Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ KAUNO APYLINKĖS PROKURATŪRĄ IR VALSTYBINĘ TEISMO PSICHIATRIJOS TARNYBĄ PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) atstovo advokato A (toliau vadinama – Pareiškėjos atstovas) skundą ir papildomus dokumentus prie skundo dėl Kauno apylinkės prokuratūros ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – VTPT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su stacionarinės psichiatrinės ekspertizės skyrimu Pareiškėjai (toliau vadinama – Skundas).

2. Pareiškėjos atstovas Skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:  2.1. „2014-11-10 ir 2015-01-26 nutartimis Kauno apylinkės teismas paskyrė Pareiškėjai stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Utenos ekspertiniame skyriuje, ir nutarė atiduoti ją į ekspertizės įstaigą iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);  2.2. „Priimant šias nutartis teismas rėmėsi išimtinai tik ekspertės S. Š. 2014-09-02 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-843 suformuluota rekomendacija. Be pačios Pareiškėjos paaiškinimų, jokių kitų duomenų, galėjusių būti pagrindu abejoti šia specialisto išvada, tuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo“;  2.3. „Tik 2015-03-09, kai aukščiau paminėtos teismo nutartys jau buvo įsiteisėjusios ir vykdytinos, buvo gauta alternatyvi specialisto išvada, pateikta Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Psichologijos katedros profesoriaus socialinių mokslų hab. dr. V. J. Šioje išvadoje iš esmės buvo sukritikuotas ekspertės S. Š. pateiktos išvados pagrįstumas ir teisėtumas“;  2.4. „Antroji specialisto išvada 2015-03-16 buvo pateikta ikiteisminį tyrimą atliekančiai prokurorei L. Š. su prašymu atšaukti paskirtą stacionarinę psichiatrijos ekspertizę ir nurodyti Utenos ekspertiniam skyriui grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tačiau tiek prokurorė L. Š., tiek ir jos aukštesnioji prokurorė A. R. nevertino pateiktos specialisto išvados, atsisakė atšaukti paskirtą stacionarinę psichiatrijos ekspertizę ir tokio savo sprendimo neįformino nutarimu, kuris galėtų būti apskundimo ikiteisminio tyrimo teisėjui objektu. Dėl šių priežasčių Pareiškėjos vardu ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktas skundas dėl prokurorių veiksmų buvo atsisakytas priimti ir nenagrinėtas iš esmės (2015-05-05 ir 2015-06-08 Kauno apylinkės ir apygardos teismų nutartys)“;  2.5. „[...] vienas specialistas rekomendavo skirti jai [Pareiškėjai] stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, prokurorė teismo paprašė, teismas paskyrė, po to, kitas specialistas paneigė pirmojo išvadą, nurodė, kad nėra jokio pagrindo skirti tokią ekspertizę, bet prokurorė negali pakeisti jos prašymu teismo priimtos nutarties, o teismas negali kištis į prokurorės atliekamą ikiteisminį tyrimą, todėl, net ir nesant pagrindo daryti ekspertizę, Pareiškėja bus 3 mėnesiams uždaryta į ekspertizės įstaigą [...]“; 2.6. „[...] VTPT ekspertai akivaizdžiai piktnaudžiauja jiems suteikta kompetencija – rekomenduoja skirti psichiatrines ekspertizes nesant pakankamo pagrindo. [...] visiškai be jokių argumentų nurodo tas ekspertizes atlikti stacionare“; 2.7. „[...] dėl nurodyto ekspertizės atlikimo būdo atsikirsti nėra kuo, nes rekomendacijose nėra nurodomi jokie kriterijai, kuriais remiantis yra parinktas toks, o ne kitoks būdas“; 2.8. „[...] pagal BPK [Baudžiamojo proceso kodekso] 141 straipsnio 3 dalies normą stacionarinė psichiatrinė ekspertizė yra prilyginama griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui. BPK 122 str. 7 d. nurodyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl būtų logiška, jei iš specialisto, rekomendavusio skirti asmeniui stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, būtų pareikalauta pagrįsti ir įrodyti, kad paprastesniais būdais tokios ekspertizės atlikti negalima“; 2.9. „Pareiškėja daro prielaidą, kad VTPT ekspertai rekomenduoja daugiau ekspertizių atlikti Utenos stacionare, kadangi stacionarinė psichiatrinė ekspertizė baudžiamajame procese yra apmokama iš valstybės biudžeto – kuo ilgiau užtrunka ekspertizė, tuo daugiau pinigų gauna ekspertų įstaiga. Atlikus auditą VTPT gali paaiškėti visa tokių piktnaudžiavimo atvejų sistema [...].“

3. Pareiškėjos atstovas Seimo kontrolieriaus prašo „[...] atlikti tyrimą pagal 2016-02-02 Pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė pasiūlyti Kauno apylinkės prokuratūrai atšaukti jai paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę ir atidavimo į ekspertizės įstaigą taikymą. Tačiau iš esmės Pareiškėją tenkintų bet koks prokuratūros sprendimas, kuris būtų tinkamai įformintas ir galimas apskųsti teismams [...].“   

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Iš tyrimo metu surinktos informacijos ir dokumentų nustatyta: 4.1. VTPT specialistė S. Š. priėmė 2014-09-02 specialisto išvadą Nr. 93TPK-843, kurioje nurodė, kad „Pareiškėjai reikalinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje“; 4.2. Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 nutartimi Pareiškėjai buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Utenos ekspertiniame skyriuje (Kauno apygardos teismo 2014-12-09 nutartimi ši nutartis palikta galioti); 4.3. UAB „D“ teisės psichologijos specialistas V. J. atliko Pareiškėjos psichologinį tyrimą ir surašė 2015-03-09 išvadą, kurioje nurodoma, kad: „1. Neturima pagrindo įtarimui, kad Pareiškėja turi psichinę ligą. 2. Dėl to ilgalaikės stacionarinės ekspertizės skyrimas tikslu visgi rasti kokį nors psichinį sutrikimą nėra tikslingas“; 4.4. Pareiškėjos advokatas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą, prašydamas atšaukti Pareiškėjai paskirtą stacionarinę psichiatrijos ekspertizę. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2015-03-23 raštu Nr. 3S-23976 Pareiškėjos advokatą informavo, kad BPK „[...] nenumato galimybės atšaukti paskirtą stacionarinę psichiatrijos ekspertizę“ ir kad „2014-11-10 Kauno apylinkės teismo nutartis dėl stacionarinės psichiatrijos ekspertizės paskyrimo ir 2015-01-26 Kauno apylinkės teismo nutartis dėl Pareiškėjos atidavimo į ekspertizės įstaigą yra galiojančios ir privalo būti vykdomos. Jūsų pateiktos „UAB „D“ specialisto išvados bus pateiktos Utenos ekspertiniam skyriui kaip papildoma informacija apie Pareiškėjos psichologinę būklę“. Šį raštą Pareiškėjos advokatas apskundė aukštesniajam prokurorui; skundas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015-04-14 raštu Nr. 3S-30349 netenkintas; 4.5. Pareiškėjos atstovas dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pareigūnų atsisakymo atšaukti paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę kreipėsi į Kauno apylinkės teismą; 2015-05-05 nutartimi skundą atsisakyta priimti; 4.6. Pareiškėjos atstovas Kauno apylinkės teismo 2015-05-05 nutartį apskundė Kauno apygardos teismui. Šio teismo 2015-06-08 nutartimi skundas atmestas. Nutartyje konstatuota, kad „advokato prašymas atšaukti paskirtą stacionarinę ekspertizę nėra numatytas BPK 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose atliekamuose veiksmuose, todėl dėl tokio prašymo prokuroras nėra įpareigotas priimti jokio procesinio sprendimo, juo labiau motyvuoto [...]. [...] BPK nenumato galimybės atšaukti stacionarinę psichiatrijos ekspertizę“. Nutartyje pažymima, kad „gynėjo pateikta nauja specialisto išvada, kuria paneigiama ekspertės S. Š. išvada, nėra pakankamas pagrindas, paneigiantis ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę“, ir kad „[...] pagrindas skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę nėra išnykęs“.

5. Tyrimo metu Seimo kontrolierius 2016-05-19 paklausimu Nr. 4D-2016/1-634/3D-1493 kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau vadinama – SAM), prašydamas informuoti, ar teisės aktuose yra nustatyti kriterijai / indikacijos / reikalavimai / rekomendacijos, kada teismo psichiatras ekspertas nustato, kad ekspertinei išvada pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo, ir rekomenduoja skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę. SAM 2016-06-13 raštu Nr. (10.1.1.1-421)10-5209 Seimo kontrolierių informavo, kad pagrindiniai kriterijai, numatantys, kokios rūšies teismo psichiatrinė ekspertizė – ambulatorinė ar stacionarinė – turi būti atliekama, yra įtvirtinti Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-06-12 įsakymu Nr. V-616 (toliau vadinama – Aprašas). Kitų kriterijų teisės aktuose nėra nustatyta. SAM 2016-10-11 raštu Nr. (10.1.1.1.-421)10-8357 Seimo kontrolierių informavo, kad kartu su VTPT atstovais „2016-09-13 organizavo posėdį, kuriame buvo aptarti kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų parenkama ekspertizės rūšis. Posėdžio metu buvo nuspręsta parengti metodines rekomendacijas, kuriose bus nurodyti pagrindiniai kriterijai, numatantys, kokios rūšies teismo psichiatrinė ekspertizė – ambulatorinė ar stacionarinė, turi būti atliekama. Šios rekomendacijos bus skelbiamos VTPT internetiniame puslapyje.“ VTPT 2016-12-20 raštu Nr. 1S-513 informavo, kad „[...] VTPT 2016-11-08 įsakymu buvo patvirtintos metodinės rekomendacijos „Dėl stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės skyrimo“. Šios rekomendacijos yra susijusios su teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialiųjų žinių turiniu ir yra skirtos tik vidiniam teismo ekspertų naudojimui, todėl nėra skelbiamos viešai [...].“ Šiame rašte taip pat pažymima, kad „[....] VTPT dirbantys visi teismo psichiatrai ir teismo psichologai ekspertai yra išlaikę specialiųjų žinių egzaminus ir prisiekę Teisingumo ministrui, po ko jie buvo įrašyti į teismo ekspertų sąrašą. Nurodyta aplinkybė garantuoja, kad VTPT dirbantys teismo ekspertai atlieka savo pareigas kompetentingai ir atsakingai.“

6. Seimo kontrolierius taip pat kreipėsi į nevyriausybines organizacijas, dirbančias psichikos sveikatos priežiūros srityje (2016-12-13 paklausimas Nr. 4D-2016/1-634/3D-3451, adresuotas VšĮ „E“ ir asociacijai „F“, bei 2016-12-13 paklausimas Nr. 4D-2016/1-634/3D-3452, adresuotas Lietuvos teisės institutui), prašydamas pateikti nuomonę tyrimo metu iškilusiais klausimais. VšĮ „E“ ir asociacija „F“ savo nuomonę pateikė 2016-12-15 raštu, kuriame nurodoma: 6.1. „Mūsų nuomone, vieno specialisto (teismo psichiatro eksperto) pateikta išvada gali būti pakankamas pagrindas skirti asmeniui stacionarinę psichiatrinę ekspertizę ikiteisminio tyrimo metu. [...] Tačiau turėtų būti galimybė gauti ir alternatyvią, kitą nuomonę (ekspertinę išvadą), kuri turėtų būti vertinama lygiaverčiai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu. [...]. Alternatyvi, antroji ekspertinė išvada galėtų / turėtų būti teikiama vadovaujantis rungtyniškumo ir gynybos principu (jeigu įtariamasis ar kaltinamasis nesutinka su pirmine eksperto išvada), ir, siekiant išvengti monopoliškumo ir nusistovėjusios teismo psichiatrų hierarchijos ir įtakos ryšių, tokią specialisto išvadą galėtų teikti bet kuris srities specialistas (psichiatras), ne tik iš patvirtinto teismo psichiatrų ekspertų sąrašo. Tokias antros išvados poreikio rekomendacijas yra ne kartą teikęs Europos Komitetas prieš Kankinimą (CPT) ir kitos tarptautinės organizacijos. Tokia išvada turėtų būti vertinama prokuroro ar teismo lygiaverčiai (nepaisant specialisto priklausymo / nepriklausymo ekspertų sąrašui) ir, atsižvelgiant į kitas bylos faktines aplinkybes, įrodymus. Prokuroras ar teismas turi pagrįsti ir argumentuoti, kodėl jis vadovaujasi viena ar kita pateikta specialisto išvada, priimdamas argumentuotą sprendimą“; 6.2. „Manome, kad yra reikalingi kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kurios rūšies (ambulatorinę ar stacionarinę) psichiatrinę ekspertizę skirti ikiteisminio tyrimo metu. Šie kriterijai aiškiau ir objektyviau apibrėžtų konkrečių ekspertizės rūšių skyrimo pagrindus ir galimai užkirstų kelią pernelyg plačiam stacionarinės ekspertizės kaip kraštutinės ir griežčiausios priemonės (prilyginamos suėmimui) naudojimui.“ Lietuvos teisės institutas savo nuomonę pateikė 2016-12-30 raštu Nr. 2R-312-(1.11), kuriame nurodyta: 6.3. „BPK 141 straipsnis nustato specialią procesinę prievartos priemonę įtariamajam ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, kai prireikia jam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę. Taikant šią procesinę prievartos priemonę, asmens laisvė apribojama tiek pat intensyviai, kaip ir taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, todėl šios procesinės priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų“; 6.4. „[...] teismo eksperto nepriklausomumas laikytinas vienu iš svarbiausių teismo eksperto atrankos kriterijų ir veiklos pamatinių nuostatų. [...]. Svarbu pabrėžti, jog bylą nagrinėjantis teismas, kuriam yra teikiama ekspertizės išvada, pats negali imperatyviai nurodyti, kokie konkretūs mokslinio tyrimo būdai ar metodai turėtų būti naudojami rengiant išvadą tam, kad ji būtų kokybiškai atlikta, bei spręstų užduotyje nurodytus uždavinius. Teismo ekspertas pats yra atsakingas už ekspertizės išvados tinkamą kokybę, t. y. pagrįstumą ir mokslinį validumą [...]. Priešingu atveju, teismas pažeistų teismo eksperto profesinį nepriklausomumą“; 6.5. „Prie netinkamos ekspertinio tyrimo kokybės priskirtini tokie atvejai, kai nustatomas išvadų neobjektyvumas, ekspertiniam tyrimui atlikti naudotų duomenų netikslumas, ekspertinio tyrimo metu naudoti netinkami / nepagrįsti techniniai parametrai, išvados daromos remiantis prielaidomis ar, pavyzdžiui, taikomi metodologiškai nepriimtini tyrimo metodai ar būdai ir pan. Abejones dėl netinkamos teismo eksperto išvados kokybės gali kelti kiekvienas teismo proceso dalyvis, ypač tais atvejais, kai ekspertinė išvada akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei jų visumai.“   Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

7. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau vadinama – SKĮ): 12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“; 17 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą – „1. Seimo kontrolierius [...] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: [...]; 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme; [...]. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas. [...].“

8. BPK: 20 straipsnis. Įrodymai – „[...]. 2. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. [...]. 5. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“; 130 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2015-07-11). Suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį paskirti suėmimą arba nutartį pratęsti suėmimo terminą – „1. Suimtasis arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo bei dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo. Skundas paduodamas per suėmimą paskyrusį ar jo terminą pratęsusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Skundui dėl suėmimo paskyrimo nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Prokuroras turi pateikti aukštesniajam teismui skundui nagrinėti reikalingą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Jei skundas paduotas nagrinėjant bylą teisme, teismas, kurio nutartis apskųsta, privalo aukštesniajam teismui perduoti skundui nagrinėti reikalingą bylos medžiagą. 2. Aukštesniojo teismo teisėjo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. [...]“; 130 straipsnis (aktuali redakcija). Suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį paskirti suėmimą arba nutartį pratęsti suėmimo terminą, arba nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę – „1. Suimtasis arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo. Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo. Skundas paduodamas per suėmimą paskyrusį ar jo terminą pratęsusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo trijų teisėjų kolegija privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Skundui nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prokuroras turi pateikti aukštesniajam teismui skundui nagrinėti reikalingą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga. Jei skundas paduotas nagrinėjant bylą teisme, teismas, kurio nutartis apskųsta, privalo aukštesniajam teismui perduoti skundui nagrinėti reikalingą bylos medžiagą. 2. Išnagrinėjęs skundą, aukštesnysis teismas priima nutartį paskirtą suėmimą arba pratęstą suėmimo terminą palikti galioti arba pakeisti suėmimo terminą, arba pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone, arba suėmimą panaikinti. Aukštesniojo teismo trijų teisėjų kolegijos priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. [...]“; 139 straipsnis. Kardomosios priemonės taikymo pabaiga – „1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. 2. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, arba sušvelninti šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas. Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskyrusiam suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu arba pratęsusiam šių kardomųjų priemonių terminą. [...]“; 141 straipsnis. Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą – „1. Jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. [...]. 3. Įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą“; 209 straipsnis. Ekspertizės skyrimo tvarka – „1. Prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Po to prokuroras su pareiškimu dėl ekspertizės kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Prie pareiškimo pridedami proceso dalyvių prašymai arba jame nurodoma, kad prašymų negauta. 2. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nusprendęs, jog būtina skirti ekspertizę, priima nutartį skirti ekspertizę, o nusprendęs, jog ekspertizės skirti nebūtina, – nutartį atsisakyti skirti ekspertizę. [...].“

9. Teismo ekspertizės įstatymo: 13 straipsnis. Teismo eksperto nepriklausomumas – „1. Atlikdamas teismo ekspertizę, ekspertas yra nepriklausomas. Savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. 2. Valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar kitiems asmenims kištis į teismo eksperto darbą draudžiama. Tai užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę“; 17 straipsnis. Privatūs teismo ekspertai – „1. Privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus valstybės narės teismo ekspertus, bet nedirbantys teismo ekspertizės įstaigoje. [...]“; 18 straipsnis. Šio Įstatymo nuostatų taikymas privatiems teismo ekspertams – „[...]. 2. Sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. [...].“

10. Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-06-12 įsakymu Nr. V-616 (toliau vadinama – Aprašas): 8 punktas – „Priklausomai nuo atlikimo sąlygų ekspertizės skirstomos į ambulatorines, stacionarines ir pomirtines: 8.1. ambulatorinė ekspertizė atliekama tais atvejais, kai ekspertinę išvadą galima pateikti remiantis vienkartiniais tyrimais; 8.2. stacionarinė ekspertizė atliekama tais atvejais, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo. Paprastai ji skiriama tik teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) rekomendavus. Ši ekspertizė atliekama tik VTPT specializuotų ekspertizių skyriuje; [...].“

11. Metodinės rekomendacijos dėl stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės skyrimo, patvirtintos VTPT direktoriaus 2016-11-08 įsakymu Nr. 12P-29 (toliau vadinama – Rekomendacijos): „[...]. Teismo psichiatras ekspertas, atlikdamas specialisto tyrimą ar ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, turi nustatyti, ar yra duomenų, pagal kuriuos tiriamajam asmeniui būtų reikalinga atlikti stacionarinį ištyrimą.“ „[...]. Vertindamas tiriamojo asmens psichikos būseną, teismo psichiatras ekspertas turi nuspręsti dėl stacionarinio stebėjimo būtinumo ir dėl stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo būtinumo. Šiam vertinimui teismo psichiatras ekspertas turi atsižvelgti į aplinkybes, pagrindžiančias stacionarinio ekspertinio tyrimo būtinumą: [...].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

12. Panevėžio apygardos teismo 2014-05-12 nutartis byloje Nr. Nr. 1S-450-366/2014: „Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, išvadą dėl būtinumo skirti A. D. stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės akto rekomendaciją skirti A. D. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, nes reikalingas ilgesnis stebėjimas stacionaro sąlygomis. Nesutikdamas su Utenos ekspertinio skyriaus specialistų išvada bei skundžiama nutartimi, A. D. kreipėsi į VšĮ Nepriklausomą teismo psichiatrijos tarnybą, atliekančią įvairius teismo psichiatrijos tyrimus. Apeliacinės instancijos teismui A. D. pateikė šios tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, jog A. D. šiuo metu ir jam inkriminuojamos pavojingos veikos padarymo metu jokių psichikos ir elgesio sutrikimų nekonstatuota ir nėra objektyviai pagrįstų indikacijų, dėl kurių A. D. reikėtų skirti stacionarinį teismo psichiatrijos ekspertinį tyrimą. Nors VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos konsultacinė išvada neturi teismo ekspertizės akto statuso, visgi, įvertinus joje esančius duomenis, paties A. D. paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, jam inkriminuotos veikos nedidelį pavojingumą (priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai) bei nustatytos ligos diagnozę (vidutinio sunkumo depresija), apeliacinės instancijos teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog byloje yra pakankamai duomenų, rodančių, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra laikomos bausmėmis, tačiau jas taikant, kuriam laikui suvaržoma žmogaus laisvė, yra sutrikdomas jo kasdieninis gyvenimas, socialiniai ryšiai, darbinė veikla, todėl turėtų būti skiriamos tik pilnai įsitikinus jų būtinybe. Šiuo atveju, esant dviem prieštaringoms išvadoms, tikslinga būtų dar kartą paskirti ambulatorinę kompleksinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams arba kitai ekspertinei įstaigai.“

13. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau vadinama – EŽTT) 2012-07-31 sprendimas byloje Liuiza prieš Lietuvą (peticijos Nr. 13472/06): Siekiant užtikrinti, kad teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, jame turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau.

Tyrimo išvados

14.  Atsižvelgiant į Skunde išdėstytas ir tyrimo metu nustatytas aplinkybes, išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai: 14.1. dėl Kauno apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant prašymus dėl Pareiškėjai paskirtos psichiatrinės ekspertizės atšaukimo; 14.2. dėl galimo VTPT pareigūnų piktnaudžiavimo rekomenduojant asmenims skirti stacionarines psichiatrines ekspertizes.

Dėl Kauno apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant prašymus dėl Pareiškėjai paskirtos psichiatrinės ekspertizės atšaukimo

15. Pareiškėjos atstovas Skunde nesutinka su Kauno apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant prašymus dėl Pareiškėjai paskirtos psichiatrinės ekspertizės atšaukimo. Pareiškėjos atstovas nurodo, kad po to, kai teismo nutartimi Pareiškėjai buvo paskirta stacionarinė psichiatrinės ekspertizė, buvo gauta alternatyvi specialisto išvada, kurioje paneigtas tokios ekspertizės reikalingumas. Šią išvadą Pareiškėjos atstovas kartu su prašymu atšaukti Pareiškėjai paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę pateikė Kauno apylinkės prokuratūrai, tačiau šios įstaigos prokurorės nevertino specialisto išvados, atsisakė atšaukti ekspertizę ir savo sprendimų neįformino nutarimais, kuriuos būtų galima apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Dėl to, Pareiškėjos atstovo manymu, ikiteisminio tyrimo teisėjui Pareiškėjos vardu pateiktą skundą dėl prokurorių veiksmų buvo atsisakyta priimti ir jis nebuvo nagrinėtas iš esmės. Pareiškėjos atstovo teigimu, dėl to susiklostė tokia situacija, kad Pareiškėja bus 3 mėnesiams uždaryta į ekspertizės įstaigą, nors nėra pagrindo jai atlikti ekspertizę.

16. Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad VTPT specialistė S. Š. priėmė 2014-09-02 specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad Pareiškėjai reikia atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (Utenos ekspertiniame skyriuje). Kauno apylinkės teismas, remdamasis šia išvada, 2014-11-10 nutartimi paskyrė Pareiškėjai stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Utenos ekspertiniame skyriuje (aukštesnio teismo nutartimi ši nutartis palikta galioti). Pareiškėja kreipėsi į privatų teisės psichologijos specialistą, kuris atliko Pareiškėjos psichologinį tyrimą ir surašė 2015-03-09 išvadą, kurioje konstatavo, kad nėra tikslinga Pareiškėjai skirti ilgalaikę stacionarinę ekspertizę. Pareiškėjos atstovas šią išvadą pateikė Kauno apylinkės prokuratūrai, prašydamas atšaukti Pareiškėjai paskirtą ilgalaikę stacionarinę ekspertizę. Kauno apylinkės prokuratūra 2015-03-23 raštu Pareiškėjos atstovą informavo, kad BPK nenumato galimybės atšaukti paskirtą stacionarinę psichiatrijos ekspertizę ir kad teismo nutartis dėl stacionarinės psichiatrijos ekspertizės paskyrimo turi būti vykdoma (šį raštą Pareiškėjos atstovas apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau 2015-04-14 raštu skundas netenkintas). Pareiškėjos atstovas šiuos Kauno apylinkės prokuratūros pareigūnų sprendimus apskundė Kauno apylinkės teismui, tačiau 2015-05-05 skundą atsisakyta priimti. Šią nutartį Pareiškėjos atstovas apskundė Kauno apygardos teismui, tačiau 2015-06-08 nutartimi skundas buvo atmestas.

17. Įvertinus Skundo turinį, darytina išvada, kad Pareiškėjos atstovas prašo įvertinti Kauno apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmus (neveikimą), atsisakius atšaukti Pareiškėjai paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę ir savo sprendimų neįforminus nutarimais. Tuo Pareiškėjos atstovas siekia, kad Kauno apylinkės prokuratūra priimtų sprendimą, įformintą procesiniu dokumentu, kurį būtų galima skųsti teismui. Pastebėtina, kad, nors Kauno apylinkės teismas 2015-05-05 nutartimi atsisakė priimti Pareiškėjos atstovo skundą dėl Kauno apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmų (neveikimo), o Kauno apygardos teismas 2015-06-08 šią nutartį paliko galioti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismo 2015-06-08 nutartyje yra pasisakyta dėl prašymo atšaukti paskirtą stacionarinę ekspertizę nagrinėjimo, galimybės atšaukti paskirtą stacionarinę psichiatrijos ekspertizę ir 2015-03-09 teismo psichologijos specialisto išvados vertinimo, t. y. kad advokato prašymas atšaukti paskirtą stacionarinę ekspertizę nėra numatytas BPK, todėl dėl tokio prašymo prokuroras nėra įpareigotas priimti jokio procesinio sprendimo, juo labiau motyvuoto; kad BPK nenumato galimybės atšaukti stacionarinę psichiatrijos ekspertizę; kad nauja specialisto išvada nėra pakankamas pagrindas, paneigiantis ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, ir kad pagrindas skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę nėra išnykęs. Taigi, nors Kauno apygardos teismo 2015-06-08 nutartimi buvo palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2015-05-05 nutartis, t. y. formaliai Pareiškėjos atstovo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, tačiau, vertinant pirmiau nurodytus teiginius, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas pasisakė dėl Pareiškėjos atstovo keliamų klausimų dėl Kauno apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmų (neveikimo) atsisakius atšaukti Pareiškėjai paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę ir savo sprendimų neįforminus nutarimais. SKĮ 17 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jei skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme. Vadovaujantis SKĮ 17 str. 4 d., jei šios aplinkybės paaiškėja skundo tyrimo metu, skundo tyrimas nutraukiamas. Kadangi šioje Skundo dalyje Pareiškėjos atstovas skundžia iš esmės tas pačias aplinkybes, dėl kurių jau buvo pasisakyta Kauno apygardos teismo 2015-06-08 nutartyje, konstatuotina, kad šiuo atveju skundas tuo pačiu klausimu buvo nagrinėtas teisme, todėl šios Skundo dalies tyrimas nutraukiamas.

18. Nors šios Skundo dalies tyrimas nutraukiamas, Seimo kontrolieriui kyla abejonių, ar BPK nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį nėra numatyta galimybės atšaukti asmeniui paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, atitinka tarptautinius žmogaus teisių standartus. Vadovaujantis BPK 141 str. 1 d., jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. Pareiškėjos atstovas Skunde teigia, kad pagal šį teisinį reglamentavimą stacionarinė psichiatrinė ekspertizė yra prilyginama griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui. Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos teisės institutas – šios įstaigos 2016-12-30 rašte, kuriuo buvo atsakyta į Seimo kontrolieriaus prašymą pateikti nuomonę tyrimo metu iškilusiais klausimais, nurodoma, kad „taikant šią procesinę prievartos priemonę, asmens laisvė apribojama tiek pat intensyviai, kaip ir taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, todėl šios procesinės priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis BPK 139 str. 1 d., suėmimas bei kitos kardomosios priemonės panaikinamos, kai tampa nebereikalingos, arba gali būti pakeičiamos griežtesnėmis ar švelnesnėmis, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, arba sušvelninti šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas. Suėmimo ir kitų kardomųjų priemonių bei stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės paskirtis skiriasi – kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 str.), o stacionarinė psichiatrinė ekspertizė, kaip ir kitų rūšių ekspertizė, skiriama, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriame reikalingos specialios žinios (BPK 208 str.). Tačiau asmens laisvei taikomų apribojimų intensyvumu stacionarinė psichiatrinė ekspertizė prilygsta griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos teisės instituto darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, teisės aktuose taip pat turėtų būti numatyta galimybė stacionarinę psichiatrinę ekspertizę pakeisti švelnesne priemone (pvz., vietoj stacionarinės psichiatrinės ekspertizės paskirti ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę) arba apskritai ją atšaukti, kai ji tampa nebereikalinga (asmeniui paskyrus stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, jo būklė gali pasikeisti, ir atlikti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę gali būti nebetikslinga), antraip gali būti nepagrįstai ribojama asmens laisvė. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą galimybė atšaukti paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę nėra numatyta – asmuo turi teisę apskųsti jam paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę teismui, tačiau, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl stacionarinės psichiatrinės ekspertizės paskyrimo, ši ekspertizė turi būti atliekama, neatsižvelgiant į jokias (pakitusias) aplinkybes. Pastebėtina, kad būtinybę peržiūrėti teisės aktus lemia ir nagrinėjama situacija. Pareiškėjai stacionarinė psichiatrinė ekspertizė buvo paskirta Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 nutartimi, remiantis VTPT 2014-09-02 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Pareiškėjai „reikalinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę“. Seimo kontrolieriaus žiniomis, Pareiškėjai stacionarinė psichiatrinė ekspertizė iki šiol nėra atlikta, nors, kaip matyti, nuo VTPT specialisto išvados surašymo yra praėję beveik 3 metai, t. y. Pareiškėjos būklė gali būti žymiai pasikeitusi ir stacionarinės psichiatrinės ekspertizės reikalingumas gali būti išnykęs. Tačiau, kadangi teismo sprendimas dėl stacionarinės psichiatrinės ekspertizės Pareiškėjai yra įsiteisėjęs, o BPK nenumato galimybės panaikinti paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, Pareiškėjai ši ekspertizė vis tiek turės būti atliekama, pakartotinai neįvertinus tokios ekspertizės reikalingumo.

19. EŽTT kelia aukštus reikalavimus asmens laisvės ribojimui (šios pažymos 13 punktas) ir nurodo, kad teisiniame procese dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pastebėtina, kad nesant galimybės atšaukti asmeniui paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę arba ją pakeisti priemone, kuria nesuvaržoma asmens laisvė, sudaromos prielaidos pažeisti asmenų teisę į laisvę.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai rekomenduotina inicijuoti BPK pakeitimus, nustatant galimybę atšaukti asmeniui paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę arba pakeisti ją priemone, kuria nesuvaržoma asmens laisvė, t. y. ambulatorine psichiatrine ekspertize.

Dėl galimo VTPT pareigūnų piktnaudžiavimo rekomenduojant asmenims skirti stacionarines psichiatrines ekspertizes

21. Pareiškėjos atstovas Skunde nesutinka su VTPT pareigūnų veiksmais (neveikimu) rekomenduojant asmenims skirti stacionarines psichiatrines ekspertizes. Pareiškėjos atstovo manymu, VTPT pareigūnai piktnaudžiauja savo kompetencija ir be jokių argumentų rekomenduoja ekspertizes atlikti stacionare. Pareiškėjos atstovas nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis parenkamas ekspertizės atlikimo būdas – t. y., ar stacionarinė ar ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė, dėl to suvaržoma asmenų teisė į gynybą.

22. Aprašo 8 punkte nustatyta, kada atliekama ambulatorinė, o kada – stacionarinė ekspertizė: ambulatorinė ekspertizė atliekama tais atvejais, kai ekspertinę išvadą galima pateikti remiantis vienkartiniais tyrimais (Aprašo 8.1 papunktis); stacionarinė ekspertizė atliekama tais atvejais, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo. Paprastai ji skiriama tik teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) rekomendavus (Aprašo 8.2 papunktis). Teismo ekspertizės įstatymo 13 str. 9 d. nustatyta, kad, atlikdamas teismo ekspertizę, ekspertas yra nepriklausomas. Savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. Šio straipsnio 2 d. reglamentuota, kad valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar kitiems asmenims kištis į teismo eksperto darbą draudžiama. Tai užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę. Lietuvos teisės instituto 2016-12-30 rašte teigiama, kad „teismo eksperto nepriklausomumas laikytinas vienu iš svarbiausių teismo eksperto atrankos kriterijų ir veiklos pamatinių nuostatų. [...]. [...] bylą nagrinėjantis teismas, kuriam yra teikiama ekspertizės išvada, pats negali imperatyviai nurodyti, kokie konkretūs mokslinio tyrimo būdai ar metodai turėtų būti naudojami rengiant išvadą tam, kad ji būtų kokybiškai atlikta bei spręstų užduotyje nurodytus uždavinius. Teismo ekspertas pats yra atsakingas už ekspertizės išvados tinkamą kokybę, t. y. pagrįstumą ir mokslinį validumą [...]. Priešingu atveju, teismas pažeistų teismo eksperto profesinį nepriklausomumą.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismo ekspertas, spręsdamas, ar rekomenduoti asmeniui skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, yra nepriklausomas. Vertinimas, ar VTPT pareigūnai pagrįstai rekomenduoja asmenims skirti stacionarines psichiatrines ekspertizes (įskaitant ir Pareiškėjai), būtų kišimasis į teismo eksperto darbą ir pažeistų jo nepriklausomumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Seimo kontrolierius neturi įgaliojimų tirti ir vertinti Skunde nurodytų aplinkybių techniniu, medicininiu, atitikties higienos normoms ar kitokiu aspektu, reikalaujančiu tam tikros srities specialių žinių SKĮ 17 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jei skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai. Vadovaujantis SKĮ 17 str. 4 d., jei šios aplinkybės paaiškėja skundo tyrimo metu, skundo tyrimas nutraukiamas. Kadangi šioje Skundo dalyje Pareiškėjos atstovas skundžia VTPT pareigūnų darbą, kurį atlikdami šie pareigūnai yra nepriklausomi, be to, šių veiksmų vertinimui reikalingos specialios žinios, šios Skundo dalies tyrimas nutraukiamas.   23. Nors šios Skundo dalies tyrimas nutraukiamas, Seimo kontrolierius pasisakys dėl Skunde nurodytų aplinkybių žmogaus teisių aspektu, t. y. dėl galimai pažeidžiamos asmenų teisės į gynybą skiriant jiems stacionarines psichiatrines ekspertizes. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis BPK 209 str. 1 d. nustatyta ekspertizės skyrimo tvarka (kuri taikoma ir skiriant stacionarinę psichiatrinę ekspertizę), prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Po to prokuroras su pareiškimu dėl ekspertizės kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Prie pareiškimo pridedami proceso dalyvių prašymai arba jame nurodoma, kad prašymų negauta. Vadovaujantis BPK 209 str. 2 d., ikiteisminio tyrimo teisėjas, nusprendęs, jog būtina skirti ekspertizę, priima nutartį skirti ekspertizę, o nusprendęs, jog ekspertizės skirti nebūtina, – nutartį atsisakyti skirti ekspertizę. Antra, vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 18 str. 2 d., sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuos tyrimų rezultatus teismas gali vertinti kaip įrodymus ir jais remtis priimdamas sprendimą dėl stacionarinės ekspertizės skyrimo. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2014-05-12 nutartimi panaikino žemesnio teismo nutartį, kuria, remiantis VTPT rekomendacija, asmeniui buvo skirta stacionarinė kompleksinė psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad asmuo pateikė konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad nėra objektyviai pagrįstų indikacijų, dėl kurių asmeniui reikėtų skirti šią ekspertizę. Teismas konstatavo, kad, nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra laikomos bausmėmis, tačiau jas taikant, kuriam laikui suvaržoma žmogaus laisvė, yra sutrikdomas jo kasdieninis gyvenimas, socialiniai ryšiai, darbinė veikla, todėl turėtų būti skiriamos tik pilnai įsitikinus jų būtinybe. Esant dviem prieštaringoms išvadoms, tikslinga būtų dar kartą paskirti ambulatorinę kompleksinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams arba kitai ekspertinei įstaigai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad asmenys turi galimybę gintis ir paneigti teismo psichiatro (eksperto) rekomendaciją, kad asmeniui reikalinga atlikti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę: t. y. prieš skiriant ekspertizę gali teikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo, pateikti papildomą medžiagą, taip pat kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu.

24. Kita vertus, Seimo kontrolierius pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatyta kriterijų, kuriais vadovaujantis parenkamas ekspertizės atlikimo būdas, ir kad tokie kriterijai yra reikalingi. Tokios nuomonės laikosi ir VšĮ „E“ darbuotojai – šios įstaigos 2016-12-15 rašte nurodoma, kad šie kriterijai „aiškiau ir objektyviau apibrėžtų konkrečių ekspertizės rūšių skyrimo pagrindus ir galimai užkirstų kelią pernelyg plačiam stacionarinės ekspertizės kaip kraštutinės ir griežčiausios priemonės (prilyginamos suėmimui) naudojimui“. Tyrimo metu Seimo kontrolierius šiuo klausimu kreipėsi į SAM pareigūnus. SAM pareigūnai 2016-10-11 raštu informavo, kad su VTPT atstovais 2016-09-13 organizavo posėdį, kurio metu buvo nuspręsta parengti metodines rekomendacijas, kuriose bus nurodyti pagrindiniai kriterijai, numatantys, kokios rūšies teismo psichiatrinė ekspertizė – ambulatorinė ar stacionarinė – turi būti atliekama ir kad šios rekomendacijos bus skelbiamos VTPT internetiniame puslapyje. VTPT pareigūnai 2016-12-20 raštu Seimo kontrolierių informavo, kad VTPT 2016-11-08 įsakymu buvo patvirtintos Rekomendacijos. Įvertinus Rekomendacijų turinį, nustatyta, kad jose išsamiau reglamentuojama stacionarinės psichiatrinės ekspertizės skyrimo tvarka. Tačiau VTPT 2016-10-20 rašte taip pat nurodoma, kad šios rekomendacijos yra susijusios su teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialiųjų žinių turiniu ir yra skirtos tik vidiniam teismo ekspertų naudojimui, todėl nėra skelbiamos viešai. Seimo kontrolierius su tokia išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad šios Rekomendacijos turi būti skelbiamos viešai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 d. įtvirtintą skaidrumo principą, numatantį, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įs                                                                                                                                                                                                                                                                                taigų įstatymo 5 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad  informacija apie institucijos veiklą yra vieša. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis SKĮ 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, VTPT rekomenduotina skelbti Rekomendacijas viešai.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X atstovo advokato A skundo dalies dėl Kauno apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant prašymus dėl Pareiškėjai paskirtos psichiatrinės ekspertizės atšaukimo, tyrimą nutraukti.

26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X atstovo advokato A skundo dalies dėl galimo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų piktnaudžiavimo, rekomenduojant asmenims skirti stacionarines psichiatrines ekspertizes, tyrimą nutraukti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos teisingumo ministrei Mildai Vainiutei rekomenduoja inicijuoti BPK pakeitimus, nustatant galimybę atšaukti asmeniui paskirtą stacionarinę psichiatrinę ekspertizę arba pakeisti ją švelnesne priemone, t. y. ambulatorine psichiatrine ekspertize.

28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierius VTPT direktorei Vaivai Martinkienei rekomenduoja viešai skelbti Metodines rekomendacijas dėl stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės skyrimo, patvirtintas VTPT direktoriaus 2016-11-08 įsakymu Nr. 12P-29.

29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Seimo kontrolierius šią pažymą susipažinti siunčia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.

30. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierius              Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/1-634
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį