Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĘ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (arba toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas), pagal įgaliojimą atstovaujamo advokato A, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), teikiant atsakymą į prašymą keisti žemės sklypo naudojimo būdą.

2. Skunde, be kita ko, nurodyta: 2.1. „X [...] 2017-03-01 kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio [...], kadastro Nr. [...], naudojimo būdą iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 2.2. „Savivaldybės administracija 2017-03-31 sprendimu Nr. A256-374/17(2.14.2.12-MP8) (toliau – Sprendimas/1) prašymą tenkinti atsisakė“; 2.3. „Nesutikdamas su tokiu Sprendimu/1, X pareiškė skundą Savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija), kuri 2017-05-16 sprendimu skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Sprendimą/1 bei įpareigojo Savivaldybės administracijos direktorių pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo 2017-03-01 pareikštą prašymą“; 2.4. „Po Komisijos sprendimo pakartotinai Pareiškėjo prašymą nagrinėjusi [Savivaldybės] administracijos direktoriaus pavaduotoja Vylūnė Urbonienė 2017-06-19 sprendime Nr. A256-813/17(2.14.2.12-MP8) (toliau – Sprendimas/2) nurodė, jog [Savivaldybės] administracijos pozicija dėl naudojimo būdo keitimo į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų nepasikeitė, dėl tos priežasties Pareiškėjo prašymas ir vėl liko nepatenkintas. Sprendimas/2 dar kartą buvo grindžiamas tomis pačiomis prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais, kurie Komisijos sprendimu jau buvo pripažinti nepagrįstais ir dėl to Sprendimas/1 buvo panaikintas“; 2.5. „Akcentuotina, jog ginčijami Sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, todėl turi būti priimami laikantis LR [Lietuvos Respublikos] viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. priimtas aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šiuo atveju tiek Sprendime/1, tiek ir Sprendime/2 yra pateiktos prielaidos ir svarstymai, nenurodant konkrečių teisės normų, draudžiančių Pareiškėjui keisti jo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo būdą“; 2.6. Savivaldybės „[...] administracija iš naujo nagrinėdama Pareiškėjo pareiškimą tik formaliai vertino jame išdėstytus argumentus ir visiškai neatsižvelgė į Komisijos priimtą sprendimą ir jame konstatuotas išvadas, kad įstatymai „imperatyviai nedraudžia mažaaukštės daugiabutės gyvenamosios statybos [...]“. Vietoje to, [Savivaldybės] administracija priimtą Sprendimą/2 grindžia lygiai tomis pačiomis nepagrįstomis ir šiuo atveju neaktualiomis teisės normomis, kaip ir Sprendimą/1, t. y. LR teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis ne pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimą, o statybų vykdymą ir specialiųjų architektūros reikalavimų statiniui projektuoti išdavimą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog 2017-03-01 pareikštu prašymu Pareiškėjas prašė pakeisti sklypo naudojimo būdą pagal Bendrojo plano sprendinius, o ne išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus statiniui projektuoti.. Nepaisant to, sprendimas/2 priimtas būtent šiame kontekste ir grindžiamas ne konkrečiomis aplinkybėmis, o prielaidomis [...]. Be to, nei vienas iš [...] teisės aktų nenurodo, kad norint pakeisti sklypo naudojimo būdą reikia pateikti kokius nors projektinius pasiūlymus dėl planuojamų statybų, t. y. naudojimo būdo keitimas visiškai nesiejamas su statinių projektavimu. [...] Bendrasis planas Pareiškėjo žemės sklype ne tik kad nedraudžia, bet būtent leidžia daugiabutę gyvenamąją statybą [...]“; 2.7. „Nei įstatymai, nei poįstatyminiai aktai nenumato draudimo pakeisti sklypo naudojimo būdo [...] prie miško, todėl šalia esantis valstybinės reikšmės miškas neapriboja žemės sklypų paskirties (naudojimo būdų) keitimo galimybių“; 2.8. „Vertinant kitą Sprendimo/2 argumentą, kad Saulėtekio gyventojai yra pareiškę prašymą, kuriuo nesutinka, kad būtų vystoma daugiabučių gyvenamųjų namų statyba, pažymėtina, kad duomenų, patvirtinančių tokius teiginius, [Savivaldybės] administracija nepateikė, o net jeigu ir pateiktų, įstatymas nenumato tokio sutikimo reikalingumo. [...] šioje stadijoje dar nėra sprendžiamas statybos klausimas, o tik žemės sklypo paskirties pakeitimas, kuriam nėra būtinas gyventojų pritarimas.“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo „ištirti Savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumą priimant ginčijamus Sprendimus Pareiškėjo atžvilgiu“.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės

4. Savivaldybės administracijos 2017-03-31 rašte Nr. A256-374/17(2.14.2.12-MP8) (žr. šios pažymos 2.2 papunktį) nurodyta: „Jūsų prašymą pakeisti kitos paskirties žemės sklypo, [...] (kadastro Nr. [...]), naudojimo būdą iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas išnagrinėjome. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. To paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo paskirtis ir (ar) būdas keičiami vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, kai planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Informuojame, kad pagal Savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius žemės sklypas, [...] (kadastro Nr. [...]), patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną, kurioje dominuoja mažaaukštė gyvenamoji veikla. Pažymime, kad [...] gatvėje vyrauja vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdo sklypai, be to, Jūsų sklypas ribojasi su rekreacine teritorija – valstybinės reikšmės mišku, dėl to, Savivaldybės administracijos nuomone, Jūsų sklype daugiabučio gyvenamojo namo statyba nebūtų suderinama su aplinkinių teritorijų užstatymu, o daugiabutis namas tikėtinai viršytų šalia esančių statinių parametrus. Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų sklypui jau yra nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas, kuris atitinka aplinkinės teritorijos užstatymo tipą. Jame galima statyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ sąlygas atitinkantį gyvenamąjį namą ir tokia statyba būtų suderinama su aplinkinių teritorijų užstatymu bei šalia esančių statinių parametrais. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, informuojame, kad keisti naudojimo būdą iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas nėra pagrindo.“

5. Savivaldybės administracijos visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-05-16 sprendime „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-03-21 rašto Nr. A256-374/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo [...] naudojimo būdo keitimo“, be kita ko, nurodyta: „[...] Komisija, 2017 m. gegužės 11 d. išnagrinėjusi gautą Pareiškėjo skundą, nustatė: 1. Pareiškėjas skundžia Savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 31 d. atsakymą Nr. A256-374/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo [...] naudojimo būdo keitimo“, pateiktą į jo 2017 m. kovo 1 d. prašymą Nr. A50-6849/17 pakeisti žemės sklypo, [...] (kadastro Nr. [...]), naudojimo būdą iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Mano, kad jam pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, jog keisti nurodyto sklypo naudojimo būdą nėra pagrindo, nes „[...] daugiabučio gyvenamojo namo statyba nebūtų suderinama su aplinkinių teritorijų užstatymu, o daugiabutis namas tikėtinai viršytų šalia esančių statinių parametrus [...]“, neargumentuotas ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, atsisakymas keisti sklypo naudojimo būdą remiasi prielaidomis. Be to, šiame atsakyme nurodyta, kad: „Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą“ neatitinka realios situacijos, nes jis neprašė išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų statiniui projektuoti. Tiek skunde, tiek posėdžio metu Pareiškėjas Komisijos prašė panaikinti Savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. A256-374/17(2.14.2.12-MP8) ir įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių pakartotinai išnagrinėti jo 2017 m. kovo 1 d. prašymą Nr. A50-6849/17. 2. Miesto plėtros departamentas atsiliepime ir jo atstovė posėdyje nurodė, kad Pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. prašymas Nr. A50-6849/17 buvo apsvarstytas tiek 2017 m. kovo 7 d. Miesto plėtros departamento darbiniame pasitarime (protokolas Nr. A17-431/17(3.1.16-MP)), tiek 2017 m. kovo 23 d. vykusiame pasitarime pas Savivaldybės administracijos direktorę. Pagal Savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius žemės sklypas, [...] (kadastro Nr. [...]), patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną, kurioje dominuoja mažaaukštė gyvenamoji veikla. [...] gatvėje vyrauja vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdo sklypai, be to, Pareiškėjo sklypas ribojasi su rekreacine teritorija – valstybinės reikšmės mišku, dėl to, Savivaldybės administracijos nuomone, daugiabučio gyvenamojo namo statyba prieštarautų susiklosčiusiai urbanistinei aplinkai, pažeistų trečiųjų šalių (gretimų sklypų savininkų) interesus, nebūtų suderinama su aplinkinių teritorijų užstatymu, o daugiabutis namas tikėtinai viršytų šalia esančių statinių parametrus. Visi daugiabučiai, kurie nurodyti Pareiškėjo skunde, statomi (ar pastatyti) sklypuose, kuriems iki 2014 metų buvo parengti detalieji planai. Dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių buvo priimtas sprendimas nekeisti žemės sklypo, [...] (kadastro Nr. [...]), naudojimo būdo iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. 3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo 10 punkte nurodoma, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. 5. Pagal Savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendimus žemės sklypas, [...] (kadastro Nr. [...]), patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną. Ši funkcinė zona bendrojo plano sprendiniais apibrėžiama taip: „mišrios teritorijos, kuriose dominuoja gyvenamoji veikla (mažaaukštė vienbutė, daugiabutė gyvenamoji statyba) kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra)“. 6. Komisijos nariai sutinka, kad nurodytu atveju Bendrasis planas Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, [...] (kadastro Nr. [...]), imperatyviai neuždraudžia mažaaukštės daugiabutės gyvenamosios statybos, toks draudimas nenumatytas ir aukščiau nurodytuose teisės aktuose. Miesto plėtros departamento atstovė posėdyje taip pat sutiko, kad nagrinėjamu atveju imperatyvaus draudimo keisti nurodyto žemės sklypo naudojimo būdą nėra, o priimant sprendimą buvo atsižvelgta į greta dominuojančius pastatus. 7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. 8. Visi Komisijos nariai sutinka, kad Savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 31 d. atsakymas Nr. A256-374/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo [...] naudojimo būdo keitimo“, pateiktas į Pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. prašymą Nr. A50-6849/17, nemotyvuotas, pagrįstas ne teisės aktų nuostatomis, o prielaidomis, todėl turi būti panaikintas. Komisija, išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nusprendė: pripažinti Pareiškėjo skundą pagrįstu ir jį tenkinti: panaikinti Savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. A256-374/17(2.14.2.12-MP8) ir įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. prašymą Nr. A50-6849/17. [...].“

6. Savivaldybės administracijos 2017-06-19 rašte Nr. A256-813/17(2.14.2.12-MP8) (žr. šios pažymos 2.4 papunktį) nurodyta: „Vykdydami Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-03-31 rašto Nr. A256-374/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo [...] naudojimo būdo keitimo“ Jūsų prašymą pakeisti kitos paskirties žemės sklypo, [...] (kadastro Nr. [...]), naudojimo būdą iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas pakartotinai išnagrinėjome. Pažymime, kad Savivaldybės pozicija dėl naudojimo būdo keitimo į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų nepasikeitė. [...] gatvėje planuojama išsaugoti vyraujančius vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdo sklypus, kadangi kvartale silpnai išvystyta infrastruktūra, įvažiavimas į sklypą ir [...] gatvės parametrai neatitinka daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo. Pastačius daugiabučius gyvenamuosius namus bus pabloginta aplinkinių gyventojų [gyvenimo] kokybė, nes, padidėjus transporto srautams, nebus galimybių užtikrinti tinkamą transporto priemonių pralaidumą bei nebus galimybės užtikrinti aptarnaujančio transporto privažiavimą prie esamų pastatų. Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 10 punkto nuostata, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis yra parengtas. Pagal Savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius žemės sklypas, [...] (kadastro Nr. [...]), patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla. Klausimas, kuris iš gyvenamąją veiklą atitinkančių naudojimo būdų – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ar daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos – galėtų būti nustatytas, turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. [...] gatvėje vyrauja vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdo sklypai, Jūsų sklypas ribojasi su rekreacine teritorija – valstybinės reikšmės mišku, todėl šioje teritorijoje nėra pagrindo statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. Taigi atsižvelgiant į aplinkinės teritorijos užstatymo tipą bei vyraujančius gretimų statinių parametrus, daugiabučio gyvenamojo namo statyba Jūsų žemės sklype, [...] (kadastro Nr. [...]), negalima ir dėl to nėra pagrindo keisti naudojimo būdo iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas. Pranešame, kad Savivaldybės administracija gavo Saulėtekio gyventojų bendruomenės prašymą, kuriuo bendruomenė kategoriškai nesutinka, kad teritorijoje būtų vystoma daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybė ketina organizuoti susitikimą su Saulėtekio gyventojų bendruomene, siūlome Jums dalyvauti Savivaldybės atstovų ir Saulėtekio gyventojų bendruomenės susitikime, kuriame galima būtų derinti teisėtus bendruomenės poreikius bei Jūsų poziciją.“

  Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos teisės aktai

7. Seimo kontrolierių įstatymas: 12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. [...].“

8. Viešojo administravimo įstatymas: 3 straipsnis. Viešojo administravimo principai „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; [...] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“; 8 straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą „1. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. [...].“

Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017-09-14 nutartyje (administracinė byla Nr. eA-709-415/2017), be kita ko, konstatavo: „25.Vertinant šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).“

Tyrimo išvados

10. Pareiškėjas iš esmės skundžia Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus (neveikimą), pateikus 2017-06-19 atsakymą į prašymą keisti žemės sklypo naudojimo būdą po Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-05-16 sprendimo (žr. šios pažymos 2 punktą). Remiantis surinkta informacija, vadovaujantis šioje pažymoje pacituotų teisės aktų nuostatomis (žr. šios pažymos 7–8 punktus) ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų praktiką (žr. šios pažymos 9 punktą), konstatuotina, kad Pareiškėjo skundas dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), pateikus 2017-06-19 atsakymą į prašymą keisti žemės sklypo naudojimo būdą po Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-05-16 sprendimo, yra pagrįstas. Savivaldybės administracijos 2017-06-19 atsakymas yra individualus administracinis teisės aktas, kuris, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką, „sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas“; „individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas“, o „visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo“. Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija 2017-05-16 sprendimu nusprendė panaikinti Savivaldybės administracijos 2017-03-31 raštą (įpareigojant pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo 2017-03-01 prašymą), nes tyrimo metu nustatė, jog šis individualus teisės aktas „nemotyvuotas, pagrįstas ne teisės aktų nuostatomis, o prielaidomis“. Tačiau Savivaldybės administracijos 2017-06-19 raštas iš esmės yra toks pat kaip ir 2017-03-31 raštas, kurį Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija buvo pripažinusi nemotyvuotu ir nepagrįstu teisės aktų nuostatomis, todėl naikintinu. 2017-06-19 rašte pakartojama tai, kas buvo nurodyta 2017-03-31 rašte, ir informuojama, kad „Savivaldybės pozicija dėl naudojimo būdo keitimo į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų nepasikeitė“. Be to, kaip galima spręsti pagal 2017-06-19 rašto turinį, Savivaldybės administracija neneigia, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius žemės sklypas, esantis [...], patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla ir kurioje galima mažaaukštė vienbutė, daugiabutė gyvenamoji statyba, nes nurodo, jog „klausimas, kuris iš gyvenamąją veiklą atitinkančių naudojimo būdų – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ar daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos – galėtų būti nustatytas, turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis“. Tačiau, nors Savivaldybės administracija ir nurodo, kad naudojimo būdo keitimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, vis dėlto iš rašto turinio nėra aišku, kokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Pareiškėjui nėra leidžiama keisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo būdo –vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Nors Savivaldybės administracijos 2017-06-19 atsakyme nurodomos tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, „[...] gatvėje planuojama išsaugoti vyraujančius vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdo sklypus, kadangi kvartale silpnai išvystyta infrastruktūra, įvažiavimas į sklypą ir [...] gatvės parametrai neatitinka daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo“; „pastačius daugiabučius gyvenamuosius namus bus pabloginta aplinkinių gyventojų [gyvenimo] kokybė“; „sklypas ribojasi su rekreacine teritorija – valstybinės reikšmės mišku, todėl šioje teritorijoje nėra pagrindo statyti daugiabučius gyvenamuosius namus“; „atsižvelgiant į aplinkinės teritorijos užstatymo tipą bei vyraujančius gretimų statinių parametrus, daugiabučio gyvenamojo namo statyba [...] žemės sklype, [...] [...], negalima ir dėl to nėra pagrindo keisti naudojimo būdo iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“; „bendruomenė kategoriškai nesutinka, kad teritorijoje būtų vystoma daugiabučių gyvenamųjų namų statyba“, todėl Pareiškėjui siūloma „derinti teisėtus bendruomenės poreikius“ ir jo poziciją, tačiau nė viena iš jų nėra grindžiamos jokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl gali kilti abejonių dėl jų objektyvumo ir pagrįstumo. Taigi rašte vėlgi iš esmės dėstomos prielaidos, tikėtini, tačiau ne būtinai įvyksiantys įvykiai, tačiau, kokiais teisės aktais vadovaujamasi dėl šių teiginių, neįvardijama. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, t. y. administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Seimo kontrolierius Savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja vadovaujantis teisės aktų nuostatomis nedelsiant pateikti išsamų atsakymą Pareiškėjui dėl jo prašymo keisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio [...], naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų  teritorijos) į kitą  (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos). Tuo atveju, jeigu Pareiškėjo keliamu klausimu sprendimas buvo priimtas vėlesniu nei 2017-06-19 Savivaldybės administracijos raštu, Seimo kontrolieriui pateikti vėlesnio atsakymo Pareiškėjui kopiją.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: X, pagal įgaliojimą atstovaujamo advokato A, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), teikiant atsakymą į prašymą keisti žemės sklypo naudojimo būdą, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja: nedelsiant pateikti išsamų atsakymą Pareiškėjui dėl jo prašymo keisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio [...], naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) į kitą naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Tuo atveju, jeigu Pareiškėjo keliamu klausimu sprendimas buvo priimtas vėlesniu nei 2017-06-19 Savivaldybės administracijos raštu, Seimo kontrolieriui pateikti vėlesnio atsakymo Pareiškėjui kopiją.

13. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos. Informuojant apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus, Seimo kontrolieriui pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus.

Seimo kontrolierių Raimondą Šukį pavaduojantis

Seimo kontrolierius        Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/2-963
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį