Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo uždarosios akcinės bendrovės „S“ (toliau vadinama – Pareiškėja, Bendrovė) skundą, pateiktą Bendrovės direktoriaus X, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su statinių valstybinėje žemėje perleidimu.

2. Bendrovė skunde nurodė:

2.1. Bendrovė 2016-11-24 kreipėsi į Tarnybą, prašydama išduoti sutikimą perleisti valstybinės žemės sklype a esančius nekilnojamuosius daiktus (Bendrovė 2012-07-30 sudarė su Tarnyba valstybinės žemės nuomos sutartį statinių, ..., Vilniuje, eksploatacijai).

Tarnybos Vilniaus miesto Skyrius 2016-12-27 pateikė neigiamą atsakymą į 2016-11-24 prašymą, argumentuodamas civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjimu, nurodydamas galimybę teikti skundą Tarnybos direktoriui;

2.2. Tarnybos Skyriaus 2016-12-27 atsakymą Bendrovė 2016-12-28 apskundė Tarnybos direktoriui.

Tarnyba 2017-01-26 rašte nurodė, kad klausimą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo teisės aktų nustatyta tvarka galės nagrinėti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, t. y. tik paaiškėjus, ar Bendrovė turi teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą ir paaiškėjus, ar gali ją perleisti;

2.3. Tarnybos direktorius Danielius Kuprys nepagrįstai atsisako spręsti jo kompetencijai priklausančius klausimus, viršija savo įgaliojimus, nes atsisakymas nagrinėti Bendrovės skundą, argumentuojant teisių į valstybinės žemės sklypą ginčijimu civiline tvarka, prieštarauja civilinės teisės doktrinai ir Civilinio kodekso nuostatoms. Kol teismas nepripažino sandorio niekiniu, Bendrovė, laiku mokanti už nuomą, turi valstybinės žemės nuomos teisę, kartu ir nuomos perleidimo teisę;

2.4. Tarnyba atsisakė nagrinėti skundą, argumentuodama to paties klausimo nagrinėjimu teisme, tačiau Tarnybos 2017-01-26 rašte nurodytos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos (14 straipsnio 3 dalis ir 23 straipsnio 6 dalis) reglamentuoja skundo nenagrinėjimą dėl pakartotinumo arba dėl jau priimto teismo sprendimo tuo pačiu klausimu. Tuo tarpu administracinės procedūros stabdymo taisyklė, kai dėl to paties dalyko tyrimą atlieka teismas, numatyta kitame Viešojo administravimo įstatymo straipsnyje – 23 straipsnio 4 dalyje.

Tarnyba 2017-01-26 rašte netinkamai remiasi viešojo administravimo srityje taikytina taisykle dėl administracinės procedūros sustabdymo, nes administracinė procedūra stabdoma, kai administracinio skundo nagrinėjimas perkeliamas į administracinį teismą, bet ne kai klausimas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. „Aiškinimas, kad administracinės procedūros stabdomos, pradėjus bylą bendrosios kompetencijos teisme, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.“ (šios ir kitų citatų kalba nekeičiama);

2.5. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl sandorio pripažinimo niekiniu, tuo tarpu Bendrovės skundo dalykas yra pritarimas perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius. Kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, jokios Pareiškėjos teisės nėra apribotos. Sprendimas leisti ar neleisti disponuoti savininkui jo teisėmis, vykstant civiliniam procesui, priklauso išimtinai teismo kompetencijai, tuo tarpu teismas 2014-09-04 buvo priėmęs nutartį, kuria atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Bendrovei perleisti nuosavybės teises į statinius, t. y. Bendrovei disponuoti turtu leido. Tarnybos direktorius, prisiėmė teismo funkcijas – spręsti, ar taikyti teisėtai veikiančiam subjektui draudimą perleisti jam priklausančius statinius tretiesiems asmenims.

3. Bendrovė prašo Seimo kontrolieriaus:

3.1. „įvertinti Tarnybos direktoriaus D. Kuprio biurokratizmą ir piktnaudžiavimą“;

3.2. „siūlyti Tarnybos direktoriui D. Kupriui pakeisti teisės aktams prieštaraujantį rašte išdėstytą sprendimą ir priimti sprendimą, kuris nepažeistų mūsų teisių ir leistų disponuoti savo turtu (perleisti)“;

3.3. „siūlyti Žemės ūkio ministrui skirti D. Kupriui drausminę nuobaudą“;

3.4. „pranešti Seimui apie Tarnybos neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius mūsų teises“.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Bendrovės skunde nurodytas 8,2699 ha kitos paskirties Žemės sklypas a, Vilniuje, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (kaip įregistravimo pagrindas nurodyti 2002-10-21 apskrities viršininko įsakymas Nr. 4336-01, 2007-01-08 apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-30-01, 2007-01-09 apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-35-01, 2012-04-27 Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109)-360 ir 2012-05-10 Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109)-516). Žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data – 2010-11-29). Žemės sklype yra 69 statiniai.

Prie juridinių faktų, susijusių su Žemės sklypu, pažymėta, kad su Bendrove 50 metų 2007-04-20 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-465 ir 2012-07-30 susitarimas.

5. Tarnybos 2017-03-20 rašte Nr. 1SS-703-(9.12E.) Seimo kontrolieriui pažymėta:

„[...]

Nagrinėjamu atveju teisme yra sprendžiamas klausimas

dėl 2012-07-30 susitarimo Nr. 49SŽN-(14.49.57)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01-2007-465 dalinio pakeitimo“ teisėtumo, t. y., ar teisėtai su Pareiškėja buvo sudarytas šis susitarimas ir ar Pareiškėja teisėtai įgijo nuomos teisę į Žemės sklypą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. ... dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo 2016-11-10 priėmė sprendimą, kuriuo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu Tarnybos Skyriaus vedėjo 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo a, Vilniuje išnuomojimo „S“, UAB“ nuo jo priėmimo dienos ir 2012-07-30 susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01-2007-465 dalinio pakeitimo“, kuriuo Pareiškėja įgijo Žemės sklypo nuomos teisę, nuo jo sudarymo momento, taip pat panaikino deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotas pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

2016-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. ... Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo be kitų reikalavimų taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. ..., ir priimti naują sprendimą – ieškovo Generalinės prokuratūros ieškinį atmesti visiškai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme pagal kompetenciją yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo išnuomojimo Pareiškėjai teisėtumo.

Kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla yra tiesiogiai susijusi su Bendrovės, kaip Žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų savininko, teisės perleisti žemės nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį įgyvendinimu, pažymime, kad Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, teisės aktų nustatyta tvarka galės nagrinėti klausimą perleisti Žemės sklypo nuomos teisę tik įsiteisėjus teismo sprendimui, t. y. paaiškėju, ar Pareiškėja turi teisę į Žemės sklypo nuomą ir atitinkamai, ar gali ją perleisti.“

Tarnybos pateiktais duomenimis, įsiteisėjusio teismo sprendimo nurodytoje byloje dar nėra, 2017-10-24 paskirta rašytinio posėdžio data.

6. Bendrovės direktoriaus X 2016-11-24 kreipimesi Nr. 32 Tarnybos direktoriui pažymėta:

Prašome Jūsų išduoti raštišką sutikimą dėl valstybinės žemės sklype a, Vilniuje, esančių Bendrovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs numeriai žemiau nurodyti, perleidimo: [...]. Apie parengtą sutikimą prašome informuoti el. paštu [...].“

7. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Skyrius) 2016-12-27 rašte Nr. 49SJN-2866-(14.49.105.) Bendrovei pažymėta:

„Tarnybos Skyrius išnagrinėjo Jūsų prašymą, pateiktą Tarnybai, išduoti sutikimą perleisti statinius, esančius valstybinės žemės sklype a.

Informuojame, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 45 punkte nustatyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik, kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Atsakydami pažymime, kad tenkinti Jūsų prašymo negalime, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. ... dėl pripažinimo negaliojančiais Tarnybos Skyriaus vedėjo 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo a, Vilniaus m., išnuomojimo Bendrovei ir 2012-07-30 susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007-04-20 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, 23 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodoma, kad, kai pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą.

Šis raštas per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Tarnyboje ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“

8. Bendrovės 2016-12-28 prašyme Nr. 47 Tarnybos direktoriui pažymėta:

„2016-11-24 prašymu Nr. 32 kreipėmės raštu sutikimo perleisti Bendrovės teisėtai valdomus pastatus, esančius ..., Vilniuje.

Gavome 2016-12-27 atsakymą Nr. 49SJN-2866-(14.49.105.), kad prašymo tenkinti negalima, „kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. ... dėl pripažinimo negaliojančiais Tarnybos Skyriaus vedėjo 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo a, Vilniaus m., išnuomojimo Bendrovei ir 2012-07-30 susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007-04-20 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“.

Taip pat nurodyta, kad „raštas per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui“.

Tarnybos draudimas disponuoti (perleisti) pastatais yra neteisėtas, pažeidžiantis Bendrovės teises, nes civilinėje byloje Nr. ...teismas netaikė draudimo perleisti statinius.

Pakartotinai prašome išduoti raštišką sutikimą dėl Bendrovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų

(kurie buvo išvardinti Bendrovės 2016-11-24 prašyme Nr. 32) perleidimo.“

9. Tarnybos 2017-01-26 rašte Nr. 1SS-223-(3.7.E) Bendrovei pažymėta:

„[...]

Tarnybos Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, 23 straipsnio 6 dalimi, administracinę procedūrą sustabdė, kol teismas išnagrinės skundą.

Pagal Jūsų 2016-11-24 prašyme Nr. 32, pateiktame Tarnybos Skyriui, nurodytą informaciją, nustatyta, kad Jūs prašote išduoti sutikimą perleisti visus valstybinės žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus, kurių pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenis yra 69.

Pažymime, kad 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01-2007-465 ir 2012-07-30 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57)-222 „Dėl 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01-2007-465 dalinio pakeitimo“ (toliau – valstybinės žemės nuomos sutartis) ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypas išnuomotas 50 metų terminui.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio, kuris reglamentuoja teisių į žemės sklypą perdavimą, kai yra parduodamas tame žemės sklype esantis statinys, 3 dalyje nustatyta, kad „jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas“. CK 6.491 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. Vadovaujantis Taisyklių 45 punktu, žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiami kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik, kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba pagal nurodytus teisės aktus išduoda sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne šiame žemės sklype esančius statinius, kaip nurodyta Jūsų prašyme. Tarnyba išduoda sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypas yra suformuotas ir išnuomotas Jums. Tai reiškia, kad šiuo atveju galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo. Pabrėžtina, kad prieš išduodant sutikimą turi būti įvertintos ne tik Taisyklių 45 punkte nurodytos sąlygos, bet ir tai, ar naujasis statinių įgijėjas įgis ir teisę į žemės sklypą.

Nagrinėjamu atveju teisme yra sprendžiamas klausimas dėl 2012-07-30 susitarimo

Nr. 49SŽN-(14.49.57)-222 „Dėl 2007-04-30 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01-2007-465 dalinio pakeitimo“ teisėtumo, t. y., ar teisėtai su Jumis buvo sudarytas šis susitarimas, ir ar Jūs teisėtai įgijote nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas

civilinėje byloje Nr. ...dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo 2016-11-10 priėmė sprendimą, kuriuo Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu Tarnybos Skyriaus vedėjo 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo a, Vilniaus m., išnuomojimo Bendrovei“ nuo jo priėmimo dienos ir 2012-07-30 susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57)-222 „Dėl 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01-2007-465 dalinio pakeitimo“, kuriuo Jūs įgijote valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, nuo jo sudarymo momento, taip pat panaikino deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotas pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

2016-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. ... pateikėte apeliacinį skundą, kuriuo be kitų reikalavimų taip pat prašote panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. ..., ir priimti naują sprendimą – ieškovo Generalinės prokuratūros ieškinį atmesti visiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme pagal kompetenciją yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo Jums teisėtumo.

Kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla yra tiesiogiai susijusi su Jūsų, kaip valstybinės žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų savininko, teisės perleisti žemės nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį įgyvendinimu

(Taisyklių 45 punktas), pažymime, kad Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, teisės aktų nustatyta tvarka galės nagrinėti klausimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę tik įsiteisėjus teismo sprendimui, t. y. paaiškėjus, ar Jūs turite teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą ir atitinkamai, ar galite ją perleisti.

Šis raštas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 ir 31 straipsniai)“.

10. Seimo kontrolieriui paprašius Tarnybos patikslinti, ar Tarnybos Skyriuje gavus Bendrovės 2016-11-24 kreipimąsi, buvo pradėta administracinė procedūra, buvo gautas neigiamas atsakymas, Tarnybos 2017-03-20 rašte Nr. 1SS-703-(9.12E.) pažymint:

„[...] administracinė procedūra Skyriuje dėl Pareiškėjos prašymo nebuvo pradėta, kadangi Pareiškėja pateikė prašymą suteikti administracinę paslaugą, t. y. išduoti sutikimą, o ne pradėti administracinę procedūrą.“

11. Tarnybos 2017-03-20 rašte Nr. 1SS-703-(9.12E.) Seimo kontrolieriui pažymėta:

„[...]

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus nuostatų, patvirtintų Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Skyriaus nuostatai) (paskelbti Tarnybos interneto svetainės skiltyje Struktūra ir kontaktai → Vilniaus miesto skyrius → Padalinio veiklos sritys), 4.1.15 papunktyje nustatyta, kad Skyrius išduoda (arba atsisako išduoti) sutikimus perleisti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esantį nekilnojamąjį daiktą ir valstybinės žemės sklypų (jų dalių), reikalingų perleidžiamam nekilnojamajam daiktui (jo daliai) eksploatuoti, nuomos teisę.

Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, įgaliota ir kompetentinga spręsti klausimus dėl sutikimų perleisti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esantį nekilnojamąjį daiktą ir valstybinės žemės sklypų (jų dalių), reikalingų perleidžiamam nekilnojamajam daiktui (jo daliai) eksploatuoti, nuomos teisę, išdavimo/neišdavimo

.

[...]

Skyrius nors ir pagrįstai neišdavė Pareiškėjai sutikimo

, tačiau suklydo nurodydamas teisinį pagrindą dėl sutikimo neišdavimo.

[...]

Tarnyba pagal nurodytus teisės aktus išduoda sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne šiame žemės sklype esančius statinius.

[...] Tarnyba išduoda sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas.

Nagrinėjamu atveju Žemės sklypas yra suformuotas ir išnuomotas Pareiškėjai 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01-2007-465 ir 2012-07-30 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01-2007-465 dalinio pakeitimo“ (toliau – valstybinės žemės nuomos sutartis) ne aukciono tvarka 50 metų terminui.

Tai reiškia, kad šiuo atveju galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo nuomos teisės perleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš išduodant sutikimą turi būti įvertintos ne tik Taisyklių 45 punkte nurodytos sąlygos, bet ir tai, ar naujasis statinių įgijėjas įgis ir teisę į žemės sklypą. Sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę sukelia teisines pasekmes, t. y. patvirtina, kad naujasis statinių savininkas turės teisę į žemės sklypą.

[...]

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka“.

Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, 1 punkte nurodyta, kad „Teritorinių padalinių sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis skundžiami tiesiogiai teismui“.

Nagrinėjamu atveju, sprendimas dėl Žemės sklypo nuomos jau priimtas, todėl klausimas dėl sutikimo išdavimo perleisti Žemės sklypo nuomos teisę, turėjo būti skundžiamas teismui

.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad Skyriaus raštas susijęs su administraciniais santykiais, t. y. su administracinės paslaugos teikimu, Skyriaus raštas turėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo Skyriaus rašto gavimo dienos.

Skyriaus rašte nurodyta netinkama apskundimo tvarka

, dėl ko Pareiškėja 2016-12-28 kreipimusi kreipėsi į Tarnybą Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka

.

[...]

Tarnybos 2017-01-26 raštu atsakant į Pareiškėjos 2016-12-28 kreipimąsi patikslintas teisinis pagrindas, nurodytas Skyriaus rašte, dėl ko Pareiškėjai atsisakyta išduoti sutikimą.“

[...]

Pažymėtina, kad Skyrius netinkamai rėmėsi viešojo administravimo srityje taikytina taisykle dėl administracinės procedūros sustabdymo, kadangi šiuo atveju administracinė paslauga, t. y. sutikimo išdavimas perleisti nuomos teisę, nėra priskiriama administracinei procedūrai pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio l dalį, tačiau nepaisant to, Skyrius pagrįstai netenkino Pareiškėjos prašymo dėl sutikimo išdavimo, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio, kuris reglamentuoja teisių į žemės sklypą perdavimą, kai yra parduodamas tame žemės sklype esantis statinys, 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas“. CK 6.491 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.

Šiuo atveju, Skyrius, prieš išduodamas sutikimą, turi įvertinti ne tik Taisyklių 45 punkte nurodytas sąlygas, bet ir tai, ar naujasis statinių įgijėjas įgis ir teisę į žemės sklypą.

Taigi, Skyrius, įvertinęs tai, kad teisme yra sprendžiamas klausimas dėl Pareiškėjos Žemės sklypo nuomos teisės teisėtumo, pagrįstai atsisakė išduoti sutikimą. [...].“

12. Dėl Pareiškėjos teiginio, kad „Teismas 2014-09-04 buvo priėmęs nutartį, kuria atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Bendrovei perleisti nuosavybės teises į statinius“ (žr. pažymos 2.5 punktą), Tarnyba pažymėjo:

„[...] Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba šiuo konkrečiu atveju nesprendžia klausimo dėl sutikimo išdavimo/neišdavimo perleisti statinius, o nagrinėja klausimą dėl Žemės sklypo nuomos teisės perleidimo.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

13. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas:

5 straipsnio 3 dalis:

„Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas:

6.394 straipsnis. Teisės į žemės sklypą

„1. Pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

2. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti.

3. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.“

6.491 straipsnis. Nuomininko teisių ir pareigų perleidimas ar suvaržymas

„1. Nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.

2. Jeigu nuomininkas šio straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka perleido savo teises ir pareigas kitam asmeniui, nuomininko prievolės nuomotojui pagal nuomos sutartį baigiasi.“

15. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

„Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.“

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„[...]

14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

[...]

17. Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą.“

14 straipsnis. Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimas

„1. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

[...]

3. Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams:

1) nustatytiems šio įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 dalyse ir 24, 34 straipsniuose dėl pranešimų ir skundų, kuriais skundžiami viešojo administravimo subjekto veiksmai ar neveikimas;

2) jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl pranešime ar skunde išdėstyto klausimo ir nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti šį pranešimą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui;

3) pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat, jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos.“

19 straipsnis. Administracinė procedūra ir jos dalyviai

„1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. [...].“

21 straipsnis. Pagrindas pradėti administracinę procedūrą

„1. Pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra:

1) asmens skundas;

2) valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas;

3) kito asmens pranešimas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai pradėti administracinę procedūrą toliau vadinami skundu.“

22 straipsnis. Administracinės procedūros pradžia

„1. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos.“

23 straipsnis. Skundo priėmimas ir nagrinėjimas

„[...]

4. [...] Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. [...].“

16. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatas:

„1. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau – institucijos).

[...]

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

4.1. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą.

4.2. Atsakymasatsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.“

[...]

8. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją.

[...]

47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį:

47.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

[...]

50. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. [...].“

17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (su pakeitimais) nuostatas:

„[...]

43. Žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą.

[...]

45. Žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. [...].“

18. Pagal Žemės ūkio ministerijos nuostatų reikalavimus:

„[...]

8. Žemės ūkio ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką [...] žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, [...] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą.

9. Žemės ūkio ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas:

9.1. pagal kompetenciją rengia [...], žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, [...] srities įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus; [...].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:

„[...] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių [...].

[…] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms [...] taip pat teisės aktuose reglamentavus asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) [...].“

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad Viešojo administravimo įstatymas 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (žr. LVAT nutartis: 2008-08-07 Nr. AS146-423/2008, 2010-03-26 Nr. AS556-161/2010, 2010-03-26 Nr. AS143-178/2010, 2012-09-21 Nr. AS492-440/2012, taip pat LVAT praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (I dalį), paskelbtą LVAT biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, p. 490–491).

21. LVAT 2010-10-22 nutartyje konstatavo: „Pagal formuojamą teisminę praktiką ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009). Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009).“

22. LVAT 2013-02-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-274/2013 konstatavo:

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos

Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-29 nutarimas).“

23. LVAT 2014-10-30 sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1986/2014 pažymėta:

„[...]

Atsakymai į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 41.3 p.). Taisyklėse nenumatyta prašymo nagrinėjimo sustabdymo galimybė.

Teisminė praktika dėl prašymų nagrinėjimo sustabdymo yra skirtinga

, nes LVAT 2012-05-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2094/2012 konstatavo, jog Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis taikytina tiek administracinės procedūros atveju (nagrinėjant asmens skundą), tiek nagrinėjant asmens prašymą (14 str. 3 d. 1 p.), nes Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos laikymasis turi užtikrinti, kad nebūtų vienu metu nagrinėjamas tapatus klausimas viešojo administravimo institucijoje ir teisme, ir aiškiai nustatyta, jog administracinę procedūrą tokiu atveju sustabdo viešojo administravimo subjektas, o ne teismas sustabdo bylos nagrinėjamą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymui būtina sąlyga yra nagrinėjamo klausimo viešojo administravimo institucijoje ir teisme tapatumas. Tokios nuostatos išdėstytos ir LVAT 2013-05-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-636/2013, 2012-12-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012.

Tyrimo išvados

24. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos, išskiriant šias dalis:

24.1. dėl atsisakymo išduoti sutikimą perleisti tretiesiems asmenims išnuomotame valstybinės žemės sklype esančius statinius;

24.2. dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo.

Dėl atsisakymo išduoti sutikimą perleisti tretiesiems asmenims išnuomotame valstybinės žemės sklype esančius

statinius

25. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:

25.1. Bendrovė kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su statinių, esančių išnuomotame valstybinės žemės sklype, perleidimu;

25.2. Bendrovė prašė Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus išduoti sutikimą perleisti išnuomotame valstybinės žemės sklype esančius statinius (žr. pažymos 6 punktą).

Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atsakymas buvo neigiamas, argumentuojant civilinės bylos nagrinėjimu Vilniaus miesto apylinkės teisme, bei informuojant apie administracinės procedūros stabdymą (žr. pažymos 7 punktą);

25.3. Tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, kad teismo tvarka nagrinėjamas dokumentų, suteikiančių teisę Bendrovei naudotis valstybinės žemės sklypu, teisėtumo klausimas ir išnuomotame valstybinės žemės sklype esančių statinių statybos teisėtumo klausimas (žr. pažymos 5 punktą). Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje nepriimtas;

25.4. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas stabdyti administracinę procedūrą, gavus duomenų apie to paties klausimo, kuris nurodytas skunde, nagrinėjimą teismo tvarka (žr. pažymos 15 punktą).

LVAT yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, taikytinos tiek administracinės procedūros atveju (nagrinėjant asmens skundą), tiek nagrinėjant asmens prašymą (žr. pažymos 23 punktą);

25.5. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, išnuomotame valstybinės žemės sklype esančius statinius norint perleisti tretiesiems asmenims, būtina spręsti žemės, reikalingos šių statinių eksploatacijai, nuomos teisės perleidimo klausimą (žr. pažymos 14 punktą), t. y. valstybinės žemės sklype esančius statinius perduoti tretiesiems asmenims be žemės sklypo, kuriame yra pageidaujami perduoti statiniai, nuomos teisės perleidimo nėra galimybės;

25.6. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad sutikimą perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius Tarnyba išduoda tik tais atvejais, kai statinių eksploatacijai reikalinga valstybinė žemė nesuformuota sklypais (žr. pažymos 9 ir 11 punktus).

25.7. Nagrinėjamu atveju Bendrovės pageidaujami perleisti statiniai yra suformuotame ir išnuomotame valstybinės žemės sklype (žr. pažymos 4 punktą), todėl kyla klausimas, ar sutikimo perleisti statinius tretiesiems asmenims išdavimo klausimas nagrinėjamu atveju iš viso galėjo būti sprendžiamas Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje;

25.8. Dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pareigūnų veiksmų, atsakant į Bendrovės 2016-11-24 kreipimąsi, Seimo kontrolierius pasisako viešojo administravimo aspektu atskiroje Pažymos dalyje (žr. pažymos 28–31 punktus).

26. Už valstybės politikos žemėtvarkos srityje formavimą, šios valstybės politikos įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą ir kontroliavimą atsakinga Žemės ūkio ministerija (žr. pažymos 18 punktą), todėl tikslinga rekomenduoti šiai institucijai:

pateikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstą išvadą, ar Tarnybos teritoriniai padaliniai yra kompetentingi spręsti klausimus dėl sutikimų perleisti tretiesiems asmenims statinius, esančius išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose (suformuotuose ir įregistruotuose Nekilnojamojo turto registre), išdavimo.

27. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje, skundo tyrimas nutraukiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad tolimesnis šioje skundo dalyje nurodyto klausimo vertinimas tikslingas Žemės ūkio ministerijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tyrimas šioje Bendrovės skundo dalyje nutrauktinas.

Dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo

28. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su Bendrovės 2016-11-24 kreipimosi Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje nagrinėjimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:

28.1. Bendrovė 2016-11-24 kreipėsi į Tarnybos Skyrių, prašydama išduoti sutikimą dėl statinių, esančių nuomojamame valstybinės žemės sklype, perleidimo (žr. pažymos 6 punktą);

28.2. Į Bendrovės 2016-11-24 kreipimąsi atsakyta Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-12-27 raštu (toliau – 2016-12-27 Raštas; žr. pažymos 7 punktą), neigiamą sprendimą argumentuojant civilinės bylos teisme nagrinėjimu, pažymint, jog administracinė procedūra stabdoma;

28.3. Bendrovės 2016-11-24 kreipimasis vertintinas kaip prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo (žr. pažymos 15 ir 16 punktus);

28.4. Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (žr. pažymos 16 punktą).

Įstatymų leidėjas prašymo nagrinėjimą apibrėžęs kaip institucijos veiklą, apimančią asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą bei atsakymo asmeniui parengimą;

28.5. Atsakymai į asmenų prašymus turi būti teikiami, atsižvelgiant į prašymo turinį (žr. pažymos 16 punktą).

Bendrovė akcentuoja, kad skundo dalykas yra pritarimas perleisti valstybiniame žemės sklype esančius statinius

(žr. pažymos 2.5 punktą).

2016-12-27 Rašte nurodyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių nuostata, susijusi su žemės nuomos teisės į žemės sklypą perleidimu. Tačiau 2016-12-27 Rašte nėra nuostatų, reglamentuojančių Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus kompetenciją statinių valstybinėje žemėje perleidimo atveju, todėl neaišku, ar Tarnybos Vilniaus miesto skyrius nagrinėjamu atveju yra kompetentingas išduoti sutikimą dėl statinių išnuomotame valstybinės žemės sklype perleidimo tretiesiems asmenims.

Iš 2016-12-27 Rašto turinio galima suprasti, kad vienintelė kliūtis, trukdanti spręsti sutikimo statinių, esančių išnuomotame valstybinės žemės sklype, perleidimui išdavimo klausimą yra teisminis procesas, tuo tarpu Tarnyba skundo tyrimo Seimo kontrolierių įstaigoje metu akcentavo, kad „[...] Tarnybos Vilniaus miesto skyrius išduoda (arba atsisako išduoti) sutikimus perleisti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esantį nekilnojamąjį daiktą ir valstybinės žemės sklypų (jų dalių), reikalingų perleidžiamam nekilnojamam daiktui (jo daliai) eksploatuoti, nuomos teisę.

[...] Tarnyba šiuo konkrečiu atveju nesprendžia klausimo dėl sutikimo išdavimo/neišdavimo perleisti statinius, o nagrinėja klausimą dėl Žemės sklypo nuomos teisės perleidimo“ (žr. pažymos 12 punktą).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrovė neprašė išduoti sutikimo perleisti žemės nuomos teisę. Bendrovė prašė išduoti sutikimą statinių, esančių išnuomotame valstybinės žemės sklype, perleidimui;

28.6. Iš 2016-12-27 Rašto neaišku, kokiu pagrindu yra cituojamos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinę procedūrą.

Įstatymų leidėjas yra pateikęs administracinės procedūros sąvoką, nurodydamas, kad tai visais atvejais yra privalomi veiksmai, atliekami, nagrinėjant skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą teisių, teisėtų interesų pažeidimą (žr. pažymos 15 punktą). Taigi, administracinės procedūros pagrindas yra asmens teisių ar interesų pažeidimas.

Kadangi Bendrovės 2016-11-24 kreipimasis nelaikytinas skundu, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius netinkamai rėmėsi taisykle dėl administracinės procedūros sustabdymo

. Tai tyrimo metu patvirtino ir Tarnyba (žr. pažymos 11 punktą);

28.7. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatytas reikalavimas neigiamo atsakymo dėl administracinės paslaugos suteikimo atveju nurodyti šio sprendimo apskundimo galimybę ir tvarką (instituciją ir terminą) (žr. pažymos 16 punktą).

2016-12-27 Rašte nurodyta galimybė ginčyti sprendimo teisėtumą Tarnybos vadovui.

Tarnyba tyrimo Seimo kontrolierių įstaigoje metu pažymėjo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimas dėl žemės sklypo nuomos teisės perleidimo ginčytinas tiesiogiai teismui (žr. pažymos 11 punktą). Tačiau duomenų, kad Bendrovė būtų buvusi apie tai informuota, tyrimo metu nebuvo gauta;

28.8. Tarnyba, teikdama Seimo kontrolieriui Bendrovės skundo tyrimui reikalingą informaciją, pripažino formalius teisės aktų pažeidimus, Tarnybos Vilniaus miesto skyriui atsakant į Bendrovės 2016-11-24 kreipimąsi (žr. pažymos 11 punktą), tačiau tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad būtų užtikrintas nurodytų pažeidimų pašalinimas.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 19 punktą), kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms (žr. pažymos 13 punktą).

30. Apibendrinant, darytina išvada, kad nagrinėjant Bendrovės 2016-11-24 kreipimąsi, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai (žr. pažymos 15 ir 16 punktus), atsakingo valdymo principas (žr. pažymos 13, 19 ir 29 punktus) ir Pareiškėjos teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 15 punktą). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši Bendrovės skundo dalis pripažintina pagrįsta.

31. Tarnybos direktorius turėtų užtikrinti šioje pažymoje konstatuoto pažeidimo (žr. pažymos 28 ir 30 punktus) pašalinimą, Bendrovei raštu pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2016-11-24 kreipimąsi (žr. pažymos 6 punktą).

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

UAB „S“ skundo dalies tyrimą dėl atsisakymo išduoti sutikimą perleisti tretiesiems asmenims išnuomotame valstybinės žemės sklype esančius statinius, nutraukti

.

33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

UAB „S“ skundo dalį dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 ir 14 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

34.1. Žemės ūkio ministerijai – pateikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstą išvadą, ar Tarnybos teritoriniai padaliniai yra kompetentingi spręsti klausimus dėl sutikimų perleisti tretiesiems asmenims statinius, esančius išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose (suformuotuose ir įregistruotuose Nekilnojamojo turto registre), išdavimo.

34.2. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos – užtikrinti, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius pateiktų Bendrovei teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2016-11-24 prašymą (žr. pažymos 6 punktą), pašalinant šioje pažymoje konstatuotą pažeidimą (žr. pažymos 28 ir 30 punktus).

Apie sprendimus dėl pateiktų rekomendacijų Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir UAB „S“ informuoti raštu iki 2017-10-16.

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-125
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį