Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS BANKĄ

 SKUNDO ESMĖ

1.     Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017-05-25 gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl kredito unijos A (toliau vadinama – Kredito unija) visuotinio narių susirinkimo galimai nepagrįsto sprendimo ir Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2017-04-24 kreipimąsi ir teikiant atsakymą. 

2.      Pareiškėjas skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:               2.1.  „[...] 2012-04-10 aš, tapdamas [Kredito unijos] nariu, esu sumokėjęs 300 Lt pajų ir 10 Lt stojimo mokestį. 2016-04-10 aš, atsiimdamas terminuotą indėlį iš [Kredito unijos] parašiau prašymą dėl nutraukimo narystės ir grąžinimo mano sumokėto pajaus. Man iš karto nebuvo grąžintas sumokėtas pajus 300 Lt. [...]. 2017-04-10 aš gavau iš [Kredito unijos] atsakymą Nr. 125, kuriame rašoma, kad 2017-03-29 buvo [Kredito unijos] visuotinis narių susirinkimas ir jame priimtas nutarimas veiklos nuostolį mažinti iš grąžintinų pagrindinių pajų ir todėl už 2016 metus mano ir kitų narių pateikti prašymai grąžinti pagrindinį pajų netenkinti“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta).              2.2. „Keista, kad aš jau metus ne narys [Kredito unijos] ir priima sprendimą netenkinti mano prašymo. Be to, mane kaip neva narį niekas raštiškai ir mobiliu telefonu nebuvo informavę apie 2017-03-29 visuotinį narių susirinkimą, nes 2016-04-10 aš jau buvau padavęs prašymą apie nutraukimo narystės A [Kredito unijoje]. [...].“              2.3. „Esant minėtoms aplinkybėms buvau priverstas apskųsti tokį neobjektyvų atsakymą. 2017-04-24 aš raštiškai kreipiausi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą su prašymu ir nurodžiau, kad [...] buvo pažeisti mano teisės ir [interesai].“              2.4. „Aš negavau jokio pranešimo Lietuvos banko priežiūros tarnybos, kad mano prašymas yra priimtas [...].“              2.5. „[...]. 2017-05-15 aš gavau Lietuvos banko priežiūros tarnybos atsakymą Nr. S2017/(21.8-2102)-12-2345, [...]. [...] atsakyme nurodoma, kad [...] [2016 metais Kredito unijos patirti nuostoliai buvo didesni negu jos pajinis kapitalas], todėl [Kredito unija] išstoti nusprendusius narių pajinius įnašus turėjo skirti [Kredito unijos] nuostolių dengimui.“              2.6. „[...] aš jau metus nesu [...] [Kredito unijos] nariu ir todėl nesu atsakingas už visus metus [...]. [...]. LR kreditų unijų įstatymas Nr.l-796 1995-02-21 12 str. nurodo kad man narystė kredito unijoje pasibaigia, kai kredito unijos valdyba patenkina mano kaip nario prašymą išstoti iš kredito unijos, o tai nebuvo padaryta per metus ir raštiškai nebuvo pranešta, o [Kredito unijos] valdyba vilkino metus mano prašymo išnagrinėjimą ir buvo vilkinimas mano prašymo nagrinėjimas iki 2017-04-10 ir taip buvo šiurkščiai pažeistos mano teisės ir interesai ir padaryta turtinė ir neturtinė žala, [...]. Aš galėčiau atsakyti už 2015 metus, tačiau tokio sprendimo nėra minėtoje [Kredito unijoje] dėl nuostolių padengimo. [...].“           2.7.      „[...] Lietuvos banko priežiūros atsakyme Nr. S-2017/(21.18-2102)-12-2345, kuriame nebuvo nurodoma atsisakymo patenkinti mano 2017-04-24 prašymo priežastys, Lietuvos banko atsakyme, kuriame aš tinkamai ir objektyviai nebuvau informuojamas apie mano prašymo nenagrinėjimo priežastis, ir Lietuvos banko atsakyme, kuris daro įtaką mano teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, nebuvo nurodoma tiksli Lietuvos banko atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinamas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas ir taip buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir mano teisės ir interesai ir padaryta turtinė ir neturtinė žala. [...].“               3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolieriaus išsiaiškinti dėl skunde nurodytų aplinkybių.

4. Kartu su skundu, be kita ko, pateikta: 4.1. Pareiškėjo 2017-04-24 kreipimasis, adresuotas Lietuvos bankui (kopija), kuriame nurodyta: 4.1.1.   „2012-04-10 tapdamas Kredito unijos nariu, be terminuotojo indelio, įmokėjau 300 Lt (87 eur) pajų ir 10 Lt stojimo mokestį. Pajus išstojus iš narystės unijoje, turi būti grąžinamas.“ 4.1.2.   „2016-04-10 atsiimdamas terminuotą indėlį, parašiau prašymą, sugražinti man mano pajų ir nutraukiau narystę Kredito unijoje.“ 4.1.3.   „2017-04-10 gavau Kredito unijos raštą Nr. 125 [...], kad mano pajus, be mano sutikimo, bus naudojamas, kredito unijos nuostolingos veiklos, be bankroto paskelbimo, dengimui. Manau, kad Kredito unija grubiai pažeidė mano teises, neteisėtai pasisavindama mano pinigus, kuriuos laikiau unijoje.“ 4.1.4.   „Prašau Lietuvos banko administracijos įpareigoti Kredito uniją gražinti mano pinigus ir užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams ateityje.“ 4.2. Lietuvos banko 2017-05-11 raštas Nr. S 2017/(21.18-2102)12-2345, adresuotas Pareiškėjui (kopija), kuriame nurodyta: 4.2.1.   „Lietuvos banko Priežiūros tarnyba išnagrinėjo Jūsų prašymą, kuriame nurodote, [kad  Kredito unija] [...] negrąžino Jums pajinio įnašo pagrindinį pajų.“ 4.2.2. „Atsakydami į Jūsų prašymą pažymime, kad pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo redakcijos (ši įstatymo redakcija kredito unijoms taikoma iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 18 straipsnio 1 dalį, kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, jo pajinį įnašą už pagrindinį pajų, privalo proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti. Kaip Jus informavo kredito unija, 2017 m. kovo 29 d. įvykęs Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priėmė nutarimą Kredito unijos nuostolį mažinti grąžintinais pagrindiniais pajais.“ 4.2.3.  „Lietuvos bankui pateikto audito įmonės patikrinto ir visuotinio narių susirinkimo patvirtinto finansinių ataskaitų rinkinio duomenimis, 2016 m. [Kredito unijos] patirti nuostoliai buvo didesni negu jos pajinis kapitalas, todėl [Kredito unija] išstoti nusprendusių narių pajinius įnašus už pagrindinius pajus turėjo skirti [Kredito unijos] nuostolių dengimui. Atsižvelgia išdėstytas aplinkybes, Lietuvos bankas neturi pagrindo daryti išvados, kad minėtas visuotinio narių susirinkimo nutarimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“ 4.2.4. „Vadovaudamiesi viešojo administravimo principais, informuojame, kad jei nesutinkate su šiuo Lietuvos banko atsakymu, turite teisę per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

5. Atkreiptinas dėmesys, jog Seimo kontrolierius, 2017-05-25 gavęs Pareiškėjo skundą dėl Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo galimai nepagrįsto sprendimo ir Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2017-04-24 kreipimąsi bei teikiant atsakymą, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, priėmė sprendimą atsisakyti tirti Pareiškėjo skundo dalį dėl Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo metu priimto galimai netinkamo sprendimo (sprendimų) ir su tuo susijusių Kredito unijos narių veiksmų. Apie tai Seimo kontrolierius informavo Pareiškėją 2017-06-01 raštu Nr. 4D-2017/1-741/3D-1639, nurodydamas, jog, vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintomis teisės normomis, kredito unijos narys turi teisę apskųsti teismui kredito unijos visuotinio narių susirinkimo, valdymo ir priežiūros organų nutarimus ir, jeigu Pareiškėjas mano, kad 2017-03-29 Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo metu priimtas sprendimas (sprendimai) galimai pažeidė Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, Pareiškėjas gali kreiptis į teismą.            Pareiškėjo skundo dalis dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2017-04-24 kreipimąsi ir teikiant atsakymą, priimta ir Seimo kontrolieriaus  tiriama.

TYRIMAS IR IŠVADOS               

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, Seimo kontrolierius dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į Lietuvos banką.

7. Iš Lietuvos banko pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta: 7.1. „[...]. Pareiškėjas savo 2017 m. balandžio 24 d. Prašyme dėl [Kredito unijos] neteisėtų veiksmų [...] Lietuvos bankui nurodė, kad 2016 m. balandžio 10 d., atsiimdamas terminuotąjį indėlį, parašė prašymą sugrąžinti jam pajų ir nutraukė narystę Kredito unijoje. Pareiškėjas taip pat pateikė [Kredito unijos] 2017 m. balandžio 10 d. atsakymą Nr. 125 [...], kuriame buvo nurodyta, kad Kredito unijos eiliniame visuotiniame narių susirinkime, kuris įvyko 2017 m. kovo 29 d., buvo priimtas narių sprendimas/nutarimas mažinti veiklos nuostolį iš grąžintinų pagrindinių pajų (juos perkeliant į Kredito unijos kapitalą), todėl 2016 m. narių pateikti prašymai grąžinti pagrindinį pajų - netenkintini. [...].“ 7.2. „[...] vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. 1-796 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2567 3 straipsnio l dalimi, iki šio įstatymo įsigaliojimo (2017 m. sausio 1 d.) įsteigtoms kredito unijoms iki 2018 m. sausio 1 d. vietoj šio įstatymo l straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatų, išskyrus 34 straipsnio l dalies l punkto, 43 straipsnio l dalies, taip pat 71 straipsnio ir kitas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kredito unijų pertvarkymą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos, išskyrus 38 straipsnio l dalies l punkto, 45 straipsnio l dalies, 67 straipsnio 2 dalies nuostatas.“ 7.3. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau - Kredito unijų įstatymas) 18 straipsnio l dalimi, pajinis įnašas už pagrindinį pajų grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus, kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos. Kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, jo pajinį įnašą už pagrindinį pajų, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.“ 7.4. „Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą, taip pat į Pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad Pareiškėjas į Kredito uniją su prašymu gražinti pajinį įnašą už pagrindinį pajų kreipėsi 2016 m. spalio 24 d., Pareiškėjui Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2017 m. gegužės 11 d. rašte Nr. S 2017/(21.18-2102)-12-2345 [...] buvo motyvuotai paaiškinta, kad Kredito unijos 2016 m. nuostoliai buvo didesni už pajinį kapitalą, todėl Kredito unija išstoti nusprendusių narių pajinius įnašus už papildomus pajus turėjo skirti Kredito unijos nuostoliams dengti, o sprendimo dėl atsiskaitymo su išstoti nusprendusiais Kredito unijos nariais priėmimas eiliniame visuotiniame narių susirinkime atitinka Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio l dalyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, minėtame rašte Lietuvos bankas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. [...].“             7.5.   „Pareiškėjo prašymas Lietuvos banke buvo nagrinėjamas vadovaujantis iki 2017 m. gegužės 3 d. galiojusia Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 03-76 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“, redakcija (toliau - Taisyklės);            7.6. „Pareiškėjas Lietuvos bankui asmeniškai įteikė 2017 m. balandžio 24 d. prašymą. Prašymas Lietuvos banke buvo įregistruotas tą pačią dieną, t. y. 2017 m. balandžio 24 d. (registracijos Nr. G 2017/(21.18-2102)-09-354).“            7.7. „Pareiškėjui nebuvo įteikta (išsiųsta) 2017 m. balandžio 24 d. kreipimosi faktą patvirtinanti spaudu pažymėta prašymo kopija. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 30 punkto nuostatas, priėmus prašymą, skundą arba pranešimą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas, skundas arba pranešimas gautas paštu arba elektroniniu būdu, asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo, skundo arba pranešimo gavimo dienos Lietuvos banke asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu arba jeigu asmuo pageidauja gauti patvirtinimą šiuo būdu, išsiunčiama prašymo, skundo arba pranešimo gavimo faktą patvirtinanti spaudu pažymėta prašymo, skundo arba pranešimo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas nepareiškė pageidavimo gauti minėtą patvirtinimą, jis jam pateiktas nebuvo.“            7.8. „Pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. prašymas buvo pavestas nagrinėti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kitų finansų įstaigų priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei Editai Bagdonienei.“            7.9. „[...] Pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės. Gavęs Pareiškėjo prašymą, Lietuvos bankas įvertino prašymo pateikimo metu galiojusios Kredito unijų įstatymo redakcijos nuostatas ir duomenis, esančius Kredito unijos Lietuvos bankui pateiktose finansinėse ir priežiūrai skirtose ataskaitose. Kaip jau minėta, Kredito unijos 2016 m. nuostoliai buvo didesni už jos pajinį kapitalą, todėl Kredito unija, vadovaudamasi Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio l dalimi, turėjo 2016 m. išstoti nusprendusių Kredito unijos narių pajinius įnašus už pagrindinius pajus skirti 2016 m. nuostoliams dengti.“            7.10. „[...] Pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. prašymo nagrinėjimo metu Lietuvos bankas papildomai nesikreipė į Kredito uniją dėl Pareiškėjo kreipimesi nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad 2017 m. balandžio 10 d. rašte Kredito unija informavo Lietuvos banką apie visuotinio narių susirinkimo priimtą nutarimą dėl 2016 m. išstoti iš Kredito unijos nusprendusių narių pajinių įnašų skyrimo nuostoliams dengti ir pateikė rašto, išsiųsto minėtiems asmenims, kopiją [...], todėl Pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. prašyme nurodyta situacija Lietuvos bankui buvo žinoma. Kaip jau minėta, įvertinęs Kredito unijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymą su buvusiais Kredito unijos nariais, ir Kredito unijos finansinius rezultatus, Lietuvos bankas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad toks nutarimas neatitinka Kredito unijų įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl nebuvo poreikio į Kredito uniją kreiptis dar kartą.“            7.11. „Pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. prašymas nebuvo nagrinėjamas Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 „Dėl Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“, (toliau - Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklės) nustatyta tvarka. Visų pirma, šia specialia Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 str. nuostatas įgyvendinančia ir tam tikrų principų, panašių į taikomus nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme, turinčia tvarka nagrinėjami tik Lietuvos banko įstatymo 47 str. l d. nurodyti civilinio pobūdžio ginčai, kylantys iš privačių teisinių santykių tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių. Kitokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepatenka į Lietuvos banko kompetenciją. Pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. prašymas neatitiko pirmiau minėtų principų. Antra, Pareiškėjas 2017 m. balandžio 24 d. prašyme nurodė, kad 2016 m. balandžio 10 d. terminuotasis indėlis pagal Pareiškėjo su Kredito unija sudarytą sutartį jam buvo grąžintas, todėl konstatuoti ginčo tarp Pareiškėjo ir Kredito unijos dėl finansinės paslaugos sutarties, t. y. terminuotojo indėlio sutarties, nebuvo pagrindo. Kaip minėta, vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio l dalimi, Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, taip pat iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Be to, Pareiškėjas 2017 m. balandžio 24 d. prašyme nepateikė Lietuvos bankui prašymo nagrinėti vartojimo ginčą ir nepateikė ginčo nagrinėjimo procedūrai pradėti reikalingų dokumentų, kuriuos vartotojas, kreipdamasis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo, privalo pateikti Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklėse nustatyta tvarka.“             7.12. „Pareiškėjas minėtame prašyme prašė Lietuvos banko įpareigoti Kredito uniją grąžinti jo sumokėtą pajinį įnašą. Pažymėtina, kad pajinis įnašas yra į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti (Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė sudaro kredito unijos pajinį kapitalą (Kredito unijų įstatymo 39 straipsnio l dalis). Teisiniai santykiai tarp kredito unijos ir jos narių laikytini juridinio asmens ir jo dalyvių teisiniais santykiais. Šie santykiai atsiranda ne finansinių paslaugų vartojimo sutarties pagrindu, o kredito unijos, kaip juridinio asmens, sprendimo ir kredito unijos veiklą reguliuojančių teisės aktų bei kredito unijos įstatų pagrindu. Kaip nurodė pats Pareiškėjas 2017 m. balandžio 24 d. prašyme Lietuvos bankui, terminuotasis indėlis Pareiškėjui buvo grąžintas ir šiuo metu tarp Pareiškėjo ir Kredito unijos neišspręstas būtent pajinio įnašo, kuriam keliami specifiniai, su vartojimo santykiais nesusiję reikalavimai, grąžinimo klausimas. Taigi pajinio įnašo sumokėjimas ir grąžinimas nėra laikytinas finansine paslauga, o Kredito unijos narys nelaikytinas vartotoju pagal Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl Lietuvos bankas nevertino gauto Pareiškėjo prašymo Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje situacijoje Pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. prašymas Lietuvos bankui buvo susijęs išimtinai tik su pajaus, kaip vertybinio popieriaus, panaudojimo klausimu ir Kredito unijos veiksmais, susijusiais su jos nariais ir kapitalo formavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad pajinio įnašo sumokėjimas ir grąžinimas nėra laikytinas finansine paslauga, o kredito unijos narys nelaikytinas vartotoju pagal Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl dėl reikalavimų grąžinti pajinį įnašą asmenys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-4884-142/2016; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-5753-811/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-43-662/2016).“             7.13. „Priešingai, nei nurodo Pareiškėjas, jo 2017 m. balandžio 24 m. prašymas buvo išnagrinėtas tinkamai Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjui buvo pateiktas motyvuotas atsakymas dėl visų jo prašyme keliamų klausimų, nurodytos Pareiškėjui aktualios Kredito unijų įstatymo nuostatos ir pateiktas kredito unijos veiksmų atitikties Kredito unijų įstatyme nustatytiems reikalavimams teisinis vertinimas.“             7.14. „Pareiškėjo teiginys, kad jis nėra atsakingas už Kredito unijos visus 2016 m. finansinius rezultatus ir jo prašymo dėl pajinio įnašo grąžinimo išnagrinėjimas buvo vilkinamas, yra susijęs su subjektyviu Pareiškėjo teisės aktų interpretavimu.“             7.15. „Kaip jau minėta, vadovaujantis Kredito unijų įstatymo [redakcija, galiojusi nuo 2015 12-03 iki 2017-01-01] 18 straipsnio 1 dalimi, pajinis įnašas už pagrindinį pajų gali būti grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus, kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, finansų įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Kredito unijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Atsižvelgdami į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, pažymime, kad klausimą dėl atsiskaitymo su Pareiškėju Kredito unija galėjo svarstyti ne iš karto, kai gavo Pareiškėjo prašymą, bet po eilinio visuotinio narių susirinkimo, kuris įvyko nepažeidžiant Kredito unijų įstatyme nustatyto termino, t. y. 2017 m. kovo 29 d., todėl negalima teigti, kad Kredito unija vilkino Pareiškėjo prašymo dėl pajinio įnašo grąžinimo nagrinėjimą.“             7.16. „[...] dėl apskundimo tvarkos pažymime, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2017 m. gegužės 11 d. atsakyme Nr. S 2017(21.18-2102)12-2345 Pareiškėjui buvo nurodytas apskundimo terminas: „[...] per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas [...].“ Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymuose nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, pagal Kredito unijų įstatymo 59 straipsnio l dalį, priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui (analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 68 straipsnio l dalyje). Vadovaudamasi minėtomis Kredito unijų ir Bankų įstatymų nuostatomis, Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo sprendimuose yra nurodžiusi, kad yra nekompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio skundus. Pavyzdžiui, [...] 2016 m. balandžio l d. byloje Nr. 3R-134 (AG-93/05-2016) Vyriausioji administracinių ginčų komisija nurodė: „Pažymėtina, kad kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos bankas (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 55 str. l d.). Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 str. Lietuvos bankas teisės aktų nustatyta tvarka vykdo finansų rinkos dalyvių, tarp jų ir Unijos veiklos priežiūrą, ir gaunamos informacijos pagrindu vertina, ar kredito unijos nepažeidžia teisės aktuose nustatytų saugią ir patikimą kredito unijų veiklą užtikrinančių ir kitų finansų rinką reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka taiko poveikio priemones. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 59 str. 1 d., priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui. Tai reiškia, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos banko, kaip Unijos priežiūros institucijos, veiksmais (atsisakymu pradėti tyrimą) gali juos ginčyti tik teisme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. Komisijai nesuteikta teisė nagrinėti tų ginčų, kuriems įstatymai numato kitokią ginčų nagrinėjimo tvarką.“ Atsižvelgdama į tai, Vyriausioji administracinių ginčų komisija nutraukė bylą pagal [...] kaip jai nežinybingą, o 2016 m. lapkričio 17 d. byloje Nr. [...] apskritai atsisakė pareiškėjo skundą priimti [...]. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atsakyme bendro pobūdžio formuluotė; „[...] gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“ buvo nurodyta atsižvelgiant į Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos praktiką ir siekiant išvengti galimo Pareiškėjo klaidinimo“.           7.17. „[...] Lietuvos bankas nuolat pagal savo kompetenciją ir teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka atlieka kredito unijų ir kitų prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos priežiūrą ir gaunamos informacijos pagrindu vertina, ar kredito unijos nepažeidžia teisės aktuose nustatytų saugią ir patikimą kredito unijų veiklą užtikrinančių reikalavimų, jei yra įstatymuose nustatytas pagrindas, sprendžia, ar reikia taikyti kredito unijai teisės aktuose nustatytas priemones. Kaip jau minėta, įvertinęs Pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir Kredito unijų įstatymo nuostatas, Lietuvos bankas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad kredito unija pažeidė teisės aktų reikalavimus.“            7.18. Kredito unijos 2017-04-10 rašte Nr. 125 „Dėl narių prašymų grąžinti pagrindinius pajinius įnašus“ nurodyta:             „Kredito unijos visuotiniame eiliniame narių susirinkime, kuris įvyko 2017-03-29 d., buvo priimtas narių sprendimas/nutarimas veiklos nuostolį mažinti iš grąžintinų pagrindinių pajų (juos perkeliant į Kredito unijos atsargos kapitalą). Todėl už 2016 metus narių pateikti prašymai grąžinti pagrindinį pajų – netenkintini.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

8.       Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:             8.1.            Įstatymai:             8.1.1.         Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:             2 straipsnio 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“             2 straipsnio 4 dalis – „Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.“              12 straipsnio 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. [...].“             20 straipsnio 3 dalis – „Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas (adresuojama), ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Informacija Seimo kontrolieriui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.“ 8.1.2.      Lietuvos banko įstatyme nustatyta:             42 straipsnio 2 dalis – „Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų: 1) atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, Centrinės kredito unijos, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; [...].“   47 straipsnio 1 dalis – „Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų (toliau – vartotojai) ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi. [...].“   47 straipsnio 2 dalis – „Šiame straipsnyje vartotojas yra fizinis asmuo: 1) sudarantis su finansų rinkos dalyviu finansinių paslaugų sutartį, išskyrus profesionaliuosius klientus, asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; 2) apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ar kitas asmuo, jeigu finansinės paslaugos yra skirtos jų asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, o finansų rinkos dalyvis, sudarydamas sutartį, žinojo ar privalėjo žinoti apie finansinių paslaugų paskirtį; 3) kurio teisės ir pareigos finansų rinkos dalyvio atžvilgiu susijusios su finansinių paslaugų sutartimi, nepaisant to, kad jis nėra finansinių paslaugų sutarties šalis, jeigu esant santykių su finansų rinkos dalyviu toks asmuo nesiekia tikslų, susijusių su verslu ar profesine veikla.“ 8.1.3. Kredito unijų įstatyme (aktuali redakcija) nustatyta: 2 straipsnio 9 dalis – „Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.“             14 straipsnis – „1. Pajinis įnašas, sumokėtas už pagrindinį pajų, gali būti grąžinamas tik narystei kredito unijoje pasibaigus, o pajinis įnašas, sumokėtas už papildomą pajų, gali būti grąžinamas ir narystei kredito unijoje nepasibaigus. 2. Kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti. [...].“             18 straipsnio 2 dalis – „Tik kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali: [...]; 4) priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos; [...].“             19 straipsnis – „1. Kredito unijos visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. 2. Neeilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai: 1) to reikalauja priežiūros institucija, nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę; 2) to reikalauja valdyba, stebėtojų taryba arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių; 3) kitais kredito unijos įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.“             21 straipsnio 1 dalis – „Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos, be įstatuose nurodytų informavimo būdų, paskelbti kredito unijos interneto svetainėje (jeigu ją kredito unija turi), paskelbti centrinės kredito unijos, kurios nare yra kredito unija, interneto svetainėje ir pranešti kredito unijos nariams raštu vienu iš šių būdų: asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, trumpąja (SMS) žinute ar per elektroninės bankininkystės sistemas).“ 8.1.4. Kredito unijų įstatymo Nr. 1-796 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2567 nustatyta:             2 straipsnio 1 dalis – „Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą, šio įstatymo 3 straipsnio 12, 13 ir 14 dalis, 4 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“             3 straipsnio 1 dalis – „Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms kredito unijoms (toliau – veikianti kredito unija) iki 2018 m. sausio 1 d. vietoj šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatų, išskyrus 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 43 straipsnio 1 dalies, taip pat 71 straipsnio ir kitas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kredito unijų pertvarkymą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 45 straipsnio 1 dalies, 67 straipsnio 2 dalies nuostatas. [...].“ 8.1.5. Kreditų unijų įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2015-12-03 iki 2017-01-01) buvo reglamentuojama:             18 straipsnio 1 dalis – „Pajinis įnašas už pagrindinį pajų grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus, kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos. Kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, jo pajinį įnašą už pagrindinį pajų, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.“             25 straipsnio 1 dalis – „Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos.“ 8.1.6. Finansų įstaigų įstatyme nustatyta: 30 straipsnio 3 dalis – „Finansų įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.“ 8.1.7. Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta:             3 straipsnio 2 dalis – „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: [...]; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; [...].“ 8.1.8.    Viešojo administravimo įstatyme nustatyta: 8 straipsnio 2 dalis – „Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.“ 8.1.9.    Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatyta: 3 straipsnio 1 dalis – „Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis.“ 4 straipsnio 1 dalis – „Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“ 6 straipsnis – „Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; [...];  5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; [...].“ 8.2.     Vyriausybės ir kiti teisės aktai: 8.2.1.  Lietuvos banko valdybos 2012-01-26 nutarimu Nr. 03-23 patvirtintose Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklėse reglamentuojama:   1 punktas – „Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta ginčų, kylančių tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių, nurodytų Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, taip pat ginčų, priskirtų Lietuvos banko kompetencijai kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, neteisminio sprendimo procedūra ir tvarka Lietuvos banke.“ 8 punktas – „Teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo turi tik vartotojas.“ 8.2.2. Lietuvos banko valdybos 2014-05-08 nutarimu Nr. 03-76 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-05-04) buvo  reglamentuojama:   1 punktas – „Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta fizinių ir juridinių asmenų (toliau – asmenys) prašymų, skundų ir pranešimų teikimo, priėmimo, nagrinėjimo, atsakymų rengimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke tvarka.“   30 punktas – „Priėmus prašymą, skundą arba pranešimą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas, skundas arba pranešimas gautas paštu arba elektroniniu būdu, asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo, skundo arba pranešimo gavimo dienos Lietuvos banke asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu arba jeigu asmuo pageidauja gauti patvirtinimą šiuo būdu, išsiunčiama prašymo, skundo arba pranešimo gavimo faktą patvirtinanti spaudu pažymėta prašymo, skundo arba pranešimo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto. Spaude nurodoma prašymo, skundo arba pranešimo priėmimo Lietuvos banke data ir registracijos numeris, prireikus – kita reikiama informacija.“   38 punktas – „Prašymai, skundai ir pranešimai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Lietuvos banke dienos. Jei prašymo, skundo arba pranešimo nagrinėjimo metu pareiškėjas jį patikslina (papildo) arba suformuluoja iš esmės naujus reikalavimus, nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto (papildyto) prašymo, skundo arba pranešimo gavimo dienos.“   57 punktas – „Atsakymai į prašymus, skundus ir pranešimus rengiami atsižvelgiant į jų turinį, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka pateikiama prašoma informacija, prašomo dokumento kopija, nuorašas, argumentuotai atsakoma į asmens klausimus, motyvuotai išdėstoma Lietuvos banko pozicija dėl asmens keliamų klausimų ar kt. Atsakyme į prašymą, skundą ir pranešimą taip pat nurodoma informacija apie asmens teisę pateikti skundą dėl jo netenkinančio arba jo teises ar teisėtus interesus galimai pažeidžiančio Lietuvos banko atsakymo.“   65 punktas – „Lietuvos banko atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo patenkinti besikreipiančio asmens prašymą priežastys, Lietuvos banko pranešime, kuriame asmuo informuojamas apie asmens prašymo, skundo ar pranešimo nenagrinėjimo priežastis, ir Lietuvos banko atsakyme, kuris gali daryti įtaką besikreipiančio asmens teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, turi būti nurodoma tiksli Lietuvos banko atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinamas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

Teismų praktika

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika 9.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2001-07-12 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, jog:           „[...]. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra universalus, juo grindžiama visa teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas). [...].           Vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. [...].“ 9.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2004-12-13 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, jog:           „[...]. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); [...].“

10.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika   10.1.      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-08-07 nutartyje (administracinė byla Nr. AS146–423/08), be kita ko, yra konstatavęs:           „[...] Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokia institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. [...].“            10.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-26 nutartyje (administracinė byla Nr. AS556 – 161/2010), be kita ko, yra konstatavęs:             „[...]. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. [...].“            10.3.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-27 nutartyje (administracinė byla Nr. AS-43-662/2016), be kita ko, yra konstatavęs:          „[...]. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos bankas nagrinėja įvairaus pobūdžio ginčus. Vienu atveju jis veikia kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, taip pat iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Lietuvos banko sprendimas tokiu atveju yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas (Lietuvos banko įstatymo 47 str. 13 d.; 2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1666 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d., t. y. pareiškėjų kreipimosi į Lietuvos banką metu). Kitu atveju Lietuvos bankas veikia kaip priežiūros institucija ir nagrinėja jo kompetencijai priskirtų įstatymų pažeidimus, skiria sankcijas už tokius pažeidimus. [...].“ 10.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-11-05 nutartyje (administracinė byla Nr. A-492-2624-14), be kita ko, yra konstatavęs: „[...]. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). [...].“

11. Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-05-31 sprendime (administracinė byla Nr. I-4884-142/2016), be kita ko, yra konstatavęs: „[...]. Ginčas kilo dėl pareiškėjų Lietuvos bankui 2015 m. rugsėjo 7 d. pateikto skundo nagrinėjimo [...]. Skunde išdėstomos atitinkamos aplinkybės ir prašoma sustabdyti neteisėtus, galimai nusikalstamus Palangos kredito unijos veiksmus unijos narių – vartotojų atžvilgiu ir atlikti tarnybinį patikrinimą, pritaikyti poveikio priemones dėl teisės aktų pažeidimų. [...].             Dėl Lietuvos banko skundžiamo 2015 m. spalio 1 d. rašto dalies, susijusios su tuo, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju nelaikytini vartotojais, o keliamas yra privatinės teisės normomis reguliuojamas ginčas tarp kredito unijos ir jos nario (juridinio asmens dalyvio) dėl pajinio įnašo grąžinimo. Pirmiausiai, vertinant skundo bankui teiginius, daroma išvada, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pagrįstai rėmėsi Lietuvos banko įstatymo 47 straipsniu, Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintu Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašu (Aprašas) ir padarė tinkamą išvadą, kad pareiškėjai keliamo ginčo prasme nelaikytini vartotojais, kurių ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, įpareigotas nagrinėti Lietuvos bankas. [...].               [...] santykiai tarp pareiškėjo ir Unijos nėra vartojimo sutarties santykiai, o yra santykiai tarp kredito unijos ir jos nario – pajininko. [...]. Šiuos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas ir konkrečiai Palangos kredito unijos įstatai.              Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos bankas skundžiamu sprendimu pagrįstai, remdamasis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir Aprašo 4 punktu atsisakė ginčą dėl papildomo pajaus grąžinimo nagrinėti ikiteismine tvarka Lietuvos banke. [...].“

Tyrimo išvados

12. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–7 punktai), į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 8 punkte, į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodytą pažymos 9 punkte, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodytą pažymos 10 punkte, ir į Vilniaus apygardos teismo praktiką, nurodytą pažymos 11 punkte, konstatuotina: 12.1.   Pareiškėjas skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo galimai nepagrįsto sprendimo ir Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2017-04-24 kreipimąsi ir teikiant atsakymą.              12.2.   Kas sietina su Pareiškėjo skundžiamais Kredito unijos narių veiksmais, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, Seimo kontrolierius priėmė sprendimą atsisakyti tirti Pareiškėjo skundo dalį dėl Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo metu priimto galimai netinkamo sprendimo (sprendimų) ir su tuo susijusių Kredito unijos narių veiksmų. Apie tai Seimo kontrolierius informavo Pareiškėją 2017-06-01 raštu Nr. 4D-2017/1-741/3D-1639 (pažymos 5 punktas).             12.3. Pareiškėjo skundo dalis dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2017-04-24 kreipimąsi ir teikiant atsakymą, priimta ir Seimo kontrolieriaus tiriama. Dėl su tuo susijusių Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierius kreipėsi į Lietuvos banką.

13. Vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka kredito unijų priežiūrą.             Tyrimo metu nustatyta, jog Lietuvos bankas 2017-04-24 gavo Pareiškėjo kreipimąsi (Pareiškėjo įteiktą asmeniškai atvykus į Lietuvos banką), kuriuo Pareiškėjas prašė Lietuvos banko įpareigoti Kredito uniją grąžinti jo sumokėtą pajinį įnašą (registracijos Nr. G 2017/(21.18-2102)-09-354) (pažymos 4.1 ir 7.6 punktai). Pajiniu įnašu laikytina į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti (Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos bankas 2017-05-11 raštu Nr. S 2017/(21.18-2102)12-2345 pateikė Pareiškėjui atsakymą (pažymos 4.2 punktas).

14. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolieriui nurodė, jog iš Lietuvos banko negavo jokio „pranešimo [...], kad [2017-04-24] prašymas yra priimtas“ (pažymos 2.4 punktas).             Seimo kontrolierius pažymi, jog fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų ir pranešimų teikimo, priėmimo, nagrinėjimo, atsakymų rengimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke tvarką reglamentuoja Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjo 2017 04 24 kreipimosi į Lietuvos banką laikotarpiu buvo aktualios Taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2017-01-01 iki 2017-05-04, nuostatos (pažymos 8.2.2 punktas). Taisyklių 30 punkte nurodyta, kad priėmus prašymą, skundą arba pranešimą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas, skundas arba pranešimas gautas paštu arba elektroniniu būdu, asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo, skundo arba pranešimo gavimo dienos Lietuvos banke asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu arba jeigu asmuo pageidauja gauti patvirtinimą šiuo būdu, išsiunčiama prašymo, skundo arba pranešimo gavimo faktą patvirtinanti spaudu pažymėta prašymo, skundo arba pranešimo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto. Tyrimo metu Seimo kontrolieriui Lietuvos banko pateiktoje informacijoje nurodyta, kad Pareiškėjui nebuvo įteikta (išsiųsta) 2017-04-24 kreipimosi faktą patvirtinanti spaudu pažymėta prašymo kopija, kadangi Pareiškėjas „nepareiškė pageidavimo gauti minėtą patvirtinimą“ (pažymos 7.7 punktas).               Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aukščiau nurodyta Taisyklių 30 punkto nuostata imperatyvią pareigą pateikti kreipimosi faktą patvirtinančią spaudu pažymėtą prašymo kopiją Lietuvos bankui numato tik tuo atveju, jei asmuo išreiškia pageidavimą gauti minėtą patvirtinimą, o kadangi, remiantis tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateikta informacija, Pareiškėjas tokios valios neišreiškė, Lietuvos bankas neprivalėjo įteikti (išsiųsti) 2017-04-24 kreipimosi faktą patvirtinančią spaudu pažymėtą prašymo kopiją.

15. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolieriui taip pat nurodė, jog Lietuvos banko 2017-05-11 atsakyme Nr. S-2017/(21.18-2102)-12-2345 nebuvo nurodytos „atsisakymo patenkinti [Pareiškėjo] 2017-04-24 prašymo priežastys“, ir kad Pareiškėjas nebuvo informuotas apie „prašymo nenagrinėjimo priežastis“ (pažymos 2.7 punktas).                Šiame kontekste Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į Taisyklių 57 punkto nuostatas, kuriomis remiantis, atsakymai į prašymus, skundus ir pranešimus rengiami atsižvelgiant į jų turinį, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka pateikiama prašoma informacija, prašomo dokumento kopija, nuorašas, argumentuotai atsakoma į asmens klausimus, motyvuotai išdėstoma Lietuvos banko pozicija dėl asmens keliamų klausimų ar kt. Pažymėtina, jog Lietuvos bankas 2017-05-11 atsakyme Nr. S 2017/(21.18-2102)12-2345 informavo Pareiškėją ir pateikė paaiškinimus apie tai, jog:               15.1. vadovaujantis iki 2016-12-31 galiojusios Kredito unijų įstatymo redakcijos (pažymos 8.1.5 punktas), kuri pagal Kredito unijų įstatymo Nr. 1-796 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2567 3 straipsnio 1 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms kredito unijoms taikoma iki 2017-12-31 (pažymos 8.1.4 punktas), 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, jo pajinį įnašą už pagrindinį pajų, privalo proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti. Lietuvos bankas atkreipė Pareiškėjo dėmesį į tai, kad 2017-03-29 vykusio Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas Kredito unijos nuostolį mažinti grąžintinais pagrindiniais pajais (pažymos 4.2.2 punktas).     15.2. Lietuvos bankui pateikto audito įmonės patikrinto ir visuotinio narių susirinkimo patvirtinto finansinių ataskaitų rinkinio duomenimis, 2016 metais Kredito unijos patirti nuostoliai buvo didesni negu Kredito unijos pajinis kapitalas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos bankas minėtame 2017-05-11 atsakyme taip pat pažymėjo, kad Kredito unija išstoti nusprendusių narių pajinius įnašus už pagrindinius pajus turėjo skirti Kredito unijos nuostolių dengimui, todėl nurodė Pareiškėjui, kad Lietuvos bankui nėra pagrindo daryti išvados, jog „minėtas visuotinio narių susirinkimo nutarimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus“ (pažymos 4.2.3 punktas). Šiame kontekste Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, jog Lietuvos bankas tyrimo metu pateiktoje informacijoje taip pat nurodė, kad Kredito unija 2017-04-10 raštu informavo Lietuvos banką apie visuotinio narių susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl 2016 metais išstoti iš Kredito unijos nusprendusių narių pajinių įnašų skyrimo nuostoliams dengti (pažymos 7.18 punktas), pateikė rašto, išsiųsto minėtiems asmenims, kopiją, taigi Pareiškėjo 2017-04-24 kreipimesi nurodyta situacija Lietuvos bankui buvo žinoma jau anksčiau (pažymos 7.10 punktas).       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Lietuvos bankas savo 2017-05-11 rašte Nr. S 2017/(21.18-2102)-12-2345 tinkamai paaiškino Pareiškėjui, dėl kokių priežasčių atsisakoma patenkinti Pareiškėjo prašymą įpareigoti Kredito uniją grąžinti jo sumokėtą pajinį įnašą.

   16.  Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi. Pažymėtina, kad ginčų, kylančių tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių, nurodytų Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, taip pat ginčų, priskirtų Lietuvos banko kompetencijai kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, neteisminio sprendimo procedūra ir tvarka Lietuvos banke yra reglamentuojama Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklėse (pažymos 8.2.1 punktas). Vadovaujantis šio teisės akto 8 punkto nuostatomis, teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo turi tik vartotojas. Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose Lietuvos bankas pažymėjo, kad Pareiškėjo 2017-04-24 kreipimasis Lietuvos bankui buvo susijęs tik su pajaus, kaip vertybinio popieriaus, panaudojimo klausimu ir Kredito unijos veiksmais, susijusiais su jos nariais ir kapitalo formavimu, o pajinio įnašo sumokėjimas ir grąžinimas nėra laikytinas finansine paslauga ir Kredito unijos narys nelaikytinas vartotoju pagal Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas (pažymos 8.1.2 punktas). Vilniaus apygardos administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad „santykiai tarp pareiškėjo ir Unijos nėra vartojimo sutarties santykiai, o yra santykiai tarp kredito unijos ir jos nario – pajininko“ (pažymos 11 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,  Seimo kontrolieriaus nuomone, Lietuvos bankas pagrįstai nekonstatavo ginčo tarp Pareiškėjo ir Kredito unijos bei nenagrinėjo Pareiškėjo 2017-04-24 kreipimosi Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių nustatyta tvarka.             Taisyklių 38 punkte reglamentuojama, kad prašymai, skundai ir pranešimai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Lietuvos banke dienos, o jei prašymo, skundo arba pranešimo nagrinėjimo metu pareiškėjas jį patikslina (papildo) arba suformuluoja iš esmės naujus reikalavimus, nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto (papildyto) prašymo, skundo arba pranešimo gavimo dienos. Tyrimo metu nustatyta, jog Lietuvos bankas, gavęs Pareiškėjo 2017 04 24 kreipimąsi, jį išnagrinėjo laiku, t. y. nepažeidžiant aukščiau minėto 20 darbo dienų termino.              17. Visgi tyrimo metu išnagrinėjus ir įvertinus surinktą informaciją, darytina išvada, jog Lietuvos banko pareigūnų veiksmai (neveikimas), susiję su Pareiškėjo 2017-04-24 kreipimosi nagrinėjimu, skundo tyrimo atveju laikytini buvę nepakankamais, dėl to buvo pažeista Pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą, kadangi: 17.1. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolieriui nurodė, jog Lietuvos banko 2017-05-11 atsakyme Nr. S-2017/(21.18-2102)-12-2345 nebuvo nurodyta „tiksli Lietuvos banko atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinamas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas“ (pažymos 2.7 punktas).             Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad „bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu“, ir kad „Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokia institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas“ (pažymos 10.1 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo doktrinoje taip pat yra pažymėjęs, jog „administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą“ (pažymos 10.2 punktas). Vadovaujantis Taisyklių 65 punkte įtvirtintomis nuostatomis, Lietuvos banko atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo patenkinti besikreipiančio asmens prašymą priežastys, Lietuvos banko pranešime, kuriame asmuo informuojamas apie asmens prašymo, skundo ar pranešimo nenagrinėjimo priežastis, ir Lietuvos banko atsakyme, kuris gali daryti įtaką besikreipiančio asmens teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, turi būti nurodoma tiksli Lietuvos banko atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinamas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.                Seimo kontrolierius, tyrimo metu įvertinęs Lietuvos banko 2017-05-11 rašto Nr. S 2017/(21.18-2102)-12-2345 turinį, nustatė, jog Lietuvos bankas Pareiškėjui nurodė, kad, jeigu Pareiškėjas nesutinka su šiuo Lietuvos banko atsakymu, jis turi teisę „per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“ (pažymos 4.2.3 punktas). Taigi, minėtame Lietuvos banko atsakyme nurodytas teisės aktas, reglamentuojantis apskundimo tvarką, ir terminas, per kurį Pareiškėjas gali apskųsti Lietuvos banko 2017-05-11 atsakymą, tačiau nenurodyta (-os) konkreti institucija (-os), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinamas (-ai) ir adresas (-ai), kas vertintina kritiškai.  Atsižvelgiant į tai, Lietuvos bankui tikslinga imtis priemonių, jog ateityje, Lietuvos bankui nagrinėjant asmenų kreipimusis, tais atvejais, kai atsisakoma patenkinti besikreipiančio asmens prašymą, atsakymuose pareiškėjams būtų nurodoma tiksli Lietuvos banko atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinamas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. 17.2. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolieriui taip pat nurodė, kad „[...] aš jau metus nesu [...] [Kredito unijos] nariu ir todėl nesu atsakingas už visus metus“, taip pat, jog „LR kreditų unijų įstatymas Nr.l-796 1995-02-21 12 str. nurodo kad man narystė kredito unijoje pasibaigia, kai kredito unijos valdyba patenkina mano kaip nario prašymą išstoti iš kredito unijos, o tai nebuvo padaryta per metus ir raštiškai nebuvo pranešta, o [Kredito unijos] valdyba vilkino metus mano prašymo išnagrinėjimą ir buvo vilkinimas mano prašymo nagrinėjimas iki 2017-04-10“ (pažymos 2.6 punktas). Savo 2017-04-24 kreipimesi Lietuvos bankui Pareiškėjas irgi pažymėjo, kad 2016 04 10 parašė Kredito unijai prašymą sugražinti jam pajų ir nutraukti Pareiškėjo narystę Kredito unijoje (pažymos 4.1.2 punktas), o iš Kredito unijos atsakymą gavo tik praėjus metams laiko, t. y. 2017-04-10 (pažymos 4.1.3 punktas).  Vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus. Pagal šio teisės akto 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas teisės normas, Dokumentu laikytina institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. Pažymėtina, jog institucija, teikdama dokumentus, be kita ko, turi vadovautis dokumentų išsamumo principu, reiškiančiu, kad pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai, taip pat pagalbos principu, reiškiančiu, kad pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus (pažymos 8.1.9 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, jog „[...] turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą“, ir kad labai svarbu, jog „viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (pažymos 10.4 punktas).               Remiantis Kredito unijų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2015-12-03 iki 2017-01-01, 18 straipsnio 1 dalimi, pajinis įnašas už pagrindinį pajų galėjo būti grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus, kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos. Finansų įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (Finansų įstaigų įstatymo 30 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis aukščiau minėtos Kredito unijų įstatymo redakcijos 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose Lietuvos bankas nurodė, jog, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, klausimą dėl atsiskaitymo su Pareiškėju Kredito unija turėjo teisę svarstyti ne iš karto, kai gavo Pareiškėjo prašymą, bet po eilinio visuotinio narių susirinkimo, kuris, Lietuvos banko teigimu, įvyko nepažeidžiant Kredito unijų įstatyme nustatyto termino, t. y. t. y. 2017-03-29 (pažymos 7.15 punktas). Seimo kontrolierius akcentuoja, kad šiuos paaiškinimus Lietuvos bankas pateikė tik Seimo kontrolieriui, tačiau apie tai nieko nepasisakė savo 2017-05-11 rašte Nr. S 2017/(21.18-2102)12-2345, teikdamas atsakymą Pareiškėjui į jo 2017-04-24 kreipimąsi (nenurodė aktualių teisės aktų nuostatų, susijusių su prašymų išstoti iš kredito unijos nagrinėjimo kredito unijose tvarka ir terminais, nepaaiškino Pareiškėjui, ar konkrečiu jo 2016-04-10 prašymo nagrinėjimo atveju Kredito unija elgėsi tinkamai, pateikdama atsakymą praėjus metams laiko ir pan.) bei tokiu būdu pažeidė aukščiau minėtus dokumentų išsamumo, pagalbos, gero administravimo principus, kas taip pat vertintina kritiškai. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos bankui tikslinga imtis priemonių, jog ateityje, Lietuvos bankui nagrinėjant asmenų kreipimusis, atsakymai pareiškėjams būtų teikiami laikantis teisės aktuose įtvirtintų dokumentų išsamumo, pagalbos bei gero administravimo principų.

18. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose įtvirtinti pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principas, reiškiantis, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, taip pat aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.              Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams; [...] įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna“ (pažymos 9.2 punktas).               Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 8.1.3 punkte, pajinis įnašas, sumokėtas už pagrindinį pajų, gali būti grąžinamas tik narystei kredito unijoje pasibaigus, o kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti (Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos gali tik kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Remiantis šio teisės akto 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, teisę šaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą turi kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Kredito unijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neeilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai to reikalauja priežiūros institucija, taip pat, kai to reikalauja valdyba, stebėtojų taryba arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių arba kitais kredito unijos įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais. Pagal Kredito unijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, pareiga šaukti eilinį visuotinį narių susirinkimą kredito unijos valdybai numatyta kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Taigi, pagal aktualias teisės aktų nuostatas, konkretus atskiras terminas, per kurį turi būti apsvarstytas asmens prašymas pašalinti jį iš kredito unijos bei grąžintas pajinis įnašas, nenumatytas. Kadangi minėtą prašymą gali svarstyti tik kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, darytina išvada, jog prašymo pašalinti asmenį iš kredito unijos svarstymo data yra tiesiogiai susijusi su visuotinio narių susirinkimo organizavimo data. Seimo kontrolieriaus nuomone, netoleruotina situacija, kuomet asmuo (šiuo konkrečiu atveju – Pareiškėjas), pateikęs prašymą pašalinti jį iš kredito unijos, metus laiko (arba iki sekančio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo) iš kredito unijos negauna jokio atsakymo, tarpinio pranešimo dėl jo pateikto kreipimosi (pavyzdžiui, informacijos apie numatomą jo prašymo nagrinėjimo visuotiniame narių susirinkime datą ir pan.). Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad [...] visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją“ ir kad valstybė turi pareigą „[...] užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius“ (pažymos 9.1 punktas).                Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Lietuvos bankui apsvarstyti poreikį tobulinti teisinį reglamentavimą, teisiškai įtvirtinant nuostatas, kreditų unijoms nustatant pareigą informuoti, (pavyzdžiui, pateikiant tarpinį atsakymą) per protingą terminą savo narį apie jo pateikto prašymo pašalinti iš kredito unijos ir grąžinti pagrindinį pajų numatomą svarstymo visuotiniame susirinkime datą bei atsakyti į prašymą.

19. Apibendrinant, konstatuotina, kad Pareiškėjo skundo dalis dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2017-04-24 kreipimąsi ir teikiant atsakymą, yra pripažintina pagrįsta pagal pažymos 17 punkte nurodytas aplinkybes.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

              20.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:              

X skundo dalį dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant X 2017 04 24 kreipimąsi ir teikiant atsakymą, pripažinti pagrįsta.       

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

               21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 17 punktais, Seimo kontrolierius Lietuvos bankui rekomenduoja:      21.1. apsvarstyti poreikį (prireikus – siūlyti) tobulinti teisinį reglamentavimą, teisiškai įtvirtinant nuostatas, kreditų unijoms nustatant pareigą per protingą terminą informuoti savo narį apie jo pateikto prašymo pašalinti iš kredito unijos ir grąžinti pagrindinį pajų numatomą svarstymo visuotiniame susirinkime datą bei atsakyti į prašymą. 21.2. imtis priemonių, jog ateityje, Lietuvos bankui nagrinėjant asmenų kreipimusis, tais atvejais, kai atsisakoma patenkinti besikreipiančio asmens prašymą, atsakymuose pareiškėjams būtų nurodoma tiksli Lietuvos banko atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinamas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas; 21.3. imtis priemonių, jog ateityje, Lietuvos bankui nagrinėjant asmenų kreipimusis, atsakymai pareiškėjams būtų teikiami laikantis teisės aktuose įtvirtintų dokumentų išsamumo, pagalbos bei gero administravimo principų.

               Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašome pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierius           Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-741
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį