Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama ir – NŽT, Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2017-08-17 skundą dėl apleisto ir nešienaujamo kaimyninio žemės sklypo.

2. Skunde Pareiškėja nurodė: 2.1. „NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikėme skundą dėl apleistos ir nešienaujamos žemės. Tarnyba mus el. paštu informavo, kad dokumentas yra užregistruotas Nr. 48GS-38, registracijos data 2017-08-17, įvykdymo terminas 2017-09-14, tačiau jam pasibaigus atsakymo dėl skundo arba pranešimo dėl skundo nagrinėjimo termino pratęsimo iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus negavome“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 2.2. „NŽT [...]Vilniaus rajono skyriui mūsų surašyto skundo esmė buvo ta, kad pranešti apie [apleistą] ir netvarkomą kaimynystėje esantį žemės sklypą, dėl kurio nepriežiūros patiriame žalą, bei skundu prašėme nustatyti sklypo savininkus ir patikrinus bei atitinkamai įvertinus situaciją imtis priemonių įpareigojant juos savo žemę pradėti tvarkyti“; 2.3. „[...] skundas [...] taip ir liko nenagrinėtas, jokių poveikio priemonių netvarkomos žemės savininkams galimai nepriimta, kadangi minimas žemės sklypas ir toliau yra apleistas ir nenušienautas, neapgintas liko ir viešasis interesas.“

3. Pareiškėja Seimo kontrolieriaus prašo išsiaiškinti: „[...] kodėl nevykdoma NŽT gautų skundų nagrinėjimo ir vykdymo kontrolė, priimti atitinkamas priemones bei apginti viešąjį interesą padėti išspręsti pirminę ir antrinę problemas“.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

4. Lietuvos Respublikos teisės aktai: 4.1. Seimo kontrolierių įstatymo: 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“; 19 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę: [...]; 14) siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo; [...]; 17) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos“; 20 straipsnis – „3. Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas (adresuojama), ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Informacija Seimo kontrolieriui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos“; 22 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; [...]“. 4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama –Taisyklės): 6 punktas – „Draudžiama atsisakyti nagrinėti asmenų prašymus dėl to, kad nėra šią funkciją atliekančio valstybės tarnautojo. Valstybės tarnautojų atostogų, komandiruočių ir kitais nebuvimo tarnyboje atvejais asmenų prašymus nagrinėti turi būti pavedama kitiems valstybės tarnautojams“; 8 punktas – „Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis“; 10 punktas – „Asmens prašymo, adresuoto vienai institucijai, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja ir į jį atsako prašymą gavusi institucija. Kitos institucijos, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje pagal kompetenciją atsako prašymą persiuntusiai institucijai“; 34 punktas – „Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje“; 35 punktas – „Jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.“ 4.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau vadinama – Nuostatai): 1 punktas – „Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse“; 6 punktas – „Svarbiausieji Nacionalinės žemės tarnybos uždaviniai yra: [...]; 6.4. organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę“; 7 punktas – „Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius atlieka šias funkcijas: [...]; 7.14. organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę; [...]; 7.30. rengia atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoja“; 13 punktas – „Nacionalinės žemės tarnybos direktorius: 13.1 organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbą, kad būtų tinkamai įgyvendinami Nacionalinei žemės tarnybai iškelti uždaviniai ir deleguotos funkcijos; 13.2. užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, kitų teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ministro Pirmininko, žemės ūkio ministro pavedimų vykdymą; [...]; 13.7. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojus bei darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria jiems pašalpas, tarnybines ar drausmines nuobaudas; [...].“ 4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų: 3 punktas – „Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo paskirti Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai“; 4 punktas – „Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus“; 10 punktas – „10. Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą: 10.1. pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus“; 11 punktas – „Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar: 11.1. žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 11.2. žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį“; 16 punktas – „Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną.“

Teismų praktika

5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, be kita ko, nurodyta:  „[...]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

Tyrimo išvados

6. Apibendrinus pažymos 2 punkte pateiktą informaciją, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pacituotą pažymos 4, 5 punktuose, susijusius su NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjos 2017-08-17 skundą, konstatuotina: 6.1. NŽT Vilniaus rajono skyrius, gavęs Pareiškėjos 2017-08-17 skundą dėl kaimyninio žemės sklypo nepriežiūros, skundą 2017-08-17 užregistravo (skundui suteiktas registracijos Nr. 48SG-38, nurodant skundo įvykdymo terminą – 2017-09-14); 6.2. NŽT pagal Nuostatus yra įpareigota ne tik organizuoti ir atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, bet ir rengti atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus NŽT kompetencijai, ir juos konsultuoti, o NŽT direktorius, organizuodamas Tarnybos darbus, turi užtikrinti, kad bus tinkamai įgyvendinami teisės aktai (pažymos 4.3 punktas). Be kita ko, vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, NŽT, gavusi fizinių ar juridinių asmenų kreipimusis apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus, vykdo neplaninę žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu tikrinama, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ar jie prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 6.3. NŽT, nagrinėdama pareiškėjų kreipimusis, privalo vadovautis Taisyklėmis, kurių 34 punkte įtvirtinta nuostata, jog pareiškėjų kreipimaisi turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. Tais atvejais, kai prašymui, skundui ar pranešimui dėl jų apimties ar sudėtingumo išnagrinėti reikia daugiau laiko, šių kreipimųsi nagrinėjimas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia pareiškėjui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Atvejai, kai pareiškėjo kreipimasis negali būti išnagrinėtas dėl to, kad nėra šią funkciją atliekančio valstybės tarnautojo, yra draudžiami. Valstybės tarnautojų atostogų, komandiruočių ir kitais nebuvimo Tarnyboje atvejais asmenų prašymus nagrinėti turi būti pavedama kitiems valstybės tarnautojams (pažymos 4.2 punktas). Tokį teisinį reguliavimą suponuoja tai, jog viešojo administravimo institucijos yra saistomos ne tik bendrųjų teisės, bet ir gero administravimo, atsakingo valdymo principų (pažymos 5 punktas).

7. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, į tai, kad Pareiškėjos 2017-08-17 skundas tą pačią dieną, t. y. 2017-08-17, buvo užregistruotas Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje, jam suteiktas registracijos Nr. 48SG-38, nurodant jo įvykdymo terminą – 2017-09-14, tačiau atsakymas nepateiktas iki 2017-09-28 (Seimo kontrolieriaus patarėją Dovilę Ališauskienę apie tai telefonu informavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vyresnioji specialistė Olga Ždanovič), pažeidžiant Taisyklių 34 punkto nuostatas, skundas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikus atsakymo į Pareiškėjos 2017-08-17 skundą, pripažintinas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: X skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant atsakymo į Pareiškėjos 2017-08-17 skundą dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo neprižiūrimame žemės sklype, pripažinti pagrįstu. 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui rekomenduoja: 9.1. imtis priemonių, kad Pareiškėjos 2017-08-17 skundas (registracijos Nr. 48GS-38) būtų išnagrinėtas bei teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas išsamus ir teisės aktais pagrįstas atsakymas į jį; 9.2. imtis veiksmų, kad ateityje pareiškėjų prašymai dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės būtų nagrinėjami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų; 9.3. atlikti Pareiškėjos 2017-08-17 skunde nurodyto žemės sklypo neplaninę žemės naudojimo valstybinę kontrolę; nustačius pažeidimų, imtis priemonių pagal kompetenciją.

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-1344
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį