Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl galimai neteisėto valstybinės žemės privatizavimo neužtikrinamo saugaus eismo Skuodo mieste.

2. Pareiškėjas skunde nurodė: Formuojant žemės sklypą (kadastro Nr. [...]), [...], buvo neteisėtai privatizuota valstybinė žemė, reikalinga kelio apsaugos zonai užtikrinti. Išvažiuojant iš kiemo, dėl kaimyno sklype esančios aukštos tvoros sudarytos sąlygos kilti avarinėms situacijoms.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės

3. Informacija, susijusi su Seimo kontrolieriaus 2015 metais atliktu tyrimu: 3.1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius R. Šukys 2015-10-06 pažymoje Nr. 4D-2015/2-771 „Dėl X skundo prieš Skuodo rajono savivaldybės administraciją“ (toliau vadinama – 2015-10-06 Pažyma) konstatavo: „[...] 21. [...] Skuodo rajono policijos komisariato atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog kaimyniniame sklype esanti tvora užstoja matomumą, pareiškėjas, išvažiuodamas į gatvę, sukelia avarinę situaciją [...]. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad Savivaldybės administracija yra atsakinga už saugaus eismo organizavimą [...], o būdama kelio savininkė taip pat turi vykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje [...] nustatytas pareigas, tarp jų – užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. [...].“; 3.2. 2015-10-06 Pažymos 24 punkte Seimo kontrolierius rekomendavo: „Skuodo rajono savivaldybės administracijai – imtis priemonių, kad būtų tinkamai vykdoma Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta saugaus eismo organizavimo funkcija, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta pareiga užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos.“; 3.3. 2015-10-14 tuomečio Savivaldybės administracijos direktoriaus Prano Vaškio rašte Nr. (4.1.25)-R2-1491 Seimo kontrolieriui buvo pažymėta: „[...] Savivaldybės administracija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015-10-06 pažymos Nr. 4D-2015/2-771 rekomendacijas, informuoja, kad X saugiai išvažiuoti į [...] gatvę yra įrengtos visos techninės saugaus eismo priemonės. Pridedame gatvės planą ir nuotraukas, kuriose užfiksuoti įrengti kelio ženklai ir jų įrengimo vietos. Teritorijų planavimo dokumentas yra parengtas, tačiau Nekilnojamojo turto kadastre dar neįregistruotas, kadangi dar reikalingos kai kurios korektūros, kurios šiuo metu atliekamos. [...]“; 3.4. Savivaldybės administracijos 2016-03-23 raštu Nr. (4.1.33)-R2-474 Seimo kontrolierius buvo informuotas: „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Skuodo skyrius 2016-03-08 raštu Nr. 15SD-595-(14.15.7.) „Dėl žemės sklypo ([...] gatvės) įregistravimo“ Savivaldybės administracijai atsakė, „kad savivaldybė yra patikėtinė gatvių bei vietinės reikšmės viešųjų kelių, todėl [...] gatvių atkarpos užimto žemės sklypo nereikia registruoti Tarnybos patikėjimo teise bei atskirai perduoti Savivaldybei“. Taip pat pasiūlyta kreiptis į VĮ Registrų centro Telšių filialą dėl patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Savivaldybės vardu. Kadangi VĮ Registrų centro Telšių filialo bei Tarnybos Skuodo skyriaus atsakymai vienas kitam prieštarauja dėl [...] gatvės atkarpos Skuodo mieste registravimo, be to užsitęsė registravimo procedūros, Savivaldybės administracija 2016-03-15 raštu Nr. (4.1.33)-R2-402 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo sprendimų“ apskundė valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo 3 sprendimus neregistruoti suformuoto žemės sklypo [...] gatvės atkarpos Skuodo mieste įregistravimą Skuodo rajono savivaldybės vardu. Taip pat kreiptasi į Tarnybą 2016-03-22 raštu Nr. (4.1.33)-R2-458 „Dėl suformuoto žemės sklypo teisinio registravimo“, prašyta pateikti išaiškinimus dėl kelių ir gatvių suformuotų žemės sklypų teisinio registravimo ir kieno vardu pirmiausia turi būti įregistruoti esamoms gatvėms suformuoti žemės sklypai.“; 3.5. Savivaldybės administracija 2017-02-06 raštu Nr. (4.1.25)-r2-224 Seimo kontrolierių informavo: „[...] Savivaldybė kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir apskundė Tarnybos Skuodo skyriaus sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta suteikti neatlygintinai (panaudai) Savivaldybei suformuotą žemės sklypą, esantį Skuodo miesto [...] g. [...].“; 3.6. Savivaldybės administracijos 2017-04-11 rašte Nr. (4.1.18)-R2-589 Seimo kontrolieriui pažymėta: „[...] Klaipėdos [apygardos] administracinis teismas 2017-02-07 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė tenkinti iš dalies Savivaldybės administracijos prašymą. Panaikino Tarnybos Skuodo skyriaus 2016-10-14 raštą Nr. 15SD-2494-(14.15.7) „Dėl pateikto prašymo suteikti sklypą neatlygintinai (panaudai)“ ir įpareigojo per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Savivaldybės administracijos 2016-09-28 raštą Nr. (4.1.33)-R2-1664 „Dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai panaudai“. Kitoje dalyje, Savivaldybės administracija prašė teismą įpareigoti atsakovą Tarnybos Skuodo skyrių priimti sprendimą – suteikti Savivaldybei neatlygintinai (panaudai) valstybinį žemės sklypą, esantį [...] g. Skuode, unikalus Nr. [...]. Prašymas atmestas. Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos galėjo būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą. Tarnybos Skuodo skyrius skundo nepateikė, ir žemės sklypą [...] gatvės atkarpoje ir [...] gatvėje 2017-03-30 įregistravo valstybės įmonėje Registrų centre Lietuvos Respublikos vardu. Savivaldybės administracija pakartotinai 2017-04-04 raštu Nr. (4.1.33)-R2-540 „Dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai (panaudai)“ kreipėsi į Tarnybos Skuodo skyrių, prašydama suteikti šį žemės sklypą (kadastrinis Nr. [...], Skuodo m. k v.) neatlygintinai (panaudai).“

4. Su skunde nurodytomis aplinkybėmis susiję nekilnojamieji daiktai registruoti Nekilnojamojo turto registre: 4.1. 0,5773 ha žemės sklypas (kadastro Nr. [...]), kuriame yra Pareiškėjo skunde nurodyta [...] g. atkarpa, Skuode, nuo 2017-03-30 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas 2015-05-20 Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 15SK-202-(14.15.110.); žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), patikėjimo teise valdomas Tarnybos (kaip įregistravimo teisinis pagrindas nurodytas 2015-05-20 Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 15SK-202-(14.15.110.). Žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data – 2015-04-30). Prie juridinių faktų, susijusių su nekilnojamuoju daiktu, pažymėta, kad nuo 2017-05-15 galioja įrašas apie su Skuodo rajono savivaldybe 2017-05-09 sudarytą panaudos sutartį Nr. 15SUN-4-(14.15.56.); 4.2. 0,1415 ha žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), [...], savininkas nuo 1997-09-29 yra A (kaip įregistravimo teisinis pagrindas nurodyti 1997-09-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P75/97-0003; 2011-09-20 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3973). Žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data – 2011-07-18); 4.3. žemės sklype (kadastro Nr. [...]), [...], registruotų statinių: gyvenamojo namo (unikalus Nr. [...]; pažymėjimas plane [...]; statybos pabaigos metai – 1979), garažo (un. Nr. [...]; pažymėjimas plane [...]) ir ūkinio pastato (un. Nr. [...]) savininkas nuo 1984-07-03 yra A (kaip įregistravimo teisinis pagrindas nurodytas 1984-06-14 LDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 127). Nuosavybės teisė į kiemo statinius (šulinys, kiemo aikštelė, kurių unikalus Nr. [...]) neregistruota.

5. Informacija, susijusi su A žemės sklypu: 5.1. 1996-12-13 tuometės Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 1423 „Dėl žemės sklypų pirkimo prie privačių namų valdų Skuodo mieste“ išraše pažymėta: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, įsakau leisti pirkti valstybinės žemės, faktiškai naudojamus ir suteiktus prie nuosavų valdų, sklypus ne žemės ūkio veiklai piliečiams pagal 1 priedą (6 pozicijos).“ Piliečių, kurie perka valstybinės, faktiškai naudojamus prie nuosavų valdų, žemės sklypus, sąrašo 3 pozicijoje pažymėta, kad A perka sklypą, esantį „[...]“, sklypo plotas kv. m – „1294“, žemės sklypo pardavimo kaina Lt – „43,89“, žemės sklypo architektūriniai urbanistiniai apribojimai – „užstatymo linija ir atstumai pagal koordinuotą sklypo planą ir RSN, užstatymo tankis – 25 %“; 5.2. 1997-09-29 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje pažymėta, kad pagal Klaipėdos apskrities valdytojo 1996-12-13 įsakymą Nr. 1423 A parduotas 1294 kv. m žemės sklypas, esantis [...]; 5.3. Tarnybos Skuodo skyriaus vedėjo 2011-08-24 įsakyme Nr. 15VĮ-(14.15.2.)-467 pažymėta: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi ir 12 straipsnio 1 dalimi, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 2 punktu, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, bei atsižvelgdamas į A 2011-07-18 prašymą: 1. Pakeičiu kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. [...], registro įrašo Nr. [...]), kadastro duomenis pagal 1 priedą; 2. Tvirtinu valstybinės žemės sklypo dalies, registruojamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise, kadastro duomenis pagal 2 priedą; 3. Parduodu faktiškai naudojamo valstybinio žemės sklypo dalį, esančią [...], kitai paskirčiai A pagal 3 priedą.“; 5.4. Tarnybos Skuodo skyriaus 2014-01-17 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 15ŽN-(14.15.73.)-1 pažymėta, kad patikrintos A nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio [...], ribos, nurodant: „[...] Naudojant GPS imtuvą, buvo patikrinta žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) šiaurės vakarinė riba (palei [...] gatvę). Palei minėtą ribą, A yra pasistatęs medinę tvorą, kurios aukštis siekia 1,68 m (tvoros aukštis su pamatais yra 1,95m). Nustatyta, kad palei [...] gatvę esanti tvora yra pastatyta A žemės sklype, ir ji nepatenka į [...] gatvę. [...].“; 5.5. Tarnybos Skuodo skyriaus vedėjo Laimučio Luožio 2014-01-21 rašte Nr. 15GD-(144.15.104.)-122 Savivaldybės administracijai pažymėta: „[...] Įvertinti, ar atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) kadastrinius matavimus, žemės sklypo šiaurės vakarinė riba nustatyta, pažeidžiant [...] gatvės ribas, negalime, nes Tarnybos Skuodo skyrius neturi jokių duomenų apie [...] gatvę, jos plotį ir kitas charakteristikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome Jūsų pateikti [...] gatvės suformavimo dokumentus ir (ar) kitą turimą informaciją apie [...] gatvę, kuri padėtų mums įvertinti kadastriniais matavimais nustatytą žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) šiaurės vakarinę ribą (palei [...] gatvę).“; 5.6. Savivaldybės administracijos direktoriaus Bronislavo Stasiulio 2014-02-05 rašte Nr. (4.1.26)-R2-325 Tarnybos Skuodo skyriui pažymėta: „Informuojame, kad Savivaldybės tarybos 2008-03-20 sprendimu Nr. T9-36 „Dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo tvirtinimo“ patvirtintas Savivaldybės vietinių kelių ir gatvių sąrašas. Sąrašo 561 punktu nurodyta Skuodo miesto [...] gatvė: kelio Nr. [...], kelio ilgis – 280 m, kelio dangos plotis – 4 m ir kelio danga – asfaltas. Kartografinės ar kitokios planinės medžiagos neturime.“; 5.7. Tarnybos Skuodo skyriaus 2014-03-05 rašte Nr. 15SD-(14.15.104.)-544 Pareiškėjui pažymėta: „Tarnybos Skuodo skyrius išnagrinėjo Jūsų prašymą dėl A žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), esančio [...], kadastriniais matavimais nustatytų ribų bei dėl šio žemės sklypo šiaurės vakarinėje gretimybėje (palei [...] gatvę) pastatytos tvoros teisėtumo. Patikrinus Jūsų pranešime nurodytas aplinkybes nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) rytinėje gretimybėje ribojasi su Jums nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. [...]), esančiu [...]. A valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. [...]) įsigijo 1997-09-29 pagal tuo metu galiojusias Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Minėtas žemės sklypas buvo parduotas pagal Skuodo rajono vyriausiojo architekto R. Sebeckio 1996-10-08 patvirtintą sklypo brėžinį. Šiame žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) brėžinyje pažymėta, kad žemės sklypo rytinės ribos ilgis yra 31,06 m. Iš to seka, kad pagal preliminarius matavimus, Jūsų ir A žemės sklypų bendros ribos ilgis nesutampa 1,06 m (Jūsų žemės sklypo vakarinė riba yra 30 m. [...].“; 5.8. 1996-10-08 patvirtintame A 1294 m2 sklypo plane rytinės sklypo ribos linijos ilgis nurodytas „31,06“, tuo tarpu 2011-07-22 parengtame 1415 m2 sklypo plane sklypo rytinės ribos linijos ilgis nurodytas „31,57“. 2011 metais atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtas A sklypo planas 2011-08-22 suderintas Tarnybos Skuodo skyriuje.

6. Savivaldybės administracijos direktoriaus Kazio Viršilo (kaip rengėja nurodyta Rita Kaupienė) 2017-07-10 rašte Nr. (4.1.25)-R2-1213 Seimo kontrolieriui pažymėta: „Savivaldybės administracija informuoja, kad užbaigė Skuodo miesto [...] gatvių atkarpos žemės sklypo įteisinimo procedūras. Šis sklypas neatlygintinai panaudai 2017-05-09 sutartimi Nr. 15SUN-4-(14.15.56.) suteiktas naudotis Savivaldybei. Panaudos sutartis registruota Valstybės įmonės Registrų centro registre. Rengiant Skuodo miesto [...] gatvių atkarpai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo nustatytos apsaugos zonos į abi gatvės atkarpos puses. Apsaugos zonos nustatytos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 2 dalies – Kelių apsaugos zonos“ 6 punktu ir jo papunkčiais. Šiose nustatytose kelių apsaugos zonose draudžiama: 1. statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu; 2. įrengti išorinę reklamą, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams; 3. naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus; 4. statyti paminklinius akcentus–simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ženklo ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo. Be aukščiau paminėtų įregistruotų ir galiojančių [...] gatvės atkarpos apsaugos zonų, ties posūkiu pastatyti greitį ribojantys ženklai. Ženklų pastatymo klausimas buvo sprendžiamas Savivaldybės saugaus eismo komisijoje. Be to, priešais X namų valdą, ties išvažiavimu iš kiemo, kitoje gatvės pusėje pastatytas veidrodis, kuriuo numatytas saugus išvažiavimas iš kiemo. Nuo Skuodo miesto [...], kuriame įkurtas moksleivių bendrabutis, iki Skuodo kaimo verslo ir amatų mokyklos palei gatvę bus įrengtas šaligatvis, užtikrinantis saugų pėsčiųjų eismą. Apie atliktus darbus, susijusius su saugaus eismo užtikrinimu Skuodo miesto [...] gatvės atkarpoje, buvo supažindinti Savivaldybės tarybos nariai 2017-04-27 įvykusiame posėdyje. Pareiškėjas prašė išpirkti iš privačių asmenų dalį žemės sklypo, nes eismą ribojančių eismo ženklų pastatymas yra laikinas dalykas. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 45 straipsnio nuostatos apsprendžia atvejus, kada gali būti paimama žemės visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų ar nutraukiamos žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą. Šiuo atveju žemės sklypo dalies išpirkimas iš privačių asmenų Skuodo miesto [...] gatvėse, ties [...] tam, kad būtų įrengta šaligatvio atkarpa, nėra tikslingas, nes kitoje gatvės pusėje yra palikta pakankamai vietos šaligatviui pratęsti. Manome, kad klausimas, susijęs su saugaus eismo užtikrinimu Skuodo miesto [...] gatvių atkarpoje, yra išspręstas. [...].“

7. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Editos Rutkauskaitės 2017-09-07 nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 4-CB2-42 pažymėta: „Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2017-07-21 buvo gautas pareiškėjo X ir kitų Skuodo miesto [...] gatvės gyventojų 2017-07-20 pareiškimas, kuriame išdėstyta situacija, susijusi su galimu judėjimo nesaugumu [...] gatve Skuodo mieste. Pareiškime nurodoma, jog [...] gatvė liko nesaugi, posūkyje sukeliamas avaringumas. Nurodoma, jog privačioje valdoje yra suformuota gatvės apsaugos zona ir tai yra patvirtinta geodeziniais matavimais. Pareiškėjai nurodo, kad apsauginė zona turi būti nustatyta iš abiejų gatvės pusių, kad užtikrintų saugų eismą, o šiuo metu esantys sprendiniai saugumo ginčo teritorijoje neužtikrina. Nurodoma, kad prie pat gatvės yra įrengta 1,95 m tvora, kuri, kaip galima suprasti iš pareiškimo konteksto bei pridėtų žemės sklypų planų, priklauso privačios nuosavybės teise valdomam sklypui (savininkas A, žemės sklypo kadastro Nr. [...]). Pareiškėjai išreiškia prašymą, jog [...] gatvėje gyvenamųjų namų pusėje būtų įrengtas šaligatvis. [...] Tyrimo metu gautais duomenimis, nustatyta, kad Savivaldybės administracija yra parengusi [...] gatvių atkarpos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo suformuotas žemės sklypas bei nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga už formuojamo žemės sklypo ribos – kelių apsaugos zonos po 3 metrus nuo kelio briaunų į abi puses. Projektas patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-03 įsakymu Nr. A1-221 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Pagal šį projektą atlikti kadastriniai matavimai. Tarnybos Skuodo skyriaus vedėjas 2015-05-20 sprendimu Nr. 15SK-202-(I4.15.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, esančio [...] g., Skuodo mieste, kadastro duomenų patvirtinimo“ patvirtino [...] gatvės atkarpos kadastro duomenis. Tarnybos Skuodo skyrius, kaip panaudos davėjas, 2017 05-09 valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 15SUN-4-04.15.56.) Savivaldybei perdavė neatlygintinai naudotis 0,5773 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. [...], kadastro Nr. [...], esantį [...] g. atkarpoje, Skuodo mieste. Savivaldybės administracija šią panaudos sutartį 2017-05-15 registravo Valstybės įmonės Registrų centro registre. Savivaldybės administracijos direktorius pateikė prokurorui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-03 įsakymu Nr. A1-221 patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoto [...] gatvių atkarpos sklypas ribojasi su trisdešimt vienu žemės sklypu. Nustatytos kelio apsaugos zonos patenka į dvidešimt vieną privačią namų valdą, todėl Savivaldybė kreipėsi registruotais laiškais į sklypų savininkus, prašydama duoti sutikimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą kelių apsaugos zonos apribojimą. Gavusi savininkų sutikimus, Savivaldybė inicijuos šio apribojimo įrašymą į Nekilnojamojo turto registrą. A žemės sklype (kadastro Nr. [...]) Skuodo miesto [...] pastatyta tvora patenka į nustatytą kelio apsaugos zoną. A yra išsiųstas registruotas laiškas su prašymu duoti sutikimą įrašyti specialią naudojimo sąlygą – kelio apsaugos zoną – 0,0194 ha. Kol kas A sutikimo nėra pateikęs, todėl ši sąlyga Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje žemės sklypui, kadastro Nr. [...], nėra įrašyta. Pažymima, kad A tvorą yra pasistatęs nuosavo žemės sklypo ([...], kadastro Nr. [...]) teritorijoje, iki buvo nustatytos [...] g. atkarpos žemės sklypo kelio apsaugos zonos. Savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2014-08-27 posėdyje buvo nutarta, kad kol bus parengtas [...] gatvės atkarpos teritorijų planavimo dokumentas, reikalingas kelio apsaugos zonai nustatyti, reikia įrengti veidrodį, kuris užtikrintų [...] namo gyventojams (pareiškėjui X) saugų išvažiavimą iš savo kiemo į [...] gatvę. [...] g. atkarpa yra Skuodo miesto dalyje, kurioje nevyksta intensyvus eismas, todėl veidrodžio pastatymas yra tinkama priemonė saugiam eismui užtikrinti. Rengiant Skuodo miesto [...] gatvės atkarpai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo nustatytos apsaugos zonos į abi [...] gatvės atkarpos gatvės puses. Apsaugos zonos nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimai) patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 2 dalies „Kelių apsaugos zonos“ 6 punktu ir jo papunkčiais. Savivaldybė mano, kad tai dar viena iš priemonių užtikrinti matomumą vairuotojų ir pėsčiųjų eismui. Šiose nustatytose kelių apsaugos zonose draudžiama: 1) statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu; 2) įrengti išorinę reklamą, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams; 3) naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus; 4) statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo. Be aukščiau paminėtų įregistruotų ir galiojančių [...] gatvės atkarpos apsaugos zonų, ties posūkiu pastatyti greitį ribojantys ženklai. Ženklų pastatymo klausimas buvo sprendžiamas Savivaldybės saugaus eismo komisijoje. Be to, priešais X namų valdą, ties išvažiavimu iš kiemo, kitoje gatvės pusėje pastatytas veidrodis, kuriuo numatytas saugus išvažiavimas iš kiemo. Nuo Skuodo miesto [...], kuriame įkurtas moksleivių bendrabutis, iki Skuodo kaimo verslo ir amatų mokyklos palei gatvę bus įrengtas šaligatvis, užtikrinantis saugų pėsčiųjų eismą. Apie atliktus darbus, susijusius su saugaus eismo užtikrinimu Skuodo miesto [...] gatvės atkarpoje, buvo supažindinti Savivaldybės tarybos nariai 2017-04-27 įvykusiame posėdyje. [...]. Šiuo atveju žemės sklypo dalies išpirkimas iš privačių asmenų Skuodo miesto [...] gatvėje, ties [...] sklypu, tam, kad būtų įrengta šaligatvio atkarpa, Savivaldybės administracijos nuomone, nėra tikslingas, nes kitoje gatvės pusėje yra palikta pakankamai vietos šaligatviui pratęsti. Todėl, manytina, kad klausimas, susijęs su saugaus eismo užtikrinimu Skuodo miesto [...] gatvėje, yra išspręstas. Tarnybos Skuodo skyriaus prokurorui pateiktame atsakyme nurodyta, jog šis skyrius dar 2014-01-17 buvo atlikęs A žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), esančio [...], žemės naudojimo valstybinę kontrolę, todėl dar kartą atlikti šio žemės sklypo patikrinimą nebuvo tikslinga. Nustatyta, kad minėto žemės sklypo valstybinė kontrolė buvo inicijuota dėl to, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013-12-16 raštu Nr. 2D-20552 (16.18) kreipėsi į Tarnybos Skuodo skyrių su prašymu įvertinti A pastatytos tvoros teisėtumo klausimą. Vykdant minėto žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) žemės naudojimo valstybinę kontrolę, buvo tikrinamos šio žemės sklypo ribos ties [...] gatve. Visos patikrinimo metu nustatytos ir užfiksuotos aplinkybės buvo surašytos 2014-01-17 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 15ŽN-(14.15.73.)-1. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A naudojasi žemės sklypu (kadastro Nr. [...]) pagal šiam sklypui nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra laikomasi. Konstatuota, kad matininko B 2011-07-22 parengtame šio žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plane (M 1:500) nurodytos ribos atitinka ribas natūroje. Taip pat buvo nustatyta, kad šio žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje, ties [...] gatve, A yra pasistatęs medinę tvorą su pamatais, kurios aukštis siekia 1,95 m, tačiau konstatuota, jog tvora pastatyta A žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) ribose, yra arčiau kaip l m iki sklypo ribos ir nepatenka į [...] gatvę. Dėl tokio statinio statybos Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, sutikimų A neturėjo pareigos išduoti. Pažymėtina, kad A žemės sklypą (kadastro Nr. [...]) įsigijo 1997-09-29 pagal tuo metu galiojusias Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Minėtas žemės sklypas buvo parduotas pagal Savivaldybės vyriausiojo architekto R. Sebeckio 1996-10-08 patvirtintą sklypo brėžinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) ir Nekilnojamojo tuno objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, 2011-07-18 buvo atlikti A žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) kadastriniai matavimai bei 2011-07-22 parengtas žemės sklypo planas. Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) kadastrinius matavimus buvo gauti kaimyninių žemės sklypų savininkų – X, C – sutikimai su nustatytomis šio sklypo ribomis (ant 2011-07-18 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto yra besiribojančių žemės sklypų savininkų parašai). Pažymėtina, kad iki tol, kol nebuvo atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) kadastriniai matavimai, žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (buvo parengtas tik aukščiau minėtas Savivaldybės vyriausiojo architekto patvirtintas žemės sklypo preliminarus brėžinys). Vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, žemės sklypų kadastriniai matavimai yra atliekami tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones. Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) kadastrinius matavimus, 2011-08-24 Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. l5VĮ-(14J5.2.)-467 buvo patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys (sklypo plotas nustatytas 0,0121 ha didesnis) ir to paties įsakymo 3 punktu faktiškai naudojamo kitos paskirties valstybinio žemės sklypo dalis (0,0121 ha) buvo parduota A. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kompetentingos institucijos – Tarnybos Skuodo skyriaus teigimu, A žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) ribos yra nustatytos teisingai, žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, nepažeidžiant Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ties A žemės sklypo šiaurės vakarine riba pastatyta tvora nepatenka į [...] gatvę, o yra žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) ribose. Prokuroras, siekdamas nustatyti, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas, t. y., ar dėl susidariusios situacijos [...] gatvės atkarpoje, dėl žemės sklype, kadastro Nr. [...], pastatytos 1,95 m tvoros nesukeliamas pavojus žmonių saugumui, paklausimu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, nuodydamas atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą ginčo teritorijoje. Patikrinimo metu prokuroras nurodė nustatyti, ar tvora, kuri kaip statinys nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, pastatyta, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ar statinys nėra pastatytas savavališkai, ar tvoros įrengimas numatytas projektiniuose dokumentuose ir patvirtintas kompetentingų, už statybą ir teritorijų planavimą atsakingų institucijų, nes iš pareiškėjų pareiškimo ir pridėtos grafinės medžiagos matyti, kad būtent ši tvora ties [...] gatvių lanku, galimai ir sudaro pavojų eismui. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) direktorius informavo, kad 2017-08-18 Inspekcijos Klaipėdos departamentas atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu [...]. Patikrinimo metu dalyvavo Inspekcijos Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Tubinas, Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas (vyriausiasis architektas) Tomas Bagočius, [...] žemės sklypo savininkas A. 2017-08-22 surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2262-(16.2). Patikrinimo metu nustatyta, kad jokie tvoros statybos darbai nėra vykdomi. Situacija tvoros [...] atžvilgiu nepasikeitė nuo Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus fiksuotų faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktuose 2014-03-04 Nr. FAK-205(16.2) ir 2015-06-23 Nr. FAK-718(16.2). Patikrinimo, vykusio 2014-03-04, metu buvo nustatyta, kad 1,95 m, aukščio I grupės nesudėtingo statinio tvoros statyba yra baigta, jos kiaurymių plotas yra didesnis nei 50 proc., 2015-06-23 surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-718(16.2) konstatuota, kad situacija tvoros, [...], A priklausančiame žemės sklype, atžvilgiu nepasikeitė nuo padėties, fiksuotos 2014-03-04. [...] Savivaldybės administracija 2014-02-24 rašte Nr. (4.1.26)-R2-452 „Dėl tvoros Skuodo miesto, [...]“ (2014-02-25 reg. Nr. 1D-3272) pažymėjo, kad tvora yra pastatyta A nuosavybės teise priklausančios namų valdos žemės sklypo, esančio [...] ribose. Statinys į valstybinės žemės teritoriją nepatenka, todėl prieštaravimų dėl šio statinio nėra. Tvoros statybos metu statybą leidžiančio dokumento privalomumas buvo reglamentuotas statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – reglamentas). Vadovaujantis reglamento 6 priedo 2 punktu rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui (toliau – rašytinis pritarimas) buvo privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Vadovaujantis reglamento 11 priedo 1.2.1. punktu, gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimas reikalingas, jei užtvaros kiaurymių plotas yra mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto. Pastatyta tvora priskirtina I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, ji nėra pastatyta kultūros paveldo teritorijoje ar vietovėje ir tvoros kiaurymių plotas yra didesnis nei 50 proc. Todėl statytojas neprivalėjo gauti rašytinio pritarimo ir gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo. [...] dėl šaligatvio įrengimo [...] gatvėje gyvenamųjų namų pusėje būtinumo turėtų spręsti Savivaldybės administracija, įvertinusi pareiškėjų argumentus, realų šaligatvio poreikį šio teritorijoje, finansavimo galimybes, kitus aspektus. Pareiškėjams paaiškintina, kad prokuroras negali įtakoti Savivaldybės administracijos vadovybės ar Savivaldybės tarybos priimamų sprendimų, ar nurodyti, kokius sprendimus priimti, taip pat prokuroras negali taikyti viešojo intereso gynimo priemonių tais atvejais, kai nėra nustatyti teisės aktų, o tuo pačiu, ir viešojo intereso pažeidimai. [...].“ Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė E. Rutkauskaitė nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pagal pareiškėjo X ir kitų Skuodo miesto [...] gatvės gyventojų 2017-07-20 pareiškime (2017-07-21 reg. Nr. AP-18467) išdėstytas aplinkybes, išaiškindamas tokio sprendimo apskundimo galimybę.

8. Seimo kontrolieriaus turimais duomenimis, A nepateikė sutikimo į jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), [...], dokumentus įrašyti specialią naudojimo sąlygą – kelio apsaugos zoną – 0,0194 ha.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

9. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas: 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas: „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: [...] 32) savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.“

10. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas: 4 straipsnis „Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“.

11. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatas: 19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos steigėją ir (ar) imasi kitų šio įstatymo nustatytų priemonių. 3. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus: 1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; [...] 4) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; [...] 12) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti. 4. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. [...].“

12. Pagal 2011-09-20 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3973 sudarymo metu galiojusias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas: 22 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos „1. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. [...] 3. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė. 4. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. 5. Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Jeigu, formuojant naują žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), tam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, keičiami to žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir jų pakeitimai įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. 6. Ginčai dėl teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo, pagal kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, nagrinėjami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. 7. Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. 8. Žemės savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip. 9. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. [...].“

13. Pagal žemės sklypo, [...], privatizavimo 1997-09-29 metu galiojusias Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas: 9 straipsnis. Parduodamų žemės sklypų dydžiai „[...] 2. Piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. [...] 3. Miestuose (iki 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą. [...].“

14. Pagal žemės sklypo, [...], privatizavimo 1997-09-29 metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos nuostatas: „[...] 4. Miestuose, išskyrus Neringos miestą, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone, Visagine ir 0,3 hektaro – kituose miestuose. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio penktąją dalį parduodamo žemės sklypo norma apskrities valdytojo sprendimu gali būti padidinta parduodant visą faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą namo savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal nustatytąja tvarka patvirtintus ir mero (valdybos) suderintus teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar, suformavus atskirą atidalijamą sklypą, individualiai statybai. [...]. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba) vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir prireikus tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamas (-a) į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. [...] Jeigu privačių namų valdų žemės sklypas yra mažesnis kaip 0,2 ar 0,3 hektaro, o pirkėjas pageidauja didesnio sklypo, meras (valdyba) gali suprojektuoti ir techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymėti išplėstą iki 0,2 ar 0,3 hektaro žemės sklypą, jeigu tai neprieštarauja nustatytąja tvarka patvirtintam detaliajam planui. Kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal mero (valdybos) parengtą ir suderintą su rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės sklypo brėžinį, kuriame įvertinamas ir gretimų žemėnaudų išdėstymas bei patikrinamas ribų nustatymo tikslumas. Vadovaujantis šiuo brėžiniu, sklypų ribos pažymimos techninės apskaitos bylų planų kopijose. Žemės sklypo brėžinys ir techninės apskaitos bylų planų kopijos su pažymėtomis sklypų ribomis mero teikimu perduodami rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai. [...] 6. [...] Naudojami privačių namų valdų žemės sklypai parduodami ar išnuomojami, kai rajono žemės ūkio valdyba arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba patvirtina jų dydį, o kiti naudojami ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai – kai jų dydis patvirtinamas mero (valdybos) potvarkiu. Naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat žemės sklypai, kuriuose pastatyti valstybinės nuosavybės objektai, ir žemės sklypai, naudojami įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų. Sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio priimamas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys. [...] [...] Žemės sklypų matavimo ir žemės sklypų brėžinių parengimo darbai organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarime Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ nustatyta tvarka. [...] 10. [...] Privačių namų valdų savininkams sumokėjus už namų valdų žemės sklypus pagal buvusiųjų miestų (rajonų) valdybų išduotus mokamuosius pranešimus, rajonų žemės ūkio valdybų arba miestų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos sudaro žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, nekeisdamos nustatytų sklypų ribų ir ploto (išskyrus šio ploto patikslinimą pagal vėliau atliktus geodezinius matavimus arba pagal asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktus). [...].“

15. Pagal žemės sklypo, [...], privatizavimo 1997-09-29 metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių nuostatas: „[...] 4. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, gavusi piliečio dokumentus, nurodytus šių taisyklių 2 punkte, su lydraščiu perduoda merui (valdybai) šių dokumentų kopijas ir prašo: 4.1. nustatyti parduodamo žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; [...] 7. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta: 7.1. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343; [...] 7.5. kiti apribojimai ir sąlygos, jeigu jie numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. [...].“

16. Pagal 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 nuostatas: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (pridedama). 2. Nustatyti, kad: 2.1. specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai (valstybiniuose parkuose) konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomi priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis; 2.2. svarstant preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus, kartu turi būti patvirtinti ir ūkinės veiklos apribojimai, kurių pagrindu nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis bei išsinuomojamam žemės sklypui; 2.3. žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai įrašomi į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ [...] nustatyta tvarka. [...].“

17. Pagal žemės sklypo 1997-09-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusias 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas: „[...] II. KELIŲ SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS 3. Atsižvelgiant į tai, kad būtina plėsti bei rekonstruoti kelių tinklą ir kad autotransportas daro neigiamą poveikį aplinkai, abipus kelio (nuo kelkraščių) nustatoma kelio sanitarinė apsaugos zona. Ši zona pažymima žemėnaudų planuose. [...].“

18. Pagal žemės sklypo 1997-09-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusius 1992-04-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio (žemės su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų reikalavimus: „[...] 6. Žemės naudojimo apribojimai įrašomi į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą pagal žemės suteikimo arba įsigytos žemėnaudos teisinio įforminimo metu nustatytas žemės naudojimo sąlygas, išreiškiant jas kodais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų rūšis. [...] 32. Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įrašomi duomenys apie: [...] 32.4. žemės naudojimo apribojimus, servitutus; [...].“

19. Pagal Žemės ūkio ministerijos nuostatų reikalavimus: „[...] 8. Žemės ūkio ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką [...] žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, [...] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą. [...].“

20. Pagal 2011-08-24 (A žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo metu) galiojusius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus: „21. Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius), kuris, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo (globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau vadinama – GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų ar Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo nuostatų, patvirtintų Tarnybos generalinio direktoriaus 2008-05-30 įsakymu Nr. 1P-58 [...] (toliau vadinama – LitPOS), punktų, žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto daugiau už geodeziniams matavimams leidžiamą ploto santykinę paklaidą 1/1000.“

  Tyrimui reikšminga teismų praktika

21. Žemės suteikimo namų valdos eksploatacijai pagrindo teisinę reikšmę iliustruoja sekantis teisminio nagrinėjimo pavyzdys: 21.1. Kauno apygardos administracinio teismo 2010-05-10 sprendime administracinėje byloje Nr. I-71-422-2010 konstatuota: „[...] Pareiškėjas reikalavimą dėl įpareigojimo priimti sprendimą jam parduoti 1922 kv. m [...] žemės sklypą grindžia tuo, kad 1752 kv. m ploto žemės sklypas kaip jo naudojamas yra pažymėtas techninės apskaitos byloje, o 1922 kv. m žemės sklypu jis naudojasi faktiškai pagal [...] atliktus išmatavimus. Techninės apskaitos byloje žemės sklypo eksplikacijoje pažymėta, kad [...] išskirta – 600 kv. m, o naudojama 1752 kv. m. Techninės apskaitos byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1752 kv. m žemės sklypas buvo inventorizuotas, tačiau jokių duomenų apie tai, kad jis būtų sujungtas su teisėtu pagrindu 600 kv. m suteiktu sklypu byloje nėra. 600 kv. m ploto sklypas 1752 kv. m plote pažymėtas atskiru sklypu. Administracinėje byloje nėra ginčo, jog statiniai [...] yra už 600 kv. m sklypo ribų. Jokių įrodymų, patvirtinančių teisėtą viso inventorizuoto sklypo, t. y. 1752 kv. m (atmetus teisėtai suteikto 600 kv. m) bei nurodyto kaip faktiškai naudojamo 1922 kv. m žemės suteikimo pagrindą teismui nepateikta. Pareiškėjas nurodė, jog tame sklype yra sodas, daržas, jam priklausantys kiemo statiniai (tvoros, šuliniai). 2005-05-31 užfiksuoti kadastro duomenys. [...] Nutarimo Nr. 260 3 punkto nuostatos asmeniui suteikia teisę pirkti ne visą naudojamą žemės sklypą, bet tik tokio dydžio, koks yra naudojamas pagal techninės apskaitos duomenis teisiškai registruotiems statiniams eksploatuoti. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata nesuteikia teisės įsigyti didesnio dydžio žemės sklypą negu suteiktas 600 kv. m žemės sklypas vykdomojo komiteto sprendimu, nes minėtame įstatyme reikalaujama sąlyga, jog statiniai privalo priklausyti asmeniui nuosavybės teise, yra neįvykdyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-12-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003 yra konstatavęs, kad pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose naudojami žemės sklypai neturi būti suprantami kaip faktiškai naudojami, taigi, privalu pateikti duomenis apie tai, kad pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje atitinkamo ploto žemės sklypas būtų susijęs su tokio dydžio sklypo suteikimu naudotis namų valdos išdėstymui – statiniams statyti ir jiems tinkamai eksploatuoti. Pareiškėjas teismui tokių duomenų nepateikė. Ginčo statiniai teisiškai neregistruoti, ginčo sklype nesant teisėtų statinių, nėra pagrindo taikyti nutarimo Nr. 260 str. nuostatas dėl minėtos sklypo dalies išsipirkimo, nes jie kaip teisiniai objektai neegzistuoja, todėl žemės sklypas jų eksploatavimui negali būti formuojamas ir parduodamas. [...] Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad už 600 kv. m ploto sklypo ribos yra jam priklausančių teisiškai registruotų statinių, todėl teismas sprendžia, jog nepagrįstai reikalauja įpareigoti parduoti jo teigimu naudojamą žemės sklypą [...]. [...] pareiškėjo užsakymu parengta sklypų schema teismui įrodomosios vertės neturi, nes pagal 2010-01-22 techninę užduotį Nr. TG-10-05/01 minėtai įmonei buvo užsakyta pamatuoti [...] faktiškai naudojamą sklypo plotą matuojant jį pagal tvoras, užnešant gretimų sklypų ribas, jį rengiant neatlikti geodeziniai matavimai, neatsižvelgta į 600 kv. m teisėtu pagrindu paskirtą žemės sklypą, tai patvirtino ir šį planą rengusi liudytoja [...], todėl pagrindo minėtu planu remtis sprendžiant ginčą nėra, nes jis neatitinka esminių nutarimo Nr. 260 3 punkte numatytų sąlygų dėl sklypų išpirkimo (faktinis žemės naudojimas nenumatytas žemės įsigijimo pagrindu, o duomenų apie pažymėtą namų valdos techninės apskaitos byloje atitinkamo ploto žemės sklypą schemoje nėra). Pareiškėjo reikalavimas įsigyti faktiškai naudojamą žemės sklypą nenumatytas teisės aktų, todėl yra nepagrįstas, netenkintinas. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog tokio ploto sklypas, kurį nustatė [...], yra nei teisėtai išskirtas pareiškėjui (sutarties ar kitu pagrindu), nei inventorizuotas kaip jo naudojamas. [...] Pareiškėjo argumentai, kad už visą žemės sklypą buvo mokami mokesčiai, nesudaro pagrindo pripažinti jo teisėto naudojimo (išskyrus 600 kv. m ploto teisėtu pagrindu skirtą žemės sklypą). 21.2. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A525 -868/2011 Kauno apygardos administracinio teismo 2010-05-10 sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

22. LVAT praktika patvirtina (bylos Nr. A438-372/2010, A575-1 576/08. A10-131/2007, A525-908/2010, A438-228-2281/2011), jog tais atvejais, kai prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipiasi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, turi būti nustatyta, ar nėra praleistas senaties terminas materialaus teisinio intereso gynimui, jeigu nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo yra praėję daugiau nei 10 metų, tai tokia situacija, kai kreipiamasi į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, vertintina kaip galinti turėti įtakos susiformavusių teisinių santykių stabilumui „[...] LAT Civilinių bylų skyriaus 2010-10-25 nutartyje civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos Respublikos valstybė, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nr. 3K-3-417/2010 išaiškino, kad, atsižvelgiant į ginamų teisių ir vertybių pobūdį ir svarbą, gali būti padaryta išvada, jog byloje nėra pagrindo taikyti administracinio reikalavimo senaties termino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį. Taigi, net ir esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, tik teismas gali nuspręsti, ar ją taikyti ir atsisakyti ginti pažeistą teisę, ar ne. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio analizė suponuoja išvadą, kad prokurorui teisė nesikreipti į teismą ginant viešąjį interesą vien dėl to, kad yra pasibaigęs senaties terminas, nesuteikta. Ieškinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą.“

Išvados

23. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 23.1. Įstatymų leidėjas yra nustatęs papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų Nekilnojamojo turto registre registruotam žemės sklypui ar jo daliai nustatymo, patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, galimybę (žr. pažymos 12 punktą); 23.2. Savivaldybė, reaguodama į Seimo kontrolieriaus 2015-10-06 Pažymoje pateiktą rekomendaciją (žr. pažymos 3.2 punktą), inicijavo 2015-04-03 patvirtintu [...] gatvių atkarpos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoto Skuodo miesto [...] gatvės atkarpos žemės sklypo registravimo ir perdavimo Savivaldybei valdyti klausimo sprendimą. Tačiau Tarnybos Skuodo skyrius atsisakė priimti sprendimą perduoti Savivaldybei neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą bei sudaryti valstybinės žemės panaudos sutartį. Tik teismo tvarka išnagrinėjus Tarnybos Skuodo skyriaus atsisakymo teisėtumą (pripažinus jį neteisėtu) (žr. pažymos 3.6 punktą), buvo išspręstas sklypo, reikalingo [...] gatvės eksploatacijai ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įteisinimui, registracijos ir suteikimo naudotis Savivaldybei panaudos pagrindais klausimas (žr. pažymos 4.1, 6 ir 7 punktus); 23.3. Savivaldybės administracijos pozicija dėl saugaus eismo užtikrinimo Pareiškėjo skunde nurodytoje vietoje keitėsi: 23.3.1. 2014-08-27 Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos posėdyje buvo nutarta, kad veidrodis yra tik laikina priemonė, užtikrinanti [...] namo gyventojams saugų išvažiavimą iš kiemo į [...] gatvę (kol bus parengtas [...] gatvės atkarpos teritorijų planavimo dokumentas, reikalingas kelio apsaugos zonai nustatyti; žr. pažymos 7 punktą); 23.3.2. 2017-07-10 konstatuota, kad klausimas dėl saugaus eismo užtikrinimo Skuodo miesto [...] gatvių atkarpoje laikytinas išspręstu (žr. pažymos 6 punktą); 23.4. Dėl judėjimo nesaugumo [...] gatve Skuodo mieste Skuodo miesto [...] gatvės gyventojai 2017-07-20 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje 2017-09-07 buvo priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (žr. pažymos 7 punktą). Toks sprendimas buvo argumentuotas institucijų atliktais tyrimais dėl tvoros statybos teisėtumo ir valstybinės žemės naudojimo kontrolės patikrinimų rezultatais. Dėl tvoros statybos konstatuota, kad šis statinys pastatytas A priklausančiame žemės sklype, pažymint, jog nei leidimas, nei gretimo sklypo savininkų sutikimai šio statinio pastatymui nebuvo reikalingi; duomenų apie statybos pažeidimą tuo metu nebuvo gauta. Dėl žemės naudojimo konstatuota, kad A priklausantis žemės sklypas naudojamas pagal kadastrinių matavimų metu nustatytas ribas; 2011-07-22 parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plane nurodytos ribos atitinka ribas natūroje; 23.5. Pareiškėjas kelia valstybinės žemės privatizavimo teisėtumo klausimą, nurodydamas, kad žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) dalis, patenkanti į [...] gatvės apsauginę juostą, A buvo parduota galimai neteisėtai (žr. pažymos 2.1 punktą); 23.6. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, A žemės sklypas privatizuotas 1997 metais (žr. pažymos 4.2 punktą). Kaip teisinis nuosavybės į žemės sklypą įregistravimo A vardu pagrindas nurodytos: 1997-09-29 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P75/97-0003 ir 2011-09-20 pirkimo–pardavimo sutartis; 23.7. Pagal 1997 metais galiojusius teisės aktų reikalavimus (žr. pažymos 14 punktą), privačių namų valdoms turėjo būti parduodami faktiško valdos dydžio sklypai; faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis turėjo būti nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis; sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio turėjo būti priimamas, įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą; sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys; 23.8. Nors A namų valdos žemės sklypo suformavimui 1996 metais buvo skirtas 1294 kv. m valstybinės žemės plotas (žr. pažymos 5.1 punktą), 2011-07-18 atlikus kadastrinius matavimus ir 2011-07-22 parengus žemės sklypo planą, 2011-08-24 sklypo plotas buvo padidintas, pakeitus sklypo kadastro duomenis ir papildomai pardavus 0,0121 ha žemės plotą (žr. pažymos 4.2 ir 5.3 punktus). Taigi, A privatizavo didesnį valstybinės žemės plotą, nei buvo skirtas namų valdos eksploatavimui; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs suteikimo namų valdos eksploatacijai patvirtinančio dokumento reikšmę, nurodydamas, kad pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose naudojami žemės sklypai neturi būti suprantami kaip faktiškai naudojami; privalu pateikti duomenis apie tai, kad tokio dydžio sklypas buvo suteiktas namų valdos išdėstymui (žr. pažymos 22 punktą); 23.9. A žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo metu galioję Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai reikalavo atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nekeisti anksčiau nustatytų žemės sklypo ribų, t. y. sklypą matuoti tomis pačiomis ribomis. Taip pat buvo nustatyta, kad žemės sklypo plotas gali skirtis ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) paklaida (žr. pažymos 20 punktą); A sklypo 1996 ir 2011 metų planuose rytinės sklypo ribos linijos ilgis skirtingas (žr. pažymos 5.8 punktą). Tyrimo metu gautoje informacijoje nėra duomenų, ar nebuvo pažeistas reikalavimas sklypą kadastrinių matavimų metu matuoti tomis pačiomis ribomis, ar neviršytos sklypo ploto padidėjimo leistinos paklaidos ribos (žr. pažymos 20 punktą); 23.10. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (nagrinėjamu atveju – kelio juostos apsaugos zona) konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą (žr. pažymos 12 punktą); Tvora, patenkanti į kelio apsaugos zoną, A žemės sklypo ribose buvo pastatyta iki žemės sklypo gatvės eksploatacijai suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (žr. pažymos 7 punktą). [...] gatvės atkarpos žemės sklypo kelio apsaugos zonos kaip specialiųjų žemės naudojimo sąlygos nustatymo klausimas buvo sprendžiamas jau po ginčo žemės sklypo privatizavimo (žr. pažymos 6 punktą). Specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti nustatomos, formuojant žemės sklypą pardavimui, panaudai ir kt. Pagal 1997 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusias nuostatas, rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, gavusi piliečio, pageidaujančio privatizuoti naudojamą ne žemės ūkio veiklai sklypą, pateiktus žemės dokumentus, buvo įpareigota prašyti mero nustatyti parduodamo žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (žr. pažymos 16 punktą). Tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir 2011 metais galiojusiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose dokumentų rengimą pardavimui; 23.11. Dėl Savivaldybės administracijos teiginio, kad A nepateikė sutikimo jam priklausančiam žemės sklypui registruoti papildomai nustatytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą – kelio apsaugos zonos apribojimą (žr. pažymos 8 punktą), pažymėtina, jog įstatymų leidėjas tokios galimybės nenumato, t. y. sklypų, kuriems pagal naujai patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą taikytinos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, savininkams nesuteikia galimybės pasirinkti, taikyti papildomai nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ar netaikyti (žr. pažymos 12 punktą). Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privatizuotiems žemės sklypas nustatymą, teritorijų planavimo dokumento organizatoriui numatytas reikalavimas pranešti žemės sklypo savininkui apie konkrečius papildomai jo sklypui taikytinus apribojimus.

24. Apibendrinant, tenka konstatuoti, kad tyrimo metu gautuose dokumentuose nėra informacijos, ar teisėtai buvo padidintas 1996 metais A namų valdos eksploatacijai skirtas 1294 kv. m ploto žemės sklypas, kokiu teisiniu pagrindu 1996 metais skirtas 1294 kv. m žemės sklypas 2011 metais buvo padidintas, ar pardavus namų valdos žemės sklypą, nenustačius kelio apsaugos zonos apribojimo, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga siūlyti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo galimybės, įvertinus A namų valdos eksploatacijai 1996 metais skirto 1294 kv. m valstybinės žemės ploto 2011 metais padidinimo iki 0,1415 ha aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje nagrinėtas viešojo intereso gynimo klausimas eismo saugumo užtikrinimo aspektu (žr. pažymos 7 punktą), tuo tarpu šioje pažymoje keliamas klausimas dėl valstybinės žemės pardavimo teisėtumo. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2017-09-07 nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (žr. pažymos 7 punktą) buvo remtasi Tarnybos Skuodo skyriaus 2014 01-17 atlikto žemės naudojimo kontrolės patikrinimo (žr. pažymos 5.4 punktą) rezultatais, nurodyta, kad „A žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) ribos yra nustatytos teisingai“. Nors Tarnybos Skuodo skyriaus duomenimis, teigiama, kad „tvora pastatyta A žemės sklypo ribose ir ji nepatenka į [...] gatvę“, iš gautų duomenų matyti, jog po 2014-01-17 žemės naudojimo kontrolės patikrinimo (žr. pažymos 5.4 punktą) atlikimo Tarnybos Skyriaus 2014 01-21 rašte Nr. 15GD-(144.15.104.)-122 Savivaldybės administracijai (žr. pažymos 5.5 punktą) buvo nurodyta, jog neturėdamas jokių duomenų apie [...] gatvės plotį ir kitas charakteristikas, Tarnybos Skuodo skyrius neturi galimybės įvertinti, ar A sklypo riba nustatyta, pažeidžiant [...] gatvės ribas (žr. pažymos 5.5 punktą). Be to, pagrįstai gali būti keliamas klausimas dėl Tarnybos Skuodo skyriaus teiktų duomenų objektyvumo, nes sklypo kadastrinių matavimų pagrindu parengtas A 1415 m2 sklypo planas 2011 08-22 suderintas Tarnybos Skuodo skyriuje (žr. pažymos 5.8 punktą). LVAT suformavęs praktiką, kad tik teismas, įvertinęs ginamų teisių ir vertybių pobūdį bei svarbą, gali nuspręsti, ar taikyti administracinio reikalavimo senaties terminą (žr. pažymos 23 punktą).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kyla abejonės dėl žemės sklypo, [...], suformavimo ir privatizavimo teisėtumo. Tačiau kadangi pirmiau nurodyti klausimai susiję su valstybinės žemės pardavimu, kadastrinių matavimų kontrolės funkcijos tinkamumu, šių aplinkybių tolimesnis įvertinimas galimas Žemės ūkio ministerijoje, kuri yra atsakinga už valstybės politikos žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro srityse formavimą, šios valstybės politikos įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą ir kontroliavimą. Todėl tikslinga kreiptis į šią instituciją, prašant pateikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas: 25.1. ar 1997 metais galiojęs teisinis reglamentavimas numatė galimybę leisti pirkti namų valdos žemę, nenustačius sklypui kelio apsaugos zonos apribojimo; ar 2011 metais galiojęs teisinis reglamentavimas numatė galimybę padidinti žemės sklypo plotą, nerengiant teritorijų planavimo dokumento, tik atlikus kadastrinius matavimus; 25.2. ar 1996 metais A namų valdos eksploatacijai skirtas 1294 kv. m valstybinės žemės plotas 2011 metais iki 0,1415 ha buvo padidintas, nepažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimų; 25.3. kieno iniciatyva, lėšomis, kokia tvarka Nekilnojamojo turto registre turi būti registruojamas kelio apsaugos zonos apribojimas A žemės sklypui (kadastro Nr. [...]), [...]; 25.4. ar papildomai nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įpareigoja šalinti objektus, pastatytus iki papildomų apribojimų sklypui įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t. y. ar iki papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pastatyta tvora turi būti pašalinta iš kelio apsaugos zonos; 25.5. ar turi būti sprendžiamas tvoros, esančios kelio apsaugos zonoje A žemės sklype (kadastro Nr. [...]), [...], šalinimo klausimas, kieno iniciatyva, lėšomis ir kokia tvarka vadovaujantis turi būti sprendžiamas šis klausimas.

26. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, bei 17 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundą tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje, tyrimas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, kad A žemės sklypo privatizavimo ir sklypo padidinimo teisėtumo įvertinimo klausimai spręstini prokuratūroje, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 17 straipsnio 4 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, X skundo tyrimas nutrauktinas.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundo tyrimą nutraukti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 ir 16 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

28.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai – pateikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas: 28.1.1. ar 1997 metais galiojęs teisinis reglamentavimas numatė galimybę leisti pirkti namų valdos žemę, nenustačius sklypui kelio apsaugos zonos apribojimo; ar 2011 metais galiojęs teisinis reglamentavimas numatė galimybę padidinti žemės sklypo plotą, nerengiant teritorijų planavimo dokumento, tik atlikus kadastrinius matavimus; 28.1.2. ar 1996 metais A namų valdos eksploatacijai skirtas 1294 kv. m valstybinės žemės plotas 2011 metais iki 0,1415 ha buvo padidintas, nepažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimų; 28.1.3. kieno iniciatyva, lėšomis, kokia tvarka Nekilnojamojo turto registre turi būti registruojamas kelio apsaugos zonos apribojimas A žemės sklypui (kadastro Nr. [...]), [...]; 28.1.4. ar papildomai nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įpareigoja šalinti objektus, pastatytus iki papildomų apribojimų sklypui įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t. y. ar iki papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pastatyta tvora turi būti pašalinta iš kelio apsaugos zonos; 28.1.5. ar turi būti sprendžiamas tvoros, esančios kelio apsaugos zonoje A žemės sklype (kadastro Nr. [...]), [...], šalinimo klausimas, kieno iniciatyva, lėšomis ir kokia tvarka vadovaujantis turi būti sprendžiamas šis klausimas.

Apie sprendimus dėl pateiktų rekomendacijų Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir X informuoti raštu iki 2017-11-20. Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

28.2. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui – spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo galimybės, įvertinus 1996 metais A namų valdos eksploatacijai skirto 1294 kv. m valstybinės žemės ploto 2011 metais padidinimo iki 0,1415 ha aplinkybes.

Apie sprendimą dėl pateiktos rekomendacijos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir X informuoti raštu iki 2017-12-20.

Seimo kontrolierius        Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-1027
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį