kuriuose ši informacija būtų užfiksuota, tvarkymas nėra Konkurencijos tarybai įstatymų ar kitų norminių teisė aktų nustatyta funkcija, o šios informacijos teikimui nėra taikomas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos“, pažymėjo, kad „Konkurencijos taryba Jūsų [Pareiškėjų] prašomos informacijos neturi ir suteikti negali.“  Konkurencijos taryba 2017-09-14 rašte Nr. (2.17-34)6V-2209 taip pat pasiūlė Pareiškėjams kreiptis nurodytais kontaktais, „jeigu kiltų klausimų dėl atsakyme pateiktos informacijos, taip pat jeigu turėtumėte informacijos apie galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus.“

13. Įvertinus Konkurencijos tarybos 2017-09-14 rašto Nr. (2.17-34)6V-2209 turinį,  nustatyta, kad Konkurencijos taryba, atsisakydama suteikti rašte prašomą informaciją,  nepaaiškino, kur Pareiškėjai galėtų gauti juos dominančią informaciją arba (ir) kokia institucija tokią informaciją galėtų suteikti, be to, motyvuotai nepaaiškino, kodėl pati taryba negali informuoti, į kurią instituciją kreiptis, jeigu tokia institucija yra. Be kita ko, Konkurencijos taryba atsisakydama suteikti Pareiškėjams prašomą informaciją, rašte nenurodė tikslios atsakymo apskundimo tvarkos ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimo (-ų) ir adreso (-ų), taip pat termino (-ų), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 50 p.).

Išvados

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnyje nustatyta, jog Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi (žr. pažymos 4 p.), Seimo kontrolieriai tiria skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pvz., dėl pareigūnų laiku nepriimtų sprendimų, kuriuos pagal įstatymą jie įgalioti priimti, dėl informacijos asmenims apie jų teises, priimtų sprendimų apskundimo tvarką nesuteikimo, dėl pagal kompetenciją pareiškėjams pateiktų neišsamių paaiškinimų ir pan.). Pagal to paties įstatymo 3 straipsnį, Seimo kontrolierių veiklos tikslas yra ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinti žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.

15. Seimo kontrolierius pažymi, kad, teikiant atsakymus į asmenų kreipimusis, neturi likti neatsakytų klausimų ir palikta neaiškumų. Vienas iš viešojo administravimo subjekto veiklą reglamentuojančių veiklos principų yra išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (žr. pažymos 5 p.)

16. Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatomis (žr. šios pažymos 8 punktą), atsakymai turi būti rengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, pavyzdžiui, „į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.“ Be kita ko, viešojo administravimo subjekto atsakyme, kuriame pateikiamas atsisakymas suteikti prašomą informaciją, nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (žr. pažymos 8 p.).

17. Nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2017-09-14 raštu Nr. (2.17-34)6V-2209 paaiškino, „[...] jog Konkurencijos taryba neaiškina įstatymų a priori, o tik taiko Konkurencijos įstatymą konkrečiose bylose [...].“ Sutiktina su Konkurencijos tarybos teiginiu, „jog Konkurencijos taryba neaiškina įstatymų a priori, o tik taiko Konkurencijos įstatymą konkrečiose bylose“, tačiau vadovaujantis išsamumo principu (žr. pažymos 5 p.), viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji prašymą turi persiųsti. Konkurencijos taryba, nustačiusi, jog nėra kompetentinga pateikti Pareiškėjams jų prašomą informaciją, nepersiuntė rašto nagrinėti kompetentingai institucijai ir dėl to nepateikė paaiškinimų (žr. pažymos 8 p.).

18. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Konkurencijos taryba nesuteikdama prašomos informacijos, nepersiuntė Pareiškėjų kreipimosi pagal kompetenciją ir nepaaiškino to bei nenurodė tikslios apskundimo tvarkos, kaip to reikalaujama pagal teisės aktus (žr. pažymos 8 p.). Tokie Konkurencijos tarybos veiksmai prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams (žr. pažymos 5, 8 p.) ir pažeidžia gero viešojo administravimo principą (žr. pažymos 9, 10 p.).     19. Kadangi buvo pažeista Pareiškėjų teisė į gerą viešąjį administravimą, Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu subsidiarumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi (žr. pažymos 5 p.), daro išvadą, kad Konkurencijos taryba turi Pareiškėjams pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į jų kreipimąsi, t. y. atsakyti į rašte iškeltus klausimus arba nurodyti aiškias priežastis (pagrindą), kodėl atsakyti negali, ir paaiškinti, kur turi kreiptis Pareiškėjai (jeigu yra tokia institucija); išsamiai paaiškinti atsakymo apskundimo tvarką.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: [...] asociacijos „A“ skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jų kreipimąsi, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai rekomenduoja: 21.1. pateikti Pareiškėjams teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į jų raštą, jeigu atsakymas negali būti pateiktas ir persiųstas kitai kompetentingai institucijai – nurodyti aiškias to priežastis (pagrindą), nurodyti aiškiai ir tinkamai atsakymo apskundimo tvarką; 21.2. imtis priemonių užtikrinti, kad ateityje asmenų kreipimaisi būtų nagrinėjami atsižvelgiant į jų turinį, o atsakymuose būtų pateikiama visa pagal teisės aktus teiktina jų kreipimosi turinį atitinkanti informacija ir tinkamai nurodyta atsakymo apskundimo tvarka, jeigu pateikiamas neigiamas atsakymas.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui pateikiant informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus, kokių konkrečių priemonių buvo imtasi.

 

Seimo kontrolierius                Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-1470
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį