Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĘ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė) bei Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2017-04-20 kreipimusis dėl Radviliškio rajono savivaldybės peticijų komisijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Peticijų komisija) sprendimo bei dėl tarnybinės atsakomybės taikymo Savivaldybės administracijos [...] seniūnui.

2. Pareiškėjas skunde, be kitų aplinkybių, nurodo: 2.1. „Š. m. kovo 2 d. aš [...] kreipiausi į Radviliškio Peticijų komisiją, kad būtų pripažintas mano kreipimasis peticija ir jis būtų nagrinėjamas Peticijų komisijoje, Peticijų komisija atsisakė priimti mano kreipimąsi, todėl vadovaujantis Peticijų įstatymu 2017-04-20 Peticijų komisijos atsakymą apskundžiau Savivaldybės tarybai [toliau citatose ir tekste vadinama – Taryba], kuriai tuo metu vadovavo mero pavaduotojas K. Augulis [toliau citatose ir tekste vadinama – Mero pavaduotojas]. Kreipimesi dėl  peticijos buvo keliamas Mero pavaduotojo interpeliacijos klausimas, kadangi naudojosi tarnybiniu automobiliu atostogų metu asmeninėms reikmėms. Turėdamas asmeninį suinteresuotumą, jis, galimai nesilaikydamas Tarybos darbo reglamento, neįtraukė šio mano skundo nagrinėjimo į Tarybos komitetų darbotvarkę, todėl Tarybos nariai negalėjo apsvarstyti mano skundo dėl Peticijų komisijos Tarybos komitetuose. Mano nuomone, toks teisės aktuose nustatytų normų galimas nesilaikymas traktuotinas kaip tyčinis piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi [...]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). 2.2. „2016 m. lapkričio mėn. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui [...] seniūnui A [toliau citatose ir tekste vadinama – Seniūnas] darbo metu darbo vietoje buvo nustatytas girtumas (0,43 promilės). Girtumą nustatė iškviesti policijos pareigūnai. Kadangi Savivaldybės administracijos direktorė J. Margaitienė [toliau citatose ir tekste vadinama – Administracijos direktorė] ir Savivaldybės meras A. Čepononis [toliau citatose ir tekste vadinama – Meras] atsisakė pradėti vykdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl aukščiau paminėto fakto (yra vaizdo įrašai, paviešinti socialinėje medijoje), aš kreipiausi su atskirais prašymais į Valstybės tarnybos departamentą [...].“ „Tyčia vilkindami laiką, kad sueitų senaties terminas, tai atspindi Mero parengtame rašte Valstybės tarnybos departamentui, siekė, kad bendrapartietis Seniūnas išvengtų tarnybinės nuobaudos už įstaigos  ir valstybės tarnautojo vardo pažeminimą, [...] tokiu būdu savo neveikimu, tai yra nesilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos, aukščiau minėti pareigūnai galėjo piktnaudžiauti tarnyba.“ „[...] 2016-11-21 raštišku kreipimusi prašiau Seimo kontrolieriaus ištirti šias aplinkybes, tačiau nesu gavęs jokio atsakymo iš gerb. Seimo kontrolieriaus įstaigos į mano pateiktą prašymą [...].“

3. Skunde Seimo kontrolieriaus prašoma „įvertinti, ar Mero pavaduotojo veiksmuose, susijusiuose su pateikto kreipimosi ir skundo dėl Peticijų komisijos priimto sprendimo nagrinėjimo Tarybos komitetų posėdžiuose ir pačioje Taryboje, galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atžvilgiu. Taip pat įvertinti ir jo bei Savivaldybės administracijos veiksmus viešojo administravimo atžvilgiu.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų, taip pat išanalizavus valstybės bei Savivaldybės institucijų priimtus sprendimus, susijusius su Pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, nustatyta: 4.1. Pareiškėjo 2017-03-02 elektroniniu būdu pateiktame kreipimesi į Peticijų komisiją „Dėl interpeliacijos Mero pavaduotojui“ nurodyta: „Atsižvelgdamas į tai, kad duotoje Tarybos nario priesaikoje Mero pavaduotojas pasižadėjo laikytis LR įstatymų, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais pažeistų viešuosius interesus, bei į tai, kad VTEK [Vyriausioji tarnybinės etikos komisija] nustatė, kad Mero pavaduotojas atostogų metu naudodamas tarnybinį transportą vežti savo sūnaus vestuvių svečius pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 3 ir 6 punktus, bei vadovaudamasis LR peticijų įstatymu ir Savivaldybės peticijų komisijos nuostatais, prašau: 1) pripažinti šį kreipimąsi peticija; 2) kreiptis į tarybą su sprendimo projektu dėl interpeliacijos pareiškimo Mero pavaduotojui dėl neteisėto tarnybinio transporto naudojimo fakto.“ 4.2. Pareiškėjo 2017-04-20 elektroniniu būdu pateikto kreipimosi „Dėl peticijų komisijos priimto sprendimo“ registracijos duomenimis: „Skundo tekstas [...] prašau informuoti teisės aktų nustatyta tvarka, kad skundas perduotas Tarybai [...]“; „Atsakymo data 2017-04-20 [...] Atsakymo autorius Januševičius Tomas“. 4.3. Savivaldybės tarybos nario Jono Pravilonio 2017-05-04 rašte Nr. S-1069-(8.261) Pareiškėjui (toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas; rengėjas – A. Matuzevičius; Savivaldybės tarybos nario J. Pravilonio 2017-05-04 raštas Nr. S-1069-(8.261); dėl šio rašto ir Savivaldybės tarybos 2017-05-04 sprendimo Nr. T-577 panaikinimo Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą) pateikta toliau nurodyta informacija: 4.3.1. „Taryba, 2017-05-04 posėdyje išnagrinėjusi Pareiškėjo 2017-04-20 skundą [...], reg. Nr. GP-240-(8.26) [toliau citatose ir tekste vadinama – Skundas], pateiktą elektroninio ryšio priemonėmis, susipažinusi su [...] Peticijų komisijos 2017-03-24 protokolu Nr. 1, praneša, jog tenkinti Skundo ir pripažinti Pareiškėjo 2017-03-02 kreipimąsi, reg. Nr. GP-114-(8.26) „Dėl interpeliacijos Mero pavaduotojui“ [toliau citatose ir tekste vadinama – Kreipimasis], bei perduoti Kreipimąsi peticijų komisijai nagrinėti iš naujo nėra pagrindo. Peticijų komisija, išnagrinėjusi Kreipimąsi, pagrįstai ir motyvuotai, t. y. nurodydama teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, konstatavo, kad kreipimasis neatitinka Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Taryba pritaria Peticijų komisijos motyvui, kad Kreipimusi nereikalaujama ir nesiūloma spręsti klausimų, susijusių su žmogaus teisių ir laisvių apsauga ar jų įgyvendinimu, valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimu, ar kitų svarbių visuomenei, savivaldybės ar valstybei klausimų bei Kreipimosi tenkinimo atveju nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar panaikinti jau galiojančio Savivaldybės institucijos teisės akto“. 4.3.2. „Pareiškėjo Kreipimosi tikslas, kad Peticijų komisija kreiptųsi į Tarybą su sprendimo projektu dėl interpeliacijos pareiškimo Mero pavaduotojui, Tarybos nuomone, negali būti tapatinamas su daugumos visuomenės narių interesu. Tai tik vieno asmens, Pareiškėjo, subjektyvus interesas, kuris, Pareiškėjo žiniai, realizuojamas ne Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo, o Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka, konkrečiai, pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą [...] ir 19 straipsnio 3 dalį [...]. Tai yra išimtinė Vietos savivaldos įstatyme [...] nurodytų subjektų teisė, kuria pastarieji nagrinėjamu atveju nėra pasinaudoję.“  4.3.3. „Pasisakant dėl Skunde nurodyto Peticijų komisijos Kreipimosi nagrinėjimo galimo procedūrinio pažeidimo, Taryba informuoja pareiškėją, kad, pagal Peticijų komisijos nuostatus, Peticijų komisija sprendimus priima balsavimo būdu [...], komisijos veiklos forma – posėdžiai [...], komisija, gavusi kreipimąsi, pirmiausia sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija klausimą [...], taigi, akivaizdu, kad Peticijų komisija pagrįstai posėdžio metu visų pirma sprendė dėl Kreipimosi pripažinimo peticija, ir tik Kreipimąsi pripažinus peticija, jį galėjo nagrinėti kaip peticiją.“ 4.4. Valstybės tarnybos departamento 2017-01-25 rašte Nr. 27D-131 pažymėta: 4.4.1. „Savivaldybė 2017-01-13 raštu Nr. S-17-(8.22) informavo Valstybės tarnybos departamentą, kad pritaria Administracijos direktorės paaiškinimui, kad tokio tyrimo pradėjimas yra įstaigos vidaus administravimo klausimas bei kad negali pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, nes yra praleistas tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo terminas.“ 4.4.2. „[...] senaties terminai netaikytini tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimui. [...]. Šiuo atveju Administracijos direktorė negalėjo nepradėti tarnybinio nusižengimo Seniūno atžvilgiu, nes buvo gauta oficiali informacija apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą policijos pareigūnams alkotesterio pagalba nustačius Seniūno girtumo laipsnį.“ „Nepradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimo Seniūno atžvilgiu, buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos.“ 4.4.3. „Nutarimo 452 [Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimas Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamo etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“] 2.1 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,2 promilės. Atkreiptinas dėmesys, jog Nutarimas 452 yra aukštesnės juridinės galios teisės aktas nei Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos „Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vidaus tvarkos taisyklės“, kurių nuostatos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui, negali būti taikomos. Todėl sprendimas, priimtas remiantis aukštesnės galios teisės aktui prieštaraujančioms nuostatoms, yra neteisėtas ir turi būti priimtas naujas sprendimas.“ 4.4.4. „Taip pat informuojame Savivaldybės administraciją, jog Seniūnas, Valstybės departamento nuomone, būdamas tarnybos (darbo) metu neblaivus, diskreditavo savivaldybės įstaigos autoritetą, kadangi apie Seniūno neblaivumą darbo metu 2016-11-10 informavo policijos pareigūnus tokiu Seniūno elgesiu pasipiktinęs anoniminis asmuo, kuris atpažino A kaip Seniūną ir nurodė, kad jis neblaivus darbo vietoje. Taip pat šis faktas viešai paviešintas visuomenei interneto puslapyje [...].“ 4.4.5. „1. Pakartotinai prašome pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą Seniūno atžvilgiu. 2. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Valstybės tarnybos departamentą iki 2017-02-06. 3. Baigus tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras prašome valstybės tarnybos departamentui pateikti su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius dokumentus.“ 4.5. „[...] Savivaldybės administracija [...] atliko galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą Seniūno atžvilgiu, kurio metu pripažino, jog Seniūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą papeikimą. [...]. Informuojame, jog įvertinus Savivaldybės administracijos 2017-02-06 raštu Nr. S-302-(8.24) pateiktus dokumentus, susijusius su Seniūno tarnybinio nusižengimo tyrimu, teisės aktuose „nustatytų procedūrų pažeidimų nenustatyta“.“ 4.6. Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje (toliau citatose ir tekste vadinama – Vyriausybės atstovas), „[...] atsižvelgdamas į Valstybės tarnybos departamento išvadas dėl Administracijos direktorės padaryto Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pažeidimo, 2017-02-10 pateikė reikalavimą Merui (Nr. 4-7): „1. Neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės atžvilgiu.“ Vyriausybės atstovo tarnybos 2017-04-19 atsakyme Pareiškėjui (Nr. 2-114) akcentuota: „[...] gautas Mero 2017-04-11 raštas, kuriame informuojama, kad Meras, atsižvelgdamas į Vyriausybės atstovo 2017-02-10 reikalavimą Nr. 4-7 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo“ [reikalavimo įgyvendinimo terminas atidėtas du kartus dėl Mero nedarbingumo], 2017-03-31 potvarkiu Nr. M-28-(2.5) [...] sudarė komisiją ir pavedė jai atlikti tyrimą dėl galimo Administracijos direktorės elgesio atitikties Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms.“ 4.7. Tarybos 2017-05-04 sprendime Nr. T-577 pažymėta: „[...] atsižvelgdama į [...] komisijos [...] motyvuotą 2017-04-07 išvadą Nr. TNI-3-(10.33) [...], Taryba nusprendžia pripažinti, kad Administracijos direktorė tarnybinio nusižengimo nepadarė.“

Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos įstatymai

5. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta: 5.1. 12 straipsnis –  „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. 2. Seimo kontrolieriai netiria [...], savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. [...]. 4. Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.“ 5.2. 17 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius [...] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: [...] 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme; [...] 6) padaro išvadą, kad skundą tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje. [...]. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“

6. Vietos savivaldos įstatymo: 6.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […]; 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;  […] 12) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą.“ 6.2. 29 straipsnis – „8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; […] 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; […] 6) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas [...].“ 6.3. 11 straipsnis – „1. Savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba. [...]. 3. Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – reglamentas). [...].“ 6.4. 12 straipsnis – „1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. [...].“ 6.5. 13 straipsnis – „5. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės[...] savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. 6. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka. [...]. 7. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems [...] su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. [...].“ 6.6. 16 straipsnis – „1. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. 2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: [...] 2) mero atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas; 3) [...] mero pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas mero teikimu ir atleidimas iš pareigų prieš terminą, [...]; 9) savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; [...].“ 6.7. 19 straipsnis – „1. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. [...]. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. [...].“ 6.8. 29 straipsnis – „1. Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius [...]. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui. 2. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose. 3. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. [...] Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. [...].“

7. Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta: 7.1. 30 straipsnis – „1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos [...]. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima [...] savivaldybės taryba, – [...] savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, buvo komandiruotėje arba atostogavo, [...].. [...] Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, [...].“ 7.2. 49 straipsnis – „1. Valstybės tarnybos departamentas yra valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką valstybės tarnybos srityje ir ją įgyvendinanti. [...] 4. Valstybės tarnybos departamentas: 1) prižiūri, kaip įgyvendinami šis Įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio Įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją valstybės tarnybos ir personalo valdymo valstybės tarnyboje ir, jeigu yra pagrįstų duomenų, kad yra galimas pažeidimas, ištiria šią informaciją; [...].“

8. Peticijų įstatyme nustatyta: 8.1. 6 straipsnis – „1. Peticijų komisijos sudaromos ir veikia vadovaudamosi šiuo įstatymu, savo nuostatais ir kitais teisės aktais. Peticijų komisijos yra atsakingos ir atskaitingos jas sudariusioms valstybės ir savivaldybės institucijoms. [...]. 5. Savivaldybės peticijų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.“ 8.2. 9 straipsnis – „9. [...] apie atsisakymą priimti peticiją nagrinėti peticijų komisijos praneša pareiškėjui [...] raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, nepaisydamos pareiškėjo ar pareiškėjo atstovo dalyvavimo priimant sprendimus. [...]. Sprendimas atsisakyti priimti peticiją nagrinėti turi būti motyvuotas. [...].“   9. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatyta: 9.1. 4 straipsnis – „1. Prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas: [...] 2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti.“ 9.2. 5 straipsnis – „2. Nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas: 1) atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, [...]. Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), [...].“

10. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis: 10.1. dėl Mero pavaduotojo veiklos (neveikimo). 10.2. dėl Administracijos direktorės veiklos (neveikimo).

Tyrimo išvados

Dėl Mero pavaduotojo veiklos (neveikimo)

11. Išanalizavus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą (pažymos 5–8 paragrafai) bei atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–4 paragrafai), konstatuotina: 11.1. Pareiškėjas skundžiasi Seimo kontrolieriui dėl Mero pavaduotojo veiksmų (neveikimo), susijusių su jo Skundo svarstymu (nesvarstymu) Taryboje ir Tarybos komitetuose; 11.2. pagal Vietos savivaldos įstatymą Tarybos veiklos formos yra tarybos posėdžiai, komitetų posėdžiai ir pan. (pažymos 6.3 ir 6.4 punktai), priėmusi sprendimus Taryba kontroliuoja jų įgyvendinimą (pažymos 6.4 punktas). Remiantis Peticijų įstatymu Peticijų komisiją sudaro, jos nuostatus tvirtina Taryba (pažymos 8.1 punktas). Taigi, Taryba, priėmusi sprendimą dėl Peticijų komisijos sudarymo, jos nuostatų tvirtinimo, prižiūri, ar Peticijų komisija dirba pagal nuostatų reikalavimus. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, sprendimo dėl Mero pavaduotojo priėmimo į pareigas bei atleidimo iš pareigų priėmimas yra išimtinė Tarybos kompetencija (pažymos 6.6 punktas), taigi, atsižvelgus į Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus (tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusios asmens; pažymos 7.1 punktas), šiuo atveju sprendimą pradėti tyrimą dėl Mero pavaduotojo galimo tarnybinio nusižengimo, turėtų priimti Taryba. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą Vyriausybės atstovas yra įgaliotas prižiūrėti, kaip savivaldybės laikosi įstatymų, prireikus teikti reikalavimus savivaldybės administravimo subjektams (pažymos 9 paragrafas), taigi, šiuo atveju Vyriausybės atstovas yra kompetentingas išnagrinėti šią Pareiškėjo skundo dalį, prireikus pateikti reikalavimą Merui inicijuoti Mero pavaduotojo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą;  11.3. pažymėtina, kad Pareiškėjo šio skundo dalyje keliami klausimai yra susiję su Tarybos išimtine kompetencija, jos veiklos organizavimu, tarnybiniais (darbo) teisiniais santykiais (Mero pavaduotojo veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo Skundo svarstymu (nesvarstymu) Taryboje ir Tarybos komitetuose vertinimu); 11.4. taip pat akcentuotina tai, kad Pareiškėjas apie Tarybos priimtą sprendimą dėl jo Skundo (dėl Peticijų komisijos veiklos, susijusios su Mero pavaduotojo elgesio nagrinėjimu / nenagrinėjimu) buvo informuotas Tarybos nario Atsakymu, šį Atsakymą Pareiškėjas yra apskundęs teismui (pažymos 4.3 punktas).

12. Vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymu Seimo kontrolieriai netiria savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo (pažymos 5.1 punktas), Seimo kontrolierius nutraukia skundo tyrimą, jeigu paaiškėja, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, kad skundas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme, kai padaro išvadą, kad skundą tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje (pažymos 5.2 punktas). Taigi, atsižvelgus į pirmiau konstatuotas aplinkybes (kad Pareiškėjo šio skundo dalyje keliami klausimai yra susiję su Tarybos išimtine kompetencija, jos veiklos organizavimu, tarnybiniais (darbo) teisiniais santykiais, Atsakymo teisėtumo klausimas nagrinėjamas teisme, Vyriausybės atstovas yra kompetentingas išnagrinėti šią Pareiškėjo skundo dalį, prireikus pateikti reikalavimą Merui inicijuoti Mero pavaduotojo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą)  ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktais, darytina išvada, kad šios Pareiškėjo skundo dalies tyrimas nutrauktinas.

Dėl Administracijos direktorės veiklos (neveikimo)

13. Išanalizavus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą (pažymos 5–8 paragrafai) bei atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–4 paragrafai), konstatuotina: 13.1. Pareiškėjas skundžiasi Seimo kontrolieriui dėl Administracijos direktorės veiksmų (neveikimo), susijusių su Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies tinkamu įgyvendinimu (pažymos 2 paragrafas); 13.2. vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu valstybės tarnybos departamentas prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus valstybės arba savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo (pažymos 7.2 punktas). Valstybės tarnybos departamentas šiuo atveju įvertino Administracijos direktorės veiksmus, pripažino, kad: „Nepradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimo Seniūno atžvilgiu, buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos“ (pažymos 4.4.2 papunktis); Seniūno galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu teisės aktuose „nustatytų procedūrų pažeidimų nenustatyta“ (pažymos 4.5 punktas). Vyriausybės atstovas, būdamas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu įgaliotas prižiūrėti, kaip savivaldybės laikosi įstatymų, prireikus teikti reikalavimus savivaldybės administravimo subjektams (pažymos 9 paragrafas), Merui pateikė reikalavimą pradėti Administracijos direktorės galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą (dėl to, kad ji nustatyta tvarka nepradėjo Seniūno tarnybinio nusižengimo tyrimo; pažymos 4.6 punktas). Taigi, šiuo atveju Pareiškėjo skundžiamus Seimo kontrolieriui Administracijos direktorės veiksmus (neveikimą) išnagrinėjo kompetentingos valstybės institucijos; 13.3. remiantis Vietos savivaldos įstatymu, sprendimo dėl Administracijos direktorės priėmimo į pareigas politinio pasitikėjimo pagrindu bei atleidimo iš pareigų priėmimas yra išimtinė Tarybos kompetencija (pažymos 6.6 punktas), be to, Taryba yra įgaliota skirti tarnybines nuobaudas Administracijos direktorei už tarnybinius nusižengimus (pažymos 6.8 punktas). Taigi, šioje Pareiškėjo skundo dalyje keliami klausimai yra susiję su Tarybos išimtinės kompetencijos įgyvendinimu, tarnybiniais (darbo) teisiniais santykiais; 13.4. pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Administracijos direktorė ir Taryba atsižvelgė į kompetentingų institucijų reikalavimus, t. y.: buvo atliktas Seniūno tarnybinio nusižengimo tyrimas (jam paskirta tarnybinė nuobauda; pažymos 4.5 punktas), Taryba pagal kompetenciją priėmė sprendimą dėl Administracijos direktorės tarnybinio nusižengimo (pripažinta, kad tarnybinio nusižengimo ji nepadarė; pažymos 4.7 punktas), šį Tarybos sprendimą Pareiškėjas yra apskundęs teismui (pažymos 4.3 punktas).

14. Vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymu Seimo kontrolieriai netiria savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo (pažymos 5.1 punktas), Seimo kontrolierius nutraukia skundo tyrimą, jeigu paaiškėja, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, kad skundas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme (pažymos 5.2 punktas). Taigi, atsižvelgus į pirmiau konstatuotas aplinkybes (kad Pareiškėjo šio skundo dalyje keliami klausimai yra susiję su Tarybos išimtine kompetencija, tarnybiniais (darbo) teisiniais santykiais, Tarybos sprendimo dėl tarnybinės atsakomybės Administracijos direktorei taikymo teisėtumo klausimas nagrinėjamas teisme) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, darytina išvada, kad šios Pareiškėjo skundo dalies tyrimas nutrauktinas.

15. Kartu Seimo kontrolierius atkreipia Pareiškėjo dėmesį, kad: 15.1. į 2016-11-21 jo prašymą, priešingai nei teigia Pareiškėjas, buvo atsakyta Seimo kontrolieriaus 2016-11-29 raštu Nr. 4D-2016/2-1551/3D-1551 (pateiktas elektroniniu paštu), kuriame buvo pažymėta: „[...] skundas susijęs su viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo sritimi, t. y. Savivaldybės administracijos direktoriaus tiesiogine kompetencija vertinti pareigūnų (darbuotojų) veiklą, pradėti (nepradėti) tarnybinius tyrimus, priimti sprendimus dėl atsakomybės ir poveikio priemonių (tarnybinių nuobaudų) taikymo (netaikymo). Įvertinus tai, būtina pažymėti, kad aplinkybių, kilusių iš viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo (šiuo atveju valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo patikrinimo), tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, todėl skundas Seimo kontrolieriaus yra nenagrinėtinas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad nėra duomenų apie Savivaldybės administracijos direktoriaus oficialią nuomonę skunde nurodytu klausimu, ir siekdami, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi, sprendžiame, kad tarpininkaujant tikslinga kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių, kuris pateiktų oficialią poziciją dėl skunde nurodyto klausimo.“  „[...] informuojame Pareiškėją, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, pagal kuriuos Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai ir kai padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje, atsisakome tirti skundą.“ „[...] vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 21 punktu, Seimo kontrolierius prašo Savivaldybės administracijos direktoriaus atkreipti dėmesį į skundo aplinkybes dėl Seniūno galimo tarnybinio nusižengimo bei pateikti Seimo kontrolieriui informaciją: kokių priemonių buvo imtasi ir kokie sprendimai buvo priimti dėl skunde nurodyto Seniūno galimo tarnybinio nusižengimo (pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas), jeigu priemonių nebuvo imtasi – paaiškinti, dėl kokių priežasčių tai nebuvo daroma“ (Savivaldybė, atsakydama į Seimo kontrolieriaus 2016-11-29 prašymą, pateikė Administracijos direktorės 2016-12-05 pasiaiškinimą Merui, kuriame akcentuota, kad: „[...] pažymiu, jog gerbiu Valstybės tarnybos departamento ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus institucijas bei jų nuostatas, tačiau [...]  teigiu, jog keisti nuomonę bei pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Seniūno veiksmų – teisiškai nebėra galimybės“); 15.2. informacija dėl Administracijos direktorės atleidimo iš pareigų teisinio reglamentavimo (įgaliotų asmenų) yra pateikta šios pažymos 13.3 punkte. Papildomai paaiškiname, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymu, Seimo kontrolierius tiria pareiškėjų skundus (ne prašymus) dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (įstatymo 12 straipsnis), Seimo kontrolieriui suteikta teisė pasirinkti, kurią šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytą rekomendaciją teikti pareigūnams, kokių priemonių dėl skundo tyrimo metu nustatytų aplinkybių imtis, nepriklausomai nuo to, kokius prašymus dėl konkrečių rekomendacijų, priemonių taikymo skunde pateikia pareiškėjas. Seimo kontrolieriaus 2017-07-18 pažymoje Nr. 4D-2017/2-632 dėl Jūsų skundo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymu, įvertino tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei Savivaldybės administracijos pareigūnų veiką ir Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė atitinkamas rekomendacijas dėl viešojo administravimo tobulinimo.   SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

16. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendžia X skundo dalies dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojo veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.

17. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendžia X skundo dalies dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje rekomenduoja pagal kompetenciją: 18.1. išnagrinėti Pareiškėjo skundo dalį dėl Mero pavaduotojo veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimams ir pateikti motyvuotas išvadas Pareiškėjui ir Seimo kontrolieriui; 18.2. patikrinti ir pateikti Seimo kontrolieriui motyvuotas išvadas, ar Radviliškio rajono savivaldybės vidaus tvarkos taisyklės šiuo metu atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamo etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ reikalavimus.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierius               Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/2-1060
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį