Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VŠĮ ROKIŠKIO PSICHIATRIJOS LIGONINĘ

SKUNDO ESMĖ

1.     Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017-05-17 gavo X (toliau vadinama - Pareiškėjas) skundą dėl VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės (toliau vadinama – Ligoninė) darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai apribojus Pareiškėjo laisvę, prievarta laikant Ligoninėje.

2.     Pareiškėjas skunde, be kitų aplinkybių, nurodo: 2.1.    „2011 metais Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (įsakymas buvo priimtas 2011-09-22 d. civ. b. Nr. [...], vėliau panaikintas ir ieškinys buvo išnagrinėtas iš esmės) Utenos psichiatrų-ekspertų komisija atliko ekspertizę ir nustatė, kad esu veiksnus – suvokiu savo veiksmus ir galiu juos valdyti“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). 2.2.   „2016 metais Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu taip pat paskyrė psichiatrinę ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, kad esu pakaltinamas“. 2.3.   „Tokiu būdu yra nustatyta, kad aš, kaip psichiškai sveikas žmogus, neteisėtai prievarta esu laikomas [Ligoninėje], mano konstitucinė teisė į laisvę yra grubiai pažeidžiama, ribojant ją be teisėto pagrindo.“

3.       Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo: „[...] ištirti ir man atsakyti, kokiu pagrindu, būdamas psichiškai sveikas žmogus – veiksnus ir pakaltinamas, tai yra neturintis psichikos sutrikimo, dėl kurio mane reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, esu per prievartą laikomas [Ligoninėje].“

TYRIMAS IR IŠVADOS               

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, Seimo kontrolierius dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į Ligoninę ir į Kauno apylinkės teismą.

5.   Iš Ligoninės pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:                 5.1.    „[...]. [Pareiškėjas] yra veiksnus. Pareiškėjui nenustatyta globa (rūpyba).“                 5.2.    „Duomenų apie [pažymos 2.1 punkte] nurodytą bylą bei ekspertize neturime.“                 5.3.  „Kauno apygardos teismo 1995-12-12 nutartimi Pareiškėjas pripažintas padaręs visuomenei pavojingas veikas, numatytas BK 146 str. 1 d., 271 str. 1 d., 118 str. 4 d., 105 str. 7 p., vadovaujantis BK 12 str., jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė - gydymas psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. [...].“              5.4.  „Teismo psichiatrinę ekspertizę skiria ir pakaltinamumo klausimą sprendžia ne prokuratūra, o teismas. Teismo psichiatrinės ekspertizės išvados yra teikiamos teismui. Apie prokuratūros vykdomus ikiteisminius tyrimus [Ligoninė], kaip trečioji šalis, nėra informuojama. Šiuo metu Pareiškėjui tęsiamas priverstinis gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, vadovaujantis Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-05-29 nutartimi. [...].“              5.5.   „Pareiškėjui teismo nutartys, kaip ir teismo šaukimai, teismo siunčiami ir įteikiami asmeniškai, registruotu paštu. Teismo nutarties įsiteisėjimo bei apskundimo tvarka ir terminas nurodomi pačioje nutartyje. Savo teise apskųsti teismo nutartis Pareiškėjas aktyviai naudojasi nuo pat 1999 m. (Lietuvos apeliacinio teismo 1999-01-20 nutartis), reguliariai, kas l-2 [metus] skųsdamas teismo nutartis. Paskutinį kartą Pareiškėjo apskųsta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutartis dėl priverstinio gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsimo, išnagrinėta ir palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2016-12-23 nutartimi.“              5.6.   „Pareiškėjas supažindinamas su savo teisėmis bei pareigomis pasirašytinai, nuo pat tokių reikalavimų atsiradimo, bei kaskart, pasikeitus Ligoninės ar skyriaus, kuriame buvo ar yra gydomas, taisyklėms. [...].“              5.7.   „Ligoninėje yra patvirtinta Kokybės vadybos sistemos procedūra P22:2004 „Paciento skundų ir prašymų nagrinėjimas“, kuria vadovaujamasi, nagrinėjant pacientų skundus. [...]. Ligoninės Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus (kuriame [šiuo metu] gydomas Pareiškėjas) vidaus tvarkos taisyklių VI dalyje patvirtinta „Ginčų ir konfliktų sprendimo tvarka“. Su vidaus tvarkos taisyklėmis Pareiškėjas supažindintas pasirašytinai [...]. Jokių skundų dėl nepagrįsto hospitalizavimo ar neteisėto laikymo iš Pareiškėjo Ligoninė nėra gavusi. [...].“              5.8.   Kauno apygardos teismo 1995-12-12 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. [...] (kopija), be kita ko, nurodyta:              5.8.1. „[...]. Atlikus stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę nustatyta, kad [Pareiškėjas] visuomenei pavojingų veikų padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtine psichine liga – šizofrenija, [...]. [Pareiškėjas] visuomenei pavojingų veikų padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Jam reikalingas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis [...].“               5.8.2. „[...]. Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 360-362 str., nutarė:               [Pareiškėją] pripažinti  padarius pavojingas visuomenei veikas, numatytas LR BK 146 str. 1 d. (sena įstatymo redakcija), 271 str. 1 d., 118 str. 4 d. ir 105 str. 7 p., ir vadovaujantis LR BK 12 str., jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir paskirti [Pareiškėjui] priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – patalpinant jį gydymui psichiatrinėje ligoninėje griežtojo stebėjimo sąlygomis. [...].“               5.9. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-05-29 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. [...] nutartyje, be kita ko, nurodyta:               5.9.1. „Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja A, [...], neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo [Ligoninės] teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsimo [Pareiškėjui], [...], nustatė:              1995-12-12 Kauno apygardos teismo nutartimi [Pareiškėjas] padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 146 str. l d., 271 str. l d., 118 str. 4 d., 105 str. 7 p. (1961 m. BK redakcija) uždraustas veikas, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir jam paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė - patalpinimas gydymui psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis ir iki šiol [Pareiškėjui] taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis.               [Ligoninės] teikimu prašoma [Pareiškėjui] priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsti. [...].“               5.9.2. „Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje konstatuojama, kad [Pareiškėjo] psichinė būklė stebėjimo laikotarpyje išlieka be esminių pasikeitimų, nepakankamai stabili. [...]. Klinikiniame vaizde išlieka neklusnus, nesikeičiantis elgesys, pykčio afektai personalo atžvilgiu, pasikartojantys to paties pobūdžio sąmoningi vidaus tvarkos pažeidimai, personalo nurodymų ignoravimas, tyčinis personalo trukdymas (po keliolika kartų reikalaujama kas keletą minučių išleisti paskambinti taksofonu). Net ir griežtai struktūrizuotoje aplinkoje nesugeba ir nesistengia laikytis skyriaus tvarkos, verčia personalą ir kitus pacientus laikytis jo tvarkos, todėl gyvena palatoje vienas. Su gydytojais nebendradarbiauja. Išlieka nesugebėjimas laikytis socialinių normų, abejingumas kitų žmonių jausmams, emocinis bukumas, egocentriškumas. Savo elgesio motyvų niekaip nepaaiškina. Abejingai šypsodamasis komisijai, pasakojo, kad nori pasilikti sustiprinto stebėjimo skyriuje, nes jam „Čia gerai“. [...]. Komisija rekomenduoja [Pareiškėjui] priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą pratęsti.              5.9.3. „Iš pateiktos byloje gydytojų komisijos išvados aprašomosios dalies matyti, kad per stebimą laikotarpį [Pareiškėjo] elgesyje psichikos paūmėjimų, agresijos, impulsyvumo nestebėta. 2017-03-13 rasti laikyti neleidžiami daiktai, iš kur gauti, nenustatyta. Psichikoje išlieka neproduktyvaus, rezonuojančio mąstymo, gynybiškas, šaltų emocijų, nuotaika lygi, be afektų, į klausimus atsako teisingai, [...], pagalvodamas, save visur pateisina, į jam nepalankius klausimus atsakyti vengia. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų nėra.“               Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad nors [Pareiškėjui] taikomas palaikomasis gydymas, tačiau jo psichinė būklė išlieka be esminių pasikeitimų ir nepakankamai stabili. Dėl kritikos nebuvimo jo socialinis pavojingumas laikytinas pakankami nesumažėjusiu. Taip pat teismas daro išvadą, kad [Pareiškėjas] kelia padidintą pavojų aplinkiniams, jis nebendradarbiauja, griežtai struktūrizuotoje aplinkoje nesugeba ir nesistengia laikytis vidaus tvarkos, išlieka nesugebėjimas laikytis socialinių normų, todėl manytina, kad lengvesnėmis stebėjimo sąlygomis jo priežiūra dar nebūtų tinkama, todėl teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratesimo laikytinas pagrįstu.               5.9.4. „Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies l punktu ir 5 dalimi, 440 straipsniu, teismas nutaria:               [Ligoninės] teikimą tenkinti.               Pratęsti [Pareiškėjui] priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.                Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.“

6.  Iš Kauno apylinkės teismo pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta: 6.1. „[...] Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2006 - 2007 metais Kauno (miesto) apylinkės teisme buvo nagrinėjami teikimai dėl [Pareiškėjui] taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo/pakeitimo.“ 6.2.  „Kauno apylinkės teisme nebuvo (nėra) nagrinėjama bylų dėl Pareiškėjo pripažinimo veiksniu (ribotai veiksniu, neveiksniu), globos (rūpybos), pakaltinamumo nustatymo.“ 6.3. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-11 nutartyje (teikimas Nr. [...]), be kita ko, nurodyta: 6.3.1. „Kauno miesto apylinkės teismo teisėja B, [...] teismo posėdyje išnagrinėjo VĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės l. e. direktorės pareigas Zitos Liubertienės prašymą dėl nutarties patikslinimo, nustatė:             Kauno apygardos teismo 1995-12-12 nutartimi [Pareiškėjas] pripažintas padaręs pavojingas visuomenei veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 146 str. 1 d., 271 str. 1 d., 118 str. 4 d. ir 105 str. 7 p., vadovaujantis LR BK 12 str., jis nuo baudžiamosios atsakomybes atleistas ir paskirta [Pareiškėjui] priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė - patalpinant jį gydymui psichiatrinėje ligoninėje griežtojo stebėjimo sąlygomis. 2007-07-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstas [Pareiškėjui] paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis vykdymas.             VĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės 1. e. direktorės pareigas Zita Liubertienė prašo patikslinti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, nurodant, kur turi būti vykdoma priverčiama medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas.             Prokuroras siūlo prašymą tenkinti.             Prašymas tenkintinas. 6.3.2.  „2007-07-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis tikslintina nurodant, kad [Pareiškėjui] paskirta priverčiama medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis vykdomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (Lietuvos Respublikos BPK 403 str. (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija).“ 6.3.3. „Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362 str., 403 str., nutarė: Prašymą tenkinti.             Patikslinti 2007-07-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, nurodant, kad „X, [...], priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti, priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis vykdyti Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje“.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

7. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:             7.1.      Įstatymai: 7.1.1.   Konstitucijoje nustatyta:             20 straipsnis – „Žmogaus laisvė neliečiama. [...]. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. [...].“             109 straipsnis – „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. [...].“             114 straipsnis – „Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.“ 7.1.2. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:             12 straipsnio 4 dalis – „Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.“             17 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius [...] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: [...]; 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme; [...]. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas. [...].“             191 straipsnio 1 dalis – „Seimo kontrolierių įstaiga yra laikoma nacionaline prevencijos institucija pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą.“             191 straipsnio 3 dalis – „Laisvės apribojimo vieta yra bet kuri Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanti ar jos kontroliuojama vieta, kurioje asmenų laisvė yra arba gali būti apribota, vadovaujantis valdžios įstaigos sprendimu ar jai paraginus arba su jos pritarimu ar sutikimu. Laisvės apribojimo vietomis laikytinos: [...]; 4) psichiatrijos įstaigos; [...].“ 7.1.3. Teismų įstatyme nustatyta:             1 straipsnio 3 dalis – „Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.“ 3 straipsnio 4 dalis – „Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. [...].“ 7.1.4. Baudžiamajame kodekse nustatyta: 98 straipsnis – „1. Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: [...]; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. [...]. 4. Stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. 5. Stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare. 6. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.“ 7.1.5. Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta: 102 straipsnis – „Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Tais atvejais, kai prašymas atnaujinti praleistą terminą paduodamas ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teismui, gali būti rengiamas posėdis, apie kurį pranešama prašančiam atnaujinti terminą asmeniui ir kitiems proceso dalyviams. Pakartotiniai prašymai atnaujinti praleistą terminą nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių.“ 404 straipsnis – „Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Apeliaciniai ir kasaciniai skundai paduodami ir nagrinėjami pagal šio Kodekso VI ir VIII dalyse nustatytas taisykles.“ 405 straipsnio 3 dalis – „Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.“ 405 straipsnio 4 dalis – „Dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. Sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Teisėjas turi teisę reikalauti, kad į posėdį būtų pristatytas asmuo, kuriam pratęsiama, keičiama ar panaikinama priverčiamoji medicinos priemonė, jeigu pagal gydytojų komisijos išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. [...]. 405 straipsnio 5 dalis – „Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas pratęsiamas, jos pakeičiamos ar panaikinamos teismo nutartimi.“ 405 straipsnio 6 dalis – „Teismo nutartis pratęsti, pakeisti ar panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka apskųsti šio Kodekso 404 straipsnyje išvardyti asmenys.“ 7.2. Vyriausybės ir kiti teisės aktai: 7.2.1.  VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės  direktoriaus 2013-02-20 įsakymu Nr. 5 patvirtintose VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse reglamentuojama:             27 punktas – „Pacientas turi teisę susipažinti su ligos istorija ir gauti visą informaciją apie save, kurią turi ligoninės administracija (išskyrus atvejus, kai tai gali iš esmės pakenkti jo sveikatai). Apie tokius apribojimus ar paciento norą susipažinti sprendžia gydantis gydytojas ir tai pažymi ligos istorijoje.

Teismų praktika

8.  Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika  Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-12-21 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs:             „[...] pagal Konstituciją teismai – savarankiška ir nepriklausoma valdžia. Ši konstitucinė   nuostata   reiškia,  kad  teisėjas neprivalo jokiai valstybės institucijai ar pareigūnams pasiaiškinti dėl savo  nagrinėjamų  bylų, [...]. Teisėjo sprendimus proceso įstatymuose nustatyta tvarka gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti tik aukštesnės pakopos teismas. [...].“

Tyrimo išvados

9. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–6 punktai), į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 7 punkte, ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodytą pažymos 8 punkte, konstatuotina:             Pareiškėjas skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Ligoninės darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai priverstinai laikant Pareiškėją Ligoninėje.             Dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierius kreipėsi į Ligoninę ir į Kauno apylinkės teismą.

10. Konstitucijos 20 straipsnyje reglamentuojama, jog žmogaus laisvė neliečiama, ir  niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Seimo kontrolierius taip pat atkreipia dėmesį į Konstitucijos 109 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę (Konstitucijos 114 straipsnis). Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas, be kita ko, gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis to paties teisės akto 98 straipsnio 4 dalies nuostatomis, stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Atitinkamai, stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare (Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 5 dalis). Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, Kauno apygardos teismas 1995-12-12 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. [...] po atliktos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės konstatavo, kad Pareiškėjas visuomenei pavojingų veikų padarymo metu sirgo šizofrenija, visuomenei pavojingų veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, todėl sprendė, kad Pareiškėjui reikalingas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis (pažymos 5.8.1 punktas). Minėta 1995-12-12 nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė pripažinti Pareiškėją  padarius pavojingas visuomenei veikas ir atleisti Pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės bei paskirti jam priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, patalpinant gydymui psichiatrinėje ligoninėje griežtojo stebėjimo sąlygomis (pažymos 5.8.2 punktas).

11. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko ir jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, jog teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta, jog teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą (jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė); pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę. Taip pat pažymėtina, jog dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. Sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas (Baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalis). Seimo kontrolierius akcentuoja, kad, remiantis minėto teisės akto 405 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas pratęsiamas, jos pakeičiamos ar panaikinamos teismo nutartimi.              Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas pagal Ligoninės teikimą išnagrinėjo jos prašymą pratęsti Pareiškėjui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę (stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis) ir 2017 05-29 priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. [...] konstatavo, jog Pareiškėjo „psichinė būklė išlieka be esminių pasikeitimų ir nepakankamai stabili”, taip pat jog „[Pareiškėjas] kelia padidintą pavojų aplinkiniams, jis nebendradarbiauja, griežtai struktūrizuotoje aplinkoje nesugeba ir nesistengia laikytis vidaus tvarkos, išlieka nesugebėjimas laikytis socialinių normų” (pažymos 5.9.3 punktas), todėl teismas padarė išvadė, kad Ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės (stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis) pratesimo laikytinas pagrįstu ir nutarė Ligoninės teikimą tenkinti (pažymos 5.9.4 punktas).                Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskirtina tikrinti teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Seimo kontrolierius pažymi, kad bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka bei niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo (Teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnio 4 dalis).                Baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis pratęsti, pakeisti ar panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę šio kodekso nustatyta tvarka apskųsti šio 404 straipsnyje išvardyti asmenys. Šio teisės akto 404 straipsnyje reglamentuojama, kad  teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Remiantis to paties teisės akto 102 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis, dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Taigi, jeigu Pareiškėjas mano, kad priverčiamosios medicinos priemonės Ligoninėje jam yra taikomos nepagrįstai, galima kreiptis į teismą, prašant atnaujinti skundo padavimo terminą (nurodant svarbias priežastis).                 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Pareiškėjo skunde keliamas klausimas dėl jo priverstinio gydymo Ligoninėje buvo nagrinėjamas teisme, o dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Pareiškėjui pratęsimo yra priimta įsiteisėjusi Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis. Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kuria remiantis, Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu skundas tuo pačiu klausimus buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (šiuo konkrečiu atveju – aplinkybė, kad skundas tuo pačiu klausimu buvo nagrinėjamas teisme), skundo tyrimas nutraukiamas.

12. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog Ligoninėje pacientų skundai nagrinėjami specialia tvarka. Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje Ligoninė nurodė, kad, nagrinėjant pacientų skundus, vadovaujamasi patvirtintomis kokybės vadybos sistemos procedūra P22:2004 Paciento skundų ir prašymų nagrinėjimas ir Ginčų ir konfliktų sprendimo tvarka. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, Pareiškėjas supažindintas su šiais teisės aktais (savo teisėmis bei pareigomis) bei jų pakeitimais pasirašytinai ir, Ligoninės teigimu, jokių skundų dėl nepagrįsto hospitalizavimo ar neteisėto laikymo iš Pareiškėjo Ligoninė nėra gavusi (pažymos 5.6 ir 5.7 punktai).

13. Apibendrinus pirmiau nurodytas išvadas, konstatuotina, kad Pareiškėjo skundo tyrimas dėl Ligoninės darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai apribojus Pareiškėjo laisvę, prievarta laikant Ligoninėje, yra nutrauktinas.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:                 

X skundo tyrimą dėl VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbuotojų veiksmų (neveikimo), apribojus X laisvę, laikant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nutraukti.        

Seimo kontrolierius                Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/1-706
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį