Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) pareigūnų neveikimo, gavus kreipimusis dėl galimo teisės aktų pažeidimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad negauna atsakymų į 2016-11-21 ir 2016-12-13 Tarnyboje registruotus kreipimusis.

3. Pareiškėjas prašo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus:

3.1. išreikalauti atsakymus į siųstus elektroninius laiškus;

3.2. „įstatymų reikalavimų nevykdantiems asmenims taikyti įstatymais numatytas poveikio priemones“ (šios ir kitų citatų kalba nekeičiama).

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Pareiškėjas 2016-11-19 20:55 elektroniniu paštu nzt@nzt.lt kreipėsi į Tarnybą, prašydamas „informuoti, ar nuotraukoje matomoje vietoje, t. y. prie Kazimiero bažnyčios pastato sienos pagal teritorijų planavimo ar kitus dokumentus yra numatytos automobilių stovėjimo vietos, ir ar jos ten apskritai gali būti įrengtos. Jei negali – kokių veiksmų žadate imtis, kad užtikrinti žemės naudojimą pagal paskirtį.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius yra nurodęs, kad toje vietoje automobiliai neturėtų būti parkuojami, nes tai trukdo kultūros paveldo objektų apžvalgai

. [...].

5. Tarnybos Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų valdymo skyriaus vyresniosios specialistės Laimutės Kutkaitienės 2016-11-21 10:45 elektroniniu laišku Pareiškėjui suteikta informacija apie prašymo registraciją (reg. Nr. 1GP-1559, registracijos data – 2016-11-21).

6. Tarnybos Žemės tvarkymo departamento 2016-11-28 rašte Nr. TR-13064-(5.34.) Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pažymėta:

„Tarnyba gavo X 2016-11-19 el. paštu pateiktą prašymą paaiškinti dėl automobilių statymo prie Kazimiero bažnyčios ir dėl to, kokių veiksmų Tarnyba planuoja imtis tam, kad užtikrintų žemės naudojimą pagal paskirtį.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Tarnybos teritorinių skyrių vedėjams Tarnybos direktoriaus suteiktais įgaliojimais žemės tvarkymo bei administravimo srityse bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, persiunčiame Jums pagal kompetenciją nagrinėti šį prašymą.

Apie prašymo nagrinėjimo rezultatus ir priimtus sprendimus prašome informuoti pareiškėją Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodytais terminais ir tvarka

.“

7. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-02-02 rašte Nr. 49SJN-270-(14.49.105) Lietuvos jėzuitų provincijai pažymėta:

„Informuojame, kad Tarnyba gavo X pranešimą (su pridedama fotofiksacija) apie prie šv. Kazimiero bažnyčios pastato parkuojamus automobilius ir nurodė, kad Kultūros paveldo Vilniaus skyrius yra nurodęs, kad toje vietoje automobiliai neturėtų būti parkuojami, nes tai trukdo kultūros paveldo objektų apžvalgai.

Pažymime, kad Lietuvos jėzuitų provincija valdo 9889 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. ..., ..., Vilniuje, 2006-05-22 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. K01/2006-678 (toliau – Sutartis) pagrindu. Pagal Sutarties 8 punktą Lietuvos jėzuitų provincija įsipareigojo laikytis apribojimo dėl kelio servituto 1000 kv. m ploto sklypo dalyje (tarnaujantis), sklypo plane M1:1000 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1–3, 68, 67, 66, 65, 64, 63, 62, 61, 60, 53, 40–42, suteikiančio teisę naudotis pėsčiųjų taku.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.118 straipsnio l dalyje įtvirtinta, jog kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių.

CK 4.112 straipsnio l dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimo Nr. 1428 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“ 2.2 ir 2.4 papunkčiais, patikrinome, ar aplinkybės, nurodytos pranešime, neprieštarauja sutarties sąlygoms, ir nustatėme, kad automobilių parkavimas 9889 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ..., ..., Vilniuje, kelio servituto, suteikiančio teisę naudotis pėsčiųjų taku, galiojimo 1000 kv. m plote, prieštarauja nustatyto servituto turiniui.

Prašome ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos pašalinti nustatytą pažeidimą

.

Atsižvelgdami į tai, kas nustatyta, bei remdamiesi Sutarties 11 punktu, informuojame, kad per šiame rašte nurodytą terminą, t. y. per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos, Jums nepašalinus nurodyto pažeidimo, Tarnyba įgis teisę Sutartį nutraukti prieš terminą.“

8. Seimo kontrolieriui paprašius Tarnybos informuoti, ar Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas į 2016-11-19 kreipimąsi, Tarnybos 2017-09-22 rašte Nr. 1SS-2354-(8.52E.) Seimo kontrolieriui pažymėta:

„[...] Pareiškėjas apie jo 2016-11-21 el. paštu pateikto prašymo nagrinėjimo rezultatus nebuvo informuotas.“

9. Pareiškėjo 2016-12-12 21:32 elektroniniame laiške „Dėl žemės sklypo naudojimo ties Giedraičių g. 56“, siųstame elektroninio pašto adresais E.Vicemeras ir nzt@nzt.lt, pažymėta:

„Prašau informuoti:

1. Su kuo yra suderinti savivaldybei patikėjimo teise priklausančioje žemėje pastatyti stovėjimo aikštelės ženklai?;

2. Kodėl pagal patvirtintą detalųjį planą komercinės paskirties teritorijoje yra laikomi automobiliai?;

3. Pagal kokį teisės aktą yra suformuotas nuotraukose matomas įvažiavimas į minimą sklypą?;

4. Ką žadama daryti, kad būtų užtikrintas žemės naudojimas pagal paskirtį?;

5. Kokių priemonių ėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis ir nebūtų niokojama aplinka? [...].“

Prie šio el. paštu siųsto laiško pridėtas Savivaldybės administracijos atsakymas dėl neteisėto įvažiavimo į sklypą – į Pareiškėjo 2016-09-21 prašymą „informuoti, kokiu teisiniu pagrindu atsirado naujas įvažiavimas į komercinės paskirties sklypo teritoriją. Ar toks įvažiavimas neprisideda prie miesto taršos didinimo ir neneša dulkių į viešus kelius“ Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyriaus vedėjas Arūnas Visockis ir Projektavimo, sąlygų išdavimo ir inžinerinių tinklų poskyrio vedėja Ala Smalakienė 2016-10-11 informavo, kad „Miesto ūkio ir transporto departamentas nėra išdavęs prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų ar kitų sutikimų bei leidimų Jūsų dominančio įvažiavimo įrengimui.“

10. Tarnybos Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų valdymo skyriaus vyresniosios specialistės L. Kutkaitienės 2016-12-13 14:48 elektroniniu laišku Pareiškėjui suteikta informacija apie prašymo registraciją (registracijos numeris 1GS-2984, registracijos data – 2016-12-13).

11. Tarnyba 2017-09-22 rašte Nr. 1SS-2354-(8.52E.) Seimo kontrolieriui dėl 2016-12-13 gauto Pareiškėjo kreipimosi paaiškino:

„[...]

Pagal kartu su Pareiškėjo el. laišku pateiktą schemą ir fotofiksaciją identifikavęs vietovę ir nustatęs, kad Pareiškėjo nurodyta vieta, kurioje statomi automobiliai, yra žemės sklypas (kadastro Nr. ...), esantis ..., Vilniuje, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), atliko šio žemės sklypo patikrinimą ir surašė 2017-02-06 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.49ŽN-96.

Patikrinimo metu nustatyta, kad dalis žemės sklypo (kadastro Nr. ...) yra aptverta statybine tvora ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims, valstybinės žemės užėmimo faktas nenustatytas.

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į 2017-02-06 žemės naudojimo patikrinimo rezultatus, 2017-06-09 raštu Nr. 49SJN-1454-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (rašto kopija pateikta Pareiškėjui) dėl Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo ir automobilių stovėjimo aikštelės statybos teisėtumo. [...].“

12. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-06-09 rašte Nr. 49SJN-1454-(14.49.105.) Savivaldybės administracijai pažymėta:

„Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, 2016-12-20 gavo Tarnybos Žemės administravimo departamento tarnybinį raštą Nr. TR-14029 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo buvo persiųstas X prašymas.

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius

, siekdamas patikrinti informaciją dėl galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, vadovaudamasis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244, 2017-02-06 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. ...), esančio ..., Vilniuje, patikrinimą. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-96 (kopija pridedama).

Nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. ...), esantis ..., Vilniuje dalinai aptvertas statybine tvora, įrengta mokama automobilių stovėjimo aikštelė

. Žemės sklypas (kadastro Nr. ...), esantis ..., Vilniuje nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims. Valstybinės žemės užėmimas nenustatytas.

Atsižvelgiant į žemės naudojimo patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, prašome Savivaldybės administracijos pagal kompetenciją išnagrinėti X prašymą ir įvertinti automobilių aikštelės teisėtumą.

Apie priimtus sprendimus informuoti X.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

13. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas:

5 straipsnio 3 dalis:

„Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

14. Pagal Pareiškėjo kreipimosi 2016-11-21 gavimo Tarnyboje metu galiojusias Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

„Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administravimo procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą [...].“

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„[...]

14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.“

14 straipsnis. Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimas

„1. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

15. Pagal Pareiškėjo kreipimosi gavimo 2016-11-21 gavimo Tarnyboje metu galiojusias Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas:

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

„[...]

2. Informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, [...].

3 straipsnis. Įstaigų pareiga teikti informaciją

„1. Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. [...].“

4 straipsnis. Informacijos teikimo principai

„Įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais:

1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija;

2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją;

3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais;

4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; [...].“

14 straipsnis. Informacijos pateikimo terminai

Informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Jeigu prašoma daug ar sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis. [...]“

16. Pagal nuo 2017-04-01 įsigaliojusias Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas:

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

„1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką.“

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„1. Dokumentasinstitucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis.

[...]

5. Informacijažinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas.“

4 straipsnis. Institucijos pareiga teikti dokumentus pareiškėjams

„1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“

6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai

„Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais:

1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai;

2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus;

3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais;

4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs;

5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus;

6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; [...].“

14 straipsnis. Prašymo nagrinėjimo terminai

„1. Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Jeigu pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti ar papildyti prašymą, prašymo nagrinėjimo ir dokumentų pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo institucijoje dienos.“

15 straipsnis. Atsisakymas pateikti dokumentus

1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu:

1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti;

2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis;

3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis;

4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus;

5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms;

6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo;

7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką.“

17. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas:

21 straipsnis. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos

„Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo:

1) naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;

2) laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; [...].“

18. Pagal Pareiškėjo kreipimosi 2016-11-21 gavimo Tarnyboje metu galiojusias galiojusius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų reikalavimus:

„1. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų (toliau – Vyriausybės nutarimai) vykdymą.

2. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką.

3. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba).

4. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirti teritorinių padalinių valstybės tarnautojai tikrina, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai:

4.1. naudoja žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį;

4.2. laikosi žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

[...]

6. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys:

6.1. Pagal kompetenciją nustatę šių Nuostatų 4.1–4.7 punktuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus;

6.2. Informuoja apie pastebėtus galimus pažeidimus kitas institucijas, pagal jų kompetenciją vykdančias teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, gamtos išteklių, valstybinių miškų ir saugomų teritorijų, vandens telkinių ir kitą kontrolę. [...].“

19. Pagal nuo 2017-01-01 įsigaliojusius Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų reikalavimus:

„[...]

4. Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus.

[...]

10. Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą:

10.1. pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus;

10.2. gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti žemės naudojimo patikrinimą;

10.3. kontroliuojant, kaip vykdomi ankstesnio žemės naudojimo patikrinimo metu duoti nurodymai pašalinti žemės naudojimo pažeidimus;

10.4. turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus;

10.5. jeigu šio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Vyriausybės priimtas teisės aktas.

11. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar:

11.1. žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;

11.2. žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį;

11.3. laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų;

[...]

11.9. valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų.

[...]

13. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu praneša žemės savininkui, naudotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti patikrinimą ir nurodo atliekamo patikrinimo pagrindą ir tikslą.

14. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai į žemės naudojimo patikrinimą gali pakviesti kitų viešojo administravimo subjektų (saugomų teritorijų direkcijų, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir kitų) atstovų ir apie patikrinimą šioms institucijoms turi pranešti ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų.

15. Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados.

16. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną. [...].“

20. Pagal Pareiškėjo kreipimosi gavimo 2016-11-21 Tarnyboje metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatas:

„1. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau – institucijos).

[...]

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

4.1. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą.

4.2. Atsakymasatsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

[...]

34. Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje.

35. Jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.

[...]

47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį:

[...]

47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

47.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

47.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma. [...].“

21. Pagal 2017-02-06 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu (žr. pažymos punktą) galiojusių Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2014-12-23 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499, nuostatas:

„[...]

4. Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę yra sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla (neveikimu) nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. Teritorinių skyrių darbuotojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4 punkte nurodytus patikrinimus.

5. Vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, teritorinių skyrių darbuotojai atlieka žemės naudojimo patikrinimus pagal fizinių ir juridinių asmenų ir kitų užsienio organizacijų prašymus, skundus ar pranešimus (dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų) ir Tarnybos direktoriaus pavedimus (toliau – patikrinimai), taip pat planinius žemės naudojimo patikrinimus (toliau – planiniai patikrinimai), nurodytus teritorinių skyrių metiniuose planuose (toliau kartu – žemės naudojimo patikrinimai).

6. Jeigu turima informacijos, kad žemės naudojimo patikrinimo metu gali būti nustatyti galimi pažeidimai, kurių nagrinėjimas priskirtas kitų institucijų kompetencijai, apie planuojamą atlikti žemės naudojimo patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planuojamo žemės naudojimo patikrinimo, informuojamos (raštu, elektroniniu paštu ar faksu) kompetentingos institucijos ir pakviečiamos dalyvauti žemės naudojimo patikrinime.

7. Apie planuojamą atlikti žemės naudojimo patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planuojamo žemės naudojimo patikrinimo, informuojami tikrinamo žemės sklypo savininkas ar naudotojas, tikrinamo valstybinės žemės sklypo ar valstybinės žemės ploto (toliau – tikrinimo objektas) naudotojas, taip pat pareiškėjas (jeigu jis pageidauja ir (ar) jeigu patikrinimo aplinkybės susijusios su jo teisėtais interesais) tam, kad jie galėtų, jeigu pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje.

[...]

9. Žemės naudojimo patikrinimo vietoje metu tikrinimo objektas tikrinamas pagal visus tam objektui taikytinus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4 punkte nurodytus tikrinimo kriterijus, vietoje apžiūrimas ir įvertinamas tikrinamo objekto naudojimas.

[...]

11. Atlikęs žemės naudojimo patikrinimą, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantis teritorinio skyriaus darbuotojas vietovėje surašo Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos Patikrinimo aktą.

[...]

14. Patikrinimo akte nurodoma:

[...]

14.10. atliekamo žemės naudojimo patikrinimo pagrindas ir tikslas;

[...]

23. Pareiškėjas, pagal kurio prašymą, skundą ar pranešimą atliktas patikrinimas, apie patikrinimo rezultatus informuojamas kartu su atsakymu į prašymą, skundą ar pranešimą.

24. Jeigu žemės naudojimo patikrinimo metu pastebėti galimi pažeidimai, nesusiję su Tarnybos kompetencija, apie pastebėtus galimus pažeidimus informuojamos kitos kompetentingos institucijos. [...].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:

„[...] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių [...].

[…] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms [...] taip pat teisės aktuose reglamentavus asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) [...].“

Tyrimo išvados

23. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos, išskiriant šias dalis:

23.1. dėl Tarnyboje 2016-11-21 gauto Pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimo;

23.2. dėl Tarnyboje 2016-12-13 gauto Pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimo.

Dėl Tarnyboje 2016-11-21 gauto Pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimo

24. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:

24.1. Tarnyboje 2016-11-21 gautame kreipimesi (žr. pažymos 4 punktą) Pareiškėjas prašė suteikti informaciją apie žemės prie šv. Kazimiero bažnyčios pastato sienos naudojimo tinkamumą, apie automobilių statymo šioje vietoje galimybę, apie institucijos planuojamus veiksmus, užtikrinant žemės naudojimą pagal paskirtį;

24.2. Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (žr. pažymos 20 punktą). Įstatymų leidėjas prašymo nagrinėjimą apibrėžęs kaip institucijos veiklą, apimančią asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą bei atsakymo asmeniui parengimą. Įstatymų leidėjas įpareigoja pareiškėjui pateikti prašymo turinį atitinkančią informaciją;

24.3. Tarnyboje 2016-11-21 gautas Pareiškėjo kreipimasis vertintinas ir kaip prašymas suteikti informaciją (žr. pažymos 15 ir 20 punktus), ir kaip pranešimas apie galimą teisės aktų pažeidimą, t. y. žemės naudojimą ne pagal paskirtį (žr. pažymos 18 punktą);

24.4. Asmenų prašymų suteikti informaciją nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (žr. pažymos 15 ir 16 punktus). Šiame įstatyme įtvirtinta institucijų pareiga teikti informaciją, o atsisakyti tai daryti galima, tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams;

24.5. Įstatymų leidėjas yra įpareigojęs žemės naudotojus žemę naudoti pagal paskirtį (žr. pažymos 17 punktą). Ar žemė naudojama pagal paskirtį, tikrinama, atliekant žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją (žr. pažymos 18, 19 ir 21 punktus). Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Tarnybos funkcija. Tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, yra įpareigoti atlikti žemės naudojimo patikrinimus, o patikrinimo rezultatus fiksuoti patikrinimo akte;

24.6. Tarnyboje 2016-11-21 gautame Pareiškėjo kreipimesi nurodytą teritoriją valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu valdo Lietuvos jėzuitų provincija (žr. pažymos 7 punktą);

24.7. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius konstatavo, kad automobilių parkavimas Pareiškėjo kreipimesi nurodytoje vietoje prieštarauja sklypo daliai nustatyto servituto turiniui. Lietuvos jėzuitų provincija apie nurodytą pažeidimą buvo informuota raštu ir perspėta, kad nepašalinus pažeidimo, galimas valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimas prieš terminą (žr. pažymos 7 punktą);

24.8. Fizinio asmens pranešimas apie galimą žemės naudojimo pažeidimą laikytinas pagrindu inicijuoti ir atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą (žr. pažymos 21 punktą);

24.9. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie žemės naudojimo patikrinimo atlikimą, Tarnyboje 2016-11-21 gavus Pareiškėjo kreipimąsi apie galimą žemės naudojimo pažeidimą valstybinės žemės sklype, ..., Vilniuje (žr. pažymos 7 punktą). Todėl pagrįstai gali būti keliamas klausimas dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-02-02 rašte Lietuvos jėzuitų provincijai (žr. pažymos 7 punktą) nurodyto teiginio apie pažeidimą pagrįstumo, apie rašte nurodytos informacijos objektyvumą;

24.10. Įstatymų leidėjas įpareigoja institucijas atsakymą į asmenų kreipimusis pateikti nustatytu terminu (žr. pažymos 15, 16 ir 20 punktus);

24.11. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie atsakymo raštu į Tarnyboje 2016-11-21 gautą Pareiškėjo kreipimąsi parengimą ir pateikimą (žr. pažymos 8 punktą).

25. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 22 punktą), kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr. pažymos 13 punktą), numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms.

26. Apibendrinant, darytina išvada, kad nors Tarnybos Vilniaus miesto skyrius ėmėsi veiksmų išsiaiškinti žemės naudojimo aplinkybes Pareiškėjo nurodytoje vietoje, nepateikus raštu atsakymo į Tarnyboje 2016-11-21 gautą Pareiškėjo kreipimąsi, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai (žr. pažymos 15, 18, 20 ir 21 punktus), teisėtumo ir atsakingo valdymo principai (žr. pažymos 13 ir 22 punktus) bei Pareiškėjo teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 14 punktą). Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, X skundas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos direktoriui tikslinga rekomenduoti:

27.1. užtikrinti šioje pažymoje konstatuoto pažeidimo (žr. pažymos 24 ir 26 punktus) pašalinimą, X raštu pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į Tarnyboje 2016-11-21 gautą kreipimąsi (žr. pažymos 4 punktą) (jei toks atsakymas Pareiškėjui dar nepateiktas);

27.2. Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje būtų laikomasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (žr. pažymos 16 punktą) reikalavimų, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimo atsakymą į prašymą (informaciją) pateikti raštu, atsižvelgiant į prašymo turinį (žr. pažymos 20 punktą), bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (žr. pažymos 19 punktą) reikalavimų.

Dėl Tarnyboje 2016-12-13 gauto Pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimo

28. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:

28.1. Tarnyboje 2016-12-13 gautame Pareiškėjo kreipimesi (žr. pažymos 9 punktą) nurodyta, kad komercinės paskirties žemės sklypas naudojamas kaip automobilių statymo aikštelė, todėl vertintinas kaip pranešimas apie galimą teisės aktų pažeidimą (žr. pažymos 21 punktą), t. y. žemės naudojimą ne pagal paskirtį;

28.2. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimas dėl Tarnyboje 2016-12-13 gautame Pareiškėjo kreipimesi nurodytų aplinkybių buvo atliktas ir 2017-02-06 surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas (žr. pažymos 11 punktą). Patikrinimo akte fiksuota, kad valstybinės žemės užėmimas nenustatytas;

28.3. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta, kad patikrinimų metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla (neveikimu) nepažeidė žemės naudojimo tvarkos (žr. pažymos 21 punktą).

Taisyklėse numatyta, kad turint duomenų apie galimus pažeidimus, kurių nagrinėjimas priskirtas kitų institucijų kompetencijai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planuojamo atlikti patikrinimo, informuojamos kompetentingos institucijos ir kviečiamos dalyvauti patikrinime.

Taisyklėse įtvirtintas reikalavimas patikrinimo akte nurodyti patikrinimo tikslą.

Taisyklėse nurodyta apie planuojamą atlikti patikrinimą nustatytu terminu pranešti pareiškėjui, sudarant sąlygas jam dalyvauti patikrinime.

Taisyklėse nustatytas reikalavimas pareiškėją, pagal kurio prašymą atliktas patikrinimas, apie rezultatus informuoti kartu su atsakymu į prašymą, skundą, pranešimą;

28.4. Nors 2017-02-06 patikrinimo akte nurodyta, kad tikrintas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis komercinės paskirties sklypas, patikrinimo tikslas dokumente nenurodytas;

28.5. Patikrinimo akte nėra duomenų, ar tikrinamas žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, dėl ko Pareiškėjas ir kreipėsi į Tarnybą (žr. pažymos 9 punktą);

28.6. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie Pareiškėjo informavimą apie patikrinimo rezultatus, t. y. ar žemės sklypas, ..., Vilniuje, naudojamas pagal paskirtį.

29. Apibendrinant, darytina išvada, kad nagrinėjant Tarnyboje 2016-12-13 gautą Pareiškėjo kreipimąsi, nebuvo laikytasi žemės naudojimo valstybinę kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (žr. pažymos 21 punktą), pažeisti teisėtumo ir atsakingo valdymo principai (žr. pažymos 22 punktą) ir Pareiškėjo teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 14 punktą). Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, X skundas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos direktoriui tikslinga rekomenduoti:

30.1. užtikrinti šioje pažymoje konstatuoto pažeidimo (žr. pažymos 28 ir 29 punktus) pašalinimą, X raštu pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į Tarnyboje 2016-12-13 gautą kreipimąsi (žr. pažymos 9 punktą) (jei toks atsakymas Pareiškėjui dar nepateiktas).

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X skundą dėl Tarnyboje 2016-11-21 gauto Pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimo pripažinti pagrįstu

.

32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X skundą dėl Tarnyboje 2016-12-13 gauto Pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimo, pripažinti pagrįstu

.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

33.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui

33.1.1. užtikrinti šioje pažymoje konstatuoto pažeidimo (žr. pažymos 24 ir 26 punktus) pašalinimą, X raštu pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į Tarnyboje 2016-11-21 gautą kreipimąsi (žr. pažymos 4 punktą) (jei toks atsakymas Pareiškėjui dar nepateiktas);

33.1.2. užtikrinti šioje pažymoje konstatuoto pažeidimo (žr. pažymos 28 ir 29 punktus) pašalinimą, X raštu pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į Tarnyboje 2016-12-13 gautą kreipimąsi (žr. pažymos 9 punktą) (jei toks atsakymas Pareiškėjui dar nepateiktas);

33.1.3. užtikrinti, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje būtų laikomasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (žr. pažymos 16 punktą) reikalavimų, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimo atsakymą į prašymą (informaciją) pateikti raštu, atsižvelgiant į prašymo turinį (žr. pažymos 20 punktą), bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (žr. pažymos 19 punktą) reikalavimų.

Apie sprendimus dėl pateiktų rekomendacijų Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir X informuoti raštu iki 2017-10-30.

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierių Augustiną Normantą

pavaduojantis Seimo kontrolierius          Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-623
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį