Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDŲ PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017-04-10 gavo A asociacijos (toliau vadinama – Asociacija) skundą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama ir – Ministerija arba LR SAM) pareigūnų veiksmų (neveikimo), kai Asociacijai nėra teikiama informacija, neatsakoma į pateiktus kreipimusis, galimai nevertinami Asociacijos pateikti siūlymai dėl teisės aktų pakeitimų.

2. Asociacija skunde nurodo: 2.1. „Pagrindinis Asociacijos tikslas yra užtikrinti visose Asociacijos narių gydymo įstaigose saugių, teisės aktų reikalavimus atitinkančių, sveikatos priežiūros paslaugų nepertraukiamą tiekimą gyventojams“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). 2.2. „Siekiant įgyvendinti Asociacijos, o taip pat ir gydymo įstaigų, pagrindinį tikslą yra būtinas bendradarbiavimas tarp vykdomosios valdžios (šiuo atveju LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – LR SAM) ir sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjų ar jų atstovų. Asociacijos nuomone, sveikatos priežiūros paslaugos yra ūkinė veikla, kurios prieinamumas gyventojams negali būti nutrauktas ar laikinai apribotas, kadangi suteikiant reikiamas paslaugas laiku yra užkertamas kelias sveikatos problemos progresavimui, o kartu ir valstybės išlaidų didėjimui minėtas paslaugas kompensuoti.“ 2.3. „Asociacijos nariai yra stambūs juridiniai asmenys, kuriuose dirba nuo 45 iki 445 darbuotojų, todėl paslaugų tiekėjų veikla yra grįsta nuolatiniu strateginiu planavimu, o veiklos pokyčiams yra rengiamasi iš anksto, tam, kad gyventojams reikalingų paslaugų prieinamumas nenukentėtų. Pasitaiko atvejų, kuomet, atliekant nuolatinį veiklą reglamentuojančios teisinės aplinkos stebėjimą, pastebima apie naujus veiklos pakeitimus, kurių paskelbimą Teisės aktų registre (www.e-tar.lt) ir įsigaliojimą skiria tik 1 diena (pvz.: V-202, V-232, V-1356 ir kt.). Tokiais atvejais, kuomet veiklos reikalavimai yra pakeičiami iš anksto neįspėjus ir niekaip kitaip neinformavus sveikatos paslaugų tiekėjų ar jų asocijuotų asmenų, priverčia laikinai sustabdyti paslaugų teikimą iki nebus išpildyti teisės aktų reikalavimai. Pažymime, kad visais minėtais atvejais reguliavimai buvo keičiami vykdančiosios valdžios, t. y. LR SAM.“ 2.4. „Siekiant įgyvendinti tokius teisėkūros principus kaip tikslingumo, efektyvumo bei atvirumo ir skaidrumo principai, Asociacija, kaip gydymo įstaigų asocijuotas asmuo, atstovaujantis dalį sveikatos paslaugų rinkos, yra viena iš suinteresuotų institucijų teisėkūros rengimo ir derinimo procese.“ 2.5. „Bendradarbiavimo ir dialogo nebuvimas su pagrindine veiklą reguliuojančia institucija – LR SAM – neleidžia užtikrinti pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjų funkcijos – laiku suteikti gyventojams sveikatos priežiūros paslaugas, kurios atitinka teisės aktais nustatytas normas.“ 2.6. „Asociacija informuoja, kad apie asociacijos narių teikiamas paslaugas, įstaigų profilį ir Asociacijos kontaktinius duomenis teisės aktų projektams derinti ir deleguoti kvalifikuotus atstovus į sudaromas darbo grupes yra oficialiai informavus LR SAM mažiausiai 2 kartus. Taip pat nėra gavusi atsakymų į siųstus oficialius raštus. Informacija apie siųstus raštus pridedama [...].“ 2.7. „Pažymime, kad, pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ 32 punktą bei LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-232 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ 95 punktą, ministerijos parengti norminiai teisės aktų projektai turi būti skelbiami Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAIS) ir pateikiami gauti išvadas suinteresuotomis institucijomis. Jeigu bent šis reikalavimas būtų išpildomas ir visi teisės aktų projektai būti skelbiami derinimui TAIS sistemoje, sveikatos priežiūros įstaigos turėtų bent teorinę galimybę pateikti išvadas ir pasirengti planuojamiems veiklos pakeitimams.“ 2.8. „Manome, kad Asociacijos įtraukimas į tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir teisės aktų projektų derinimą kaip suinteresuotą instituciją, atstovaujančią sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjus, taip, kaip nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-232 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ 88–91 punktai, leistų išpildyti skaidrios, atviros ir tikslingos teisėkūros principus bei leistų teikti gyventojams kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nepertraukiamai.“

3. Šiame savo skunde Asociacija konkrečių prašymų Seimo kontrolieriui nesuformulavo.

4. Asociacija 2017-07-25 pateikė naują skundą, adresuotą Ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Seimo kontrolieriui (registracijos Nr. AA-17-01-28), kuriame, be kita ko, nurodė: 4.1. „A asociacija (toliau –  A) susipažino su Teisės aktų registre (toliau – TAR) paskelbtu LR sveikatos apsaugos ministro 2017-07-20 įsakymu Nr. V-889 „Dėl radiologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) ir teikia pastabas.“ 4.2. „Pažymėtina, kad Įsakymas, nors ir yra neabejotinai esminis ir reikšmingai keičiantis gydymo įstaigų veiklą, nebuvo viešai derintas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, todėl galimai nebuvo neužtikrinti LR teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principai bei neišpildytos minėto įstatymo 7 straipsnio nuostatos. [...].“ 4.3. „Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktai, reguliuojantys gydymo įstaigų veiklą ir keičiami pagal kompetenciją LR sveikatos apsaugos ministerijos, yra sistemiškai nederinami su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, kaip tai įprasta daryti kitose LR ministerijose. Taip neįgyvendinant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio bei LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-232 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ 88 punkto.“ 4.4. „A yra informavusi LR sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – SAM) apie teisės aktų projektų derinimą ir oficialiai pranešė, kad A yra viena iš suinteresuotųjų institucijų mažiausiai 4 kartus: - 2016-12-14 raštą Nr. AA-16-2 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 5d. įsakymo Nr. V-1356 teisinio reglamentavimo“; - 2017-02-09 raštą Nr. AA-17-01-09 „Dėl asocijuoto asmens įtraukimo į suinteresuotų asmenų adresatus ir įtraukimo į teisės aktų projektų derinimo darbo grupes“; - 2017-02-27 raštą Nr. AA-17-01-12 „Dėl įtraukimo į suinteresuotų institucijų adresatus bei teisės aktų projektų derinimo proceso organizavimo“; - 2017-03-08 raštą Nr. AA-17-01-14 „Dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ pakeitimo“. 4.5. „Taip pat informuojame, kad dėl SAM pozicijos nevykdyti teisės aktų projektų derinimo su suinteresuotomis institucijomis, siekiant jų efektyvumo, aiškumo bei sistemiškumo, yra kilę nesusipratimų, kuomet įsigaliojus teisės akto projektui jis yra kritikuotinas ir tai pripažįsta LR ūkio ministerija.“

5. Savo 2017-07-25 skunde Asociacija prašė: 5.1. „ [...] įvertinti A siūlymą ir apsvarstyti Įsakymo nuostatų pakeitimą arba pagristi, kokiais argumentais remiantis buvo nustatyti minimalūs radiologijos personalo darbo trukmės reikalavimai“; 5.2. „[...] įtraukti  A kaip suinteresuotą instituciją į teisės aktų projektų, reguliuojančių gydymo įstaigų veiklą, derinimą bei kūrimą [...].“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Kartu su 2017-04-10 skundu Seimo kontrolieriui Asociacija pateikė Ministerijai siųstų savo raštų sąrašą (patys kreipimaisi, jų kopijos Seimo kontrolieriui nebuvo pateikti), iš kurio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-11-30 iki 2017-03-06 iš 8 Asociacijos pateiktų kreipimųsi atsakyta tik į du. Asociacijai neatsakyta į: - 2016-11-30 raštą Nr. AA-16-1 „Dėl geresnio veiklos reguliavimo ir administracinės naštos mažinimo“; - 2016-12-14 raštą Nr. AA-16-2 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 5d. įsakymo Nr. V-1356 teisinio reglamentavimo“, kuriame, be kita ko, Asociacija prašė ją įtraukti į Ministerijoje sudaromas teisės aktų rengimo ir derinimo darbo grupes; - 2017-01-16 raštą Nr. AA-16-2 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 5d. įsakymo Nr. V-1356 teisinio reglamentavimo“ (pakartotinis); - 2017-02-09 raštą Nr. AA-17-01-09 „Dėl asocijuoto asmens įtraukimo į suinteresuotų asmenų adresatus ir įtraukimo į teisės aktų projektų derinimo darbo grupes“, kuriame, be kita ko, Asociacija prašė ją įtraukti į Ministerijoje sudaromas teisės aktų rengimo ir derinimo darbo grupes; - 2017-02-27 raštą Nr. AA-17-01-11 „Dėl siūlymų tobulinti asmens sveikatos priežiūros reglamentavimą“; - 2017-02-27 raštą Nr. AA-17-01-12 „Dėl įtraukimo į suinteresuotų institucijų adresatus bei teisės aktų projektų derinimo proceso organizavimo“. Į Asociacijos 2017-01-20 raštą Nr. AA-17-01-7 „Dėl šeimos medicinos paslaugų teikimo ryšio priemonėmis“ atsakyta Ministerijos 2017-01-31 raštu Nr. (5.2.3-303)10-828, o į Asociacijos 2017-03-06 raštą Nr. AA-17-01-13 „Dėl administracinių reikalavimų gydymo įstaigoms pagrįstumo ir teisės aktų projektų derinimo su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis proceso“ atsakyta Ministerijos 2017-04-04 raštu Nr. (1.1.20)10-2913.

7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius dėl informacijos, susijusios su Asociacijos 2017-04-10 skundu, ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į Ministeriją, be kita ko, prašydamas: informuoti, dėl kokių priežasčių Ministerija nepateikė atsakymų į Asociacijos siųstus 2016-11-30 raštą Nr. AA-16-1, 2016-12-14 raštą Nr. AA-16-2, 2017-02-09 raštą Nr. AA-17-01-09, 2017-02-27 raštą Nr. AA-17-01-11 ir 2017-02-27 raštą Nr. AA-17-01-12; patvirtinti arba paneigti faktą, jog nėra sudaromos galimybės asmenims (tiek fiziniams, tiek juridiniams) teikti siūlymus dėl Ministerijos rengiamų teisės aktų projektų; pateikti institucijos nuomonę, ar kai kuriuose LR sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nustatytas pernelyg trumpas teisės akto įsigaliojimo terminas buvo pakankamas, kad būtų galima tinkamai pasiruošti šių teisės aktų įgyvendinimui; nurodyti, kokiais atvejais ir kokiais kriterijais remiantis yra priimamas sprendimas sudaryti darbo grupę teisės projektui rengti; paaiškinti, kokiais atvejais į darbo grupės teisės projektui parengti sudėtį įtraukiamos visuomeninės organizacijos; informuoti, kokiais kriterijais remiantis atrenkamos konkrečios visuomeninės organizacijos, kurių atstovai kviečiami į sudarytą darbo grupę teisės projektui rengti.

8. Iš Ministerijos 2017-06-06 raštu Nr. (1.1.20-14)10-4775 Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų (kopijų) nustatyta: 8.1. „Ministerijoje buvo gautas Asociacijos raštas (pastaba: Asociacijos 2016-11-30 raštas Nr. AA-16-1) „Dėl geresnio veiklos reguliavimo ir administracinės naštos mažinimo“, kuriuo buvo pateikti pasiūlymai teikti tam tikras ataskaitas elektroniniu paštu be vadovo parašo ar įgalioto asmens parašo. Rašte pateikti siūlymai darbine tvarka buvo aptarti su atsakingų už ataskaitų surinkimą įstaigų darbuotojais, išsiaiškinta, kad problema yra ne nauja, žinoma. Ataskaitų teikimas ir jų pasirašymas turi būti sprendžiamas sistemiškai, ko šiuo metu ir siekiama, planuojant Elektroninės sveikatos paslaugų bendradarbiavimo informacinės sistemos funkcionalumo išplėtimą. Seimo kontrolieriaus rašto gavimo Ministerijoje dieną į šį raštą nebuvo atsakyta, nes Asociacijos pateikti siūlymai Ministerijoje buvo vertinami darbine tvarka sprendžiant teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimus, t. y. peržiūrint galiojantį teisinį reglamentavimą. Paminėtina, kad, esant poreikiui ir pagrindui, Asociacijos minimi siūlymai būtų įgyvendinami sistemiškai rengiant teisės aktų pakeitimų projektą (-us).“ 8.2. Seimo kontrolieriui Ministerija pateikė 2017-05-31 raštą Nr. (10.1.1.1-421)10-4623 (kopiją), kuriuo buvo atsakyta Asociacijai į jos 2016-11-30 kreipimąsi Nr. AA-16-1. Be kitos informacijos, Ministerija šiuo raštu Asociaciją informavo, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigų ataskaitas renkančios įstaigos supažindintos su Asociacijos 2016-11-30 rašte Nr. AA-16-1 išdėstytomis problemomis. 8.3. „A asociacijos ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos 2016-12-14 raštas Nr. AA-16-2 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-1356 teisinio reglamentavimo“ Ministerijoje buvo gautas tik 2017 m. sausio 16 d. Į šį raštą Ministerija atsakė 2017-04-13 raštu Nr. (1.1.20-283)10-3192 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-1356 teisinio reguliavimo“. 2016-12-14 raštas Nr. AA-16-2 pakartotinai gautas nebuvo. Paminėtina, kad Asociacija 2017-04-20 raštu Nr. AA-17-01-20 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo Nr. (1.1.20-283)10-3192 patikslinimo“ kreipėsi į Ministeriją dėl atsakymo patikslinimo, į kurį buvo atsakyta 2017-05-02 raštu Nr. (1.1.2-283)10-3857 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo Nr. (1.1.20-283)10-3192 patikslinimo“.“ 8.4. „Į Asociacijos 2017-01-20 raštą Nr. AA-17-01-7 atsakyta Ministerijos 2017-01-31 raštu Nr. (5.2.3-303)10-828.“ 8.5. „Į Asociacijos 2017-02-09 raštą Nr. AA-17-01-9 ir 2017-02-27 raštą Nr. AA-17-01-11 atsakyta Ministerijos 2017-05-22 raštu Nr. (10.1.1.1-421)10-4379.“ 8.6. „Dėl Asociacijos 2017-02-09 rašto Nr. AA-17-01-09: šiuo raštu Asociacija pateikė informaciją apie vienijamas asmens sveikatos priežiūros įstaigas (daugiau nei 30 daugiaprofilinių ASPĮ, kurių steigėjai yra privatūs asmenys, teikiantys paslaugas 36 srityse) bei paprašė, kad Asociacija būtų įtraukta į teisės aktų derinimą, atitinkamai sudaryta galimybė Asociacijai deleguoti atstovus į sudaromas darbo grupes, rengiančias teisės aktų projektus. Ministerija laikė, kad šis Asociacijos raštas buvo informacinio pobūdžio, t. y. pateiktas susipažinti. Paminėtina, kad atsižvelgdama į šį raštą (jame pateiktą informaciją) Ministerija 2017-04-03 raštu Nr. (10.2.3.4-40)10-2840 teikė Asociacijai derinti Antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos 2017–2021 metų veiksmų plano projektą, tačiau Asociacija atsakymo nepateikė.“ 8.7. „Dėl Asociacijos 2017-02-27 rašto Nr. AA-17-01-11: [...] Ministerija kreipėsi į ministerijai pavaldžias įstaigas, kurios disponuoja atitinkamais duomenimis. Gavus reikiamą informaciją buvo rengiamas atsakymas [...], todėl į Asociacijos raštus buvo atsakyta 2017-05-22 raštu Nr. (10.1.1.-421)10-4379.“ 8.8. „Informuojame, kad Asociacijos 2017-02-27 raštas Nr. AA-17-01-12 Ministerijoje nebuvo gautas.“ 8.9. „Į Asociacijos 2017-03-06 raštą Nr. AA-17-01-13 atsakyta Ministerijos 2017-04-04 raštu Nr. (1.1.20)20-2913.“ 8.10. Dėl suinteresuotų institucijų įtraukimo į teisės aktų projektų rengimo procesą Ministerija paaiškino: „[...] pažymėtina tai, kad teisėkūros procesą Ministerijoje reglamentuoja Teisėkūros pagrindų įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas, Ministerijos darbo reglamentas. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi atvirumo ir skaidrumo principu, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti. Ministerija šį principą įgyvendina konsultuodamasi dėl teisės aktų projektų reguliavimo turinio iš esmės trimis būdais: 1) Siųsdama teisės akto projektą derinti suinteresuotoms institucijomis [...]; 2) Paskelbusi teisės akto projektą susipažinti Teisės aktų informacinėje sistemoje [...]; 3) Organizuodama posėdį Ministerijoje teisės akto projekto reglamentavimo nuostatoms aptarti. [...].“ 8.11. „Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis su visuomene turi būti konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra būtina (konsultavimosi proporcingumas). Konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų įforminimo būdus pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi būti teikiama teisės aktą priimančiam subjektui. Ministerijos atitinkamas struktūrinis padalinys teisės akto projektus derinti teikia savo nuožiūra pasirinktiems visuomenės atstovams, kurių veikla labiausiai susijusi norimu reglamentuoti teisiniu santykiu (narių įtraukimo į darbo grupę (-es) kriterijų nėra, tai yra teisės akto projekto tiesioginio rengėjo dispozicija). Sveikatos apsaugos ministras 2017-02-28 pavedimu Nr. 17-115 Ministerijos padalinių vadovams yra pateikęs prašymą užtikrinti, kad į jau esamas arba naujai kuriamas Ministerijos darbo grupes būtų įtraukiami pacientų organizacijų atstovai. Tais atvejais, kai teisės akto projektas susijęs su įvairiomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis, Ministerijoje yra organizuojamas posėdis.“ 8.12. „Manome, kad teisės akto projektas yra paskelbtas susipažinti visuomenei, kai jis paskelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).“ 8.13. „Dėl teisės aktų įsigaliojimo termino (taip pat ir dėl galimybės iki įsigaliojimo susipažinti su reglamentavimu) pažymėtina tai, kad Ministerija vadovaujasi šiomis taisyklėmis, todėl mano, kad Asociacijos skunde paminėtuose teisės aktuose nustatyti terminai buvo (yra) pagrįsti:  – Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės l dieną arba lapkričio l dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos; – Ši taisyklė netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas; – Teisės aktas įsigalioja nesilaikant pirmiau paminėtų terminų, jei jį parengti nustato įstatymas, kurio įsigaliojimo terminas yra labai trumpas (pavyzdžiui, įstatymas priimamas gruodžio 1 d. ir turi įsigalioti nuo sausio 1 d., tokiu atveju įgyvendinamojo teisės akto įsigaliojimo datos nukelti nebegalima).“

10. Seimo kontrolierius gavo Ministerijos 2017-08-02 raštą Nr. (1.1.20-422)-10-6415, kuriuo skundžiama institucija atsakė į Asociacijos 2017-07-25 raštą (skundą) Nr. AA-17-01-28 (pažymos 4 ir 5 punktai). Rašte, be argumentų, pagrindžiančių Ministerijos poziciją dėl sveikatos apsaugos ministro 2017-07-20 įsakymu Nr. V-889 nustatytų naujų reikalavimų, dėl teisės aktų projektų derinimo proceso Ministerijoje, pateiktas paaiškinimas: „[...] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. V-881 „Dėl Radiologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Radiologijos paslaugų aprašas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. V-944 „Dėl Teleradiologijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektai (toliau kartu vadinami Projektais) buvo paskelbti viešai, buvo derinti su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir buvo įvertinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos. Su Projektais nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. buvo galima susipažinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos internetinėje svetainėje http://sam.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktu-projektai, teisės aktų informacinėje sistemoje TAIS (Nr. 17-4515 ir 17-4517), taip pat Projektai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (10.1.2.l.-422)-10-3144 „Dėl Radiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teisinio reglamentavimo“ buvo išsiųsti Lietuvos savivaldybių asociacijai, o informacija apie galimybę susipažinti su viešai paskelbtais Projektais elektroniniu paštu buvo išsiųsta visoms savivaldybėms (60 adresatų) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžioms įstaigoms (21 adresatas). Siūlymus Projektams tobulinti atsiuntė Lietuvos savivaldybių asociacija, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos [...], VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Lietuvos Respublikos Seimo narys R. Žemaitaitis, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Investuotojų forumas, UAB „B“, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), Registrų centras. Gauti pasiūlymai išnagrinėti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-135 „Dėl darbo grupės radiologijos paslaugų teikimo teisinio reglamentavimo keitimo tikslingumui įvertinti sudarymo“ sudarytos darbo grupės 2017 m. gegužės 4 d. posėdyje. Viešai paskelbtus Projektus vertinusi Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (2.11-35)-6V-1233 „Dėl susitikimo“ pastabų nepateikė, o Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017 m. gegužės 29 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-3999 „Dėl radiologijos ir teleradiologijos paslaugų teikimo“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateikė rekomendaciją, į kurią yra atsižvelgta. [...].“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

11. Lietuvos Respublikos įstatymai 11.1. Seimo kontrolierių įstatymo: „3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslas Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. [...].“

11.2. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo: „3 straipsnis. Teisėkūros principai [...]  2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: [...] 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai; [...] 7 straipsnis. Konsultavimasis su visuomene 1. Konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama. 2. Su visuomene turi būti konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra būtina (konsultavimosi proporcingumas). 3. Konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų įforminimo būdus pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi būti teikiama teisės aktą priimančiam subjektui. [...] 17 straipsnis. Teisės aktų projektų rengimas elektroniniu būdu Teisės aktų informacinėje sistemoje [...]  2. Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė teisės akto projektą rengiančiam subjektui viešinti teisės akto projekto rengimo eigą, t. y. skelbti skirtingas rengiamo teisės akto projekto redakcijas ir su teisės akto projekto rengimu susijusią informaciją. 3. Rengiant teisės aktų projektus elektroniniu būdu paprastai dalyvauja įstaigos, su kuriomis numatoma derinti teisės akto projektą. Rengiant teisės aktų projektus elektroniniu būdu taip pat gali dalyvauti kiti asmenys ar asmenų grupės, teikdami pasiūlymus dėl rengiamo teisės akto projekto. [...] 20 straipsnis. Teisės aktų įsigaliojimas 1. Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus. [...] 4. Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. 5. Teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.“

12. Kiti teisės aktai 12.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-08-11 nutarimu Nr. 728 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-05-31 nutarimu Nr. 409 priimta aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-07-18) patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas) nustatyta: „18. Parengti teisės aktų projektai teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau – išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos). Suinteresuotos institucijos dėl teisės aktų projektų teikia išvadas. [...] 25. Dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų. 26. Kai Vyriausybės nutarimo projektą teikia vienos valdymo srities ministras, o Vyriausybės priimtą nutarimą pasirašo kitos valdymo srities ministras, išvada dėl teisės akto projekto turi būti gauta iš tos ministerijos, kuriai vadovauja ministras, turintis pasirašyti priimtą nutarimą. 27. Išvadas teikiantys subjektai privalo pateikti savo išvadas dėl jiems pateiktų teisės aktų projektų (išskyrus nurodytus šio punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose) ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, o kai pateikiami dideli (10 ar daugiau puslapių) ir (ar) sudėtingi teisės aktų projektai (nustatantys naują teisinį reguliavimą ar iš esmės jį keičiantys), – ne vėliau kaip per 12 darbo dienų. [...] 29. Išvadoje dėl teisės akto projekto įvertinami teisės akto projektu siekiami tikslai, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės, galimos teisės akto projekto priėmimo pasekmės ir numatomo teisinio reguliavimo galimas poveikis išvadas teikiančio subjekto kompetencijos srityje. Išvadoje dėl teisės akto projekto pateikiamos pagrįstos pastabos ir pasiūlymai, nurodomos teisės akto projekto vertinimą lėmusios aplinkybės ir konkrečios teisės aktų nuostatos, į kurias buvo atsižvelgta vertinant teisės akto projektą, taip pat pateikiami siūlymai, kaip tobulinti teisės akto projektą ir (ar) kaip geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo poveikį. 30. Jeigu išvadas teikiantis subjektas nustatytu laiku išvadų nepateikia, laikoma, kad jis teisės akto projektui pritaria. 31. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) skelbiamų teisės aktų projektų pastabas ir pasiūlymus per Reglamento 27 ir 28 punktuose nustatytą laiką gali teikti visi suinteresuoti asmenys (fiziniai asmenys, asociacijos, įmonės, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos ir kiti subjektai).“

12.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-15 įsakymu Nr. V-232 (akto redakcija, galiojusi iki 2017-05-09) patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamente buvo nustatyta: „75. Teisės aktų projektams rengti gali būti sudaromos darbo grupės. Rengiant teisės aktų projektus, darbo grupėse gali dalyvauti ir Teisės departamento direktorius ar kitas direktoriaus paskirtas Teisės departamento valstybės tarnautojas. [...] 89. Suinteresuotoms institucijoms paštu teikiami derinti ministro įsakymų projektai (tuo atveju, kai nėra galimybės teisės akto projekto pateikti naudojantis TAIS) turi būti parengti dviem egzemplioriais. Ministro įsakymo projekto antrasis (liekantis rengėjui) egzempliorius turi būti vizuotas šio reglamento 85 punkte nustatyta tvarka, o pirmasis – asmens, kuris pasirašo lydraštį-teikimą ir Teisės departamento direktoriaus arba jo funkcijas atliekančio kito valstybės tarnautojo. [...] 100. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu bei kitais teisės aktais ministro įsakymai (norminiai) registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, kai ant popierinio įsakymo egzemplioriaus yra rengėjo nuoroda „teisės aktas“ ir Teisės departamento direktoriaus arba jo funkcijas atliekančio kito valstybės tarnautojo nuoroda „Skelbti Teisės aktų registre“.[...] Šie teisės aktai Teisės aktų registre įregistruojami ir paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų pasirašymo. [...].“

12.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-15 įsakymu Nr. V-232 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-06-14 įsakymu Nr. V-741 priimta redakcija) patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamente (toliau – Ministerijos darbo reglamentas) nustatyta: „75. Teisės aktų projektams rengti gali būti sudaromos darbo grupės. Darbo grupė sudaroma, jei jos sudarymas numatytas Vyriausybės pavedime ar teisės akte, jei planuojamo rengti teisės akto reguliavimo dalykas apima ne vieno ministerijos administracijos padalinio kompetenciją arba jei numatomo teisinio reguliavimo dalykas yra sudėtingas ir reikalauja išsamios analizės pasitelkiant suinteresuotus asmenis. [...] 77. Ministerijos rengiami teisės aktų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas), Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas ir Dokumentų rengimo taisykles. 78. Parengti teisės aktų projektai suinteresuotoms institucijoms teikiami derinti ir derinami Vyriausybės darbo reglamento, Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-312 „Dėl Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo patvirtinimo“ [...], nustatyta tvarka. [...] 88. Teisės aktų projektai turi būti vizuoti šio reglamento 85 punkte nustatyta tvarka ir teikiami derinti suinteresuotoms institucijoms Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka naudojantis Teisės aktų informacine sistema (toliau – TAIS). 89. NETEKO GALIOS: 2017 06 14 įsakymu Nr. V-741 (nuo 2017 06 16) (TAR, 2017, Nr. 2017-10083) 90. Įsakymo projekto rengėjas, gavęs suinteresuotų institucijų pastabas dėl įsakymo projekto, kurioms nepritaria, parengia derinimo pažymą, kurią kartu su įsakymo projektu reglamento 59 punkto nustatyta tvarka turi vizuoti ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėjas arba jo funkcijas vykdantis kitas valstybės tarnautojas. 91. Derinimo pažymoje turi būti nurodyta: 91.1. suinteresuotos institucijos ir asmenys, į kurių pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies; 91.2. suinteresuotų institucijų ir asmenų pastabos ir pasiūlymai, į kuriuos neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies; 91.3. argumentai, kodėl neatsižvelgta arba tik iš dalies atsižvelgta į suinteresuotų institucijų ir asmenų pastabas ir pasiūlymus. [...] 96. Teisės aktų projektai kartu su jų lydimaisiais dokumentais TAIS turi būti skelbiami vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamentu, Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašu bei kitais teisės aktais. [...] 100. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu bei kitais teisės aktais ministro įsakymai (norminiai) registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, kai ant įsakymo egzemplioriaus rengėjo nurodyta (tai pažymint ir kompiuterinėje dokumentų valdymo sistemoje) „Skelbti Teisės aktų registre“ ir Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėjas arba jo funkcijas vykdančio kito valstybės tarnautojo tai patvirtinanti nuoroda „TAR“. [...] Šie teisės aktai Teisės aktų registre įregistruojami ir paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų pasirašymo.“

12.4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-312 patvirtintame Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos apraše nustatyta: „1. Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato Teisės aktų informacinės sistemos (toliau – TAIS) naudojimo teisėkūrai tvarką, siekiant sudaryti teisėkūros kokybiškumo, nuoseklumo, atvirumo ir skaidrumo sąlygas. [...] 3. TAIS rengiami, redaguojami, tvarkomi ir registruojami (viešinami) šie dokumentai: [...] 3.2. teisės aktų projektai; [...] 12. Jeigu dokumentas nėra rengiamas TAIS elektroniniu būdu, TAIS naudotojas įkelia į TAIS popierinio dokumento su parašu skaitmeninę kopiją PDF formatu ir jos tikrumą paliudija elektroniniu parašu. [...] 19. Visi asmenys turi teisę teikti pasiūlymus ir pastabas dėl TAIS užregistruoto (išviešinto) dokumento. [...] 22. Šio tvarkos aprašo 7 punkte nurodyti subjektai, kurių TAIS naudotojas nenurodė kaip subjektų, kurių išvados turi būti gautos, savo iniciatyva gali teikti išvadas dėl TAIS užregistruoto teisės akto projekto. [...] 24. Visuomenė ir kiti nei šio tvarkos aprašo 20 ir 22 punktuose nenurodyti suinteresuoti subjektai pastabas ir pasiūlymus dėl TAIS užregistruotų (išviešintų) dokumentų (toliau – pastabos) teikia per SIPIS. [...] 26. Registruoti SIPIS naudotojai, pateikę pastabas, turi galimybę tinklalapyje http://www.lrs.lt/epaslaugos gauti individualius duomenis apie tai, kaip į jų pastabas buvo atsižvelgta.“

12.5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose (aktuali akto redakcija, galiojanti  nuo 2017-07-11) nustatyta: „26. Nustatant teisės akto įsigaliojimą, vadovaujamasi Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatomis. Taip pat turi būti įvertinama: 26.1. teisės akto įsigaliojimo terminas turėtų būti toks, kad būtų galima tinkamai pasirengti jį įgyvendinti (sukurtos būtinos institucinės struktūros, skirtos būtinos lėšos ir pan.); 26.2. teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus; 26.3. turėtų būti užtikrinta, kad įgyvendinamieji teisės aktai įsigaliotų kartu su teisės aktu, kurį jie įgyvendina, ar atskiromis jo nuostatomis, o įsigaliojimo terminai turi būti suderinti su tų teisės aktų, kurių nuostatas jie įgyvendina, įsigaliojimo terminais. [...].“

12.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-26 nutarimo Nr. 913 redakcija) patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Asmenų aptarnavimo taisyklės) numatyta: „2. Taisyklių nustatyta tvarka taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau – valstybės tarnautojas), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją, išskyrus asmenų skundus ir pranešimus, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. [...] 4. Taisyklėse vartojamos sąvokos: [...] 4.2. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. [...] 34. Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. 35. Jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. [...] 47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: [...] 47.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma.“

13. Lietuvos Respublikos teismų praktika Konstitucinio Teismo 2016-07-08 nutarime Nr. KT22-N11/2016 (bylos Nr. 6/2016) konstatuota: „[...] Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai). Šiuo principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (inter alia 2000 m. gruodžio 6 d., 2006 m. sausio 16 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai). [...] Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d.,2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). [...] Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas). [...] konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis inter alia valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos. Tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga; jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, inter alia sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija, taip įgyvendinant inter alia Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintas piliečių teises dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.“

Tyrimo išvados

14. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis: 14.1. dėl Asociacijos teisės dalyvauti Ministerijos rengiamų teisės aktų projektų derinimo procese užtikrinimo; 14.2. dėl Ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant Asociacijai atsakymų į jos kreipimusis.

Dėl Asociacijos teisės dalyvauti Ministerijos rengiamų teisės aktų projektų derinimo procese užtikrinimo

15. Asociacijos Seimo kontrolieriui pateiktų skundų turinys suponuoja Seimo kontrolieriaus atliekamo tyrimo objektą – tai Asociacijos teisės dalyvauti teisėkūros procese ir daryti įtaką teisės aktų projektų turiniui įgyvendinimas. Pagal Asociacijos skundžiamas aplinkybes darytina išvada, jog ne visi Asociacijos kreipimaisi, kuriais buvo teikiami siūlymai dėl tam tikrų teisės aktų arba jų projektų pakeitimo, Ministerijoje buvo vertinami, todėl Asociacija laiko buvus pažeistą jos teisę dalyvauti Asociacijai aktualios srities teisėkūros procese. Svarbu pastebėti tai, jog Asociacijos Seimo kontrolieriui 2017-04-10 pateikto skundo metu galiojęs teisėkūros proceso teisinis reglamentavimas buvo pakeistas (pažymos 12.1 ir 12.3 punktai), todėl Asociacijos teisės dalyvauti Ministerijos vykdomame teisėkūros procese realizavimas yra vertinamas atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas dėl teisės aktų projektų rengimo bei derinimo. Asociacijos siekis dalyvauti Ministerijos vykdomame teisėkūros procese yra grindžiamas tuo, kad Asociacija, kaip gydymo įstaigų asocijuotas asmuo, atstovauja tam tikrai daliai sveikatos paslaugų rinkos, o jos nariai yra stambūs juridiniai asmenys (pažymos 2.3 ir 2.4 punktai). Todėl, Asociacijos įsitikinimu, ji yra viena iš suinteresuotų institucijų teisėkūros rengimo ir derinimo procese, o ją įtraukus į teisės aktų projektų derinimą būtų užtikrinamas kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gyventojams (pažymos 2.4 ir 2.8 punktai). Tai, kad Asociacija analizuoja Ministerijos rengiamus teisės aktų projektus ir jau galiojančių teisės aktų nuostatas bei teikia dėl jų siūlymus, siekdama, kad į juos būtų atsižvelgta, nustatyta iš Asociacijos nurodytų raštų Ministerijai sąrašo (pažymos 4.4 ir 6 punktai). Asociacijos nuomone, Ministerija nepaiso keleto teisės aktų reikalavimų, t. y. 1) neįtraukia Asociacijos į Ministerijoje sudaromas darbo grupes; 2) teisės aktų projektų nederina su visomis suinteresuotomis institucijomis ir visuomene; 3) neskelbia teisės aktų projektų TAIS; 4) teisės aktų pakeitimus daro iš anksto neįspėjusi sveikatos paslaugų teikėjų. Šių reikalavimų nevykdymas, Asociacijos teigimu, sąlygoja suinteresuotų subjektų, tarp jų ir Asociacijos, teisių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierius teikia išvadas kiekvieno iš Asociacijos nurodomų galimų pažeidimų aspektu.

16. Seimo kontrolierius pastebi, kad Asociacija savo kreipimuose, be kita ko, Ministerijos prašė ją, kaip suinteresuotą instituciją, įtraukti į Ministerijoje sudaromas teisės aktų rengimo ir derinimo darbo grupes (pažymos 4.4 ir 6 punktai). Tačiau tyrimo metu gavus atitinkamus dokumentus patvirtinta skunde nurodyta aplinkybė, kad nė viename iš Ministerijos parengtų atsakymų Asociacijai (pažymos 8.1–8.9 punktai) nebuvo nurodyta Ministerijos pozicija dėl tokios galimybės, nors savo kreipimosi raštuose Asociacija aiškiai ir ne kartą tokį savo norą pareiškė. Pažymėtina tai, jog šiuo atveju svarbiu aspektu tampa suinteresuotos institucijos samprata, nes Asociacija savo dalyvavimą teisėkūros procese suvokia kaip suinteresuotos institucijos, su kuria teisės aktų projektų derinimas turėtų būti privalomas, statusą. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad nei Vyriausybės darbo reglamente, kurio nuostatomis privalu vadovauti rengiant Ministerijos teisės aktų projektus, nei pačiame Ministerijos darbo reglamente nėra konkrečiai apibrėžta suinteresuotų institucijų teisės aktų projektų derinimo procese sąvoka. Tik Vyriausybės darbo reglamento 25 ir 26 punktuose (pažymos 12.1 punktas) yra nurodoma, iš kokios institucijos ir kokiais atvejais turi būti gautos išvados dėl teisės akto projekto. Iš to seka išvada, kad kitais teisės aktų projektų derinimo atvejais sprendimą dėl to, kokios institucijos laikytinos suinteresuotomis institucijomis (išvadas teikiančiais subjektais) konkretaus teisės akto projekto derinimo atveju, priima teisės akto projekto rengėjas. Vadinasi, teisės aktuose nėra apribojimo suinteresuotomis institucijomis teisės aktų derinimo procese išskirtinai laikyti tik valstybės ar savivaldybių institucijas arba įstaigas, o tai leidžia teigti, kad suinteresuota institucija, kurios išvados tam tikrais atvejais turėtų būti privalomai gaunamos derinant teisės akto projektą, galėtų būti ir Asociacija. Be abejo, Seimo kontrolierius akcentuoja ir tą faktą, jog kiekvienu konkrečiu teisės akto projekto derinimo atveju suinteresuotomis institucijomis laikytini ne tie patys subjektai ir Ministerijos rengiami teisės aktų projektai ne visada gali būti susiję su Asociacijai aktualiais klausimais. Tačiau, Seimo kontrolieriaus nuomone, Asociacija, kaip gydymo įstaigų asocijuotas asmuo, daugeliu atveju turėtų būti laikoma suinteresuota institucija, kurios išvadų būtų prašoma derinant teisės aktų projektus, o Asociacijos atstovai galėtų būti įtraukiami į Ministerijoje sudaromas darbo grupes teisės aktų projektams rengti. Pastebėtina, kad iki 2017-05-09 galiojusioje Ministerijos darbo reglamento redakcijoje buvo numatyta, jog teisės aktų projektams rengti gali būti sudaromos darbo grupės, o rengiant teisės aktų projektus darbo grupėse gali dalyvauti ir Teisės departamento direktorius arba kitas direktoriaus paskirtas Teisės departamento valstybės tarnautojas (pažymos 12.2 punktas). Kitaip nei paminėtoje, nuo 2017-06-16 įsigaliojusioje Ministerijos darbo reglamento redakcijoje (pažymos 12.3 punktas) jau išsamiau reglamentuojami darbo grupių sudarymo atvejai bei nurodoma pareiga pasitelkti suinteresuotus asmenis. Taip yra užtikrinamos išsamesnės diskusijos dėl numatomo teisinio reguliavimo dalyko bei didesnio suinteresuotų asmenų skaičiaus dalyvavimo jose. Taip pat paminėtina, kad, kaip ir dėl suinteresuotų institucijų privalomoms išvadoms teisės akto projektui pateikti, taip ir dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į sudaromas darbo grupes, konkrečių apribojimų dėl tam tikrų subjektų priskyrimo ar nepriskyrimo suinteresuotoms institucijoms nėra. Seimo kontrolierius pastebi, kad Ministerijos raštuose (paaiškinimuose) Seimo kontrolieriui nurodytas argumentas, jog sveikatos apsaugos ministras Ministerijos padalinių vadovams pavedė užtikrinti, kad į jau esamas arba naujai kuriamas Ministerijos darbo grupes būtų įtraukiami pacientų organizacijų atstovai (pažymos 8.11 punktas), nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes Asociacijos tikslas yra atstovauti gydymo įstaigų interesams. Todėl Seimo kontrolierius pabrėžia, kad tik visoms interesų grupėms (tiek pacientų, tiek gydymo įstaigų) sudarytos sąlygos teikti siūlymus dėl teisinio reglamentavimo, šiuo atveju – dalyvaujant darbo grupių veikloje, užtikrina teisėkūros principų, įtvirtintų Teisėkūros pagrindų įstatyme (pažymos 11.2 punktas), įgyvendinimą. Remdamasis pirmiau pateiktomis išvadomis, Seimo kontrolierius mano, jog Ministerija turėtų svarstyti galimybę teisės aktų projektų derinimo metu teikti derinti teisės aktų projektus ir Asociacijai, kaip suinteresuotai institucijai, kurios išvados turėtų būti gautos, bei spręsti klausimą dėl Asociacijos įtraukimo į darbo grupes, kai jos Ministerijoje yra sudaromos.

17. Seimo kontrolierius pažymi, kad Ministerijos galimų pažeidimų dėl teisės aktų projektų nederinimo su visoms suinteresuotomis institucijomis ir visuomene bei teisės aktų projektų nepaskelbimo TAIS vertinimas nagrinėjamu atveju yra neatsiejamas vienas nuo kito. Tai sietina su tuo, jog, Ministerijai nepaskelbus TAIS savo rengtų teisės aktų projektų, tai galėjo sąlygoti teisės aktų projektų galimo nesuderinimo su visoms suinteresuotomis institucijomis ir visuomene atvejus. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, jog, remiantis Vyriausybės darbo reglamento 31 punkto nuostata (pažymos 12.1 punktas), pastabas ir pasiūlymus dėl TAIS skelbiamų teisės aktų projektų per Reglamento 27 ir 28 punktuose nustatytą laiką gali teikti visi suinteresuoti asmenys (fiziniai asmenys, asociacijos, įmonės, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos ir kiti subjektai). Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo 19 punkte, o 22 punktas numato, jog subjektai, kurių TAIS naudotojas nenurodė kaip subjektų, kurių išvados turi būti gautos, savo iniciatyva gali teikti išvadas dėl TAIS užregistruoto teisės akto projekto (pažymos 12.4 punktas). Svarbu pabrėžti, kad tokiais atvejais pastabas pateikę subjektai turi galimybę gauti individualius duomenis apie tai, kaip į jų pastabas buvo atsižvelgta (Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo 26 punktas; pažymos 12.4 punktas), nes įpareigojimas teisės akto projekto derinimo pažymoje nurodyti tiek suinteresuotų institucijų, tiek asmenų pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, numatytas Ministerijos darbo reglamento 91.2 punkte (pažymos 12.3 punktas). Visa tai patvirtina, kad išvadas teisės aktų projektams gali teikti ne tik suinteresuotos institucijos, kurioms teisės aktų projektus derinti teikia projekto rengėjas, tačiau ir kiti suinteresuoti asmenys, o nagrinėjamu atveju – ir Asociacija. Atsižvelgiant į tai, svarbiu aspektu laikytinos tos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina arba paneigia buvus Ministerijos neveikimą, kai teisės aktų projektai nebuvo skelbti TAIS, t. y. kai nebuvo sudarytos visos galimybės kitoms suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei teikti pastabas dėl Ministerijos rengiamų teisės aktų projektų. Iš tyrimo metu gautos medžiagos nustatyta, jog beveik visuose Asociacijos Ministerijai teiktuose raštuose (šios pažymos 6 punktas), išskyrus 2016-12-14 raštą Nr. AA-16-2, 2017-03-06 raštą Nr. AA-17-01-13 bei 2017-07-25 raštą Nr. AA-17-01-28, buvo išdėstytos pastabos ir siūlymai Ministerijai, tačiau ne dėl tuo metu rengiamų konkrečių teisės aktų projektų, o dėl galiojančio teisinio reglamentavimo keitimo apskritai. Tik jau minėtuose 2016-12-14 rašte Nr. AA-16-2, 2017-03-06 rašte Nr. AA-17-01-13 bei 2017-07-25 rašte Nr. AA-17-01-28 buvo išdėstyti siūlymai, tačiau ir jie ne dėl konkretaus rengiamo ir derinamo teisės akto projekto, o dėl ką tik įsigaliojusių teisės aktų, siūlant juos keisti. Dėl šių aplinkybių Seimo kontrolierius pažymi, kad akivaizdu, jog Asociacijos raštuose teikti siūlymai nevertintini kaip teisės akto projektų derinimo procese pateiktos pastabos arba išvados, todėl negalima teigti, kad Ministerija teisės aktų derinimo metu nevertino Asociacijos teiktų siūlymų arba į juos neatsižvelgė. Pirmiau nurodytomis aplinkybėmis taip pat patvirtinama tai, kad, Ministerijai įtraukus Asociaciją į Ministerijoje sudaromas darbo grupes ar teikiant teisės aktų projektus kaip suinteresuotai institucijai, būtų išspręstas tokių pavėluotų, kaip kad nurodyta pirmiau, pastabų (išvadų) pateikimo klausimas. Tyrimo metu nustatyta, kad sveikatos apsaugos ministro 2017-02-23 įsakymo Nr. 583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“ pakeitimo projektas, kuriam Asociacija pastabas teikė savo 2017-03-06 raštu Nr. AA17-01-13, nebuvo teiktas per TAIS derinti suinteresuotoms institucijoms, nes minėtojo sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektu buvo keičiamas teisinis reglamentavimas Seimo kontrolieriaus teiktų rekomendacijų pagrindu. Sveikatos apsaugos ministro 2017-07-20 įsakymo Nr. V-889 „Dėl radiologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas buvo paskelbtas TAIS (pažymos 10 punktas) ir taip buvo užtikrinta galimybė visiems suinteresuotiems asmenims, kartu ir Asociacijai, teikti pastabas dėl šio teisės akto projekto. Tačiau sveikatos apsaugos ministro 2016-12-06 įsakymo Nr. V-1356 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizės“ projekto Ministerija nepaskelbė TAIS (Teisės aktų projektų archyve šio dokumento projektas nėra įrašytas). Kadangi Asociacija savo skunduose akcentuoja Ministerijos pareigą teisėkūros procese konsultuotis su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, Seimo kontrolierius pažymi, kad jis nekvestionuoja Ministerijos veiksmų dėl konsultavimosi su visuomene teisės aktų derinimo procese būdo pasirinkimo, nes konsultavimosi su visuomene būdo pasirinkimas Teisėkūros pagrindų įstatyme yra įtvirtintas kaip konsultavimąsi su visuomene inicijuojančių subjektų prerogatyva (pažymos 11.2 punktas). Tačiau Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Seimo kontrolierių veiklos tikslu (pažymos 11.1 punktas), atkreipia dėmesį į tai, kad Asociacijos skundžiamų aplinkybių galėjo būti ir išvengta, jei Ministerija visais atvejais teisės aktų projektus derintų elektroniniu būdu per TAIS. Būtina akcentuoti, kad Teisėkūros pagrindų įstatyme (pažymos 11.2 punktas) įtvirtinti atvirumo ir skaidrumo principai yra įgyvendinami tik tada, kai visai visuomenei ir interesų grupėms yra sudaromos sąlygos teikti siūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose. Šiuo tikslu įstatymų leidėjas ir priėmė Teisėkūros pagrindų įstatymą, siekdamas, kad būtų sudarytos sąlygos perkelti teisėkūros procedūras į viešąją erdvę. Būtent teisėkūros proceso vykdymas per TAIS, kurios sukūrimo tikslas yra sudaryti teisėkūros kokybiškumo, nuoseklumo, atvirumo ir skaidrumo sąlygas, užtikrina teisėkūros viešumą ir leidžia visuomenei aktyviau dalyvauti teisėkūroje, teikiant siūlymus arba pastabas dėl rengiamų teisės aktų projektų. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija (pažymos 9 punktas), nustatytų reikalavimų dėl teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo paisymas yra visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise sąlyga. Teisėkūros procedūrų viešumu visuomenei sudaroma galimybė susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir realizuoti piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį. Atsižvelgdamas į tai Seimo kontrolierius daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Ministerija sveikatos apsaugos ministro 2016-12-06 įsakymo Nr. V-1356 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizės“ projekto derinimo metu neužtikrino teisėkūros atvirumo principo įgyvendinimo. Pastebėtina, kad Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo 12 punkte (pažymos 12.4 punktas) numatyta galimybė įkelti į TAIS popierinių dokumentų su parašu skaitmenines kopijas PDF formatu ir jų tikrumą patvirtinti elektroniniu parašu, jei dokumentas nėra rengiamas elektroniniu būdu pačioje TAIS. Tačiau paminėtu atveju ir tai nebuvo padaryta, taigi, nebuvo užtikrintas rengiamo teisės akto projekto prieinamumas visai visuomenei.

18. Vertindamas Asociacijos 2017-04-10 skunde išdėstytus argumentus, jog Ministerijos priimti teisės aktų pakeitimai daromi iš anksto neįspėjus sveikatos paslaugų teikėjų, o teisės aktų pakeitimų įsigaliojimui nustatomas pernelyg trumpas laikas, Seimo kontrolierius pažymi, jog Ministerijos pateikti paaiškinimai dėl teisės aktų įsigaliojimo terminų (pažymos 8.13 punktas) yra paremti Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, tačiau nelaikytini visiškai pagrįstais. Ministerijos pareigūnų teigimu, šios įstaigos priimti teisės aktai įsigalioja pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, o teisės taikymo aktas įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre. Tačiau Ministerija nepaminėjo Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų išimčių, numatančių, jog pačiame teisės akte gali būti numatyta vėlesnė įsigaliojimo data, ką ir siekė akcentuoti Asociacija savo skunde. Šio tyrimo metu Asociacijos skunde nurodytos aplinkybės dėl tam tikrų Ministerijos priimtų ir Teisės aktų registre paskelbtų teisės aktų įsigaliojimo jau sekančią dieną nuo jų priėmimo (pažymos 2.3 punktas) atliekant tyrimą buvo patvirtintos. Todėl Seimo kontrolierius atkreipia Ministerijos dėmesį į tai, jog, rengiant teisės aktų projektus ir sprendžiant dėl teisės aktų įsigaliojimo, privalu vadovautis ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (pažymos 12.5 punktas), pagal viena iš kurių teisės akto įsigaliojimo terminas turėtų būti toks, kad būtų galima tinkamai pasirengti jį įgyvendinti (sukurtos būtinos institucinės struktūros, skirtos būtinos lėšos ir pan.). Seimo kontrolierius pripažįsta, jog paminėtosios Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje išvardintos išimtys gali būti taikomos tik tam tikrais atvejais, o rengiant teisės aktą privalu laikytis bendrinių nuostatų dėl teisės aktų įsigaliojimo terminų. Taip pat Seimo kontrolierius pabrėžia, jog jis nevertina Asociacijos paminėtų Ministerijos priimtų teisės aktų įsigaliojimo terminų nustatymo pagrįstumo, nes tai priskirtina teisės akto rengėjo prerogatyvai, įvertinus visas su šio akto įsigaliojimu ir įgyvendinimu susijusias aplinkybes. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog Asociacija siekia, kad daugeliu atveju tiek Asociacijai, tiek kitiems suinteresuotiems subjektams būtų sudaromos realios galimybės pasiruošti naujai priimto arba pakeisto teisės akto nustatytam teisiniam reglamentavimui įgyvendinti nuo pat teisės akto įsigaliojimo dienos, Seimo kontrolierius mano, kad Ministerija, rengdama teisės aktų projektus, turėtų atidžiau įvertinti laikotarpį, per kurį būtų realu pasiruošti priimamų teisės aktų įgyvendinimui. Atsižvelgus į tai, Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, būtų užtikrinamas efektyvesnis priimtų teisės aktų nuostatų įgyvendinimas. Pasisakydamas dėl Asociacijos 2017-04-10 skunde išdėstyto argumento, kad Ministerijos priimamais teisės aktų pakeitimais yra keičiami veiklos reikalavimai, apie tai iš anksto neįspėjus ir neinformavus sveikatos paslaugų tiekėjų ar jų asocijuotų asmenų (pažymos 2.3 punktas), Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, jog toks įpareigojimas teisės akto projekto rengėjui jokiame galiojančiame teisės akte nėra numatytas. Tai paaiškinama tuo, jog tokio reikalavimo teisės akto projekto rengėjui nustatymas, manytina, tik apsunkintų teisėkūros procesą, bet neužtikrintų jo efektyvumo. Esminis dalykas, leidžiantis to išvengti, tačiau garantuojantis informacijos apie rengiamą teisinio reglamentavimo pakeitimą sklaidą yra jau minėtas teisės aktų projektų skelbimas per TAIS. Tokiu būdu suinteresuotoms institucijoms arba asmenims, kurie savo iniciatyva domisi teisės aktų pakeitimais, užtikrinama galimybė būti iš anksto informuotiems apie planuojamą tam tikros srities teisinio reglamentavimo pakeitimą ir atitinkamai tam pasirengti. Todėl, Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, Ministerijai užtikrinus teisės aktų projektų skelbimo ir derinimo per TAIS procedūrą, poreikis gauti išankstinę informaciją apie planuojamus teisinio reglamentavimo pakeitimus savaime išnyktų. Tačiau visais teisės aktų projektų rengimo atvejais Ministerijai to neįgyvendinus, laikytina, kad vieno iš teisėkūros principų – atvirumo ir skaidrumo – nebuvo laikomasi.

19. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytinos šios išvados: 19.1. teisės aktuose nesant apribojimo, suinteresuotomis institucijomis teisės aktų derinimo procese išskirtinai laikyti tik valstybės ar savivaldybių institucijas arba įstaigas, teigtina, jog suinteresuota institucija, kurios išvados tam tikrais atvejais turėtų būti privalomai gaunamos derinant teisės akto projektą, galėtų būti ir Asociacija. Tačiau tyrimo metu nustačius, kad nė viename iš Ministerijos parengtų atsakymų Asociacijai (pažymos 8.1–8.9 punktai) nebuvo išdėstyta Ministerijos pozicija dėl galimybės Asociacijai teikti derinti teisės aktų projektus kaip suinteresuotai institucijai, kurios išvados būtų privalomos, taip pat būti įtrauktai į Ministerijoje sudaromas darbo grupes, konstatuotina, kad Ministerija privalėjo tokius Asociacijos prašymus vertinti, dėl jų priimti sprendimus ir apie tai informuoti Asociaciją (pažymos 16 punktas); 19.2. kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išvadas teisės aktų projektams gali teikti ne tik suinteresuotos institucijos, kurioms teisės aktų projektus derinti teikia projekto rengėjas, tačiau ir kiti suinteresuoti asmenys, svarbiu aspektu laikytina tai, jog Ministerija ne visais Asociacijos nurodytais atvejais teisės aktų projektus skelbė ir derino per TAIS, t. y. Ministerija nesudarė galimybių visoms suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei teikti pastabas dėl Ministerijos rengiamų teisės aktų projektų. Todėl konstatuotina, kad Ministerija neužtikrino teisėkūros atvirumo principo įgyvendinimo, nes, nevykdydama teisės aktų projektų derinimo proceso per TAIS, apribojo kitų subjektų, tarp jų ir Asociacijos, Teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente bei Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos apraše įtvirtintą teisę dalyvauti teisėkūros procese (pažymos 17 punktas); 19.3. nors Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje išvardintos išimtys dėl teisės akte galimos nustatyti vėlesnės jo įsigaliojimo datos gali būti taikomos tik tam tikrais atvejais, o rengiant teisės aktą privalu laikytis bendrinių nuostatų dėl teisės aktų įsigaliojimo terminų, tačiau, Seimo kontrolierius nuomone, Ministerija turėtų atidžiau įvertinti laikotarpį, per kurį būtų realu pasirengti priimamų teisės aktų įgyvendinimui. Be to, reikalavimas teisės akto projekto rengėjui iš anksto informuoti sveikatos paslaugų teikėjus apie planuojamus teisės aktų pakeitimus jokiame galiojančiame teisės akte nėra numatytas, tačiau pagrindas, leidžiantis garantuoti informacijos apie rengiamą teisinio reglamentavimo pakeitimą sklaidą, yra teisės aktų projektų skelbimas per TAIS. Todėl konstatuotina, kad, Ministerijai tyrimo metu nustatytais atvejais to neįgyvendinus, buvo pažeista Asociacijos teisė į tinkamą jos informavimą (pažymos 18 punktas).

Dėl Ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant Asociacijai atsakymų į jos kreipimusis

20. Visas pirmiau aptartas aplinkybes (dėl Asociacijos prašymų įtraukti ją į Ministerijoje sudaromas darbo grupes, dėl teisės aktų projektų derinimo su Asociacija, dėl teisės aktų projektų skelbimo TAIS ir dėl informavimo apie planuojamus teisės aktų pakeitimus) Asociacija buvo išdėsčiusi savo raštuose Ministerijai (pažymos 6 punktas). Tačiau, kaip nustatyta Asociacijos skundų tyrimo metu, atsakymai į minėtuosius Asociacijos raštus buvo pateikti tik po Seimo kontrolieriaus kreipimosi į Ministeriją dėl informacijos pateikimo (pažymos 7 punktas). Pasisakant dėl šių aplinkybių būtina pabrėžti, kad tyrimo metu surinktais dokumentais ir Ministerijos pateiktais paaiškinimais (pažymos 8.1–8.9 punktai) buvo patvirtintas faktas, jog tik į tris Asociacijos Ministerijai pateiktus kreipimusis, t. y. 2017-01-20 raštą Nr. AA-17-01-7, 2017-03-06 raštą Nr. AA-17-01-13, 2017-07-25 raštą Nr. AA-17-01-28 bei 2016-12-14 raštą Nr. AA-16-2, kurio Ministerija negavo, Ministerijos atsakymai buvo parengti ir išsiųsti Asociacijai laikantis teisės aktų nuostatų. Kiti Ministerijos atsakymai buvo parengti pažeidus Asmenų aptarnavimo taisyklių 34 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą (pažymos 12.6 punktas). Seimo kontrolierius akcentuoja, kad Asmenų aptarnavimo taisyklių 47 punkte yra aiškiai apibrėžiama, koks, atsižvelgiant į asmens prašymo turinį, institucijos atsakymas privalo būti pateiktas. Asmenų aptarnavimo taisyklių 47.4 punkte yra nurodoma, jog pareiškėjui į jo prašymą atsakoma laisva forma. Tokiu būdu institucijai, į kurią kreipėsi asmuo, yra suteikiama teisė savo nuožiūra spręsti dėl atsakymo apimties ir išsamumo, nes teisės akto nuostatomis apibrėžti tokio institucijos atsakymo apimties nėra galimybės. Pažymėtina, kad Asociacijos raštai (pažymos 6 punktas) pagal savo turinį nelaikytini prašymais dėl administracinės procedūros suteikimo, institucijos turimos informacijos pateikimo arba prašymais priimti administracinį sprendimą, tačiau plačiąja prasme šie Asociacijos raštai laikytini kreipimaisi, kuriuose išdėstyta tam tikra Asociacijos nuostata, siūlymai, o konkrečiai – dėl Ministerijos rengiamų teisės aktų ir jų projektų, į kuriuos institucijai privalu atsakyti. Seimo kontrolierius pabrėžia, kad, nepaisant to, kokiu pagrindu ir kokiomis aplinkybėmis remiantis yra teikiamas pareiškėjo prašymas, institucija, nors ir netenkinusi pareiškėjo prašymo (nagrinėjamu atveju – neatsižvelgusi į teiktus siūlymus), vis tiek privalo per teisės aktų nustatytą terminą informuoti Asociaciją apie jos kreipimųsi gavimą ir dėl šių kreipimųsi priimtus Ministerijos sprendimus (Asmenų aptarnavimo taisyklių 33 ir 34 punktai) (pažymos 12.6 punktas). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius konstatuoja, kad Ministerija nepagrįstai laiku neatsakė į Asociacijos kreipimusis, t. y. 2016-11-30 raštą Nr. AA-16-1, 2017-01-16 raštą Nr. AA-16-2, 2017-02-09 raštą Nr. AA-17-01-09 ir 2017-02-27 raštą Nr. AA-17-01-11 ir dėl to pažeidė Asmenų aptarnavimo taisyklių nuostatas, įpareigojančias instituciją informuoti pareiškėją apie jo rašto gavimą ir dėl jo kreipimosi priimtą institucijos sprendimą, nepriklausomai nuo to, koks sprendimas dėl pareiškėjo kreipimosi buvo priimtas. Todėl Asociacijos skundo dalis dėl Ministerijos tarnautojų veiksmų (neveikimo) pripažintina pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: A asociacijos skundo dalį dėl Asociacijos teisės dalyvauti Ministerijos rengiamų teisės aktų projektų derinimo procese užtikrinimo pripažinti pagrįsta.

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: A asociacijos skundo dalį dėl Ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant Asociacijai atsakymų į jos kreipimusis, pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai rekomenduoja: 23.1. atkreipti dėmesį į tai, jog kai kurie Asociacijos kreipimaisi buvo išnagrinėti pažeidžiant Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatas ir imtis priemonių užtikrinant, kad panašūs atvejai ateityje Ministerijos veikloje nepasikartotų; 23.2. atsižvelgiant į Asociacijos teiktus prašymus įtraukti ją, kaip suinteresuotą instituciją, į Ministerijoje sudaromas teisės aktų rengimo ir derinimo darbo grupes bei tam tikrais atvejais teikti Asociacijai derinti teisės aktų projektus kaip suinteresuotai institucijai, kurios išvados turėtų būti gautos, spręsti klausimą dėl tokių galimybių ir apie priimtą Ministerijos sprendimą raštu informuoti Asociaciją; 23.3. įvertinti tyrimo metu nustatytą faktą, jog, Ministerijos tarnautojams teisės aktų projektus ne visais atvejais derinus elektroniniu būdu per teisės aktų informacinę sistemą (TAIS), buvo pažeistas teisėkūros atvirumo principas ir A asociacijos teisė dalyvauti teisėkūros procese; 23.4. imtis priemonių užtikrinant, kad ateityje Ministerijos tarnautojai, rengiantys teisės aktų projektus, laikytųsi Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų teisėkūros principų bei paisytų teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) naudojimo teisėkūrai.

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos. Apie šios pažymos 23.1–23.4 punktuose Seimo kontrolieriaus teiktų siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti ir Pareiškėją.

Seimo kontrolierius                                  Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-529/1065
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį