Konferencijoje Tarptautinės dienos proga – dėmesys žmonėms su negalia ir uždarų institucinių globotiniams

2016 m. gruodžio 9 d. 

IMG 0108Bendromis pastangomis pasiektas tikslas – ratifikuota Konvencija – itin svarbus žingsnis pagarbos asmenų su negalia link. Sakau pagarbos, nes esu įsitikinęs, kad gerbdamas kitą žmogų niekada jo nežeminsi, jeigu jo teisės bus pažeidžiamos, visuomet mėginsi jas apginti“, – tokiais žodžiai Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pradėjo konferenciją, skirtą tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti.

Seime vykusioje Seimo Žmogaus teisių komiteto kartu su Seimo kontrolierių įstaiga rengiamoje konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas fizinę arba protinę negalią turinčiųjų problemoms, vyresnio amžiaus asmenų žmogaus teisių pažeidimams globos įstaigose. Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Prieš 68-erius metus, 1948 m. gruodžio 10 d., buvo pasirašyta Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Remiantis šioje deklaracijoje paskelbtomis vertybėmis sukurta ir vystoma visa tarptautinė žmogaus teisių apsaugos sistema, priimti tarptautiniai susitarimai, įskaitant ir teisinę galią turintį pagrindinį tarptautinį žmogaus teisių dokumentą – Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Apie tai, sveikindamas konferencijos dalyvius, kalbėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas.

Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė konferencijoje atkreipė dėmesį į tai,kad neįgaliųjų teisių konvencija buvo rengta pačių negalią turinčių asmenų ir joje atspindėti realūs neįgaliųjų poreikiai. Tačiau ne viename konferencijoje skaitytame pranešime akcentuota, kad politinės valios Lietuvoje visiškai įgyvendinti konvencijos nuostatas, įtvirtinančias požiūrį į negalią turinčius asmenis, kaip į pilnaverčius visų prigimtinių žmogaus teisių subjektus, o ne paramos prašytojus ir gavėjus, vis dar trūksta.

Atsižvelgiant, į tai, kad visų žmonijos narių lygių ir neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas ir kad šios teisės atsiranda iš prigimtinio žmogaus orumo, 1984 m. paskelbta ir Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą. Lietuva prie konvencijos prisijungė 1991 metais. Šios konvencijos preambulėje skelbiama, kad jokios išimtinės aplinkybės negali būti naudojamos kankinimui pateisinti.

2013 m. gruodžio 3 d. Seime ratifikavus šios Konvencijos 2006 metais įsigaliojusį Fakultatyvųjį protokolą, sukuriantį konvencijos nuostatų įgyvendinimo priežiūros mechanizmus, Seimo kontrolierių įgaliojimai buvo išplėsti šiai įstaigai suteikiant nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos statusą.IMG 0110

Fakultatyvusis protokolas ypatingas tuo, kad pirmą kartą buvo įtvirtinta dviem lygiais veikianti konvencijos nuostatų įgyvendinimo priežiūros sistema – nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, – skaitydama pranešimą sakė Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėja Kristina Brazevič.

Sveikindamas konferencijos dalyvius Seimo Pirmininkas V. Pranckietis pažymėjo, kad tarptautinių dokumentų ratifikavimas sukūrė prielaidas siekti aukštesnių standartų užtikrinant neįgaliųjų ir asmenų, esančių laisvės apribojimo vietose, teises, tačiau jų įgyvendinimas – mūsų visų rankose.