Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Plungės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos pareigūnų neveikimo, nesprendžiant su triukšmo valdymu susijusių klausimų bei galimai pažeidžiant teisę į tinkamą viešąjį administravimą.

2. Pareiškėja skunde nurodė: 2.1. per 20 darbo dienų Savivaldybės administracija nepateikė atsakymo raštu į 2017-03-27 prašymą dėl triukšmo barjero įrengimo ties žemės sklypų, [...], ribomis palei valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai; 2.2. 2017-05-31 pakartotinai kreipėsi į Savivaldybės administraciją, reikalaudama nedelsiant pateikti detalią informaciją, kokie veiksmai buvo atlikti nagrinėjant jos 2017-03-27 prašymą, nurodant konkrečių veiksmų atlikimo datas bei jų rezultatus. Prašymas priimtas ir registruotas, tačiau atsakymas teisės aktų nustatyta tvarka nepateiktas.

3. Pareiškėja prašo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išsiaiškinti, kodėl Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Jocys nevykdo savo pareigų ir nesilaiko Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Plungės rajono savivaldybės administracijoje taisyklių.

4. Pareiškėja 2017-07-26 skundo papildyme Seimo kontrolieriui nurodė: „[...] Savivaldybė mano prašymų netenkina. Tik 2017-07-14 gavau neišsamų atsakymą į 2017-03-21 bei 2017-05-31 prašymus. Siekdama gauti visą mane dominančią informaciją, 2017-07-18 pateikiau prašymą iki 2017-07-25 suteikti papildomą informaciją apie pateiktame atsakyme išdėstytą neaiškią informaciją. Atsakymo negavau. Savivaldybė mano prašymo registracijos numerio taip pat iki šiol neatsiuntė.“ (šios ir kitų citatų kalba nekeičiama).

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Pareiškėja yra žemės sklypo (unikalus Nr. [...]), [...], žemės sklypo (unikalus Nr. [...]), [...], savininkė.

6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau – Skyrius) vedėjo Stepono Januškos 2017-02-20 rašte Nr. 36SD-641-(14.36.104.) Pareiškėjai pažymėta: „Tarnybos Skyrius informuoja, kad Savivaldybės administracijos sprendimu UAB „A“ rengia valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruožo nuo 0,066 km iki 3,10 km rekonstravimo, įrengiant žiedinę sankryžą, pėsčiųjų ir dviračių takus, techninį projektą. Projektas rengiamas laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje tarp minėto kelio juostos ir privačių žemės sklypų. Nagrinėjant projektinę–planinę dokumentaciją, nustatyta, kad Jūs dalyje valstybinės žemės pasodinote gyvatvorę. Prašome iki šių metų balandžio 10 d. atlaisvinti valstybinę žemę, tai yra iškelti gyvatvorę, esančią valstybinėje žemėje. Po šios datos vykdysime pažeidimo pašalinimo patikrinimą. Apie valstybinės žemės naudojimo kontrolinį patikrinimą informuosime atskiru raštu [...].“

7. Seimo kontrolierius paprašė Tarnybos patikslinti informaciją, susijusią su 2017-02-20 rašte pateiktu nurodymu iki 2017-04-10 pašalinti gyvatvorę, atlaisvinant valstybinę žemę (paaiškinant, ar Tarnybos Skyrius yra konstatavęs valstybinės žemės užėmimo faktą, kada ir kokiame dokumente tai užfiksuota, ar atliktas patikrinimas vietoje). Tarnyba 2017-08-10 rašte Nr. 1SS-2094-(9.12E.) Seimo kontrolieriui pažymėjo: „Pažymėtina, kad pagal Tarnybos Skyriaus pateiktą paaiškinimą, galbūt užimtos valstybinės žemės faktas buvo nustatytas išnagrinėjus iš Savivaldybės administracijos gautą valstybinės reikšmės kelio Plungė–Vėžaičiai rekonstrukcijos planinę medžiagą. Pažymime, kad Tarnybos Skyrius 2017-08-04 raštu Nr. 36SD-2728-(14.36.104.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės“ informavo Pareiškėją apie Nuostatų nustatyta tvarka 2017-08-21 suplanuotą pastarajai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) naudojimo kontrolę. Taigi, tik atlikus minėtų žemės sklypų žemės naudojimo patikrinimą, bus įvertinta, ar Pareiškėja, naudodama savo žemės sklypus, neužima valstybinės žemės, ir, tuo atveju, jeigu bus nustatyti žemės naudojimo pažeidimai, bus imtasi priemonių dėl jų pašalinimo. [...].“

8. Pareiškėja 2017-03-27 raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, pažymėdama: „Turimais duomenimis, Savivaldybės administracija ketina atlikti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruožo nuo 0,066 km iki 3,10 km rekonstravimo, įrengiant žiedinę sankryžą, pėsčiųjų ir dviračių takus bei jungiamuosius kelius, darbus. 2017-02-22 buvo gautas Tarnybos Skyriaus 2017-02-20 raštas Nr. 36SD-641-(14.36.104.), kuriame nurodyta, jog aš dalyje valstybinės žemės pasodinau gyvatvorę. Tuo pačiu raštu nurodyta iki 2017-04-10 gyvatvorę iškelti. Man nuosavybės teise priklauso du sujungti žemės sklypai (unikalūs Nr. [...] ir Nr. [...]), esantys prie numatyto rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166. Abu sklypai aptverti tvora ir apsodinti gyvatvore. Kadangi minėtas kelias yra Plungės aplinkkelis, kuriuo važiuoja ne tik lengvieji, bet ir sunkiasvoriai automobiliai, gyvatvorė buvo užsodinta siekiant apsaugoti gyvenamąją aplinką nuo dulkių ir triukšmo. Iškėlus gyvatvorę, gyvenamoji aplinka praras ne tik estetinį vaizdą, bet ir taps kenksminga sveikatai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ties mano gyvenamuoju namu, esančiu [...], numatytas leistinas maksimalus tiek lengvųjų, tiek sunkiasvorių transporto priemonių greitis yra 70 km/val. Kaip žinia, didesnis transporto priemonių greitis sąlygoja didesnę triukšmo sklaidą. Įvykdžius Tarnybos Skyriaus nurodymą iškelti gyvatvorę, jokių natūralių kliūčių, atspindinčių, sugeriančių, užstojančių triukšmo sklidimą, nebeliks. Pastačius triukšmo užtvarą, tiesioginis triukšmo sklaidos kelias būtų užtvertas. Pabrėžtina, jog kitoje gatvės pusėje šalia kelio gyvenamųjų namų nėra, dėl to garso barjero įrengimas kitiems gyventojams nepatogumų nesukeltų. Įvertinus minėtame ruože dominuojantį eismo intensyvumą, eismo srauto sudėtį, kelio dangą, greitį bei aplinkybę, jog po kelio rekonstrukcijos įrengus pėsčiųjų ir dviračių takus pylimams bei želdiniams, apsaugantiems šalia kelio esančius gyventojus nuo dulkių ir triukšmo, įrengti valstybinės žemės nebepakaks, darytina pagrįsta išvada, jog triukšmo barjero įrengimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad mano gyvenamasis namas sklype, esančiame adresu [...], bei poilsio zona, esanti sklype, adresu [...], yra šalia judrios gatvės, kuriai būdingas ištisinis transporto (ypač sunkiasvorio) srautas, sukeliantis dominuojantį triukšmą, atliekant kelio Nr. 166 rekonstravimo darbus prašau ties sklypo, unikalus Nr. [...], ir sklypo, unikalus Nr. [...], ribomis, esančiomis palei valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai, įrengti dekoratyvų, ilgaamžį, ekologišką ir triukšmą, dulkes bei vibraciją sugeriantį triukšmo barjerą.“

9. Pareiškėjos 2017-05-31 kreipimesi Savivaldybės merui Audriui Klišoniui pažymėta: „2017-03-27 Savivaldybės administracijai buvo pateiktas 2017-03-27 prašymas dėl triukšmo barjero įrengimo ties [...] sklypų ribomis palei valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai (prašymo reg. Nr. A12-874). Pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Plungės rajono savivaldybės administracijoje taisykles, asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo jų užregistravimo Savivaldybės administracijoje (33 p.). Tai reiškia, jog mano prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2017-04-25. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakymas į 2017-03-27 prašymą iki šiol negautas. Prašau nedelsiant pateikti detalią informaciją, kokie veiksmai buvo atlikti nagrinėjant mano 2017-03-27 prašymą (reg. Nr. A12-874), nurodant konkrečių atliktų veiksmų datas bei jų rezultatus.“

10. Savivaldybės administracijos 2017-07-14 rašte Nr. AS-4316 Pareiškėjai nurodyta, kad atsakoma į 2017-03-21 ir 2017-05-31 kreipimusis, pažymint: „Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai išnagrinėjo Jūsų rašte pateiktą informaciją. Informuojame, kad rengiant valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruožo nuo 0,066 km iki 3,10 km rekonstravimo, įrengiant žiedinę sankryžą, pėsčiųjų ir dviračių takus bei jungiamuosius kelius, projektinę dokumentaciją, buvo atliekamas planuojamos ūkinės veiklos atrankos poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu buvo atliktas ir įvertintas triukšmo sklaidos modeliavimas ir oro taršos emisijų įvertinimas. Aplinkos apsaugos agentūros atrankos išvados vienas iš motyvų, kuriuo buvo remiamasi priimant išvadą, buvo: „... įvykdžius krašto kelio rekonstrukcijos darbus, pagerės akustinė aplinka rekonstruojamo ruožo aplinkoje, o triukšmo lygio viršijimų dėl naujos kelio dangos nebus. Triukšmo lygiai atitiks HN33:2011 nurodytas ribines vertes. Papildomų triukšmo mažinančių priemonių įdiegimas nebūtinas“. Vadovaujantis atrankos išvados 6.1 punkto nuostatomis, vykdomos veiklos metu paaiškėjus, kad daromas didesnis poveikis aplinkai už informacijoje atrankos išvadai pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės nedelsdamas taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones. Todėl Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, vertindamas 2017-05-18 per „Infostatybą“ pateiktą paraišką Nr. CP-82-170518-00194 patikrinti projektą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruožo nuo 0,066 km iki 3,10 km rekonstravimo techninis darbo projektas“, vadovavosi aukščiau įvardytos atrankos išvados nuostatomis ir, atsižvelgdamas į Jūsų ir kitų gyventojų prašymus, nederino projekto, kartu su kitomis pastabomis nurodydamas motyvą, kad „atliekant esamos situacijos triukšmo lygio nustatymą, nebuvo remtasi natūriniais matavimais. Atlikus modeliavimą, nustatyta, kad triukšmo lygio viršijimas yra net 7 gyvenamųjų namų aplinkose, todėl Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į žmonių prašymus ir gindama viešąjį interesą, reikalauja numatyti projektinėje dokumentacijoje privalomus natūrinius triukšmo lygio matavimus po techninio darbo projekto sprendinių įgyvendinimo“. Projekto rengėjai atsižvelgė į pateiktą pastabą ir 2017-06-02 pataisytą projektą pateikė pakartotinai derinti Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui. Projektuotojai projektą papildė, nurodydami, kad „Įvykdžius projekte numatytus darbus, reikia atlikti triukšmo lygio matavimus ir nustatyti, ar triukšmas neviršija leistinų normų. Jei matavimais bus nustatyta, kad triukšmas viršija leistinas normas, reikės numatyti ir įrengti triukšmą mažinančias priemones reikiamose vietose“. Taip pat nurodyta, kad matavimai bus atlikti iki objekto statybos užbaigimo. Kadangi projektas buvo pataisytas pagal derinančios institucijos pastabas, 2017-06-02 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Apibendrinant visą pateiktą informaciją, konstatuojame, kad ties Jūsų žemės sklypais (unikalūs Nr. [...] ir Nr. [...]) triukšmą mažinančios priemonės bus numatomos ir įrengiamos tik tuo atveju, jei, įgyvendinus projekto sprendinius, triukšmas Jūsų gyvenamojo namo aplinkoje viršys leistinas normas. Šis atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

11. Pareiškėjos 2017-07-18 kreipimesi Savivaldybės merui Audriui Klišoniui pažymėta: „[...] 2017-07-14 iš Savivaldybės administracijos gautas raštas Nr. A9-4316, kuriuo atsakyta į 2017-03-21 bei 2017-05-31 mano pateiktus prašymus. Akcentuoju, jog teikdama 2017-05-31 reikalavimą pateikti informaciją prašiau nurodyti konkrečių atliktų veiksmų datas bei jų rezultatus. 2017-07-14 Jūsų rašte Nr. A9-4316 paminėta, jog „rengiant valstybinės reikšmės kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruožo nuo 0,066 km iki 3,10 km rekonstravimo, įrengiant žiedinę sankryžą, pėsčiųjų ir dviračių takus bei jungiamuosius kelius, projektinę dokumentaciją, buvo atliekamas planuojamos ūkinės veiklos atrankos poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu buvo atliktas ir įvertintas triukšmo sklaidos modeliavimas ir oro taršos emisijų įvertinimas“. Atlikto vertinimo data bei rezultatai nenurodyti. Prašau nedelsiant papildomai pateikti informaciją, kada buvo atliktas ir įvertintas triukšmo sklaidos modeliavimas ir oro taršos emisijų įvertinimas, kas jį atliko bei pateikti atlikto vertinimo kopiją. Nesant galimybės pateikti atlikto vertinimo ataskaitos kopijos, prašau sudaryti sąlygas iki 2017-07-25 susipažinti su vertinimu man atvykus į Savivaldybę. Taip pat prašau paaiškinti Jūsų rašte pateiktų teiginių reikšmę („vykdomos veiklos metu paaiškėjus, kad daromas didesnis poveikis aplinkai už informacijoje atrankos išvadai pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės nedelsdamas taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones“ ir „matavimai bus atlikti iki objekto statybos užbaigimo“): a) Kas yra Jūsų minimas „veiklos vykdytojas“, kuris neatitikus poveikio aplinkai nustatytiems rodikliams privalės nedelsdamas taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones?; b) Koks numatytas objekto statybos užbaigimo terminas?; c) Kodėl poveikio aplinkai ir triukšmo sklaidos natūriniai matavimai bus atlikti neužbaigus statybos? Kiek gali būti tikslūs tokių vertinimų rezultatai?; d) Kas, kada ir kokiomis lėšomis organizuos pakartotinio poveikio aplinkai bei triukšmo sklaidos vertinimo atlikimą tam, kad taršos rodikliai būtų patikrinti pradėjus netrukdomą veiklos vykdymą minėtame kelio ruože? Atkreipiu dėmesį, jog atsakymą turiu gauti nedelsiant tam, kad esant pagrindui galėčiau pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta teise apskųsti 2017-07-14 raštą Nr. A9-4316.“

12. Savivaldybės administracija 2017-07-21 raštu Nr. AS-4468 Seimo kontrolierių informavo: „Savivaldybės administracijoje 2017-03-27 buvo gautas Pareiškėjos prašymas, kuris 2017 03 31 per dokumentų valdymo sistemą „Kontorą“ buvo pavesta perduoti prašyme pateiktą informaciją projekto rengėjams ir išnagrinėti prašymą Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojui Tomui Jociui (toliau vadinamas – Vykdytojas). Vykdytojas žodžiu (telefonu) detaliai informavo Pareiškėją apie atliktą triukšmo sklaidos modeliavimą ir Aplinkos apsaugos agentūros atrankos išvadą, kad papildomų triukšmo mažinančių priemonių įdiegimas nebūtinas, ir tai, kad Savivaldybės administracijos specialistų pasitarimo metu nuspręsta, kad Savivaldybė kaip derinanti institucija, projekto derinimo metu reikalaus iš „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.166 Plungė–Vėžaičiai ruožo nuo 0,066 km iki 3,10 km rekonstravimo techninis darbo projektas“ rengėjų, kad projekte būtų numatyta atlikti triukšmo lygio matavimus ir nustatyti, ar triukšmas neviršija leistinų normų. Kadangi konkretūs sprendiniai, susiję su triukšmo mažinimo priemonių įdiegimu, neparengus projekto ir nesuderinus jo sprendinių su derinančiomis institucijomis, nebuvo aiškūs, Pareiškėja buvo informuota, kad apie konkrečius projekto sprendinius bus informuota, tik kai bus parengtas projektas. Aukščiau minimas projektas buvo parengtas ir jam išduotas statybą leidžiantis dokumentas 2017-06-02, o „Pėsčiųjų–dviračių ir pėsčiųjų takų, jungiamojo kelio palei valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruožą nuo 0,066 km iki 3,10 km (Žaltakalnio ir J. Tumo–Vaižganto gatvėse) tiesimo techninis darbo projektas“ statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2017-06-22, todėl 2017-07-14 raštu Nr. AS-4316 Pareiškėja buvo informuota apie Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktas pastabas projekto derinimo metu, projektuotojų pateiktą atsakymą į pastabas, bei patvirtintus projekto sprendinius, susijusius su triukšmą mažinančiomis priemonėmis ties žemės sklypais (unikalus Nr. [...] ir unikalus Nr.[...]). [...].“

13. Seimo kontrolieriui paprašius Savivaldybės administracijos pateikti konstruktyvų siūlymą, kaip būtų galima spręsti Pareiškėjos skunde nurodytą triukšmo sumažinimo ties žemės sklypais problemą iš esmės, Savivaldybės administracijos 2017-07-21 raštu Nr. AS-4468 atsakyta: „[...] Jei po projekto įgyvendinimo triukšmo lygis viršys ribines vertes, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kaip kelio savininkas, savo lėšomis turės papildomai numatyti ir įrengti konkrečias triukšmą mažinančias priemones, kaip numatyta valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruožo nuo 0,066 km iki 3,10 km rekonstravimo techniniame darbo projekte.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

14. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas: 5 straipsnio 3 dalis: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

15. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas: 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas: „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: [...] 6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“ 6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: [...] 35) savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas. [...].“

16. Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas: 1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis „1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką.“ 3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos „1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. [...] 5. Informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas.“ 4 straipsnis. Institucijos pareiga teikti dokumentus pareiškėjams „1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“ 6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai „Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; [...].“ 14 straipsnis. Prašymo nagrinėjimo terminai „1. Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Jeigu pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti ar papildyti prašymą, prašymo nagrinėjimo ir dokumentų pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo institucijoje dienos.“ 15 straipsnis. Atsisakymas pateikti dokumentus 1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką.“

17. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas: 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis „Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administravimo procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą [...].“ 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos „[...] 9. Individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. [...] 14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. 15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.“ 3 straipsnis. Viešojo administravimo principai Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: [...] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; [...].“ 8 straipsnis.  Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą „1. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. 2. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.“ 23 straipsnis. Skundo priėmimas ir nagrinėjimas „1. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. [...].“

18. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (2015-08-26 nutarimo Nr. 913 redakcija su pakeitimais) nuostatas: „1. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau – institucijos). [...] 4. Taisyklėse vartojamos sąvokos: 4.1. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. 4.2. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. [...] 34. Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. 35. Jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. [...] 47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: [...] 47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; [...] 50. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

19. Pagal Tarnybos Skyriaus 2017-02-20 rašto rengimo metu galiojusius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų reikalavimus: „[...] 3. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). 4. Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. [...] 15. Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados. [...].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo: „[...] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių [...]. […] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms [...] taip pat teisės aktuose reglamentavus asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) [...].“

Tyrimo išvados

21. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos, išskiriant šias dalis: 21.1. dėl triukšmo mažinimo priemonių taikymo; 21.2. dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo; 21.3. dėl Tarnybos Skyriaus pareigūnų veiksmų, teikiant 2017-02-20 reikalavimą pašalinti gyvatvorę.

Dėl triukšmo mažinimo priemonių taikymo

22. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su triukšmo mažinimo priemonių taikymo klausimo sprendimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 22.1. Tarnybos Skyrius pareikalavo, kad Pareiškėja iškeltų ties jai priklausančiais žemės sklypais šalia valstybinės reikšmės krašto kelio esančią gyvatvorę (žr. pažymos 6 punktą). Pareiškėjos teigimu, gyvatvorė buvo užsodinta, siekiant apsisaugoti nuo dulkių ir triukšmo, todėl įvykdžius Tarnybos Skyriaus nurodymą, gyvenamoji ir poilsio aplinka taptų kenksminga (žr. pažymos 8 punktą). Dėl šios priežasties Pareiškėja kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama, atliekant kelio rekonstravimo darbus, ties jai priklausančiais žemės sklypais įrengti barjerą, kuris apsaugotų nuo triukšmo, dulkių bei vibracijos (žr. pažymos 8 punktą). Pareiškėjos kreipimųsi nagrinėjimo klausimu Seimo kontrolierius pasisako atskiroje pažymos dalyje (žr. pažymos 24–27 punktus); 22.2. Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, vertindamas pateiktą paraišką patikrinti projektą, reaguodamas į Pareiškėjos ir kitų asmenų prašymus dėl triukšmo mažinimo priemonių taikymo, nederino valstybinės reikšmės krašto kelio rekonstravimo projekto. Projekto rengėjui buvo pateiktas reikalavimas numatyti privalomus triukšmo lygio matavimus, įgyvendinus techninio darbo projekto sprendinius. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas, papildžius projektą pagal derinančios institucijos pastabas (žr. pažymos 8 punktą); 22.3. Iš Savivaldybės administracijos 2017-07-14 rašte nurodytos informacijos (žr. pažymos 10 punktą) neaišku, kada bus atliekami triukšmo lygio matavimai – „iki statybos objekto statybos užbaigimo“ ar „įgyvendinus projekto sprendinius“. Į šį klausimą Pareiškėja atkreipė dėmesį ir Savivaldybės administracijai pateiktame 2017-07-18 kreipimesi (žr. pažymos 11 punktą).

23. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundas nagrinėtinas kitoje institucijoje, skundo tyrimas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, kad triukšmo lygio nustatymo ir jo mažinimo poreikio klausimas spręstinas, įgyvendinus projekto sprendinius (žr. pažymos 10 ir 13 punktus), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šios X skundo dalies tyrimas nutrauktinas.

Dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo

24. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su Pareiškėjos kreipimųsi Savivaldybės administracijoje nagrinėjimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 24.1. Pareiškėja kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų neveikimo, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikiant atsakymų į kreipimusis (žr. pažymos 2 ir 4 punktus); 24.2. Pareiškėjos 2017-03-27 kreipimasis (žr. pažymos 8 punktą) vertintinas kaip prašymas priimti administracinį sprendimą (žr. pažymos 18 punktą), t. y. spręsti triukšmo barjero įrengimo klausimą; 24.3. Pareiškėjos 2017-05-31 kreipimasis (žr. pažymos 9 punktą) vertintinas ir kaip skundas dėl netinkamo jos prašymo nagrinėjimo, ir kaip prašymas suteikti informaciją apie 2017-03-27 prašymo nagrinėjimo metu atliktus konkrečius veiksmus (žr. pažymos 16 ir 18 punktus); 24.4. Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus bei skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (žr. pažymos 17 ir 18 punktus). Įstatymų leidėjas prašymo nagrinėjimą apibrėžęs kaip institucijos veiklą, apimančią asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą bei atsakymo asmeniui parengimą. Asmenų prašymų suteikti informaciją nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (žr. pažymos 16 punktą). Šiame įstatyme įtvirtinta institucijų pareiga teikti informaciją, o atsisakyti tai daryti galima, tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Įstatymų leidėjas įpareigoja valstybės institucijas informaciją teikti, vadovaujantis išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo principais. Atsakymo į asmens prašymą parengimui nustatytas 20 darbo dienų terminas, kuris gali būti pratęstas dėl objektyvių priežasčių (žr. pažymos 18 punktą). Tokiu atveju nustatytas reikalavimas raštu informuoti asmenį apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastį; 24.5. Atsakymą į Pareiškėjos 2017-03-27 kreipimąsi Savivaldybės administracija pateikė tik 2017-07-14 (žr. pažymos 10 punktą), pažeidžiant nustatytą 20 darbo dienų terminą (žr. pažymos 19 punktą), po pakartotinio Pareiškėjos 2017-05-31 kreipimosi (žr. pažymos 9 punktą), bei Seimo kontrolieriaus kreipimosi pateikti skundo tyrimui reikalingą informaciją. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad Pareiškėja būtų informuota apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Savivaldybės administracijos teiginys, kad Pareiškėja apie nurodytas aplinkybes buvo informuota žodžiu (žr. pažymos 12 punktą), nėra tinkamas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punkte nustatyto reikalavimo informuoti pareiškėją apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą (žr. pažymos 18 punktą) įgyvendinimas; 24.6. Savivaldybės administracijos 2017-07-14 rašte (žr. pažymos 9 punktą) nėra informacijos apie konkrečių veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjos 2017-03-27 kreipimąsi, atlikimo datas ir rezultatus. Šis klausimas nagrinėtinas, rengiant atsakymą į Pareiškėjos 2017 07 18 kreipimąsi (žr. pažymos 11 punktą).

25. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 20 punktą), kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr. pažymos 14 punktą), numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms.

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjant Pareiškėjos 2017 03 27 ir 2017-05-31 kreipimusis Savivaldybės administracijoje, buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių asmenų prašymų nagrinėjimą, reikalavimai (žr. pažymos 16, 18 ir 24 punktus), teisėtumo ir atsakingo valdymo principai (žr. pažymos 14, 15 ir 20 punktus) ir Pareiškėjos teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 17 punktą). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X skundo dalis pripažintina pagrįsta.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius turėtų užtikrinti: 27.1. atsakymo į Pareiškėjos 2017-05-31 ir 2017-07-18 kreipimusis (žr. pažymos 9 ir 11 punktus), parengimą teisės aktų nustatyta tvarka (jei dar nepateiktas toks atsakymas Pareiškėjai); 27.2. Savivaldybės administracijoje nagrinėjant asmenų prašymus suteikti informaciją, būtų laikomasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (žr. pažymos 16 punktą) reikalavimų, bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimo atsakymą į prašymą (informaciją) pateikti raštu, atsižvelgiant į prašymo turinį (žr. pažymos 18 punktą).

Dėl Tarnybos Skyriaus pareigūnų veiksmų, teikiant 2017-02-20 reikalavimą pašalinti gyvatvorę

28. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 28.1. Tarnybos Skyriaus 2017-02-20 raštu Pareiškėjai pateikė nurodymą iškelti gyvatvorę tarp valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruože nuo 0,066 km iki 3,10 km ir privačių žemės sklypų (žr. pažymos 6 punktą); 28.2. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Tarnybos funkcija (žr. pažymos 19 punktą). Tarnybos pareigūnai žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją vykdo, atlikdami žemės naudojimo patikrinimus; 28.3. Tarnybos Skyriaus 2017-02-20 rašte išdėstytas nurodymas iškelti gyvatvorę (žr. pažymos 6 punktą) nepagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie atliktą patikrinimą vietoje, konstatuotą žemės netinkamo naudojimo faktą (žr. pažymos 7 punktą); 28.4. Įstatymų leidėjas yra nustatęs imperatyvų reikalavimą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nurodyti jo apskundimo tvarką (žr. pažymos 17 punktą).

29. Apibendrinant, darytina išvada, kad teikiant Tarnybos 2017-02-20 nurodymą Pareiškėjai, buvo pažeisti viešojo administravimo subjektų veiklos objektyvumo ir teisėtumo principai (žr. pažymos 17, 19 ir 20 punktus). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X skundo dalis pripažintina pagrįsta.

30. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui tikslinga siūlyti, įgyvendinant tarnybinio bendradarbiavimo principą, informuoti, ar Pareiškėjos skunde nurodyta gyvatvorė trukdo įgyvendinti krašto kelio rekonstravimo projektą, bei pateikti poziciją dėl galimybės gyvatvorės pašalinimo klausimą spręsti, įgyvendinus projektą (įvertinant Pareiškėjos teiginį, jog gyvatvorė buvo užsodinta, siekiant apsaugoti gyvenamąją aplinką nuo dulkių ir triukšmo, bei į tai, kad Pareiškėjai dar nepateikta išsami informacija į jos kreipimusis, susijusius su triukšmą mažinančių priemonių taikymu).

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas turėtų užtikrinti, kad sprendžiant klausimus dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės, būtų laikomasi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų reikalavimų ir nurodymai dėl valstybinės žemės atlaisvinimo būtų pagrįsti objektyviais duomenimis, t. y. atliktų faktinių patikrinimų pagrindu.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Raimondas Šukys nusprendžia: X skundo dalies tyrimą dėl triukšmą mažinančių priemonių taikymo nutraukti.

33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Raimondas Šukys nusprendžia: X skundo dalį dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo pripažinti pagrįsta.

34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas nusprendžia: X skundo dalį dėl Tarnybos Skyriaus pareigūnų veiksmų, teikiant 2017-02-20 reikalavimą pašalinti gyvatvorę, pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

35.1. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui – informuoti, ar Pareiškėjos skunde nurodyta gyvatvorė trukdo įgyvendinti krašto kelio rekonstravimo projektą, bei pateikti poziciją dėl galimybės gyvatvorės pašalinimo klausimą spręsti, įgyvendinus projektą (įvertinant Pareiškėjos teiginį, jog gyvatvorė buvo užsodinta, siekiant apsaugoti gyvenamąją aplinką nuo dulkių ir triukšmo, bei į tai, kad Pareiškėjai dar nepateikta išsami informacija į jos kreipimusis, susijusius su triukšmą mažinančių priemonių taikymu).

35.2. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui – 35.2.1. atsakymo į Pareiškėjos 2017-05-31 ir 2017-07-18 kreipimusis (žr. pažymos 9 ir 11 punktus), parengimą teisės aktų nustatyta tvarka (jei dar nepateiktas toks atsakymas Pareiškėjai); 35.2.2. Savivaldybės administracijoje nagrinėjant asmenų prašymus suteikti informaciją, būtų laikomasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (žr. pažymos 16 punktą) reikalavimų, bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimo atsakymą į prašymą (informaciją) pateikti raštu, atsižvelgiant į prašymo turinį (žr. pažymos 18 punktą).

35.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjui – užtikrinti, kad sprendžiant klausimus dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės, būtų laikomasi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų reikalavimų ir nurodymai dėl valstybinės žemės atlaisvinimo būtų pagrįsti objektyviais duomenimis, t. y. atliktų faktinių patikrinimų pagrindu.

Apie sprendimus dėl pateiktų rekomendacijų Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir X raštu informuoti iki 2017-09-25.

Seimo kontrolierius        Augustinas Normantas

Seimo kontrolierius        Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/2-848
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį