Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DARBO INSPEKCIJA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama – Skundas) dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama ir – VDI) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nagrinėjant jo prašymus, skundus, nepateikiant tinkamo atsakymo.

2. Pareiškėjas Skunde nurodo: 

2.1. „[...] 2016-06-10 Pareiškėjas buvo išsiųstas į komandiruotę Danija–Vokietija. Tačiau 2016-06-30 į el. paštą gavo Darbdavio [UAB „L“; toliau vadinama – Darbdavys, Bendrovė] [nurodymą] nedelsiant grįžti iš komandiruotės“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Kadangi Pareiškėjui Darbdavys nepaaiškino staigaus atšaukimo iš komandiruotės priežasčių, pretenzijų dėl atliekamo darbo kokybės nenurodė ir kito darbo nesuteikė, jis kreipėsi į VDI Alytaus teritorinio skyriaus [toliau vadinama – Alytaus skyrius] Darbo ginčų komisiją (toliau vadinama – DGK) dėl atšaukimo iš komandiruotės ir darbo sutarties papildymo. DGK prašė: išsiaiškinti neplanuoto atšaukimo iš komandiruotės priežastis; išsiaiškinti, kodėl po 2016-07-01 Pareiškėjui nebuvo padidintas darbo užmokestis, kaip tai numatyta Vyriausybės 2016-06-22 nutarime Nr. 644; išsiaiškinti, kodėl pas Darbdavį įsakymuose į komandiruotę nėra nurodoma komandiruotės trukmė, kaip to reikalauja Pelno mokesčio įstatymas (toliau vadinama – PMĮ), 21 str. 1 d. [...]. 2016-07-07 Pareiškėjas gavo DGK sprendimą, kuriame nurodė, [...] kad Lietuvos Respublikos DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolę įmonėse vykdo VDI, todėl Pareiškėjo prašymas dėl įmonės patikrinimo perduodamas VDI Alytaus skyriui.“

2.3. „2016-08-04 Pareiškėjas gavo VDI Alytaus skyriaus vedėjo Vytauto Gegužio (toliau vadinama – Skyriaus vedėjas) sprendimą dėl Pareiškėjo 2016-07-05 prašymo [...], kur nurodo, kad „Papildomai informuojame, kad dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo Jūs turite teisę kreiptis į VDI Alytaus skyriaus DGK LR DK 289 str. nustatyta tvarka. [...].“  Taigi, akivaizdžiai nurodome pirmąjį biurokratizmo atvejį, kuomet DGK 2016-07-07 Sprendime nepagrįstai atsisako spręsti jos kompetencijai priklausantį klausimą dėl 2016-07-05 Pareiškėjo prašymo [...].“

2.4. „Antras biurokratizmo atvejis matyti iš 2016-08-04 priimto Skyriaus vedėjo sprendimo, kuriame Skyriaus vedėjas akivaizdžiai „stumia“ nuo savęs jam persiųstą Pareiškėjo prašymą.“

2.5. „Pareiškėjas 2016-07-25 vėl kreipėsi į Skyriaus vedėją įvertinti, ar Darbdavio darbo tvarkos taisyklės atitinka Pareiškėjo darbo pobūdį, bei papildomai Skyriaus vedėją informavo dėl nekorektiško Darbdavio ir su juo buvusio asmens [...] elgesio Pareiškėjo atžvilgiu, kuomet Pareiškėjui ligos metu buvo pateiktos susipažinti Darbo tvarkos taisyklės ir neleista dėl jų turinio pareikšti pastabas. Pareiškėjas prašyme Skyriaus vedėjui taip pat nurodo, kad Darbdavys jam registruotais laiškais grasina atleidimu iš darbo Pareiškėjo nedarbingumo metu [...].“

2.6. „Trečiąjį piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejį rodo Skyriaus vedėjo sprendimas dėl 2016-07-25 Pareiškėjo pranešimo. [...]. Skyriaus vedėjas pagal jam valstybės priskirtas kompetencijas nesiaiškino, ar minėtos Darbo tvarkos taisyklės atitinka LR įstatymus ir poįstatyminius aktus, o nurodė, kad, jeigu pareiškėjo parašas esąs, vadinasi, toks dokumentas esąs teisėtas ir privalomas vykdyti.“

2.7. Kad „Skyriaus vedėjas yra suinteresuotas [...], patvirtina tai, jog [...] Darbo tvarkos taisyklės buvo sudarytos atgaline data, atliekant pas Darbdavį patikrinimą. [...] pas Darbdavį iki 2016-07-07 nebuvo jokių Darbo tvarkos taisyklių, o 2015-10-02 įsakymas supažindinti darbuotojus su Darbo tvarkos taisyklėmis žodine tvarka yra tik priedanga [...].“

2.8. „Skyriaus vedėjas prisidėjo dėl Pareiškėjo atleidimo už pravaikštas [...].“

2.9. „DGK 2016-07-27 nustatė pas Darbdavį darbo laiko apskaitos pažeidimus [...]. Tuo tarpu Skyriaus vedėjas, tuo pat metu atlikdamas neplaninį patikrinimą pas Darbdavį, darbo laiko apskaitos pažeidimų nenustatė, tai ketvirtas Skyriaus vedėjo biurokratizmo atvejis.“

2.10. „Pareiškėjas 2016-08-05 kreipėsi į Skyriaus vedėją dar kartą su Prašymu dėl neteisėtų Alytaus skyriaus DGK narių veiksmų ištyrimo [...]. Taip pat Pareiškėjas kėlė klausimą dėl dvigubo apmokėjimo už darbą poilsio dienomis.“

2.11. „[...] Pareiškėjo prašymo Skyriaus vedėjas dėl neaiškių priežasčių nenagrinėjo ir nesiaiškino galimų pažeidimų aplinkybių, o persiuntė VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriui.“

2.12. „DGK, vadovaudamasi tuo pačiu 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 561/2006 [...] (toliau vadinama – Reglamentas) [...], nurodė visiškai priešingus argumentus, dėl kurių Pareiškėjo prašymą dėl dvigubo apmokėjimo atmetė, kaip nepagrįstą. Kas šiuo atveju patvirtina penktąjį biurokratizmo atvejį, kuomet Pareiškėjas sąmoningai klaidinamas, iškraipant įstatymus. Tiek DGK, tiek VDI tą patį Reglamentą aiškina skirtingai, dėl ko asmenims kiekvienu atveju atsiranda skirtingos teisės ir pareigos.“

2.13. „[...] VDI, atsakydama į Pareiškėjo paklausimą, ar gali būti įsakymuose į komandiruotę nenurodoma komandiruotės trukmė, vienareikšmiškai pabrėžė, jog komandiruotės trukmė, atskirai išskiriant netgi buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmę, privalo būti nurodyta kiekviename įsakyme [vykti] į tarnybinę komandiruotę. Tuo tarpu Skyriaus vedėjas [...] dviprasmiškai nurodė, jog Pareiškėjas esą supažindintas su įsakymu dėl siuntimo į komandiruotę ir atšaukimo, todėl neva to užtenka. [...] toks Skyriaus vedėjo pasisakymas į tiesioginį Pareiškėjo klausimą, kodėl įmonės darbuotojai į komandiruotę yra siunčiami įsakymais, kuriuose nenurodoma komandiruotės trukmė, traktuotinas kaip šeštoji biurokratizmo apraiškos forma [...].“

2.14. „[...] dėl nesuprantamų priežasčių Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius asmeniškai perėmė VDI Alytaus skyriaus vedėjui adresuotą prašymą dėl neteisėtų DGK narių veiksmų ištyrimo ir taip neužtikrino skaidraus ir objektyvaus tyrimo. Kaip matyti iš 2016-08-05 Pareiškėjo prašymo turinio, pastarojo prašymo pabaigoje buvo suformuluoti reikalavimai, susiję būtent su DGK narių veiksmais, kurie yra atskaitingi Skyriaus vedėjui. Todėl Skyriaus vedėjo prašyta išaiškinti situaciją. [...]. Tai jau septinta biurokratizmo apraiškos forma.“

3. Pareiškėjas prašo „pradėti tyrimą ir kreiptis į teismą dėl kaltų piktnaudžiavimu ar biurokratizmu pareigūnų atleidimo iš pareigų.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

4. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į VDI, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. VDI Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:

5..l. „Alytaus skyriaus DGK 2016-07-07 gautas Pareiškėjo 2016-07-05 prašymas „Dėl atšaukimo iš komandiruotės ir darbo sutarties papildymo“, kuriuo Pareiškėjas reikalavo iš Darbdavio išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį, dienpinigius bei su komandiruote susijusias išlaidas už 2016 m. birželio mėn. (darbo byla Nr. ..., DGK pirmininkas Artūras Bendaravičius). DGK nustatė, kad darbo užmokestis už 2016 m. birželio mėn. Pareiškėjui buvo išmokėtas laiku, tačiau darbdavys neapmokėjo naktį dirbto laiko padidintu tarifu. Taip pat nustatyta, kad Pareiškėjo darbo sutartyje buvo sulygta dėl mažesnio dienpinigių mokėjimo nei numato teisės aktai, t. y. iki 50 procentų dienpinigių sumos (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punktu). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, 2016-07-27 DGK sprendimu Nr. DGKS-3344 Pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, jo naudai iš Darbdavio nusprendė išieškoti 12.28 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą, o dėl kitų reikalavimų prašymą atmetė.“

5.2. „Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Pareiškėjas dėl tų pačių klausimų kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą (t. y. DGK sprendimas buvo apskųstas). Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. ... (teisminio proceso Nr. ...) Pareiškėjo ieškinį atmetė.“

5.3. „Alytaus skyriuje 2016-07-05 gautas Pareiškėjo prašymas dėl neteisėtų Darbdavio veiksmų, t, y. dėl grafiko sudarymo, darbo užmokesčio mokėjimo, komandiruočių tvarkos bei darbo laiko apskaitos pažeidimų. 2016-08-04 Pareiškėjui pateiktas „Sprendimas dėl X prašymo“ Nr. SD-9-9963, kuriame nurodoma, kad darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio mokėjimo, grafikų sudarymo bei kitų pažeidimų Bendrovėje nenustatyta.“

5.4. „2016-07-26 Alytaus skyriuje gautas Pareiškėjo 2016-07-25 pranešimas, kuriame nurodoma, kad, Pareiškėjui 2016-07-25 atvykus į Bendrovę [...], įmonės vyr. buhalteris [...], Pareiškėjui (jo nedarbingumo metu) pateikė pasirašyti Darbo tvarkos taisykles, jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Pareiškėjas prašo VDI išsiaiškinti, ar Darbdavio darbo tvarkos taisyklės atitinka vairuotojo-ekspeditoriaus, kurio pagrindinis darbo pobūdis yra komandiruotės į vieną ir / arba kelias užsienio šalis, darbo specifiką, ar vyr. buhalteris [...] teisėtai Pareiškėjui nedarbingumo laikotarpiu pateikė pasirašyti įmonės darbo tvarkos taisykles bei ar nebuvo pažeistos Pareiškėjo teisės. 2016-08-11 priimtas „Sprendimas dėl X prašymo“ Nr. SD-9-10155, kuriame nurodyta, kad darbo įstatymų pažeidimų nenustatyta.“

5.5. „Pareiškėjas 2017-03-03 patikslintu skundu dėl VDI veiksmų kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kurio prašė atlyginti Pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, neturtinė ir turtinė žala jam padaryta dėl VDI neteisėtų veiksmų, netinkamai tiriant Pareiškėjo 2016-07-05 bei liepos 25 d. prašymus, susijusius su darbo teisinių santykių pažeidimais Bendrovėje, kurioje Pareiškėjas dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Kauno apygardos administracinio teismo 2017-07-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. ... (teisminio proceso Nr. ...) Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.“

5.6. „Pareiškėjas 2016-08-05 kreipėsi į Alytaus skyrių su prašymu „Dėl neteisėtų Alytaus skyriaus DGK narių veiksmų ištyrimo“, kuriame prašė atsakyti į pateiktus klausimus dėl darbo įstatymų vykdymo bei DGK veiksmų. 2016-08-08 Pareiškėjui pateiktas atsakymas Nr. SD-25-10800, kuriuo suteikta teisinė konsultacija į Pareiškėjo keliamus klausimus.“

5.7. „Pareiškėjas su 2016-12-29 patikslintu skundu „Dėl atsakovo neveikimo administracinėje byloje Nr. ...“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl  Alytaus skyriaus vedėjo [...]neteisėtų veiksmų, o tiksliau dėl Pareiškėjo 2016-08-05 skundo persiuntimo ir išnagrinėjimo VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriuje. Kauno apygardos administracinis teismas 2017-04-06 spendimu administracinėje byloje Nr. ... (teisminio proceso Nr. ...) Pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.“

5.8. „Pareiškėjas 2016-11-02 kreipėsi į VDI Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, darbo poilsio dienomis, išeitinės kompensacijos ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo už 2016 m. liepos mėn. (darbo byla Nr. ..., DGK pirmininkė Rasa Radauskienė). DGK 2016-11-30 sprendimu Nr. DGKS-5370 Pareiškėjo prašymą dalyje dėl neišmokėtų dienpinigių ir darbo poilsio dienomis už 2016 m. liepos 1–3 d. atsisakė nagrinėti, o dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką – reikalavimus atmetė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Pareiškėjas dėl tų pačių klausimų kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. ..., teisminio proceso Nr. ...), t. y. DGK sprendimas Nr. DGKS-5370 yra apskųstas. Ši civilinė byla dar nagrinėjama.“

5.9. „Pareiškėjas 2016-11-30 raštu kreipėsi į Alytaus skyrių su prašymu „Dėl tarnybinio neplaninio patikrinimo“, kuriuo prašė atlikti patikrinimą dėl VDI Darbo ginčų komisijos narių šališkumo, nagrinėjant darbo bylas Nr. ... ir ... . Atsakymas Pareiškėjui pateiktas 2016-12-27 raštu Nr. SD-25-15843. Pareiškėjui motyvuotai paaiškinta, kad VDI nesuteikta teisė vertinti, keisti ar naikinti priimtus darbo ginčų komisijos sprendimus, o darbo ginčo šalys, nesutikdamos su darbo ginčų komisijos sprendimu (tiek dėl netinkamo teisės taikymo, tiek dėl procesinių pažeidimų, taip pat dėl darbo ginčų komisijos narių šališkumo), per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Pažymėta, kad darbo ginčų komisijos procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų vertinimas, kiek tai susiję su tinkamu teisės taikymu, yra išimtinė teismo prerogatyva.“

5.10. „Pareiškėjas 2017-01-10 skundu „Dėl atsakovo neveikimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nurodė, kad dėl VDI (VDI Alytaus skyriaus) neteisėtų veiksmų / neveikimo (o tiksliau – skundžiamas VDI 2016-12-27 atsakymas) patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašo ją atlyginti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-06-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. ... (proceso Nr. ...) Pareiškėjo Skundą atmetė kaip nepagrįstą.“

5.11. „Pareiškėjas 2016-12-23 raštu kreipėsi į Alytaus skyrių su prašymu „Dėl neteisėtų Alytaus skyriaus DGK narių veiksmų 2016-11-30 posėdžio metu Darbo byloje Nr. ... ištyrimo“, kuriuo buvo prašoma ištirti DGK veiksmus bei pateikti atsakymus į keliamus klausimus dėl darbo įstatymų vykdymo. Motyvuotas atsakymas Pareiškėjui pateiktas 2017-01-12 raštu Nr. SD-25-468. Atsakyme suteikta konsultacija dėl procesinių darbo ginčų komisijų veiksmų reglamentavimo bei paaiškinta, kad VDI neįgaliota vertinti darbo ginčų komisijos veiksmų bei priimtų sprendimų teisėtumo.“

5.12. „VDI 2016-12-27 gautas Pareiškėjo 2016-12-20 prašymas atsakovui [Bendrovė] „Dėl neteisėtos darbo sutarties sudarymo, vykdymo, pripažinimo negaliojančia ir nutraukimo“ (darbo byla Nr. ..., DGK pirmininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė), kuriuo Pareiškėjas prašo tarp jo ir Darbdavio 2016-06-10 sudarytą darbo sutartį Nr. 33 ir jos vykdymą iš Darbdavio pusės pripažinti neteisėta bei priteisti iš Bendrovės 1 500 eurų neturtinės žalos. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2017-01-23 sprendimu Nr. DGKS-455 Pareiškėjo prašymą dalyje dėl darbo sutarties pripažinimo neteisėta atmetė kaip nepagrįstą, o dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė nagrinėti, kadangi ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas darbo ginčų komisijos kompetencijai.“

5.13. „Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Pareiškėjas dėl tų pačių klausimų kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą (civilinės bylos Nr. ..., teisminio proceso Nr. ...), t. y. darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-455 buvo apskųstas. Ši civilinė byla dar nagrinėjama.“

5.14. „Kauno apygardos administracinio teismo 2017-07-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. ... Pareiškėjo skundas dėl VDI 2016-08-04 sprendimo Nr. SD-9-9963 atmestas kaip nepagrįstas. Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, kad „Įvertinus sprendimų turinį, nustatyta, kad buvo ištirtos ir teisiškai pagrįstai įvertintos Pareiškėjo skunduose nurodytos visos reikšmingos aplinkybės bei Taisyklėse numatytos asmenų prašymų (skundų) nagrinėjimo procedūros nebuvo pažeistos.[...] Pažymėtina, jog atsakovo kompetencijai nepriskirta tirti individualaus pobūdžio darbo ginčų. Atsakovo kompetencijai yra priskiriama norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė. Atšaukimo iš komandiruotės priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ginčas, kilęs tarp darbuotojo ir darbdavio. Teismo vertinimu, nurodytas Pareiškėjo skundo prašymas byloja, jog tarp Pareiškėjo ir darbdavio kilo individualus darbo ginčas, susijęs su darbo santykiais dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, ir tai iš esmės atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija ir bendrosios kompetencijos teismas (DK 286 str.). Todėl atsakovas pagrįstai 2016-08-04 sprendime Nr. SD-9-9963 nurodė Pareiškėjui dėl kilusių nesutarimų su darbdaviu kreiptis DK nustatyta tvarka į ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo komisiją.“

5.15. „Kauno apygardos administracinio teismo 2017-07-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. ... Pareiškėjo skundas dėl VDI 2016-08-01 sprendimo Nr. SD-9-10155 atmestas kaip nepagrįstas. Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, kad „atsakovas, įvertinęs Pareiškėjo darbo transporto srityje ypatumus, pagrįstai nurodė Pareiškėjui, jog įmonės [...] darbo laikas nurodytas darbo tvarkos taisyklėse nėra privalomas Pareiškėjui, kaip įmonėje dirbančiam mobilų vairuotojo darbą darbuotojui. Taip pat atsakovas pagrįstai nurodė Pareiškėjui, jog VDI kompetencijai nepriskirta tirti supažindinimo su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis aplinkybių ir dėl to Pareiškėjo patirto psichologinio smurto. Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas minėtus sprendimus, pakankamai ir objektyviai ištyrė Pareiškėjo skundus ir atsakovo sprendimai atitinka pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus.“

5.16. Dėl VDI veiksmų priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2017-04-06 spendimas administracinėje byloje Nr. .... Teismas sprendime nurodė, kad „nors VDI organizuoja Darbo ginčų komisijų darbą (skiria Darbo ginčų komisijų pirmininkus, tvirtina ir keičia narius ir pan.), sudaro sąlygas joms veikti, tačiau Darbo ginčo komisijos procesinių veiksmų, priimamų sprendimų kontrolės funkcijos nevykdo. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo bylas ir priimdama sprendimus, veikia nepriklausomai ir savarankiškai, t. y. nėra pavaldi VDI, o juo labiau VDI teritorinio skyriaus vedėjui. Nors Darbo ginčų komisijos pirmininkas yra Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus paskirtas valstybės tarnautojas, tačiau sprendimus darbo ginčų komisija priima balsų dauguma.

Taigi akivaizdu, kad aukščiau paminėti teisės aktai nesuteikia VDI teritorinio skyriaus vedėjui kvestionuoti Darbo ginčų komisijų procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo, kiek tai susiję su teisės aktų vertinimu, nes ši funkcija yra išimtinė teismo kompetencija. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėti Pareiškėjo skundo apimtimi dėl VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos veiksmų, atliktų nagrinėjant Pareiškėjo darbo bylą, todėl šiame kontekste atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. [...]. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, būdamas kompetentingas nagrinėti pareiškimus ir skundus VDI kompetencijos klausimais bei konsultuoti darbuotojus darbo įstatymų taikymo ir vykdymo klausimais, atsakovo atstovas Pareiškėjo skunde nesant duomenų dėl administracinės procedūros pradėjimo, neturėjo teisinio pagrindo, vadovaujantis Taisyklių 43 punktu, persiųsti Pareiškėjo 2016-08-05 prašymą nagrinėti VDI. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriuje Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas, sprendimas buvo priimtas nepažeidus Taisyklių 30 punkte nustatytų terminų, įvertinus aplinkybę, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, VDI Alytaus skyriaus vedėjui teisė tirti ir vertinti Darbo ginčų komisijos veiksmus ir sprendimus nėra suteikta, teismo nuomone, Pareiškėjo teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą iš esmės nebuvo pažeista.“

5.17. „Kauno apygardos administracinis teismas 2017-07-14 sprendime nustatė, kad „atsakovo kompetencijai nepriskirta tirti individualaus pobūdžio darbo ginčų. Atsakovo kompetencijai yra priskiriama norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė. Atšaukimo iš komandiruotės priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ginčas, kilęs tarp darbuotojo ir darbdavio. Teismo vertinimu, nurodytas Pareiškėjo skundo prašymas byloja, jog tarp Pareiškėjo ir darbdavio kilo individualus darbo ginčas, susijęs su darbo santykiais dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, ir tai iš esmės atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija ir bendrosios kompetencijos teismas (DK 286 str.). Todėl atsakovas pagrįstai 2016-08-04 sprendime Nr. SD-9-9963 nurodė Pareiškėjui dėl kilusių nesutarimų su darbdaviu kreiptis DK nustatyta tvarka į ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo komisiją.“

5.18. „Kauno apygardos administracinis teismas 2017-07-14 sprendimu konstatavo, kad „atsakovas, priimdamas minėtus sprendimus, pakankamai ir objektyviai ištyrė Pareiškėjo skundus ir atsakovo sprendimai atitinka pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. [...] Atsakovas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundų turinį, nustatytos kompetencijos ribose, tinkamai išnagrinėjo Pareiškėjo 2016-07-05 ir 2016-07-25 skundus ir priėmė pagrįstus sprendimus. [...] Taigi, atsakovas priimdamas 2016-08-04 sprendimą Nr. SD-9-9963 ir 2016-08-11 sprendimą Nr. SD-9-10155 nepadarė jokių procedūrinių ir materialios teisės pažeidimų, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais ir tenkinti Pareiškėjo skundą.“

5.19. „Atsižvelgiant į VDI atliktų patikrinimų medžiagą bei Kauno apygardos administracinio teismo 2017-07-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. ..., nėra pagrindo teigti, jog VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas [...] buvo suinteresuotas tyrimo baigtimi, šališkas ar kitaip pažeidė Pareiškėjo teises.“

5.20. „Kaip jau minėta, VDI nesuteikta teisė vertinti, keisti ar naikinti priimtus darbo ginčų komisijos sprendimus, o darbo ginčų komisijos procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų vertinimas, kiek tai susiję su tinkamu teisės taikymu, yra išimtinė teismo prerogatyva. Taigi, dėl Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo, kuriuo atmestas Pareiškėjo prašymas dėl darbo poilsio dienomis apmokėjimo, teisėtumą bei pagrįstumą gali įvertinti tik teismas.“

5.21. „2016-08-30 atsakymu Nr. SD-25-10800 Pareiškėjui buvo suteikta konsultacija, jog „Siuntimas į tarnybinę komandiruotę (išskyrus atvejį, kai siuntimas į tarnybinę komandiruotę vienai darbo dienai įforminamas darbdavio arba jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu) ar rezoliucija) įforminamas darbdavio arba jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu).“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

6. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

6.1. Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme (toliau vadinama – Įstatymas; redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) nustatyta:

6.1.1. 6 straipsnis – „Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją: 1) tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus; [...] 15) tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais [...].“

6.1.2. 8 straipsnis – „Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius: [...] 4) nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo.“

6.1.3. 10 straipsnis – „Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.“

6.2. Viešojo administravimo įstatyme (toliau vadinama – VAĮ; redakcija, galiojusi iki 2017-03-31) reglamentuojama:

6.2.1. 2 straipsnis – „15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.“

6.2.2. 14 straipsnis – „3. Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams: [...]; 3) pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos.“

6.3. Darbo kodekse (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01; DK) reglamentuojama:

6.3.1. 285 straipsnis – „Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka.“

6.3.2. 286 straipsnis – „Individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas.“

 6.3.3. 287 straipsnis – „1. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. [...].“

6.3.4. 296 straipsnis – „Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosiCivilinio proceso kodekso nuostatomis.“

6.4. Administracinių bylų teisenos įstatyme reglamentuojama:

6.4.1. 5 straipsnis – „1. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“

6.4.2. 17 straipsnis – „Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo [...].“

6.5. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2015-08-26 nutarimo   Nr. 913 redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01) nustatyta:

„4. Taisyklėse vartojamos sąvokos: 4.1. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. 4.2. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. [...]. 8. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis. [...]. 34. Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. 35. Jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. [...]. 47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: [...] 47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma. [...]. 50. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. [...].“

6.6. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-168 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklėse (toliau vadinama – Taisyklės; aktuali redakcija) nustatyta:

4. VDI valstybės tarnautojai ar darbuotojai, aptarnaudami asmenis, nagrinėdami (tirdami) prašymus, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo, „vieno langelio“, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, naujovių ir atvirumo permainoms principais. [...].  37. Asmenų prašymai nagrinėjami (tiriami) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ ir šiomis Taisyklėmis. 38. Prašymai dėl atliktų inspektoriaus veiksmų / neveikimo nagrinėjami (tiriami) vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta administracine procedūra ir šiomis Taisyklėmis tiek, kiek tai reglamentuoja tyrimo vykdymo eigą.  [...]. 44. Jeigu VDI nėra įgaliota spręsti prašyme, išdėstytų klausimų – prašymas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo datos persiunčiamas kompetentingai institucijai ir apie tai raštu pranešama asmeniui. Jei VDI pagal kompetenciją nenustato institucijos, kuri turėtų nagrinėti prašymą, prašymas per 5 darbo dienas nuo jo gavimo datos grąžinamas pareiškėjui ir nurodoma grąžinimo priežastis. [...]. 54. VDI valstybės tarnautojai ir darbuotojai nagrinėdami (tirdami) prašymus, privalo: 54.1. išnagrinėti visus keliamus klausimus, išreikalauti, esant reikalui, papildomus dokumentus, informaciją ar komentarą, surinkti faktinius duomenis (faktinių duomenų surinkimui gali būti naudojama vaizdo, garso įrašai bei fotografuojama, nepažeidžiant teisės aktais nustatytos tvarkos ir reikalavimų), imtis kitokių priemonių klausimams objektyviai išaiškinti, išspręsti; 54.2. jeigu reikia, susitikti su pareiškėju (taip pat ir dėl tyrimo metu naujai paaiškėjusių aplinkybių patikslinimo); 54.3. užtikrinti pareiškėjų ir kitų žinių, pateiktų pareiškėjo apie darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės norminių aktų pažeidimus įmonėje konfidencialumą. Nedaryti užuominų darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, kad tikrinimas vyksta gavus prašymą, išskyrus atvejus, kai nėra galimybės neatskleisti subjekto tapatybės ir/arba gavus jo (subjekto) raštišką sutikimą; 54.4. tirdami darbuotojų atstovų prašymus, rinkdami faktinius duomenis, informuoti pareiškėjus raštu ar žodžiu apie patikrinimo laiką, kad jie turėtų galimybę dalyvauti patikrinime; 54.5. pagal VDI kompetenciją įpareigoti darbdavį pašalinti pažeidimus, priežastis ir sąlygas, dėl kurių pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai; 54.6. pareiškėjui atsakyti į visus prašyme iškeltus klausimus. Neatsakius nors į vieną iš keliamų klausimų, nurodyti priežastis, dėl kurių nebuvo galima priimti sprendimo; 54.7. Prieš parengiant administracinės procedūros sprendimą, apklausti asmenį (susitikimo metu ar telefonu), dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas prašymas ir dėl šio prašymo pradėta administracinė procedūra. Administracinės procedūros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu prašymas patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, asmuo (pareiškėjas) nepageidauja susitikti ir/ar bendrauti telefonu, arba pagal teisės aktų reikalavimus administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas nedelsiant; 54.8. užfiksuoti žodinius paaiškinimus ir patikrinimo vietoje metu nustatytus faktinius duomenis patikrinimo akte. Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto. Patikrinimo aktai numeruojami, suteikiant tyrimą atlikusio VDI darbuotojo identifikacinį numerį ir eilės numerį. Jeigu yra surašomas nelegalaus darbo patikrinimo aktas, duomenų patikrinimo aktas nerašomas (aktai pridedami prie tyrimo medžiagos ir saugomi VDI nustatyta tvarka); 54.9. nurodyti VDI pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką. [...]. 61. Atsakyme turi būti motyvuotai atsakyta į visus pareiškėjo keliamus klausimus, nurodyta, kokių priemonių buvo (ar bus) imtasi ir kas atsakingas už jų įgyvendinimą, taip pat gali būti pareikšta VDI nuomonė ir pateiktos rekomendacijos. [...].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

7. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr.I-6123-821/2016:

„Valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimų tvarką numato Lietuvos Respublikosvalstybinės darbo inspekcijos įstatymas, taip pat jį detalizuojantys Lietuvos Respublikosvalstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-05-12 įsakymu Nr.A1-316(toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikosvalstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr.V-32(toliau – Reglamentas).

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo4 str. numato, kad VDI kompetencijai yra priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – irDK), darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Nuostatų 7 p. numato, kad pagrindiniai Valstybinės darbo inspekcijos veiklos tikslai yra: vykdytiDK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją; vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją. Nuostatų 8.1.1 p. įtvirtina, jog VDI tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, taip pat kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų dėl darbo sutarčių sudarymo, vykdymo, pasibaigimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio laiko, darbo apmokėjimo, garantijų ir kompensacijų, drausminių nuobaudų skyrimo ir materialinės atsakomybės taikymo tvarkos, teikia darbdaviams reikalavimus ir nurodymus.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011-07-29 įsakymu Nr.V-168(galiojusių iki 2016-01-14) 38 p. numatyta, kad prašymai dėl atliktų inspektoriaus veiksmų/neveikimo nagrinėjami (tiriami) vadovaujantisViešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta administracine procedūra ir šiomis Taisyklėmis tiek, kiek tai reglamentuoja tyrimo vykdymo eigą.“

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-24 teismo nutartis Nr. 3K-3-193-248/2016:

„Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK22 straipsnio 1 dalis).

DK287 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atvejus, kai individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, nustato DK299 straipsnis. Pagal DK299 straipsnio 2 dalies 3 punktą tiesiogiai teisme nagrinėjami darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo.

DK299 straipsnyje pateiktas ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose, sąrašas nėra baigtinis, šio straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teisme ginčai sprendžiami ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. CPK24 straipsnio 1 dalis nustato, kad byloje sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. 

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija formuluoja šią teisės aiškinimo taisyklę nagrinėjamoje byloje: tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiškia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme.

Vertinant, ar reikalavimai tarpusavyje susiję taip, kad taikant CPK24 straipsnio 1 dalį visi jie gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, turi būti atsižvelgiama į reikalavimų teisinę prigimtį, faktinį pagrindą bei aplinkybę, ar vieno reikalavimo tenkinimas ar tenkinimo apimtis priklauso nuo kito reikalavimo tenkinimo.“

Tyrimo išvados

9. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina:

9.1. Įstatymu (pažymos 6.1 punktas) VDI priskirta funkcija tirti pareiškimus bei skundus VDI kompetencijos klausimais (6 straipsnio 15 punktas). Tokios funkcijos vykdymas paprastai yra būdingas kiekvienam viešojo administravimo subjektui pagal suteiktą kompetenciją. Šio įstatymo8straipsnio2dalyje, nustatant Vyriausiojo darbo inspektoriaus funkcijas, nurodyta, kad jis, be kita ko, nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl VDI inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo (8 straipsnio 2 dalies 4 punktas). ?statymo 10 straipsnyje nustatyta, kad VDI inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arbaAdministracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. ŠiĮstatymo norma, nustatanti VDI inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką, yra bendroji įstatymo norma ir ji taikytina tais atvejais, jei specialusis įstatymas nenustato kitos sprendimų, kuriuos pagal kompetenciją priima VDI inspektoriai, apskundimo tvarkos.

Taigi ginčų dėl VDI inspektorių sprendimų priskirtinumo klausimas išspręstas įstatymu;

9.2. VAĮ14 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta bendroji norma, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos;

9.3. vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolieriai netiria teismų priimtų sprendimų, nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat netiria skundų dėl darbo teisinių santykių. Taigi, šio tyrimo metu nebuvo tiriamos bei vertinamos Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl galimai neteisėto atleidimo, apmokėjimo už darbą pažeidimų, darbo užmokesčio neišmokėjimo, jo nedidinimo ir kt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 285 straipsnio nuostatomis, Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, skundžiami klausimai atitinka individualaus darbo ginčo sąvoką. Taigi, tokio pobūdžio ginčams yra numatyta privaloma ginčų sprendimo tvarka, t. y. pirmiausia turi būti kreipiamasi į Darbo ginčų komisiją, kaip į privalomą ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo instituciją, o po to, nesutinkant su DGK sprendimu, į teismą;

9.4. Skunde nurodoma, kad VDI, VDI Alytaus skyrius, kelios darbo ginčų komisijos netinkamai tyrė Pareiškėjo skundus, neatsakė į pateiktus klausimus. Skunde Pareiškėjas atleidimą iš Bendrovės sieja su Alytaus skyriaus vedėjo galimai neteisėtais veiksmais (neveikimu), nevykdžius jam priskirtų funkcijų – neatlikus tinkamo tyrimo pagal jo skundus. Seimo kontrolieriui adresuotame Skunde prašoma įvertinti aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos arba dar yra nagrinėjamos teismuose (pažymos 5 punktas);

9.5. nagrinėjamu atveju:

9.5.1. šio tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo skundai, prašymai, pateikti VDI, VDI Alytaus skyriui, kelioms darbo ginčų komisijoms, buvo nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka, sprendimai priimti nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų. Pažymėtina, kad Skunde nurodomus VDI, VDI Alytaus skyriaus, DGK sprendimus (Skunde juos vadina „biurokratizmo atvejais“) Pareiškėjas skundė teismams (pažymos 5 punktas).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas Seimo kontrolieriui nenurodė, jog Skunde aprašomos aplinkybės jau yra išnagrinėtos teismuose (Pareiškėjo skundai atmesti kaip nepagrįsti) arba dar yra juose nagrinėjamos:

1) Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo (dėl Skyriaus vedėjo veiksmų, neveikimo), dėl 2016-08-05 skundo perdavimo iš Alytaus skyriaus nagrinėti VDI, 2017-04-06 sprendime konstatavo: „siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) [...]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų – viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. [...]. [...] VDI organizuoja Darbo ginčų komisijų darbą [...], sudaro sąlygas joms veikti, tačiau Darbo ginčų komisijos procesinių veiksmų, priimamų sprendimų kontrolės funkcijos nevykdo. [...]. VDI Alytaus skyriaus vedėjui teisės aktai nesuteikia teisės kvestionuoti darbo ginčų komisijų procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo, kiek tai susiję su teisės aktų vertinimu, nes ši funkcija yra išimtinė teismo kompetencija. [...] atsakovo atstovas [VDI Alytaus skyrius] neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėti Pareiškėjo skundo dėl VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos veiksmų, atliktų nagrinėjant Pareiškėjo darbo bylą [...].“ Kauno apygardos teismas sprendime taip pat pasisakė dėl Pareikėjo pretenzijų dėl „jo 2016-08-05 skundo perdavimo iš teritorinio skyriaus nagrinėti VDI. [...]. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, būdamas kompetentingas nagrinėti pareiškimus ir skundus VDI kompetencijos klausimais bei konsultuoti darbuotojus darbo įstatymų taikymo ir vykdymo klausimais, atsakovo atstovas Pareiškėjo skunde nesant duomenų dėl administracinės procedūros pradėjimo, neturėjo teisinio pagrindo, vadovaujantis Taisyklių 43 punktu, persiųsti Pareiškėjo 2016-08-05 prašymą nagrinėti VDI. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriuje Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas, sprendimas buvo priimtas nepažeidus Taisyklių 30 punkte nustatytų terminų, įvertinus aplinkybę, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą VDI Alytaus skyriaus vedėjui teisė tirti ir vertinti DGK veiksmus ir sprendimus nėra suteikta, teismo nuomone, Pareiškėjo teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą iš esmės nebuvo pažeista.“

Pažymėtina, kad DGK sprendimai skundžiami tik teismui (pažymos 6.3.4 punktas), teismas aiškiai sprendime nurodė, jog nei VDI, nei Skyriaus vedėjui teisės aktais nėra suteikta teisė tirti ir vertinti DGK procesinius veiksmus bei priimtus sprendimus. Teismas išnagrinėjo Pareiškėjo skundą dėl jo 2016-08-05 prašymo persiuntimo ir pasisakė šiuo klausimu – skundas atmestas. Taigi, Seimo kontrolierius Skunde nurodomų tų pačių aplinkybių, kurias jau išnagrinėjo teismas, nenagrinėjo ir nevertino;

2) Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo Pareiškėjo skundus dėl neturtinės ir turtinės žalos, padarytos VDI galimai neteisėtais veiksmais (netinkamai tyrus jo 2016-07-05 ir 2016-07-25 prašymus), atlyginimo ir 2017-07-14 sprendimu atmetė kaip nepagrįstus (pažymos 5.4, 5.5, 5.15, 5.16, 5.18 punktai). Taigi, Seimo kontrolierius Skunde nurodomų tų pačių aplinkybių, kurias jau išnagrinėjo teismas, nenagrinėjo ir nevertino;

9.5.2. pagal Konstituciją, teismai yra nepriklausomi ir nešališki, juos draudžiama įtakoti. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, nevertina teismų priimtų sprendimų, nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio  nuostatomis, jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas  ar yra nagrinėjamas teisme, skundo tyrimas nutraukiamas.

10. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Pareiškėjas Seimo kontrolieriui skundė tas pačias aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos (priimti sprendimai) arba dar yra nagrinėjamos teismuose.

Taigi, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir šio straipsnio 4 dalies nuostatomis (jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas  ar yra nagrinėjamas teisme, skundo tyrimas nutraukiamas), Pareiškėjo Skundo dėl VDI pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimas nutrauktinas.

11. Pareiškėjas 2017-09-06 raštu pateikė „papildomą informaciją“: 2017-08-14 papildomo prašymo „Dėl UAB „L“, adresuoto Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir skundo „Dėl UAB „L“ galimos nusikalstamos veikos naudojant suklastotus dokumentus, esant organizuoto nusikalstamumo požymiams“, adresuoto Generalinei prokuratūrai, kopijas. Pažymėtina, kad Pareiškėjas pirmiau minimų institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) Seimo kontrolieriui neskundė, informacijos apie gautus (negautus) atsakymus iš šių institucijų nepateikė, taigi Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose aprašomos aplinkybės šio tyrimo metu nebuvo tiriamos.

12. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad:

12.1. vadovaujantis Konstitucijos 109 straipsniu, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Konstitucijos 114 straipsnyje reglamentuojama, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę;

12.2. pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1, 2, 3 straipsnių nuostatas, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.

Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik aukštesnės instancijos teismas teisės aktuose nustatyta tvarka;

12.3. vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. UAB „L“ darbuotojai (direktorius, pavaduotojai ir kt.) nėra pareigūnai, taigi, jų veiksmų (neveikimo) tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius  nusprendžia X skundo dėl Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-728
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį