Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS VILNIAUS REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (arba toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau vadinama – VRAAD arba Vilniaus RAAD) Vilniaus rajono agentūros pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo kreipimusis.

Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas ne vienas Pareiškėjo skundo papildymo raštas, nurodant, kad servitutinis kelias ir įvažiavimas į jo žemės sklypą yra užlietas. Be to, Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus patarėją telefonu yra papildomai informavęs, kad gretimame žemės sklype b (unikalus Nr. ...) yra vykdomi statybos darbai.

2. Skunde, be kita ko, nurodyta:

2.1. „Pareiškėjas nuosavybės teise valdo 0,3386 ha dydžio žemės sklypą a, esantį ..., Vilniaus r., pažymėtą unikaliu Nr. ... . Kartu su žemės sklypu Pareiškėjui priklauso 0,014 ha ploto kelio servitutas. Greta Pareiškėjo esančio žemės sklypo b, pažymėto unikaliu Nr. ..., savininkams Y ir Z taip pat priklauso kelio servitutas. Žemės sklypas, kuriame teisę į servitutą turi Pareiškėjas, Y ir Z, [...] priklauso valstybei.

Z savo sklype pradėjo statybų darbus, pakeitė žemės sklypo reljefą, užpylė griovį – upelį bei pralaidą žemėmis, dėl ko minėto kelio servituto važiuojamoji dalis bei įvažiavimas į Pareiškėjo nuosavybės teise priklausantį sklypą tapo nepravažiuojamu. Kelio servituto važiuojamoji dalis nuolat yra apsemta vandens“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „[...] Pareiškėjas 2016-05-04 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės [toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė] administraciją ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos [toliau citatose ir tekste vadinama – VTPSI arba Inspekcija] prie LR AM [Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija] [tuometį] Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių [toliau citatose ir tekste vadinama – tuometis Vilniaus skyrius] su prašymu atlikti savavališkos statybos prevenciją Z ir Y priklausančiame žemės sklype, padarinių – negalėjimo naudotis kelio servitutu – šalinimą bei įpareigoti Y ir Z pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti Pareiškėjo bei kitų [...] gyventojų teisėtus interesus – naudotis jiems priklausančia teise į kelio servitutą [...].

Savivaldybės administracija ir VTPSI tuometis Vilniaus skyrius gautus Pareiškėjo prašymus persiuntė pagal kompetenciją Vilniaus RAAD [...]“;

2.3. „Pareiškėjas gavo 2016-06-13 Vilniaus RAAD sprendimą Nr. VR-8.6-273 [...], kuriame nurodoma, jog Vilniaus RAAD patikrino ..., Vilniaus r., vykdomus žemės darbus ir nustatė, kad žemės sklype a buvo suardyta velėna ir sunaikinta žolinė augalija. Vilniaus RAAD nurodė, jog žemės sklypo bendrasavininkui Z surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas LR ATPK [Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas] 5113 str. 1 d. pagrindais“;

2.4. „Pareiškėjas, gavęs šį 2016-06-13 Vilniaus RAAD sprendimą, 2016-07-05 pateikė Vilniaus RAAD papildomą prašymą, kuriame nurodė, jog, nepaisant to, kad minėto žemės sklypo bendrasavininkui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, šis nepašalino pažeidimų ir toliau vykdo kasimo darbus bei nepašalino kliūčių, dėl kurių vanduo kaupiasi ant kelio [...] važiuojamosios dalies ir sudaro vandens telkinį. Pareiškėjas prašė Vilniaus RAAD pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną Z atžvilgiu, esant administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 5113 str. 4 d. sudėties požymių, ir duoti Z privalomąjį nurodymą, nustatant reikalavimus sustabdyti kasimo darbų vykdymą, velėnos ardymo darbus ir sutvarkyti velėną, atstatyti žolinę augaliją bei pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti Pareiškėjo bei kitų asmenų teisėtus interesus – naudotis jiems priklausančiu kelio servitutu. [...].“

„[...] su papildomu prašymu Pareiškėjas buvo pridėjęs 2016-04-26 antstolio ... faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su fotonuotraukų priedu [...], iš kurio aiškiai matyti pažeidimo turinys ir apimtis [...]“;

2.5. „2016-07-14 Pareiškėjas gavo Vilniaus RAAD sprendimą Nr. VR-8.6-330 [...], kuriuo Vilniaus RAAD iš esmės atkartojo 2016-06-13 sprendimo tekstą, papildomai nurodydamas, jog Vilniaus RAAD persiunčia Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM [Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija] Vilniaus rajono skyriui (toliau – NŽT) nagrinėjimui pagal kompetenciją Pareiškėjo prašymą“;

2.6. „[...] Pareiškėjas kreipėsi ir į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, VTPSI ir kitas valstybines institucijas, tačiau visos įstaigos žodžiu ar raštu nurodė, kad pagal kompetenciją Pareiškėjo iškeltą klausimą sprendžia būtent Vilniaus RAAD [...].“

3. 3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo:

„1. Pripažinti skundą pagrįstu;

2. Siūlyti VRAAD Vilniaus rajono agentūros vedėjui priimti sprendimą duoti Z privalomąjį nurodymą sustabdyti kasimo darbų vykdymą žemės sklype a sustabdyti velėnos ardymo darbus ir sutvarkyti velėną, atstatyti žolinę augaliją bei pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti Pareiškėjo bei kitų ..., Vilniaus r., gyventojų teisėtus interesus – naudotis jiems priklausančia teise į kelio servitutą, kuris nebuvo priimtas dėl biurokratizmo.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės

4. Antstolio ... 2016-04-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole
Nr. 116-16-1272, be kita ko, nurodyta:

„[...]

... gatvės atkarpoje priešais sklypą a, Vilniaus r. sav., važiuojamojoje dalyje bei kelkraščiuose matomas netaisyklingos formos vandens telkinys [...]. Kitoje telkinio pusėje matomos supiltos žemės.

X paaiškina, kad dėl kitoje gatvės pusėje supiltų žemių bei baltmolio vandeniui yra užkirstas kelias nutekėti į šalia esantį ... ežerą, todėl vanduo kaupiasi gatvės važiuojamojoje dalyje. Taip pat vanduo apsemia ir dalį įvažiavimo į sklypą a, ..., Vilniaus r. sav., [...].“

5. Pareiškėjo 2016-05-04 kreipimesi į VTPSI (žr. šios pažymos 2.2 papunktį), be kita ko, nurodyta:

„[...]

Kadangi anksčiau servitutinio kelio važiuojamosios dalies vietoje buvo duobė, kurioje nuolat kaupdavosi vanduo, Pareiškėjas savo lėšomis sutvarkė dalį kelio [...], jį pakėlė, tokiu būdu panaikindamas duobę, įrengė pralaidą, pro kurią pratekėdavo vanduo nuo visų aplinkinių sklypų, esančių ..., ir nutekėdavo į greta natūraliai susiformavusį griovį – upelį. Pro minėtą pralaidą pratekėdavo vanduo, susikaupęs ir ant greta Pareiškėjo esančio sklypo, priklausančio Y ir Z.

Gretimo sklypo savininkas Z savo sklype pradėjo statybų darbus, pakeitė žemės sklypo reljefą, supildamas žemes ir baltmolį, tokiu būdu jį pakeldamas, užpylė minėtą griovį – upelį bei Pareiškėjo įrengtą pralaidą žemėmis, dėl ko kelio [...] važiuojamoji dalis bei įvažiavimas [į] Pareiškėjo nuosavybės teise priklausantį sklypą a, Vilniaus r., tapo nepravažiuojamu. Šio kelio [...] važiuojamoji dalis nuolat yra apsemta vandens. Vandens gylis kelio apsemtose vietose siekia apie 20 cm. Vanduo ant minėto kelio [...]važiuojamosios dalies kaupiasi, kadangi greta Pareiškėjo esančio žemės sklypo savininkai Y ir Z savavališkai ir neteisėtai, neturėdami suderintos projektinės dokumentacijos ir reikiamo statybos leidimo, supylė žemes ir baltmolį, tuo padarydami pylimą, dėl ko vanduo, esantis ant kelio [...] važiuojamosios dalies, neturi galimybės nutekėti į greta buvusį griovį – upelį, o iš jo į netoliese esantį ... ežerą.

[...]

[...] VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašome:

1. Atlikti savavališkos statybos prevenciją žemės sklype b, kurio unikalus
Nr. ..., ir padarinių – negalėjimo naudotis kelio servitutu šalinimą.

2. Nesant institucijai suteiktos kompetencijos pašalinti kliūtis, prašome įpareigoti žemės sklypo b, pažymėto unikaliu Nr. ..., savininkus Y ir Z pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti Pareiškėjo [...] teisėtus interesus – naudotis [...] priklausančia teise į kelio servitutą.“

6. Savivaldybės administracijos 2016-05-23 rašte Nr. A33(1)-3530-(4.9), atsakant į Pareiškėjo 2015-05-04 kreipimąsi ir adresuojant šį raštą VRAAD Vilniaus rajono agentūrai (žr. šios pažymos 2.2. papunktį), be kita ko, nurodyta:

„[...] 2015-05-17 [pastaba: tokia data nurodyta rašte] Savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą vietoje Pareiškėjo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumui nustatyti. Informuojame, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo b savininkai, vykdydami sklypo tvarkymo darbus, pakėlė žemės ūkio paskirties sklypo reljefą, tokiu būdu nutekantis vanduo kaupiasi servitutiniame kelyje bei daro žalą kelio konstrukcijai. Tai patvirtina 2016-04-26 antstolio ... faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-16-1272.

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 259(1) str. 52 str. (Derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717 patvirtintų VRAAD nuostatų 11.1.3. p. (VRAAD kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos, gyvūnijos bei kitus išteklius), siunčiame nagrinėti pagal kompetenciją 2016-05-09 Savivaldybės gautą pil. X prašymą [...] bei prašome spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo žemės sklypo b savininkų atžvilgiu. [...].“

7. VTPSI tuomečio Vilniaus skyriaus 2016-05-25 rašte Nr. 2D-7435, atsakant į Pareiškėjo 2016-05-04 kreipimąsi (žr. šios pažymos 2.2. papunktį ir 5 punktą) ir adresuojant jį Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai bei Savivaldybės administracijai, be kita ko, nurodyta:

„[...]

Išnagrinėjus Skyriui pateiktus duomenis bei vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, kad skundžiamas objektas nėra priskiriamas statiniui, o dėl kaimyninio sklypo savininko veikos padarinių (galimai pakeisto sklypo reljefo) yra apribota teisė naudotis turimo kelio servitutu, t. y. klausimų, nesusijusių su Inspekcijos kompetencija, kurių išdavoje nesukuriamas joks statinys, pats savaime taip pat nėra statybos sritį reguliuojančių teisės aktų objektas.

[...] Inspekcija nenagrinės [...] skunde nurodytų aplinkybių dėl kaimyninio sklypo savininko veikos padarinių (galimai pakeisto sklypo reljefo) ir galimai apribotos teisės naudotis turimu kelio servitutu.

Papildomai paaiškiname, kad, vadovaujantis LR žemės įstatymo 34 straipsnio nuostatomis „Žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsauga“, valstybė gina žemės nuosavybės ir naudojimo teises, taip pat Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems gali turėti įtakos žemės naudotojų veikla, interesus.

Asmenims, pažeidusiems vietovėje nustatytas žemėnaudų ribas arba dėl savo ūkinės veiklos naudojamoje žemėje pažeidusiems kitų privačios žemės savininkų, valstybės ir gyventojų teisėtus interesus bei aplinkos apsaugos reikalavimus, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

Valstybinės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės žemės savininkai negalėjo naudotis žeme, ją valdyti ir ja disponuoti, o žemės naudotojai negalėjo tinkamai naudoti žemės, privalo atlyginti dėl to susidariusius nuostolius žemės savininkams arba žemės naudotojams.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių veiklos jų naudojamoje žemėje buvo pažeisti kitų žemės naudotojų ar gyventojų interesai ir aplinkos apsaugos reikalavimai, privalo atlyginti dėl šių pažeidimų padarytą žalą.

Todėl, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, bei kitais šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, žemės ir jos gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, atmosferos oro, kraštovaizdžio, augalijos, gyvūnijos, miškų bei kitų gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę (inspektavimą) atlieka regiono aplinkos apsaugos departamentai, jų miestų ir rajonų agentūros.

[...]

[...] savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Taigi jei manote, kad kiti asmenys savo veiksmais pažeidė Jūsų teises, padarė Jums žalą, norėdami apginti savo teises turite teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

[...]

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, perduodame pagal kompetenciją Savivaldybės administracijai spręsti kelio pravažiavimo klausimą, o Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai įvertinti galimą poveikį gamtai. Nustačius pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti visus veiksmus jiems šalinti. Apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, šalinant nustatytus pažeidimus, prašome informuoti Pareiškėją.“

8. VRAAD Vilniaus rajono agentūros 2016-06-13 rašte Nr. VR-8.6-273 (žr. šios pažymos 2.3 papunktį) nurodyta:

„[...] Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūra patikrino ..., Vilniaus r., vykdomus žemės darbus. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype b pagal suderintą dokumentaciją kasama kūdra, dirvožemio augalinis sluoksnis sustumtas į krūvas (išsaugotas), vykdant žemės grunto stumdymo darbus ... ežero pakrantės apsaugos juostoje neteisėtai buvo suardyta velėna ir sunaikinta žolinė augalija. Žemės sklypo b bendrasavininkui V. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas [...].“

9. VRAAD Vilniaus rajono agentūros 2016-07-14 rašte Nr. VR-8.6-330, atsakant į Pareiškėjo 2016-07-05 kreipimąsi ir adresuojant NŽT Vilniaus rajono skyriui (žr. šios pažymos 2.4 ir 2.5 papunkčius), be kita ko, nurodyta:

„VRAAD Vilniaus rajono agentūra [...] persiunčia NŽT Vilniaus rajono skyriui nagrinėjimui pagal kompetenciją X prašymą (skundą) dėl galimai pažeistų jo teisių naudotis kelio servitutu.

X šiuo raštu informuojame, kad žemės sklypo b bendrasavininkui V. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5113 straipsnio 1 dalį už žemės sklypui b nustatytų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų „XXIX. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ nesilaikymą, t. y. už velėnos suardymą ... ežero pakrantės apsaugos juostoje. [...] V. A. privalomasis nurodymas nebuvo surašytas, kadangi jo padarytas pažeidimas yra pašalintasžemės darbai ... ežero pakrantės apsaugos juostoje nevykdomi, atstatoma žolinė augalija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, X prašymas (skundas) nenagrinėjamas. [...].“

10. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016-08-02 rašte Nr. (9.1)-B7-429 (žr. šios pažymos 2.6 papunktį), atsakant Pareiškėjui, nurodyta:

„[...] problemos, kuri iškelta prašyme, sprendimas priklauso VRAAD kompetencijai, todėl jam persiuntėme prašymą ir pridėtus dokumentus.“

11. Seimo kontrolierius dėl informacijos, reikalingos skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimui, raštu kreipėsi į VRAAD, Savivaldybės administraciją, NŽT, Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą.

12. VRAAD Seimo kontrolieriui raštu pateikė toliau nurodytą informaciją:

12.1. „[...] Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūroje 2016-04-27 buvo gautas A prašymas (pranešimas) dėl galimų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų vykdant statybos darbus ..., Vilniaus r. (koordinatės 54°52'14.7"N 25°15'41.9"E). Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnai pagal kompetenciją 2016-05-23 atliko patikrinimą vietoje. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklype b, vykdant žemės sklypo tvarkymo darbus ... ežero pakrantės apsaugos juostoje buvo išardyta velėna bei sunaikinta žolinė augalija. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog pakrantės apsaugos juostoje išardytos velėnos bei sunaikintos žolinės augmenijos vietoje buvo paskleistas dirvožemio sluoksnis bei pasėta žolinė augalija. Z už šį pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta administracinė bauda, taip pat įvertinta aplinkai padaryta žala. Kitų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta (2016-05-23 patikrinimo akto Nr. VR-8.10-119 kopija pridedama).“

2016-05-23 patikrinimo akte Nr. VR-8.10-119, be kita ko, nurodyta

:

Patikrinimo metu nustatyta, kad:

1. Žemės sklypo b teritorijoje yra iškasta kūdra bei atlikti žemės grunto stumdymo bei teritorijos planiravimo darbai.

2. Žemės sklypui b, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XIX. Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“.

3. Vykdant žemės darbus ... ežero pakrantės apsaugos juostoje buvo išardyta velėna bei sunaikinta žolinė augalija. Šiuo metu paklotas augalinis dirvožemio sluoksnis bei pasėta žolinė augalija.

4. Atlikus matavimus nustatyta, kad sunaikintos žolinės augalijos ir išardytos velėnos plotas pakrantės apsaugos juostoje sudaro 315 m2.

5. Šiuos darbus vykdė žemės sklypo bendrasavininkas Z.

6. Z nepateikė dokumentų, suteikiančių jam [teisę] vykdyti žemės darbus pakrantės apsaugos juostoje ir ardyti velėną.

7. Dirvožemio augalinis sluoksnis sustumtas į krūvas ir išsaugotas

“;

12.2. „Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūroje 2016-05-25 buvo gautas Savivaldybės administracijos 2016-05-23 raštas Nr. A33(1)-3530-(4.9) „Dėl pil. X 2016-05-04 prašymo“, kuriame buvo prašoma spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo dėl galimo derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės darbus taisyklių pažeidimo. Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūra, vadovaudamasi 2016-05-23 patikrinimo akte Nr. VR-8.10-119 nustatytomis aplinkybėmis, 2016-06-13 raštu Nr. VR-8.6-273 „Dėl X pranešimo“ atsakė Pareiškėjui ir Savivaldybės administracijai, kad dirvožemio augalinis sluoksnis sustumtas į krūvas (išsaugotas), vykdant žemės grunto stumdymo darbus ... ežero pakrantės apsaugos juostoje neteisėtai buvo suardyta velėna ir sunaikinta žolinė augalija. Žemės sklypo b bendrasavininkui V. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5113 str. 1 d. už žemės sklypui b nustatytų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų „XXIX. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ nesilaikymą“;

12.3. „Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūroje 2016-06-10 elektroniniu paštu gautas Y pranešimas, kuriuo informuojama, kad bauda sumokėta bei ..., Vilniaus r. sunaikinta velėna ir žolinė augalija yra sutvarkyta, atstatyta ir atsodinta su pridedama fotonuotrauka, kurioje užfiksuota ... ežero pakrantės apsaugos juostos teritorija (elektroninis laiškas su fotonuotrauka pridedami). Tai dar kartą patvirtina, kad pažeidimas ... ežero pakrantės apsaugos juostoje buvo nutrauktas, formuojama nauja velėna ir pagrindo surašyti privalomąjį nurodymą Z nebuvo“;

12.4. „Vilniaus RAAD 2016-07-07 gavo 2016-07-05 Pareiškėjo „Prašymą dėl kliūčių naudotis servitutu pašalinimo“, kuriame teigiama, kad Z toliau vykdo žemės kasimo darbus bei nepašalina kliūčių, dėl kurių vanduo kaupiasi ant kelio [...] važiuojamosios dalies, ir prašo duoti Z privalomąjį nurodymą sustabdyti kasimo darbų vykdymą žemės sklype b, sutvarkyti velėnos ardymo darbus, atstatyti žolinę augaliją, pašalinti kliūtis naudotis teise į kelio servitutą ir kt. Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūra, susipažinusi su Pareiškėjo skundu ir įvertinusi turimą informaciją (už pakrantės apsaugos juostos ribos ardyti velėnos teisės aktai nedraudžia, o naujų aplinkybių dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo Pareiškėjas nepateikė), skundą persiuntė nagrinėjimui pagal kompetenciją NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui dėl galimai pažeistų X teisių naudotis kelio servitutu ir papildomai informavo Pareiškėją, kad žemės sklypo b bendrasavininkui V. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5113 straipsnio 1 dalį už žemės sklypui b nustatytų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų „XXIX. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ nesilaikymą, t. y., už velėnos suardymą ... ežero pakrantės apsaugos juostoje. Žemės sklypo b bendrasavininkui V. A. privalomasis nurodymas nebuvo surašytas, kadangi jo padarytas pažeidimas yra pašalintas – žemės darbai ... ežero pakrantės apsaugos juostoje nevykdomi, atstatoma žolinė augalija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes X prašymas (skundas) nenagrinėjamas“;

12.5. „Vilniaus RAAD 2016-08-05 gavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (9.1)-B7-430 „Dėl X prašymo“ persiustą Pareiškėjo „Prašymą dėl įpareigojimo atkurti natūralų hidrologinį režimą“. Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūra, pagal kompetenciją išnagrinėjusi šį prašymą, 2016-08-25 raštu Nr. (38-8)-VR-1.7-2049 „Dėl prašymo“ atsakė Pareiškėjui, kad atliko minėtos teritorijos patikrinimą, aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta (2016-08-25 faktinių duomenų patikrinimo vietoje [dokumento] [...] kopijos pridedamos).“

2016-08-25 faktinių duomenų patikrinimo dokumente, be kita ko, nurodyta

:

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad teritorijoje, esančioje priešais ..., Vilniaus r. sav., yra prakastas griovys paviršiniam vandeniui nutekėti. Aplinkos vandens lygis nėra pakitęs, taip pat nėra pakitusi botaninė [...] augalija. Aplinkos pažeidimų nėra.“

2016-08-25 patikrinimo akte Nr. VR.-8.10-225, be kita ko, nurodyta:

2016-08-05 gautas pranešimas, kad teritorijoje, esančioje priešais ..., Vilniaus r. sav., yra supiltos žemės ir negali vanduo pratekėti į ežerą.

Patikrinimo metu nustatyta:

1. 2016-08-25 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu patikrinus teritoriją, esančią priešais ..., Vilniaus r. sav., nustatyta, kad iš supiltų žemių yra formuojamas lygus paviršius. Formuojamas lygus paviršius atitinka kraštovaizdį, t. y. nėra keliamas ar leidžiamas žemės paviršiaus lygis.

2. Išlygintame plote yra iškastas ir suformuotas griovys paviršiniui vandeniui nubėgti.

3. Patikrinimo metu nei formuojame sklype, nei sklype a, esančiame ..., Vilniaus r. sav., perteklinio paviršinio vandens nebuvo. Taip pat nebuvo pakitusi žolinė danga.

Išvados:

2016-08-25 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu patikrinus teritoriją, esančią priešais ..., Vilniaus r. sav,. aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

12.6. „Papildomai informuojame, kad Pareiškėjo rašytų skundų pagrindas buvo jo pažeistos teisės naudotis kelio servitutu, tai jis akcentuodavo savo skunduose ir siekė pašalinti kliūtis naudotis šiuo servitutu. Teritorija, kurioje kaupiasi vanduo (t. y. ant kelio susikaupė kritulių vanduo), nėra vandens telkinys (upelis, kūdra ir kt.). Atkreipiame dėmesį, kad už pakrantės apsaugos juostos ribos vykdyti žemės sklypo tvarkymo darbus aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia. Todėl Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūra neturi teisinio pagrindo duoti Z privalomojo nurodymo nebevykdyti statybvietės teritorijoje žemės grunto stumdymo darbų. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus RAAD nėra įgaliota institucija spręsti naudojimosi kelio servituto ir žemės naudojimo pagal paskirtį klausimų“;

12.7. „Papildomai pateikiame žemės sklypo b ... ežero pakrantės apsaugos juostos 2016-10-31 fotonuotraukas. Fotonuotraukose yra užfiksuota teritorija, kurioje buvo išardyta velėna ir šiuo metu yra pasėta žolinė augalija.“

13. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, atsakydama į Seimo kontrolieriaus prašymą pateikti informaciją apie vykdytus veiksmus, gavus VTPSI tuomečio Vilniaus skyriaus
2016-05-25 raštu Nr. 2D-7435 persiųstą Pareiškėjo 2016-05-04 kreipimąsi (žr. šios pažymos 6 punktą), nurodė: 2016-05-25 rašto „siuntimo metu VAAT nebebuvo įgaliota vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą, todėl negalėjo vertinti veikų atitikties aplinkos apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.“

14. Savivaldybės administracija raštu Seimo kontrolieriui pateikė šią informaciją:

„[...] 2015-05-17 Savivaldybės administracijos [...] Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą vietoje pareiškėjo 2016-05-04 prašyme nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumui nustatyti. Patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo b savininkai, vykdydami sklypo tvarkymo darbus, pakėlė žemės ūkio paskirties sklypo reljefą, tokiu būdu nutekantis vanduo kaupiasi servitutiniame kelyje bei daro žalą kelio konstrukcijai. Tai patvirtina 2016-04-26 antstolio ... faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-16-1272. Kadangi probleminio klausimo nagrinėjimas nepriskirtas Savivaldybės kompetencijai, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 259(1) str., 52 str. (Derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) nuostatų 11.1.3. p. (Departamentas kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos, gyvūnijos bei kitus išteklius), Savivaldybė persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją 2016-05-04 pil. X prašymą [...] VRAAD Vilniaus rajono agentūrai (toliau – Agentūra), prašydama spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo žemės sklypo b savininkų atžvilgiu.“

15. NŽT Seimo kontrolieriui raštu pateikė toliau nurodytą informaciją:

15.1. „NŽT Vilniaus rajono skyrius (toliau – Skyrius) gavo Pareiškėjo prašymą (pridedama), kuriame prašoma organizuoti ir atlikti Y ir Z nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo b, esančio ..., Vilniaus r. sav. (toliau – Žemės sklypas), naudojimo valstybinę kontrolę ir įpareigoti Žemės sklypo savininkus pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti Pareiškėjo bei kitų suinteresuotų trečiųjų asmenų teisėtus interesus – naudotis jiems priklausančia teise į kelio servitutą“;

15.2. „[...] Skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2016-05-24 patikrino žemės sklypų a ir b faktinį naudojimą ties bendra žemės sklypų riba bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-257-(14.48.73) (pridedama), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad „Žemės sklypo b vakarinėje pusėje matomas supiltas žemių sluoksnis, įrengtas kelias ir pralaida. Žemės sklypo a pietinėje pusėje pastatyta tvora, pasodinti medžiai“;

15.3. „[...] Skyrius gavo VRAAD Vilniaus rajono agentūros 2016-07-14 raštu
Nr. VR-8.6-330 „Dėl X prašymo“ (toliau – VRAAD raštas) persiųstą nagrinėti pagal kompetenciją Pareiškėjo 2016-07-05 skundą dėl galbūt pažeistų jo teisių naudotis kelio servitutu“;

15.4. „Skyrius išnagrinėjo Prašymą ir VRAAD raštu persiųstą Pareiškėjo skundą ir pateikė atsakymą 2016-11-16 raštu Nr. 48SD-13944-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – Skyriaus raštas) (pridedama), kuriame, be kita ko, informuojama, kad „[...] neribojama Jūsų teisė naudotis kelio servitutu [...]“ ir „Vilniaus rajono skyriuje nebus pradėta administracinių bylų teisena dėl galimo [...] pažeidimo“. Taip pat Skyrius šiame rašte atsiprašė, kad dėl didelio darbo krūvio atsakymą pateikė pavėluotai.

Be to, Skyriaus raštu Pareiškėjas buvo informuotas, kad „[...] Jums nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas a naudojamas tokiu būdu, jog žemės sklypo pietrytinėje dalyje pastačius tvorą, pasodinus želdinius ir iškasus griovius yra pažeidžiamas žemės sklypui nustatytas servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Atsižvelgiant į tai, prašome Jus geranoriškai, iki 2016 m. gruodžio 23 d., pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, užfiksuotus 2016 m. gegužės 24 d. žemės naudojimo patikrinimo metu.“

Paminėtina, kad apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes pirmiau minėtu Skyriaus raštu buvo informuotas ne tik Pareiškėjas, bet ir VTPSI ir VRAAD Vilniaus rajono agentūra“;

15.5. „[...] NŽT direktoriaus 2016-10-21 pavedimu Nr. 1PAV-571-(1.8.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ Vilniaus rajono skyriaus vedėjui buvo pavesta organizuoti pakartotinę Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu būtų įvertinta, ar Žemės sklypo savininkai savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos ir užtikrina servitutinio kelio tinkamą naudojimą. Taip pat šio pavedimo 2 punkte buvo nurodyta, kad, nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, imtis priemonių pagal kompetenciją šiems pažeidimams pašalinti, prireikus, informuoti kitas kompetentingas institucijas.

Skyrius 2016-11-17 atliko pakartotinę Žemės sklypo b naudojimo valstybinę kontrolę bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-612-(14.48.78) (pridedama), kuriame konstatuoti patikrinimo metu nustatyti faktiniai duomenys. Pažymėtina, kad Skyrius patikrinimo metu Žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie apribotų teisę naudotis kelio servitutu (tarnaujančiuoju daiktu), nenustatė“;

15.6. „Informuojame, kad veiksmai, susiję su servitutinio kelio naudojimo apribojimu, tikėtina, atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų ir baudą pareigūnams – nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Pažymime, kad pagal ATPK 225 straipsnį policija nagrinėja šio kodekso 188 straipsnio antrojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.

Įvertindamas tai, kad 2016-11-17 patikrinimo metu pagal kompetenciją nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pradėti administracinio pobūdžio teiseną, Skyrius neperdavė pirmiau minėtos informacijos, susijusios su galimu servitutinio kelio naudojimo apribojimu, nagrinėti policijai“;

15.7. „Atsižvelgiant į Skyriaus raštą, pakartotinės kontrolės patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, kad „Vietovėje esantis kelias dalinai apsemtas vandeniu“ ir „Žemės sklypo a pietinėje dalyje ties įrengtu keliu užfiksuotas šlaitas (kelio griovys), kuris taip pat užpiltas vandeniu“, ir situacijos fotofiksaciją (atliktą 2016-05-04 ir 2016-11-17), manytina, kad žemės sklypų a ir b savininkai, keičiantis meteorologinėms sąlygoms, dažnai susiduria su servitutinio kelio užliejimo problema dėl netinkamai prižiūrimo kelio įrenginio – vandens pralaidos, kuri reikalinga apsaugoti kelius nuo sugadinimo, sudarant normalias sąlygas saugiam eismui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Taip pat šio straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Civilinio kodekso 4.140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu viešpataujantysis ar tarnaujantysis daiktas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jie yra solidariai atsakingi pagal turtines prievoles, kylančias iš servituto.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad žemės sklypų a ir b savininkai ir (ar) kiti subjektai, kurie naudojasi pirmiau minėtu kelio servitutu (tarnaujančiu daiktu), yra solidariai atsakingi už kelio priežiūrą.“

16. Nekilnojamojo turto registro duomenimis:

16.1. žemės sklypui a nustatytos šios daiktinės teisės:

- kelio servitutas (tarnaujantis daiktas),

- servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas),

- kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas);

16.2. žemės sklypui b nustatytos šios daiktinės teisės:

- kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas),

- kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis),

- kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis),

- kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis).

Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos teisės aktai

17. Seimo kontrolierių įstatymas:

3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslas

„Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. [...]“;

12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai

1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

[...]“;

13 straipsnis. Skundų pateikimas

1. Pareiškėjas turi teisę pateikti Seimo kontrolieriui skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, jei mano, kad tuo buvo pažeistos jo teisės ir laisvės.

[...].“

18.Aplinkos apsaugos įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2016-08-01, aktuali nagrinėjant skunde nurodytas aplinkybes):

1 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

„Šiame įstatyme:

1) aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos;

2) aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius;

[...]“;

31 straipsnis. Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė

„Lietuvos Respublikoje valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai – valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Vykdydami tarnybines pareigas, valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:

1) nustatyta tvarka sustabdyti ūkinės ir kitos veiklos objektų statybą ar rekonstravimą, sustabdyti ar apriboti juridinių ir fizinių asmenų veiklą, jeigu pažeidžiami aplinkos apsaugos įstatymai arba ši veikla neatitinka aplinkos apsaugos normatyvų, taisyklių, limitų ir kitų nustatytų sąlygų;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi įeiti (įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo teritorijas ir objektus, kad vykdytų juose valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę ir atliktų kontrolinius tyrimus bei matavimus;

3) Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomus nurodymus, surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;

4) nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;

[...]“;

34 straipsnis. Teisinė atsakomybė, ginčų aplinkos apsaugos klausimais nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka

„Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

[...]

Ginčus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia Lietuvos Respublikos teismai.

[...].“

19.Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016-08-01 iki 2017-01-01, aktuali nagrinėjant skunde nurodytas aplinkybes):

3 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinys

„Siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai:

[...]

2) kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos (įskaitant miškus), gyvūnijos (įskaitant žuvų išteklius) bei kitus gamtos išteklius;

3) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą atkurti gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šią pareigą įvykdo;

[...]

9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, panaikina taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, taršos leidimų galiojimą, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;

10) nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo.

[...]“;

6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas

„Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo regionų aplinkos apsaugos departamentai [...]“;

15 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant fizinių asmenų veiklos patikrinimą

Tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:

1) prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti savo galias patvirtinantį dokumentą ir nurodyti patikrinimo priežastį;

2) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;

3) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę, pareigą nutraukti pažeidimą;

4) jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta);

5) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo skundus, pareiškimus arba, jei jie pateikiami raštu, juos priimti ir perduoti savo tiesioginiam vadovui.“

20.Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717 patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatuose (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016-03-03 iki 2016-07-05, su vėlesniais pakeitimais, aktuali nagrinėjant skunde nurodytas aplinkybes) nustatyta:

„2. Departamento paskirtis – siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tarp jų ir cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) apgalvoto išleidimo į aplinką ne tiekimo rinkai tikslais, genetiškai modifikuotų mikroorganizmų (toliau – GMM) riboto naudojimo, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos srityse“;

„10. Departamento veiklos tikslai:

10.1. vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo, miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos srityse;

10.2. pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir taršos prevencijos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos monitoringo, atliekų (išskyrus radioaktyviąsias) tvarkymo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, žemės gelmių, vandens ir nuotekų valdymo srityse;

10.3 pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką cheminių medžiagų valdymo ir GMO apgalvoto išleidimo į aplinką ne tiekimo rinkai tikslais, GMM riboto naudojimo kontrolės srityse“;

„11. Departamentas atlieka šias funkcijas:

11.1. įgyvendindamas 10.1 papunktyje nurodytą veiklos tikslą:

11.1.1. kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

11.1.2. organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų;

11.1.3. kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos, gyvūnijos bei kitus gamtos išteklius;

11.1.4. kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą atkurti gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šią pareigą įvykdo;

11.1.5. kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų teršalų išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės reikalavimų normų;

11.1.6. kontroliuoja, ar tinkamai vykdoma gamtos išteklių naudojimo, teršalų išmetimo į aplinką, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės, atliekų apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius, ar teisingai apskaičiuoja mokestį už aplinkos teršimą;

11.1.7. vykdo savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo kontrolę;

11.1.8. kontroliuoja, ar asmenys, kuriems yra išduoti taršos leidimai ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, laikosi šiuose leidimuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų;

11.1.9. pagal kompetenciją kontroliuoja savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą, monitoringo duomenų kokybę, taikomų metodų atitiktį teisės aktų reikalavimams, laboratorijų, atliekančių taršos šaltinių išmetamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) matavimus ir tyrimus, atliekamų tyrimų ir matavimų kokybę;

11.1.10. teisės aktų numatytais atvejais vykdo pavojingų objektų kontrolę;

11.1.11. nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo;

11.1.12. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių darbą regione;

11.1.13. vykdo Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo reikalavimų vykdymo kontrolę.

[...].“

21. Civilinis kodeksas:

4.111 straipsnis. Servituto sąvoka

„1. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

[...]“;

4.114 straipsnis. Servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą

„1. Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

2. Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip“;

4.138 straipsnis. Servituto turėtojo teisė reikalauti atlyginti nuostolius

„Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turėtojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius“;

4.140 straipsnis. Atsakomybė pagal turtines prievoles, kylančias iš servituto

„1. Jeigu viešpataujantysis ar tarnaujantysis daiktas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jie yra solidariai atsakingi pagal turtines prievoles, kylančias iš servituto.

[...]“;

4.37 straipsnis. Nuosavybės teisės sąvoka

„1. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

[...].“

22. Nekilnojamojo turto registro įstatymas:

4 straipsnis. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinis statusas

„Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“

Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-16 nutartyje, be kita ko, numatyta:

„Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo [...].“

Tyrimo išvados

24. Pareiškėjas skundžiasi VRAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant jo kreipimusis dėl kaimyniniame Žemės sklype vykdomų statybos darbų, taip galimai pakeičiant žemės reljefą ir įtakojant tai, jog dalis servitutinio kelio važiuojamosios dalies yra nuolat apsemta vandens.

Kaip nustatyta tyrimo metu, VRAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnai, gavę pranešimą „dėl galimų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų vykdant statybos darbus ..., Vilniaus r.“, pagal kompetenciją 2016-05-23 atliko patikrinimą vietoje ir, be kita ko, nustatę, kad „vykdant žemės sklypo tvarkymo darbus ... ežero pakrantės apsaugos juostoje buvo išardyta velėna bei sunaikinta žolinė augalija“, Z už šį pažeidimą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skyrė administracinę baudą (žr. šios pažymos 12.1 papunktį). Kitų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų šio patikrinimo metu nustatyta nebuvo.

Gavus Pareiškėjo 2016-07-05 pakartotinį skundą, kuriame buvo teigiama, jog
„Z toliau vykdo žemės kasimo darbus bei nepašalina kliūčių, dėl kurių vanduo kaupiasi ant kelio [...] važiuojamosios dalies“, ir prašoma „duoti Z privalomąjį nurodymą sustabdyti kasimo darbų vykdymą žemės sklype b sutvarkyti velėnos ardymo darbus, atstatyti žolinę augaliją, pašalinti kliūtis naudotis teise į kelio servitutą ir kt.“, VRAAD Vilniaus rajono agentūra jo nenagrinėjo, motyvuodama, kad „už pakrantės apsaugos juostos ribos ardyti velėnos teisės aktai nedraudžia, o naujų aplinkybių dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo Pareiškėjas nepateikė“. Skundas nagrinėjimui pagal kompetenciją buvo persiųstas NŽT Vilniaus rajono skyriui (žr. šios pažymos 12.4 papunktį). NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs persiųstą skundą, pateikė atsakymą, jog Pareiškėjo teisė naudotis kelio servitutu yra neribojama (žr. šios pažymos 15.4 papunktį). Pastebėtina, kad NŽT Vilniaus rajono skyriui 2016-11-17 atlikus pakartotinę žemės sklypo b naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, jog Žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie apribotų teisę naudotis kelio servitutu (tarnaujančiuoju daiktu), nėra (žr. šios pažymos 15.5 papunktį).

Kaip tyrimo metu buvo informuotas Seimo kontrolierius, Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnas 2016-08-25 pakartotinai atliko žemės sklypo b patikrinimą, tačiau aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo metu nustatyta, kad „teritorijoje, esančioje priešais ..., Vilniaus r. sav., yra prakastas griovys paviršiniam vandeniui nutekėti. Aplinkos vandens lygis nėra pakitęs“; „iš supiltų žemių yra formuojamas lygus paviršius. Formuojamas lygus paviršius atitinka kraštovaizdį, t. y. nėra keliamas ar leidžiamas žemės paviršiaus lygis“; „nei formuojame sklype, nei sklype a, esančiame ..., Vilniaus r. sav., perteklinio paviršinio vandens nebuvo“ (žr. šios pažymos 12.5 papunktį). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei 2016-05-23 patikrinimo akte, pakartotinai atlikto patikrinimo 2016-08-25 akte nėra asmenų, kurių veikla buvo tikrinama, parašų.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo, be kita ko, „jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta)“. 2016-08-25 patikrinimo akte žyma apie patikrinimo akto išsiuntimą asmeniui, kurio veikla buvo tikrinta, yra neužpildyta. Be to, tyrimo metu VRAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnai patvirtino, kad „2016-08-25 patikrinimo aktas Nr. VR-8.10-225 nebuvo išsiųstas Y ir Z. Patikrinimo akte taip pat nėra įrašo apie įteikimą arba išsiuntimą Y ir Z“, be to, nurodė, kad patikrinimą atlikęs pareigūnas „tikrino tiesiog teritoriją, todėl antrojo egzemplioriaus neįteikė ir nesiuntė“.

Įvertinus Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pacituotą šioje pažymoje, ir tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad VRAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnai ėmėsi veiksmų Pareiškėjo kreipimosi raštuose nurodytoms aplinkybėms tirti: vyko tikrinti aplinkybių į vietą, nustatė pažeidimus ir pan. Tačiau, 2016-08-25 pakartotinai atliekant patikrinimą, kurio metu aplinkosaugos pažeidimų nenustatyta, kaip jau rašyta pirmiau, nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių, tikrinant žemės sklypą b, nebuvo užtikrinta, kad dalyvautų asmuo, kurio veikla tikrinama, ir dėl kokių priežasčių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, surašęs patikrinimo aktą šiam asmeniui nedalyvaujant, registruotu laišku jam neišsiuntė patikrinimo akto.

Seimo kontrolierius Pareiškėjo skundą pripažįsta pagrįstu ir, atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, į tai, kad Pareiškėjas skundo papildymo raštuose nurodo, jog servitutinio kelio užliejimo problema vis dar nėra išspręsta dėl žemės sklypo b savininkų galimai neteisėtos veiklos jų žemės sklype, rekomenduoja VRAAD, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, pakartotinai atlikti valstybinę kontrolę žemės sklype b dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų. Radus pažeidimų, imtis priemonių jiems pašalinti.

Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktu (Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, savivaldybių pareigūnus, savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnus bei ekspertus), VRAAD prašo atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje žemės sklype b dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų, pateikti nuomonę, ar šiame žemės sklype vykdomi žemės tvarkymo (kasimo) darbai (kūdros kasimas, žemių supylimas į pylimą, galimas griovio užpylimas ir pan.) gali įtakoti tai, kad servitutinis kelias, kuriuo naudojasi žemės sklypų a ir b savininkai, yra užlietas (užliejamas) vandeniu.

25. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į šiuos momentus:

25.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-16 nutartyje, be kita ko, yra konstatavęs, kad „kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo“ (žr. šios pažymos 23 punktą).

Tyrimo metu VRAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnai Seimo kontrolierių informavo, kad 2016-05-23 atlikus patikrinimą vietoje ir, be kita ko, nustačius, jog „žemės sklype b, vykdant žemės sklypo tvarkymo darbus ... ežero pakrantės apsaugos juostoje buvo išardyta velėna bei sunaikinta žolinė augalija“, „Z už šį pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta administracinė bauda, taip pat įvertinta aplinkai padaryta žala“ (žr. šios pažymos 12.1 papunktį). Daugiau informacijos apie aplinkai padarytos žalos įvertinimą Seimo kontrolieriui nebuvo pateikta, todėl nėra aišku, kaip įvertinta padaryta žala aplinkai, ar, pavyzdžiui, VRAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnai yra pateikę ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Seimo kontrolierius VRAAD direktoriui rekomenduoja pateikti Seimo kontrolieriui informaciją, kaip įvertinta aplinkai padaryta žala, ar VRAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnai yra pateikę ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo;

25.2. Pareiškėjas, 2016-05-04 kreipdamasis į VTPSI, be kita ko, nurodė, kad „gretimo sklypo savininkas Z savo sklype pradėjo statybų darbus“; „Y ir Z savavališkai ir neteisėtai, neturėdami suderintos projektinės dokumentacijos ir reikiamo statybos leidimo, supylė žemes ir baltmolį, tuo padarydami pylimą, dėl ko vanduo, esantis ant kelio servituto važiuojamosios dalies, neturi galimybės nutekėti į greta buvusį griovį – upelį, o iš jo į netoliese esantį ... ežerą“, ir VTPSI, be kita ko, prašė „atlikti savavališkos statybos prevenciją“ (žr. šios pažymos 5 punktą).

Kaip nustatyta tyrimo metu, VTPSI Pareiškėjui 2016-05-25 raštu, be kita ko, nurodė, kad „išnagrinėjus Skyriui pateiktus duomenis bei vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, kad skundžiamas objektas nėra priskiriamas statiniui“. Taigi patikrinimas vietoje dėl galimų statybų atliktas nebuvo.

Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius 2017-04-28 pažymoje Nr. 4D-2016/1-1446, be kita ko, yra konstatavęs:

„[...] Pareiškėja skundžiasi VTPSI tuomečio Vilniaus skyriaus pareigūnų veiksmais (neveikimu), galimai netinkamai atlikus statybos valstybinę priežiūrą: nurodo, kad netenkina VTPSI tuomečio Vilniaus skyriaus [...] atsakymas [...], Seimo kontrolieriaus klausia, „ar neturėjo inspektorė kompetencijų sužinoti, kas iš tikrųjų statoma“, bei prašo „patikrinti, ar statybos inspektorė tinkamai ir sąžiningai įvykdė darbo pareigą“ [...]. Taigi esminė skunde keliama problema: kokiu būdu buvo nustatyta, kad [...] „galimai stato nesudėtingą I grupės statinį“.

Išanalizavus šioje pažymoje pacituotą teisinį reglamentavimą dėl statybos patikrinimų atlikimo tvarkos, galima būtų daryti išvadą, kad,

gavus asmens skundą ir / ar kito viešojo administravimo subjekto prašymą atlikti statybos patikrinimą, turi būti atliekamas statybos patikrinimas vietoje, pavyzdžiui: „statybos [...] patikrinimai atliekami surašant patikrinimo aktus (kontrolinius klausimynus) [...]. Naudojantis šiais klausimynais, patikrinama, ar statyba vykdoma teisėtai [...]“; „kontrolinis klausimynas gali būti nenaudojamas ir surašomas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas“; „kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, Pareigūnas, atlikdamas statybos patikrinimą, pareikalauja iš statytojo pateikti rašytinius sutikimus (susitarimus), nurodytus STR 1.07.01:2010“; „klausimynas pildomas atsižvelgiant į statinio statybos stadiją (atliktų statybos darbų mastą), apžiūrint statomą statinį [...]“; „asmuo, padavęs skundą, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su patikrinimo metu gautais dokumentais [...], dalyvauti atliekant statybos patikrinimą statybvietėje ir gauti šio akto kopiją (kontrolinį klausimyną) (be priedų)“; „užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas“.

[...]

Kaip Seimo kontrolierių informavo VTPSI, statybos patikrinimas vietoje nebuvo atliktas „dėl didelio darbo krūvio ir taupant Inspekcijos resursus“, teisinio pagrindo dėl neatlikto patikrinimo vietoje VTPSI Seimo kontrolieriui nenurodė. [...]. Taigi Pareiškėjos [...] skunde nurodyta informacija nebuvo tikrinta vietoje (skunde nurodytas statomas statinys nebuvo vietoje apžiūrėtas), todėl pagrįstai gali būti keliama abejonė, kaip VTPSI tuomečio Vilniaus skyriaus pareigūnai, neapžiūrėję statybos vietoje, nustatė, kad galimai statomas nesudėtingas I grupės statinys ir ar jis apskritai yra statomas.

[...]

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius Pareiškėjos skundą dėl VTPSI tuomečio Vilniaus skyriaus pareigūnų veiksmų, nagrinėjant jos [...] skundą, pripažįsta pagrįstu, kadangi VTPSI tuomečio Vilniaus skyriaus pareigūnai neatliko išsamaus skundo apie galimai neteisėtą statybą nagrinėjimo, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių statybos patikrinimo atlikimo tvarką, reikalavimų. VTPSI pareigūnams rekomenduotina ateityje, nagrinėjant skundus dėl galimai neteisėtų statybų, laikytis teisės aktų, reglamentuojančių statybos patikrinimo atlikimo tvarką, nuostatų.“

Atsakydama į šią Seimo kontrolieriaus rekomendaciją VTPSI 2017-07-03 raštu, be kita ko, informavo:

„Atsižvelgdamas į tai, kad fizinių, juridinių asmenų raštu pateiktuose skunduose, pranešimuose, prašymuose gali būti klaidingai pateikiama informacija, duomenys, aplinkybės, neteisingai interpretuojant faktus, tikslingai dezinformuojant, pateikiant dalinius duomenis ar dokumentus, [VTPSI Teritorijų planavimo ir statybos] Skyrius parengė Inspekcijos vidaus dokumentą – Rekomendacinę skundų nagrinėjimo schemą, taip pat Supaprastintą skundų ir pranešimų nagrinėjimo schemą [...] su konkrečiomis nuorodomis, kada privaloma atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje nagrinėjant skundą ir į kokius klausimus turi būti atsakyta atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

Schema sudaryta įvertinant Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų  planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių nuostatas. Schemos rekomendacijose išaiškinta, kad nepriklausomai, ar skundas nagrinėjamas pirmą kartą ar pakartotinai anksčiau išnagrinėtas, asmenų nurodytos ir pakartotinio nagrinėjimo atveju Inspekcijos pareigūnų nustatytos aplinkybės, faktai turi būti patikrinti atliekant ir faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Jų metu turi būti nustatomi (patikslinami) nagrinėjimui svarbūs duomenys, prisiimant asmeninę atsakomybę už nustatytų (patikslintų) duomenų tikslumą ir tikrumą.  

Schema su rekomendacijomis pateikta vadovautis Inspekcijos teritoriniams departamentams nagrinėjant asmenų skundus ir pranešimus, atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje.“

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Pareiškėjas telefonu Seimo kontrolieriaus patarėją yra informavęs, kad statybos darbai žemės sklype b šiuo metu, kai yra surašoma ši pažyma, tebėra vykdomi, Seimo kontrolierius VTPSI rekomenduoja atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir išsiaiškinti, ar, kaip nurodo Pareiškėjas, statybos darbai yra vykdomi, jeigu taip, ar jie atliekami be reikiamo statybą leidžiančio dokumento, t. y. atlikti valstybinę priežiūrą dėl statybos darbų teisėtumo. Radus pažeidimų, imtis priemonių jiems pašalinti. Tuo atveju, jeigu VTPSI yra atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir padariusi išvadą dėl statybų žemės sklype b teisėtumo, pateikti šias aplinkybes pagrindžiančią informaciją Seimo kontrolieriui.

Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktu (Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, savivaldybių pareigūnus, savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnus bei ekspertus), VTPSI prašo, atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, žemės sklype b, dėl statybų teisėtumo, pateikti nuomonę, ar vykdomos statybos (jeigu jos vykdomos) gali įtakoti tai, kad servitutinis kelias, kuriuo naudojasi žemės sklypų a ir b savininkai, yra užlietas (užliejamas) vandeniu;

25.3. kaip nurodyta šios pažymos 16 punkte, Nekilnojamo turto registro duomenimis [„visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“ (žr. šios pažymos 22 punktą)], tiek žemės sklypui a, tiek žemės sklypui b, nustatytos daiktinės teisės – kelio servitutai. Taigi servitutinis kelias nuosavybės teise, priešingai nei skunde nurodo Pareiškėjas, priklauso tiek pačiam Pareiškėjui, tiek Y ir Z, o ne valstybei.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas (žr. šios pažymos 21 punktą), „jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip“ o „tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip“. Be to, „jeigu viešpataujantysis ar tarnaujantysis daiktas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jie yra solidariai atsakingi pagal turtines prievoles, kylančias iš servituto“. Tuo atveju, jeigu „tarnaujančiojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turėtojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius“. Taigi, kaip galima daryti išvadą iš šio nurodyto teisinio reglamentavimo, santykiai, kylantys iš pareigos tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą (kelio servitutas), yra išskirtinai civilinės teisės pobūdžio. Kadangi šiuo atveju tarp dviejų žemės sklypų savininkų yra nesutarimas dėl pareigos tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, jis turi būti sprendžiamas civiline tvarka teisme.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:

X skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vlniaus rajono agentūros pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo kreipimusis, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento

direktoriui:

1) laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų pakartotinai atlikti valstybinę kontrolę žemės sklype b dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų. Radus pažeidimų, imtis priemonių jiems pašalinti;

2) atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, žemės sklype b, dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų, pateikti nuomonę, ar šiame žemės sklype vykdomi žemės tvarkymo (kasimo) darbai (kūdros kasimas, žemių supylimas į pylimą, galimas griovio užpylimas ir pan.) gali įtakoti tai, kad servitutinis kelias, kuriuo naudojasi žemės sklypų a ir b savininkai, yra užlietas (užliejamas) vandeniu;

3) atkreipti dėmesį į šios pažymos 25.1 papunktyje nurodytus konstatuotus pažeidimus ir užtikrinti, kad ateityje VRAAD pareigūnai, atlikdami valstybinę kontrolę, tinkamai vadovautųsi teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kontrolės atlikimo tvarką, nuostatomis;

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui

:

1) atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir išsiaiškinti, ar, kaip nurodo Pareiškėjas, statybos darbai yra vykdomi, jeigu taip, ar jie atliekami be reikiamo statybą leidžiančio dokumento, t. y. atlikti valstybinę priežiūrą dėl statybos darbų teisėtumo. Radus pažeidimų, imtis priemonių jiems pašalinti. Tuo atveju, jeigu VTPSI yra atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir padariusi išvadą dėl statybų žemės sklype b teisėtumo, pateikti šias aplinkybes pagrindžiančią informaciją Seimo kontrolieriui;

2) atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, žemės sklype b, dėl statybų teisėtumo, pateikti nuomonę, ar vykdomos statybos (jeigu jos vykdomos) gali įtakoti tai, kad servitutinis kelias, kuriuo naudojasi žemės sklypų a ir b savininkai, yra užlietas (užliejamas) vandeniu.

28. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Informuojant apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus, Seimo kontrolieriui pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus.

Seimo kontrolierius            Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/1-1171
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį