Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS PATAISOS NAMUS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama – Skundas) dėl Vilniaus pataisos namų (toliau vadinama – Vilniaus PN) pareigūnų veiksmų (neveikimo), neskiriant Pareiškėjui paskatinimo priemonių, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus asmens skundą, persiųstą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama ir – Ministerija arba Teisingumo ministerija).

2. Pareiškėjas Skunde, be kitų aplinkybių, nurodo: 2.1. „[...] aš laikausi nustatytos PN [pataisos namų] tvarkos, neturiu nuobaudų, kreipiausi dėl paskatinimo, man aiškiai buvo atsakyta, kad (vargu ar tau skirs paskatinimą) man iškart kyla klausimas, dėl ko? Aš režimo nepažeidinėju, stengiuosi vykdyti visus reikalavimus. Kodekse aiškiai parašyta, kad paskatinimas gali būti skiriamas už nepriekaištingą elgesį. Todėl aš tai priimu kaip savotišką spaudimą, nes kažko prašant yra iš karto sakoma, kad vargu ar tau skirs“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 2.2. „Taip pat prašiau atkreipti dėmesį į tai, kad iš PN nepaleidžiami žmonės lygtinai, administracija pateikė žmonių paleidimo skaičių. Prašau jūsų atkreipti dėmesį, iš kelinto karto žmogui yra suteikiama galimybė išeiti lygtinai, ir į tai, kiek žmogui liko iki bausmės laiko pabaigos. Pataisos namuose yra aiškiai matoma, kad labai stringa žmonių paleidimas“; 2.3. Kalėjimų departamento 2016-12-08 rašto „4 punkte yra meluojama, kad pataisos namuose nebuvo užfiksuota nusižudymo atvejų. Asmeniškai pats mačiau, kaip 2016 m., tiksliai datos nepamenu, [...] buvo išvežamas žmogus, kuris korėsi pataisos namų rūsyje įrengtoje skalbinių džiovinimo patalpoje, o išvežus į ligoninę žmogus mirė“; 2.4. „Meluojama ne tik dėl įvykių. Skundo nagrinėjimo metu buvo gauti Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo A. L. (Seimo kontrolieriui šio ir kitų šioje pažymoje minimų asmenų vardai ir pavardės žinomi], Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko R. S. ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko R. U. tarnybiniai pranešimai, kad vykusio susirinkimo metu direktorius A. I. elgėsi mandagiai. Akivaizdu tai, kad pavaldiniai savo vadovą gins ir užtars paneigdami mano skunde išdėstytus faktus.“

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes. TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Iš tyrimo metu surinktos informacijos ir dokumentų nustatyta: 4.1. Seimo kontrolierius 2016-11-02 gavo Pareiškėjo 2016-10-31 skundą dėl galimai netinkamo Vilniaus PN direktoriaus elgesio 2016-10-27 vykusio susirinkimo metu ir kitais atvejais. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad Vilniaus PN yra nesilaikoma įstatymų, jaučiamas direktoriaus savivaliavimas. Šį skundą Seimo kontrolierius tarpininkaudamas 2016-11-11 raštu Nr. 4D-2016/1-1477/3D-3140 persiuntė Ministerijai; 4.2. Teisingumo ministerijos pareigūnai 2016-11-22 raštu Nr. (1.23.)7R-8866 kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydami patikrinti ir įvertinti Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei informuoti Ministeriją. Kalėjimų departamento pareigūnai parengė 2016-12-08 raštą Nr. 1S-4820, kurį Teisingumo ministerija kartu su 2016-12-23 raštu Nr. (1.23)7R-9681 pateikė Pareiškėjui. Kalėjimų departamento 2016-12-08 rašte, kuriame atsakoma į Pareiškėjo skundo teiginius, be kita ko, nurodyta, kad: 4.2.1. „Vilniaus PN 2016-10-27 vykusiame susirinkime [...] dalyvavo apie 70 nuteistųjų, įstaigos vadovybės atstovai, apsaugos ir priežiūros budinčiosios pamainos pareigūnai. [...]. A. I. informavo nuteistuosius, kad problemas pirmiausia reikėtų spręsti su įstaigos administracija, o į kitas įstaigas ir institucijas kreiptis tik tais atvejais, kai yra Vilniaus PN atsakymas dėl pateikto skundo ar prašymo ir jis netenkina pareiškėjo“; 4.2.2. „Vilniaus PN direktorius [...] atkreipė nuteistųjų dėmesį į jiems aktualius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimus, įsigaliosiančius 2017-01-01. [...]. Kai kurie nuteistieji pakeistą įstatymo normą galbūt suprato kaip įstaigos direktoriaus inicijuotą sprendimą ir juo liko nepatenkinti“; 4.2.3. „Nuteistojo X teiginys apie tai, kad iš Vilniaus PN nuteistieji nepaleidžiami lygtinai, neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad 2015 metais iš Vilniaus PN lygtinai buvo paleisti 79 asmenys, o per š. m. 10 mėnesių lygtinai buvo paleisti 59 asmenys. [...]“; 4.2.4. „Nustatyta, kad nei 2015 metais, nei per šių metų 10 mėnesių savižudybių atvejų Vilniaus PN nebuvo. Visose Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose 2015 metais nusižudė 8 asmenys, 2016 metais – 12 asmenų, tačiau nei vienas iš jų nenusižudė Vilniaus PN“; 4.2.5. „Nustatyta, kad kai kurie Vilniaus PN nuteistieji turi neigiamą požiūrį į 2016 metais įsigaliojusius Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau vadinama – PĮ VTT), pakeitimus [...]. Kai kurie nuteistieji tai galimai supranta kaip įstaigos direktoriaus sprendimus, suvaržančius jų teises, susirinkimų metu jiems nuolat tenka priminti apie pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų. Vilniaus PN direktorius A. I. 2016-10-27 vykusiame susirinkime apie tai kalbėjo klausimus uždavusiems nuteistiesiems. Direktorius A. I. kalbėjo mandagiai, stengėsi, kad susirinkime dalyvavę nuteistieji suprastų teisės aktų reikalavimus“; 4.2.6. „Skundo nagrinėjimo metu buvo gauti Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo A. L., Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko R. S. ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko R. U. 2016-11-29 tarnybiniai pranešimai apie 2016-10-27 vykusio susirinkimo aplinkybes, kuriuose minėti pareigūnai nurodė, kad įstaigos direktorius A. I. kalbėjo mandagiai ir taktiškai, kaip tai nustatyta PĮ VTT 50 punkte – „Pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu“, nuteistiesiems negrasino“; 4.3. gavęs Skundą, Seimo kontrolierius 2017-01-12 paklausimu Nr. 4D-2017/1-14/3D-99 kreipėsi į Kalėjimų departamentą, o 2017-01-12 paklausimu Nr. 4D-2017/1-14/3D100 – į Vilniaus PN, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes bei pateikti įstaigų poziciją dėl nuteistųjų skatinimo; 4.4. Kalėjimų departamento pareigūnai 2017-01-19 raštu Nr. 1S-269 Seimo kontrolierių informavo, kad „Kalėjimų departamento pozicija dėl nuteistųjų skatinimo suformuluota Paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinėse rekomendacijose, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-07-04 įsakymu Nr. V-286 (toliau vadinama – Rekomendacijos) [...]“. Kartu su šiuo raštu Seimo kontrolieriui pateiktos dokumentų, susijusių su Pareiškėjo 2016-10-31 skundo nagrinėjimu Kalėjimų departamente, kopijos. Be kitų dokumentų, pateikta Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2016-12-08 tarnybinio pranešimo Nr. LV-4514 (apie pokalbio su Vilniaus PN direktoriumi A. I. dėl Pareiškėjo skundo aplinkybes) kopija bei Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-11-29 parengta Pareiškėjo charakteristika (kopija), kurioje nurodoma, kad Pareiškėjas nedirba, nesimoko, charakterizuojamas patenkinamai. 4.5. Vilniaus PN pareigūnai Seimo kontrolierių 2017-01-30 raštu Nr. 9-622(07) informavo, kad: 4.5.1. „[...] nors Pareiškėjas šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau atsižvelgus į tai, kad Vilniaus PN nedirba, nesimoko, į tai, kad nerodo jokios iniciatyvos dalyvauti socialinėse reabilitacijos priemonėse (t. y. jose dalyvauja pasyviai, pasirinktinai), todėl 2016 nuteistajam paskatinimo priemonė skirta nebuvo“; 4.5.2. „[...] nuteistasis į Vilniaus PN su prašymu dėl skatinimo nesikreipė“; 4.5.3. „Vilniaus PN per 2016 metus nuteistiesiems buvo skirti šie paskatinimai: skirta – 58 padėkos; suteikti – 8 papildomi trumpalaikiai pasimatymai; suteikti – 22 papildomi ilgalaikiai pasimatymai; panaikintos – 32 nuobaudos prieš terminą; suteikti – 4 papildomi pokalbiai telefonu; suteiktos – 3 trumpalaikės išvykos į namus; perkelta – 10 nuteistųjų iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. BVK: 140 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės – „1. Už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės: 1) padėka; 2) premija už geriausius darbo rezultatus; 3) teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas; 4) trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas; 5) paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą; 6) pasivaikščiojimo laiko pailginimas ne daugiau kaip dviem valandomis; 7) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma; 8) leidimas nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų; 9) leidimas atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus; 10) trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus suteikimas; 11) atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę“; 141 straipsnis. Paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems tvarka – „1. Šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti paskatinimo priemones laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. [...].“

6. Viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama – VAĮ): 3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; [...]; 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų“; 31 straipsnis. Administracinės procedūros terminai (redakcija, galiojusi nuo 2015-05-01 iki 2017-03-31) – „Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys“; 34 straipsnis. Administracinės procedūros sprendimo priėmimas (redakcija, galiojusi nuo 2015-05-01 iki 2017-03-31) – „1. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.“

7. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58: 7 punktas – „Kalėjimų departamento veiklos tikslai yra dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą probacijos, bausmių [...] vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių“; 8 punktas – „8. Kalėjimų departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: [...] 8.31. nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai; [...].“

8. Rekomendacijų: 1 punktas – „Paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) tikslas – užtikrinti vienodas laisvės atėmimo bausmių vykdymo sąlygas“; 4 punktas – „Skiriant paskatinimo priemones nuteistiesiems, vadovaujamasi šiais kriterijais: [...]. 4.4. Skatinant nuteistuosius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos vertinamos kompleksiškai“; 6 punktas – „Pasiūlymus (teikimus) dėl nuteistųjų skatinimo pareigūnams, turintiems įgaliojimus skirti nuteistiesiems paskatinimo priemones, teikia: [...]; 6.4. už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, pasiektą pažangą dalyvaujant pataisos programose – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas.“

Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama – LVAT) 2011-04-19 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-2876/2011, nurodė: „Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai [...].“

10. LVAT 2012-12-20 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-822-3206-12, konstatavo: „Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcijos) 5 straipsnį Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos (pagal Statuto 2 straipsnio 1 dalį pataisos namai yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal Statuto 4 straipsnį Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais. Panevėžio pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).“

Tyrimo išvados

11. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas ir tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai: 11.1. dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) neskiriant Pareiškėjui paskatinimo priemonių; 11.2. dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2016-10-31 skundą.

Dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) neskiriant Pareiškėjui paskatinimo priemonių

12. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad, pagal BVK, paskatinimo priemonė gali būti skiriama už nepriekaištingą elgesį, o jis esą laikosi Vilniaus PN nustatytos tvarkos, nepažeidžia režimo, neturi nuobaudų ir stengiasi vykdyti visus reikalavimus, tačiau kai kreipėsi į įstaigos pareigūnus dėl paskatinimo priemonės skyrimo, jam buvo atsakyta, kad ši priemonė greičiausiai nebus skirta. Tokį Vilniaus PN pareigūnų elgesį Pareiškėjas vertina kaip jam daromą spaudimą.

13. Seimo kontrolierius 2017-01-12 paklausimais kreipėsi į Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento pareigūnus, prašydamas paaiškinti aplinkybes, susijusias su Pareiškėjo skatinimu ir nuteistųjų skatinimu apskritai. Kalėjimų departamento pareigūnai Seimo kontrolierių 2017-01-19 raštu informavo, kad įstaigos pozicija dėl nuteistųjų skatinimo yra suformuluota Rekomendacijose. Kalėjimų departamento pareigūnai taip pat pateikė Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnų 2016-11-29 surašytą Pareiškėjo charakteristiką (kopiją), kurioje nurodyta, kad Pareiškėjas nedirba ir nesimoko, dalyvavo socialinio teisinio švietimo užsiėmimuose ir adaptacinėse programose, yra charakterizuojamas patenkinamai. Vilniaus PN pareigūnai Seimo kontrolierių 2017-01-30 raštu informavo, kad Pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis Vilniaus PN nedirba, nesimoko, nerodo iniciatyvos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (jose dalyvauja pasirinktinai), 2016 metais Pareiškėjui nebuvo skirtos paskatinimo priemonės. Vilniaus PN pareigūnai 2017-01-30 raštu Seimo kontrolieriui taip pat pateikė informaciją, kiek ir kokių paskatinimo priemonių įstaigoje buvo skirta 2016 metais.

14. Paskatinimo priemonių skyrimas nuteistiesiems yra reglamentuotas BVK. Vadovaujantis BVK 140 str. 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems paskatinimo priemonės gali būti skiriamos už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus. Toliau yra išvardytos konkrečios paskatinimo priemonės. BVK 141 str. 1 dalyje nustatyta, kad šios paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti paskatinimo priemones laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pareigūnų sąrašas ir jų įgaliojimai skiriant paskatinimo priemones yra nustatyti PĮ VTT. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu yra patvirtintos paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiems skyrimo metodinės rekomendacijos (Rekomendacijos), kurių tikslas – užtikrinti vienodas laisvės atėmimo bausmių vykdymo sąlygas. Vadovaujantis Rekomendacijų 4.4 papunkčiu, skiriant paskatinimo priemones nuteistiesiems, BVK 140 str. 1 dalyje nustatytos sąlygos vertinamos kompleksiškai. Pagal Rekomendacijų 6.4 papunktį, socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas  teikia pasiūlymus (teikimus) dėl nuteistųjų skatinimo už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, pasiektą pažangą dalyvaujant pataisos programose.

15. Įvertinus teisinį reglamentavimą, nurodytą šios pažymos 14 punkte, darytina išvada, kad pareigūnai, įgalioti skirti paskatinimo priemones, turi teisę, bet ne pareigą skirti šias priemones. Paskatinimo priemonės laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus, tačiau dėl to, ar konkrečiu atveju yra pagrindas skirti paskatinimo priemonę, sprendžia įgaliotas pareigūnas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmiau išvardytas sąlygas, kurioms esant nuteistajam gali būti skiriama paskatinimo priemonė, pareigūnai, vadovaudamiesi Rekomendacijų 4.4 punktu, vertina kompleksiškai. Vilniaus PN administracija Seimo kontrolierių informavo, kad Pareiškėjas nedirba ir nesimoko, nerodo iniciatyvos dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse. Be to, Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus surašytoje charakteristikoje Pareiškėjas yra apibūdinamas patenkinamai, t. y. Pareiškėjo elgesio Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai negalėjo pripažinti  kaip nepriekaištingo. Atsižvelgiant į tai ir į BVK 140 str. 1 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant gali būti skiriamos paskatinimo priemonės, taip pat į tai, kad šios sąlygos vertinamos kompleksiškai, darytina išvada, kad nagrinėjamu laikotarpiu (2016 metais) Vilniaus PN pareigūnai neturėjo pagrindo skirti Pareiškėjui paskatinimo priemonę. Tai nereiškia, kad paskatinimo priemonė Pareiškėjui negalės būti skiriama 2017 metais. Atkreiptinas dėmesys, jog nors Pareiškėjas Skunde teigia, kad kreipėsi į Vilniaus PN pareigūnus dėl paskatinimo priemonės skyrimo, tačiau jam „[...] aiškiai buvo atsakyta, kad (vargu ar tau skirs paskatinimą)“, Vilniaus PN administracija Seimo kontrolierių informavo, kad Pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su prašymu dėl skatinimo nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, objektyviai neįmanoma patikrinti šio Pareiškėjo Skundo teiginio pagrįstumo. Pastebėtina, kad Pareiškėjas gali kreiptis į Vilniaus PN administraciją su rašytiniu prašymu skirti jam paskatinimo priemonę – tuo atveju Vilniaus PN administracija turės pareigą jam pateikti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis pagrįstą atsakymą.

16. Pažymėtina, kad Vilniaus PN Seimo kontrolieriui pateikė informaciją apie 2016 metais įstaigoje bausmę atliekantiems nuteistiesiems paskirtas paskatinimo priemones. Įvertinus šiuos duomenis, nustatyta, kad Vilniaus PN administracija skyrė nuteistiesiems įvairias paskatinimo priemones, t. y. padėkas, papildomus trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, pokalbius telefonu ir pan. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus PN administracija vengia nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme skirti paskatinimo priemones.

17. Atsižvelgiant į šios pažymos 13–16 punktuose nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus PN pareigūnai, neskirdami Pareiškėjui paskatinimo priemonių, elgėsi neteisėtai. Dėl šios priežasties Skundo dalis dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) neskiriant Pareiškėjui paskatinimo priemonių atmestina.

Dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2016-10-31 skundą

18. Įvertinus Skundo turinį nustatyta, kad Pareiškėjas nesutinka su Kalėjimų departamento veiksmais nagrinėjant jo 2016-10-31 skundą, kurį Seimo kontrolierius tarpininkaudamas persiuntė Teisingumo ministerijai, o ši įstaiga skunde išdėstytas aplinkybes pavedė patikrinti ir įvertinti Kalėjimų departamentui.

19. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Kalėjimų departamentas nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus šios įstaigos kompetencijai, tarp jų, ir skundus dėl laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų, vadovų veiksmų bei sprendimų (šios pažymos 7 punktas).

20. Nagrinėdamas šiuos skundus Kalėjimų departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų, ir objektyvumo principo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (šios pažymos 6 ir 10 punktai). Pažymėtina, kad LVAT, atskleisdamas objektyvumo principo turinį, 2011-04-19 nutartyje konstatavo, jog laisvės atėmimo institucijų, t. y. ir Kalėjimų departamento, sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai (šios pažymos 9 punktas).

21. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas su 2016-10-31 skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl galimai netinkamo Vilniaus PN direktoriaus elgesio 2016-10-27 įstaigoje vykusio susirinkimo metu ir kitais atvejais. Šį skundą Seimo kontrolierius tarpininkaudamas 2016-11-11 raštu persiuntė Ministerijai. Teisingumo ministerijos pareigūnai 2016-11-22 raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydami patikrinti ir įvertinti 2016-10-31 skunde nurodytas aplinkybes. Kalėjimų departamento pareigūnai, įvertinę skunde nurodytas aplinkybes, parengė 2016-12-08 raštą, adresuotą Teisingumo ministerijai. Šios įstaigos pareigūnai šį raštą kartu su 2016-12-23 lydraščiu, kuriame nurodyta 2016-12-08 rašto apskundimo tvarka, pateikė Pareiškėjui. Taigi, Kalėjimų departamento 2016-12-08 raštas, nors yra adresuotas Teisingumo ministerijai, vertinant jį kartu su Ministerijos 2016-12-23 lydraščiu, laikytinas atsakymu į Pareiškėjo 2016-10-31 skundą. Iš Kalėjimų departamento pateiktos informacijos ir dokumentų nustatyta, kad šios įstaigos pareigūnai, siekdami išsamiai išnagrinėti Pareiškėjo 2016-10-31 skunde nurodytas aplinkybes, atliko tyrimą, t. y. apklausė Vilniaus PN direktorių ir išreikalavo iš Vilniaus PN su skunde aprašytomis aplinkybėmis sietinus dokumentus, įskaitant ir dokumentus, susijusius su 2016-10-27 vykusio susirinkimo aplinkybėmis. Įvertinus Kalėjimų departamento 2016-12-08 atsakymo turinį nustatyta, kad jame buvo atsakyta į Pareiškėjo keliamus klausimus dėl galimai netinkamo Vilniaus PN direktoriaus elgesio. Nors Pareiškėjas nesutinka su Kalėjimų departamento pareigūnų teiginiais dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš Vilniaus PN ir savižudybių Vilniaus PN skaičiaus bei Vilniaus PN direktoriaus elgesio vertinimu, tyrimo metu duomenų, paneigiančių Kalėjimų departamento pateiktą pirmiau nurodytą informaciją, negauta.

19. Atsižvelgiant į šios pažymos 20–21 punktų turinį, darytina išvada, kad Kalėjimų departamento pareigūnai, gavę Teisingumo ministerijos pavedimą įvertinti Pareiškėjo 2016-10-31 skunde nurodytas aplinkybes, atliko išsamų tyrimą, jo rezultatą įformino sprendimu, kurį pagrindė objektyviais duomenimis (faktais), aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, t. y. vertintina, kad Kalėjimų departamento 2016-12-08 raštas atitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo ir kitus principus. Dėl šios priežasties Pareiškėjo Skundo dalis dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2016-10-31 skundą atmestina.

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors Teisingumo ministerija, persiųsdama Kalėjimų departamento 2016-12-08 raštą Pareiškėjui, 2016-12-23 lydraštyje nurodė šio rašto apskundimo tvarką, t. y. laikėsi tuo metu galiojusios VAĮ redakcijos 34 str. 1 dalyje nustatyto reikalavimo, tačiau, kadangi šį raštą persiuntė tik 2016-12-23, darytina išvada, kad nesilaikė VAĮ 31 str. įtvirtinto reikalavimo, pagal kurį administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Tyrimo metu negauta duomenų, kad Ministerijos pareigūnai būtų pratęsę 2016-10-31 skundo nagrinėjimo terminą. Nors iš esmės Pareiškėjo 2016-10-31 skundą nagrinėjo Kalėjimų departamento pareigūnai, tačiau atsakymas Pareiškėjui buvo pavėluotai pateiktas ne dėl jų kaltės, nes Kalėjimų departamento atsakymas parengtas 2016-12-08 (ir, kadangi buvo siųstas el. paštu, preziumuotina, kad tą pačią dieną buvo gautas Teisingumo ministerijoje). Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministerijai teikiama rekomendacija laikytis VAĮ 31 str. įtvirtinto reikalavimo.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

21. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia X skundo dalį dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo) neskiriant Pareiškėjui paskatinimo priemonių atmesti.

22. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia X skundo dalį dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2016-10-31 skundą atmesti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos teisingumo ministrei Mildai Vainiutei rekomenduoja imtis priemonių, kad Teisingumo ministerijos pareigūnai, nagrinėdami asmenų skundus, laikytųsi Viešojo administravimo įstatymo 31 str. įtvirtintų administracinės procedūros terminų.

24. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant, priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                 Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-14
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį