Tėvui priklauso senatves pensija, jis turi 40 metų darbo stažą. Jis pradejo rinkti visus reikalingus dokumentus. Už laikotarpį nuo 1984 01 01 - 1993 12 31, kai jis dirbo Vilniaus pirmojoje autotransporto įmonėje (tuo metu dar valstybinėje organizacijoje), jis negavo pažymos iš archyvo, kadangi minėta įmonė buvo perparduota, dabar yra bankrutuojanti ir dėl tarp šitos įmonės ir įmonės, administruojančios jos bankrotą, kilusių ginčų, kol nepasibaigs teismas, jie neišduoda pažymos apie darbo stažą. Dėl to Sodra priskaičiuoja tėvui minimalią senatvės pensiją. Kur turėtume kreiptis tokioje situacijoje?

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Todėl dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – darbo stažo nustatymo – asmuo turėtų kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus (444-448 straipsniai) nustatyta tvarka.

Pagal šio skyriaus nuostatas teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo.

Pareiškime turi būti nurodoma:
1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą;
2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą;
3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

Taigi prieš kreipiantis į teismą reikėtų surinkti valstybės institucijų, galinčių turėti duomenis apie asmens darbo stažą, atsakymus apie duomenų neteikimą ir valstybės institucijos, kuriai reikalingi duomenys apie asmens darbo stažą atsakymą, kad be šių duomenų ji negali atlikti tam tikrų teisės aktais nustatytų veiksmų.

Papildomai informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (2005-07-01 nutarimo Nr. 754 redakcija) patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų  63 punktą socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti nurodytųjų dokumentų, jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Socialinio draudimo skyriaus direktorius ar jo įgaliotas šio skyriaus valstybės tarnautojas nustato, ar priežastys svarbios.

Todėl, jeigu dokumentai, patvirtinantys darbo stažą, yra išlikę, turite teisę kreiptis į teritorinį socialinio draudimo skyrių su prašymu minėtus dokumentus išreikalauti.

Kur reikia kreiptis dėl bendrijos pirmininkės bei bendrijos valdybos veiksmų?

Pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 p. viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra gyvenamojo  namo butų  ir  kitų  patalpų  savininkų  bendrijos valdymo organų veiklos priežiūra ir kontrolė. Todėl dėl bendrijos pirmininkės bei bendrijos valdybos veiksmų pirmiausia turėtumėte raštu kreiptis į vietos savivaldybę.

Tačiau, jeigu į savivaldybę Jūs jau kreipėtės ir negavote atsakymo arba gautas atsakymas Jūsų netenkina, Jūsų skundas galėtų būti tiriamas Seimo kontrolierių įstaigoje.

Kur kreiptis, jei seiniūnas nereaguoja į prašymus, kurie buvo pateikti raštu?

Dėl seniūno veiksmų ar neveikimo pirmiausia turėtumėte raštu kreiptis į atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių, kuris pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalį skiria seniūną į pareigas ir atleidžia iš jų.

Kam atskaitinga yra Seimo kontrolierių įstaiga? Koks šios įstaigos ryšys su prezidentūra bei ministerijomis?

Seimo kontrolierių įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai.

Seimo kontrolierius – Lietuvos Respublikos Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą. Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai. Seimas skiria vieną Seimo kontrolierių valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų ir vieną Seimo kontrolierių apskričių viršininkų administracijų bei savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti.

Seimo kontrolieriai yra nepriklausomi nuo kitų institucijų, kiekvieno Seimo kontrolieriaus teisės ir pareigos lygios, kiekvienas jų pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Seimo kontrolieriai kasmet iki kovo 15 dienos raštu pateikia Seimui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą. Ji nagrinėjama Seime. Visa ataskaita skelbiama Seimo kontrolierių įstaigos interneto tinklalapyje.  

Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, tačiau netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos.

Seimo kontrolieriai tiria Lietuvos Respublikos Prezidentui atskaitingų valstybės įstaigų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų ir jai atskatingų valstybės institucijų ir įstaigų, Aplinkos, Energetikos, Finansų, Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų, Ūkio, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų, tarnybų bei jų reguliavimo sričiai priskirtų įmonių, įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

Seimo kontrolieriai, vykdydami savo pareigas, turi teisę dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su Seimo kontrolierių veikla ar Seimo kontrolieriaus tiriamu dalyku, pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, apskričių bei savivaldybių pareigūnus, apskričių viršininkų administracijų ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnus bei ekspertus; informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas; siūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves; pranešti Seimui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Seimui, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų (išskyrus 12 straipsnio 2 dalyje išvardytuosius) padarytus pažeidimus ir kt.

Norėčiau sužinoti,ar Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių priimti sprendimai, išnagrinėjus ginčą neteismine tvarka, yra privalomo ar rekomendacinio pobūdžio?

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalį Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. nutartyje Nr. A-663-1982-06 konstatavo, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir dėl to negali būti skundžiami administraciniam teismui.

Ar valstybės įstaigos yra įpareigotos atsakyti į elektroninius paklausimus?
Kur būtų galima skųstis dėl VMI neveiklumo?

Informuojame, kad asmenų prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875. Šių taisyklių 35 punktas nustato, kad prašymai, pateikti elektroniniu būdu, jeigu įstaiga negali identifikuoti elektroninį parašą ir prašymą pateikusį asmenį, nenagrinėjami, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymą, kuris nustato ir mokesčių administratoriaus funkcijas, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – tai valstybinė institucija, įsteigta prie Finansų ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskaitinga finansų ministrui. VMI sudaro centrinis mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir jai pavaldžios apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pavaldžios ir atskaitingos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Taigi, teritorinės VMI pareigūnų veiksmus/neveikimą administracine tvarka pirmiausia turėtumėte apskųsti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkui, o pastarosios pareigūnų veiksmus/neveikimą – finansų ministrei.

Taip pat informuojame, kad pagal Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę pateikti Seimo kontrolieriui skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, jei mano, kad tuo buvo pažeistos jo teisės ir laisvės. Skunde pareiškėjas turėtų nurodyti skundžiamus pareigūnus, apibūdinti skundžiamus sprendimus ar skundžiamus veiksmus, jų padarymo laiką ir aplinkybes.

Noriu sužinoti, ar teisėtai yra renkami mokesčiai už šiukšles, kurių mes niekur nevežam ir net nėra pas mus konteinerių. Sąskaitas gaunam net už mirusius asmenis. Sutarčių su mumis niekas nesudarė. Ar turim pirkt konteinerius?

Atsakydami paaiškiname, kad komunalinių atliekų tvarkymo taisykles tvirtina savivaldybių tarybos. Taisyklėse būna nustatyti ir apmokėjimo už šių atliekų tvarkymą būdai, t. y. nustatomas vietinės rinkliavos mokestis arba mokėjimas sutarčių pagrindu. Jeigu yra nustatytas vietinės rinkliavos mokestis, turėtų būti numatytos ir jo taikymo išimtys. Mokestis už mirusius asmenis neturėtų būti imamas, taip pat neturėtų būti reikalaujama pirkti konteinerius. Tačiau dėl smulkesnės informacijos Jūs turėtumėte kreiptis į savivaldybės administraciją (geriausia - raštu).

Jeigu Jūsų netenkins savivaldybės administracijos atsakymas (Jums rūpimas klausimas nebus išspręstas ar bus sprendžiamas, Jūsų nuomone, netinkamai), arba atsakymo negausite įstatymo nustatytais terminais, Jūs galėsite pateikti skundą Seimo kontrolieriui dėl galimai pažeistų Jūsų teisių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolierių įstatymas numato, kad pateiktas skundas turibūti patvirtintas pareiškėjo parašu, todėl Seimo kontrolierių įstaigai jis turėtų būti atsiųstas įprastu paštu. Skundo blanko pavyzdį galite rasti mūsų internetiniame tinklalapyje.

Komentaras dėl žiemos laiko įvedimo.

Buvau visiškai mažas, kai suaugę mažiesiems skaitė pasaką apie tai kaip ponas dieną ilgino. Nieko nuostabaus, tada gyvenome socialistėnėje santvarkoje ir kiekvienas supratome, kad dirbančiajam pilnai užtekdavo darbo dienos ilgumo. Todėl ir ponas, pagal pasakojimą, pasukęs ištisą dieną mašinos rankeną, kuri ilgino dieną, sutiko su esama dienos trukme.
Šiandieną aš jau didelis, niekas neskaito man pasakų. Ir patys šiuolaikiniai ponai raštingesni. Ponai jau neprašo, kad samdiniai jiems sukurtų mašiną, kuri ilgintų dieną. Ponai šiandieną patys “kabina ant ausų makaronus”, girdi, Lietuvai ekonomiška naudinga taupant energiją ir pan. Ponai be muilo lenda į minkštą vietą visokiausiom sąjungom galutinai nusigręždami nuo sveiko proto ir nuo žmogaus.
Kiekvienas organizmas sutvarkytas pagal biologinius ritmus, todėl kai mes pažeidžiame šią grandinę, sumokame sveikata. Esu visiškai tuo tikras ir joks infantilus “ponas” to nenuneigs.
Ačiū, gerb. R. Valentukevičiau, kad esate neabejingas žmogaus sveikatai.

Komentaras dėl žiemos laiko įvedimo.

Mes esame labai nepatenkinti dėl žiemos laiko įvedimo, nes:
1. Labai sutrumpėja vakarai. Šiuo metu dar baigiam darbą šviesoje, o kai pasuksime laiką - bus jau tamsu. Tai sukelia depresiją, slogią nuotaiką.
2. Vaikams grįžus iš mokyklos lieka labai mažai šviesaus paros meto.
3. Ryte jau įpratusiems keltis pastoviu laiku ši atsiradusi papildoma valanda sukelia susierzinimą, jaučiamas laiko švaistymas ir sunku pereiti į naują ritmą.
4. Jei nepersuktumėm laikrodžių rudenį, išlaikytumėm stabilumą ir vasarą nereikėtų vėl sukioti laikrodžių.
Išvada - NEBESUKINĖKIME LAIKRODŽIŲ !!!

Ar nepažeidžia žmogaus teisių Kėdainių rajono savivaldybės valdininkų sprendimas reikalauti apsimokėti mokiniams už kelionę į mokyklą,jei savivaldybės tarybos sprendimas yra apskųstas vyriausybės atstovo ir rugsėjo 29 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme įvyks pirmas posėdis?

Iš Jūsų pateiktos informacijos galima spręsti, kad Vyriausybės atstovas, apskųsdamas Jūsų minėtą Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimą, galimai neprašė teismo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti Taybos sprendimo galiojimą, kol teismas išnagrinės bylą), todėl šis Tarybos sprendimas galioja ir savivaldybės administracija jį vykdo.

Todėl šiuo klausimu Jūs turėtumėte kreiptis į Vyriausybės atstovą, kad jis pateiktų teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos primones. Pažymėtina, kad tokį prašymą galima pateikti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.