Naujienos

ES pagrindinių teisių agentūros ataskaita: žydų diskriminacija ir jiems rodoma neapykanta ES šalyse narėse

2013 m. ES pagrindinių teisių agentūra (angl. FRA) atliko tyrimą dėl žydų diskriminacijos ir jiems rodomos neapykantos ES šalyse narėse.

Šioje ataskaitoje pateikiamos ES pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo išvados, paremtos aštuoniose Europos Sąjungos valstybėse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje – gyvenančių žydų respondentų asmenine patirtimi bei mintimis apie juntamą neapykantą, diskriminaciją bei antisemitizmo apraiškas. Ataskaitoje pateikiamos 5847 žydų asmeninė patirtis bei mintys, susijusios su įvairių incidentų jų kasdieniniame gyvenime mastu ir pobūdžiu, tarp jų – incidentų, susijusių su neapykanta, diskriminacija ir antisemitizmo apraiškomis. Apklausa buvo atliekama Internetu 2012 rugsėjo–spalio mėnesiais. Aštuoniose pirmiau išvardintose šalyse, kuriose buvo atliktas šis tyrimas, gyvena daugiau nei 90 proc. visos ES žydų populiacijos.

 

Daugiausia respondentų buvo apklausta Prancūzijoje (1,192) ir Jungtinėje Karalystėje (1,468), o mažiausias skaičius – Latvijoje (154), nes joje žydų gyvena mažiausiai.

ES pagrindinių teisių agentūra, remdamasi galiojančiais vyriausybiniais ir nevyriausybiniais duomenimis bei informacija, kiekvienais metais teikia ataskaitas apie antisemitizmo apraiškas ES. Šios ataskaitos rodo, jog antisemitizmas tebėra daugelio ES valstybių narių realybė.

Remiantis tyrimo rezultatais, 66 procentai respondentų mano, jog antisemitizmas yra didelė arba pakankamai didelė problema jų šalyje, 76 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog antisemitizmo apraiškų padaugėjo per pastaruosius penkerius metus, o 68 proc. respondentų pasakė, jog jie kartais vengia viešumoje rodyti savo žydiškumą, pvz., nešioti mažą kepuraitę,hebrajų kalba vadinamą „kipa“, Dovydo žvaigždę arba prie durų kabinti dėžutę, kaip Dievo tikėjimo patvirtinimą, hebrajiškai vadinimą „mezuza“ – demonstruoti ženklus, kurie išduotų juos esant žydais.

7 proc. apklaustųjų nurodė per pastaruosius penkerius metus patyrę fizinį smurtą arba grasinimus, kurie juos išgąsdino būtent dėl to, kad tie asmenys yra žydų kilmės. 21 proc. respondentų teigė per pastaruosius metus patyrę antisemitinių incidentų (žodinių įžeidinėjimų, priekabiavimų arba užpuolimų); 24 proc. teigė, kad jų šeimos nariai arba kiti artimi asmenys tapo tokių incidentų aukomis. Iš dalyvavusiųjų apklausoje 27 proc. respondentų teigė matę, kaip buvo įžeidinėjami arba užpulti kiti žydai. 29 proc. apklausos dalyvių teigė galvoję apie emigravimą, nes jautėsi nesaugiai.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad net 76 proc. aukų, patyrusių antisemitinį priekabiavimą, nesikreipė į policiją ar kitą organizaciją, nors 74 proc. respondentų pareiškė žiną apie savo šalies įstatymus, draudžiančius smurto ar neapykantos prieš žydus kurstymą, o 54 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad jų šalies nacionalinė teisė draudžia holokausto neigimą arba menkinimą.