Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR VALSTYBĖS VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017-06-07 gavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos persiųstą X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau vadinama – ir VTAS) pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Tarnyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko – Y – teisių ir teisėtų interesų apsauga, ir nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis bei teikiant atsakymus.

2.     Pareiškėja skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:

              2.1.  „Aš, vaikų psichologė X, kreipiuosi [...] prašydama padėti išsiaiškinti mano kliento Y /duomenys neskelbtini/ bylos [Tarnyboje] vykdymo procesą ir esamą padėtį“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

              2.2.  „2017 m. vasario 20 d. kreipiausi į [Tarnybą]  [...] dėl Y patiriamo psichologinio smurto, nepriežiūros bei galimo fizinio smurto.“

              2.3.   „2017 m. kovo 20 d. gavau el. laišką, jog mano pareiškimas buvo užregistruotas. Daugiau jokios informacijos apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi bei kokia esama bylos padėtis, informacijos negavau.“

              2.4.  „Mano turimomis žiniomis vaiko gyvenimo sąlygos nepasikeitė, vaikas toliau yra žalojamas, nuo kreipimosi dienos praėjus beveik 3 mėnesiams vaikas kol kas nėra gavęs jokios realios pagalbos iš [Tarnybos] (neatliktos jokios ekspertizės, nesuteikta psichologo pagalba ir pan.).“

              2.5.  „2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. el. paštu kreipiausi į [Tarnybą], klausdama, kokia esama situacija, tačiau negavau jokio atsakymo.“

3.

Pareiškėja prašo Seimo kontrolieriaus išsiaiškinti dėl skunde nurodytų aplinkybių.

4. Atkreiptinas dėmesys, jog Seimo kontrolierius, 2017-06-07 gavęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos persiųstą Pareiškėjos skundą dėl atsakingų institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko – Y – teisių ir teisėtų interesų apsauga, ir nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis bei teikiant atsakymus, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta, jog Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu padaro išvadą, kad skundą tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje ar įstaigoje, priėmė sprendimą atsisakyti tirti Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybesdėl atsakingų pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko Y teisių ir teisėtų interesų apsauga. Atsižvelgdamas į skunde nurodytos problemos aktualumą, Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsniu, 2017-06-14 raštu Nr. 4D-2017/1-804/3D-1737 persiuntė Pareiškėjos skundą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, prašydamas pagal kompetenciją atidžiai jį išnagrinėti ir pateikti Pareiškėjai motyvuotą bei teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą, informuojant Pareiškėją, ar jos skunde nurodytu atveju nebuvo pažeistos vaiko Y teisės ir teisėti interesai, taip pat ar atsakingos institucijos ėmėsi visų būtinų veiksmų vaiko Y  teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.

               Pareiškėjos skundo dalis dėl Savivaldybės administracijos VTAS pareigūnų ir Tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis bei teikiant atsakymus, priimta ir Seimo kontrolieriaus tiriama.

TYRIMAS IR IŠVADOS

             Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, Seimo kontrolierius dėl Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir į Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Tarnyba)

.

6. Savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:

6.1. „[...]. [...] mažamečio Y šeima [VTAS] yra žinoma nuo 2014 metų, kuomet tarp buvusių sutuoktinių prasidėjo skyrybų procesas ir tarpusavio nesutarimai dėl sūnaus priežiūros/ugdymo sustiprėjo. [...].“

              6.2.  „[Pareiškėja] kreipėsi el. paštu vaikut@vilnius.lt į [Savivaldybės administracijos]  Vaiko teisių apsaugos skyrių 2017-02-20.“

              6.3. „[...] 2017-02-21 [VTAS] Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Evelina Martinkienė gavo vykdyti minėtą pareiškimą. [...] [VTAS], vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, neturėdamas teisinio pagrindo pateikti tretiesiems asmenims, šiuo atveju [Pareiškėjai], detalesnės informacijos apie prašymo nagrinėjamus rezultatus, raštu 2017-03-20 Nr. A732-3070 išsiuntė atsakymą [...]. [...]

, [Pareiškėjos] pateikta informacija, jog „2017 m. kovo 20 d. gavau el. laišką, jog mano pareiškimas buvo užregistruotas“, nėra tiksli [...].“

              6.4. „[...] [VTAS] reaguodamas į 2017-02-06 gautą mažamečio Y motinos Z prašymą [...], į 2017-02-20 mažamečio tėvo A prašymą [...] bei [Pareiškėjos] pareiškimą, atliko tokius veiksmus:

              2017-02-21 organizavo pokalbį su mažamečio Y tėvais, po įvykusio pokalbio parengė atsakymus [...];

              2017-02-27 išsiuntė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ojo PK Viešosios policijos skyriaus viršininkui pagal kompetenciją nagrinėti A prašymą [...];

              2017-02-28 [VTAS] Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio inspektorius lankėsi mažamečio Y šeimoje [...];

              2017-03-03 vadovaudamiesi [VTAS] rekomendacijomis, mažamečio tėvai A ir Z [...] kreipėsi į VšĮ „Paramos vaikams centrą“ dėl mediacijos paslaugų teikimo. Šiuo metu mediacijos paslaugos - individualios sesijos, bendros sesijos ir šaudyklinė mediacija tęsiasi, ilgainiui kompromisai yra randami. Minėto centro mediatorės-psichologės teigimu: „Abu mažamečio Y tėvai siekia aukščiausių vaiko poreikių ir interesų tenkinimo, tačiau jų požiūriai į vaiko raidą ir jos pasiekimus, vaiko auklėjimą ir priežiūrą neretai skiriasi, kas sąlygoja nesutarimus, ginčus, konfliktines situacijas. Tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra sklandi“;

              2017-03-08 [VTAS] gavo iš Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos raštą „Dėl Y“ [...];

              2017-03-17 [VTAS] gavo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimą „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą“ [...].

              6.5. „[...] vadovaudamiesi Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 34 punktu, pažymime, kad nuo 2017-02-21, kuomet [VTAS] Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Evelina Martinkienė gavo vykdyti minėtą prašymą, [Pareiškėjai] buvo atsakyta per 20 darbo dienų.“

             6.6. „Kreipimosi nagrinėjimo terminas nebuvo pratęstas, nes visais atvejais siekiant apsaugoti mažamečio teises ir teisėtus interesus informacija bei tolesnė bylos nagrinėjimo eiga [Pareiškėjai] nebūtų teikiama.

             6.7.  „[VTAS] 2017-02-22 ir 2017-04-12 nėra gavęs iš [Pareiškėjos] pakartotinių prašymų.

             6.8. „Pažymime, kad mažamečio Y teisės ir teisėti interesai šeimoje nėra pažeidžiami. Pabrėžiame, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio l dalyje, Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte ir 11 straipsnyje nustatyta, kad, būtent, tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą ir vystymąsi. [...].“

    6.9.     Pareiškėjos 2017-02-20 kreipimesi, adresuotame Savivaldybės administracijos VTAS (kopija), nurodyta:

             „Aš, vaikų psichologė X, susidūriau su emocine prievarta prieš vaiką, emocine bei ugdymosi nepriežiūra ir galimu fiziniu smurtu prieš vaiką. Tai stipriai įtakoja vaiko savijautą, asmenybės formavimąsi bei raidą. Problemą buvo bandyta spręsti pozityviais būdais, tačiau teigiamas atsakas buvo trumpalaikis. Šių metų vasario 17 dieną telefonu apie šį atvejį kalbėjausi su [...] darbuotoja Firaite Evelina. Ji padrąsinto kreiptis į [VTAS], jog vaiko žalojimas būtų nutrauktas.“

             6.10. Savivaldybės administracijos 2017-03-20 rašte Nr. A732-3070/17(2.13.2.8-AD15), adresuotame Pareiškėjai (kopija), nurodyta:

             „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius [...] 2017-02-20 gavo Jūsų pareiškimą dėl X teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Informuojame, kad Jūsų pranešimas [VTAS] yra nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka. Dėkojame už informaciją.“

7. Tarnybos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:

7.1. „[...]. [...] Tarnybos gaunamų bei siunčiamų dokumentų registro duomenimis, 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. balandžio 12 d., nebuvo gauta [...] [Pareiškėjos] raštiškų kreipimųsi. Taip pat Tarnyboje nėra duomenų apie nepilnametį Y, [...].“

7.2. „[...] Tarnybos valstybės tarnautojai, darbuotojai teikia konsultacijas telefonu dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių ir interesų, kurių metu, jei reikalinga, siūlo piliečiui raštu/telefonu kreiptis (arba siūlo, kad tą darytų Tarnyba, esant piliečio sutikimui, bei pateikus reikiamus duomenis) į atitinkamos savivaldybės VTAS, kuris, vadovaudamasis Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, [...], 6.3 papunkčiu, užtikrina pagal kompetenciją įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Manytina, kad konsultacijos su Tarnybos valstybės tarnautoju metu, [Pareiškėja] nukreipta į atitinkamos savivaldybės VTAS, į kurį, tikėtina, kreipėsi raštu, tačiau atsakymo, [...], nėra gavusi.“

7.3. „[...] VTAS yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys (VTAS nuostatų 3 punktas), pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui, kuris turi kompetenciją vertinti VTAS darbuotojų veiksmus (neveikimą) bei, nustačius neveikimą ar netinkamą veikimą, taikyti tarnybine atsakomybę atsakingiems darbuotojams ar įpareigoti VTAS atlikti tam tikrus veiksmus. [...].“

8. Seimo kontrolierių įstaigoje 2017-09-12 gautas Pareiškėjos papildomas kreipimasis su skundo papildymo dokumentais:

8.1. Pareiškėjos 2017-02-22 el. kreipimasis, adresuotas Savivaldybės administracijos Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vedėjai Rimai Butkienei (el. p.

rima.butkiene@gmail.com) (kopija), kuriame nurodyta, jog Pareiškėja prieš dvi dienas registravo pareiškimą dėl smurto ir emocinės nepriežiūros prieš vaiką (pareiškimo Nr. A731-1686/17), ir Pareiškėja klausia, kokioje nagrinėjimo stadijoje yra jos minėto pareiškimo nagrinėjimas.

8.2. Pareiškėjos 2017-04-12 el. kreipimasis, adresuotas Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui  (el. p. vaikut@vilnius.lt) (kopija), kuriuo Pareiškėja klausia, kokia yra jos 2017-02-20 kreipimosi nagrinėjimo stadija, ir atkreipia dėmesį į tai, jog minėtą pareiškimą ji pateikė daugiau nei prieš pusantro mėnesio, tačiau vis dar nesulaukia jokios informacijos apie veiksmus, kurių buvo imtasi sprendžiant Pareiškėjos 2017-02-20 kreipimesi nurodytą probleminę situaciją.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

9. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:

              9.1.     Įstatymai:

              9.1.1.  Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:

              12 straipsnis

– „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. [...].“

              22 straipsnio 3 dalis

– „Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“

9.1.2. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta:

  7 straipsnis –

„Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra: [...]; 22) vaikų ir jaunimo teisių apsauga; [...].“

9.1.3. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta:

              4 straipsnis –

„Tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis šių nuostatų bei principų: 1) visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus; 2) vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis; 4) kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime; [...].“

9.1.4. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (redakcija, galiojusi nuo2014-07-01 iki 2017-04-01) buvo nustatyta:

             3 straipsnis

– „Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka.“

4 straipsnis

– „Ástaigos, teikdamos informacijà, vadovaujasi ðiais principais: 1) informacijos iðsamumo, reiðkianèio, kad pareiðkëjui turi bûti pateikta visa pagal teisës aktus teiktina jo praðymo turiná atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiðkianèio, kad pareiðkëjui teikiama informacija turi atitikti ástaigos disponuojamà informacijà; 3) teisëtumo, reiðkianèio, kad ástaigos veiksmai teikiant informacijà grindþiami ðiuo ir kitais ástatymais ar kitais teisës aktais; [...]; 5) pagalbos, reiðkianèios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informacijà.

9.1.5. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:

              3 straipsnis –

„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; [...]; 5) tarnybinės pagalbos. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą; [...].“       

9.1.6. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-04-01) nustatyta:

3 straipsnio 1 dalis

– „Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis.“

4 straipsnio 1 dalis

– „Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“

6 straipsnis

– „Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; [...]; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; [...]; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; [...].“

9.1.7. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta:

              23 straipsnio 2 dalis

– „Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti: [...]; 5) duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.“

9.2. Vyriausybės ir kiti teisės aktai:

9.2.1. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse reglamentuojama:

             15 punktas – „Asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (elektroniniais ryšiais ar tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją) ir raštu (tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją, atsiuntus prašymą paštu arba elektroniniais ryšiais).“

             31 punktas – „Valstybės tarnautojas, jam institucijos suteiktu elektroninio pašto adresu gavęs asmens prašymą, turi nedelsdamas persiųsti jį vieno langelio asmenų aptarnavimo padaliniui arba oficialiu institucijos elektroninio pašto adresu, išskyrus atvejus, kai į prašymą pagal kompetenciją gali atsakyti iš karto jį perskaitęs.“

             32 punktas – „Asmenų prašymai, pateikti tiesiogiai ar gauti vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinyje, atsiųsti paštu ar elektroniniais ryšiais, turi būti užregistruojami atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro išleistų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.“

             45 punktas

– „Į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymo kitu būdu. [...].“

             47 punktas –

„Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: [...]; 47.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma.“

9.2.2. Vyriausybės 2005-10-20 nutarimu Nr. 1114 (Vyriausybės 2016-04-20 nutarimo Nr. 393 redakcija) patvirtintuoseValstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose reglamentuojama:

    2 punktas

– „Tarnybos paskirtis – įgyvendinti ir dalyvauti formuojant vaiko teisių apsaugos srities valstybės politiką.“

    7 punktas

– „Tarnybos veiklos tikslas – pagal kompetenciją užtikrinti vaiko teisių apsaugą.“             8 punktas – „Tarnyba: [...] 8.1.1. pagal kompetenciją koordinuoja savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių, biurų, tarnybų (toliau – savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai) veiklą, apibendrina ir analizuoja savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos statistiką; [...]; 8.2.1. bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir užsienio valstybių centrinės valdžios arba jų akredituotomis institucijomis vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo klausimais; [...]; 8.2.4. pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, prašymus ir skundus, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai; [...].“

Tyrimui reikðminga teismø praktika

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika


               Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarime (byla Nr. 51/01-26/02- 19/03-22/03-26/03-27/03), be kita ko, nurodyta:

              „[...] Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią ir kad visi teisės aktai turi atitikti Konstituciją. [...].

               [...] valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.“

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika

              11.1.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:

              „[...]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. [...]. [...] jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

11.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-31 nutartyje (administracinė byla Nr. A552 -241/2013), be kita ko, nurodyta:

             „[...]. Piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. [...].“

11.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-18 nutartyje (administracinė byla Nr. A492-2452/2012), be kita ko, nurodyta:

„[...]. [...], pareiškėjo skunduose nurodyti reikalavimai - įvertinti vaikų saugą ir sveikatos apsaugą Vilniaus miesto lopšelyje – darželyje „Rūta“ bendrai, įvertinti lopšelio – darželio „Rūta“ direktorės pavaduotojos veiksmus, pasiūlyti jai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri buvo paskleista apie pareiškėją, patikrinti lopšelio – darželio „Rūta“ direktorės V. R. veiklos teisėtumą nagrinėjant skundą bei įpareigoti ją pakartotinai išnagrinėti anksčiau atsakovui pateiktą skundą nesusiję su pareiškėjo materialiųjų teisių pažeidimais, yra nagrinėtini Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka.

              Šių Taisyklių nustatyta tvarka, remiantis 2 punktu, nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją. Pareiškėjo skundas savo turiniu ir pobūdžiu, kai nėra siekiama apginti savo konkrečią teisę ar teisėtą interesą, iš esmės atitinka aukščiau aptarto kreipimosi apibrėžimą, todėl turėjo būti išnagrinėtas ir pareiškėjui pateiktas atsakymas minėtose Taisyklėse nurodytomis sąlygomis ir apimtimi. [...].“

11.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-22 nutartyje (administracinė byla Nr. A-1150-520/2016), be kita ko, nurodyta:

„[...]. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamà praktikà skundþiamo sprendimo teisëtumo klausimas turi bûti vertinamas atsiþvelgiant á pareiðkëjo ginamø teisiø ar teisëtø interesø kontekstà, t. y. turi bûti ávertinta, ar tenkinant pareiðkëjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo paþeistos teisës ar ástatymø saugomi interesai, ar tai turës átakos kokioms nors jo teisëms ar ástatymø saugomiems interesams (þr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartá administracinëje byloje Nr. A442-60/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandþio 27 d. nutartá administracinëje byloje Nr. A602-2102/2012). [...].“

Tyrimo iðvados

12. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–8 punktai), į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 9 punkte, į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodytą pažymos 10 punkte, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio  teismo praktiką, nurodytą pažymos 11 punkte, konstatuotina:

              Seimo kontrolierius gavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos persiųstą Pareiškėjos skundą dėl

atsakingų institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko Y teisių ir teisėtų interesų apsauga, ir nagrinėjant Pareiškėjos 2017-02-20, 2017-02-22 ir 2017-04-12 kreipimusis bei teikiant atsakymus.

              Kas sietina su Pareiškėjos skundžiamais atsakingų institucijų pareigūnų veiksmais, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko Y teisių ir teisėtų interesų apsauga, Seimo kontrolierius, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priėmė sprendimą atsisakyti tirti šią Pareiškėjos skundo dalį ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsniu, 2017-06-14 raštu Nr. 4D-2017/1-804/3D-1737 persiuntė nagrinėti Pareiškėjos skundą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui.

              Pareiškėjos skundo dalis dėl Tarnybos ir Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis bei teikiant atsakymus, priimta ir Seimo kontrolierių tiriama.

13. Lietuvos Respublikos Seimo 2016-11-08 nutarimu Nr. XII-2762 Augustinas Normantas paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriumi valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti.

Lietuvos Respublikos Seimo 2013-04-23 nutarimu Nr. XII-257 Raimondas Šukys paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriumi savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti.

14.    Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:

              14.1.  dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis bei teikiant atsakymus;

              14.2.    dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis bei teikiant atsakymus.

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo),

nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis bei teikiant atsakymus

15. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 22 punkto nuostatomis, viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra vaikų ir jaunimo teisių apsauga. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje reglamentuojami pagrindiniai vaiko teisių apsaugos principai, kurių privalo laikytis tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos (pažymos 8.1.3 punktas). 

Tyrimo metu nustatyta, kad 2017-02-20 Pareiškėja kreipėsi el. paštu vaikut@vilnius.lt į Savivaldybės administracijos VTAS, atkreipdama dėmesį į tai, jog galimai pažeidžiamos vaiko Y  teisės ir teisėti interesai (pažymos 6.2 ir 6.9 punktas).

Atsižvelgdama į tai, Savivaldybės administracija 2017-03-20 raštu Nr. A732-3070/17(2.13.2.8-AD15) pateikė Pareiškėjai atsakymą (pažymos 6.10 punktas).

16. Seimo kontrolierius pažymi, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Pareiškėjos skundo tyrimui taip pat aktualios Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2014-07-01 iki 2017-04-01, 4 straipsnio nuostatos, reglamentavusios pagrindinius principus, kuriais turėjo vadovautis įstaigos, teikdamos informaciją, t. y. informacijos išsamumo principą, reiškiantį, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, teisėtumo principą, reiškiantį, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais, taip pat pagalbos principą, reiškiantį, jog visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.

Seimo kontrolierius taip pat pažymi, kad Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės) 45 punkte nustatyta, kad į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymo kitu būdu. Vadovaujantis Taisyklių 47.4 punkto nuostatomis, atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, t. y. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog „Pareiškėjo skundas savo turiniu ir pobūdžiu, kai nėra siekiama apginti savo konkrečią teisę ar teisėtą interesą, iš esmės atitinka aukščiau aptarto kreipimosi apibrėžimą, todėl [turi] būti išnagrinėtas ir pareiškėjui pateiktas atsakymas minėtose Taisyklėse nurodytomis sąlygomis ir apimtimi“ (pažymos 11.3 punktas).

             Pareiškėja skunde Seimo kontrolieriui nurodė, kad, atsižvelgiant į jos 2017-02-20 kreipimąsi, ji 2017-03-20 gavo „el. laišką, jog [...] pareiškimas buvo užregistruotas“, ir kad „daugiau jokios informacijos apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi bei kokia esama bylos padėtis, informacijos negavau“ (pažymos 2.3 punktas).

             Seimo kontrolierius, tyrimo metu įvertinęs Savivaldybės administracijos 2017-03-20 atsakymo Nr. A732-3070/17(2.13.2.8-AD15) Pareiškėjai turinį, nustatė, jog jame Savivaldybės administracija nurodė Pareiškėjai, kad 2017-02-20 gavo jos kreipimąsi dėl vaiko Y teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo, bei informavo apie tai, kad minėtas Pareiškėjos kreipimasis  VTAS „yra nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka“ (pažymos 6.10 punktas). Tai, jog Savivaldybės administracija vėliau būtų pateikusi Pareiškėjai informaciją apie jos 2017-02-20 kreipimosi nagrinėjimo eigą, iš Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktos informacijos nenustatyta.

             Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad duomenų valdytojas (šiuo konkrečiu atveju – Savivaldybės administracija) privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą. Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose Savivaldybės administracija nurodė, kad, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, Savivaldybės administracijos VTAS neturėjo (neturi) „teisinio pagrindo pateikti tretiesiems asmenims, šiuo atveju [Pareiškėjai] detalesnės informacijos apie prašymo nagrinėjamus rezultatus“ (pažymos 6.3 punktas), ir kad „visais atvejais siekiant apsaugoti mažamečio teises ir teisėtus interesus informacija bei tolesnė bylos nagrinėjimo eiga [Pareiškėjai] nebūtų teikiama“ (pažymos 6.6 punktas). Seimo kontrolierius akcentuoja, kad šiuos paaiškinimus Savivaldybės administracija pateikė tik Seimo kontrolieriui, tačiau apie tai nieko nepasisakė savo  2017-03-20 rašte Nr. A732-3070/17(2.13.2.8-AD15), teikdama atsakymą Pareiškėjai į jos 2017-02-20 kreipimąsi (nenurodė aktualių teisės aktų nuostatų, susijusių su asmens duomenų teisine apsauga ir informacijos teikimo tretiesiems asmenims tvarka, nepaaiškino Pareiškėjai apie informacijos dėl tolimesnės jos kreipimosi nagrinėjimo aplinkybes pateikimo galimybes ir pan.) bei tokiu būdu pažeidė aukščiau minėtus informacijos išsamumo, teisėtumo, pagalbos, gero administravimo (pažymos 11 punktas) principus, kas vertintina kritiškai. Atsižvelgiant į tai, bei atkreipiant dėmesį, jog nuo 2017-04-01 įsigaliojo nauja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo redakcija (pažymos 8.1.6 punktas), Savivaldybės administracijai tikslinga imtis papildomų priemonių, jog ateityje, Savivaldybės administracijai nagrinėjant asmenų kreipimusis, atsakymai pareiškėjams būtų teikiami laikantis teisės aktuose įtvirtintų dokumentų išsamumo, teisėtumo, pagalbos bei gero administravimo principų. Be to, tyrimo metu nenustatyta, kad Savivaldybės administracija, įgyvendindama Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą tarnybinės pagalbos principą (pažymos 8.1.5 punktas), darbo tvarka būtų kreipusis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją konsultacijos dėl informacijos apie tolimesnę Pareiškėjos 2017-02-20 kreipimosi nagrinėjimo eigą pateikimo Pareiškėjai, kas taip pat vertintina kritiškai.

                Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Savivaldybės administracija savo 2017-03-20 atsakyme Nr. A732-3070/17(2.13.2.8-AD15) neinformavo Pareiškėjos apie faktą, kad ėmėsi tam tikrų veiksmų probleminei situacijai spręsti, nepateikė Pareiškėjai savo oficialios pozicijos Pareiškėjos 2017-02-20 kreipimesi nurodytais klausimais. Šiame kontekste Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, jog „Piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų“, ir kad „Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę [...] būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus“ (pažymos 11.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, bei atkreipiant dėmesį, jog skundo tyrimo atveju Pareiškėja 2017-02-20 kreipimesi nurodė, kad galimai pažeidžiamos kito asmens (vaiko Y) teisės ir teisėti interesai bei prašė juos apginti, Seimo kontrolieriaus nuomone, Savivaldybės administracijai būtų buvę tikslinga, vadovaujantis teisės analogija, informuoti Pareiškėją (laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų) apie faktą, jog pagal kompetenciją buvo imtasi tam tikrų priemonių nagrinėjant minėtą kreipimąsi ir sprendžiant jame nurodytus probleminius aspektus, tačiau Savivaldybės administracija to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė gero administravimo principą. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės administracijai tikslinga pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjos 2017-02-20 el. kreipimąsi ir pateikti Pareiškėjai motyvuotą bei teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą (laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų), informuojant Pareiškėją apie Savivaldybės administracijos oficialią poziciją kreipimesi nurodytais klausimais.

17. Kas sietina su Pareiškėjos skunde nurodyto 2017-02-22 el. kreipimosi nagrinėjimu, Savivaldybės administracija tyrimo metu pateiktoje informacijoje nurodė, kad ji 2017-02-22 nėra gavusi iš Pareiškėjos šio pakartotinio kreipimosi (pažymos 6.7 punktas).

       Šiame kontekste Seimo kontrolierius pažymi, kad iš Pareiškėjos Seimo kontrolieriui pateiktų skundo papildymo dokumentų nustatyta, kad minėtas 2017-02-22 el. kreipimasis buvo išsiųstas ne vienu iš oficialių Savivaldybės administracijos el. pašto adresu, tačiau  Savivaldybės administracijos Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vedėjos Rimos Butkienės galimai jos asmeniniu el. pašto adresu (

rima.butkiene@gmail.com) (pažymos 8.1 punktas). Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys, jog Taisyklių 15 punkte reglamentuojama, kad asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (elektroniniais ryšiais ar tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją) ir raštu (tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją, atsiuntus prašymą paštu arba elektroniniais ryšiais). Taip pat pažymėtina, kad valstybės tarnautojas, jam institucijos suteiktu elektroninio pašto adresu gavęs asmens prašymą, turi nedelsdamas persiųsti jį vieno langelio asmenų aptarnavimo padaliniui arba oficialiu institucijos elektroninio pašto adresu, išskyrus atvejus, kai į prašymą pagal kompetenciją gali atsakyti iš karto jį perskaitęs (Taisyklių 31 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu skundo tyrimo atveju Savivaldybės administracijos tarnautojas, į savo galimai asmeninį el. paštą gavęs Pareiškėjos 2017-02-22 kreipimąsi, neturėjo imperatyvios pareigos jį persiųsti Savivaldybės administracijos vieno langelio asmenų aptarnavimo padaliniui užregistruoti, kadangi minėtas kreipimasis buvo gautas ne institucijos valstybės tarnautojui suteiktu elektroninio pašto adresu.

 

18. Kas sietina su Pareiškėjos skunde nurodytu 2017-04-12 el. kreipimuisi ir jo nagrinėjimu, Savivaldybės administracija tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog ji 2017-04-12 nėra gavusi iš Pareiškėjos pakartotinio kreipimosi (pažymos 6.7 punktas). 

             Iš Pareiškėjos Seimo kontrolieriui pateiktų skundo papildymo dokumentų nustatyta, kad Pareiškėja visgi 2017-04-12 el. paštu vaikut@vilnius.lt kreipėsi į Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, klausdama apie tai, kokia yra jos 2017-02-20 kreipimosi nagrinėjimo stadija, ir atkreipdama dėmesį į tai, jog dar nesulaukė jokios informacijos apie tai, ar buvo imtasi tam tikrų veiksmų, sprendžiant Pareiškėjos 2017-02-20 kreipimesi nurodytą probleminę situaciją (pažymos 8.2 punktas). Seimo kontrolierius akcentuoja, jog, vadovaujantis Taisyklių 32 punkto nuostatomis, asmenų prašymai, pateikti tiesiogiai ar gauti vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinyje, atsiųsti paštu ar elektroniniais ryšiais, turi būti užregistruojami atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro išleistų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų. Remiantis tyrimo metu surinktą informacija, darytina išvada, jog Savivaldybės administracija gavo, tačiau galimai neužregistravo minėto Pareiškėjos 2017-04-12 el. kreipimosi teisės aktų nustatyta tvarka, ko pasėkoje šis kreipimasis nebuvo išnagrinėtas ir Pareiškėjai nebuvo pateiktas atsakymas į 2017-04-12 kreipimąsi, kas taip pat vertintina kritiškai. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės administracija tikslinga imtis papildomų priemonių tam, jog ateityje visi asmenų prašymai (ypač atkreipiant dėmesį į kreipimusis, atsiųstus Savivaldybei elektroniniais ryšiais), būtų užregistruojami laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

19. A

tsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), susiję su Pareiškėjos 2017-02-20 kreipimosi nagrinėjimu, skundo tyrimo atveju laikytini buvę nepakankamais, dėl to buvo pažeista Pareiškėjos teisė į gerą viešąjį administravimą ir Pareiškėjos skundo dalis dėlSavivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo),nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis bei teikiant atsakymus, pripažintina pagrįsta pagal pažymos 16 ir 18 punktuose nurodytas aplinkybes.

Dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo),

nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis bei teikiant atsakymus

20. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–8 punktai), į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 9 punkte, į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodytą pažymos 10 punkte, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio  teismo praktiką, nurodytą pažymos 11 punkte, konstatuotina:

20.1. Seimo kontrolierius gavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos persiųstą Pareiškėjos skundą dėl

Tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos 2017-02-20, 2017-02-22 ir 2017-04-12 kreipimusis bei teikiant atsakymus.

20.2. Dėl su tuo susijusių aplinkybių Seimo kontrolierius kreipėsi į Tarnybą.

21. Vadovaujantis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau vadinama – Nuostatai) 2 punkte įtvirtintomis teisės normomis, Tarnybos paskirtis yra įgyvendinti ir dalyvauti formuojant vaiko teisių   apsaugos srities valstybės politiką. Nuostatų 7 punkte nurodyta, jog pagrindinis Tarnybos veiklos tikslas  pagal kompetenciją užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba, be kitų funkcijų, pagal kompetenciją koordinuoja savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių, biurų, tarnybų (toliau – savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai) veiklą, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir užsienio valstybių centrinės valdžios arba jų akredituotomis institucijomis vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo klausimais, taip pat pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, prašymus ir skundus, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai (pažymos 9.2.2 punktas).

            Pareiš

kėja skunde Seimo kontrolieriui nurodė, kad 2017-02-20 kreipėsi į Tarnybą dėl vaiko Y galimai patiriamo psichologinio smurto, nepriežiūros bei galimo fizinio smurto (pažymos 2.2 punktas), ir kad „2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. el. paštu kreipiausi į [Tarnybą], klausdama, kokia esama situacija, tačiau negavau jokio atsakymo“ (pažymos 2.5 punktas).

Seimo kontrolierius pažymi, kad Tarnyba tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog nei 2017-02-20, nei 2017-02-22 ir 2017-04-12 iš Pareiškėjos raštiškų kreipimųsi nėra gavusi (pažymos 7.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog aukščiau minėtos Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjos kreipimosi el. paštu (raštu) į Tarnybą fakto nepasitvirtino. Remiantis Pareiškėjos 2017-02-20 kreipimesi nurodyta informacija, Pareiškėja galimai tik žodžiu konsultavosi su Tarnybos specialiste E. Firaite (pažymos 6.9 punktas).

22. Apibendrinant, konstatuotina, kad Pareiškėjos skundo dalies tyrimas dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis bei teikiant atsakymus, yra nutrauktinas, kadangi, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundo tyrimas nutraukiamas, nepasitvirtinus skunde nurodytai informacijai.

SEIMO KONTROLIERIŲ SPRENDIMAI

 

23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:

            X skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant X kreipimusis bei teikiant atsakymus, pripažinti pagrįsta.

24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:

            X skundo dalies tyrimą dėl Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant X kreipimusis bei teikiant atsakymus, nutraukti.

          SEIMO KONTROLIERIŲ REKOMENDACIJOS

25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierius Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rekomenduoja:

25.1. imtis papildomų priemonių, jog ateityje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nagrinėjant asmenų kreipimusis, atsakymai pareiškėjams būtų teikiami laikantis teisės aktuose įtvirtintų dokumentų išsamumo, teisėtumo, pagalbos bei gero administravimo principų;

25.2. pakartotinai išnagrinėti X 2017-02-20 el. kreipimąsi ir pateikti X motyvuotą bei teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą (laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų), informuojant ją apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos oficialią poziciją 2017-02-20 kreipimesi nurodytais klausimais;

25.3.   imtis papildomų priemonių tam, jog ateityje visi asmenų prašymai (ypač atkreipiant dėmesį į kreipimusis, atsiųstus Vilniaus miesto savivaldybei elektroniniais ryšiais), būtų užregistruojami laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų.  

      

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašome pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                                                                                        Augustinas Normantas

Seimo kontrolierius                                                                                        Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-804
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį