Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS IR KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĘ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą, persiųstą Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko.

2. Pareiškėjas skunde nurodė: 2.1. Jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. [...] nebuvo ir nėra tinkamai įrengto bei teisiškai sutvarkyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendro naudojimo kelio. Jokių įrašų Nekilnojamojo turto registre apie kelią ir specialiąsias jo naudojimo sąlygas nėra. Įrašai Nekilnojamojo turto registre nepakeisti. Žemės sklypas Nr. [...], [...], yra vientisas ariamos žemės plotas ir nesusideda iš dviejų sklypų. Yra kelias, einantis per kito savininko žemės sklypą, pažymėtą taip pat Nr. [...], [...] kaime. Kauno apskrities viršininko 1998-03-06 sprendimas Nr. 9-8585, Kauno apskrities viršininko 1998 03-06 įsakymas Nr. 04-1307, žemės sklypo registras (įregistravimo data 1998-05-12) nepanaikinti, Nekilnojamojo turto registro duomenys nepakeisti; 2.2. Jokie veiksmai po Kauno apygardos administracinio teismo 2013-02-15 sprendimo dėl privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams (kelio reikmėms) neatlikti; 2.3. „Naujai įrengti kelią [...] k. man nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ariamos žemės plote ([...] k. dviejų sodybų gyventojų savavališkai išvažinėtu keliuku įstrižai mano sklypo, o ne ten, kur pažymėtas kelias VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukoje), nėra teisinio pagrindo ir techninės dokumentacijos.“ (šios ir kitų citatų kalba nekeičiama); 2.4. „1992-01-24 prašymą atkurti A nuosavybės teises į žemės sklypus: [...] k. 6,49 ha ir 3,70 ha, [...] k. 2,40 ha, [...] k. 1,23 ha ir [...] miestelyje 0,1889 ha, pateikė B. 1992-10-27 notariškai patvirtintu pareiškimu mama – B, seserys – C ir D atsisakė nuo joms priklausančios žemės dalies sūnaus ir brolio – X naudai. Žiežmarių apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvadoje nurodoma, jog apylinkės agrarinės reformos tarnyba, išnagrinėjusi X prašymą ir kitus pateiktus dokumentus, ir Valstybinio žemėtvarkos instituto rengiamą žemės reformos projektą, mano, kad tikslinga atstatyti nuosavybės teisę į 6,49 ha žemės; iš to ploto – 6,49 ha grąžinti natūra. Valstybinis žemėtvarkos institutas, panaudodamas išlikusius archyve kaimo skirstymo vienkiemiais planus, parengia šių planų kopijas, žemėnaudų planuose (mastelis) nubrėžia išskirstytų kaimų ir buvusių vienkiemių sklypų ribas, sukomplektuotą pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymą, perduoda apylinkių agrarinės reformos tarnyboms. Apylinkės agrarinės reformos tarnybų žemėtvarkininkai, vadovaudamiesi pareiškėjų dokumentacija ir turimais planais bei kita medžiaga, vietoje nustato ir pažymi planuose visų suinteresuotų asmenų, norinčių susigrąžinti žemę, prašymuose nurodytas buvusias žemės valdas. 1996-10-03 inžinierė E [...] kaime riboženkliais pažymėjo 6,49 ha žemės sklypą, kaip parodyta Ištraukoje iš Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto preliminarinio plano (1992 m. – 1996 m.). 2001-07-31 prie šio sklypo Nr. [...] buvo pažymėtas man nuosavybės teise priklausantis 3,70 ha žemės sklypas, kartu buvo suprojektuotas ir atkeltas 1,01 ha ploto žemės sklypas iš [...] k.“ (šios ir kitų citatų kalba nekeičiama).

3. Pareiškėjas prašo: 3.1. „nurodyti nutarimą, įsakymą arba įstatymą, grąžinant natūra žemės sklypams, projekto autorius (matininkė F) vietovėje turėjo surašyti ribų paženklinimo–parodymo aktą bei parengti grąžinamo žemės sklypo planą ([...] kaimas į vienkiemius buvo išskirstytas 1926 m.)“; 3.2. „pateikti X prašymą (originalo kopiją), kuriame būtų prašoma pakeisti kelio vietą (2012 01-27 rašte Nr. 6SD-(14.6.7)-98 nurodoma, kad X kreipėsi į tuometę Kauno apskrities viršininko administraciją, Seimo kontrolierių įstaigą, kad įstrižai suprojektuotas kelias trukdo efektyviai dirbti – jokio kelio per šį sklypą nebuvo).“; 3.3. „pateikti 2001-07-31 aktą, kuriame būtų rekomenduojama kelią perkelti prie pietinės sklypo ribos su šiais parašais: Seimo kontrolierius K. Milkeraitis, S. Staliūnas, A. Žiužnys. G ir X (šis aktas nurodytas 2012-01-27 rašte Nr. 6SSD-(14.6.7)-98).“; 3.4. „nurodyti, kokią juridinę reikšmę Pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui turi šie įsakymai: 2000-06-29 įsakymas Nr. 02-04-5107, 2005-12-22 įsakymas Nr. 02-04-13196, 2011 05 27 įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2)-760 ir 2014-08-29 įsakymas Nr. 6VĮ-(14.62)-818“ 3.5. „pateikti originalo kopiją iš Pakertų kadastro vietovės Valstybės negrąžintinos ir neprivatizuotinos žemės planą, kurį reikėjo pateikti Valstybiniam žemėtvarkos institutui iki 1991 11-20.“; 3.6. „nurodyti Civilinio kodekso straipsnį arba LR Konstitucijos straipsnį, kur pažymėta, kad įstatymai galioja atgaline tvarka (Žemės ūkio ministerijos 2012-05-09 raštas Nr. 3IN-N-557-515)“; 3.7. „pateikti teisės aktus, kuriuose skaidomas vientisas ariamos žemės sklypas būtų skaidomas trikampiais. Kauno apygardos administracinio teismo 2013-02-15 [sprendime] numatyta: parengti Kaišiadorių raj. Žiežmarių apylinkės sen. Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, reglamentuojamą teisės aktais, atsakovo atstovė nurodė, jog šis klausimas bus sprendžiamas, rengiant kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą. Pagal kompetenciją šį klausimą turėtų spręsti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, byloje nėra duomenų, kad ši institucija atsisakytų spręsti šį klausimą teisės aktų nustatyta tvarka“; 3.8. „kadangi kelio ilgis yra 300 m, minimalus kelio plotis turi būti 4,5 m, tuomet kelio plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1350 ha, tuo tarpu ginčijamo kelio plotas žemės sklype visuose dokumentuose nurodytas 0,1 ha.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Nustatytos tyrimui reikšmingos aplinkybės

4. Su skunde nurodytų aplinkybių tyrimu susiję nekilnojamieji daiktai registruoti Nekilnojamojo turto registre: 4.1. 6,49 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), [...], savininkas nuo 1998 03-06 yra X (kaip įregistravimo teisinis pagrindas nurodytas 1998-03-06 apskrities viršininko įsakymas Nr. 04-1307). Šis žemės sklypas suformuotas, atliekant preliminarinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data nurodyta 1996-12-10); 4.2. kelias [...] (unikalus Nr. [...]; kelio reikšmė – vietinės; kelio kategorija – trečia; eismo juostų skaičius – viena; danga – žvyras; ilgis – 0,516 ha), Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, nuo 2015-08-13 registruotas kaip Savivaldybės nuosavybė (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas 2015-07-28 priėmimo–perdavimo aktas Nr. (9-4)-286K).

5. Seimo kontrolierius 2012 metais išnagrinėjo 2011-12-28 gautą Pareiškėjo skundą (Seimo kontrolieriaus 2012-03-28 pažyma Nr. 4D-2011/4-1859 „Dėl X skundo prieš Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją“) ir atlikęs tyrimą dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų, sprendžiant klausimus, susijusius su kelio įrengimu jam priklausančiame žemės sklype, priėmė sprendimus: 5.1. Skundo dalies dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų atsisakymo įrengti jo žemės sklypo nekertantį kelią tyrimą nutraukti. Konstatavęs specialių žemėtvarkinių žinių poreikį, Seimo kontrolierius rekomendavo tyrimo metu nustatytas aplinkybes įvertinti metodiškai žemės reformai vadovaujančiai institucijai – Žemės ūkio ministerijai. Žemės ūkio ministerija 2012-05-04 raštu Nr. 3IN-N-557-542 pateikė išvadas, kuriose buvo konstatuoti pažeidimai, padaryti sprendžiant kelio vietos pakeitimo klausimą: 5.1.1. Ginčo objektas yra bendro naudojimo kelias, kuriuo užimta žemė pagal privatizavimo dokumentus į grąžintino sklypo plotą nebuvo įskaičiuota, t. y. privačion nuosavybėn nebuvo perduota; 5.1.2. Ginčo objekto vieta buvo pakeista, nesant teisinio pagrindo ir be žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimo, kuris tokiems veiksmams būtinas. Apie Žemės ūkio ministerijos išvadas 2012-05-09 raštu Nr. 3IN-N-557-565 buvo informuoti Pareiškėjas, Savivaldybė ir Kauno apygardos prokuratūra. 5.2. Skundo dalį dėl pareiškėjo teisės gauti informaciją pripažinti pagrįsta, konstatavus, kad Pareiškėjui nebuvo suteikta prašyta informacija apie asmenis, kurie be jo leidimo pagerino kelio kokybę. Savivaldybė 2012-04-25 raštu Nr. (3.7-V11)-3-332 informavo Pareiškėją apie kelio įrengimo darbus atlikusius asmenis, pažymėdama: „Vykdant Seimo kontrolieriaus 2012-03-28 pažymos Nr. 4D-2011/4-1859 „Dėl X skundo prieš Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją“ rekomendacijas, informuojame Jus, kad kelias, einantis per X žemės sklypą, esantį [...], kiekvienais metais buvo prižiūrimas Žiežmarių apylinkės seniūnijos. Lėšos šio kelio priežiūrai buvo skiriamos iš Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos. Paskutiniais metais, t. y. nuo 2007 m. iki 2010 m. kelių, tame tarpe kelio, einančio per X žemės sklypą, profiliavimo ir pažvyravimo darbus Žiežmarių apylinkės seniūnijoje atliko UAB „T“, o nuo 2011 m. iki dabar šiuos darbus vykdo UAB „V“. Apie tai Jūs buvote informuotas kelis kartus žodžiu. Šis kelias buvo įrengtas 1987 metais, vykdant buvusio Dainių tarybinio ūkio melioracijos projektą Nr. 16, ir jis yra įtrauktas į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos užsakytą Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą. Šis kelias pažymėtas numeriu [...] ir jis yra įrašytas į Kaišiadorių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių techninės inventorizacijos bylą bei 2009 metų trečiame ketvirtyje buvo įtrauktas į Žiežmarių apylinkės seniūnijos buhalterinę apskaitą.“

6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybės dėl 4 metrų bendro naudojimo kelio valstybinėje žemėje panaikinimo buvo nagrinėtos teismine tvarka: 6.1. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, patikslintą prašymą, 2013-02-15 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. [...], kuriuo panaikino: 1) Kauno apskrities viršininko 2005-12-22 įsakymo Nr. 02-04-13196 „Dėl Pakertų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kaišiadorių r.)“ 2 punktą dalyje dėl žemėtvarkos projekte bendrojo naudojimo kelio, kuris iš pietų pusės ribojasi su žemės sklypu Nr. [...], nustatymo; 2) 2011-05-27 Tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-760 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-26 įsakymo Nr. Ž6-448 pakeitimo ir Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 4 punktą dalyje dėl žemėtvarkos projekte 4 m. pločio bendrojo naudojimo kelio panaikinimo žemės sklype Nr. [...] ir dėl 5 m pločio bendrojo naudojimo kelio, kuris iš pietų pusės ribojasi su žemės sklypu Nr. [...], nustatymo. Kauno apygardos administracinio teismo sprendime pažymėta: „[...] Žemės tvarkymo bylos Nr. [...] bei administracinėje byloje esami duomenys patvirtina, jog prieš atkuriant nuosavybės teises buvo parengti Pakertų kadastro vietovės nuosavybės teisių atkūrimui dokumentai, kuriuose užfiksuotas įstrižai ginčo sklypo Nr. [...] einantis bendro naudojimo kelias. Tai įrodo matininkės F 1996-10-03 parengtas X žemės sklypo [...] kaime Abrisas [...], 1996-10-03 žemės sklypo ribų aktas [...], kuriame nurodyta, jog per projektuojamą sklypą eina 4m III kat. bendro naudojimo kelias, kuris išimamas iš sklypo ploto. Su minėtu aktu būsimas žemės savininkas yra supažindintas, pasirašęs, dėl parašo ginčo nekelia. Minėtas įstrižos konfigūracijos kelias užfiksuotas VĮ valstybinės žemėtvarkos instituto Kauno II žemėtvarkos skyriaus parengtame 1997-03-17 Žemės sklypo plane [...], ir nors šis planas įvardintas Laikinu planu, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, jog kito plano prieš atkuriant nuosavybės teises nebuvo parengta, todėl juo vadovautasi, kaip teritorijų planavimo dokumentu nuosavybės teisių atkūrimo procese. Aplinkybes dėl 4 m bendrojo naudojimo kelio pločio, jo buvimo vietos, konfigūracijos patvirtina kiti X žemės tvarkymo byloje esantys dokumentai – 1996 12-04 žemės naudojimo plotų eksplikacija, 1996-12-13 žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, kurioje nurodyta, kad žemės sklypą Nr. [...] įstrižai kerta [...] kelias. Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje nurodyta, kad žemės sklypo Nr. [...] naudmenas sudaro 6,26 ha ariamos žemės ir 0,23 ha vandenų (melioracijos griovys G-10) [...], taigi akivaizdu, jog bendro naudojimo kelias į X grąžintą natūra žemės plotą nebuvo įskaičiuotas. Minėtus duomenis atitinka VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas [...]. Tiek 1996-10-03 abrise, tiek 1997-03-17 Laikinajame žemės sklypo plane punktyrine linija pažymėtas kelias vėliau buvo panaikintas, minėti panaikinimai (išbraukymai kryžiukais) pažymėti iš naujo po nuosavybės teisių atkūrimo 2001 m. atliekant naujus ginčo žemės sklypo matavimus, šias aplinkybes patvirtino iš naujo matavimus atlikęs inžinierius žemėtvarkininkas G, kuris apklaustas liudytoju nurodė, jog 2001–2002 metais po Seimo kontrolieriaus sudarytos komisijos pasiūlymų, žemės sklypo planas buvo pakeistas, ankstesni įstrižo kelio žymėjimai panaikinti, o iš pietvakarinės žemės sklypo pusės buvo užfiksuotas naujas kelias, tačiau natūroje kelias, kuris jungiasi su pagrindiniu keliu, liko, tik jo nebeliko užfiksuoto 2001 m. plane. Liudytojo G nurodyta[s] aplinkybes patvirtina Žemės tvarkymo bylos Nr. [...] duomenys, iš kurių matyti, jog 2001-08-09 buvo parengtas kitas žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke Abrisas [...], 2001-08-09 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas [...], nenustatytos datos naujas žemės sklypo planas, kurio ribos įregistruotos 2003-12-11 viešajame registre [...]. Ribų paženklinimo–parodymo akto 3 punkte buvo nurodyta, jog žemės sklype Nr. [...] nėra įsiterpusių žemės naudmenų, kurios priklausytų valstybei. 2001-08-09 Abrise vietoj 4 metrų pločio bendro naudojimo kelio buvo pažymėtas 6 metrų pločio kelias, taip pat nurodytas ir 5 m pločio bendrojo naudojimo kelias, kuris iš pietvakarių pusės (tarp riboženklių Nr. [...] ir Nr. [...]) ribojasi su ginčo žemės sklypu [...]. Taigi, minėtuose dokumentuose bendras žemės sklypo plotas 6,49 ha nepasikeitė, tačiau buvo panaikintas įstrižos konfigūracijos 4 metrų bendro naudojimo valstybinėje žemėje esantis kelias ir pažymėtas naujas kelias pietvakarinėje žemės sklypo dalyje. Nors ir buvo atlikti pakeitimai aukščiau nurodytuose planavimo dokumentuose, tačiau Ištrauka iš Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2000 06-29 įsakymu Nr. 02-04-5107, įrodo, jog minėti pakeitimai nebuvo užfiksuoti žemėtvarkos projekte, nes jame matyti, jog per sklypą Nr. [...] pažymėtas įstrižai einantis 4 m. kelias [...]. Minėta ištrauka iš 2000-06-29 įsakymu patvirtinto žemėtvarkos projekto, ištrauka iš 1998-12-30 Pakertų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano [...] 1996–1997 m. X nuosavybės teisių atkūrimui parengti jau aukščiau nurodyti planavimo dokumentai (abrisas, žemės ribų paženklinimo aktas, planas) akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai sklypo Nr. [...] 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias, minėti įrodymai paneigia X argumentus, jog atkuriant nuosavybės teises kelio toje vietoje nebuvo. Žemės sklypo grafiniai pakeitimai, kurie neteisėtai buvo užfiksuoti 2001 m. žemės sklypo paženklinimo dokumentuose, į žemėtvarkos projektų duomenis perkelti Kauno apskrities viršininkui 2005-12-22 įsakymu Nr. 02-04-13196 patvirtinus Pakertų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, iš kurio ištraukos [...] matyti, jog žemėtvarkos projekto papildyme išliko ginčo sklype 4 m įstrižai bendro naudojimo kelias, tačiau buvo papildomai pažymėtas iš pietų pusės besiribojantis su ginčo žemės sklypu bendro naudojimo kelias, kurio konkretus plotis nenurodytas, taigi akivaizdu, jog minėtame žemėtvarkos projekte X natūra grąžinto žemės sklypo ribos ir jame esantis kelių tinklas neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo metu parengto 1997-03-17 žemės sklypo Nr. [...] plano sprendinių, nes žemės sklype jau nurodyti du bendro naudojimo keliai, tuo tarpu 1997 m. plane buvo nurodytas vienas 4 metrų įstrižai žemės sklypą kertantis bendro naudojimo kelias. Įvertinus 2011 m. Pakertų žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2011-05-27 Tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2)-760, plano ištrauką [...], apžiūrėjus projekto originalą, nustatyta, kad plane nebėra pažymėto 4 m įstrižo bendro naudojimo kelio, o iš pietų pusės šiame žemės sklype nurodytas 5 m bendro naudojimo kelias, besiribojantis su ginčo žemės sklypu. Taigi, akivaizdu, jog X grąžinto natūra žemės sklypo Nr. [...] ribos ir jame esantis kelių tinklas neatitinka 1997-03-17 parengto žemės sklypo Nr. [...] plano sprendinių, 4 metrų bendro naudojimo kelias visiškai panaikintas. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2011-06-20 į Savivaldybės administraciją kreipėsi [...] kaimo gyventojos L ir M nurodydamos, jog X neleidžia naudotis per žemės sklypą į jų sodybą einančiu keliu [...]. Minėto kaimo gyventojai savivaldybę informavo, kad 2011-11-21 kelias buvo suartas ir jie nebegali privažiuoti prie savo sodybų, nes kito pravažiuojamo kelio nėra [...], šios aplinkybės patvirtintos liudytojų [...] kaimo gyventojų L, M, K, seniūno N parodymais. X 2011 11 22 pranešimu Savivaldybei nurodė, jog kelias jo iniciatyva yra panaikintas [...], šią aplinkybę pripažino ir teismo posėdžio metu. Jo argumentai dėl kelio nebuvimo toje vietoje yra paneigti byloje surinktais duomenimis. Ištrauka iš žemės reformos žemėtvarkos projekto [...] patvirtina, jog minėtas kelias eina pro [...] kaimą, pro [...] kaimą, kuriame yra ginčo sklypas ir jungiasi su pagrindiniu keliu. Liudytojos L paaiškinimais nustatyta, jog kelias yra 1929 m. buvusio „smetoniško“ kelio tęsinys, viena jo šaka patenkama į [...], kita – į [...], juo naudojasi nuo 1971 m. [...]. Kelio buvimą patvirtina teismui pateikti ginčo teritorijos archyviniai dokumentai [...]. Tai, kad kelio konfigūracija laikui bėgant keitėsi, nepaneigia jo buvimo fakto. Ištraukos iš vietinės reikšmės kelių Kaišiadorių rajono savivaldybės žemėlapio, Vietinės reikšmės kelių išdėstymo žemėtvarkos schema [...], atliktų darbų aktai [...] patvirtina, jog kelias turi vietinės reikšmės kelio statusą, įregistruotas numeriu 2m–63, yra valdomas Savivaldybės patikėjimo teise (LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str.), naudojamas viešiesiems visuomenės poreikiams tenkinti. [...]“ 6.2. 2013-03-01 Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013-02-15 sprendimo administracinėje byloje Nr. [...] panaikinimo. LVAT 2013-12-16 administracinėje byloje Nr. [...] neskundžiama nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2013-02-15 sprendimą paliko nepakeistą.

7. Teismo tvarka buvo nagrinėtas ir Tarnybos rašto, kuriuo atsakyta į Pareiškėjo klausimus, analogiškus Pareiškėjo skunde, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto perduotame Seimo kontrolierių įstaigai, teisėtumas: 7.1. Tarnybos 2015-06-10 rašte Nr. 1SS-1504-(9.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Pareiškėjui pažymėta: „Tarnyba, išnagrinėjusi Jūsų 2015-04-17 analogiško turinio prašymus, vieną iš kurių 2015 04 24 raštu Nr. 3IN-Š-691-515 „Dėl X prašymo nagrinėjimo“ persiuntė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atsako į šiuose prašymuose pateiktus klausimus pagal Jūsų nurodytą eiliškumą. 1. Dėl VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukos pateikimo, kurioje būtų pažymėtas Jums priklausantį žemės sklypą Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) įstrižai kertantis registruotas vietinės reikšmės kelias, informuojame, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis šis kelias kaip inžinerinis statinys Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra pažymėtos jo ribos. Paaiškiname, kad nekilnojamojo daikto pažymėjimą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nuo 2002-04-20 iki dabar reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kadastro nuostatai), ir nuo 2004-10-04 iki dabar Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Kadastro nuostatų 22 punkte ir Taisyklių 40 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Nuo 1992-04-30 iki 2002-04-19, t. y. tuo laikotarpiu, kai vadovaujantis Kauno apskrities viršininko 1998-03-06 įsakymu Nr. 04-1307 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 1998 05-12 buvo įregistruotas Jums nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) ir jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo daikto pažymėjimą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje reglamentavo Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimu Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“. Šiuose kadastro nuostatuose nebuvo numatyta sąlyga žemės plotus, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrąjį plotą, formuoti kaip atskirus žemės sklypus, todėl Jums priklausantis žemės sklypas Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 1998-05-12 buvo pažymėtas kaip vienas žemės sklypas, nors jį kerta vietinės reikšmės kelias, esantis valstybinėje žemėje. Pažymime, kad tuo atveju, jeigu šiuo metu būtų atliekami Jums priklausančio žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, vadovaujantis šiuo metu galiojančių Kadastro nuostatų 22 punktu, Taisyklių 40 punktu ir Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, patvirtinta Savivaldybės tarybos 2009-07-30 sprendimu Nr. V17-213 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ (toliau – Viešųjų kelių schema), šis žemės sklypas būtų padalytas į du atskirus žemės sklypus, kuriuos skirtų vietinės reikšmės kelias, esantis valstybinėje žemėje. [...] 2. Prašymuose nurodote pateikti Jūsų iki 2001-07-31 Kauno apskrities viršininko administracijai ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai pateiktus prašymus dėl kelio vietos keitimo, kurie, Jūsų teigimu, paminėti Tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus (nuo 2012-04-02 Tarnybos Kaišiadorių skyrius) 2012-01-27 rašte Nr. 6SD-(14.6.7.)-89 „Dėl X skundo“, Kaišiadorių skyriaus 2012-06-04 atsiliepime į pareiškėjos prašymą administracinėje byloje Nr. [...] ir Tarnybos 2012-05-09 rašte Nr. l SD-(7.3-1132 „Dėl informacijos pateikimo“. Pažymėtina, kad pirmiau minėtuose Tarnybos ir Kaišiadorių skyriaus raštuose Jūsų nurodyti prašymai dėl kelio vietos keitimo nėra paminėti. Šiuose raštuose nurodyta, kad pagal kompetenciją nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui pateiktą Jūsų prašymą 2001 07 31 į vietą buvo atvykęs tuometis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kęstutis Milkeraitis ir kontrolieriaus padėjėjas Silvestras Staliūnas, kurie, dalyvaujant Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojui A. Žiužniui, Kaišiadorių rajono Pakertų žemėtvarkos projekto autoriui G, Jums ir J, sprendė klausimą dėl 4 m pločio bendro naudojimo kelio vietos keitimo, suformuojant Jums ir E. Kursevičienei grąžinamus natūra žemės sklypus viename masyve. Išnagrinėjus Kaišiadorių skyriaus pateiktą Jūsų nuosavybės teisių atkūrimo bylą, prašymo, kuriuo Jūs kreipėtės į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių Kęstutį Milkeraitį, nerasta, taigi dėl šio prašymo kopijos pateikimo turėtumėte kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą. Pažymime, kad dokumentai, susiję su asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimu, Tarnyboje, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 5.30 papunkčiu, saugomi 5 metus. 3. Teikiame 2001-07-31 žemės sklypų ribų nustatymo akto, kurį pasirašė tuometis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kęstutis Milkeraitis, jo padėjėjas Silvestras Staliūnas, Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Žiužnys, Kaišiadorių rajono Pakertų žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius G, Jūs ir gretimo žemės sklypo savininkė J, kopiją (pridedama). Šiame akte nurodyta, kad „siūlomų paženklinti sklypų ribas pažymėtas prie šio akto pridedame plane“. Nustatyta, kad Jūsų nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra Pakertų žemėtvarkos projekto autoriaus G parengtas naujas žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) planas, kuriame nenurodyta jo parengimo data, todėl nustatyti, ar šis planas buvo minimas 2001-07-31 žemės sklypų ribų nustatymo akte, neturime galimybės. Pažymėtina, kad kitų žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) planų, sudarytų po 2001-07-31, Jūsų nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra. 4. Prašymuose teigiate, kad Tarnyba nurodo, jog „vadovaujantis LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta metodika, žemės sklype Nr. [...] buvo nustatytas kelias, kertantis minėtą sklypą“. Įvertinus Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus 2012-01-27 rašte Nr. 6SD-(14.6.7.)-89 „Dėl X skundo“, kuris adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, Kaišiadorių skyriaus 2012 06 04 atsiliepime į pareiškėjos prašymą administracinėje byloje Nr. [...], kuris adresuotas Kauno apygardos administraciniam teismui, Tarnybos 2012-05-09 rašte Nr. 1SD-(7.3)-1-132 „Dėl informacijos pateikimo“, kuris adresuotas Kauno apygardos prokuratūrai, ir Tarnybos 2015-03-17 rašte Nr. 1SS-569-(9.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuris adresuotas Jums, pateiktą informaciją nenustatyta, kad Tarnyba pirmiau minėtoms institucijoms ir Jums būtų teikusi tokią informaciją. 5. Prašymuose pakartotinai prašote nurodyti, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo sudaromi žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktai. Teigiate, kad Tarnyba 2015-03-17 rašte Nr. 1SS-569-(9.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Jus informavo, kad žemės sklypo paženklinimo aktas buvo surašomas vadovaujantis tuo metu galiojusios Žemės reformos į vienkiemius neišskirstytų kaimų buvusioje teritorijoje žemėtvarkos projektų rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994-04-22 įsakymu Nr. 231 „Dėl Žemės reformos į vienkiemius neišskirstytų kaimų buvusioje teritorijoje žemėtvarkos projektų rengimo metodikos patvirtinimo“, 20 punkto nuostatomis, todėl prašote pateikti dokumentus, kurie įrodytų, kad buvusios žemės savininkės A iki nacionalizacijos [...] kaime turėta žemė buvo į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritorijoje. Informuojame, kad Tarnybos 2015-03-17 rašte Nr. 1SS-569-(9.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Jums pateikta klaidinga informacija. Informuojame, kad žemės sklypų suprojektavimą ir jų paženklinimą vietovėje nuo 1991 10 12 iki 1998-04-08 reglamentavo Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (toliau – 1991 m. metodika), o nuo 1998-05-09 iki dabar Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (iki 2011-12-31 Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – 1998 m. metodika). 1991 m. metodikos 62 punkte nurodyta, kad kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius kiekvienam žemės savininkui ir naudotojui parodo suprojektuotų sklypų ribas ir pastato laikinus riboženklius, Riboženklių vieta kartografuojama, matuojant nuo stabilių vietovės objektų. Suderinus su žemės naudotojais, ribas leidžiama šiek tiek patikslinti – pakeisti ne daugiau kaip 5 procentus suprojektuoto žemėnaudos ploto. Paženklinus projekto elementus vietoje, surašomas kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto parodymo–žymėjimo aktas, kurį pasirašo visi fiziniai ir juridiniai asmenys, projektuojamoje teritorijoje gaunantys sklypus nuosavybėn ar neterminuotai naudotis. Pažymime, kad 1991 m. metodikoje nebuvo reglamentuota, kad kiekvienam paženklintam vietovėje žemės sklypui turi būti surašomas atskiras paženklinimo–parodymo aktas, tačiau praktikoje paženklinus žemės, miško sklypą buvo rengiamas kiekvieno žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas. Įsigaliojus 1998 m. metodikai tai jau buvo reglamentuota. 1998 m. metodikoje buvo patvirtina žemės sklypo paženklinimo–parodymo akto forma (1998 m. metodikos 7 priedas), o pagal 1998 m. metodikos 80 punkto nuostatas (redakcija, galiojusi nuo 1998-05-09 iki 2006-04-25), žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktas tapo žemės tvarkymo bylos sudedamoji dalis. Informuojame, kad buvusios žemės savininkės A iki nacionalizacijos [...] kaime turėta žemė buvo išskirstyta į vienkiemius. 6. Prašymuose klausiate, kokią juridinę reikšmę ir teisinę galią turi Kaišiadorių rajono Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir jo papildymo, kurie patvirtinti Kauno apskrities viršininko 2000-06-29 įsakymu Nr. 02-04-510 ir 2005-12-22 įsakymu Nr. 02-04-13196, planų ištraukose ranka padaryti įrašai „X skl. Nr. [...]“. Informuojame, kad šie įrašai jokios juridinės reikšmės ir teisinės galios neturi, kadangi padaryti ne pirmiau minėtų planų originaluose, o jų ištraukose. Manytina, kad šis įrašas padarytas tam, kad su šiomis planų ištraukomis susipažįstantis asmuo, greičiau galėtų rasti šiose ištraukose Jūsų žemės sklypą Nr. [...] (kadastro Nr. [...]). Paminėtina, kad dėl vietinės reikšmės kelio, esančio valstybinėje žemėje, kuris kerta Jūsų žemės sklypą Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) vietos ir jos keitimo teisėtumo jau nagrinėjo Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. [...] ir apeliacine tvarka LVAT administracinėje byloje Nr. [...]. Pažymėtina, kad minėti teismai įvertino visų pirmiau minėtų šiame rašte dokumentų teisėtumą Pakartotinai paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio l dalyje nurodyta, jog įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl Tarnyba privalo jį vykdyti. [...].“; 7.2. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015-08-14 sprendimu Nr. 3R-317(AG-232/01-2014), atmetė Pareiškėjo skundą, motyvuodama, kad Tarnyba 2015-06-12 raštu Nr. 1SS-1504-(9.5.) savo kompetencijos ir turimos informacijos ribose atsakė į Pareiškėjo 2015-04-17 prašyme suformuluotus klausimus; 7.3. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Tarnybos 2015-06-12 raštą Nr. 1SS-1504-(9.5.) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-08-14 d. sprendimą Nr. 3R-317 (AG-232/01-2014). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-08 sprendime administracinėje byloje Nr. [...] pažymėta: „[...] Šioje byloje keliamas ginčas dėl Tarnybos 2015-06-12 rašto Nr. 1SS-1504-(9.5.), atsakant į pareiškėjo pateiktą skundą ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-08-14 sprendimo Nr. 3R-317 (AG-232/01-2014), priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Administracinėje byloje nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko 1998-03-06 įsakymu Nr. 04-1307 ir 1998-03-06 Kauno apskrities sprendimu Nr. 9-8585 X buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,49 ha žemės [...] kaime [...]. Apskrities viršininko įsakymo pagrindu žemės sklypas (unikalus Nr. [...], kadastro Nr. [...]) viešame registre įregistruotas nuo 1998-03-06 [...]. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-10-12 išrašo duomenimis nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre nuo 2014-04-24 registruotas juridinis faktas apie tai, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos daikto (žemės sklypo Nr. [...]) teisiniam statusui (dėl bendro naudojimo kelio žemės sklype). Šio įrašo įregistravimo pagrindu nurodomi: Kauno apygardos administracinio teismo 2013-02-15 sprendimas Nr. [...] ir 2013-12-16 nutartis Nr. [...]. Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. [...] pagal Kauno apygardos prokurorės prašymą atsakovei Tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims X, Savivaldybės administracijai, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas 2013-02-13 sprendime konstatavo, kad byloje aptariamas bendrojo naudojimo kelias į X natūra grąžintą žemės plotą nebuvo įskaičiuotas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai sklypo Nr. [...] einantis 4 metrų bendrojo naudojimo kelias, taip pat atmetė X teiginius, kad atkuriant nuosavybės teises kelio sklype, į kurį jam buvo atkuriamos nuosavybės teisės, nebuvo [...]. Teismo sprendimas įsiteisėjo LVAT administracinėje byloje Nr. [...] priėmus 2013-12-16 nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo X (minėtoje byloje dalyvavusio trečiuoju asmeniu) apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu [...]. Pareiškėjas 2015-04-17 prašymu, adresuotu atsakovui ir Žemės ūkio ministerijai [...] kreipėsi į Tarnybą, kuriuo prašė pateikti dokumentus ir atsakyti į jo suformuluotus klausimus, susijusius su vietinės reikšmės keliu, einančiu per nuosavybės teise jo valdomą 6,49 ha žemės sklypą (projektinis Nr. [...], kadastro Nr. [...]). Tarnyba, išnagrinėjusi 2015-04-17 pareiškėjo prašymą, taip pat Žemės ūkio ministerijos persiųstą analogiško turinio prašymą [...], atsakymą pareiškėjui pateikė šioje byloje skundžiamame 2015-06-12 rašte Nr. 1SS-1504-(9.5.) [...]. Nesutikdamas su Tarnybos raštu pareiškėjas jį apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2015-08-14 sprendimu Nr. 3R-317(AG-232/01-2014), jo skundą atmetė, nurodydama, kad atsakovas savo kompetencijos ir turimos informacijos ribose atsakė į pareiškėjo prašyme suformuluotus klausimus [...]. Atsakovo Tarnybos pareiškėjui pateiktas raštas, atsakant į jo prašymą, vertintinas tuo aspektu, ar Tarnyba pateikė visą pareiškėjo prašomą informaciją, ar jos atsakymas yra išsamus ir atitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, taip pat Viešojo administravimo įstatymas. Teisiniai santykiai dėl asmens teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei jį įgyvendinančių kitų teisės aktų. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 1 d. numato, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims, jis sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams (1 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, taip pat jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Byloje nustatyta, kad Tarnyba parengtame atsakyme 2015-06-12 rašte Nr. 1SS-1504-(9.5.) pateikė atsakymus į pareiškėjo skunde keliamus klausimus [...], taip pat pareiškėjui pateikė jo prašomus Tarnybos turimus dokumentus. Pirmuoju 2015-04-17 prašymo punktu pareiškėjas prašė pateikti iš VĮ Registrų centro duomenis apie įstrižai jo sklypą kertantį registruotą kelią. Atsakymas į šį pareiškėjo prašymą atsakovas nurodė, jog šis kelias kaip inžinerinis statinys Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra pažymėtos jo ribos. Taip pat paaiškino, kokie teisės aktai reglamentavo nekilnojamojo daikto žymėjimą tuo laikotarpiu, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (projektinis Nr. [...], kadastro Nr. [...]) ir jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimu Nr. 316). Antruoju 2015-04-17 prašymo punktu pareiškėjas atsakovo prašė pateikti jo prašymus dėl kelio vietos keitimo, teiktus Kauno apskrities viršininko administracijai bei Seimo kontrolierių įstaigai, kurie, pareiškėjo teigimu, paminėti Tarnybos 2012-01-27 rašte, 2012-06-04 Tarnybos atsiliepime minėtoje Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. [...] bei 2015-05-09 Tarnybos rašte. Atsakydama į šį pareiškėjo prašymą Tarnyba nurodė, jog minėtuose raštuose prašymai dėl kelio keitimo nėra minimi, taip pat nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo byloje, prašymo, kuriuo pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių Kęstutį Milkeraitį, nerasta ir dėl šio prašymo kopijos pasiūlė kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą. Atsakovas taip pat pateikė informaciją apie dokumentų saugojimo terminus. Įvertinus 2012-01-27 rašte [...], 2012 06-04 atsiliepime [...] bei 2012-05-09 [...] rašte atsakovo pateikiamą informaciją darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai nurodė, jog šiuose raštuose bei atsiliepime prašymai nėra minimi. Skunde teismui pareiškėjas teigia, jog Komisija nepagrįstai netenkino jo prašymo išreikalauti iš Kaišiadorių skyriaus dokumentų naikinimo aktą. Pažymėtina, jog dėl minėtų aktų pareiškėjas 2015-04-17 raštu atsakovo pateikti neprašė. Byloje nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas negalėtų kreiptis į atsakovą su prašymu pateikti jam aktualius dokumentus ar informaciją. Tenkindama 2015-04-17 prašymo 3 punkte suformuluotą prašymą Tarnyba pareiškėjui pateikė 2001-07-31 žemės ribų nustatymo akto, kurį pasirašė tuometinis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kęstutis Milkeraitis, kopiją, pažymėdama, jog siūlomų paženklinti sklypų ribos pažymėtos prie akto pridėtame plane. Ketvirtuoju 2015-04-17 prašymo punktu pareiškėjas teigė, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, jog žemės sklype Nr. [...] kelias, kertantis sklypą, nepagrįstai buvo nustatytas vadovaujantis LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtinta metodika ir prašė nurodyti, kokie teisės aktai, anot atsakovo, turi grįžtamąją galią. Atsakovas 2015-06-12 rašte paaiškino, jog įvertinus atsakovo 2012-01-27 rašte, 2012-06-04 atsiliepime, 2012 05-09 rašte ir 2015-03-17 rašte pateiktą informaciją, nenustatyta, kad Tarnyba tokią informaciją būtų teikusi. Taip pat atsakydama į penktajame prašymo punkte pateiktą prašymą, nurodyti kokiais teisės aktais remiantis buvo sudaromas žemė sklypo paženklinimo–parodymo aktas, atsakovas paaiškino, jog žemės sklypų suprojektavimą ir jų paženklinimą vietovėje nuo 1991-10-12 iki 1998-04-08 reglamentavo Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (toliau – 1991 m. metodika), o nuo 1998-05-09 iki dabar 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta metodika. Taip pat atsakovas pareiškėjui paaiškino, jog pagal 1991 m. metodikos 62 punktą, kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius kiekvienam žemės savininkui ir naudotojui parodo suprojektuotų sklypų ribas ir pastato laikinus riboženklius. Riboženklių vieta kartografuojama, matuojant nuo stabilių vietovės objektų. Suderinus su žemės naudotojais, ribas leidžiama šiek tiek patikslinti – pakeisti ne daugiau kaip 5 procentus suprojektuoto žemėnaudos ploto. Paženklinus projekto elementus vietoje, surašomas kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto parodymo–žymėjimo aktas, kurį pasirašo visi fiziniai ir juridiniai asmenys, projektuojamoje teritorijoje gaunantys sklypus nuosavybėn ar neterminuotai naudotis. Tarnyba pažymėjo, kad 1991 m. metodikoje nebuvo reglamentuota, kad kiekvienam paženklintam vietovėje žemės sklypui turi būti surašomas atskiras paženklinimo–parodymo aktas, tačiau praktikoje paženklinus žemės, miško sklypą buvo rengiamas kiekvieno žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas. Taip pat atsakovas pareiškėją informavo, jog buvusios savininkės A iki nacionalizacijos turėta žemė buvo išskirstyta į vienkiemius. Atsakydama į 2015-04-17 prašymo 6 punkte suformuluotą prašymą paaiškinti, kokią juridinę ir teisinę reikšmę turi Kaišiadorių rajono Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir jo papildymo planų ištraukose ranka padaryti įrašai „X skl. Nr. [...]“ Tarnyba nurodė, jog šie įrašai jokios juridinės reikšmės ir teisinės galios neturi, kadangi padaryti ne dokumentų originaluose, o jų ištraukose. Įvertinus atsakovo pateiktus atsakymus, matyti, jog Tarnyba pateikė išsamius ir aiškius atsakymus į pareiškėjo prašyme keltus klausimus, taip pat pateikė Tarnybos turimus pareiškėjo prašomus dokumentus arba nurodė, kur pareiškėjas galėtų kreiptis dėl nesančių dokumentų gavimo. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti ginčijamus atsakovo raštą ir Komisijos sprendimą skunde teismui nurodo, jog per jo 6,49 ha žemės sklypą (projektinis Nr. [...], kadastro Nr. [...]) niekada nėjo ir neina joks vietinės reikšmės kelias. Pažymi, kad pasirašant 1996-10-03 žemės sklypo ribų aktą, jame nebuvo įrašo, kad per sklypą Nr. [...] eitų 4 m III kategorijos bendro naudojimo kelias, teigia, jog tiek 1996-12-04 žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, tiek 1996-12-03 žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje nėra išskirta, kad per ginčo sklypą Nr. [...] eitų kelias ir kirstų šį sklypą įstrižai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pateikdamas šiuos argumentus pareiškėjas bando paneigti faktą, kuris buvo nustatytas įsiteisėjusiu 2013-02-15 sprendimu, priimtu Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. [...]. Minėtoje byloje prokuroro prašymas iš dalies buvo patenkintas teismui nustačius reikšmingą faktinę aplinkybę, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai X sklypo Nr. [...] einantis 4 metrų bendrojo naudojimo kelias, taip pat buvo atmesti X teiginiai, kad kelio minėtame sklype nebuvo). Nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje, kurioje reikšmingos aplinkybės iš esmės tapačios pareiškėjo skunde įrodinėjamai aplinkybei dėl kelio pareiškėjo sklype buvimo (nebuvimo), teismas sprendžia dėl šiame teismo sprendime nustatytų faktų reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Pažymėtina, kad procesinės teisės normos įtvirtina teismo sprendimo res judicata galią (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p., 96 str. 4 d., 101 str. 2 p.), taip pat nustato teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinę reikšmę (ABTĮ 58 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies reikalaujamas tų pačių asmenų bylose dalyvavimas yra būtina sąlyga šios analizuojamos taisyklės taikymui, tačiau minėta norma nenumato, kad atitinkamo subjekto procesinė padėtis abejose bylose būtų tapati, taip pat neturi reikšmės, ar toks subjektas dalyvavo teismo posėdžiuose, o svarbu tai, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu (LVAT 2011-11-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3020/2011). Pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje pareiškėjas dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pirmosios instancijos teismo sprendimas LVAT buvo tikrinamas pagal pareiškėjo apeliacinį skundą. Minėtoje administracinėje byloje ir šioje byloje pareiškėjo įrodinėjama aplinkybė yra ta pati – pareiškėjas siekė įrodyti, jog grąžinant žemę nebuvo jokių kelių, kurie eitų per žemės sklypą Nr. [...], todėl pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas administracinėje byloje nustatyti faktai dėl įstrižai pareiškėjo žemės sklypo einančio bendro naudojimo kelio buvimo laikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai. Taip pat pažymėtina, jog minėtoje byloje teismas nustatė, jog į X nuosavybės teise priklausantį sklypą (kadastrinis Nr. [...]) per jį einantis bendro naudojimo kelias, neįskaičiuotas. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo. LVAT yra pažymėjęs, kad kitose bylose galima remtis teismo nustatytais prejudiciniais faktais, jeigu nustatyti faktai buvo konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku (LVAT 2012-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2186/2012), kad kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, tačiau tik tokioje apimtyje, kiek minėtoje byloje nustatyti faktai sudarė įrodinėjimo dalyką (ABTĮ 58 straipsnis (LVAT 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-229/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į tai, kad minėtas teismo sprendimas buvo priimtas dalyvaujant šio ginčo šalims, kad jame yra nustatyti prejudiciniai faktai (ABTĮ 58 str. 2 d.), pažymi, jog ji neturi įgaliojimų vertinti priimto teismo sprendimo ar nustatyti kitokias, nei įvertinęs nustatė teismas aplinkybes ir atitinkamai šiomis nustatytomis aplinkybėmis yra remiamasi šioje byloje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms, taip pat ir teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjo skunde keliamas kelio buvimo klausimas šioje byloje nėra nagrinėjamas, taip pat nėra vertinami pareiškėjo analizuojami įrodymai, kadangi faktinė aplinkybė, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo įstrižai X sklypo Nr. [...] einantis 4 metrų bendrojo naudojimo kelias, yra nustatyta teismo. [...] Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas atsakovo raštas ir Komisijos sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis, pasirašyti įgaliotų asmenų, juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl jie atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teisės aktuose yra numatyta atsakovo darbuotojų pareiga nagrinėti pareiškėjų skundus, pareiškimus ar prašymus jai priskirtos kompetencijos ribose. Atsakovas įvykdė jam priskirtas funkcijas, t. y. gavęs pareiškėjo prašymą pateikti informaciją ir dokumentus, pradėjo administracinę procedūrą, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą bei padarė teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurias įformino raštu. Atsakovo atsakymas yra išsamus, objektyvus, juo yra atsakyta į visus pareiškėjo keliamus klausimus, todėl ginčijamas 2015-06-12 raštas pripažintinas teisėtu, pagrįstu ir naikinti rašto bei Komisijos sprendimo skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.“

8. Savivaldybės administracijos direktoriaus Česlovo Nevieros 2016-09-09 rašte Nr. (3.8-V8)-3-2581 Tarnybos Kaišiadorių skyriui pažymėta: „Informuojame, kad Savivaldybės administracija numato atstatyti vietinės reikšmės viešojo naudojimo kelią Nr. [...] [...], kuris kerta X nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį [...], sklypo Nr. [...], kadastro Nr. [...]. Prašome patvirtinti, kad šis kelias yra išimtas iš nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ploto, ar žemė po keliu yra valstybinė žemė. Taip pat prašome informuoti, kokio pločio kelias yra išimtas iš X žemės sklypo.“

9. Tarnybos Kaišiadorių skyriaus 2016-09-15 rašte Nr. 6SD-3061-(14.6.7) Savivaldybės administracijai pažymėta: „[...] vietinės reikšmės kelias, kuris įstrižai eina per X nuosavybės teise valdomą 6,49 ha žemės sklypą (projektinis Nr. [...], kadastro Nr. [...]) neįeina į X žemės sklypo plotą. Šį faktą yra nustatęs ir Kauno apygardos administracinis teismas 2013-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. [...] (toliau – Sprendimas). Taip pat informuojame, kad Tarnybos Kaišiadorių skyriaus, tvirtindamas Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą (2014-08-29 įsakymas Nr. 6-(14.6.2.)-818, įvykdė 2013-02-15 Sprendimą dėl 4 m pločio kelio, įstrižai einančio per X nuosavybės teise valdomą 6,49 ha žemės sklypą (projektinis Nr. [...], kadastro Nr. [...]), suprojektavimo. […].“

10. Savivaldybės administracija Seimo kontrolierių informavo: „[...] Kelias, einantis per Pareiškėjo sklypą, yra vietinės reikšmės viešojo naudojimo kelias, Kaišiadorių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąraše, patvirtintame Savivaldybės tarybos 2016-06-30 sprendimu Nr. V17-221 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo“, pažymėtas Nr. [...]. [...].“

11. Seimo kontrolieriui paprašius Savivaldybės administracijos pateikti informaciją, ar vykdoma kelio, einančio per Pareiškėjo sklypą, priežiūra, atsakyta: „[...] Kelias [...] 2015-08-13 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. [...]. Žiežmarių seniūnija atlieka kelio minimalius priežiūros darbus, kad užtikrintų kaimyninių sklypų naudotojų patekimą į savo sklypus.“

12. Informacija, susijusi su valstybinėje žemėje esančio įstrižos konfigūracijos 4 metrų bendro naudojimo kelio sunaikinimu: 12.1. Savivaldybės administracijos 2011-06-21 rašte Nr. (3.7-V8)-3-347 Pareiškėjui pažymėta: „Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Jūsų 2011-06-13 prašymą, paaiškina, kad Jūsų sudarytame ir pasirašytame 1996-10-03 žemės sklypo skiriamų ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto skyriuje „kiti pastebėjimai“, nurodyta, jog iš sklypo ploto išimamas 4 m pločio III kategorijos bendro naudojimo kelias į sodybą (0,10 ha). Tokiu būdu, 2011 06-13 prašyme minimas kelias, einantis Jūsų sklype, yra iš Jūsų sklypo ploto išimtas ir priklauso valstybinės žemės fondui. Todėl panaikinti šio kelio Jūs neturite jokio juridinio pagrindo.“; 12.2. Savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnijos 2011-07-01 rašte Nr. (4.5)R1-20 Pareiškėjui pažymėta: „Pateiktame atsakymą į gautą Jūsų prašymą dėl esamo kelio [...] kaime, kuris kerta Jūsų sklypą, parašėme, kad kelias toje vietoje visada buvo, nes kito kelio įvažiuoti į gyventojų sodybas nėra. Šis kelias buvo pažymėtas ir Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane (Ištrauką iš Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pridedame). Siekiant tiksliau išsiaiškinti dėl esamo kelio, Žiežmarių apylinkės seniūnija 2011-06-16 raštu Nr. (1.8)R3-140, kreipėsi į Tarnybos Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrių dėl reikalingų dokumentų kopijų pateikimo nagrinėjamu klausimu. Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrius pateiktoje žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke (abriso) kopijoje, kuri yra suderinta 2001-08-09, matyti, kad kelias, kertantis Jūsų žemės sklypą, yra nužymėtas. Kadangi seniūnijai niekas kitokių dokumentų ar įpareigojimų įrengti naują kelią, kuriuo gyventojai galėtų pasiekti savo sodybas, nepateikė, o kelias natūroje yra, šitą kelią seniūnija daugelį metų prižiūri, žiemą valo nuo sniego, savo atsakyme ir parašė, kad kelias natūroje visada ten buvo.“; 12.3. Savivaldybės administracijos 2011-09-07 rašte Nr. (3.7-V11)-3-592 Pareiškėjui pažymėta: „Savivaldybės administracija, pakartotinai išnagrinėjusi Jūsų 2011-06-13 prašymą ir 2011 08 01 prašymą dėl kelio panaikinimo, laikosi nuostatų, išdėstytų Jums rašytame 2011-06-21 rašte Nr. (3.7-V8)-3-347.“; 12.4. Savivaldybės administracijos 2011-10-13 rašte Nr. (3.7-V11)-3-650 Pareiškėjui (kopiją teikiant Susisiekimo ministerijai) pažymėta: „Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Jūsų 2011-08-01 prašymą, persiųstą iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, dar kartą paaiškina, kad Jūsų sudarytame ir pasirašytame 1996-10-03 žemės sklypo skiriamų ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto skyriuje „kiti pastebėjimai“, nurodyta, jog iš sklypo ploto išimamas 4 m pločio III kategorijos bendro naudojimo kelias į sodybą (0,10 ha). Tokiu būdu, prašyme minimas kelias, einantis Jūsų sklype, yra iš Jūsų sklypo ploto išimtas ir priklauso valstybinės žemės fondui. Todėl panaikinti šio kelio Jūs neturite jokio juridinio pagrindo. Apie tai Jus Savivaldybės administracija 2011-06-21 raštu Nr. (3.7-V8)-3-347 jau informavo ir nusiuntė Jums 1996-10-03 žemės sklypo skiriamų ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto kopiją. Savivaldybės administracija neturi kitokių dokumentų, liudijančių kelio, einančio per Jūsų sklypą, perkėlimą į kitą vietą.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

13. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas: 9 straipsnis. Teismų sprendimų privalomumas „1. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

14. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nuostatas: 12 straipsnio 4 dalis „4. Seimo kontrolieriai [...] netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.“ 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai „1. Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: [...] 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme. [...] 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“

15. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas: 45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai „1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: 1) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti; 2) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų įrenginiams; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; [...].“

16. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas: 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas: „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: [...] 32) savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.“

Išvados

17. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos, išskiriant šias dalis: 17.1. dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų, nagrinėjant klausimus, susijusius su bendro naudojimo keliu; 17.2. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, nesprendžiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimo.

Dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų, nagrinėjant klausimus, susijusius su bendro naudojimo keliu

18. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 18.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-02-08 konstatavo, kad Pareiškėjas bando paneigti faktą, nustatytą įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2013-02-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. [...]. Šioje byloje prokuroro prašymas iš dalies buvo patenkintas, teismui nustačius reikšmingą faktinę aplinkybę, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai X sklypo Nr. [...] einantis 4 metrų bendrojo naudojimo kelias, taip pat buvo atmesti X teiginiai, kad kelio minėtame sklype nebuvo (žr. pažymos 7.3 punktą); 18.2. Pareiškėjo skunde nurodyti klausimai dėl informacijos suteikimo, prašymai buvo nagrinėti Tarnyboje (žr. pažymos 7.1 punktą), kurios atsakymą Pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (žr. pažymos 7.2 punktą). Pareiškėjo skundas dėl šios institucijos priimto neigiamo sprendimo Tarnybos atžvilgiu buvo išnagrinėtas teismo tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą teisėtu (žr. pažymos 7.3 punktą); 18.3. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės ir valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams (žr. pažymos 13 punktą); 18.4. Dėl Pareiškėjo teiginio, kad jam priklausančio žemės sklypo registro duomenys nepakeisti (žr. pažymos 2.1 punktą), pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys pasikeistų, jei Pareiškėjas atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tai Pareiškėjui išaiškinta Tarnybos 2015-06-10 rašte Nr. 1SS-1504-(9.5.) (žr. pažymos 7.1 punktą); 18.5. Atsižvelgiant į Pareiškėjo prašymą pateikti X kreipimąsi dėl kelio vietos pakeitimo (žr. pažymos 3.2 punktą), pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės nuostatomis, dokumentai saugomi 5 metus. Komisijos, sprendusios kelio vietos pakeitimo galimybės klausimą, akto parengimo data nurodyta 2001-07-31, t. y. nuo akto surašymo yra praėję daugiau kaip 16 metų. Seimo kontrolierių įstaigoje yra likusios dvi su Pareiškėjo skundų tyrimu susijusios nuolatinio saugojimo bylos (Nr. 2000/04-831 ir Nr. 4D-2011/4-1859), kuriose Pareiškėjo skunde nurodytas prašymas nerastas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas teisme, tyrimas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, X skundo dalies dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų, nagrinėjant klausimus, susijusius su bendro naudojimo keliu, tyrimas nutrauktinas.

20. Iš Savivaldybės administracijos 2016-09-09 rašto Tarnybos Kaišiadorių skyriui matyti, kad vietinės reikšmės viešojo naudojimo kelią Nr. [...] [...], kertantį Pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, planuota atstatyti (žr. pažymos 8 punktą), tačiau iš 2017-05-30 Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (žr. pažymos 11 punktą) neaišku, ar buvo imtasi konkrečių veiksmų šio klausimo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad vietinės reikšmės kelių priežiūra yra savivaldybių funkcija (žr. pažymos 16 punktą), tikslinga Savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoti pateikti informaciją, ar bendro naudojimo kelias, suprojektuotas per preliminariais matavimais suformuotą žemės sklypą (kadastro Nr. [...]), [...], buvo atstatytas; teigiamo atsakymo atveju nurodyti, kada ir kokių konkrečių veiksmų buvo imtasi bendro naudojimo kelio atstatymui ir jo priežiūros užtikrinimui, kas Savivaldybėje atsakingas už šio klausimo sprendimą; neigiamo atsakymo atveju pateikti argumentuotą paaiškinimą šiuo klausimu.

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, nesprendžiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimo

21. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 21.1. Pareiškėjo teigimu, po Kauno apygardos administracinio teismo 2013-02-15 sprendimo dėl pareigūnų neveikimo nesprendžiamas privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams (kelio reikmėms) klausimas (žr. pažymos 2.2 punktą); 21.2. Kauno apygardos administracinis teismas 2013-02-15 konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu įstrižai X žemės sklypo dokumentuose buvo užfiksuotas bendro naudojimo kelias (žr. pažymos 6.1 punktą), t. y. valstybei priklausanti žemė; 21.3. Įstatymų leidėjas yra numatęs privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams galimybę, kai visuomenės poreikiams konkretiems tikslams reikalinga asmenims priklausantis ar jų valdomas žemės sklypas ar jo dalis (žr. pažymos 15 punktą); 21.4. Bendro naudojimo kelias, kertantis Pareiškėjui priklausantį žemės sklypą (suformuotą, atliekant preliminarius matavimus), registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip Savivaldybės nuosavybė (žr. pažymos 4.2 punktą). Nagrinėjamu atveju bendro naudojimo keliui reikalingos žemės plotas neįskaičiuotas į preliminariais matavimais suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), [...], plotą. Atsižvelgiant į tai, kad bendro naudojimo kelio eksploatacijai reikalinga žemė Pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso, teisės aktų nuostatos dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams netaikytinos.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, X skundo dalis dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, nesprendžiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimo, atmestina.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas nusprendžia: X skundo dalies dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų, nagrinėjant klausimus, susijusius su bendro naudojimo keliu, tyrimą nutraukti.

24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Raimondas Šukys nusprendžia: X skundo dalį dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, nesprendžiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimo, atmesti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Raimondas Šukys rekomenduoja:

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriui – pateikti informaciją, ar bendro naudojimo kelias, suprojektuotas per preliminariais matavimais suformuotą žemės sklypą (kadastro Nr. [...]), [...], buvo atstatytas; teigiamo atsakymo atveju nurodyti, kada ir kokių konkrečių veiksmų buvo imtasi bendro naudojimo kelio atstatymui ir jo priežiūros užtikrinimui, kas Savivaldybėje atsakingas už šio klausimo sprendimą; neigiamo atsakymo atveju pateikti argumentuotą paaiškinimą šiuo klausimu.

Apie sprendimą dėl pateiktos rekomendacijos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir X informuoti raštu iki 2017-11-20. Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius        Augustinas Normantas

Seimo kontrolierius        Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-292
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį