Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017 m. gegužės 22 d. gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Teisingumo ministerija) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimu (toliau vadinama – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:

2.1. 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi raštu į Teisingumo ministeriją su prašymu atsakyti į jam aktualius klausimus, į kuriuos teisingumo viceministras Donatas Matuiza (toliau vadinama ir – viceministras) 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. (1.23.)7R-1483 „Dėl Jūsų kreipimosi“ neatsakė išsamiai, neįsigilino į užduotų klausimų esmę, atsakė ne į visus užduotus klausimus. Be to, viceministro pasirašytame atsakyme „buvo nurodyta galimybė spręsti man aktualius klausimus, kuri, kaip paaiškėjo iš pakartotinio viceministro 2017 m. balandžio 11 d. atsakymo
Nr. (1.23.)7R-3109 „Dėl Jūsų kreipimosi“, prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. Pareiškėjas pažymi, kad Teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. atsakyme buvo nurodyta, kad už gerą elgesį jis galėtų būti perkeltas į atvirąją koloniją (bausmės sušvelninimas), tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tokios galimybės sušvelninti bausmę nuteistiesiems iki gyvos galvos nėra, taigi pateiktame atsakyme buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija. 2017 m. vasario 17 d. rašte, be kita ko, rašoma, kad atsakymas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniams teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai. Teismas priima nagrinėti tik tokius reikalavimus dėl teisės akto, kuriuose aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, nustatytos teisės bei juridinės pareigos.

2.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2017 m. vasario 17 d. Teisingumo ministerijos atsakymu,  2017 m. kovo 6 d. „Administracinių bylų teisenos įstatyme ir teismų praktikoje išaiškinta tvarka“ apskundė viceministro pateiktą atsakymą tiesioginiam administracinį aktą surašiusio pareigūno vadovui – teisingumo ministrei. Šiuo skundu prašė išnagrinėti viceministro atsakymą ir įpareigoti viceministrą patikslinti 2017 m. vasario 17 d. atsakymą į Pareiškėjo kreipimąsi, atsakyti į neatsakytus klausimus, taip pat prašė įpareigoti atsakingą instituciją, atsižvelgiant į viceministro išvardintus galimus bausmės švelninimo būdus, atkreipus dėmesį, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę Pareiškėjas atlieka jau 12 metų, spręsti klausimą dėl galimybės perkelti jį į atvirąją koloniją. Teisingumo ministrė į šį skundą neatsakė, neinformavo jo apie skundo nagrinėjimą ir priimtus sprendimus, tačiau 2017 m. balandžio 20 d. Pareiškėjas gavo viceministro pasirašytą raštą Nr. (1.23.)7R-3109 „Dėl Jūsų kreipimosi“.

2.5. Viceministras 2017 m. balandžio 11 d. raštu atsakė į 2017 m. kovo 6 d. kreipimąsi, informuodamas Pareiškėją apie tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso IX dalyje įtvirtinti atvejai, kai baudžiamoji byla gali būti peržiūrėta, atnaujinus baudžiamosios bylos nagrinėjimą, ir nurodė bylos atnaujinimo pagrindus; taip pat, prieštaraudamas savo paties 2017 m. vasario 17 d. rašte pateiktai informacijai dėl bausmės nuteistiesiems iki gyvos galvos švelninimo galimybės, atsakė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo gali būti perkelti tik terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys. Su tokiu Teisingumo ministerijos atsakymu Pareiškėjas nesutinka, nes viceministras, nagrinėdamas dėl savo paties pasirašyto rašto Pareiškėjo pateiktą skundą, negalėjo būti objektyvus ir tinkamai įvertinti savo paties 2017 m. vasario 17 d. rašte padarytų klaidų. Pareiškėjo nuomone, atsakymą į skundą pateikė pareigūnas, kurio priimtas sprendimas buvo skundžiamas.

2.6. Pareiškėjas pažymi, kad malonės bei amnestijos taikymo nuteistajam iki gyvos galvos galimybės nepriklauso nuo kalinamojo gero elgesio ir asmenybės pokyčių, o būtent šiuos aspektus nurodo Teisingumo ministerija, kaip galimybę gerinti nuteistojo iki gyvos galvos laikymo sąlygas. Pareiškėjo teigimu, visos įmanomos ir įstatymuose nurodytos bausmės atlikimo švelninimo priemonės jam jau yra pritaikytos, t. y. prieš 12 metų už nepriekaištingą elgesį jis buvo perkeltas į pataisos namus, daug kartų buvo skatintas, tačiau per 12 bausmės atlikimo pataisos namuose metų sąlygos nesikeitė.Pareiškėjas mano, kad Teisingumo ministerija nepagrįstai nurodo, jog bausmės švelninimas priklauso nuo pataisos įstaigos administracijos, atkreipia dėmesį į tai, kad pataisos įstaigos administracija niekaip negali gerinti arba švelninti jo bausmės atlikimo sąlygų, nes nėra tokio įstatymo, kuris leistų pataisos įstaigos administracijai kokiu nors būdu tokias sąlygas pagerinti. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta bent mažiausia viltis asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos, kada nors išeiti į laisvę. Be to,asmuo, nuteistas laisvės atėmimu, turi teisę nuo bausmės atlikimo pradžios žinoti, ką jis turėtų daryti (kaip elgtis), kad būtų svarstoma jo paleidimo į laisvę galimybė, ir kokios yra sprendimo peržiūrėjimo sąlygos, įskaitant ir tai, kada jis bus atliekamas ar kada dėl jo galima kreiptis.

2.7. Teisingumo ministerija abiejuose skundžiamuose raštuose rašo, kad nėra tikslinga spręsti klausimą dėl Lietuvoje galiojančio teisinio reglamentavimo keitimo, kol Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau vadinama ir – EŽTT) nebus išnagrinėtos Lietuvos piliečių peticijos M. ir kiti prieš Lietuvą dėl galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį lygtinis paleidimas iš pataisos namų netaikomas nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Rašte atkreiptas dėmesys į tai, kad kreipimosi raštuose keliami klausimai ne tik dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems iki gyvos galvos asmenims, bet ir dėl to, kokios yra progresyvinės bausmės atlikimo stadijos; ar Lietuvoje yra vykdoma EŽTT nurodyta nuteistųjų iki gyvos galvos bausmių periodinė peržiūrėjimo procedūra, kurios metu būtų sprendžiamas klausimas, ar nuteistam asmeniui (Pareiškėjo atveju – nuteistam prieš 22 metus) paskirta bausmė iš esmės atitinka aktualią teismų praktiką, t. y. ar tokį patį nusikaltimą, už kurį Pareiškėjas buvo nuteistas kalėti iki mirties, šiandien padaręs asmuo gautų tokią pačią bausmę; ar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra sukurtas nuteistųjų iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo (ne bylos nagrinėjimo atnaujinimo) mechanizmas, nuteistiems iki gyvos galvos suteikiant viltį sulaukti švelnesnės bausmės.

2.3.Pareiškėjassu Teisingumo ministerijos pateiktais atsakymais nesutinka, nes mano, kad šios institucijos atsakymai pažeidžia jo teises į teisingą ir tinkamą informacijos gavimą, skundų nagrinėjimą, be to, jis, kaip pareiškėjas, buvo suklaidintas, jam suteikus nepagrįstų vilčių dėl bausmės atlikimo sąlygų sušvelninimo galimybės.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo įvertinti Skunde išdėstytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Kartu su Skundu Pareiškėjas pateikė:

4.1. 2017 m. sausio 24 d. savo kreipimąsi, adresuotą Teisingumo ministerijai, kuriame išdėstė savo nuomonę apie Lietuvos Respublikos teisės aktų trūkumus ir neatitikimus tarptautiniams teisės aktams bei teismų praktikai dėl to, kad nereglamentuojamos nuteistųjų iki gyvos galvos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos ir toks paleidimas netaikomas; taip pat pateikta nuomonė apie kitas teisės aktuose nuteistiesiems iki gyvos galvos numatytas galimybes išeiti į laisvę, atkreiptas dėmesys į pasikeitusią teismų praktiką skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę bei laisvės atėmimo iki gyvos galvos prasmę. Pareiškėjas kreipimesi prašė atsakyti į šiuos klausimus: „1. Ar Lietuvos Respublika įsipareigojusi laikytis Europos Sąjungos Žmogaus Teisių Konvencijoje nurodytų teisės normų?; 2. Ar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra sukurtas mechanizmas nuteistųjų iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimui suteikiant viltį nuteistiems iki gyvos galvos sušvelninti bausmę?; 3. Kada paskutinį kartą buvo peržiūrimas nuteistųjų iki gyvos galvos nuosprendžių atitikmuo aktualiai teismų praktikai, ar šiai dienai padaryta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama taip pat kaip nusikaltimo padarymo momentu?; 4. Kada paskutinį kartą buvo svarstoma lygtinio paleidimo galimybė nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos?; 5. Ar Konstitucijos 84 str. numatyta Prezidento malonė yra priskiriama prie bylos peržiūrėjimo sampratos, t. y. ar, sprendžiant malonės prašymo rekomendacijos klausimą, malonės komisija nagrinėja nuteistojo nuosprendžio atitikmenis aktualiai teismų praktikai ir pagal kokius kriterijus yra rekomenduojama Prezidentui suteikti malonę vienam ar kitam asmeniui?; 6. Kada paskutinį kartą Lietuvoje nuteistiesiems iki gyvos galvos buvo taikoma amnestija ir ar Lietuvos Respublikos įstatymuose yra numatyta Seimui svarstyti amnestijos klausimą privalomąja tvarka nustatytais terminais?; 7. Kokia suma pinigine išraiška yra skiriama vieno kalinio išlaikymui kiekvieną mėnesį ir kiek realiai šiai dienai Lietuvoje yra nuteistų ir bausmę įkalinimo įstaigose atliekančių kalinių; 8. Kiek iš įkalinimo įstaigose atliekančių bausmę asmenų turi galimybę dirbti ir kiek darbo vietų suteikiama asmenims, įkalintiems iki gyvos galvos?; 9. Kiek asmenų, įkalintų iki gyvos galvos, turi galimybę mokintis ir gauti aukštojo mokslo išsilavinimą ir pagal kokius atrankos kriterijus ši privilegija yra suteikiama, jei tokia privilegija yra?; 10. Kas kiek laiko yra vertinama iki gyvos galvos nuteistojo teisinės padėties pokyčių galimybė, t. y., psichologinė nuteistųjų iki gyvos galvos būsena, elgsenos kaita, tobulėjimo rodikliai, požiūris į reabilitacijos programas, draudimo ir pareigų vykdymas, elgesys bausmės atlikimo metu ir kaip nuteistųjų iki gyvos galvos asmenų teisinės padėties pokyčių galimybių įvertinimo procedūros skiriasi nuo terminuotas bausmes atliekančių asmenų teisinės padėties pokyčių galimybių įvertinimo?; 11. Kuo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skiriasi sąvoka asmuo: asmens, atliekančio neterminuotą laisvės atėmimo bausmę, sąvoka nuo asmens, kuris atlieka terminuotą laisvė atėmimo bausmę?; 12. Kadangi Europos Sąjungos rekomendacijose, paremtose praktika ir moksliniais tyrimais, nurodyta, kalinčiam iki gyvos galvos turi būti taikomas progresyvinis bausmės atlikimo principas, t. y. palaipsniui gerinant gyvenimo sąlygas, prašau informuoti, kokios skatinančios priemonės numatytos asmenims, kurie bausmę atlieka nepriekaištingai, nuobaudų neturi, mokosi, yra ne kartą skatinti, neturi nuobaudų, jau yra perkelti kalėti geresnėmis sąlygomis ir bausmę atlieka daugiau nei 20 metų. Ar tokios skatinančios priemonės yra numatytos kaip motyvuojančios siekti vienintelio bausmę atliekančio žmogaus tikslo – laisvės?; 13. Ar Teisingumo ministerija ketina inicijuoti lygtinio paleidimo įstatymo projekto svarstymą? Jei taip, prašau nurodyti numatomą šio veiksmo datą; 14. Ar įstatymo, numatančio lygtinio paleidimo galimybę asmenims nuteistiems iki gyvos galvos, projektas yra parengtas, ar buvo teikiamas Seimo svarstymui, jei taip, tai nurodykite datas, jei ne, nurodykite priežastis“;

4.2. Teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. raštą Nr. (1.23)7R-1483, kuriuo atsakyta į Pareiškėjo 2017 m. sausio 24 d. kreipimąsi. Šiame rašte, be kitų aplinkybių, nurodoma, kad „laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos yra griežčiausia bausmė, kuri taikoma tik kaip išimtinė valstybės prievartos priemonė ir tik asmeniui, padariusiam labai sunkų nusikaltimą. Asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, dėl jo padaryto sunkaus nusikaltimo yra laikomas ypač pavojingu visuomenei, todėl jam paskirtai bausmei atlikti nustatytos sąlygos skiriasi nuo kitų bausmių atlikimo sąlygų ir yra pačios griežčiausios. Tokia bausme, taip pat griežčiausiomis bausmės atlikimo sąlygomis, siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atitinkamai ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos netaikomas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso [...] 158 straipsnis). Pažymėtina, kad BVK 158 straipsnyje numatyti ir kiti pagrindai, kada nuteistųjų lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų nėra galimas, pavyzdžiui, asmenims, nuteistiems už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose. Kartu atkreipiame dėmesį, kad baudžiamieji įstatymai nustato kitas galimybes iki gyvos galvos nuteistą asmenį atleisti nuo bausmės arba ja sušvelninti. Švelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę arba nuo jos atleisti gali Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas amnestijos aktą (Konstitucijos 67 straipsnio 19 punktas ir Baudžiamojo kodekso 78 straipsnis), ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, priimdamas dekretą dėl malonės suteikimo (Konstitucijos 84 straipsnio 23 punktas ir Baudžiamojo kodekso 79 straipsnis). Be to, nuo tolesnio bausmės atlikimo gali būti atleistas asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga (Baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 2 dalis). Sprendimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės priima teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamus veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką. Atkreipiame dėmesį, kad, pagal BVK 9 straipsnyje įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių vykdymo principą, nuteistojo teisinė padėtis, visų pirma, priklauso nuo paties nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į tai, siekdamas, kad švelnėtų nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo sąlygos (pavyzdžiui, atlikus bausmę kalėjime 10 metų jis būtų perkeltas tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus, o iš pataisos namų į atvirąja koloniją), o vėliau – būtų svarstomos ir galimybės švelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę (pavyzdžiui, taikant malonę), visų pirma, savo pozityviu elgesiu, dalyvavimu socialinės reabilitacijos priemonėse ir nenukrypstamu pareigų vykdymu turi įrodyti, kad įvyko esminiai ir negrįžtami šio asmens mąstymo bei elgesio pokyčiai, sumažėjo pavojingumo visuomenei laipsnis, asmuo tapo vertu pasitikėjimo, kad jo teisinė padėtis būtų švelninama. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šiuo metu galiojantis ir praktikoje taikomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, kadangi yra sudarytos realios galimybės švelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę arba nuo jos atleisti. Klausimas dėl galimybių inicijuoti atitinkamas BVK pataisas galėtų būti svarstomas tik tada, jei Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs šiuo metu svarstomas pareiškėjų peticijas (M. ir 7 kiti prieš Lietuvą), pripažintų, kad galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas nuteistųjų laisvės atėmimu iki gyvos galvos atžvilgiu, yra nesuderinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Atsakydami į kitus Jums rūpimus klausimus, informuojame, kad tiek pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį, tiek ir šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą (Baudžiamąjį kodeksą), laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė galėjo (gali) būti skiriama už iš esmės identiškų nusikalstamų veikų padarymą (nužudymas dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, dviejų ar daugiau asmenų nužudymas, nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai arba kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir pan.). Pažymėtina, kad amnestijos akto priėmimas ir amnestijos taikymo apimtis yra išimtinė Lietuvos Respublikos Seimo prerogatyva. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo priimti amnestijos aktai nebuvo laikyti asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistiesiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis asmenims sudarytos iš esmės identiškos resocializacijos galimybės, kaip ir terminuotas laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuleistiesiems: jie gali mokytis, dirbti, užsiimti individualia ar kūrybine veikla, dalyvauti elgesio korekcijos programose. Šiems asmenims taip pat sudaromi individualūs socialinės reabilitacijos planai, atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, įgyvendinamos priemonės, prisidedančios prie kintamųjų kriminogeninių veiksnių šalinimo. Išsamesnės informacijos apie nuteistųjų socialinės reabilitacijos organizavimą galite rasti BVK XI skyriaus trečiajame skirsnyje. Taip pat informuojame, kad Jus dominantys bausmių vykdymo sistemos statistiniai duomenys (įkalintų asmenų, dirbančių, besimokančių / studijuojančių nuteistųjų skaičius, išlaidos, tenkančios vienam įkalintam asmenini išlaikyti, ir pan.) yra nurodyti Kalėjimų departamento metinėse ataskaitose, kurios viešai skelbiamos šios ištaigos internete svetainėje [...]. Atsižvelgiant į tai, su minėtais duomenimis galite susipažinti savarankiškai, pasinaudojęs pataisos įstaigoje įrengta riboto interneto prieiga. [...]“;

4.3. 2017 m. kovo 6 d. kreipimąsi, adresuotą teisingumo ministrei, kuriame Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas atsakyti į jam aktualius klausimus (nurodytus šios pažymos 4.1 punkte). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo ministerijos pateiktame atsakyme (šios pažymos 4.2 punktas) išvardintos galimybės nuteistajam iki gyvos galvos sušvelninti skirtą bausmę nepriklauso nuo nuteistojo valios, dėl to nėra įgyvendinamas teisingo ir progresyvaus bausmių vykdymo principas. Po to, kai prieš 12 metų buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus, bausmės atlikimo sąlygos nepakito (t. y. nebuvo sušvelnintos). Pareiškėjo nuomone, jo asmenybės pokyčiai yra akivaizdūs, jis yra įvykdęs visas Teisingumo ministerijos atsakyme nurodytas sąlygas, jo elgesys pozityvus, dalyvauja visose įmanomose socialinės reabilitacijos priemonėse, esminiai ir negrįžtami jo mąstymo bei elgesio pokyčiai akivaizdūs, nėra pavojingas visuomenei ir yra vertas pasitikėjimo, todėl prašo įpareigoti atsakingą instituciją perkelti jį į atvirąją koloniją, taip, kaip savo rašte nurodė Teisingumo ministerija. Taip pat jis prašo įvertinti viceministro pasirašytą atsakymą, kuris, Pareiškėjo nuomone, yra neišsamus, atsakyta ne į visus pateiktus klausimus, pateikti atsakymai neatitinka teismų praktikos, nurodyta netinkama pateikto atsakymo apskundimo tvarka;

4.4. Teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. raštą Nr. (1.23)7R-3109, kuriuo atsakyta į Pareiškėjo 2017 m. kovo 6 d. kreipimąsi. Šiame rašte, be kitų aplinkybių, nurodoma:

„Išnagrinėjus Jūsų kreipimąsi, atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. (1.23.) 7R-1483 Jums buvo pateikta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonė dėl Jūsų 2017 m. sausio 24 d. kreipimesi pateiktų klausimų, susijusių su laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybėmis, taip pat nurodyti Jus dominančių statistinių duomenų ir kitos viešai skelbiamos ar pataisos įstaigoje nuteistiesiems prieinamos informacijos šaltiniai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, [...] 12 punktu, dėl klausimų, į kuriuos Jums jau buvo atsakyta nurodytame Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašte, toliau nebus pasisakoma.

Papildomai paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso [toliau vadinama ir – BPK] IX dalyje įtvirtinti atvejai, kai baudžiamoji byla gali būti peržiūrėta, atnaujinus baudžiamosios bylos nagrinėjimą. [...] Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neturi duomenų apie tai, kad, pasinaudojus nurodytais baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindais, būtų buvę panaikinti ar pakeisti įsiteisėję teismų nuosprendžiai, kuriais asmenims skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.

Taip pat pastebėtina, kad paskatinimo priemonių nuteistiesiems taikymas yra pataisos įstaigos administracijos teisė, bet ne pareiga. Be to, nuteistojo elgesio pokyčių rezultatus pagal patvirtintas metodikas objektyviai įvertina kvalifikuoti pataisos įstaigos atstovai (psichologai, socialiniai darbuotojai), bet ne pats nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, jeigu manote, kad pataisos įstaigos administracija nepagristai atsisako Jums skirti paskatinimo priemones, tokius veiksmus (neveikimą) turite teisę apskųsti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso [toliau vadinama ir – BVK] 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu informuojame, kad pagal BVK 

140 straipsnio 4 dalį į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo gali būti perkelti tik terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas iki šiol nėra konstatavęs, kad nacionaliniais teisės aktais įtvirtintas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo mechanizmas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, todėl ir klausimas dėl papildomų šios bausmės švelninimo mechanizmų nėra svarstomas. Pažymėtina, kad EŽTT šiuo metu nagrinėja pareiškėjų peticijas (M. ir 7 kiti prieš Lietuvą) dėl Lietuvoje galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas nuteistųjų laisvės atėmimu iki gyvos galvos atžvilgiu, galimo prieštaravimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija svarstys galimybes inicijuoti atitinkamas baudžiamųjų įstatymų pataisas tik tuo atveju, jei EŽTT priims pareiškėjų peticijas tenkinantį galutinį sprendimą minėtoje byloje.

Šis atsakymas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

Skundo tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos teisės aktai

5. Baudžiamojo kodekso:

5.1. 50 straipsnis „Terminuotas laisvės atėmimas“

„3. Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas“;

5.2. 51 straipsnis „Laisvės atėmimas iki gyvos galvos“

„3. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka kalėjime. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus.“ 

 

6. Bausmių vykdymo kodekso

6.1. 90 straipsnis „Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji“

„1. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka“;

6.2. 140 straipsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės“

„4. Pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.“

7. Viešojo administravimo įstatymo:

7.1. 2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“

„15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti“.

7.2. 36 straipsnis „Administracinės procedūros sprendimo apskundimas“

„Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.“

8. Administracinių bylų teisenos įstatymo:

23 straipsnis „Teisė paduoti skundą (prašymą, pareiškimą)“

„1. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.“

9. Administracinių ginčų komisijų įstatymo:

9.1. 7 straipsnis „Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija“

„1. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus“;

9.2. 8 straipsnis „Skundo (prašymo) teisė“

„Į administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.“

10. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau vadinama – Teisės gauti informaciją įstatymas):

10.1. 15 straipsnis „Atsisakymas pateikti dokumentus“

„1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu:

[...]

2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis;

3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis;

[...]“;

10.2. 22 straipsnis „Pareiškėjo teisė apskųsti institucijos veiksmus“

„Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotiniam naudojimui, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

11. Dokumentų ir archyvų įstatymo:

11 straipsnis „Dokumentų rengimas, tvarkymas, apskaita“

„1. Dokumentai turi būti rengiami laikantis teisės norminiuose aktuose atitinkamiems dokumentams nustatytų reikalavimų.“

 

12. Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės):

12.1. 47 punktas – „Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį:

[…]

47.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma“;

12.2. 49 punktas – „Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. [...].“

13. Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau vadinama – Dokumentų rengimo taisyklės):

57 punktas

– „Siunčiamų dokumentų [...] rekvizitai yra šie: herbas arba prekių ženklas, dokumento sudarytojo pavadinimas, įstaigos duomenys, adresatas, dokumento pavadinimas (raštuose – antraštė), dokumento data, registracijos numeris, gauto dokumento nuoroda (atsakomuosiuose dokumentuose), dokumento tekstas, parašas, dokumento rengėjo nuoroda.“

Skundo tyrimui reikšminga teismų praktika

 

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016, nurodyta:

„[...] atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal pastaraisiais metais plėtojamą EŽTT praktiką laisvės atėmimo iki gyvos galvos skyrimas suaugusiam kaltininkui savaime nėra draudžiamas, tačiau „nemažintino“

(t. y. tokio, kuris negali būti mažinamas, švelninamas) (angl. irreducible) laisvės atėmimo iki gyvos galvos skyrimas suaugusiajam gali sukelti problemą pagal Konvencijos 3 straipsnį, pagal kurį niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (pvz., Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Kafkaris prieš Kiprą, [...] 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Kaytan prieš Turkiją, peticijos Nr. 27422/05; 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Gurban prieš Turkiją, peticijos Nr. 4947/04; Didžiosios kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Murray prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 10511/10). EŽTT 2013 m. gruodžio 12 d. perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei bylą M. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 22662/13), kurioje aštuoni pareiškėjai, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pagal Konvencijos 3 straipsnį skundžiasi dėl jos sušvelninimo galimybės nebuvimo; sprendimas šioje byloje dar nepriimtas ir jo priėmimo data nėra žinoma. [...]

EŽTT praktikoje taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į vertinimo laisvę, kuri turi būti suteikiama Susitariančiosioms Valstybėms baudžiamosios justicijos ir bausmės skyrimo srityje, EŽTT užduotis nėra nustatyti šio peržiūrėjimo formą (teisminę ar atliekamą vykdomosios valdžios) ar terminą. Tačiau lyginamoji ir tarptautinė teisė aiškiai rodo, kad peržiūrėjimas turi būti garantuojamas ne vėliau kaip praėjus dvidešimt penkeriems metams po laisvės atėmimo iki gyvos galvos paskyrimo. Asmuo, nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, turi teisę bausmės atlikimo pradžioje (t. y. kai bausmė galutinai paskirta) žinoti, ką jis turi daryti, kad būtų svarstomas jo paleidimas į laisvę ir kokios yra šio peržiūrėjimo sąlygos, įskaitant tai, kada jis bus atliekamas ar kada dėl jo galima kreiptis (Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją, § 246).

Taigi EŽTT praktikoje (bent iki šiol) konkreti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo forma nenustatoma, vadinasi, skirtingai negu teigia kasatoriai, iš šios praktikos negalima daryti išvados, kad peržiūrėjimas gali būti užtikrintas tik įtvirtintus nacionalinėje teisėje laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistų asmenų lygtinio paleidimo institutą ir jį taikant. Priešingai, ir pačių kasatorių nurodomuose EŽTT sprendimuose yra konstatuota, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį reikalaujamą bausmės peržiūrėjimą iš principo gali atlikti ir vykdomosios valdžios institucija (Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, § 120; Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją, § 246; Öcalan prieš Turkiją (Nr. 2), § 198; Laszló Magyar prieš Vengriją, § 51). Be kita ko, EŽTT praktikoje pripažįstama, kad su šiais reikalavimais gali būti suderinama Prezidento malonė (Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Murray prieš Nyderlandus § 99, su tolesnėmis nuorodomis). Konvencijos 3 straipsnio pažeidimai kasatorių nurodomose EŽTT bylose buvo nustatyti ne savaime dėl to, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos peržiūrėjimas buvo pavestas vykdomosios valdžios institucijoms, pavyzdžiui, Respublikos Prezidentui, o dėl konkrečių malonės įgyvendinimo tvarkos reglamentavimo ir praktikos trūkumų, būdingų atitinkamoms valstybėms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, skirtingai negu teigiama kasaciniame skunde, vadovaujantis EŽTT praktika, galimybė peržiūrėti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pagal Konvencijos 3 straipsnį gali būti užtikrinta, be kita ko, nacionalinėje teisėje įtvirtinus Prezidento malonės institutą. Toks modelis galioja ir Lietuvoje; teisėjų kolegijos vertinimu, jo reglamentavimui nėra būdinga visuma tokių trūkumų, kurie nulėmė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nustatymą EŽTT nagrinėtose kitų valstybių bylose. Respublikos Prezidento malonės teisė įtvirtinta 

Konstitucijos84 straipsnio 23 punkte. BK79 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malonės prašymą. Malonės suteikimo tvarką nustato Respublikos Prezidentas. Prezidento 2007 m. vasario 15 d. dekretu Nr. 1K-880 „Dėl Malonės komisijos sudarymo ir jos nuostatų“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 22-823) sudaryta Malonės komisija (toliau – Komisija) nuteistųjų malonės prašymams preliminariai svarstyti ir pasiūlymams teikti ir patvirtinti Malonės prašymų
nagrinėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai). Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos 
Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais (Nuostatų 2 punktas). Nuostatuose įtvirtinta malonės prašymų padavimo ir nagrinėjimo tvarka, be kita ko, aiškiai nustatyta, kad asmenų, nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, malonės prašymai gali būti svarstomi ne anksčiau, kaip atlikus dešimties metų laisvės atėmimo bausmės (Nuostatų 9 punktas). Pagal Nuostatų 12 punktą teikiant malonę atsižvelgiama į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, elgesį, požiūrį į darbą, atliktos bausmės laiką, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos, visuomeninių organizacijų bei buvusių darboviečių nuomonę ir į kitas aplinkybes. Nepatenkinus malonės prašymų, pakartotinai pateikti malonės prašymai svarstomi praėjus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams nuo ankstesnio svarstymo (Nuostatų 17 punktas). Taip pat pažymėtina, kad Konvencija yra Lietuvos Respublikos ratifikuota tarptautinė sutartis, t. y. sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos138 straipsnio 3 dalis), kuri taikoma tiesiogiai (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada „Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Taigi Prezidentas, įgyvendindamas savo įgaliojimus (taip pat ir diskrecinius), bendriausia prasme vadovaujasi ir Konvencija bei EŽTT praktika (be kita ko, ir dėl reikalavimų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimui pagal Konvencijos 3 straipsnį). Konvencijos reikalavimais savo veikloje vadovaujasi ir Komisija (tai išplaukia iš Nuostatų 2 punkto). Svarbu ir tai, kad nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos atliekant bausmę suteikiama galimybė ugdyti galimam grįžimui į laisvę būtinus socialinius įgūdžius, pavyzdžiui, organizuojamas jų bendrasis ugdymas ir profesinis mokymasis (BVK167 straipsnio 2 dalis); jeigu patys to pageidauja, jie gali dirbti (BVK167 straipsnio 3 dalis), ir kt. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į malonės taikymo asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos, praktiką, kuri patvirtina malonės veiksmingumą de facto. Prezidento 2012 m. gegužės 9 d. dekretu Nr. 1K-1060 „Dėl malonės suteikimo J. B.“, 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu nuteistam laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmė pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą dvidešimt penkeriems metams. [...]

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į kasacinio skundo argumentus bei kasacinio teismo įgaliojimų ribas, išplėstinė septynių teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Prezidento malonės instituto specifiką ir EŽTT pripažįstamą valstybių vertinimo laisvę reglamentuojant laisvės atėmimo iki gyvos galvos sumažinimo galimybes, nėra pagrindo išvadai, jog Lietuvos Respublikos Prezidento malonės sistema neatitiktų Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Tokios pozicijos iki šiol laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-314-696/2015, 2PA-113/2014).“

Tyrimo išvados

15. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

15.1. dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. atsakymo į Pareiškėjo kreipimąsi;

15.2. dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. atsakymo į Pareiškėjo kreipimąsi.

Dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. atsakymo į Pareiškėjo kreipimąsi

16. Pareiškėjas Skunde teigia, kad 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi raštu į Teisingumo ministeriją su prašymu atsakyti į jam aktualius klausimus, tačiau viceministras 2017 m. vasario 17 d. raštu neišsamiai atsakė į klausimus, neįsigilino į užduotų klausimų esmę, atsakė ne į visus klausimus. Asmuo pažymi, kad Teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. atsakyme buvo nurodyta galimybė sušvelninti bausmę –  už gerą elgesį būti perkeltam į atvirąją koloniją, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tokios galimybės nuteistiesiems iki gyvos galvos nėra, taigi pateiktame atsakyme buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Šiame rašte, be kita ko, rašoma, kad jis gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniams teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokius reikalavimus dėl teisės akto, kuriuose aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, nustatytos teisės bei juridinės pareigos.

 

17. Pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 47.4 punktą, atsakymai į asmenų kreipimusis parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma.

Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo metu išanalizavus Pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. kreipimosi turinį, darytina išvada, kad šiame kreipimesi Pareiškėjas išdėstė savo nuomonę nuteistųjų iki gyvos galvos teisinės padėties klausimu, pateikė nuomonę apie teisinio reglamentavimo galimą prieštaravimą EŽTT sprendimams ir kitiems teisės aktams, prašė pateikti atsakymus (informaciją) į kreipimesi pateiktus klausimus, t. y. šis kreipimasis atitiko Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 47.4 punkte nurodytus kriterijus, pagal kuriuos į tokio pobūdžio asmenų kreipimusis rengiamas laisvos formos atsakymas. Pareiškėjui pateiktame atsakyme paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės nuteistiesiems iki gyvos galvos, taip pat paaiškinta, kad lygtinio paleidimo galimybė nenumatoma ir kitoms nuteistųjų grupėms (pvz., nuteistiesiems už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose). Pareiškėjui pateikta bendro pobūdžio informacija apie tai, kad nuteistiesiems iki gyvos galvos yra numatytos kitos galimybės sušvelninti bausmę arba būti atleistiems nuo bausmės pagal Seimo priimtą amnestijos aktą, pagal Prezidento dekretą dėl malonės suteikimo, teismo sprendimu, nuteistajam susirgus sunkia nepagydoma liga. Taip pat Pareiškėjui buvo paaiškinta apie nuteistųjų iki gyvos galvos resocializacijos galimybes, kurios yra tokios pačios kaip ir terminuotu laisvės atėmimu nuteistiems asmenims. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismų praktikoje (šios pažymos 14 punktas) iki 2017 m. gegužės 23 d. priimto EŽTT sprendimo byloje M. ir 7 kiti prieš Lietuvą buvo laikomasi nuostatos, kad galiojantis teisinis reglamentavimas, taikant Prezidento malonės suteikimo institutą, sudaro galimybę sušvelninti nuteistiesiems iki gyvos galvos skirtą bausmę ir tai neprieštarauja Konvencijos 3 straipsniui bei EŽTT praktikai. Tokios pozicijos laikėsi ir Teisingumo ministerija, aiškindama, kad teisinis reglamentavimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistiesiems iki gyvos galvos yra pakankamas. Teisingumo ministerija, atsisakydama pateikti Pareiškėjo prašomus statistinius duomenis (apie nuteistųjų skaičių, jų išlaikymo kaštus, dirbančių ir besimokančių nuteistųjų skaičių ir pan.), vadovavosi Teisės gauti informaciją įstatymo nuostata, kad institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu prašomi dokumentai yra paskelbti naudojant elektronines priemones (šios pažymos 10.1 punktas), ir Pareiškėjui pateikė nuorodą į prašomos informacijos šaltinį, taip pat nurodė tvarką, kaip Pareiškėjas gali susipažinti su jo pageidaujama informacija.

Pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 49 punktą, asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Teisės gauti informaciją 22 straipsnyje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą arba neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotiniam naudojimui, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad kiekvienas asmuo manydamas, kad jo teisės ir / arba teisėti interesai pažeisti turi teisę su skundu kreiptis į teismą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. rašte buvo netinkamai nurodyta šio rašto apskundimo tvarka.

18. Teisingumo ministerija 2017 m. vasario 17 d. rašte, be kita ko nurodė, kad, „atlikus bausmę kalėjime 10 metų, jis būtų perkeltas tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus, o iš pataisos namų į atvirąja koloniją“. Pagal Baudžiamojo kodekso 51 straipsnį, nuteistieji iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjime, pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus. Pagal Bausmių vykdymo kodeksą, atvirosiose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlikti gali tik už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirosiose kolonijose (šios pažymos 6.1 punktas), ir nuteistieji, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (šios pažymos 6.2 punktas). Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistuosius, kuriems skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tolesniam bausmės atlikimui perkelti į atvirąją koloniją. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. rašte Pareiškėjui buvo pateikta neteisinga ir tikrovės neatitinkanti informacija.

Be to, pagal Dokumentų ir archyvų įstatymą, dokumentai turi būti rengiami laikantis teisės norminiuose aktuose atitinkamiems dokumentams nustatytų reikalavimų (šios pažymos 11 punktas). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjui pateiktame atsakyme nebuvo nurodyta dokumento rengėjo nuoroda, nors to reikalaujama Dokumentų rengimo taisyklėse (šios pažymos 13 punktas).

19. Remiantis pirmiau išdėstytų nustatytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad Teisingumo ministerija kreipimąsi išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, Pareiškėjui pateikė prašomą informaciją arba nurodė šaltinius, kuriuose Pareiškėjas su prašoma informacija gali susipažinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. atsakyme Pareiškėjui buvo pateikta neteisinga ir tikrovės neatitinkanti informacija apie nuteistųjų iki gyvos galvos galimybes tolesniam bausmės atlikimui būti perkeltiems į atvirąją koloniją, atsakymas neatitinka Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų, Skundo dalis dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. atsakymo į Pareiškėjo kreipimąsi pripažintina pagrįsta.

Teisingumo ministrei rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje Teisingumo ministerijos raštuose pareiškėjams būtų pateikiama tiksli ir teisinį reglamentavimą atitinkanti informacija, dokumentai būtų rengiami laikantis Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų.

Dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. atsakymo į Pareiškėjo kreipimąsi

20. Pareiškėjas Skunde teigia, kad, nesutikdamas su 2017 m. vasario 17 d. Teisingumo ministerijos atsakymu, „Administracinių bylų teisenos įstatyme ir teismų praktikoje išaiškinta tvarka“ apskundė teisingumo viceministro pateiktą atsakymą tiesioginiam atsakymą pasirašiusio pareigūno vadovui – teisingumo ministrei. Skundu prašė išnagrinėti atsakymą ir įpareigoti viceministrą patikslinti 2017 m. vasario 17 d. atsakymą į Pareiškėjo kreipimąsi, atsakyti į neatsakytus klausimus. Taip pat Pareiškėjas prašė įpareigoti atsakingą instituciją, atsižvelgiant į viceministro išvardintus galimus bausmės švelninimo būdus, atkreipus dėmesį į tai, kad Pravieniškių pataisos namuose bausmę atlieka jau 12 metų, spręsti klausimą dėl galimybės perkelti jį į atvirąją koloniją. Teisingumo ministrė į jo skundą neatsakė, neinformavo apie skundo nagrinėjimą ir priimtus sprendimus, tačiau 2017 m. balandžio 20 d. Pareiškėjas gavo viceministro raštą Nr. (1.23.)7R-3109 „Dėl Jūsų kreipimosi“.

Su Teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. pateiktu atsakymu nesutinka, nes mano, kad viceministras, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą dėl paties viceministro pasirašyto rašto, negalėjo būti objektyvus ir tinkamai įvertinti padarytų klaidų, 2017 m. vasario 17 d. rašte atsakant į 2017 m. sausio 23 d. kreipimesi pateiktus klausimus. Dėl to Pareiškėjas mano, kad atsakymą į skundą pateikė pareigūnas, kurio priimtas sprendimas buvo skundžiamas.

21. Pagal Viešojo administravimo įstatymą skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (šios pažymos 7.1 punktas). Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad 2017 m. vasario 17 d. atsakymas Pareiškėjui būtų sukėlęs kokias nors teisines pasekmes. Šiuo atveju Pareiškėjas manė, kad pateiktas atsakymas yra klaidingas ir dėl to su juo nesutiko. Todėl vien tai, kad Pareiškėjas pakartotiniame kreipimesi nurodė, jog nesutinka su 2017 m. vasario 17 d. atsakymo argumentais, tokio kreipimosi nėra pagrindo laikyti skundu Viešojo administravimo įstatymo prasme.  Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad Pareiškėjo 2017 m. kovo 6 d. kreipimąsi išnagrinėjo netinkamas subjektas. 

22. Seimo kontrolieriui atlikto tyrimo metu išanalizavus Teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. raštą, kuriuo atsakyta į Pareiškėjo 2017 m. kovo 6 d. kreipimąsi, ir nustačius, kad Pareiškėjui pateiktame atsakyme buvo paaiškinta apie nuteistųjų elgesio pokyčių rezultatų nustatymo (įvertinimo) tvarką, apie nuteistųjų skatinimo tvarką, apie teisinio reglamentavimo tinkamumą ir apie galimybes atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, darytina išvada, kad 2017 m. kovo 6 d. kreipimasis Teisingumo ministerijoje buvo išnagrinėtas išsamiai ir visapusiškai, Pareiškėjui papildomai paaiškintos su kreipimesi išdėstyta nuomone susijusios aplinkybės. Tai, kad Teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. rašte buvo objektyviai išnagrinėtos Pareiškėjo 2017 m. kovo 6 d. kreipimesi nurodytos aplinkybės, patvirtina ir aplinkybė, kad buvo ištaisyta Pareiškėjui 2017 m. vasario 17 d. rašte pateikta netiksli informacija apie galimybę nuteistajam laisvės atėmimu iki gyvos galvos būti perkeltam tolesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją. 

23. Remiantis pirmiau išdėstytų nustatytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad

Pareiškėjo 2017 m. kovo 6 d. kreipimasis Teisingumo ministerijoje buvo išnagrinėtas tinkamo subjekto, pateiktas 2017 m. balandžio 11 d. atsakymas yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas. Dėl šių priežasčių Skundo dalis dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. atsakymo į Pareiškėjo kreipimąsi atmestina.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

24. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia:

X skundo dalį dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. atsakymo į jo kreipimąsi pripažinti pagrįsta.

25. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia:

X skundo dalį dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. atsakymo į jo kreipimąsi atmesti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

26. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 17 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrei Mildai Vainiutei rekomenduoja:

26.1. imtis priemonių, kad ateityje Teisingumo ministerijos raštuose pareiškėjams būtų pateikiama tiksli ir teisinį reglamentavimą atitinkanti informacija;

26.2. imtis priemonių, kad Teisingumo ministerijos dokumentai būtų rengiami laikantis Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierių Augustiną Normantą pavaduojantis

Seimo kontrolierius            Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-725
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį