Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE žEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – Nacionalinė žemės tarnyba arba NŽT) pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl galimybės Vilniaus m. savivaldybės Gurelių kaimo gyventojams naudotis lauko keliu bei kabančiu metalo ir medžio konstrukcijų pėsčiųjų tiltu, jungiančiu Gurelių kaimą ir Šešėlių gatvę, esančią Liudvinavo mikrorajone, Panerių sen., Vilniaus m. savivaldybėje.

2. Pareiškėja skunde ir žodžiu (telefonu) nurodė, kad: 2.1. faktiškai naudojamas kelias ir tiltas, jungiantis Gurelių k. ir Liudvinavo gyvenamąją vietovę, yra būtinas Gurelių k. gyventojams, kadangi Gurelių k. gyventojai viešuoju transportu gali naudotis tik nuo Liudvinavo mikrorajone esančių viešojo transporto stotelių (Gurelių kaime nėra viešojo transporto stotelių); 2.2. Gurelių kaimo gyventojams yra apribota galimybė naudotis minėtu keliu, kadangi praėjimas keliuku per žemės sklypą, priklausantį B ir A (vardai ir pavardės Seimo kontrolieriui žinomi), keliukas yra užtvertas; 2.3. kelias iki Vokės upėje esančio tilto buvo bendro naudojimo, todėl Gurelių k. gyventojai turi teisę vaikščioti šiuo keliu nevaržomai.   3. Pareiškėja Seimo kontrolieriaus prašo padėti išspręsti Gurelių kaimo gyventojams iškilusią problemą.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Pareiškėjos 2015-01-02 skundų Seimo kontrolieriui, registracijos Nr. 4D-2015/1-1 ir Nr. 4D-2015/1-2, bylose saugomuose dokumentuose nurodyta: 4.1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015-06-30 pažymoje Nr. 4D-2015/1-1 „Dėl X skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“: „6. Iš NŽT 2015-03-04 raštu Nr. 1SS-473-(9.5.) „Dėl informacijos pateikimo“, 2015-06-17 elektroniniu paštu pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta: [...] 6.5. [...]. Atsižvelgiant į tai, kad Gurelių kaimo gyventojų prašyme nurodytas de facto (lot. faktiškai, iš tikrųjų) esantis kelias, jungiantis Gurelių ir Liudvinavo gyvenamąsias vietoves, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, darytina išvada, kad iš esmės šis kelias de jure (lot. teisiškai, pagal teisės aktus) reiškia ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) ir gretimų žemės sklypų nuosavybės teisių apribojimą ar kelio servituto nustatymą. [...] Įvertinus Gurelių kaimo gyventojų prašyme nurodytas aplinkybes dėl teisės naudotis de facto (lot. faktiškai, iš tikrųjų) esančiu keliu, jungiančiu Gurelių ir Liudvinavo gyvenamąsias vietoves, darytina išvada, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąrašą atvejų, kai Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę administraciniu aktu nustatyti servitutą.“ [...]

Išvados

[...] 17. Ginčo kelias, kuriuo Gurelių gyventojai patenka į Liudvinavą, anksčiau ėjo per Žemės sklypą [...] (pažymos 7.2 papunktis). Šiuo metu Ginčo kelias prasideda ties žemės sklypu (kadastro Nr. [...]) (iš S. Ušinsko gatvės (žemės sklypo kadastro Nr. [...]) pusės) ir tęsiasi palei Vokės upę, per kitus privačius žemės sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad Ginčo kelias teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, t. y. jis yra faktiškai naudojamas (pažymos 6.5 papunktis). [...] 27. [...], Seimo kontrolierius rekomenduoja: [...]; 27.2. Vilniaus miesto savivaldybės [toliau vadinama - Savivaldybė] administracijos direktoriui [...]: [...]; 27.2.2. įvertinti visuomenės poreikį įrengti gatvę arba (ir) pėsčiųjų taką nuo Gurelių iki Liudvinavo, per Vokės upėje esantį tiltelį.“ 4.2. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015-04-17 pažymoje Nr. 4D-2015/1-2 „Dėl X skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“: „8.2. nuosavybės teisė į [...] valdytą 1,8064 ha žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) dalį ([...]) ir į 1,6972 ha žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) dalį ([...]) 2010-08-03 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. [...] pagrindu perėjo Pareiškėjai, [...]; [...] 19. 2003-04-01 sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo [...] [C, vardas ir pavardė Seimo kontrolieriui žinomi] atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 5,07 ha žemės sklypą Nr. [...] (unikalus Nr. [...]) bendrosios dalinės nuosavybės teise su [...] [D, vardas ir pavardė Seimo kontrolieriui žinomi] ([...] [C] – 1,27 ha dalį, ([...] [D] – 3,80 ha dalį) (pažymos 6.2 papunktis). Plotų kontūrų skaičiavimo žiniaraštyje nurodyta, kad šio žemės sklypo teritorijoje buvo du bendrojo „naudojimo keliai – 6 m pločio kaimo gatvė ir 5 m pločio lauko gatvė“, kurie buvo įsiterpę į 5,07 ha žemės sklypą Nr. [...] (unikalus Nr. [...]), t. y. šie keliai nebuvo įskaičiuoti į šio žemės sklypo plotą (pažymos 6.3 ir 6.5 papunkčiai). [...]  23. Detaliuoju planu buvo pertvarkyta teritorija, esanti prie J. Janonio, Gurelių, Lentvario gatvių ir Vokės upės, Panerių seniūnijoje. Remiantis detaliojo plano sprendiniais, 1,6972 ha žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) buvo pertvarkytas padalijant jį į 11 žemės sklypų, o 1,8064 ha žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) buvo pertvarkytas padalijant jį į 21 žemės sklypą bei keičiant šių padalintų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Pagal Detaliojo plano sprendinius, 5 m bendrojo naudojimo kelias, pažymėtas žemė sklypo (unikalus Nr. [...]) plane, skyręs 1,6972 ha žemės sklypą (kadastro Nr. [...]) ir 1,8064 ha žemės sklypą (kadastro Nr. [...]), buvo panaikintas, o šio kelio užimama teritorija padalinta į tris dalis: [...]. [...]. Kadangi 5 m bendro naudojimo kelias („5 m pločio lauko gatvė“) nebuvo įskaičiuotas į žemės sklypo (unikalus Nr. [...]), o po kadastrinių matavimų – į 1,6972 ha žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) ir 1,8064 ha žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plotą, t. y. žemė, užimta šiuo keliu, nebuvo privatizuota (pažymos 15 punktas), Pareiškėjai šis plotas gali būti parduodamas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatomis [...].“ 4.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016-06-06 rašte Nr. 49SFN-1000-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ – „buvo pamatuotos vielinės tvoros, kurios juosia tris žemės sklypus (kadastro Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...]), t. y. bendrą Žemės sklypo Nr. [...] savininkų naudojamą teritoriją. Tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas, nustatyta, kad užimta valstybinė žemė [...], valstybinės žemės užimamas plotas – 90 kv. m. Pamatuota Žemės sklypo Nr. [...] šiaurės rytų pusėje esanti jaunų eglių eilė, kurios ilgis 16,19 m. bei akmenų krūvos, supiltos žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), priklausančio Vilniaus m. savivaldybei, ribose, užimamas plotas – 103 kv. m. Nustatyta, kad žemės sklypas Nr. [...] yra atlaisvintas. Dėl naujų faktinių aplinkybių išaiškėjimo ir valstybinės žemės užėmimo Žemės sklypo  savininkui bus išsiųstas kvietimas atvykti į Skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir /ar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo.“ 4.4. Savivaldybės administracijos 2017-08-18 rašte Nr. A51-78418/15(3.3.104-EM4) „Dėl pažymos pateikimo“ – „Visuomenės poreikį įrengti gatvę galima tik parengus teritorijos planavimo dokumentą, kuriuo būtų nustatyta gatvės / pėsčiųjų tako trasa, jos pagrindiniai techniniai parametrai, paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų vertė ir valstybės patiriamos išlaidos.“ 4.5. Pagal planinę medžiagą (valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus viršininkės P. Ačienės 2000-06-23 parengto plano) galima spręsti, kad nuo Gurelių gatvės yra pažymėtas kelias, einantis per žemės plotus Nr. [...].

5. Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje esančiame interaktyviame žemėlapyje (http://maps.vilnius.lt/maps_vilnius/?theme=teritory-planning) nuo tilto į rytų pusę iki Liudvinavo gyvenvietės dviem juodomis ištisinėmis linijomis galimai yra pažymėtas kelias; iš vakarinės tilto pusės, nuo žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) iki žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) dviem brūkšninėmis linijomis galimai yra pažymėtas kelias.

6. Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau vadinama – Savivaldybė) ir NŽT prašydamas pateikti informaciją Pareiškėjos skundo nagrinėjimui.

7. Iš Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2016-10-24 raštu Nr. A51-79280/16(3.3.10.3-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktų paaiškinimų, dokumentų nustatyta:

7.1. „Liudvinavo kabantis metalo ir medžio ir konstrukcijų 22 metrų ilgio pėsčiųjų tiltas [toliau vadinama – Tiltas] pastatytas 1978 metais. Tilto eksploataciją pavesta vykdyti uždarajai akcinei bendrovei „E“; 7.2. „Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 yra patvirtinusi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų nustatymo schemas. Jūsų rašto 4.5 punkte minimas kelias nuo tiltelio į Liudvinavo gyvenvietę yra grunto privažiuojamasis kelias, kuris neturi pavadinimo, o gyventojai juo patenka prie Vokės upelio. Žemėlapio (mapA4_p-ArcReader) schemoje (pridedama 2 pav.) rodykle pažymėta linija yra perspektyvinė gatvė, kuri neturi pavadinimo ir dar nėra suprojektuota“; 7.3. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. lapkričio 29 d.  įsakymu Nr. 3-747 „Dėl Reikalavimų gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarusis keleivinio transporto eismas, patvirtinimo“, autobusų maršruto pratesimas (atidarymas) galimas tik pritarus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai Reguliaraus susisiekimo maršrutų, kuriais planuojamas keleivių vežimas, vertinimo komisijai (toliau – Komisija). Reikalavimų gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarusis viešojo transporto eismas, tikslas – užtikrinti saugų keleivių vežimą reguliariojo susisiekimo autobusų, troleibusų, maršrutinių taksi maršrutais, siekti, kad gatvių ir kelių, kuriais vyksta reguliarusis susisiekimas ar kuriais numatoma vykdyti reguliarųjį susisiekimą, parametrai ir kiti veiksniai atitiktų teisės aktais nustatytus reikalavimus. Ankstesnių apžiūrų metu viešojo transporto specialistai nustatė, kad Gurelių gyvenvietės gatvės atskirose atkarpose neatitinka statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir, vietiniai keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto 2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-533, nuostatų, reglamentuojančių keleivių vežimą reguliariais viešojo transporto maršrutais. Suprojektuoti naujai ir rekonstruoti Gurelių gyvenvietės gatves pritaikant jas viešojo transporto eismui nėra galimybės dėl suformuotų žemės sklypų, kurie nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei nepriklauso. [...]. Norint suprojektuoti susisiekimo komunikacijų tinklą minimoje teritorijoje reikia parengti didesnės teritorijos planavimo dokumentą, kuriame turėtų būti numatyta išpirkti žemės sklypus susisiekimo komunikacijų tinklui. Ši procedūra truktų gana ilgai ir reikėtų didelių sąnaudų, be to, Savivaldybė privačių sklypų teritorijose detaliųjų planų nefinansuoja. Žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), besiribojančio su pėsčiųjų tiltu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra įrašytas servitutas, įpareigojantis leisti piliečiams prieiti prie vandens telkinių ir vaikščioti pakrantės apsaugos juostoje“; 7.4. „68 maršruto autobusas važiuoja Erfurto, Gariūnų, Kirtimų, Lentvario, Klevų, Vytauto, Lentvario gatvėmis ir keleivė gali pasinaudoti viešuoju transportu nuo Liudvinavo [pastaba: remiantis www.maps.lt duomenimis nustatyta, kad ši stotelė yra Žarijų g. (Liudvinave), už Vokės upės], Mūrinės Vokės [pastaba: remiantis www.maps.lt duomenimis nustatyta, kad atstumas nuo šios stotelės iki Gurelių g. pradžios yra 1,86 km; iki Pareiškėjos namų – 2,06 km] ir Juliaus Janonio stotelių [pastaba: remiantis www.maps.lt duomenimis nustatyta, kad atstumas nuo šios stotelės iki Gurelių g. pradžios yra 1,23 km; iki Pareiškėjos namų – 1,4 km]. Viešojo transporto intervalai piko metu yra 25–50 minučių. 20 maršruto autobusas važiuoja Savanorių prospektu, Galvės, Vilijos, Žarijų, Lentvario, Kirtimų, Gariūnų, Erfurto, Architektų gatvėmis ir keleivė gali pasinaudoti viešuoju transportu nuo Liudvinavo ir Mūrinės Vokės stotelių. Viešojo transporto intervalai piko metu yra 20 minučių“; 7.5. „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 30-647 „Dėl sklypų [...] ir Gurelių gatvėje duomenų nustatymo“ yra suformuota susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija (žemės sklypas, kurio kadastro Nr. [...]). Kiti žemės sklypai, esantys už žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) link Liudvinavo tiltuko, yra žemės ūkio paskirties sklypai, priklausantys privatiems asmenims.“

8. Iš NŽT 2016-12-02 raštu Nr. 1SS-3527-(9.5) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2017-08-04 elektroniniu paštu pateiktų paaiškinimų, dokumentų nustatyta:

8.1. „Informuojame, kad kelias nuo Gurelių gatvės iki Vokės upės rengiamuose Trakų rajono Mačiuliškių, Bališkių, Kulokiškių, Kadriškių ir Gurelių kaimų (Kariotiškių kadastro vietovė) teritorijų, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įsakymu priskirtose Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamas nebuvo. Iš Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2764-01 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Mačiuliškių, Bališkių, Kulokiškių, Kadriškių ir Gurelių kaimų teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui (LR 1996 04 24 įstatymas Nr. 1-1304)“ patvirtinto Trakų rajono Mačiuliškių, Bališkių, Kulokiškių, Kadriškių ir Gurelių kaimų teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto planinės dalies matyti, kad brūkšnine linija, kaip žemės naudmena, yra pažymėtas 4 m pločio kelias, kuris patenka į žemės sklypo Nr. [...] ribas ir jungiasi su Gurelių gatve, o baigiasi žemės sklypo Nr. [...] [šiuo metu teritorija, kurioje yra žemės sklypai (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...])] ribose [toliau vadinama ir – Projekto planinėje dalyje pažymėtas 4 m pločio kelias]. [...]. Pirmiau minėtas kelias nėra priskirtas valstybės išperkamos žemės plotams.“ 8.2. „žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius, rengdamas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotams turėjo priskirti vietinės reikšmės keliais užimamus valstybinės žemės plotus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 patvirtintame Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąraše arba įrašyti į atitinkamos savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą. Dėl kitų kelių, kurie nėra nurodyti pirmiau minėtuose dokumentuose, žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius paženklindamas vietovėje grąžinamą natūra žemės sklypą pats sprendė, ar esantį kelią, kuris nėra priskirtas rajoninės reikšmės keliui, privatizuoti, ar jį priskirti vietinės reikšmės keliui valstybinėje žemėje arba žemės sklypui, į kurio plotą įskaičiuotas kelio plotas, nustatyti kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), tai nurodydamas sutartiniu ženklu žemės sklypo plane ir abrise, taip pat atitinkamai ir kituose nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiuose dokumentuose.“ 8.3. „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-23 įsakymu Nr. 30-1642 „Dėl sklypo (kadastro Nr. [...]) Gurelių k. detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintą detalųjį žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) planą [toliau vadinama – Žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) detalusis planas], Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 30-647 „Dėl sklypų [...] ir Gurelių gatvėje duomenų nustatymo“, suformavo vietoje 9 962 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. plane nenurodytas) aštuonis atskirus žemės sklypus, tarp jų ir 1 220 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. [...]) [...], 615 kv. m ploto žemės sklypą Nr. [...]) ir 1439 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. [...]) [pastaba: remiantis Nekilnojamojo turto registro Сentrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. [...], Nr. [...] duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) nuosavybės teise priklauso F ir A (kaip ir žemės sklypai (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]), šiam žemės sklypui nustatytas „kelio servitutas – „teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)“]. Informuojame, kad žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2764-01 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Mačiuliškių, Bališkių, Kulokiškių, Kadriškių ir Gurelių kaimų teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui (LR 1996 04 24 įstatymas Nr. 1-1304)“ (pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 788-01 „Dėl žemės reformos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-18 įsakymu Nr. 2764-01, Mačiuliškių, Bališkių, Kulokiškių, Kadriškių ir Gurelių kaimų teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui (LR 1996-04-26 įstatymas Nr. 1 1304), dalinio pakeitimo ir papildymo“) patvirtintame Trakų rajono Mačiuliškių, Bališkių, Kulokiškių, Kadriškių ir Gurelių kaimų teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – Projektas) plane pažymėtas kaip privatus žemės sklypas (geltona spalva), numeris nenurodytas. Iš Projekto planinės dalies matyti, kad žemės sklypą vakarinėje pusėje kerta 5 m pločio bendrojo naudojimo kelias (dabar Gurelių gatvė), o rytinėje pusėje - 4 m pločio kelias. Žemės sklypo Nr. [...] abrise yra pažymėtas 5 m pločio bendrojo naudojimo kelias (dabartinė Gurelių gatvė) ir 4 m pločio kelias, esantis rytinėje šio žemės sklypo pusėje.  Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 2.3-9274-01 „Dėl privačių žemės sklypų [...] (kadastrinis Nr. [...]), Vilniaus mieste, sklypo kadastro duomenų patikslinimo“ 0,9962 ha ploto žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) nustatytas 110 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas, plane pažymėtas simboliu „[...]“), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis. Detaliuoju planu performavus žemės sklypą (kadastro Nr. [...]), naujai suformuotam žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) nustatytas nebuvo, tačiau šio žemės sklypo plane brūkšnine linija yra pažymėtas lauko kelias (plotas nenurodytas).“ 8.4. „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]). Žemės sklypas (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) suprojektuotas ir patvirtintas Projekte. Iš Projekto plano matyti, kad šį žemės sklypą kerta 4 m pločio kelias. Žemės sklypo Nr. [...] ribų paženklinimo–parodymo akte (2001-08-10) nenurodyta, kad į šį žemės sklypą yra įsiterpusių kelių, tačiau kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje nurodyta, kad šiame žemės sklype yra įsiterpęs 4 m pločio kelias. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad 4 m pločio kelias į bendrą žemės sklypo plotą įskaičiuotas nebuvo. Šis kelias taip pat pažymėtas 2001 m. rengtame žemės sklypo plane. Paminėtina, kad žemės sklypas Nr. [...] 2001 m. vietovėje paženklintas atliekant kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – preliminarūs matavimai). [...] 2014 m. atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), suformuoti du žemės sklypai (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypą (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) skiria bendrojo naudojimo kelias, kuris į bendrą žemės sklypo plotą neįskaičiuotas, 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 49SK-881-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]), esančio [...], nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, patvirtino žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) kadastro duomenis. Be to, minėtu įsakymu nustatė, kad žemės sklypui (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) išlieka Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-09 sprendimu Nr. 01-2008 nustatytas servitutas – teisė lankyti rekreacines teritorijas bei objektus (tarnaujantis daiktas). Iš žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plano matyti, kad žemės sklypas rytinėje pusėje, tarp ribos posūkio taškų Nr. [...] ribojasi su keliu. Iš žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plano matyti, kad šis žemės sklypas vakarinėje pusėje, tarp ribos posūkio taškų Nr. [...] ribojasi su keliu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad žemės sklypus (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) skiria kelias“ [pastaba: remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. [...]) duomenimis nustatyta, kad šiam žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) nustatytas „servitutas – „teisė lankytis rekreacines teritorijas bei objektus (tarnaujantis)“, plotas – 0,02 ha]. 8.5. „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. [...]). Žemės sklypas (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) suprojektuotas ir patvirtintas Projekte. Iš Projekto planinės dalies matyti, kad į suprojektuotą žemės sklypą Nr. [...] patenka tik 5 m pločio kelias (dabar Gurelių gatvė). Iš žemės sklypo (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) kadastro duomenų byloje saugomų dokumentų (2001-05-10 žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akto, šio žemės sklypo abriso, kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraščio, žemės sklypo Nr. [...] plano) nustatyta, kad Projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. [...] kerta 5 m pločio bendrojo naudojimo kelias (dabar Gurelių gatvė), kuris į bendrą žemės plotą nėra įskaičiuotas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypą (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) skiria bendrojo naudojimo kelias, kuris į bendrą žemės sklypo neįskaičiuotas, 2014 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-35 „Dėl žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]), esančio [...], nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patikslino žemės sklypo (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) kadastro duomenis suformuojant du žemės sklypus ir patvirtino šių žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) kadastro duomenis. Be to, minėtu įsakymu nustatė, kad žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) išlieka Vilniaus apskrities viršininko 2001-09-20 sprendimu Nr. 01-1573 nustatytas 219 kv. m ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) [pastaba: šio žemės sklypo abrise ir 2013 m. parengtame plane simboliu „[...]“ yra pažymėtas servitutas palei žemės sklypo rytinę ribą, besiribojančią su Vokės upe; šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. [...]) (2016-09-28 duomenys) yra įregistruotas daiktinė teisė – „0,0219 ha kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)“]. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plane yra pažymėtas 0,0040 ha keliu užimtos žemės plotas, kuris yra įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, tačiau žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis [naudotis pėsčiųjų taku] (tarnaujantis daiktas) [toje vietoje, kurioje plane yra pažymėtas 0,0040 ha keliu užimtos žemės plotas] nenustatytas.“ 8.6. „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. [...]). Žemės sklypas (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) suprojektuotas ir patvirtintas Projekte. Iš Projekto planinės dalies matyti, kad suprojektuotą žemės sklypą kerta 5 m pločio bendrojo naudojimo kelias (dabar Gurelių gatvė). Žemės sklypo (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) 2001-09-10 ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad į šį žemės sklypą yra įsiterpusi „6 m pločio kaimo gatvė“. Kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje nurodyta, kad į žemės sklypą Nr. [...] yra įsiterpęs 6 m pločio kelias, kuriuo užimamas plotas (0,01 ha) į bendrą žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Žemės sklypo Nr. [...] abrise yra pažymėtas vakarinėje šio žemės sklypo pusėje esantis pirmiau minėtas bendrojo naudojimo kelias. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio žemės sklypo abrise, rytinėje žemės sklypo [kadastro Nr. [...]] Nr. [...] pusėje yra nubraižyta punktyrinė linija, galimai žyminti kelią, tačiau kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje nėra duomenų, kad minėtame žemės sklype yra kelių, kaip žemės naudmenų. Žemės sklypo Nr. [...] plane pažymėtas tik įsiterpęs 5 m pločio bendrojo naudojimo kelias, esantis vakarinėje šio žemės sklypo pusėje [Gurelių gatvė]. Paminėtina, kad žemės sklypas Nr. [...] 2001-09-10 vietovėje paženklintas atliekant preliminarius matavimus, todėl atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaujantis Nuostatų 22 punkto nuostatomis turės būti suformuoti du atskiri žemės sklypai.“ 8.7. „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]). Žemės sklypas (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) suprojektuotas ir patvirtintas Projekte. Iš Projekto plano matyti, kad šį žemės sklypą kerta 5 m pločio bendrojo naudojimo kelias (dabar Gurelių gatvė). Žemės sklypo Nr. [...] ribų paženklinimo–parodymo akte (2001-09-20) nurodyta, kad į šį žemės sklypą yra įsiterpęs 4 m pločio kelias. Žemės sklypo Nr. [...] abrise yra nubraižyti 2 keliai, esantys šiame žemės sklype: 6 m pločio kelias – vakarinėje žemės sklypo Nr. [...] pusėje ir 4 m pločio kelias – rytinėje žemės sklypo Nr. [...] pusėje. Žemės sklypo kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje duomenų apie įsiterpusius žemės kontūrus nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo Nr. [...] plane, skirtingai nei Projekto plane, yra nubraižyta punktyrinė linija (galimai pažymėtas kelias), kuri nuo 4 m pločio kelio, esančio žemės sklype Nr. [...], tęsiasi per žemės sklypus Nr. [...]. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 2.3.-10256-(30) „Dėl H žemės sklypo Nr. [...], [...], kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino žemės sklypo (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) kadastro duomenis suformuojant tris žemės sklypus tarp jų: 4801 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. [...]) ir 1704 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. [...]). Žemės sklypai (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) paženklinti atliekant kadastrinius matavimus. Iš žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plano matyti, kad žemės sklypas rytinėje pusėje, tarp ribos posūkio taškų Nr. [...], ribojasi su keliu. Iš žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plano matyti, kad šis žemės sklypas vakarinėje pusėje, tarp ribos posūkio taškų Nr. [...], ribojasi su keliu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad žemės sklypus (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) skiria kelias“ [pastaba: žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) abrise (tarp taškų [...]) ir plane (tarp taškų [...]), palei šio žemės sklypo rytinę ribą, besiribojančią su Vokės upe, simboliais „[...]“ ir „[...]“yra pažymėtas servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, [...] – 265 m, tačiau Nekilnojamojo turto registre ši daiktinė teisė nėra įregistruota]. 8.8. „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. [...]). Žemės sklypas (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) suprojektuotas ir patvirtintas Projekte. Iš Projekto planinės dalies matyti, kad jokie keliai į suprojektuotą žemės sklypą Nr. [...] nepatenka. Žemės sklypo (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) ribų paženklinimo–parodymo akte (data nenurodyta) nėra duomenų apie žemės sklype esančius kelius, nurodoma, kad prie šio žemės sklypo privažiuojama „4 m pločio lauko keliu“. Nei žemės sklypo abrise, nei kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje taip pat nėra duomenų apie šiame žemės sklype esančius kelius. Paminėtina, kad tiek žemės sklypo Nr. [...] abrise, tiek žemės sklypo Nr. [...] plane nurodyta, kad minėtas žemės sklypas tarp ribos posūkio taškų Nr. [...] ribojasi su žemės sklypu Nr. [...] „[...] [K., pavardė Seimo kontrolieriui žinoma] namų valda [pastaba: šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. [...]) (2016-09-28 duomenys) yra įregistruota daiktinė teisė – „0,06 ha kelio servitutas (tarnaujantis)“, „aprašymas – „leisti piliečiams prieiti prie vandens telkinių ir vaikščioti vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose (10 m)“; šio žemės sklypo abrise ir plane servituto vieta nėra pažymėta, tačiau atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kelio servituto aprašymą manytina, kad šis servitutas suteikia teisę eiti tik palei šio žemės sklypo rytinę ribą, o ne vakarinę ribą, sutampančią su faktiškai naudojamo kelio vieta].“ Žemės sklypas vietovėje paženklintas atliekant preliminarius matavimus.“ 8.9. „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. [...]). Žemės sklypas (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) suprojektuotas ir patvirtintas Projekte. Iš Projekto planinės dalies matyti, kad suprojektuotą žemės sklypą kerta 5 m pločio bendrojo naudojimo kelias (dabar Gurelių gatvė). Žemės sklypo (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) 2001-09-10 ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad į šį žemės sklypą yra įsiterpusi „6 m pločio gatvė“. Kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje nurodyta, kad į žemės sklypą Nr. [...] yra įsiterpęs 6 m pločio bendrojo naudojimo kelias, kuriuo užimamas plotas (0,01 ha) į bendrą žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Žemės sklypo Nr. [...] abrise yra pažymėtas vakarinėje šio žemės sklypo pusėje esantis pirmiau minėtas bendrojo naudojimo kelias. Žemės sklypo Nr. [...] plane pažymėtas tik įsiterpęs 6 m pločio bendrojo naudojimo kelias [Gurelių gatvė], esantis vakarinėje šio žemės sklypo pusėje [pastaba: šio žemės sklypo abrise palei žemės sklypo rytinę ribą, besiribojančią su Vokės upe, simboliu [...] ir brūkšnine linija yra pažymėtas servitutas; žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. [...]) (2016-09-28 duomenys) yra įregistruota daiktinė teisė – „Kiti servitutai (tarnaujantis)“, „aprašymas“ – „leisti piliečiams prieiti prie vandens telkinių ir vaikščioti vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje“; servituto plotas nenurodytas]. Paminėtina, kad žemės sklypas Nr. [...] 2001-09-10 vietovėje paženklintas atliekant preliminarius matavimus, todėl atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaujantis Nuostatų 22 punkto nuostatomis, turės būti suformuoti du atskiri žemės sklypai.“ 8.10. „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. [...]). Žemės sklypas (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) suprojektuotas ir patvirtintas Projekte. Nei Projekto planinėje dalyje, nei žemės sklypo Nr. [...] abrise, nei šio žemės sklypo plane nėra nurodyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. [...]) yra keliais užimamų žemės plotų. Kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje nėra duomenų, kad minėtame žemės sklype yra kelių, kaip žemės naudmenų. Žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) 2001 m. paženklintas atliekant preliminarius matavimus [pastaba: šio žemės sklypo abrise palei rytinę žemės sklypo ribą, besiribojančią su Vokės upe, simboliu „[...]“ ir brūkšnine linija yra pažymėtas servitutas; žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. [...]) (2016-09-28 duomenys) yra įregistruota daiktinė teisė: „Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis)“, plotas nėra nurodytas].“ 8.11. „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. [...]). Žemės sklypas (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) suprojektuotas ir patvirtintas Projekte. Nei Projekto planinėje dalyje, nei žemės sklypo Nr. [...] abrise, nei šio žemės sklypo plane nėra nurodyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. [...]) yra keliais užimamų žemės plotų. Kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje nėra duomenų, kad minėtame žemės sklype yra kelių, kaip žemės naudmenų. Žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) 2001 m. paženklintas atliekant preliminarius matavimus [pastaba: šio žemės sklypo abrise palei rytinę žemės sklypo ribą, besiribojančią su Vokės upe, simboliu „[...]“ ir brūkšnine linija yra pažymėtas servitutas; žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. [...]) (2016-09-28 duomenys) yra įregistruota daiktinė teisė: „Kiti servitutai (tarnaujantis)“, „aprašymas“ – „leisti piliečiams prieiti prie vandens telkinio ir vaikščioti jo apsaugos zonoje“, plotas – 0,05 ha].“ 8.12. „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. [...]). Žemės sklypas (kadastro Nr. [...], projektinis Nr. [...]) suprojektuotas Projekte. Iš Projekto plano, 2003 m. parengto žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plano, šio žemės sklypo abriso matyti, kad į žemės sklypą keliai nepatenka. Kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje nėra duomenų, kad minėtame žemės sklype yra kelių, kaip žemės naudmenų. Tačiau 2008 m. žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plane, kuris parengtas atlikus pirmiau minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, dviem brūkšninėm linijom yra pažymėti keliai ir nurodytas jais užimamas žemės plotas (420 kv. m). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodytas žemės sklype esančių kelių plotas (420 kv. m), kuris įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą. [...]. Kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis [naudotis pėsčiųjų taku] (tarnaujantis daiktas) 420 kv. m ploto keliu [pažymėtu 2008-10-02 parengtame plane], žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) nenustatytas. [...]. Žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) yra nustatytas 996 kv. m ploto kelio servitutas suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), [2008-10-02 parengtame] plane pažymėtas simboliu „[...]“ [pastaba: šis servitutas nurodytame plane pažymėtas palei rytinę žemės sklypo ribą, besiribojančią su Vokės upe].“ 8.13. „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. [...]). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5290 „Dėl K žemės sklypo (kadastro Nr. [...], esančio ([...], kadastro duomenų patikslinimo“ patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) kadastro duomenys, suformuojant du žemės sklypus, tarp jų ir kitos paskirties (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos) žemės sklypą (kadastro Nr. [...]). Žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plane dviem brūkšninėm linijom yra pažymėtas galimai kelias (užimamas plotas nenurodytas), tačiau pirmiau minėtame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5290 nurodyta, kad kitos paskirties žemės sklypo 5 144 kv. m plotą sudaro: ariama žemė – 2 018 kv. m, pievos – 1 126 kv. m ir užstatyta teritorija – 2 000 kv. m, t. y. duomenų apie keliu užimtą žemės plotą nėra. Pažymėtina, kad ir žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), kurio kadastro duomenys patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5290, plane, taip pat VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. [...]) duomenų apie keliu užimtą žemės plotą nėra.“ 8.14. „Informuojame, kad Projekte nėra suprojektuoto kelio nuo žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) iki žemės sklypo (kadastro Nr. [...]).“ 8.15. Taip pat pateikta ši informacija: „Dėl interaktyviame žemėlapyje (http://maps.vilnius.lt/maps_vilnius/?theme=teritory-planning) dviem juodomis ištisinėmis linijomis pažymėto galimai kelio nuo tiltelio iki Liudvinavo gyvenvietės [nuo rytinės Vokės upės pusės], informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 30-1174 „Dėl sklypų Nr. [...] prie Liudvinavo gatvės duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) paskirtį (kita), plotą (327 489 kv. m) ir taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Be to, šiuo įsakymu pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai nustatyti pridedamuose teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukose ir žemės sklypų planuose bei kadastrinių matavimų bylose nurodytus servitutus. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-15495-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. [...], esančio prie Liudvinavo gatvės, Vilniuje, įregistravimo Valstybės įmonėje Registrų centre“ nustatė žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) 2 636 kv. m kelio servitutą [pastaba: [...] ir 714 kv. m ploto kelio servitutą [...]], suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio vieta sutampa su interaktyviame žemėlapyje dviem juodomis ištisinėmis linijomis pažymėto galimai kelio dalimi [pastaba: šie servitutai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre]. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 30-939 „Dėl sklypo šalia Liudvinavo gatvės planų tvirtinimo ir duomenų nustatymo“ patvirtino kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) šalia Liudvinavo gatvės planą ir nustatė jo duomenis plotą (101 385 kv. m) ribas, naudojimo būdą (bendro naudojimo teritorijos), naudojimo pobūdį (urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių), taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1429 „Dėl valstybinės žemės sklypo šalia Liudvinavo gatvės, Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei perdavimo neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei“ žemės sklypą (kadastro Nr. [...]) 99 metams perdavė neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei. Atkreiptinas dėmesys, kad šio žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plane dviem brūkšninėm linijom yra pažymėta galimai kelio vieta, tačiau šiam žemės sklypui kelio servitutas nenustatytas.“ 8.16. „Vertinant tai, kad žemės sklypus (kadastro Nr. [...] ir [...]) taip pat ir žemės sklypus (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) skiria kelias [pastaba: laisvos valstybinės žemės plotas], darytina išvada, kad asmenys šiomis kelio atkarpomis gali naudotis nevaržomai. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypuose (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) nors ir yra pažymėti juose esantys keliai, tačiau kelio servitutas minėtiems žemės sklypams [pastaba: tose vietose, kur planuose yra pažymėti šie keliai] nėra nustatytas, taip pat vertinant tai, kad pagal Projekto sprendinius žemės sklypuose (kadastro Nr. [...], Nr.  [...], Nr. [...], Nr. [...]) nėra suprojektuoto kelio, klausimas dėl galimybės naudotis pirmiau minėtų žemės sklypų dalimis galėtų būti sprendžiamas nustatant žemės sklypams kelio servitutą (tarnaujantį daiktą).“ 8.17. „Siekiant išspręsti X keliamą klausimą dėl galimybės naudotis faktiškai naudojamu keliu ir tilteliu, jungiančiu Gurelių ir Liudvinavo gyvenamąsias vietoves, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjui suorganizuoti žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]) savininkų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų susitikimą. [...] Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016-12-02 pavedimą Nr. 1PAV-633-(1.8.), pakvietė  žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]) savininkus atvykti į Vilniaus miesto skyriuje 2017-01-10 organizuojamą susirinkimą dėl kelio servituto nustatymo. Susirinkimo protokole Nr. 49PRT-2-(14.49.101.) nurodyta, kad dalyvavę sklypų savininkai pažymėjo, kad kelias (takas), jungiantis Gurelių ir Liudvinavo gyvenamąsias vietoves, buvo visą laiką ir gyventojai juo naudojosi. [...] [pastaba: L, vardas ir pavardė Seimo kontrolieriui žinomi, žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) bendraturtis] reiškė priekaištus detaliojo plano [pastaba: Žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) detaliojo plano] rengėjams ir institucijoms, kurios derino detalųjį planą, kad, performuojant žemės sklypą, kelio, kurioje jis buvo vietoje, neliko, o suformuotas atskiras kitos paskirties (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypas [kadastro Nr. [...]], jungiasi su privačiu žemės sklypu, kurį savininkas yra apsitvėręs, nes naujai suformuoto ir gretimybėje esančio kelio bendra riba nesutampa. Taip pat [...] [L] ir kiti sklypo dalyvavę susirinkime bendraturčiai sutiko, kad jų nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kad. Nr. [...]) būtų nustatytas kelio servitutas. L. e. p. skyriaus vedėjo pavaduotojas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas, Artūras Baltrušaitis pažymėjo, kad  Civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį – servitutas nustatomas teismo sprendimu. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Apie susirinkimo rezultatus 2017-02-01 raštu Nr. 49SF-55-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informuota X.“ 8.18. „Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016-05-19 atliko žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...]) patikrinimą vietoje ir surašė 2016-05- (tokia data nurodyta žemės naudojimo patikrinimo akte) žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-193. Patikrinimo akte nurodyta, kad „vietovėje pamatuota [...] žemės sklypą juosianti tvora (medinė su pamatais). Taip pat patikrinta vielinė tvora, kuri juosia žemės sklypus (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]. [...] Pažymima, kad tvora, kuri juosė [...] pradėta demontuoti, likę tik pamatai bei stulpai. Pamatuota eglių eilė bei akmenų krūvos“. Taip pat buvo nustatyta, kad yra užimtas valstybinės žemės plotas (apie 90 kv. m). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 20 d. raštu Nr. 49SFN-1060-(14.49.104.) „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo „[...] [A ir F] buvo pakviesti atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir / ar protokolo surašymo. Nustatytu laiku į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių atvykę [A ir F] informavo, kad dėl galimai įsiterpusio žemės sklypo, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]), kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, nurodė, kad nebaigta demontuoti tvora yra galutinai pašalinta, o užfiksuotą akmenų krūvą ir pasodintas eglutes įsipareigojo pašalinti iki 2016 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016-11-14 pakartotinai patikrino žemės sklypus (kadastro Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...]) ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ZN-545. Minėtame patikrinimo akte nurodyta, kad „tvoros elementai ir gyvatvorė buvusi šiaurinėje žemės sklypo dalyje pašalinta, akmenų krūva buvusi šiaurinėje dalyje pašalinta iš Vilniaus miesto savivaldybės žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) dalies. Tvora pastatyta pietinėje dalyje yra likusi ir pastatyta valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas 90 kv. m. Dėl administracinio teisės protokolo surašymo [A ir F]  bus kviečiami į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir protokolo surašymo. [...]. Vilniaus miesto skyrius 2017-06-09 raštu Nr. 49SFN-1270-(14.49.104.) „Dėl galimo administracinio nusižengimo“ pakvietė [A ir F] 2017-07-05 atvykti į Vilniaus miesto skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir / ar protokolo surašymo, nes pakartotinai 2017-03-28 Vilniaus miesto skyriui atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), esančio [...], patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad šio žemės sklypo pietinėje pusėje esanti tvora nepašalinta, valstybinė žemė neatlaisvinta. [A ir F] į Vilniaus miesto skyrių atvyko, 2017-07-14 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZTANPAN-108685932-17.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso: 4.111 straipsnis – „1. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą“; 4.118 straipsnis – „1. Kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai. 2. Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, nenustatomas pėsčiųjų tako plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį taką, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis vieno metro pločio taku“; 4.124 straipsnis – „1. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. 2. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. 3. Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas“; 4.125 straipsnis – „Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas“; 4.126 straipsnis – „1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. 2. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.“

10. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo : 23 straipsnis – „1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. 2. Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi: 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; 5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą“; 32 straipsnis – „3. Nacionalinė žemės tarnyba: [...]; 9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę; [...].“

11. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau vadinama – Metodika) (redakcijos, galiojusios nuo 2000-04-15 iki 2001-07-20): „31. Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti.“

12. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso: 110 straipsnis – „1. Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“

13. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo: 3 straipsnis – „Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė.“ 5 straipsnis – „1. Nekilnojamojo turto registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija ir registro tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi teisę savo antspaude ir dokumentų, patvirtinančių nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą, blankuose naudoti valstybės herbą. 2. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.“

14. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-12-23 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-499: „21. Jeigu žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, atitinkančių Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų pažeidimų, priskirtų Tarnybos kompetencijai, požymius, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta užregistruoto Patikrinimo akto kopija tikrinto objekto savininkui, naudotojui ar jų atstovams (jeigu nebuvo įteikta) išsiunčiama paštu ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po Patikrinimo akto surašymo dienos kartu su kvietimu atvykti į teritorinį skyrių dėl nustatyto galimo administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymo ir Protokolo galimam pažeidėjui surašymo, o galimas pažeidėjas (jeigu jis nėra tikrinto objekto savininkas ar naudotojas) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po Patikrinimo akto surašymo dienos raštu informuojamas apie patikrinimo rezultatus ir kviečiamas atvykti į teritorinį skyrių dėl nustatyto galimo administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymo ir Protokolo surašymo.“

Tyrimo išvados

15. Atsižvelgiant į Pareiškėjos nurodytas ir skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes išvados bus teikiamos dėl šių dalių: 15.1. dėl Ginčo kelio; 15.2. dėl NŽT pareigūnų veiksmų sprendžiant savavališkai užimtos žemės atlaisvinimo klausimą.

Dėl Ginčo kelio

16. Pareiškėja skundžiasi, kad Gurelių kaimo gyventojams yra apribota galimybė naudotis keliu, kuris yra bendro naudojimo, ir Tiltu, jungiančiu Gurelių kaimą ir Liudvinavo gyvenamąsias vietoves. Pareiškėja nurodo, kad tokia padėtis labai apsunkina Gurelių k. gyventojų gyvenamąsias sąlygas, kadangi Tiltu yra patenkama į Liudvinave esančias mokyklas ir viešojo transporto stoteles, kuriomis susisiekiama su Vilniaus miestu.

17. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 17.1. Gurelių k. gyventojai viešuoju transportu gali naudotis nuo Liudvinavo stotelės (esančios Žarijų g., kitapus Vokės upės), Juliaus Janonio stotelės (esančios Lentvario g., apie 1,23 km nuo Gurelių g.) ir Mūrinės Vokės stotelės (esančios Lentvario g., apie 2 km nuo Gurelių g.) (pažymos 7.4 papunktis); 17.2. Savivaldybė nurodė, kad susisiekimo komunikacijų tinklo projektavimo Gurelių k. procedūra trūktų gana ilgai ir reikėtų didelių sąnaudų; suprojektuoti naujai ir rekonstruoti Gurelių gyvenvietės gatves, pritaikant jas viešojo transporto eismui, šiuo metu nėra galimybės (pažymos 7.3 papunkčiai); 17.3. Tiltas buvo pastatytas 1978 m., Savivaldybė šio tilto priežiūrą pavedė vykdyti UAB „E“ (pažymos 7.1 punktas); pagal nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką nustatyta, kad Tiltas iš vakarų puses ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. [...]), o iš rytų – su kitu žemės sklypu (kadastro Nr. [...]); 17.4. remiantis Pareiškėjos pateikta informacija buvo nustatyta, kad kelias, kuriuo Gurelių k. gyventojai patenka į Liudvinavo mikrorajone esančias viešojo transporto stoteles, šiuo metu prasideda nuo S. Ušinsko g., eina per žemės sklypus (kadastro Nr. [...], Nr. [...]) (anksčiau šis kelias ėjo per žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) teritoriją ir laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...])), žemės sklypus (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]), laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]), žemės sklypus (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) (pastaba: šių žemės sklypų kadastro numeriai ir laisvos valstybinės žemės plotai yra išvardinti tokia eilės tvarka, kokia šie žemės sklypai / plotai yra išsidėstę iš šiaurės į pietų pusę), Tiltą, žemės sklypus (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]), laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp pastatų, adresu [...] (toliau vadinama ir – Ginčo kelias); 17.5. Savivaldybės internetiniame tinklalapyje esančiame interaktyviame žemėlapyje (http://maps.vilnius.lt/maps_vilnius/?theme=teritory-planning) iš vakarinės Tilto pusės, per žemės sklypus (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]) (pastaba: žemės sklypų kadastro numeriai yra išvardinti tokia eilės tvarka, kokia šie žemės sklypai yra išsidėstę iš šiaurės į pietų pusę) dviem brūkšninėmis linijomis buvo pažymėtas galimai kitas kelias (pažymos 5 punktas); Savivaldybė nurodė, kad žemėlapyje (schemoje) yra pažymėta perspektyvinė gatvė (nuo J. Čechavičiaus g. iki geležinkelio trasos), kuri nėra suprojektuota (pažymos 7.2 papunktis); 17.6. Projekto planinėje dalyje pažymėtas 4 m pločio kelias pateko į žemės sklypą (projektinis Nr. [...]), jungėsi su Gurelių g. ir baigėsi žemės sklype N. [...] (šiuo metu žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) (pažymos 8.1 papunktis), t. y. šis kelias Projekte nebuvo pažymėtas iki pat Tilto bei šiuo metu esančių žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]) teritorijose; 17.7. Projekto planinėje dalyje pažymėtas 4 m pločio kelias nebuvo priskirtas valstybės išperkamos žemės plotams (pažymos 8.1 papunktis); NŽT nurodė, kad projekto autorius, rengdamas žemės reformos žemėtvarkos projektą, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotams turėjo priskirti vietinės reikšmės keliais užimamus valstybinės žemės plotus (kurie nurodyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 patvirtintame Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąraše arba įrašyti į atitinkamos savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą), o dėl kitų kelių, kurie nėra nurodyti pirmiau minėtuose dokumentuose, žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius, paženklindamas vietovėje grąžinamą natūra žemės sklypą, pats sprendė, ar esantį kelią, kuris nėra priskirtas rajoninės reikšmės keliui, privatizuoti ar jį priskirti vietinės reikšmės keliui valstybinėje žemėje arba žemės sklypui, į kurio plotą įskaičiuotas kelio plotas, nustatyti kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), tai nurodydamas sutartiniu ženklu žemės sklypo plane ir abrise, taip pat atitinkamai ir kituose nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiuose dokumentuose (pažymos 8.2 papunktis); 17.8. ankstesnių Pareiškėjos skundų tyrimų metu buvo nustatyta, kad Projekto planinėje dalyje pažymėto 4 m pločio kelio dalis, kuri buvo pažymėta žemės sklype (unikalus Nr. [...]) (po kadastrinių matavimų – žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir kadastro Nr. [...]) ribose (kaip „5 m pločio lauko gatvė“, nurodytų žemės sklypų dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė Pareiškėjai), nebuvo įskaičiuota į žemės sklypo (unikalus Nr. [...]) plotą, t. y. žemė, užimta šiuo keliu, esančiu nurodytuose žemės sklypuose, nebuvo privatizuota (pažymos 4.2 papunktis); 17.9. įvertinus žemės sklypų, esančių Gurelių k., besiribojančių su Vokės upe (šiuo metu esančių tarp S. Ušinsko g. ir geležinkelio trasos), suformavimo dokumentuose, Projekte bei Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją nustatyta, kad: 17.9.1. Žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) detaliuoju planu šis žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) buvo padalintas į 8 žemės sklypus, tarp jų – žemės sklypus (kadastro Nr. [...] (dabartinis adresas – [...]), Nr. [...] ir Nr. [...]); Žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (dabartinio žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) teritorijoje), tačiau šiuo detaliuoju planu naujai suformuotam žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) kelio servitutas nustatytas nebuvo (pažymos 8.3 papunktis). Seimo kontrolieriui nebuvo pateikta žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plotų kontūrų skaičiavimo žiniaraščio, iš kurio būtų galima nustatyti, ar 4 m pločio kelias, abrise pažymėtas šio žemės sklypo rytinėje pusėje, buvo įskaičiuotas į šio žemės sklypo plotą, ar jis buvo įsiterpęs į šio žemės sklypo pusę, kopija. Tačiau įvertinus tai, kad šiam žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, o servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (Civilinio kodekso 4.111 straipsnis; pažymos 9 punktas), darytina prielaida, kad šiuo keliu užimamas plotas buvo įskaičiuotas į buvusio žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) plotą; 17.9.2. tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir [...] bei kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) yra laisvos valstybinės žemės plotai – Ginčo kelio atkarpos (pažymos 8.4, 8.7 papunkčiai); pažymėtina, kad laisvos valstybinės žemės plotas tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir [...]) yra už žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), šis plotas prasideda (apytiksliai) toje vietoje, kur žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) buvo nustatytas kelio servitutas, o kaip pirmiau nurodyta, suformavus žemės sklypą (kadastro Nr. [...]), kelio servitutas jam nebuvo nustatytas, t. y. naudotis laisvos valstybinės žemės plotu, esančiu tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir [...]), kaip Ginčo kelio dalimi, praktiškai nėra galimybės; siekiant prieiti Tiltą, yra einama per žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), priklausančio Savivaldybei (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), ir žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) teritorijas; 17.9.3. žemės sklypams (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]; Nr. [...] Nr. [...], Nr. [...]) yra nustatyti servitutai, suteikiantys teisę eiti palei šių žemės sklypų rytinę ribą, besiribojančią su Vokės upe (prieiti prie vandens telkinio ir vaikščioti jo apsaugos zonoje) (pažymos 8.5, 8.8–8.12 papunkčiai), tačiau šie servitutai nesuteikia teisės eiti per nurodytą žemės sklypų teritoriją faktiškai naudojamo Ginčo kelio vietoje; žemės sklypui (kadastro Nr.[...]) nustatytas „kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)“, o žemės sklypui – „servitutas – teisė lankytis rekreacines teritorijas bei objektus (tarnaujantis)“ (pažymos 8.3, 8.4 papunkčiai), tačiau Seimo kontrolieriui nebuvo pateikta informacija, kokiai žemės sklypų vietai yra nustatyti šie servitutai, t. y. ar jie yra nustatyti rytinėje šių žemės sklypų dalyje palei Vokės upę; žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) abrise ir plane palei šio žemės sklypo rytinę ribą yra pažymėtas servitutas, tačiau, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, servitutas, suteikiantis teisę toje vietoje lankytis, šiam žemės sklypui nėra įregistruotas (pažymos 8.7 papunktis); 17.9.4. žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) nėra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę eiti faktiškai naudojamo kelio dalimi, esančia šio žemės sklypo teritorijoje, taip pat nėra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę eiti palei šio žemės sklypo rytinę ribą, besiribojančią su Vokės upe; šio žemės sklypo kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraščiuose nėra duomenų apie jame esančius kelius kaip žemės naudmenas (pažymos 8.6 papunktis); 17.9.5. žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) yra suprojektuotas be privažiuojamojo kelio (pažymos 8.8 punktas), nors pagal Metodikos nuostatas (Metodikos 31 punktas, pažymos 11 punktas), žemės sklypai turėjo būti projektuojami su privažiuojamaisiais keliais; 17.9.6. žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, panaudos teise jį valdo Savivaldybė, šio žemės sklypo plane dviem brūkšninėmis linijomis yra pažymėta galima kelio vieta (už Tilto; iš vakarinės Vokės upės pusės), tačiau kelio servitutas šiam žemės sklypui nėra nustatytas (pažymos 8.15 papunktis); 17.9.7. žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) yra nustatyti kelio servitutai, suteikiantys teisę naudotis pėsčiųjų taku, esančiu faktiškai naudojamo Ginčo kelio vietoje (pažymos 8.15 papunktis); 17.9.8. atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad: 17.9.8.1. Gurelių k. gyventojams negali būti užkertama galimybė eiti Ginčo kelio dalimi (iš vakarinės Vokės upės pusės), esančia laisvos valstybinės žemės plotuose, tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]); 17.9.8.2. kitoms Ginčo kelio atkarpoms (esančioms privačiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]) nėra nustatyti kelio servitutai, suteikiantys teisę vaikščioti šiuose žemės sklypuose esančia Ginčo kelio dalimi, nurodytiems žemės sklypams (išskyrus žemės sklypą, kadastro Nr. [...]) yra nustatyti servitutai, suteikiantys teisę eiti vandens telkinio (Vokės upės) pakrantės apsaugos juostos zonoje, t. y. palei rytines šių žemės sklypų dalis, besiribojančias su Vokės upe); 17.9.8.3. kitas kelias iki Tilto per žemės sklypus (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]) Projekte suprojektuotas nebuvo; žemės sklypams (kadastro Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...]) yra nustatyti servitutai, suteikiantys teisę vaikščioti vandens telkinio (Vokės upės) pakrantės apsaugos juostos zonoje, t. y. palei rytines šių žemės sklypų dalis, besiribojančias su Vokės upe).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytinos šios išvados: 18.1. Gurelių k. palei Vokės upę (teritorijoje, šiuo metu esančioje tarp S. Ušinsko g. iki geležinkelio trasos) formuojant žemės sklypus, Ginčo kelias iki Tilto teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suprojektuotas ir suformuotas. Privatiems žemės sklypams, per kurių teritorijas faktiškai eina Ginčo kelias (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]) nebuvo nustatyti kelio servitutai, suteikiantys teisę naudotis šiuose žemės sklypuose esančiomis Ginčo kelio atkarpomis, šiuose žemės sklypuose nebuvo įsiterpusių kelių kaip žemės naudmenų. Dalis Ginčo kelio patenka į laisvos valstybinės žemės plotus (esančius tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...] bei Nr. [...] ir Nr. [...]), tačiau naudotis šiais plotais kaip Ginčo kelio dalimi, nesant kituose žemės sklypuose nustatytų kelio servitutų, nėra galimybės. NŽT informavo, jog nurodytas atvejis nepatenka į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąrašą atvejų, kai NŽT turi teisę administraciniu aktu nustatyti servitutą (pažymos 4.1 papunktis),  bei kad patekimo iki Tilto klausimas galėtų būti išspręstas sandorio ar teisminiu būdu nustačius žemės sklypams (kadastro Nr. [...], [...] ir [...]) kelio servitutus, suteikiančius teisę naudotis pėsčiųjų taku (pažymos 8.16 papunktis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.118 straipsnio 1 dalimi, kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai. Šio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pagal Civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalį, „teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.“ Vadovaujantis pateiktu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad kelias iki Tilto teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suprojektuotas ir suformuotas, žemės sklypai (esantys tarp S. Ušinsko g. ir geležinkelio trasos, palei Vokės upę) yra privatizuoti, nustatyti kelio servituto privatiems žemės sklypams administraciniu aktu nėra teisinio pagrindo, šiuo metu nėra parengto didesnės teritorijos, apimančios Ginčo kelią, planavimo dokumento, darytina išvada, kad klausimas dėl galimybės naudotis Ginčo keliu galėtų būti išspręstas nustačius žemės sklypams (kadastro Nr. [...] arba Nr. [...] ir Nr. [...], Nr. [...],  Nr. [...] ir Nr. [...]) kelio servitutus sandorio būdu, o šių žemės sklypų savininkams nesutinkant – teismo būdu; 18.2. NŽT informavo Seimo kontrolierių, kad siekiant išspręsti Pareiškėjos keliamą klausimą dėl galimybės naudotis Ginčo keliu buvo organizuotas susitikimas, į kurį pakviesti žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...], [...], Nr. [...]) savininkai, nurodytiems asmenims buvo išaiškintos kelio servituto nustatymo galimybės, šio susitikimo metu nustatyti kelio servitutą sutiko tik žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) bendraturčiai, taip pat kad Pareiškėja buvo informuota apie šio susitikimo nagrinėjimo rezultatus (pažymos 8.17 papunktis). Remiantis šia informacija konstatuotina, kad NŽT ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išspręsti Pareiškėjos keliamą problemą dėl galimybės naudotis Ginčo keliu; 18.3. nuo Tilto į Liudvinavą Gurelių k. gyventojai patenka per žemės sklypus (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) (esančioje kitoje Vokės upės pusėje, negu Gurelių k.), iš kurių žemės sklypui (kadastro Nr. [...]), besiribojančiam su Vokės upe ir Tiltu, kelio servitutas nėra nustatytas, tačiau šis kelias yra pažymėtas šio žemės sklypo plane (pažymos 8.15, 13.4 papunkčiai). Pažymėtina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra perduotas neatlygintinai naudoti (panaudai) Savivaldybei (pažymos 8.15 papunktis). Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuriais NŽT direktorius gali nustatyti žemės servitutus administraciniu aktu, tarp jų – išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (pažymos 10 punktas). Seimo kontrolieriui nebuvo pateikti duomenys, kokiame teritorijų (žemėtvarkos) planavimo dokumente buvo suprojektuotas šis žemės sklypas, taip pat ar teritorijų (žemėtvarkos) planavimo dokumentuose per šį žemės sklypą buvo suprojektuotas kelias, todėl tikslinga kreiptis į NŽT prašant pateikti šią informaciją; taip pat prašant įvertinti, ar žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) administraciniu aktu gali būti nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, šio žemės sklypo dalyje, esančioje tarp Tilto ir žemės sklypo (kadastro  Nr. [...]), nustatyto kelio servituto, pažymėto simboliu „[...]“; jei taip – spręsti klausimą dėl šio servituto nustatymo,  teritorijų (žemėtvarkos) planavimo dokumentų patikslinimo; 18.4. žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) yra nustatytas „kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)“, o žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) – „servitutas – teisė lankytis rekreacines teritorijas bei objektus (tarnaujantis)“ (pažymos 8.3, 8.4 papunkčiai), tačiau Seimo kontrolieriui nebuvo pateikta informacija, kokioms žemės sklypų vietoms yra nustatyti šie servitutai, t. y. ar jie yra nustatyti rytinėje šių žemės sklypų dalyje (palei Vokės upę) ar kitoje vietoje; taip pat ar piliečiai gali naudotis šiais keliais (servitutais). Dėl nurodytų priežasčių yra tikslinga kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, atliekančią žemės sklypų kadastro duomenų patikrą ir žemės naudojimo valstybinę kontrolę, prašant pateikti informaciją pirmiau nurodytais klausimais; 18.5. žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) abrise ir plane, palei šio žemės sklypo rytinę ribą, yra pažymėtas servitutas, tačiau, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, servitutas šiam žemės sklypui nėra įregistruotas (pažymos 17.9.3 papunktis). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsniu, nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkymo valstybės įmonė Registrų centras atsako už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (pažymos  13 punktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra tikslinga kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, prašant įvertinti, ar dokumentuose, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) kadastro duomenys, buvo pateikta informacija apie kelio servitutą [...], jei taip – dėl kokių priežasčių ši daiktinė teisė nebuvo įregistruota, teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių pagal kompetenciją dėl šios daiktinės teisės įregistravimo, o ją įregistravus – informuoti apie tai nurodyto žemės sklypo savininką.

19. Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į šio skundo ir ankstesnių Seimo kontrolierių įstaigoje gautų Pareiškėjos skundų tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 4 punktas), atkreipia Pareiškėjos dėmesį į tai, kad: 19.1. iškilusios problemos dėl galimybės naudotis Ginčo keliu sprendimo būdas – kelio servituto, suteikiančio teisę naudotis pėsčiųjų taku / važiuoti transporto priemonėmis, nustatymas (faktiškai naudojamo Ginčo kelio vietoje) žemės sklypams (kadastro Nr. [...] arba Nr. [...] ir Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]) sandorio būdu, o šių žemės sklypų savininkams nesusitarus dėl servituto nustatymo sandoriu – nurodyto servituto nustatymas teisminiu būdu; 19.2. susiekimas su Tiltu gali būti užtikrintas nustačius žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) kelio servitutą (palei šio žemės sklypo šiaurinę ribą nuo Gurelių g. iki Tilto) sandorio būdu, o šio žemės sklypo savininkams nesutikus – teisminiu būdu; Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Pareiškėja ir kiti Gurelių k. gyventojai, siekdami, kad jiems būtų užtikrinta galimybė tinkamai naudotis Ginčo keliu ar prieiti prie Tilto kitu būdu, turi inicijuoti servituto nustatymą pirmiau nurodytiems žemės sklypams sandoriu arba teismo būdu, jei šių žemės sklypų savininkai nesutiks dėl servituto nustatymo sandorio būdu.

20. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, yra tikslinga kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prašant pateikti informaciją dėl servituto žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) nustatymo administraciniu aktu tikslingumo, bei kokiose žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...]) vietose yra nustatyti servitutai. Taip pat prašant organizuoti žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]) savininkų ir Pareiškėjos susitikimą dėl servituto sandorio būdu nustatymo galimybės. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundą tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje, skundo tyrimas nutraukiamas. Kadangi pirmiau nurodyti klausimai nagrinėtini Nacionalinėje žemės tarnyboje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šios skundo dalies tyrimas nutraukiamas.

Dėl NŽT pareigūnų veiksmų sprendžiant savavališkai užimtos žemės atlaisvinimo klausimą

21. Pareiškėja skunde nurodė, kad Gurelių k. gyventojams yra apribota galimybė naudotis Ginčo keliu, nes praėjimas ties žemės sklypais (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) yra užtvertas tvora. NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareigūnai, 2016-05-19 atlikę patikrinimą, be kita ko, nustatė, kad „buvo pamatuotos vielinės tvoros, kurios juosia tris žemės sklypus (kadastro Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...]), t. y. bendrą Žemės sklypo Nr. [...] savininkų naudojamą teritoriją. Tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas, nustatyta, kad užimta valstybinė žemė [...], valstybinės žemės užimamas plotas – 90 kv. m (pažymos 8.4 papunktis). Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, jog paskesni patikrinimai, kurių metu buvo nustatyta, kad 90 kv. m valstybinės žemės nėra atlaisvinti, buvo atlikti 2016-11-14 ir 2017-03-28; taip pat, kad administracinio nusižengimo protokolas žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...]) savininkams F ir A, buvo surašytas tik po 2017-03-28 (trečios) žemės naudojimo kontrolės atlikimo. Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (redakcijos, galiojusios iki 2017-01-01) 35 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.  Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad, jeigu žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, atitinkančių Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų pažeidimų, priskirtų Tarnybos kompetencijai, požymius, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta užregistruoto Patikrinimo akto kopija tikrinto objekto savininkui, naudotojui ar jų atstovams (jeigu nebuvo įteikta) išsiunčiama paštu ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po Patikrinimo akto surašymo dienos kartu su kvietimu atvykti į teritorinį skyrių dėl nustatyto galimo administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymo ir Protokolo galimam pažeidėjui surašymo, o galimas pažeidėjas (jeigu jis nėra tikrinto objekto savininkas ar naudotojas) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po Patikrinimo akto surašymo dienos raštu informuojamas apie patikrinimo rezultatus ir kviečiamas atvykti į teritorinį skyrių dėl nustatyto galimo administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymo ir Protokolo surašymo (pažymos 14 punktas). Seimo kontrolieriui nebuvo pateikta informacija, patvirtinanti, kad po antrojo patikrinimo (2016-11-14) atlikimo NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareigūnai būtų ėmęsi veiksmų dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir protokolo surašymo bei kad galimi pažeidėjai buvo kviečiami į skyrių, todėl darytina išvada, kad nurodyti veiksmai nebuvo atlikti, taip pažeidžiant pirmiau nurodytų Taisyklių 21 punktą.

22. Seimo kontrolierius buvo informuotas, kad 2017-07-14 pažeidėjams buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau nebuvo pateikta informacija, ar savavališkai užimti 90 kv. m valstybinės žemės buvo atlaisvinti; todėl tikslinga kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, prašant pateikti išvadą šiuo klausimu.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, jog, NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareigūnams 2016-11-14 atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir nustačius, kad savavališkai užimti 90 kv. m valstybinės žemės nėra atlaisvinti, nebuvo imtasi aktyvių veiksmų dėl šio pažeidimo išaiškinimo ir kalto asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, ši skundo dalis pripažintina pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia: 24.1. X skundo dalies dėl Ginčo kelio tyrimą nutraukti. 24.2. X skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant savavališkai užimtos žemės atlaisvinimo klausimą pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6, 14 ir 17 punktais Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

25.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui: 25.1.1. informuoti, kada ir kokiame teritorijų (žemėtvarkos) planavimo dokumente buvo suprojektuotas žemės sklypas (kadastro Nr. [...]); ar šiame arba kituose teritorijų (žemėtvarkos) planavimo dokumentuose per šį žemės sklypą buvo suprojektuotas kelias; 25.1.2. pateikti išvadą, ar žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) administraciniu aktu gali būti nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, šio žemės sklypo dalyje, esančioje tarp Tilto ir žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), nustatyto kelio servituto, pažymėto simboliu „[...]“; jei taip – spręsti klausimą dėl šio servituto nustatymo / teritorijų (žemėtvarkos) planavimo dokumentų patikslinimo (esant poreikiui); jei ne – nurodyti, dėl kokių priežasčių; 25.1.3. informuoti, kurioje žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...]) vietoje yra nustatyti kelio servitutai, t. y. ar jie yra nustatyti rytinei šių žemės sklypų daliai (palei Vokės upę) ar kitoje vietoje; ar jie yra neužstatyti, laisvi praėjimui; 25.1.4. informuoti, ar piliečiams yra užtikrinta galimybė naudotis žemės sklypams (kadastro Nr. [...], Nr. [...]) nustatytais kelio servitutais; jei taip – kuo vadovaujantis tai nustatyta; jei ne – imtis priemonių pagal kompetenciją; 25.1.5. organizuoti žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...],  Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...]) savininkų ir Pareiškėjos susitikimą dėl servituto sandorio būdu šiems žemės sklypams (faktiškai naudojamo Ginčo kelio vietoje) ar žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) (palei šio žemės sklypo šiaurinę ribą nuo Gurelių g. iki Tilto) nustatymo galimybės; 25.1.6. informuoti, ar savavališkai užimti 90 kvadratiniai metrai valstybinės žemės buvo atlaisvinti; jei taip – kada, jei ne – imtis priemonių pagal kompetenciją dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo.   Apie šių rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašome informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir Pareiškėją Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos;

25.2. valstybės įmonės Registrų centrui – informuoti, ar dokumentuose, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) kadastro duomenys, buvo pateikta informacija apie kelio servitutą [...], jei taip – dėl kokių priežasčių ši daiktinė teisė nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre; teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių pagal kompetenciją dėl šios daiktinės teisės įregistravimo.

Apie šios rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašome informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Pareiškėją ir žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) savininką Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                      Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/1-798
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį